fe747beb-8ced-4a03-917f-ceebf29ece55 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1665-644/2013.Teismo proceso Nr. 3-62-3-01004-2013-5.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.; 15.2.3.1; 15.2.2; 15.4; 74.(S)KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 30 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui T.D., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei R.B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo bei palÅ«kanų priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė ir prašė priteisti AB „Lietuvos draudimas“ naudai iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės 709,68 Lt turtinės žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už teismo priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei atstovavimo iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. balandžio 3 d., apie 14.50 val. UAB „Hellmann Worldwide logistics“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „Honda Civic“, V/Nr. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 57, Kaune, įvažiavo į neaptvertÄ , jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais nepažymėtÄ kelio važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę, ko pasėkoje minėta transporto priemonė buvo apgadinta.

Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Ä® eismo įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams ir apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , transporto priemonės vairuotojo A.B. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nebuvo nustatyta, nes vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobės ir jÄ apvažiuoti. Transporto priemonės apžiÅ«ros metu nustatyti eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai : keičiamos dalys - priekinė deÅ¡inės pusės padanga; remontuojamos dalys – priekinis deÅ¡inės pusės ratlankis.

Nagrinėjamu atveju draudėjas pateikė pareiÅ¡kėjui 2012 m. balandžio 11 d. remonto sÄ matÄ Nr. 1257057, 2012 m. balandžio 12 d. PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. IVUA10017031. PareiÅ¡kėjas įvertino ir apskaičiavo, kad dėl eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkÅ«rimo iÅ¡laidos sudaro 709,68 Lt bei jas kompensavo iÅ¡mokėdamas draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ . Kadangi automobilis „Honda Civic“, V/Nr. (duomenys neskelbtini) buvo beveik naujas (pagamintas 2011 metais), todėl ir jo apgadinta padanga buvo praktiÅ¡kai nauja.

Dėl Å¡ios priežasties naujai padangai nebuvo taikomas nusidėvėjimas. IÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ pareiÅ¡kėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalos padarymÄ asmenį (Civilinio kodekso – (toliau – ir CK) 6.1015 str.). 2012 m. rugpjūčio 22 d. pretenzija ragino atsakovÄ atlyginti nuostolius, tačiau Å¡is nuostolių neatlygino. Kadangi nagrinėjamu atveju yra visos bÅ«tinosios vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos - Kauno miesto savivaldybės darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl privalo atlyginti žalÄ .Atsakovas prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepimu į skundÄ , taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, todėl savivaldybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Be to, nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktÄ , tariamÄ eismo įvykio vietÄ , duobės matmenis, jos buvimo vietÄ , kelių nepriežiÅ«rÄ ir priežastinio ryÅ¡io tarp duobės ir automobilio apgadinimo egzistavimÄ . Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nepriekaiÅ¡tingÄ automobilio bÅ«klę iki tariamo eismo įvykio, atsakovas nebuvo kviestas į eismo įvykio vietÄ , jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti automobilio apžiÅ«roje.

Dėl eismo įvykio metu atsiradusios žalos yra atsakingas ir pats vairuotojas, kuris neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, kelio bÅ«klę, nebuvo atidus iÅ¡kilus grėsmei eismo saugumui. Vairuotojas, kaip didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojas, privalėjo elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, saugiai jÄ apvažiuoti. NeaiÅ¡ku, kaip važiuojant deÅ¡ine kelio puse, nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, galima įvažiuoti į ginčo duobę su automobilio deÅ¡inės pusės ratu, nes tariama duobė nurodyta beveik ties skiriamÄ jÄ eismo juosta, t.y. 4,4 m. nuo deÅ¡inio kelkraščio.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad, vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytÄ Å¾alÄ , buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, t.y. vertinti transporto priemones turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, o transporto priemonės vertinimo dokumentai turi bÅ«ti pateikiami raÅ¡tu. Kauno miesto savivaldybė kelių priežiÅ«rÄ atlieka tinkamai pagal turimas finansines galimybes.

Pagal eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 38 ir 40 punktus pareiÅ¡kėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika iÅ¡mokėjo apgadinto automobilio savininkui žalÄ ir nepagrįstai siekia Å¡ios žalos priteisimo regreso tvarka iÅ¡ atsakovo. Nesutiko su pareiÅ¡kėjo reikalavimu priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, kadangi, atsakovo nuomone, CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. nuostatos ginčo dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo atveju neturėtų bÅ«ti taikomos, kadangi Å¡iuo atveju žala yra kildinama iÅ¡ vieÅ¡osios teisės normų.PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas.Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad 2012 m. balandžio 3 d., apie 14.50 val.

Kauno mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu A.B., vairuodamas UAB „Hellmann Worldwide logistics“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda Civic“, V/Nr. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 57, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje esančiÄ duobę ir jį apgadino. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2012 m. balandžio 3 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , nenustačiusi administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Å is procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ (Transporto priemonių draudimo liudijimas TIA Nr. 181743980), todėl apie eismo įvykį 2012 m. balandžio 04 d. buvo praneÅ¡ta draudimo bendrovei (2012 m. balandžio 4 d. A.B. praÅ¡ymas), atlikta transporto priemonės techninė apžiÅ«ra bei suraÅ¡ytas aktas (2012 m. balandžio 03 d. Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas). Draudėjas pateikė pareiÅ¡kėjui dokumentus, patvirtinančius dėl transporto priemonės sugadinimo patirtas iÅ¡laidas (2012 m. balandžio 11 d. remonto sÄ matÄ Nr. 1257057, 2012 m. balandžio 12 d.

PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. IVUA10017031). AB „Lietuvos draudimas“ dėl minėto eismo įvykio 2012 m. balandžio 18 d. iÅ¡mokėjo transporto priemonės savininkui 709,68 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (2012 m. balandžio 18 d. AB „Lietuvos draudimas“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as, 2012 m. balandžio 17 d. praneÅ¡imas apie nuostolių atlyginimÄ Nr. 1257057). 2012 m. rugpjūčio 22 d. pareiÅ¡kėjas pateikė pretenzijÄ Nr. R0001293076 Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl 709,68 Lt turtinės žalos atlyginimo, tačiau ji nebuvo patenkinta.CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Todėl, nagrinėjamu atveju, reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra bÅ«tinoji sÄ lyga Å¡iai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Todėl, sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte, tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumÄ , savivaldybės administracijos direktorius rÅ«pinasi vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių priežiÅ«ra, transporto infrastruktÅ«ros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu.

Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikÅ¡mės automobilių kelių priežiÅ«ros organizavimÄ , jos vykdymÄ ir naudojimÄ si jais nustato 2004 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiÅ«ros tvarka. Tvarkos 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiÅ«ros darbų ir saugaus eismo sÄ lygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikÅ¡mės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiÅ«rÄ , organizuoja techninę jų priežiÅ«rÄ .

Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiÅ«rintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasÄ , važiuojamÄ jÄ dalį, kelkraščius, skiriamÄ jÄ juostÄ , kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikÅ¡teles, poilsio aikÅ¡teles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sÄ lygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apÅ¡vietimo ir kitus kelio įrenginius su Å¡ių objektų užimama žeme, kad Å¡ie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiÅ«rėti, kad kelias, jo statiniai (iÅ¡ jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingi, estetiÅ¡ki, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiÅ«rėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, paÅ¡alinti iÅ¡džiÅ«vusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, Å¡alikelės ir ženklų matomumÄ ; neleisti, kad pakelėje bÅ«tų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krÅ«mai turi bÅ«ti Å¡alinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Už kelių priežiÅ«rÄ atsakingi asmenys ir pareigÅ«nai, pažeidę Å¡ios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku bÅ«tų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas.

Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikÅ¡mės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. SistemiÅ¡kai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės veiklos vieÅ¡ojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Tai reiÅ¡kia, jog pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ , teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Ä®statymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiÅ¡kėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiÅ¡kam, objektyviam jų iÅ¡tyrimui turi bÅ«ti pateikti papildomi duomenys (ABTÄ® 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.), tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu).Byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, kad pats asmuo, vairavęs transporto priemonę, bÅ«tų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių nuostatas (ABTÄ® 57 str.).

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2012 m. balandžio 3 d. nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena (Toliau tekste – Nutarimas), automobilio vairuotojo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nenustatyta. Be to, minėtame nutarime nurodyta, kad vairuojant automobilį intensyviame eisme vairuotojas galėjo nepastebėti atsivėrusios duobės, todėl jam taikyti administracinio poveikio priemonių netikslinga. Nutarimas priimtas nepažeidžiant esminių ATPK nuostatų, yra motyvuotas ir, tuo pačiu, procesiÅ¡kai įsiteisėjęs. Policijos pareigÅ«nai įvykio vietoje betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjo sugadintÄ transporto priemonę, taip pat eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietÄ , nepažymėtÄ gatvėje esančiÄ duobę, jos matmenis (0,6 m. pločio, 0,4 m. ilgio, 0,10 m. gylio, 4,4 m. nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to.), dislokacijÄ automobilio atžvilgiu, kitus reikÅ¡mingus atstumus (Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2012 m. balandžio 3 d.

Eismo įvykio vietos schema (Toliau tekste – Eismo įvykio schema)). Byloje esantys pareigÅ«no V.B. tarnybinis praneÅ¡imas, Eismo įvykio schema, A.B. 2012 m. balandžio 3 d. paaiÅ¡kinimas dėl eismo įvykio, Nutarimas, bei A.B. praÅ¡ymas iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , patvirtina patį eismo įvykio faktÄ t.y., kad 2012 m. balandžio 3 d. apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 57, Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „HONDA CIVIC“, V/Nr. (duomenys neskelbtini).Byloje nėra ginčo, kad konkreti kelio duobė, (duomenys neskelbtini), g., ties namu Nr. 57, Kaune važiuojamojoje dalyje, kurioje buvo apgadintas automobilis, buvo nepaženklinta, neaptverta ar kitaip pažymėta.

Duomenų apie tai, kad šioje gatvėje buvo pastatyti atitinkami įspėjamieji kelio ženklai, perspėjantys eismo dalyvius apie važiuojamosios kelio dangos nelygumus (kelio bangas, duobes), taip pat nėra. Iš automobilį vairavusio A.B. 2012 m. balandžio 3 d. paaiškinimo dėl eismo įvykio, pareigūno V.B. tarnybinio pranešimo bei Nutarimo matyti, jog vairuotojas galėjo nepastebėti duobės dėl objektyvių priežasčių – t.y. dėl intensyvaus eismo, jos lokacijos vietos (ji buvo prie pat kanalizacijos šulinio).

Vairuotojas tvirtino, jog apvažiuoti duobės galimybės nebuvo, nes trečioje eismo juostoje važiavo kitas automobilis (A.B. važiavo antra eismo juosta). Ä®vertinus 2012 m. balandžio 3 d. eismo įvykio schemoje pažymėtos kelio duobės, kurioje buvo apgadintas automobilis, lokacijÄ , jos dydį, atsižvelgiant į tai, jog eismas minėtoje gatvėje buvo intensyvus, neesant duomenų, kad vairuotojas virÅ¡ijo leistinÄ greitį, darytina iÅ¡vada, jog nurodytos aplinkybės apsunkino vairuotojo galimybę, elgiantis rÅ«pestingai ir apdairiai, pastebėti, sustoti ar kitaip iÅ¡vengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, jog transporto priemonės vairuotojo veiksmuose nebuvo jokių didelio neatsargumo, nerÅ«pestingumo požymių, taip pat nėra jokio pagrindo svarstymui apie nenugalimos jėgos egzistavimÄ ginčo situacijoje.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini), gatvės vienos krypties važiuojamÄ jÄ kelio dalį sudaro trys eismo juostos, kurių plotis 10,6 m. Atlikus aritmetinius skaičiavimus (10,6/3) gauname, kad vienos eismo juostos plotis yra apie 3,53 m. Ginčo duobė buvo 4,4 m. nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, t.y. antrosios važiuojamosios juostos deÅ¡inėje pusėje (Eismo įvykio schema). Pagal A.B. paaiÅ¡kinimus jis važiavo antra eismo juosta (A.B. 2012- m. balandžio 3 d. paaiÅ¡kinimas dėl eismo įvykio), todėl abejonių dėl galimybės įvažiuoti deÅ¡iniÄ ja automobilio puse į ginčo duobę, teismui nekilo.Kaip buvo minėta, proceso Å¡alys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTÄ® 57 str.).

Atsakovės ir jos atstovės nurodytos aplinkybės, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo iÅ¡vengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie bÅ«tų sÄ lygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl iÅ¡vadai, jog pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar atliko kitus veiksmus, kurie bent iÅ¡ dalies įtakojo žalos atsiradimÄ , nėra jokio pagrindo.

Pažymėtina, kad atsakovo ir jo atstovės argumentai, jog rizikÄ už automobilio sugadinimus turi prisiimti tik pats vairuotojas, sudarytų dar didesnes prielaidas atsakovui ir toliau elgtis neatsakingai, ignoruoti teisės aktuose numatytas pareigas dėl kelių priežiÅ«ros bei remonto, taip keliant grėsmę eismo saugumui, neprisiimti atsakomybės, nepagrįstai perkeliant jÄ patiems eismo dalyviams (ABTÄ® 57 str.).2012 m. balandžio 3 d. Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akte AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų vertintojas, apžiÅ«rėjęs apgadintÄ transporto priemonę nurodė, jog keistina deÅ¡inės pusės priekinė padanga bei remontuotinas deÅ¡inės pusės priekinis ratlankis.

Byloje esantys įrodymai (2012 m. balandžio 3 d. Transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, Nutarimas, Eismo įvykio schema, pareigÅ«no V.B. tarnybinis praneÅ¡imas, A.B. paaiÅ¡kinimai dėl eismo įvykio) patvirtina priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp eismo įvykio mechanizmo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Atsakovo iÅ¡dėstyti motyvai, esÄ automobiliui dėl žalos nustatymo turėjo bÅ«ti atliktas privalomas atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimas pagal Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkÄ (Toliau tekste – Vertės nustatymo tvarka), patvirtintÄ Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d.

įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr.101, atmestini kaip nepagrįsti. Å is poįstatyminis aktas priimtas įgyvendinant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ (Toliau tekste -TVPÄ®). Å io įstatymo paskirtis - nustatyti turto arba verslo vertinimo pagrindus ir atvejus, turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos pagrindus ir veiklos priežiÅ«rÄ , turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių teises, pareigas ir atsakomybę, turto arba verslo vertintojams ir turto arba verslo vertinimo įmonėms keliamus reikalavimus (TVPÄ® 1 str.).

Å iuo įstatymu numatytas neprivalomasis ir privalomasis turto arba verslo vertinimas. Neprivalomasis vertinimas atliekamas užsakovo iniciatyva, jo ir turto arba verslo vertinimo įmonės arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo susitarimu (TVPÄ® 2 str.6 d.). Privalomasis turto arba verslo vertinimas atliekamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytais atvejais, siekiant užtikrinti vieÅ¡uosius interesus (TVPÄ® 2 str.7 d.). Å is įstatymas numato turto arba verslo vertinimÄ vidaus reikmėms, kurį apibrėžia, kad tai - turto arba verslo vertinimas, Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų atliekamas savo nuožiÅ«ra, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų tiesioginių funkcijų atlikimÄ , iÅ¡skyrus turto arba verslo vertinimÄ , kai sudaromos turto arba verslo vertinimo sutartys su užsakovais (TVPÄ® 2 str.13 d.).

Pagal Å¡io įstatymo 7 straipsnį turto arba verslo vertintojai klasifikuojami į nepriklausomus turto arba verslo vertintojus (iÅ¡orės turto arba verslo vertintojus) ir vidaus turto arba verslo vertintojus. Å io įstatymo prasme vidaus turto arba verslo vertintojas – turto arba verslo vertintojas, kuris pagal darbo sutartį dirba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtame juridiniame asmenyje, ar kitoje organizacijoje arba jų filialuose, arba kuris yra individualios įmonės savininkas ar Å«kinės bendrijos tikrasis narys ir vertina turtÄ arba verslÄ to Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms (TVPÄ® 7 str. 2 p.).

Draudimo įstatyme įtvirtinta, jog draudimo bendrovėms suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimÄ (Draudimo įstatymo 3 str. 2 d.). Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme draudimo bendrovėse dirbantys turto vertinimo specialistai patenka į vidaus turto arba verslo vertintojo sÄ vokÄ , nes vertinimÄ atlieka bendrovės funkcijų vykdymo reikmėms. Atsakovo nurodyta Vertės nustatymo tvarka ginčui aktualaus automobilio žalos nustatymui nebuvo privaloma, nes toks reikalavimas nekyla iÅ¡ Draudimo įstatymo, Civilinio kodekso normų ir draudimo sutarties sÄ lygų (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).Kaip jau minėta, įstatymų leidėjas Draudimo įstatymo 3 str. įtvirtino, kad draudimo bendrovės vykdo draudžiamo turto vertinimÄ . Draudimo įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudimo sutarties sÄ lygoms, santykiams, atsirandantiems iÅ¡ draudimo sutarties ir susijusiems su ja, taikomos Civilinio kodekso ir Å¡io skyriaus normos. Pagal Draudimo įstatymo 90 straipsnį, nustatantį draudimo taisyklių sÄ lygas, Å¡iose taisyklėse privalo bÅ«ti nurodyta inter alia žalos nustatymo tvarka (Draudimo įstatymo 90 str. 1 d. 8 p.).CK 6.987 straipsnyje pateikiant draudimo sutarties sampratÄ nurodyta, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudimo įvykis.

CK nustato, kad draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (CK 6.989 straipsnio 2 dalis).Pagal CK 6.991 straipsnį, kuris nustato draudimo liudijimo (poliso) turinį, draudimo liudijime (polise), be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta: draudimo grupė, draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių pavadinimas ir numeris; draudimo rÅ«Å¡is; įraÅ¡as, kad draudėjas yra supažindintas su draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis ir jam įteikta jų kopija (CK 6.991 str.1 d.14, 8, 10 p.).IÅ¡ pateikto į bylÄ transporto priemonių draudimo liudijimo (serija LD Nr.94898029) nustatyta, kad 2011 m. balandžio 9 d. sudarant automobilio „HONDA CIVIC“, V./ Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, CK 9.991 straipsnio 1 dalies reikalavimų prasme, draudimo liudijime (polise) nurodyta draudimo rÅ«Å¡is – transporto priemonių draudimas pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (toliau- Taisyklės Nr.021, redakcija galiojusi nuo 2010 m. balandžio 19 d.).

Taisyklėse Nr.021 numatytas draudimo variantas – K,V (draudimas neiÅ¡skaitant nusidėvėjimo, remontas organizuojamas apdraustojo pasirinkimu). Taip pat draudimo liudijime (polise) nurodyta, kad draudėjas supažindintas su draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis ir jam įteikta jų kopija. Minėtų Taisyklių, kurios pagal minėtÄ Ä¯statymu nustatytÄ teisinį reguliavimÄ yra draudimo sutarties neatskiriamoji dalis, I dalyje „Draudimo sÄ lygos“, be kita ko, yra nustatyta nuostolio nustatymo tvarka, kaip to reikalauja Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 8 punktas, ir kokia tvarka apskaičiuojama draudimo iÅ¡moka.

Pagal Taisyklių Nr.021 9.1. punkto nuostatas, nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sÄ lygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio (Taisyklių I dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.5. p.).

