2017-09-12 Nr. AB-16466-3-63-3-00237-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4714-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00237-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 21.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. ir atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko 2017 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 30-TE-39 „Dėl vyresniojo komisaro A. K. atleidimo” (toliau – ir Įsakymas), grąžinti pareiškėją į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininko pareigas ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nesilaikė Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (toliau – Tvarkos aprašas), nuostatų, apibrėžiančių tarnybinio patikrinimo atlikimo pradžią. Pareiškėjo teigimu, terminas tirti tarnybinį nusižengimą baigėsi 2016 m. lapkričio 28 d. ir nebuvo pratęstas. Tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra tik 2016 m. gruodžio 16 d. prašymas dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo Nr. 30-PR2-23447, o 2016 m. gruodžio 15 d. buvo duotas sutikimas pratęsti terminą prašomam 30 dienų laikotarpiui. Prašyme nėra nurodyta priežasčių, kokiu pagrindu ir kokioms aplinkybėms ištirti ar veiksmams atlikti turėtų būti pratęsiamas patikrinimo terminas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo siekiama pateisinti šio tarnybinio patikrinimo termino praleidimo priežastis, nurodant, jog tikrinamas pareigūnas nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. nebuvo darbe dėl ligos. Tačiau nors išvadoje nurodoma, jog ligos laikotarpis neįskaitomas į tarnybinio patikrinimo laikotarpį, pareiškėjo ligos metu buvo atliekami tarnybinio patikrinimo veiksmai. Tarnybinis patikrinimas šiuo atveju pradėtas 2016 m. spalio 27 d., todėl baigėsi 2016 m. lapkričio 27 d. Nuo prašymo pratęsti terminus skaičiuojamas 30 dienų terminas baigėsi 2017 m. sausio 15 d.

Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju taip pat aktualus įrodymų leistinumo klausimas. Tarnybinį patikrinimą atliekantis Komisariato Vidaus tyrimų poskyris 2016 m. spalio 28 d. raštu kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą su prašymu leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir buvo gautas prokuroro sutikimas, tačiau išvadoje nėra jokių duomenų, kada, iš kur ir kokiu pagrindu, kokia apimtimi bei prijungimui prie kokios bylos buvo išslaptinta operatyviniu būdu gauta medžiaga. Pareiškėjas teigė, kad tarnybinį patikrinimą atliekantis pareigūnas dėl papildomai tyrimo metu gautų duomenų į ikiteisminiam tyrimui vadovaujantį prokurorą nesikreipė, o tuo metu, kai buvo duotas prokuroro sutikimas „leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga” tokių duomenų ikiteisminio tyrimo metu apskritai nebuvo. Taigi net ir pakartotinis vykimas susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei naujų duomenų kopijavimas buvo atlikta be prokuroro įstatyme nustatyta tvarka įforminto leidimo.

Pareiškėjas pabrėžė, jog nutarimas sutrumpinti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų ir atsižvelgiant į nuobaudą paskyrusios institucijos diskreciją tenkinti tokį prašymą, todėl teiginys, kad pareiškėjo neteisėtą įtaką pagrindžia tai, jog dažniausiai / paprastai nesilaikoma tokios praktikos, atmestinas kaip abstraktus bei nepagrįstas. Pateikti įrodymai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė tam tikrus reikalavimus. Tvirtinimas, kad pažeidimas padarytas pasinaudojant užimamomis pareigomis, neatitinka tikrovės, nes nurodyti pareigūnai nebuvo pareiškėjui pavaldūs (nei pagal kompetenciją, nei pagal teritoriją). Iš apklausto M. D. paaiškinimų matyti, jog jam paskambinęs pareiškėjas jokio konkretaus reikalavimo nereiškė, o jis jam nieko nežadėjo.

Kadangi pranešimai apie nusižengimą yra iš esmės identiški ikiteisminio tyrimo metu suformuluotuose ir įteiktuose pranešimuose apie įtarimus, ir jokių savarankiškų nusižengimų pareiškėjui tarnybinio patikrinimo metu nebuvo inkriminuota, taikytinos Tvarkos 12 punkto nuostatos.

Pareiškėjas paaiškino, kad savarankiškai turi teisę keisti automobilio VW Caddy dislokacijos vietą. Teiginį dėl didesnio automobilių srauto ir kontrolės reikalingumo patvirtina žurnale užfiksuoti duomenys, t. y. stovint Kontininkų g. užfiksuoti 22 administraciniai teisės pažeidimai, kai tuo tarpu kitose stovėjimo vietose, kurios numatytos užduotyje, bendrai užfiksuoti tik 7 pažeidimai. Tarnybinio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas nesilaikė Lietuvos Respublikos policijos įstatyme (toliau – ir Policijos įstatymas) keliamų uždavinių, priešingai, pareiškėjas operatyviai reagavo į susidariusią situaciją, informavo Palangos AVPK PK VPS PB vadą, ir nurodė atitinkamai reaguoti ir išsiaiškinti susidariusią situaciją, tinkamai išspręsti konfliktą bei, esant būtinumui, spręsti dėl automobilio VW Caddy dislokacijos vietos pakeitimo į kitą gatvę, kurioje didelis automobilių srautas taip pat reikalavo kontrolės ir saugumo užtikrinimo. Pareiškėjo teigimu, išvadoje yra pateikta jo telefoninio pokalbio interpretavimo versija, kurios nepatvirtina jokie kiti įrodymai.

Apklausos metu liudytojas J. T. Ž. nurodė, jog į pareiškėją kreipėsi prašydamas suteikti informaciją ar pagalbą apie eismo reguliavimą mieste, naujų gatvių įrengimo klausimais. Telefoninio pokalbio metu pareiškėjas budėtojui J. K. nurodė „pasakyk, kad šitą jie išsiaiškins ir tegu paleidžia”, t. y., išsiaiškinti aplinkybes ir tai, kad jie kaip, turintys leidimus prekybai, turi teisę privažiuoti prie savo prekybos taškų ir juos surinkti, o ne, kaip nurodo atsakovas, davė nurodymą paleisti pažeidimą padariusius asmenis. Priešingai nei nurodoma tarnybinio patikrinimo išvadoje, iš medžiagoje pateiktų raštų / prašymų Palangos miesto savivaldybei matyti, jog iš tiesų buvo derinamas ir sprendžiamas klausimas dėl privažiavimo prie prekybos objektų prekybos leidimus turintiems asmenims. Specialistas 2016 m. liepos 22 d. surašė administracinio pažeidimo protokolus su administraciniais nurodymais. Taigi atsakovas, pateikdamas savo įvykių versiją, nepagrįstai pareiškėjo veiksmus aiškina kaip neteisėtus.

Atsakovas Komisariatas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Paaiškino, kad 2017 m. sausio 16 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-4 (toliau – ir Išvada) ir jos pagrindu priimtas Komisariato viršininko įsakymas Nr. 30-TE-39 yra teisėti bei pagrįsti. Nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Komisariato viršininko 2016 m. spalio 28 d. rezoliucija ant 2016 m. spalio 27 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-19973 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo”. Pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. nebuvo darbe dėl ligos. Tikrintoja 2016 m. gruodžio 16 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 30-PR2-23447 „Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo” pratęsė tarnybinio patikrinimo terminą dar 30 dienų. 2016 m. lapkričio 10 d. pareiškėjui buvo teikiamas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-117, kurį jis atsisakė paimti, 2016 m. lapkričio 11 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-117 išsiųstas paštu ir gavėjui įteiktas 2016 m. lapkričio 17 d. Tarnybinio patikrinimo metu paaiškėjus, kad pareiškėjas nėra pilnai supažindintas su jam reiškiamais kaltinimais, tikrintojas 2016 m. gruodžio 23 d. surašė patikslintą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 30-PR1-123, kuris pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku; 2017 m. sausio 12 d. Komisaraite užregistruotas Nr. 30-AP-273 pareiškėjo atsakymas.

Pasak atsakovo, tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus informaciją, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Palangos m. PK) viršininkui A. K. yra įteiktas pranešimas dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pradėjęs tarnybinį patikrinimą, Komisariatas 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. 30-S-82325(4.13) paprašė ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23567-16 medžiaga bei pasidaryti tyrimui reikšmingos medžiagos kopijas. Sutikimas buvo gautas. Vėliau, siekiant susipažinti su papildomais ikiteisminio tyrimo duomenimis, kadangi pasikeitė tyrimui vadovaujantis bei organizuojantis prokuroras, buvo kreiptasi į Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorą, kuris leido susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis pagal ankstesnio prokuroro leidimą. Tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taip pat ir su išslaptinta bei naudojama baudžiamajame procese, kaip to reikalauja teisės aktai.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti duomenys įrodo, kad S. L., S. P. paprašytas, kreipėsi į pareiškėją ne kaip į Komisariato darbuotoją, atsakingą už informacijos (apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimo tvarką) suteikimą, bet kaip į asmeniškai pažįstamą policijos pareigūną. S L. už šią paslaugą iš S. P. gavo 60 eurų atlygį, tokiu būdu sudarydamas įspūdį, kad už pinigus asmeniškai pažįstant policijos pareigūną (pareiškėją) gali gauti palankų sprendimą. Telefoninių pokalbių analizė suponuoja išvadą, kad pareiškėjas derino S. P. atvykimo į policijos laiką, kad būtų priimtas palankus sprendimas – tai įrodo nurodymas S. P., kad šis be komandos niekur neitų, reikia laukti, nes gali būti blogai ir paaiškinant, kad žmogaus, kurio reikia, šiuo metu nėra. Atsakovas neneigia, jog sprendimas grąžinti S. P. teises vairuoti transporto priemones anksčiau laiko, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tačiau iš surinktų duomenų akivaizdu, jog toks sprendimas yra šališkas ir neobjektyvus, priimtas pareiškėjo įtakoje.

Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pavaldžiam pareigūnui A. J. davė nurodymą transporto priemonę VW Caddy su įmontuotu stacionariu greičio matavimo prietaisu Multi radar C perstatyti į kitą vietą, kad Kretingos g. nebūtų fiksuojamas viršijamas automobilių greitis, kur važinėjo „1000 km lenktynių” organizatoriai bei kiti su šiomis lenktynėmis susiję asmenys, o R. A., vykdydamas vadovo nurodymą, tarnybinę transporto priemonę perstatė į kitą gatvę. Pareiškėjas pats nurodė, jog žino, kad per „1000 km lenktynių” atidarymą renginio organizatoriai, dalyviai bei atvykę į renginį asmenys važiuoja Kretingos g. Iš telefoninių pokalbių turinio matyti, kad pareiškėjas akivaizdžiai pasidavė D. J. įtakai ir siekiui, kad nebūtų fiksuojami administraciniai teisės pažeidimai, pavaldžių pareigūnų (policijos pajėgų) darbą (tarnybą) organizavo ne įstaigos (policijos) uždaviniams vykdyti, bet tenkinti pažįstamų asmenų įgeidžius.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, gavęs J. T. Ž. netiesioginį prašymą, nesiėmė priemonių įforminti jau užfiksuotų teisės pažeidimų. Naudodamasis policijos struktūrinio padalinio vadovo statusu, pareiškėjas davė pavaldžiam pareigūnui nurodymą, kad imtųsi priemonių, jog pareigūnai, kurie Meilės alėjoje nustatė administracinius teisės pažeidimus, jų neįformintų. 2016 m. liepos 22 d. 18.50 val. Palangos m., Meilės al., užfiksuoti trys administraciniai teisės pažeisimai buvo įforminti ir pažeidėjams paskirtos administracinės nuobaudos. Komisariatas akcentavo, jog minėti teisės pažeidimai buvo užfiksuoti ne dėl pareiškėjo pasikeitusių veiksmų (pozicijos), o dėl patrulio principingumo. Tai patvirtina techninėmis priemonėmis gauti įrodymai. Patikrinimo metu iš Palangos miesto savivaldybės administracijos buvo gauti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Timotis” 2015 m. birželio 18 d. raštas Palangos miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijai Nr. 15/06/18 „Dėl įvažiavimo prie prekybos vietų” ir UAB „Ginmita” 2015 m. birželio 17 d. raštas Palangos miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijai Nr. 15/06/17 „Dėl įvažiavimo prie prekybos vietų”, tačiau Palangos miesto savivaldybė apie šių prašymų patenkinimą / išsprendimą ar atsakymų pareiškėjams nepateikė. Remiantis tuo darytina išvada, nei 2015, nei 2016 metais leidimų įvažiuoti į draudžiamaisiais kelio ženklais saugomas teritorijas J. T. Ž. atstovaujama įmonė neturėjo.

Atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 12 punktą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (administracinė byla Nr. A-2840-575-2017), stabdyti tarnybinio patikrinimo procedūrą šiuo atveju nebuvo pagrindo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą tenkino iš dalies: pakeitė Komisariato viršininko 2017 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 30-TE-39, t. y. panaikino pareiškėjui paskirtą nuobaudą atleidimą iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) ir skyrė A. K. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (Statuto 33 str. 2 d. 3 p.); grąžino A. K. į Palangos miesto PK viršininko pareigas; priteisė jam iš Komisariato vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2017 m. sausio 16 d.) iki sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos; priteisė A. K. iš Komisariato 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; sprendimui įsiteisėjus nurodė grąžinti pareiškėjui 500 Eur sumą, 2017 m. balandžio 26 d. sumokėtą į Klaipėdos apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą.

Teismas nustatė, kad Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš Palangos miesto PK viršininko pareigų pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, atsižvelgiant į 2016 m. sausio 16 d. išvadoje Nr. 30-IS-4 nustatytas aplinkybes. Konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė atsakovo sprendimas atleisti jį iš vidaus tarnybos, todėl spręsdamas šį teisinį ginčą teismas rėmėsi pareiškėjo atleidimo momentu galiojusia 2016 m. lapkričio 3 d. Statuto redakcija.

Pasisakydamas dėl tarnybinio pažeidimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūrų, teismas nurodė, kad nei Statuto, nei jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos senaties termino, kuriam suėjus asmens atsakomybė už pareigūno vardo diskreditavimą nebūtų galima, expressis verbis neįtvirtina, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje praktikoje konstatuojama, jog įvertinus pareigūno vardo pažeminimo instituto sampratą ir tokios teisei priešingos veikos pobūdį, tikslinga taikyti terminą, numatytą tarnybinių nuobaudų skyrimui, todėl vienerių metų naikinamasis terminas, taikytinas ir sprendžiant klausimą – pareigūno atleidimą iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo (pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 ir kt.).

2016 m. spalio 27 d. tarnybiniu pranešimu Komisariato Vidaus tyrimų poskyrio viršininkas Komisariato viršininkui pranešė, jog yra gautas Komisariato Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad A. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą, todėl vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis reikalinga pradėti tarnybinį patikrinimą. Nustatyta, jog minėti veiksmai buvo atlikti 2016 metų birželio – liepos mėnesiais. 2016 m. spalio 28 d. Komisariato viršininko pavedimu (rezoliucija ant 2016 m. spalio 27 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-19973), pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl A. K. veiksmų. 2017 m. sausio 16 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-4 „Dėl A. K. veiksmų” ir 2017 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 30-TE-39 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo veiksmai, kurie, atsakovo vertinimu, pažemino pareigūno vardą ir sudarė pagrindą pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, įvyko 2016 metų birželio – liepos mėnesiais, teismas sprendė, jog Įsakymas priimtas nepasibaigus naikinamajam vienerių metų terminui.

Pagal Aprašo 25 punktą, tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Aprašo 26 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Šiuo atveju 2016 m. spalio 28 d. Komisariato viršininko pavedimu vyresniajai tyrėjai buvo pavesta atlikti A. K. veiksmų tarnybinį patikrinimą. Tokiu atveju 2017 m. lapkričio 27 d. turėjo sueiti Aprašo 25 punkte nustatytas tyrimo atlikimo terminas, tačiau pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. nebuvo darbe dėl ligos. 2016 m. gruodžio 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko rezoliucija leista tarnybinio patikrinimo terminą pratęsti 30 dienų (tarnybinio patikrinimo terminas turėjo sueiti 2016 m. gruodžio 17 d.). Tokiu atveju 2017 m. sausio 16 d. suėjo galutinis terminas tarnybiniam patikrinimui atlikti. Kadangi tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-4 buvo surašyta 2017 m. sausio 16 d., tai Tvarkos aprašo 26 punkte nustatyti terminai šio tyrimo metu nebuvo pažeisti.

Vadovaujantis Aprašo 35 punktu tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, t. y. nuo vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo dienos. Taigi minėtoje nuostatoje įstatymų leidėjas aiškiai yra nustatęs 30 dienų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą, kurį sieja su nusižengimo išaiškėjimo diena (t. y. tarnybinės išvados patvirtinimo ar jos gavimo diena).

Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta 2017 m. sausio 16 d., o Įsakymas atleisti iš pareigų priimtas 2017 m. sausio 16 d. (tą pačią dieną). Tokiu atveju, teismo įsitikinimu, tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas priimant Įsakymą nebuvo suėjęs.

Teismo vertinimu, Tvarkos aprašo 25 punkte įtvirtinta nuostata į tarnybinio patikrinimo terminą neįskaityti laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, skirta iš esmės termino skaičiavimui, tačiau ne procedūrų sustabdymui (neatlikimui). Kalbėdamas apie rezoliuciją atgaline data, teismas pažymėjo, jog tai savaime nesudaro pagrindo naikinti Įsakymą, nes yra labiau techninio pobūdžio (formali) klaida nei tyrimo procedūrų pažeidimas.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo kaltė, padarius jam inkriminuotas veikas grindžiama tiek kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis – protokolais, garso įrašais, paaiškinimais ir pan., kurie buvo panaudoti Komisariato Imuniteto skyriuje 2016 m. gegužės 19 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23567-16, tiek ikiteisminio tyrimo medžiaga – liudytojų apklausomis ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas gavus duomenų, kad jam yra įteiktas pranešimas dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Atsakovas 2016 m. spalio 28 d. raštu Nr. 30-S-82325(4.13) kreipėsi į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23567-16 medžiaga bei padaryti tyrimui reikiamos medžiagos kopijas. Sutikimas gautas 2016 m. spalio 28 d. Vėliau, siekiant susipažinti su papildomais ikiteisminio tyrimo duomenimis, pasikeitus ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui, buvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ankstesnio leidimo pagrindu. Pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir Kriminalinės žvalgybos įstatymas) 19 straipsnio 3 dalį, kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus.

Vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Šiuo atveju kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys apie pareiškėjo padarytas veikas buvo išslaptinti bei naudojami ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23567-16. Tai patvirtina, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys apie pareiškėjo padarytas veikas buvo naudojami sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, dėl kurio ir buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, todėl sprendžiant pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimą buvo remtasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tokia medžiaga kaip leistinais ir teisėtais įrodymais gali būti remiamasi sprendžiant pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimą.

Teismas pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas vėliau nei buvo priimtas ginčijamas Įsakymas.

Teismas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentu, kad tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas iki sprendimo ikiteisminiame tyrime priėmimo, pažymėjo, jo pagal Tvarkos aprašo 12 punktą, nustačius, jog dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas ir sustabdomas, išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą; tokiu atveju tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl pareigūno vardo pažeminimo, o ne dėl pareiškėjo veiksmų vertinimo Baudžiamojo kodekso prasme. Tarnybinės atsakomybės ir baudžiamosios atsakomybės tikslai skiriasi, tarnybinio nusižengimo ir nusikaltimo sudėčių objektai ir pasekmės skiriasi, byloje nėra duomenų, kad baudžiamosios bylos baigtis kaip nors galėjo daryti įtaką tarnybinei atsakomybei – tarnybinio patikrinimo procedūros stabdyti nebuvo pagrindo (pvz., LVAT 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2840-575/2017).

Dėl tarnybinei atsakomybei keliamų reikalavimų teismas nurodė, kad tarnybinės atsakomybės pagal Statutą pagrindas – tarnybinis nusižengimas ar kiti veiksmai, kuriais pažeminamas pareigūno vardas. Sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo ar kitų teisinių pasekmių taikymo, esminę reikšmę turi konkretaus tarnybinio nusižengimo ar kitos veikos, kuria pažeminamas pareigūno vardas, sudėties nustatymas. Tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės. Tiriamos galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybės, nustatinėjama pareigūno kaltė, bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, priimamas arba nepriimamas sprendimas skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą ar inter alia atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Esminis elementas, suponuojantis atleidimo iš vidaus tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu tarnybos sistema. Pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus sudarymu (žr., LVAT 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017).

Taigi tarnybinė atsakomybė pareigūnui pagal Statutą gali būti pritaikyta, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys pareigūno pareigas vidaus tarnybos sistemoje, kurios nustatytos vidaus tarnybos veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, kituose teisės aktuose ir detalizuotas pareigūno pareigybės aprašymuose ir instrukcijose, taip pat tarnybinės etikos normų reikalavimai. Tai suponuoja išvadą, kad tarnybinės atsakomybės pagal Statutą paskirtis – užtikrinti tvarką vidaus tarnybos sistemoje ir visuomenės pagarbą šiai sistemai.

Pareiškėjui inkriminuotą tarnybinį nusižengimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda, sudaro trys epizodai: 1) teisės vairuoti transporto priemones anksčiau termino grąžinimas S. P. – pareiškėjas 2016 m. birželio mėn. pažadėjo paveikti ir darė įtaką policijos pareigūnams priimant sprendimą anksčiau laiko sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (grąžinant vairuotojo pažymėjimą); 2) paprašytas D. J., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, jis nurodė patraukti tarnybinę transporto priemonę iš tarnybos užduotyje patruliui nurodytos vietos į kitą vietą; 3) nurodė neįforminti nustatytų administracinių teisės pažeidimų.

Pirmame Išvados epizode nurodyta, jog A. K., siekdamas asmeninės naudos, tikslu padėti pažįstamam asmeniui, įtakojo pareigūnus, kad administracinio pažeidimo byloje būtų sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas ir S. P. būtų grąžintas vairuotojo pažymėjimas.

M. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam 2016 m birželio mėn. į tarnybinį telefoną paskambino A. K., kuris pasakė, jog ateis vienas asmuo, kuriam reikėtų sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodė, jog suprato, kad pareiškėjas prašo įtakoti pareigūno priimamą sprendimą nagrinėjant prašymą dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo anksčiau termino. Pažymėjo, kad gerbdamas savo buvusį viršininką, neatsisakė jam padėti, nors pokalbio metu nieko nežadėjo. Liudytojas M. D. teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino anksčiau nurodytas aplinkybes bei atkreipė dėmesį į tai, jog tarnybinio patikrinimo medžiagoje nėra skambučio tarp jo ir pareiškėjo išklotinės.

Iš R. D. parodymų matyti, kad M. D. jam pasakė, kad atvestas asmuo (t. y. S. P.) yra A. K. pažįstamas ir, jei yra galimybė, reikia jam grąžinti vairuotojo pažymėjimą anksčiau laiko. Nurodymą suprato kaip reikalavimą, todėl neprieštaravo ir nors pats nebūtų priėmęs palankaus sprendimo šiam asmeniu, tačiau priėmė sprendimą grąžinti vairuotojo pažymėjimą anksčiau laiko. Liudytojas R. D. minėtas aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu bei akcentavo, kad S. P. vairuotojo pažymėjimas anksčiau laiko grąžintas teisėtai.

S. P. apklausa patvirtina, kad 2016 m. birželio mėn. jo vardu S. L. paprašė A. K. pagalbos dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo anksčiau laiko.

Remiantis S. L. apklausa, jis paprašė A. K., kad šis padėtų S. P. anksčiau laiko atgauti teisę vairuoti transporto priemones. A. K. pažadėjo pabandyti padėti, o vėliau nurodė S. P. nueiti kitą dieną 10.00 val. pas M. D.

Tai, kad pareiškėjas padėjo S. L. pažįstamam asmeniui S. P. anksčiau laiko atgauti vairuotojo pažymėjimą, teismo vertinimu, iš esmės patvirtina ir telefoninių pokalbių suvestinės tarp S. L. ir A. K. bei S. P. ir S. L. Be to, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23567-16 metu nustatyta, kad pareiškėjas, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, kreipėsi į pažįstamą M. D. dėl asmens, kuriam laikinai buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Apie vykusį telefoninį pokalbį dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo teismo posėdžio metu paliudijo A. P.

Teismas pripažino, kad aptartas pareiškėjo elgesys pagrįstai tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo įvertintas kaip pareiškėjui suteiktų įgaliojimų viršijimas, nederamas ir neatsakingas pareigūno elgesys, kuris neatitiko pavyzdingo, teisingo, padoraus ir moralaus pareigūno elgesio standartų (Policijos įstatymo 4 str. 2 d., Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 4.6, 4.9, 4.12, 4.20, 12.10 ir 14.1 p. pažeidimas). Tačiau, iš šio epizodo šalintinos kaltinimo dalys, kad paslauga (pagalba dėl vairuotojo pažymėjimo grąžinimo) buvo atliekama už paslaugą (margariną ir grūdus) (Išvados 9 puslapis). Iš įtariamojo S. P. apklausos matyti, kad jis nurodo, jog policijos pareigūnams už suteiktą paslaugą nei pinigais, nei kitais daiktais, nei paslaugomis neatsidėkojo. Įtariamasis S. L. apklausoje parodė, kad pareiškėjui už suteiktą paslaugą neatsiskaitė, nes jam retkarčiais nuveždavo su pasibaigusiu galiojimo terminu margarino ir grūdų atliekų, kuriuos vežė iki 2016 m., ir už kuriuos pareiškėjas kartais S. L. pavaišindavo žvėriena. Iš kriminalinės žvalgybos bylos išslaptintų 2016 m. lapkričio 21 d. pokalbių suvestinės turinio matyti, kad S. L. ir pareiškėjas tarėsi dėl minėtų produktų perdavimo pareiškėjui, tačiau nė viena pokalbio detalė neleidžia daryti išvados, jog tai buvo daroma tam, kad pareiškėjas paveiktų tam tikrus policijos pareigūnų veiksmus. Taigi atlikto tarnybinio patikrinimo metu nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas atliktus veiksmus būtų daręs už atlygį. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas gavo kokį nors atlygį, byloje nėra.

Antrame Išvados epizode nurodoma, jog A. K. davė pavaldžiam pareigūnui A. J. neteisėtą nurodymą perstatyti transporto priemonę VW Caddy su įmontuotu stacionariu greičio matavimo prietaisu Multi radar C į kitą vietą tam, kad nebūtų fiksuojamas viršijamas automobilių greitis.

2016 m. lapkričio 2 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23567-16 liudytoju apklaustas A. J. parodė, jog greičio kontrolė su nežymėtu automobiliu VW Caddy atliekama labai retai, tačiau 2016 m. liepos mėn. jo aptarnaujamoje teritorijoje buvo nustatytas didesnis automobilių srautas ir didesnis masinių renginių skaičius, todėl pasiūlė pasinaudoti policijos skiriamaisiais ženklais nežymėtu automobiliu VW Caddy. Pabrėžė, jog jam paskambinęs A. K., kuris paklausė, kur stovi VW Caddy, atsakius, kad ties Kretingos g. 49 namu, pareiškė, kad „ten nebūtina, netikslinga, prašau patraukti automobilį VW Caddy į kitą vietą”. Suprato, jog įrenginys fiksuos greičio viršijimus ir tų automobilių, kurie važiuoja į lenktynių trasą, o dalis lenktynėms skirtų automobilių yra be valstybinių numerių, todėl užfiksavus greičio viršijimą, nebus galimybės identifikuoti automobilio.

Iš D. J. 2016 m. lapkričio 25 d. apklausos matyti, kad prieš lenktynes organizatoriai kalbėjo su Policijos departamento vadovybe bei Kelių policijos tarnybos vadu V. G., kad atsižvelgiant į tai, kad vairuotojams ir taip nepatogu dėl kelių užkardymo suintensyvėjant eismui ir atsirandant problemoms ties Nemirsetos sankryža, policija padėtų susiorientuoti apylankose, o ne prie užkardymo ženklų pastatytų greičio matuoklius bei stabdytų galimus pažeidėjus ir rašytų protokolus, taip didindami spūstis. Teigė, jog jam buvo atsakyta, kad bus atkreiptas dėmesys ir pareigūnai stengsis prižiūrėti eismo tvarką. Pažymėjo, kad uždarius kelią kelio ruože ties Nemirseta buvo pastatytas automobilis VW Caddy lenktynių trasose tarp degalinės ir lenktynių trasos, kuris pradėjo fotografuoti lenktynių dalyvius, važiuojančius ir grįžtančius iš automobilių parado (trasoje buvo laikinas kelio ženklas dėl apylankų – 30 km/val). Teigė, kad lenktyninis automobilis, važiuodamas 30 km/val greičiu, užgęsta dėl techninių savybių, todėl nėra galimybės važiuoti tokiu greičiu. Todėl skambino tiek A. K., tiek V. G., kuriems pasakė, jog baigtų tyčiotis, nes fotografuoti policijos vedamą koloną – sportinius automobilius, kurie negali važiuoti tokiu greičiu, yra negražu. Akcentavo, kad skambučio tikslas buvo išreikšti nepasitenkinimą ir neviltį, nes apie tai labai daug kalbėjo prieš renginį, tačiau skambučio metu nieko neprašė ir nereikalavo.

A. K. 2016 m. lapkričio 25 d. parodymuose ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-2357-16 paaiškino, kad susisiekė su A. J. ir paprašė esant būtinumui spręsti dėl tarnybinio policijos automobilio dislokacijos vietos pakeitimo į Klaipėdos gatvę, kur dėl didelio automobilių srauto eismo situacija taip pat reikalavo kontrolės. Nurodė, kad jam nereaguojant į konfliktines situacijas, galėtų susilaukti pastabų dėl neveiklumo ir nesugebėjimo užtikrinti tvarkos tiek iš aukštesnių policijos vadovų, tiek iš politikų ar mero, kaip jau yra buvę. Pažymėjo, kad nežinojo apie tai, jog buvo užfiksuota greitį viršijusi transporto priemonė, kad galbūt vyko konfliktas prie automobilio VW Caddy.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje bei atsiliepime į skundą vertinant aptartas aplinkybes nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina tai, kad „1000 kilometrų lenktynių” organizatoriaus D. J. paprašytas pareiškėjas davė nurodymą A. J. perstatyti transporto priemonę su įmontuotu stacionariu greičio matavimo prietaisu į kitą vietą tam, kad nebūtų fiksuojamas viršijamas automobilių greitis, kur važinėjo lenktynių organizatoriai bei kiti su lenktynėmis susiję asmenys. Pažymėta, jog pareiškėjas akivaizdžiai pasidavė D. J. įtakai ir siekiui, kad nebūtų fiksuojami administraciniai teisės pažeidimai, paveiktas D. J., pavaldžių pareigūnų (policijos pajėgų) darbą (tarnybą) organizavo ne įstaigos (policijos) uždaviniams vykdyti, bet tenkinti jo pažįstamų asmenų įgeidžius. Padaryta išvada, jog pareiškėjo atliktų veiksmų pobūdis rodo, kad jam privatūs interesai buvo svarbesni, nei viešieji, nes jis veikė ne tarnybos interesais, o pažįstamo asmens interesais, taip pat pareiškėjo elgesys jo pažįstamiems asmenims neabejotinai sudarė įspūdį, jog pareiškėjo, kaip pareigūno, ir jam pavaldžių kitų pareigūnų atliekami veiksmai dėl turimos pažinties yra jiems palankūs ir su policijos veikla nesusiję asmenys gali daryti įtaką policijos, kaip valstybės valdžios institucijos, vykdomai veiklai. Minėti veiksmai įvertinti kaip pažeidžiantys Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4–6 punktų, Etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.12, 12.10, 14.1 punktų reikalavimus.

Teismo įsitikinimu, iš tarnybinio patikrinimo išvados argumentų negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas nesilaikė Policijos įstatyme keliamų uždavinių, kad pareiškėjo veiksmai buvo atlikti ne tarnybos interesais, o pažįstamo asmens interesais, taip pat, kad jo elgesys pažįstamiems asmenims neabejotinai sudarė įspūdį, jog pareiškėjo, kaip pareigūno, ir jam pavaldžių kitų pareigūnų atliekami veiksmai dėl turimos pažinties yra jiems palankūs ir su policijos veikla nesusiję asmenys gali daryti įtaką policijos veiklai. Telefoninių pokalbių turinys ir apklausų protokolai paneigia atsakovo argumentus, kad pareiškėjas aptariamus veiksmus atliko D. J. paprašytas ar pareikalautas – priešingai, tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad D. J. telefoninio pokalbio metu tik išreiškė nepasitenkinimą susidariusia situacija. Teismas pabrėžė, jog nesurinkta įrodymų, patvirtinančių kokius nors pareiškėjo asmeninius ryšius su D. J. – byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad D. J. kreipėsi į pareiškėją tik kaip lenktynių organizatorius. Iš registracijos žurnalo matyti, kad pagal įrašą Nr. 456 VW Caddy automobilis nuo 13.00 val. stovėjo Kretingos g. 49, užfiksuoti pažeidimai – 5, pagal įrašą Nr. 457 nuo 14.10 val. stovėjo Kontininkų g., užfiksuoti pažeidimai – 14. Taigi perstačius automobilį VW Caddy į kitą vietą nenukentėjo policijos uždaviniai (nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; eismo automobilių keliais priežiūra), kadangi Kontininkų g. pažeidimai taip pat buvo fiksuojami. Šios bylos atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas pagal savo pareigas turėjo teisę keisti VW Caddy dislokacijos vietą atsižvelgiant į reikalingumą, todėl pareiškėjas iš esmės nedavė neteisėtų nurodymų jam pavaldiems pareigūnams. Taip pat nebuvo niekam sukeltos neigiamos pasekmės.

Teismas pabrėžė, kad teisės normų, susijusių su atsakomybės asmeniui nustatymu ir taikymu, jo nubaudimu, negalima aiškinti plečiamai. Atsižvelgiant į tarnybinės atsakomybės prigimtį ir pobūdį, šios atsakomybės taikymo pagrindai neabejotinai turi būti aiškiai nustatyti įstatyme. Esant pagrįstų abejonių, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai (žr., LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1180-756/2015).

Teismo įsitikinimu, šiame epizode pareiškėjui suformuluotas kaltinimas nekonkretus bei kyla abejonių, ar tarnybinio patikrinimo metu nustatyti pareiškėjo veiksmai pažeidžia Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4–6 punktuose keliamus uždavinius, bei Etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.12, 12.10, 14.1 punktų reikalavimus, todėl kaip keliantis abejonių iš tarnybinio nusižengimo sudėties pašalintas.

Pagal trečią epizodą A. K. 2016 m. liepos 22 d. pavaldžiam pareigūnui J. K. davė neteisėtą nurodymą susisiekti su Meilės alėjoje, Palangoje, KET pažeidimą nustačiusiais pareigūnais ir liepti nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Remiantis J. T. Ž. 2016 m. lapkričio 10 d. apklausos protokolu, J. T. Ž. kreipėsi į pareiškėją dėl to, kad pareigūnai sustabdė ledus išvežiojantį automobilį dėl galimų KET pažeidimų. Pokalbio metu paklausė, kokia dabar galioja tvarka dėl transporto priemonių, pažeidusių KET reikalavimus prekybinėje zonoje, paklausė ką daryti, kokia tvarka, ar reikės mokėti baudą, paprašė, kad pareiškėjas išsiaiškintų ir perskambintų. Vėliau pareiškėjas pranešė, kad į įvykio vietą nuvyko ekipažas, kuris viską išsiaiškins.

Iš 2016 m. lapkričio 9 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad J. K. telefonu gavo pareiškėjo nurodymą ledus vežiojantį automobilį paleisti, nes jie toje vietoje gali važiuoti. Pažymėjo, kad anksčiau tokių nurodymų iš pareiškėjo nėra gavęs. Minėtas aplinkybes liudytojas J. K. patvirtino ir teismo posėdžio metu.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjas, gavęs J. T. Ž. netiesioginį prašymą, nesiėmė priemonių teisės pažeidimams įforminti, o naudodamasis policijos struktūrinio padalinio vadovo statusu davė sau pavaldžiam pareigūnui nurodymą, kad imtųsi priemonių, jog pareigūnai, kurie Meilės alėjoje nustatė administracinius teisės pažeidimus, jų neįformintų. Atsakovas tvirtina, kad užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai buvo įforminti dėl patrulio principingumo. Komisariato teigimu, tai patvirtina techninėmis priemonėmis gauti įrodymai – telefoniniai pokalbiai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. R. 2016 m. liepos 22 d. N. S., G. G. ir S. J. surašė protokolus ir administracinius nurodymus. Byloje nėra ginčo, kad pažeidėjai buvo nubausti.

Iš 2016 m. liepos 22 d. pokalbių suvestinės matyti, kad pareiškėjas nurodo: „<...> bet tai ten supranti, mes paskui su jais dar šnekėsimės, dabar iš tų ten, žinai, savininkų skambina, ten tas yra aptartas klausimas, žinai su visais ledininkais, tuo laiku privažiuoja susirenka tuos savo kioskus <...>”, taip pat: „tai ten, ten, sakyk, išsiaiškinsim mes visa kita, su vadovais”, taip pat: „pasakyk, kad šitą jie išsiaiškins ir tegu paleidžia.”. 2016 m. liepos 22 d. pokalbio su J. T. Ž. metu nurodo: „ne, spec. jokio leidimo nereikia, gerai, aš pašnekėsiu”.

Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendė, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tik dėl pareigūnų principingumo buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, t. y. nepateikta įrodymų, kurie pagrįstai leistų daryti išvadą, jog pareiškėjas, išsiaiškinęs situaciją, nebūtų ėmęsis teisėtų priemonių, jog teisės pažeidimai būtų įforminti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas be kita ko siekė išsiaiškinti visas aplinkybes – tai, kas turi teisę privažiuoti prie savo prekybos taškų. Iš bylos medžiagos negalima daryti vienareikšmės išvados, jog pareiškėjas davė nurodymą paleisti pažeidimą padariusius asmenis, ir vėliau išsiaiškinęs situaciją, nebūtų jų nubaudęs.

Teismas pažymėjo, kad pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas. Nagrinėjamoje byloje atsakovo pateikti įrodymai, teismo įsitikinimu, nepatvirtina, kad pareiškėjas atliko kaltus veiksmus, kuriais akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą. Todėl nepašalinus visų abejonių, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas, siekdamas asmeninės naudos, tikslu padėti pažįstamam asmeniui, tyčia neatliko jam, kaip policijos pareigūnui, pavestų pareigų. Byloje kitų įrodymų, kurie patvirtintų išvadą, jog pareiškėjas iš savanaudiškų paskatų siekė, kad nebūtų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai, nėra. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir atsakovas. Taigi išvada, jog minėtais veiksmais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, nėra pagrįsta. Be to, 2017 m. vasario 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-17 nurodyta, kad J. K. veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo požymiai, tačiau atsižvelgus į pažeidimo pobūdį bei charakteristikoje nurodytus duomenis, pasiūlyta jo tarnybinėn atsakomybėn netraukti, tačiau, kaip minėta, vertinant pareiškėjo veiksmus į minėtas aplinkybes nebuvo atsižvelgta.

Remdamasis LVAT formuojama praktika ir aiškindamas šiai bylai reikšmingas Statuto nuostatas teismas pažymėjo, kad ne bet koks valstybės tarnautojo elgesys yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Veiksmai, diskredituojantys valstybės tarnybą, žeminantys žmogaus orumą yra siejami su teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti valstybės tarnybos autoritetą, griauti pasitikėjimą savivaldybės įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu negalima. Taigi ginčo atveju pareiškėjo veiksmų vertinimas pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 buvo galimas tik nustačius visumą minėtų aplinkybių. Reikalavimas nustatyti akivaizdų valstybės tarnybos diskreditavimą, pasitikėjimo įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad S. P. vairuotojo pažymėjimas bei teisė vairuoti anksčiau laiko grąžinta laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl buvo teisėta. Tokiu atveju pareiškėjas, įtakodamas pareigūnus priimti palankų sprendimą S. P. atžvilgiu, iš esmės neįtakojo pareigūnų atlikti neteisėtų veiksmų. Be to, atsakovas neįrodė aplinkybės, jog pareiškėjo veiksmai buvo atlikti už tam tikrą atlygį. Teismas pažymėjo, kad 2017 m. kovo 10 d. nutarime „Nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos” ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23567-16 pabrėžta, jog ištyrus ir įvertinus surinktus duomenis nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo veiksmais buvo sumenkintas Palangos miesto PK ir jo vadovo, Lietuvos policijos autoritetas bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas tokia apimtimi, kad tai būtų galima traktuoti kaip didelę neturtinę žalą. Nurodyta, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai buvo nustatyti ne dėl skundų ar pranešimų, bet atliekamo tyrimo metu (vidinės kontrolės priemonėmis), o pareiškėjo veiksmais kaip nors ypatingai nebuvo pakenkta Palangos miesto PK ir jo vadovo, Lietuvos policijos autoritetui, sutrikdytas pareiškėjo vadovaujamos įstaigos ir jos padalinių darbas, įstaigai ir jos darbuotojams sukliudyta atlikti funkcijas, visuomenėje nebuvo sukeltas rezonansas, nebuvo padaryta turtinė žala. Be to, M. D. dėl aptarto tarnybinio nusižengimo epizodo paskirtas tik papeikimas, o R. D. – pastaba.

Įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, A. K. padarytą pažeidimą, jo sunkumo, pavojingumo visuomenei aspektais, su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimu reali žala nebuvo padaryta, kad institucijos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas, priešingai nei teigia atsakovas, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra akivaizdūs, taip pat vadovaudamasis taisykle, kad abejonės aiškintinos pažeidėjo naudai, teismas priėjo išvados, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas savo veiksmais akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnybą, visuomenės požiūriu neigiamai paveikė pasitikėjimą Policijos departamentu ar jį sukompromitavo. Byloje nesurinkta objektyvių duomenų ir dėl pareiškėjo veiksmų, žeminančių žmogaus orumą, ar kitų jo veiksmų, kuriais tiesiogiai pažeistos žmonių konstitucinės teisės. Todėl, vertinant pareiškėjo veiksmus Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto aspektu, jie nepripažintini šiurkščiais, t. y. tokio pobūdžio, už kuriuos taikytinos Statuto numatytos pasekmės – atleidimas iš pareigų.

Nagrinėjamu atveju nėra pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojančio požymio – akivaizdaus institucijos autoriteto žeminimo, pasitikėjimo bausmių vykdymo sistemos įstaiga griovimo arba jos kompromitavimo. Vien tik teisės aktų nustatytų reikalavimų nesilaikymas savaime negali būti vertinamas kaip akivaizdžiai žeminantis institucijos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojantis. Įsakyme nepagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo veiksmuose egzistuoja sąlygos, dėl kurių yra teisėtas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Todėl Įsakymas panaikintas kaip neteisėtas ir pareiškėjas grąžintas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininko pareigas.

Pripažinus, kad pareiškėjas savo poelgiais nepažemino pareigūno vardo, tačiau atsižvelgus į A. K. veiksmus, kai pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, jis įtakojo pareigūnus, kad administracinio pažeidimo byloje būtų sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas ir S. P. būtų grąžintas vairuotojo pažymėjimas, padaryta išvada, jog nurodyti veiksmai neatitiko pavyzdingo, teisingo, padoraus ir moralaus pareigūno elgesio standartų (Policijos įstatymo 4 str. 2 d., Etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.12, 4.20, 12.10, 14.1 p.).

Atsižvelgęs į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012, 2011 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A146-77/2011 išaiškinimus, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo priežastis ir aplinkybes, realios žalos nebuvimą, pareiškėjo, kaip pareigūno statusą ir jo tarnybinę veiklą charakterizuojančią medžiagą, teismas sprendė, jog už padarytą nusižengimą tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą naikintina ir skirtinas griežtas papeikimas (Statuto 33 str. 2 d. 3 p.), kuris, teismo nuomone, adekvatus jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.

Teismas nurodė, kad Statutas ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja, kaip turi būti kompensuojama vidaus tarnybos pareigūnui, kai jo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatomis.

DK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Remiantis Įsakymu, pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 17 d. atleistas iš darbo. Pareiškėjas skunde prašo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2017 m. sausio 16 d.) iki sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos.

Vadovaudamasis pirmiau nurodytais teisės aktais bei atsižvelgęs į tai, jog nėra aišku kada įsiteisės šis sprendimas, teismas įpareigojo atsakovą įsiteisėjus teismo sprendimui apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2017 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atkreipė dėmesį į tai, kad mėnesio vidutinio darbo užmokesčio suma nurodoma neatskaičius mokesčių, todėl atsakovas taip pat įpareigojamas juos apskaičiuoti.

Teismas sprendė, jog yra pagrindas pareiškėjo naudai priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų dalį. Į bylą pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, jog pareiškėjas atstovui (advokatui M. N.) sumokėjo 950 Eur už skundo surašymą. Prašyme nurodyta, kad už teisinių paslaugų teikimą, konsultavimą, susipažinimą su medžiaga buvo patirta 150 Eur (100+50) bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, šios išlaidos yra atstovavimo sudedamieji elementai, todėl nepriteistinos. Iš prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos 1 200 Eur atėmus nepriteistiną sumą 150 Eur sumą, pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 050 Eur.

Pareiškėjo prašoma priteisti 950 Eur suma už skundo surašymą neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatymo dydžio. Pareiškėjas prašo priteisti ir 100 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu 2017 m. balandžio 20 d. teismo posėdyje. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjo interesus atstovavo advokatas M. N., posėdžio pradžia – 09:04 val., pabaiga – 11:54 val., trukmė – 178 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais maksimali priteistina suma už 3 val. atstovavimo teismo posėdyje gali būti 246,84 Eur. Prašoma priteisti 100 Eur suma neviršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkino iš dalies (t. y., 2 iš 3 reikalavimai patenkinti), todėl proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai iš atsakovo pareiškėjui priteisė 700 Eur atstovavimo išlaidų.

III. Pareiškėjas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria jam pagal Statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant sumą, proporcingą teismo atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai; priteisti 800 Eur už apeliacinio skundo surašymą.

Apeliacinis skundžias grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Prašymas pratęsti tarnybinio patikrinimo laiką ne tik tenkintas be pagrindo (nenurodant svarbių priežasčių, kaip to reikalaujama Tvarkos aprašo 25 p.), praleidus įstatymo numatytus terminus (terminas baigti A. K. veiksmų tarnybinį patikrinimą baigėsi dar 2016 m. lapkričio 28 d.), bet ir prašymas tenkintas „atgaline“ data, taip pažeidžiant Tvarkos aprašo 23, 25 ir 26 punktuose numatytus terminus.

2. Tvarkos 25 punkte numatyta, jog tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne 30 dienų, o ne ilgiau kaip 30 dienų. Taip pat esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą ne dar 30 dienų, o iki 30 dienų. Beje, ir prašyme pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą tarnybinį patikrinimą atliekanti pareigūnė, skirtingai nei nurodoma teismo sprendime, prašė pratęsti terminą ne dar 30 dienų, o iki 30 dienų. Akivaizdu, kad šiuo atveju terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo to momento, kai baigėsi ankstesnis terminas ir prie jo pridedant maksimalų leistiną terminą, o nuo kada pareigūnas kreipėsi pratęsti terminą ir kokiam laikui tarnybinio patikrinimo terminas buvo pratęstas.

3. Net ir pripažinus termino pratęsimą atgaline data tik techninio pobūdžio klaida, ji turi esminės reikšmės terminų skaičiavimui, nes tampa neaišku, kada apskritai buvo tęsiamas terminas ir kurią iš šių datų laikyti „techninio pobūdžio klaida“, t. y. rezoliucijoje ar prašyme pratęsti terminą nurodytą datą. Byloje esančia rezoliucija, kuria nuo 2016 m. gruodžio 15 d. pratęsiamas tarnybinio patikrinimo terminas dar iki 30 dienų laikotarpiui baigėsi 2016 m. sausio 14 d., todėl po šios datos surašyti tarnybinio patikrinimo išvados, ar, juo labiau, jos tvirtinti nebeliko įstatyminio pagrindo. Net ir nuo 2016 m. gruodžio 16 d. prašymo skaičiuojamas 30 dienų terminas baigėsi 2017 m. sausio 15 d., t. y. taip pat iki Išvados surašymo.

4. Teismas nepasisakė dėl tarnybinio patikrinimo pratęsimo pagrįstumo, t. y. iš prašymo pratęsti terminą motyvų akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo metu daugiau jokie veiksmai nebus atliekami.

5. Vertinant kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų atsiradimo tarnybinio patikrinimo medžiagoje teisėtumo klausimą, turėtų būti remiamasi ne Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi bei su tuo susijusiomis generalinio prokuroro rekomendacijomis (kurios nustato kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų panaudojimo baudžiamajame proceso klausimus), o Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, kad kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Pirmiausia, gauta informacija turi būti apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką (tai, kad veika, už kurią A. K. buvo nubaustas, nėra korupcinio pobūdžio, skundžiamame sprendime pripažino ir teismas). Antra, ši informacija turi būti išslaptinama kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu konkrečiam tarnybinių nusižengimų tyrimui. Ir trečia, tokia informacija tarnybinio patikrinimo metu gali būti panaudojama tik su prokuroro sutikimu. Iš tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad nei vieno aptartų imperatyvių įstatymo reikalavimų nebuvo laikomasi, t. y. gautos informacijos panaudojimas neatitinka nei vieno reikalavimo.

