2013-06-13 Nr. AB-2459-3-63-3-00242-2012-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492-928/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00242-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 35.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės (pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laurita ir ko“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laurita ir ko“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, E. F. ir B. M. K. P.).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Laurita ir ko“ (toliau – ir UAB „Laurita ir ko“, Bendrovė) 2012 m. birželio 15 d. su skundu (išsiųstas paštu) (b. l. 5–8) kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą Nr. (4.27.)-D3-1719 „Dėl atrakcionų veiklos vykdymo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo spręsti klausimą dėl sutikimo vykdyti atrakcionų veiklą žemės sklypuose, adresais – Jūros g. (duomenys neskelbtini), Jūros g. (duomenys neskelbtini), Jūros g. (duomenys neskelbtini), Palangoje, išdavimo.

Skunde nurodė, kad Bendrovė yra Lietuvoje registruota įmonė, užsiimanti pramogų verslu bei vykdanti atrakcionų veiklą. Paaiškino, kad 2010 m. kovo 31 d. Bendrovė su E. F. ir B. M. K. P. pasirašė žemės nuomos sutartį Nr. 03/03/2010, kuria pareiškėjui nuomos teise perduoti naudotis žemės sklypai, esantys Jūros g. (duomenys neskelbtini), Jūros g. (duomenys neskelbtini), Jūros g. (duomenys neskelbtini), Palanga, Šventosios gyvenvietė. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją pritarimo vykdyti atrakcionų veiklą, tačiau 2012 m. gegužės 14 d. gavo Sprendimą, kuriuo šis prašymas netenkintas.

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su Sprendimo motyvu, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, ginčo žemės sklypuose norint vykdyti atrakcionų veiklą reikia pakeisti šių žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį. Teigia, kad įrengiant atrakcionus teritorijos naudojimosi tipas, leistinas pastatų aukštis nesikeičia, nes atrakcionai negali būti priskiriami prie bet kokių pastatų, numatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas). Teigia, kad atsakovas nenurodė nė vieno Teritorijų planavimo įstatyme numatyto pagrindo, kuriuo remiantis būtina keisti detalųjį planą bei ginčo žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį, nenurodė koks turėtų būti žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis.

Taip pat skunde teigiama, jog atsakovas be pagrindo nurodė, kad norint vykdyti numatytą veiklą, vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktu, būtina rengti supaprastintą statybos projektą. Bendrovė vadovavosi šia teisės norma ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812 (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis ir pažymėjo, jog nė vienas atrakcionas, ar žaidimo aikštelė, ar šokinėjimo batutas negali būti priskiriamas prie nesudėtingų statinių ar nesudėtingų laikinų statinių.

Teigė, kad jeigu atrakcionai būtų pripažinti nesudėtingais laikinais statiniais jie galėtų būti priskirti tik prie I grupės nesudėtingų statinių – patys paprasčiausi statiniai pagal savo konstrukcines savybes ir matmenis. Atkreipė dėmesį į tai, kad tik saugomose teritorijose ar kultūros paveldo statinių teritorijose nesudėtingam statiniui, neatsižvelgiant į grupę, yra privaloma parengti supaprastintą projektą ir gauti pritarimą. Akcentavo, kad ginčo žemės sklypai nėra saugomose teritorijose ar kultūros paveldo statinių teritorijose, todėl statant atrakcionus ir žaidimo aikšteles, pareiškėjo teigimu, nėra privaloma rengti supaprastintą projektą ir gauti pritarimą. Aiškino, kad 2010, 2011 metais atsakovas leido Bendrovei vykdyti atrakcionų veiklą, nors nebuvo parengtas supaprastintas projektas, nekeistas detalus planas.