Draudėjas padarytÄ Å¾alÄ pagrindė UAB „IVUANA“ 2012 m. balandžio 11 d. remonto sÄ mata bei 2012 m. balandžio 12 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. IVUA10017031. Kadangi ginčo automobilis buvo draustas draudimu neiÅ¡kaitant nusidėvėjimo (Draudimo liudijimas LD Nr. 94898029), todėl pareiÅ¡kėjas pagrįstai neskaičiavo nusidėvėjimo pakeistai padangai. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, kad, įvertindamas nuostolio dydį bei jį apskaičiuodamas, pareiÅ¡kėjas laikėsi Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

Draudimo iÅ¡moka buvo apskaičiuota pagal Taisyklių 9 punkto nuostatas, apskaičiuojant nuostolio dydį buvo atsižvelgiama į įvykio metu tiesiogiai padarytus sugadinimus. Bendras žalos dydis – 858,71 Lt, tačiau atskaičius PVM (149,03 Lt), Å¡i suma yra 709,68 Lt (2012 m. balandžio 11 d. remonto sÄ mata Nr. 1257057, 2012 m. balandžio 12 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra Nr. IVUA10017031), ji iÅ¡mokėta draudėjui (2012 m. balandžio 18 d. AB „Lietuvos draudimas“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as).

Vadovaujantis aukščiau minėta įrodinėjimo taisykle, įrodymų, paneigiančių padangos įsigijimo bei remonto iÅ¡laidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę jų kainÄ ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės iÅ¡laidos, nei tos, kurios bÅ«tinos sugadinto turto bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti, teismui nebuvo pateikta. Pagal automobilio sugadinimo pobÅ«dį, nurodytos iÅ¡laidos laikytinos realiai pagrįstomis ir įrodytomis. Apelianto argumentai dėl žalos dydžio pagrįsti prielaidomis, todėl atmestini.Esant Å¡ioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, kad savivaldybė Å¡iuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti (duomenys neskelbtini), gatvę, Kaune, bei užtikrinti saugų eismÄ joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta UAB „Hellmann Worldwide logistics“ nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuojant iÅ¡laidas, kurios buvo bÅ«tinos sugadinto automobilio bÅ«klei iki eismo įvykio atkurti.

Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (Å¡iuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms bÅ«tinosioms vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės sÄ lygoms, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas. PareiÅ¡kėjui AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovo priteistinas 709,68 Lt turtinės žalos atlyginimas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos.

CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl pareiÅ¡kėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo 2013 m. rugpjūčio 27 d. (skundo gavimo teisme data) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). PalÅ«kanų priteisimas kyla iÅ¡ įstatymu nustatytos deliktinės prievolės, todėl atsakovo argumentai dėl palÅ«kanų nepriteisimo yra nepagrįsti bei atmestini (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195-10, 2012 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1578/2012 ir kt.).PareiÅ¡kėjas taip pat prašė priteisti jo naudai 200 Lt iÅ¡laidų už teisines paslaugas.

ABTÄ® 44 str. 1 d. numato, kad proceso, Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 44 str. 6 d. numato, jog atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. 2013/02/21, iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ sÄ skaitos už teisines paslaugas Nr.185, internetinės bankininkystės duomenys patvirtina 200 Lt advokato iÅ¡laidas už skundo teismui suraÅ¡ymÄ , kurios nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 20 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ ir administracinėse bylose.PareiÅ¡kėjas turėtas teismo iÅ¡laidas pagrindė aukščiau paminėtų dokumentų duomenimis, todėl Å¡ios realiai patirtos iÅ¡laidos už teisines paslaugas laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo naudai (ABTÄ® 44 str. 2 d., 45 str.).Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 45 straipsniu teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti. Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 709,68 Lt (septynis Å¡imtus devynis litus, 68 ct) turtinės žalos atlyginimui.Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo administracinės bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013 m. rugpjūčio 29 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo Kauno miesto savivaldybės pareiÅ¡kėjo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 200 Lt (du Å¡imtus litų) iÅ¡laidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu, atlyginimui.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                              Audrius Grauželis