6. Prokuroras neturėjo jokio įstatyminio pagrindo leisti daryti kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų kopijas. Dalis ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos buvo perduota tarnybiniam patikrinimui atlikti be jokio prokuroro leidimo (iki tarnybinį patikrinimą atliekančios pareigūnės atlikto susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga) su 2016 m. lapkričio 3 d. tarnybiniu tyrėjos pranešimu. Antrą kartą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga į prokuratūrą kreiptasi nebuvo ir jis buvo atliktas to paties 2016 m. spalio 28 d. rašytinio sutikimo pagrindu. Tuo metu, kai buvo duotas prokuroro leidimas, tokių duomenų byloje net ir nebuvo. Po to, kai už kelių mėnesių tokie duomenys ikiteisminio tyrimo byloje buvo gauti, su nauju prašymu tiek dėl susipažinimo su tokiais duomenimis, tiek ir dėl jų kopijų gavimo, į prokuratūrą niekas nebesikreipė. Todėl aiškinti, kad šie duomenys tarnybinio patikrinimo medžiagoje gauti teisėtai dar 2016 m. spalio 28 d. prokuroro leidimo pagrindu, negalima.

7. Nei Kriminalinės žvalgybos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) (3, 161, 181 str.) nenumato galimybės kriminalinės žvalgybos metu gautą informaciją panaudoti tarnybiniam patikrinimui.

8. Kriminalinės žvalgybos informacija, gauta atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (panaudojus technines priemones bendra ir specialia tvarka, atlikus apžiūrą, sekimą ir kt.), kaip duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, gali būti panaudojama tik surašius kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolą.

9. Teismo teiginiai, kad liudytojas M. D. teismo posėdžio metu neva tai patvirtinęs, kad jam „<...skambinęs A. K., kuris pasakė, kad ateis žmogus, kuriam reikėtų sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones terminą.>“, neatitinka tikrovės. Apklausos teisme metu šis liudytojas kaip tik nurodė priešingas aplinkybes, t. y. tokias kaip ir nustatyta įsiteisėjusiame prokuroro nutarime – jog A. K. jį tik informavęs kokiu klausimu asmuo nori į jį kreiptis. Tokie parodymai visiškai atitinka tiek A. K., tiek A. P., buvusio pas A. K. kabinete bei girdėjusio šio pokalbio turinį, parodymus.

10. Atlikus tarnybinį patikrinimą M. D. bei R. D. veiksmai buvo įvertinti kaip įvykdyti netiesiogine tyčia, kas patvirtina, kad tiek M. D., tiek ir R. D. nesiekė jokių neteisėtų padarinių. Taip pat jų veiksmai buvo įvertinti kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį M. D. paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (jis nuobaudą apskundė), o R. D. – pastaba. Taigi teismas tyrė tik tarnybinio patikrinimo išvadose išdėstytas aplinkybes, tačiau nevertino įsiteisėjusiame prokuroro nutarime konstatuotų aplinkybių, teisme apklaustų liudytojų parodymų, o taip pat tarnybinio patikrinimo išvadų dėl M. D. bei R. D. veiksmų.

11. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 700 Eur, nes skundžiamu sprendimu visi jo reikalavimai buvo patenkinti, be to, 1 200 Eur užmokestis advokatui atitiko advokato darbo ir liko sąnaudas šio proceso metu.

Atsakovas Komisariatas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys įrodo, kad S. L., S. P. paprašytas, kreipėsi į pareiškėją ne kaip į Komisariato darbuotoją, atsakingą už informacijos (apie vairuotojo pažymėjimo grąžinimo tvarką) suteikimą, bet kaip į asmeniškai pažįstamą policijos pareigūną, žinant, jog jis, turėdamas pažįstamų Komisariato Kelių policijos tarnyboje gali padėti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos tarpininkauti grąžinant anksčiau nustatyto laiko vairuotojo pažymėjimą, atimtą už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pareiškėjas informaciją S. P. per S. L. suteikė ir tarpininkavo dėl S. P. susitikimo su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate laikinai atliekančiu Kelių policijos tarnybos viršininko pareigas M. D. ne tarnybos tikslais, bet darydamas asmeninę paslaugą pažįstamiems asmenims ir tie asmenys informaciją gavo neteisėtai. Papildomos apklausos metu M. D. patvirtino iš pokalbio su pareiškėju supratęs, kad S. P. reikia grąžinti vairuotojo pažymėjimą anksčiau bei tai nurodęs R. D. padaryti informuodamas jį nuo ko ateis šis žmogus. Pokalbiai dėl susitikimo buvo maskuojami naudojant medžioklės tematiką. S. L. už šią paslaugą iš S. P. gavo 60 eurų atlygį, tokiu būdu sudarydamas įspūdį, kad už pinigus asmeniškai pažįstant policijos pareigūną (pareiškėją) gali gauti palankų sprendimą.

2. S. P. prašymo nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio reikalavimus – nebuvo pateiktas visuomeninės organizacijos ar darbdavio tarpininkavimas. Be to, asmens prašymas sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą buvo gautas po nutarimo sutrumpinti S. P. teisės vairuoti atėmimo terminą priėmimo, prašymas buvo išnagrinėtas neturint duomenų apie pareiškėjo vardu registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, kurie buvo pridėti jau po nutarimo priėmimo.

3. Teismas, vertindamas pareiškėjo veiksmus dėl tarnybinio automobilio VW Caddy su įmontuotu stacionariu greičio matavimo prietaisu dislokacijos pakeitimo neatsižvelgė, jog pareiškėjas, 13:45:22 nurodymą telefonu patraukti tarnybinį automobilį VW Caddy, stovintį Kretingos g. 49, Palangoje, perstatyti į kitą vietą davė A. J. tuoj pat po telefoninio pokalbio su D. J., įvykusio 13:43:44. Šio pokalbio tarp pareiškėjo ir D. J. metu nebuvo kalbėta nei apie lenktynėse dalyvaujančius sportinius automobilius, nei apie susidariusias spūstis dėl policijos stabdomų automobilių ir rašomų protokolų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nei apie kokias nors policijos sudaromas kliūtis renginiui. Tai įrodo, kad sprendimą pakeisti tarnybinio automobilio dislokaciją pareiškėjas priėmė paveiktas D. J.. Pareiškėjo elgesys jo pažįstamiems asmenims neabejotinai sudarė įspūdį, jog pareiškėjo, kaip pareigūno, ir jam pavaldžių kitų pareigūnų atliekami veiksmai dėl turimos pažinties yra jiems palankūs ir su policijos veikla nesusiję asmenys gali daryti įtaką policijos, kaip valstybės valdžios institucijos, vykdomai veiklai. A. K. veiksmų pobūdis rodo, kad privatūs interesai jam buvo svarbesni, nei viešieji.

4. A. K., kaip pareigūnas bei struktūrinio padalinio vadovas, gavęs J. T.Ž. netiesioginį prašymą, nesiėmė priemonių, jog būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, t. y. įforminami jau užfiksuoti administraciniai teisės pažeidimai, tačiau naudodamasis policijos struktūrinio padalinio vadovo statusu, davė pavaldžiam pareigūnui nurodymą, kad imtųsi priemonių, jog pareigūnai, kurie Meilės alėjoje nustatė administracinius teisės pažeidimus, jų neįformintų. Telefoniniai pokalbiai patvirtina, jog A. K. siekė, kad minėti teisės pažeidimai būtų neįforminti. Nežiūrint į tai, kokių tikslų J. T. Ž. subjektyviai siekė skambindamas A. K., tačiau po šio pokalbio A. K., net nesiaiškindamas konkrečių aplinkybių, davė neteisėtą nurodymą savo pavaldiniui imtis priemonių, kad būtų nutrauktas teisės pažeidimo įforminimas. A. K. teiginys „pasakyk, kad šitą jie išsiaiškins ir tegu paleidžia“ Palangos miesto PK budėtojui turi būti vertinamas kaip pavaldžiam asmeniui perduotas nurodymas nefiksuoti nustatyto pažeidimo.

5. Nors ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-23567-16 nenustatyta, kad A. K. būtų išreiškęs M. D. kokį nors konkretų reikalavimą, o tik prašė priimti jo nurodytą asmenį įvardintu klausimu, toks pokalbis ir prašymas turėjo būti suprantamas kaip netinkamas ir neleistinas policijos įstaigos vadovo vardo ir autoriteto panaudojimas bendraujant su žemesnes pareigas einančiu pareigūnu. Net nesant reikalavimui atlikti kokius nors veiksmus arba nuo jų susilaikyti, aukštesnes pareigas užimančio asmens neformalus prašymas priimti lankytoją jam rūpimu klausimu gali būti suprantamas kaip tam tikras psichologinis spaudimas, ką savo apklausoje patvirtino M. D. ir R. D., o A. K. privalėjo tai suvokti ir tokio elgesio tarnyboje vengti.

6. Ikiteisminio tyrimo metu aiškiai nustatyta ir užfiksuota, kad A. K. kaip Palangos miesto PK viršininkas 2016 m. liepos 21 ir 22 dienomis jam pavaldiems Palangos miesto PK darbuotojams davė neteisėtus ir nepagrįstus, jo vadovaujamai įstaigai keliamiems uždaviniams ir atliekamoms funkcijoms prieštaraujančius nurodymus dėl galimus transporto priemonių greičio režimo nesilaikymo faktus fiksuojančios priemonės patraukimo iš oficialiai numatyto maršruto ir dėl transporto priemonių vairuotojų padarytų teisės pažeidimų ignoravimo.

7. Ne visada pažeminant valstybės tarnautojo vardą padaroma didelė žala. Valstybės tarnautojo vardo pažeminimas savaime nereiškia didelės žalos, kaip nusikalstamo piktnaudžiavimo požymio.

Atsakovas Komisariatas atsiliepime prieštarauja pareiškėjo apeliacinio skundo tenkinimui.

Pareiškėjas A. K. atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. sausio 16 d. priimto įsakymo Nr. 30-TE-39, kuriuo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininkas A. K. atleistas iš užimamų pareigų (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininko), teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 21, detalūs metaduomenys).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas A. K. yra statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos pareigūnas (Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininkas). Atlikus tarnybinį patikrinimą dėl padarytų tarnybinių nusižengimų, 2017 m. sausio 16 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-4 „Dėl Palangos miesto policijos komisariato viršininko veiksmų“ (b. l. 16). Tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio viršininko tarnybinį pranešimą, kad A. K. 2016 m. spalio 26 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje. Tarnybinio patikrinimo išvadoje siūloma pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos. Konstatuota, kad A. K. savo veika akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, kuo pažemino pareigūno vardą bei sulaužė duotą priesaiką.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo A. K. skundą tenkino iš dalies: pakeitė Komisariato viršininko 2017 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 30-TE-39, t. y. panaikino pareiškėjui paskirtą nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (toliau – ir Statutas), 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą) ir skyrė A. K. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą (Statuto 33 str. 2 d. 3 p.); grąžino A. K. į Palangos miesto PK viršininko pareigas; priteisė jam iš Komisariato vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos (2017 m. sausio 16 d.) iki sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos; priteisė A. K. iš Komisariato 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; sprendimui įsiteisėjus nurodė grąžinti pareiškėjui 500 Eur sumą, 2017 m. balandžio 26 d. sumokėtą į Klaipėdos apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą. Apeliantas A. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria jam pagal Statuto 33 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas; pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, priteisiant sumą, proporcingą teismo atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai; priteisti 800 Eur už apeliacinio skundo surašymą.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skundė teigė, kad tarnybinio nusižengimo procedūra buvo atlikta netinkamai, nebuvo ištirtos visos reikšmingos aplinkybės, nenustatyta pažeidimo subjektyviosios pusės elementai, netinkamai vertinti įrodymai ir nepagrįstai pritaikyta tarnybinė nuobauda.

Nustatyta, kad padarydamas atsakovo konstatuotą šiurkštų tarnybinį nusižengimą, pareiškėjas buvo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininkas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą, turi būti taikomas ginčo teisinius santykius reglamentuojantis Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (Bylai aktuali redakcija 2015 m. birželio 25 d., įsigaliojusi 2016 m. liepos 1 d.) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (aktuali bylai redakcija 2015 m. lapkričio 9 d., įsigaliojusi 2016 m. sausio 1 d.). Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šio punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalis, kurioje yra atskleistas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” turinys. Pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008, A62–1099/2011), aiškindamas Vidaus tarnybos statutą, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima.

Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Minėtos pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. Taip pat turi būti įvertinama, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Šiame kontekste paminėtinas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, kuriame buvo įvardinti reikalavimai valstybės pareigūnams: „Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą teisės aktais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visi asmenys, priimantys visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, galėtų tinkamai vykdyti savo įgaliojimus, kad būtų išvengta viešųjų ir privačių interesų supriešinimo, kad nebūtų sudarytos teisinės prielaidos valstybės pareigūnams, vykdantiems funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visiems asmenims, priimantiems visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, veikti ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet savo asmeniniais ar grupiniais interesais, naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti, kad būtų galima veiksmingai kontroliuoti, kaip valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, visi asmenys, priimantys visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, laikosi šių reikalavimų, ir kad nurodyti valstybės pareigūnai ir kiti asmenys, jeigu jie nepaiso minėtų reikalavimų, būtų traukiami atsakomybėn pagal Konstituciją ir įstatymus.“ Taigi pareigūnai turi vengti viešųjų ir privačių interesų supriešinimo, veikti ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet savo asmeniniais ar grupiniais interesais, naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti.

1. Dėl tarnybinio nusižengimo

Minėta, kad pareiškėjui A. K. 2017 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. 30-TE-39 „Dėl vyresniojo komisaro A. K. atleidimo” buvo priimtas atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.30-IS-4, kurioje nurodyti jo trys atlikti veiksmai, kuriais A. K. akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromitavo, ir taip pažemino pareigūno vardą bei sulaužė duotą priesaiką. Šiuos veiksmus pirmosios instancijos teismas įvardijo tokiais epizodais: 1) teisės vairuoti transporto priemones anksčiau termino grąžinimas S. P. – pareiškėjas 2016 m. birželio mėn. pažadėjo paveikti ir darė įtaką policijos pareigūnams priimant sprendimą anksčiau laiko sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (grąžinant vairuotojo pažymėjimą); 2) paprašytas D. J., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, jis nurodė patraukti tarnybinę transporto priemonę iš tarnybos užduotyje patruliui nurodytos vietos į kitą vietą; 3) nurodė neįforminti nustatytų administracinių teisės pažeidimų.

1.1. Dėl tarnybinės transporto priemonės iš tarnybos užduotyje patruliui nurodytos vietos perkėlimo į kitą vietą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Išvadoje nustatytas A. K. veiksmas – nurodymas savo pavaldiniui, nepasibaigus patrulio užduotyje nurodytam laikui, iš Kretingos g. 49, Palangos m., patraukti transporto priemonę VW Caddy su įmontuotu stacionariu greičio matavimo prietaisu į kitą vietą, prašant lenktynių organizatoriui – iš tarnybinio nusižengimo sudėties šalintinas, nes aplinkybė, kad pareiškėjas pagal savo užimamas pareigas neturėjo teisės keisti greitį fiksuojančio automobilio dislokacijos vietos, neįrodyta. Nei Išvadoje, nei vėliau byloje nenustatyta, kad lenktynių organizatorius kreipėsi kaip privatus asmuo, siekiantis sau naudos, nebuvo paneigti liudytojo D. J. apklausos metu duoti parodymai, užfiksuoti Išvados 22 lape, kad automobilis VW Caddy fotografavo lenktyninius ar juos aptarnaujančius automobilius ir fiksavo viršijančius 30 km/val greitį, kurie važiavo kolona į paradą ar iš jo; lenktyninis automobilis, važiuodamas 30 km/val. greičiu, užgęsta dėl techninių savybių, tad nėra galimybės važiuoti tokiu greičiu. Nei Išvadoje, nei vėliau byloje nenustatyta, kad dėl greičio matavimo automobilio perstatymo į kitą dislokacijos vietą buvo sukeltas pavojus eismo saugumui. Priešingai, byloje nustatyta, kad greitį fiksuojantį automobilį pastačius į Kontininkų g. buvo užfiksuota 14 pažeidimų. Įvertinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad šiuo atveju nėra padaryta tarnybinio nusižengimo, numatyto Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje (tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės).

1.2. Dėl nurodymo neįforminti nustatytų administracinių teisės pažeidimų.

Antrasis veiksmas, kuris inkriminuojamas pareiškėjui Išvadoje – A. K. 2016 m. liepos 22 d. pavaldžiam pareigūnui J. K. davė neteisėtą nurodymą susisiekti su Meilės alėjoje, Palangoje, KET pažeidimą nustačiusiais pareigūnais ir nutraukti teisės pažeidimo įforminimą.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios ginčų kategorijos bylas, ne kartą yra konstatavęs, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.).

Iš 2016 m. liepos 22 d. telefoninio pokalbio matyti, kad A. K. skambino J. T. Ž.: „Nori kviesti ekipažą, sako, netinka tie prekybos leidimai, reikia kažkokio spec. leidimo“. A. K.: „Leidimas prekybai jeigu yra, jis turi teisę, nu jo, nu ne taip gal, jie savaip kitąsyk supranta“. Tą pačią dieną A. K. skambino Palangos m. PK budėtojui ir nurodė, jog „<...> bet tai ten supranti, mes paskui su jais dar šnekėsimės, dabar iš tų ten, žinai, savininkų skambina, ten tas yra aptartas klausimas, žinai su visais ledininkais, tuo laiku privažiuoja susirenka tuos savo kioskus, ne kioskus, o tą žinai, tas dėžes, šaldiklius tuos, tai ten, jeigu ką, paklausk kas yra.“ , taip pat šio pokalbio metu A. K.: „Pasakyk, kad šitą jie išsiaiškins ir tegu paleidžia.” (Išvados l. 28–29).

Taigi pareiškėjo veiksmų priežastis šiuo atveju pirmiausia yra susijusi su gyventojų tinkamu aptarnavimu, leidžiant verslu užsiimantiems asmenims patekti į prekybos vietą, o ne dėl to, kad pareiškėjas iš savanaudiškų paskatų siekė, kad nebūtų surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad A. K. neturėjo siekio drausti padarytų pažeidimų įforminimą, nes asmenims, dėl kurių buvo kreiptasi į A. K. administracinių teisės pažeidimų protokolai buvo surašyti, nuobaudos paskirtos ir baudos sumokėtos. Todėl darytina išvada, kad pirmiau nurodytais veiksmais A. K. nepadarė pažeidimo, kuris galėtų būti traktuojamas kaip pareigūno vardo pažeminimas.

Apibendrinant konstatuotina, kad neįrodžius anksčiau minėtų pareiškėjui inkriminuojamų veikų (pirmojo veiksmo – tarnybinės transporto priemonės iš tarnybos užduotyje patruliui nurodytos vietos perkėlimo į kitą vietą, antrojo veiksmo – pareiškėjo nurodymo neįforminti nustatytų administracinių teisės pažeidimų) negalima daryti išvados, jog toks pareiškėjo, kaip statutinio pareigūno, elgesys akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi tam tikroje visuomeninių teisinių santykių apsaugos srityje, autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoja, nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių ji tikisi iš policijos pareigūnų, nėra pagrindo. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojančio požymio – akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoja.

Kartu pažymėtina, kad teisinėje valstybėje tokie ad hoc sprendimai negali būti toleruojami, nurodyti santykiai turi būti reguliuojami atitinkamų teisės aktų konkrečiomis normomis, kurių priėmimą, pakeitimą siekiant užtikrinti eismo saugumą organizuojamų lenktynių metu, ar patekimo į prekybos vietas Palangoje, inter alia (lot. be kita ko), gali ir šio miesto policijos komisariato vadovas.