Teigė, kad sprendimu yra pažeidžiamos tiek pareiškėjo, tiek ir teisėtų ginčo žemės savininkų teisės. Paaiškino, kad negalėdama vykdyti savo veiklos, Bendrovė patiria didelius nuostolius.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (b. l. 26) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 punktu, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Todėl teigė, kad 2010 m. kovo 31 d. žemės nuomos sutartis Nr. 03/03/2010 negali būti įgyvendinama ginčo sklypuose. Nurodė, kad žemės sklypų naudojimas ne pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir (ar) pobūdį užtraukia administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 522 str.). Teigė, kad negali leisti pareiškėjui daryti administracinius teisės pažeidimus. Paaiškino, kad ginčo žemės sklypų galimas naudojimo būdas, nurodytas Nekilnojamojo turto registre – gyvenamoji teritorija, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, todėl skirtingai nei teigia pareiškėjas, šiuose sklypuose negali būti vykdoma komercinė veikla, t. y. teikiamos atrakcionų paslaugos. Taip pat pažymėjo, jog be sklypo naudojimo tipo apribojimų, atrakcionams „Tornado“, „ХТreme“ bei „Skorpio“ turėtų būti taikomos Pramoginių įrenginių naudojimo ir priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. A1-45. Atkreipė dėmesį į tai, kad Administracijai yra reiškiami ieškiniai dėl žalos atlyginimo, nes esą ji nieko nedaro dėl atrakcionų veiklos žemės sklypuose, kuriose atrakcionų veikla negalima.

Tretieji suinteresuoti asmenys E. F., B. M. K. P. atsiliepimu (b. l. 56–57) pareiškėjo skundą palaikė ir prašė tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – ir Klaipėdos skyrius) atsiliepimu (b. l. 88–89) su pareiškėjo skundu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad atrakcionai nepatenka į Reglamente nustatytą nesudėtingų statinių sąrašą. Teigė, kad atrakcionai yra pramoginis techninis įrenginys, kuris nėra statinys, nes neatitinka esminio statinio požymio – būti nekilnojamuoju daiktu. Nurodė, kad tai, ar reikia pakeisti žemės naudojimo būdą ir pobūdį ginčo žemės sklypuose norint vykdyti komercinę veiklą, sprendžia Palangos miesto savivaldybės administracija.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu (b. l. 103–109) pareiškėjo skundą atmetė.

Sistemiškai aiškindamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 patvirtintos Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos (toliau – ir Specifikacija) pateiktus žemės naudojimo paskirčių, būdų ir pobūdžių nuostatas, sąvokų apibrėžimus, teismas padarė išvadą, kad vyraujantis gyvenamosios teritorijos požymis – pastatų (namų, bendrabučių) skirtų žmonėms gyventi statyba, tuo tarpu komercinės paskirties objektų teritorijos vyraujantis požymis – poilsis susijęs su pramogomis (pasilinksminimais). Vertindamas šias faktines bei teisines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atrakcionų parkas (pramoginis įrenginys) gali būti įrengiamas ir (ar) atrakcionų veikla vykdoma komercinės paskirties objektų teritorijoje, o ne gyvenamosios paskirties teritorijoje, kokia yra ginčo žemės sklypai. Atsižvelgęs į tai teismas pripažino, kad atsakovas pagrįstai Sprendimą motyvavo viešame registre įregistruotų ginčo žemės sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio neatitikimu pareiškėjo norimai vykdyti veiklai.

Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo skundo argumentus, jog 2010, 2011 metais atsakovas leido jam vykdyti atrakcionų veiklą ginčo žemės sklypuose ir pan. Akcentavo, jog 2010, 2011 metais atsakovo priimti sprendimai (veiksmai) dėl ginčo atrakcionų veiklos ir pan., nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas, išanalizavęs skundžiamo sprendimo turinį, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnio 2 dalimi, Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, Reglamentu, teisiškai netiksliais laikė Sprendimo motyvus, kuriais pareiškėjas nukreipiama į detaliojo planavimo, supaprastinto statybos projekto rengimo procedūras. Tačiau teismas pažymėjo, kad vien tai nėra pagrindas ginčijamą aktą laikyti neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismas pažymėjo, kad jokių veiksmų po ginčijamo akto priėmimo, apart kreipimosi į teismą, pareiškėjas neatliko, šis aktas nesudarė jokių kliūčių pareiškėjui tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą.

Įvertinęs Sprendimo turinį ir formą, teismas padarė išvadą, kad jis priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, iš Sprendime nurodytų faktinių aplinkybių ir juridinės motyvacijos galima aiškiai suprasti, jog esminis pareiškėjo prašymo netenkinimo argumentas yra tai, kad pareiškėjo norima vykdyti komercinė atrakcionų veikla neatitinka ginčo žemės sklypų naudojimo būdo ir pobūdžio. Atsižvalgęs į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

III. Pareiškėjas UAB „Laurita ir ko“ padavė apeliacinį skundą (b. l. 112–114), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą. Papildomai akcentuoja, kad atmesdamas skundą, teismas nenurodė nė vieno Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinto pagrindo, kuris sudarytų pagrindą keisti detalųjį planą ar žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį, nenurodė, koks turi būti ginčo žemės sklypų naudojimo būdas bei pobūdis. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nenagrinėjo Sprendime nurodyto reikalavimo rengti projektą. Akcentuoja, kad teismas neatsižvelgė į kompetentingo subjekto – Inspekcijos – išvadas, jog atrakcionai nėra statiniai, kad jiems statyti nereikalingas projektas ir kad norint vykdyti atrakcionų veiklą, žemės naudojimo būdo bei pobūdžio keitimas nėra privalomas.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 120–121) nurodo, kad su juo nesutinka. Atsiliepime pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į skundą.

Tretieji suinteresuoti asmenys B. M. K. P. ir E. F. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 122–124) nurodo, kad su juo sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime akcentuoja, kad Inspekcijos Klaipėdos skyriaus išvados laikytinos specialisto išvadomis. Nurodo, kad Sprendime nenurodytas jo teisinis pagrindas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta leisti ginčo sklypuose Bendrovei vykdyti atrakcionų veiklą, teisėtumas bei pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2012 m. balandžio 17 d. prašymu (b. l. 28) kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją prašydamas pratęsti arba išduoti naują leidimą atrakcionų veiklai vykdyti tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. F. bei B. M. K. P. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose Palangoje, Jūros g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kuriuos 2010 m. kovo 31 d. žemės nuomos sutarties Nr. 03/03/2010 (b. l. 11) pagrindu nuomojasi Bendrovė. 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. (4.27.)-D3-1719 „Dėl atrakcionų veiklos vykdymo“ (b. l. 10) Palangos miesto savivaldybės administracija šį pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti, nes nustatė, kad prašyme nurodyta veikla neatitinka nuosavybės dokumentuose nustatyto žemės naudojimo būdo; kad norint vykdyti atrakcionų veiklą ginčo sklypuose, reikia pakeisti šių žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį bei parengti supaprastintą statybos projektą. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą, kuris jo skundą atmetė konstatavęs, jog atrakcionų parkas gali būti įrengiamas ir (ar) atrakcionų veikla vykdoma komercinės paskirties objektų teritorijoje, o ne gyvenamosios paskirties teritorijoje, kokia yra ginčo žemės sklypai.

Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą bei ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkinti pareiškėjo skundo.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taikydamas bei aiškindamas ir nagrinėjamam ginčui aktualias teisės nuostatas, 2013 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-439/2013, padarė išvadą, jog atrakcionai yra pramoginis įrenginys, kurio, kaip pramogos objekto statyba, galima, jei žemės sklypas patenka į komercinės paskirties objektų teritoriją.

Iš žemės sklypų, kuriuose pareiškėjas siekia įrengti atrakcionus, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 29–31) matyti, kad žemės sklypų, esančių Palangoje, Jūros g. (duomenys neskelbtini), pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – „kita“, naudojimo būdas – „gyvenamosios teritorijos“, naudojimo pobūdis – „mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos“. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija kitos paskirties žemės naudojimo būdo „gyvenamosios teritorijos“ teritoriją priskiria gyvenamųjų namų statybos teritorijai, kurioje priklausomai nuo naudojimo pobūdžio, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statyba ar daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statyba.

Remdamasi viešojoje teisėje galiojančiu principu, visa tai, kas nėra leidžiama, yra draudžiama, atsižvelgusi į ginčo žemės sklypams nustatytą naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį, bei į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo bei atsakovo Sprendime padaryta išvada, jog ginčo teritorijoje negalimas pramoginės paskirties objektų – atrakcionų – įrengimas.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Palangos miesto savivaldybės administracija ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl leidimo ginčo sklypuose įrengti atrakcionus davimo tuo pagrindu, jog pareiškėjo planuojama veikla neatitinka nuosavybės teisės dokumentuose nustatyto žemės naudojimo būdo. Kitų ginčijamo atsakovo sprendimo motyvų (dėl detaliojo plano bei supaprastinto statybos projekto rengimo) teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas neturi prasmės, nes pareiškėjo prašymui atmesti pakako nustatyti, jog planuojama veikla neatitinka teritorijos, kurioje tokia veikla planuojama, naudojimo būdo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teismų praktikos kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį, sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Laurita ir ko“ apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė