2022-01-20 Nr. CB-510-2-52-3-03773-2019-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-113

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03773-2019-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. sausio 7 d. paduotu atsakovės R. K. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi Nr. DOK-6361 atsisakė priimti atsakovės R. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.

Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.

Atsakovė 2022 m. sausio 7 d. paduotame kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą tinkamai kvalifikuoti šalių teisinius santykius, taip nukrypdamas nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021), todėl netinkamai taikė CK 6.88 straipsnio 1 dalies normą. Teismas, aiškindamas šalių sukurtos prievolės pobūdį (ar šalys susitarė dėl sąlyginės prievolės su naikinamąja sąlyga), iš esmės nenustatė, kokie santykiai siejo trišalio susitarimo šalis, nors šalių susitarimas turėjo būti kvalifikuojamas kaip išvestinė prievolė, skirta pagrindinei prievolei užtikrinti. Teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias taisykles, nes vertinant susitarimą lingvistiniu būdu, pažodžiui nėra vartojamos sąvokos „skolos perkėlimas, skolos perėmimas“. Teismo neįvertinta tai, kad sudarius trišalį susitarimą, pagrindinė UAB „Ajansa“ ir UAB „Vetinga“ prievolė nesibaigė, iš esmės atsakovė tik įsipareigojo padengti UAB „Vetinga“ skolą UAB „Ajansa“, taigi šalys susitarė dėl laidavimo ir jį susiejo su konkrečia data. Pasibaigus šiam terminui, terminuotas laidavimas baigiasi. Kadangi teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, tai neįvertino to, kad ieškovė pareiškimą dėl teismo įsakymo pareiškė praėjus net 11 mėn. nuo susitarime nustatyto termino, taigi praleistas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų mėnesių terminas.

Atrankos kolegijos vertinimu, atsakovės 2022 m. sausio 7 d. paduotame kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl teisinių santykių kvalifikavimo grindžiamas naujais argumentais, tačiau ir šiais argumentais nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų buvimas. Dėl to, atrankos kolegija neturi pagrindo dėl jo priimtinumo daryti kitokią išvadą, nei padarė ankstesnė atrankos kolegija.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Žyminio mokesčio grąžinimo klausimas išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi Nr. DOK-6361.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas