fe73a3c8-e944-45ed-a12d-0b4b5fc6d463 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-290/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07290-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Mariui Žukauskui,dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, išteisintajam M. R., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, išteisintojo R.

L. gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Ritos PoÅ¡kienės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. ir M. R. iÅ¡teisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių.P. P. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus bylos medžiagÄ perduoti Kauno apylinkės teismui (administracinių bylų raÅ¡tinei) spręsti klausimÄ dėl R.

L. ir M. R. galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : R. L. ir M. R. iÅ¡teisinti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kad 2016 m. vasario 10 d. apie 16.00-20.00 val. laikotarpyje, (duomenys neskelbtini) apylinkių seniÅ«nijoje, (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, svečiuodamiesi P. P. namuose, iÅ¡ jo pagrobė 200 eurų, 150 eurų vertės muzikinį centrÄ â€žPhilips“, dvi kolonėles, viena 10 eurų vertės, kita – 16 eurų vertės, bendros 26 eurų vertės ir 10 eurų vertės televizoriaus pultelį, priklausančius P. P., tuo padarė nukentėjusiajam P. P. bendrÄ 386 eurų turtinę žalÄ .Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje konstatavo, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl R.

L. ir M. R. iÅ¡teisino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Nuosprendyje taip pat nurodyta, kad nuosprendžiui įsiteisėjus – bylos medžiagÄ perduoti Kauno apylinkės teismo administracinių bylų raÅ¡tinei spręsti klausimÄ dėl minėtų asmenų galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).Nesutikdama su priimtu iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorė teikia apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį, kuriuo pripažinti R.

L. ir M. R. kaltais pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir nuteisti R. L. – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant jį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, o M. R. – nuteisti 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 64 straipsniu paskirtÄ bausmę subendrinti su 2014 m. birželio 12 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmes dalinai sudedant ir galutinę bausmę paskirti 1 metus 8 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.Skunde nurodoma, kad kaltinamųjų kaltė įrodinėjama iÅ¡ esmės tik nukentėjusiojo P. P. parodymais, kuriuos iÅ¡ dalies patvirtino nukentėjusiojo brolis E. P.. Abu kaltinamieji savo kaltę neigė. Teismas neabejojo nukentėjusiojo parodymais dalyje dėl kaltinamųjų veiksmų iÅ¡neÅ¡ant muzikinį centrÄ su kolonėlėmis, tačiau suabejojo 200 eurų vagyste, nurodant, kad nukentėjusiojo parodymai, kad 200 eurų pagrobė bÅ«tent kaltinamieji, vertinami kaip nepatikimi ir nepakankami priimti apkalinamÄ jį nuosprendį.

Tačiau prokurorė skunde pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai dėl pagrobtų daiktų buvo nuoseklÅ«s tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Nors nukentėjusysis tiesiogiai nenurodė, jog bÅ«tų matęs, kad kaltinamieji ieÅ¡kotų ar atliktų kitus veiksmus, kurie leistų spręsti, kad jie pagrobė 200 eurų, tačiau iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo P. P. parodymų matyti, kad įvykio metu R. L. antrÄ kartÄ grįžus pas jį į namus kartu su M. R., pastarasis nuėjo į svetainę, o nukentėjusysis su R.

L. – į virtuvę. Tada M. R. jį pasiÅ¡aukė į svetainę ir kažkÄ kalbėjo, tačiau neatsimena kÄ . Dėl to manytina, kad bÅ«tent tuo metu, kai nukentėjusysis svetainėje buvo kalbinamas M. R., R. L. bÅ«damas virtuvėje vienas turėjo galimybę paimti pinigus. Be to, nurodoma, kad nukentėjusiojo nuomone, kaltinamieji jo namuose iÅ¡buvo apie pusvalandį, kÄ jie darė – jis nematė, nes miegojo, tačiau prabudo jiems iÅ¡einant ir matė, kaip iÅ¡sinešė muzikinį centrÄ bei kolonėles, todėl mažai tikėtina, kad po kaltinamųjų apsilankymo butų atėję dar kiti asmenys ir pagrobę 200 eurų.Skunde taip pat nurodoma, kad iÅ¡ liudytojo E. P. parodymų matyti, kad pastarasis patvirtino, jog nukentėjusysis galėjo turėti tokiÄ pinigų sumÄ , kadangi jis verčiasi kažkokia darbine veikla.

Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad kratų metu pas kaltinamuosius pinigai nebuvo rasti, kad byloje nėra jokių duomenų, kad po inkriminuojamos vagystės bÅ«tų juos turėjęs, tačiau prokurorė skunde pažymėjo, kad krata pas juos atlikta po įvykio praėjus daugiau kaip mėnesiui laiko. Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis niekur nedirba, gyvena iÅ¡ paÅ¡alpos, į pirmosios instancijos teismo posėdį neatvyko, kadangi neturėjo už kÄ , todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog pinigus kaltinamieji galimai iÅ¡leido iki kratos atlikimo.

Prokurorė skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismas nuosprendyje akcentavo, jog kaltinamieji iÅ¡eidami durų neužrakino, o nukentėjusysis miegojo, tačiau iÅ¡ liudytojo E. P. parodymų matyti, kad įvykio naktį, po neprisistačiusios moters skambučio apie tai, kad jis važiuotų pas brolį, nes ten dūžta langai, jam atvykus pas brolį P. P. brolio namo durys buvo užrakintos, dėl ko jis pas brolį neužėjo, durys kabinamos iÅ¡ vidaus, kas duoda pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad nukentėjusysis galimai buvo prabudęs ir duris užsikabino, be to, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu duomenų, kad į nukentėjusiojo namus bÅ«tų užėjęs kiti asmenys, gauta nebuvo.

Prokurorė taip pat nurodo, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis buvo neblaivus, nesudaro pagrindo abejoti jo parodymais, pats nukentėjusysis parodė, kad girtas nebuvo, buvo tik iÅ¡gėręs.Prokurorės nuomone, visi aukščiau nurodyti duomenys neginčytinai patvirtina, kad kaltinamieji iÅ¡ nukentėjusiojo P. P. namų pagrobė ne tik muzikinį centrÄ , dvi kolonėles, bet ir 200 eurų, o Å¡i aplinkybė pirmosios instancijos teisme paÅ¡alinta nepagrįstai.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis M.

R. ir iÅ¡teisintųjų gynėjai advokatai prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas.

Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretÅ«s praÅ¡ymai paprastai nustato aiÅ¡kesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobÅ«džio praÅ¡ymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ; tai reiÅ¡kia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų. Pareiga įrodinėti byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigÅ«nams. Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ir teismas privalo siekti, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos reikÅ¡mingos aplinkybės byloje.

Jeigu pareigÄ Ä¯rodinėti turintys valstybės pareigÅ«nai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra abejotini, neiÅ¡samÅ«s, neleidžia daryti patikimų iÅ¡vadų dėl svarbių bylos aplinkybių, kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi bÅ«ti iÅ¡teisintas. IÅ¡teisinamasis nuosprendis priimamas: jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pripažįsta, kad įvykio, dėl kurio buvo atliekamas tyrimas, iÅ¡ viso nebuvo ar jis nenustatytas, arba įvykis buvo, tačiau nėra visų požymių, kad tÄ Ä¯vykį bÅ«tų galima laikyti nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas); jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , t. y. teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , konstatuoja, jog nusikalstama veika, kuria kaltinamas kaltinamasis, buvo, bet nenustato, kad kaltinamasis toje veikoje dalyvavo (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–455/2014).R.

L. ir M. R. skundžiamu nuosprendžiu dėl jiems pareikÅ¡tų kaltinimų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti apylinkės teismui konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo sudėties požymių. Prokurorė su teismo padarytomis iÅ¡vadomis Å¡ių asmenų kaltės klausimu nesutinka, anot jos, teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ , todėl nepagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats įvertinęs iÅ¡tirtus įrodymus pripažįsta, kad apylinkės teismas, R.

L. ir M. R. atžvilgiu priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie asmenys nepadarė veikos, turinčios BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimÄ turtÄ . Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtÄ straipsnį kyla asmeniui, pagrobusiam turto už daugiau nei 3 MGL (112,98 Eur), o tuo atveju, kai pagrobiamo turto vertė mažesnė – asmeniui kyla administracinė atsakomybė (nuosprendyje nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnis (įstatymas, galiojęs iki 2017 m. sausio 1 d.)).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiami asmenys bÅ«tų pagrobę 200 eurų, kas leistų jų veikÄ kvalifikuoti ne kaip administracinį teisės pažeidimÄ (pagal naujÄ jÄ Ä¯statymo redakcijÄ â€“ administracinį nusižengimÄ ), o kaip nusikaltimÄ BK 178 straipsnio 1 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad byloje nėra įrodyta, jog bÅ«tent R. L. ir M. R. pagrobė iÅ¡ nukentėjusiojo 200 eurų.

Nors prokurorė skunde nurodo, jog R. L. ir M. R. kaltę įrodo nukentėjusiojo parodymai, kad kaltinamiesiems atėjus pas jį į namus, M. R. nuėjo į svetainę, o nukentėjusysis su R. L. į virtuvę, vėliau M. R. jį pasiÅ¡aukė į svetainę, o R. L. liko virtuvėje, tačiau apeliaciniame skunde bÅ«tent nurodoma, kad galimai tuo metu buvo pagrobti 200 Eur, t.y. daroma prielaida, kad bÅ«tent tuo metu ir bÅ«tent Å¡is asmuo galėjo pagrobti 200 Eur. Be to, prokurorė nurodė, kad nukentėjusiojo teigimu kaltinamieji pas jį iÅ¡buvo apie pusvalandį, kÄ jie darė – nematė, nes miegojo, tačiau prabudo jiems iÅ¡einant ir matė kaip jie iÅ¡sinešė muzikinį centrÄ , todėl apeliaciniame skunde pateikiama tikimybė, t.y. dar viena prielaida, jog mažai tikėtina, kad po kaltinamųjų apsilankymo pas nukentėjusįjį bÅ«tų atėję dar kiti asmenys ir pagrobę 200 Eur.

Teisėjų kolegija abejotinu laiko ir liudytojo parodymus, kad brolis galėjo turėti 200 eurų, nes kažkokia darbine veikla jis verčiasi, nors pats nukentėjusysis teigė, kad tuo metu buvo neformintas, Å¡iuo metu dirba vieÅ¡uosius darbus. Kaltinamasis R. L. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad P. P. tokių pinigų negalėjo turėti, kadangi ilgÄ laikÄ jau gėrė.Sutiktina su prokurorės nurodomu argumentu, kad tai, jog ne iÅ¡ karto atliktos kratos metu nebuvo rasti pinigai, neįrodo, kad kaltinamieji minėtų pinigų nepagrobė, tačiau pažymėtina, kad skundo argumentas, jog pagrobtus pinigus galimai iÅ¡leido – taip pat nėra pagrįstas jokiais įrodymais, o vėl gi daroma prielaida.

Teismas visiÅ¡kai nepagrįstu argumentu laiko ir skunde nurodomÄ aplinkybę, jog P. P. duris užsirakino, o duomenų, kad kiti bÅ«tų užėję ir galėję pagrobti pinigus – nėra. Visų pirma, liudytojas aplinkybę, jog įvykio metu jam paskambino nežinoma moteris ir pasakė, kad daužomi langai ir jis atvyko pas brolį, tačiau rado užrakintas duris, nurodė tik teisiamojo posėdžio metu, o apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam paskambino brolis ir pasakė, kad jam iÅ¡daužė langus ir jį apvogė ir paprašė atvykti (t. 1, b. l. 25).

Bendrojo pagalbos skambučio iÅ¡raÅ¡e matyti, jog paskambinęs liudytojas E. P. nurodė, kad atvykęs pas brolį rado sugadintÄ langÄ , iÅ¡ namų pavogtÄ muzikinį centrÄ ir kitas aplinkybes, tame tarpe, kad viskas įvyko 2 dienų laikotarpyje (t. 1, b. l. 10). Nukentėjusysis apklausų metu taip pat nurodė, kad įvykio metu brolio pas jį namuose nebuvo, atvyko tik po kelių dienų (t. 1, b. l. 14). Todėl esant nenuosekliems parodymams negalima kategoriÅ¡kai teigti, kad liudytojas po įvykio buvo atvykęs ir rado užrakintas duris.

Be to, pats nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jis užmigo kai kaltinamieji dar buvo pas jį namie, o kai prabudo – jie jau buvo išėję, lauko durys buvo neužrakintos (t. 1, b. l. 18). Tai, kad nukentėjusysis nematė, kad bÅ«tų užėję kiti asmenys – dar nepatvirtina, kad to nebuvo, kadangi dėl galimo girtumo ir atminties spragų nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu davė nenuoseklius parodymus apie įvykio dienÄ . Ir nors prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiojo girtumas neturi įtakos, tačiau vis dėl to pažymėtina, kad pats nukentėjusysis apklausų metu nurodė, kad tai buvo savaitė, kuriÄ jis gėrė be perstojo (t. 1, b. l. 14), tÄ patvirtino ir nukentėjusiojo brolis.

IÅ¡samiai iÅ¡analizavus bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamojo nuosprendžio argumentus, apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, nukentėjusiojo parodymai, kitos aplinkybės jau buvo apžvelgti ir iÅ¡analizuoti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir pagrįstai konstatuota, kad nėra įrodymų, jog kaltinamieji padarė nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tent epizode dėl 200 eurų pagrobimo, o apeliaciniame skundė pateikiami iÅ¡ esmės tie patys duomenys su galimais įvykio scenarijais, t. y. prielaidomis, nepateikiant konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų R.

L. ir M. R. kaltę. Kaip jau minėta, baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, o nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai Å¡ių abejonių nepaÅ¡alino ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, kas leistų asmenis pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų.Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, kad jis priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Å eÅ¡tojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai:              Kęstutis Dargužis Jurgis KiÅ¡kis Danguolė Å iugždinytė