1.3. Dėl teisės vairuoti transporto priemones anksčiau termino grąžinimo.

Pareiškėjas 2016 m. birželio mėn. pažadėjo paveikti policijos pareigūnus, priimančius sprendimus sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ir darė įtaką policijos pareigūnams priimant sprendimą anksčiau laiko sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą S. P. (grąžinant vairuotojo pažymėjimą).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, pasinaudodamas savo užimamomis policijos įstaigos vadovo pareigomis, kreipėsi į iš tarnybos policijoje santykių pažįstamą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos laikinai einantį viršininko pareigas M. D. dėl asmens, kuriam laikinai buvo atimta speciali teisė vairuoti transporto priemonę, prašė priimti S. P.. (Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus, 2017 m. kovo 10 d. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23567-16). Pareiškėjas tai darė prašomas savo pažįstamo S. L., su kuriuo šiuo klausimu telefonu kalbėjo keletą kartų (Išvados 14-17 lapai). Iš S. L. ir pareiškėjo telefoninių pokalbių matyti konspiracija, užšifruota kalba apie medžioklę, nors teisiamajame posėdyje pripažino, kad faktiškai kalbėjo ne apie medžioklę, o apie S. P. reikalus. (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-437-906/2017, b. l. 8 ). S. L., 2016 m. birželio 10 d.: „Girdi, tas žmogelis gali eiti pirmadienį į tą medžioklę?“ A. K.: „Pirmadienį tegu palaukia, antradienį bus geriau, nes tenai ne tas medžiotojas gali būti“; A. K., 2016 m. birželio 13 d.: „S. L., jūs gaunat dar palaukti, nes M.D. nieko nėra, supranti, nėra, ko man reikia, nėra“; „Tu luktelk, rytoj dar nieko, pasakysiu aš tau, neskubėk“;“Vot, vot taip ir bus, gerai, luktelk, rytoj turėtų atsirasti visi ten, kas reikia“; A. K., 2016 m. birželio 15 d.: „Šitą, rytoj 10 valandą pas M. D. tegu jis nueina“; S. L. : „Aha.“; A. K.: „Jo 10 valandą nueina, paprašo, kad jį į viršų pakeltų pas M. D.“; S. L. : „Aha, supratau“; A. K.: „Ir pasako, ko atėjęs nuo manęs, ir viskas; ar supratai, viskas, 10 valandą“. S. L.: „Gerai, ačiū labai, ačiū, ačiū“. S. L., 2016 m. birželio 17 d.: „Nu, žmogelis į varovus įstojo, viskas gerai“, A. K.: “Nu supratau, supratau, viskas gerai, tada, OK“ (Išvados b. l. 14–19). Iš šių ir kitų telefoninių pokalbių matyti, kad toks A. K. elgesys parodo jo subjektyviąją pusę, tai, kad jis suvokia, jog elgiasi neteisėtai, siekia neteisėto veikimo ir bando tai paslėpti.

A. K. ne tik pažadėjo paveikti kitus pareigūnus, bet ir atliko veiksmus įgyvendindamas savo pažadą. Apklausos metu M. D. nurodė, kad jam skambino A. K. 2016 m. birželio mėnesį ir pasakė, kad „ateis mano žmogus“ ar „žmogus nuo manęs“, kuriam reiktų anksčiau laiko grąžinti vairuotojo pažymėjimą, jis suprato, kad A. K. prašė, jog jis padarytų įtaką pareigūno priimamam sprendimui, nagrinėjant prašymą dėl anksčiau termino grąžinamo vairuotojo pažymėjimo (Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus, 2017 m. kovo 10 d. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23567-16, b. l. 3–4). Apelianto teiginys, kad vėliau teisme M. D. nurodė priešingas aplinkybes, esą A. K. jį tik informavęs kokiu klausimu asmuo nori į jį kreiptis, taip pat apelianto teiginys, kad tiek M. D., tiek ir R. D. nesiekė jokių neteisėtų padarinių, vertintini kritiškai. Telefoninių pokalbių turinys, kiti po to sekę veiksmai neleidžia daryti išvados, kad A. K. neprašė grąžinti vairuotojo pažymėjimo anksčiau termino. M. D., praėjus kuriam laikui po šio skambučio, atėjus pareiškėjo atsiųstam asmeniui, telefonu išsikvietė R. D. ir nurodė, kad „tai A. K. žmogus“, kuris rašo prašymą, kurį reikės nagrinėti ir priimti sprendimą. R. D. atsakė, kad suprato (Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus, 2017 m. kovo 10 d. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-23567-16, b. l. 4). R. D. apklaustas liudytoju nurodė, kad M. D. jam pasakė, kad atėjęs žmogus yra viršininko A. K. pažįstamas, ir jeigu yra tokia galimybė, reikia grąžinti vairuotojo pažymėjimą anksčiau laiko. Šį jo nurodymą suprato kaip reikalavimą, neprieštaravo, nors pat nebūtų priėmęs sprendimo šiam asmeniui grąžinti vairuotojo pažymėjimo anksčiau laiko, nes dažniausiai netenkina tokių prašymų (Išvados 4 –5 lapai).

Akivaizdu, kad A. K. darė įtaką pareigūnų veiksmams, dėl ko jie specialiai skyrė laiką priimti S. P.. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. prašymu S. P. atimtos teisės vairuoti transporto priemonę buvo sugrąžintos, nesilaikant bendros grąžinimo tvarkos, anksčiau laiko, t. y. 2016 m. birželio 16 d. (Išvados 7 lapas). S. P. prašymas Nr. 30-AP-4398 sutrumpinti vairuotojo pažymėjimo atėmimo terminą Klaipėdos apskrities VPK buvo registruotas 10 val. 33 min., jau praėjus pusvalandžiui po sprendimo grąžinti vairuotojo pažymėjimą priėmimo.

Apibendrinant darytina išvada, kad A. K. veikė ne visuomenės interesais, o naudodamasis savo statusu dėl artimų asmenų interesų. A. K. veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų

Negalima sutikti ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo veiksmai visuomenėje nesukėlė rezonanso. A. K. atliko neteisėtus veiksmus, jis tų veiksmų siekė, asmenys, kurie vykdė jo prašymą (M. D., R. D.), suvokė, kad turi atlikti tai, ko prašo A. K. Priešingai nei teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, apie A. K. veiksmus tapo žinoma visuomenei, apie tai skelbta žiniasklaidos priemonėse: “tyrimo metu buvo užfiksuotas Palangos komisariato vadovas, kuris piktnaudžiaudamas tarnyba, ir kaip įtariama, gavęs asmeninės naudos, padėjo tarpininkui ir suinteresuotam asmeniui anksčiau laiko išspręsti problemą – susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą“, – pernai spalį sakė Policijos departamento Imuniteto skyriaus vadovas E. J.“ (www.kauno diena.lt).

Teismo argumentas, kad A. K. veiksmais nebuvo padaryta didelė neturtinė žala nėra reikšmingas nagrinėjamu atveju, nes valstybės tarnautojo, pareigūno vardas pažeminamas ir tais atvejais, kai nėra padaroma didelė neturtinė žala; toks požymis būtinas sprendžiant baudžiamosios, bet ne tarnybinės atsakomybės klausimą. Tarnybinės atsakomybės atveju pakanka akivaizdaus vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimo, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimo arba jos kompromitavimo.

Apeliacinio skundo teiginys, kad pareiškėjo pavaldiems asmenims M. D. dėl aptarto tarnybinio nusižengimo epizodo paskirtas tik papeikimas, o R. D. – pastaba, nepaneigia apelianto padaryto pažeidimo sunkumo. Apelianto argumentai, susiję su kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų neteisėtu panaudojimu tiriant tarnybinį pažeidimą, atmetami, nes byloje nustatyta, kad tiriant A. K. tarnybinį pažeidimą naudota informacija, kuri gauta ne kriminalinės žvalgybos metu, o surinkta po 2016 m. gegužės 19 d. pradėto ikiteisminio tyrimo metu.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi buvo leista nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. „klausytis S. L. telefoninių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, <...> nustatyti telefonų abonentų buvimo vietą realiu laiku“ (Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus, 2017 m. kovo 10 d. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, Ikiteisminio tyrimo medžiaga, Nr. 01-1-23567-16, b. l. 1). S. L. pokalbiai, kuriais remtasi atliekant tarnybinį patikrinimą, su A. K. dėl teisės vairuoti transporto priemones anksčiau termino grąžinimo S. P. užfiksuoti nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. birželio 17 d., t. y. jau vykstant ikiteisminiam tyrimui ir esant Klaipėdos miesto apylinkės teismo leidimui tai atlikti (Tarnybinio patikrinimo Išvados 14–17 lapai).

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad po 2017 m. sausio 14 d. neliko įstatyminio pagrindo surašyti ir patvirtinti tarnybinio patikrinimo išvadą, nes suėjo tam skirti terminai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad patikrinimą buvo pavesta atlikti iki 2016 m. lapkričio 28 d. (II t., b. l. 46), tačiau dėl pareiškėjo nedarbingumo (nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d.), minėto patikrinimo laikas, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 25 punktą, prasitęsė iki 2016 m. gruodžio 19 d. Šiam terminui nepasibaigus, buvo pateiktas prašymas pratęsti terminą dar iki 30 dienų (II t., b. l. 51–52). Minėto prašymo data – 2016 m. gruodžio 16 d. Atsižvelgdama į minėto prašymo suderinimo vizos datą (2016 m. gruodžio 15 d.) ir į rezoliucijos datą (2016 m. gruodžio 15 d.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad prašymo datoje yra rašymo apsirikimas, t. y. prašymo data yra ne 2016 m. gruodžio 16 d., o 2016 m. gruodžio 15 d. Ant minėto prašymo yra rezoliucija „Sutinku“, o tai reiškia, kad tarnybinis patikrinimas turėjo būti atliktas iki 2017 m. sausio 14 d. Tarnybinio patikrinimo išvada parengta 2017 m. sausio 16 d. (pirmadienį), t. y. kitą darbo dieną po termino, suėjusio ne darbo dieną (sausio 14 d. ir sausio 15 d. – poilsio dienos), todėl konstatuotina, kad tarnybinio patikrinimo terminai nagrinėjamu atveju nebuvo praleisti. Apeliacinio skundo teiginys, kad iš prašymo pratęsti terminą motyvų akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo metu daugiau jokie veiksmai nebus atliekami nepaneigia svarbių aplinkybių, kurioms esant vadovas tarnybinio patikrinimo terminą pagal Tvarkos 25 punktą gali pratęsti dar iki 30 dienų, nebuvimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo tiriama keletas veiksmų ir tarnybinio patikrinimo išvadą sudaro 42 lapai.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo A. K. skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. K. savo veiksmais lemdamas teisės vairuoti transporto priemones anksčiau termino grąžinimą, akivaizdžiai žemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga, padarė Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą pažeidimą – pažemino pareigūno vardą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Pareiškėjo A. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė