2013-12-17 Nr. BB-2542-1-04-1-00305-2010-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-577/2013 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00305-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.19.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Piesliako, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. P. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nutarties.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu J. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. liepos 5 d.) 28 MGL (3640 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir A. G., tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžiama.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nutartimi nuteistųjų J. P. ir A. G. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

nustatė:

J. P. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto vyresniosios inspektorės pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, 4 punkto reikalavimą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad muitinės pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi <...> Lietuvos Respublikos teisės aktais, 4 straipsnio 1 punkto nuostatą – vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus; (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2006 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintos (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriaus pareigybės 7.1 punkto reikalavimą atlikti per krovinių postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, 7.3 punkto reikalavimą vykdyti sustiprintą prekių klasifikavimo, kilmės bei prekių muitinio įvertinimo kontrolę muitinio forminimo metu, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei vykdymą, rinkti muitus, rinkliavas, kitus mokesčius, užtikrinti prekių ženklų apsaugos priežiūrą Europos Bendrijos gyvūnų sveikatos ir augalų apsaugos standartų laikymąsi ir prašymų suteikti tarifinę kvotą priėmimą, 7.24 punkto reikalavimą užtikrinti muitinės posto kompetencijai priskirtų muitinės funkcijų, taip pat kitų Muitinės departamento arba teritorinės muitinės vadovybės pavestų užduočių vykdymą, 7.27 punkto reikalavimą vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas. 2009 m. kovo 20 d., nuo 14.00 iki 19.00 val., (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių poste, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2008 m. balandžio 21 d.

įsakymu patvirtintų darbo organizavimo (duomenys neskelbtini) krovinių poste informacinių sistemų priemonėmis apdorojant bendrojo administracinio dokumento rinkinių duomenis, taisyklių (toliau – Taisyklės) 4, 4.1, 4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6 punktų reikalavimus būdama atsakinga už 5 ir 6 muitinio tikrinimo etapus, pareigūnui A. G., buvusiam atsakingam už 1, 3, 4 muitinio tikrinimo etapus, 1 muitinio tikrinimo etape muitinės sistemoje „ASYCUDA“ priėmus ir užregistravus bendrąjį administracinį dokumentą (toliau – BAD) Nr. (duomenys neskelbtini) prekės – produktai, naudojami gyvūnų pašarams (3998 maišai po 25 kg, prekės kodas 2309 90 20 00), procedūros išleidimui į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui įforminti, pareigūnui K.

G., dirbusiam 2 muitinio tikrinimo etape, nurodžius muitinio tikrinimo būdą – imti prekės mėginį, ir pareigūnui A. G., dirbusiam 3 muitinio tikrinimo etape, dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatlikus pareigų, numatytų Taisyklių 38¹.6 punkte – įsitikinti, ar pateikti išankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo būti pateikti ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų, prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitinio įforminimo metu instrukcijos ir Naftos produktų mėginių ėmimo instrukcijos 4 punkte numatytų reikalavimų „jeigu nuo mėginio tyrimo rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ir (arba) mokesčių dydis, išleidžiant prekes, kurių mėginys paimtas, į laisvą apyvartą, reikalaujama pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti“, nepareikalavus iš ūkio subjekto UAB (duomenys neskelbtini) atstovo vienkartinio garantinio rašto, ji, dirbdama 5 muitinio tikrinimo etape, paėmė prekių – produktų, naudojamų gyvūnų pašarams, mėginį ir, pažeisdama Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d.

įsakymu patvirtintų „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų, prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitinio įforminimo metu instrukcijos ir Naftos produktų mėginių ėmimo instrukcijos patvirtinimo“ 4 punkte numatytą reikalavimą „jeigu nuo mėginio tyrimo rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ir (arba) mokesčių dydis, išleidžiant prekes, kurių mėginys paimtas, į laisvą apyvartą, reikalaujama pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti“, dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko pareigų, kurias turėjo atlikti, dirbdama 6 muitinio tikrinimo etape, numatytų Taisyklių 49 punkte – patikrinti, ar atlikti visi ankstesniuose muitinio tikrinimo etapuose būtini atlikti veiksmai, ar sumokėti apskaičiuoti mokesčiai, jeigu jie turi būti mokami muitinio įforminimo metu, ir Taisyklių 51 punkto reikalavimus – pareigūnas, nustatęs, kad neatlikti ankstesniame muitinio tikrinimo etape būtini atlikti veiksmai, grąžina pateiktus dokumentus ir PAK (pranešimas apie klaidas ir neatitikimus) (jeigu jis užpildytas) tame muitinio tikrinimo etape, kuriame nebuvo atlikti reikiami veiksmai, dirbančiam muitinės posto pareigūnui, dokumentų negrąžino į 4 muitinio tikrinimo etapą, kad pareigūnas A.

G. pareikalautų pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus padengti pasikeitus prekės kodui, BAD Nr. (duomenys neskelbtini) rinkinį iš raudonojo kanalo pervedė į žaliąjį kanalą, užbaigė forminimą ir prekes išleido. 2009 m. gegužės 20 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) teritorinei muitinei BAD Nr. (duomenys neskelbtini) prekei „Produktai, naudojami gyvūnų pašarams“ pakeitus prekės kodą į (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiavus importo muito už 327 162,00 Lt, 2009 m. liepos 1 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) išieškojus 111,43 Lt, iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės permokos įskaičius 7425,18 Lt, susidarė 319 625,39 Lt mokestinė nepriemoka, taip dėl nusikalstamai nerūpestingo J.

P. neveikimo valstybė patyrė didelės – 319 625,39 Lt žalos.

Kasaciniu skundu nuteistoji J. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Pasak kasatorės, jai netinkamai buvo inkriminuotas BK 229 straipsnis, nes nenustatyta jos veikos apimtis. Turėjo būti aiškinamasi, ar kasatorė pažeidė (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2008 m. balandžio 21 d. įsakymu patvirtintas Taisykles, nes tik jos įvardija konkrečias pareigūnų pareigas atitinkamame muitinio tikrinimo etape. Jei būtų pripažinta, kad J. P. nepažeidė šių Taisyklių, vadinasi, negalima teigti ją pažeidus ir bendro pobūdžio pareigas nustatančius teisės aktus. Taisyklėse muitinis tikrinimas yra suskirstytas į šešis etapus, nurodyti kiekviename etape dirbančio pareigūno veiksmai.

Anot nuteistosios J. P., teismai netinkamai taikė Taisyklių 49 ir 50.1 punktus; ji pagal pateiktus dokumentus negalėjo padaryti išvados, kad patikrinimo metu ketvirtajame etape nebuvo atlikti visi būtini veiksmai. Teisės aktais nekonkretizuojama, kuris iš muitinį tikrinimą atliekančių pareigūnų turi paimti garantiją, kuris turi įvertinti, ar nuo mėginio rezultatų gali kisti prekės kodas ir mokesčiai. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje paneigė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvą, kad garantiją turėjo paimti J.

P., ir pasisakė, jog pagal muitinės darbą reglamentuojančius normatyvinius aktus garantiją turėjo paimti A. G., dirbęs 3 ir 4 muitinio tikrinimo etape. Pasak kasatorės, jei imamas prekės mėginys, dar nereiškia, kad mokesčiai didės, tam tikrais atvejais mokesčiai nesikeičia ar net sumažėja. Mokesčių padidėjimo rizika nėra tikrinama 5 ir 6 muitinio tikrinimo etapuose, už kuriuos kasatorė buvo atsakinga. Taisyklėse numatyta, kuris pareigūnas ir kuriame muitinio tikrinimo etape apskaičiuoja ir patikrina mokesčių teisingumą, nustato garantijos paėmimo būtinybę – tai pareigūnas, dirbantis 3 ir 4 muitinio tikrinimo etapuose.

Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos B langelį pildė pareigūnas, dirbęs šiuose etapuose; jis uždėjo spaudą, pasirašė ir perdavus dokumentus į 6 etapą buvo nurodyta, kad nei garantijos nenumatyta paimti, nei jokie kiti mokesčiai, kurie turi būti mokami prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu, nėra apskaičiuoti. Tai, pasak kasatorės, reiškė, kad pareigūnas patikrino prekių kodus, įvertino jų pasikeitimo galimybę ir nematė rizikos, jog pasikeitus prekių kodams atsiras didesnė mokestinė prievolė, neapskaičiavo jokių mokesčių, kurie turėtų būti sumokėti iki prekių išleidimo.

Teismų išvada, kad J. P. bet kuriuo atveju turėjo grąžinti dokumentus į ankstesnį muitinio tikrinimo etapą garantijai paimti, nepagrįsta. Raudonasis muitinės kanalas, pasak kasatorės, nelemia garantijos paėmimo būtinybės, jos būtinybę nustato pareigūnas 3 etape, ir J. P. į šį etapą būtų privalėjusi grąžinti dokumentus tik tuo atveju, jei B langelis deklaracijoje būtų pareigūno neužpildytas ir nepasirašytas. Liudytojos V. G. parodymai, kad iš anksto pareigūnai negali numatyti, ar pasikeis prekės kodas, ištyrus mėginį, didės ar mažės mokesčiai, todėl visais atvejais reikia paimti garantiją, traktuojami neteisingai, pareigūnai negali nustatyti iš akies, ar keisis prekės kodas, t. y. ar bus ta prekė, kuri nurodyta, ar po mėginio ištyrimo paaiškės, kad tai kita prekė, už kurią reikia mokėti didesnius mokesčius.

Tai, kad liudytoja teismui teigė, jog mokesčiai didėja ir garantijos imamos 99 proc. atvejų, nereiškia, kad J. P. turėjo suabejoti kolegos A. G. sprendimu nepaimti garantijos. Teismai nepagrįstai nesivadovavo 2004 m. balandžio 27 d. Bendrojo administracinio dokumento tikrinimo ir įforminimo instrukcija. Taigi nėra nusikaltimo, dėl kurio J. P. buvo nuteista, objektyviųjų požymių. Ji negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad A. G. neteisingai įvertins riziką ir neturėdamas tam pagrindo nepaims garantijos, taip pat nebuvo galimybės įvertinti ir padarinių dydžio.

Atsiliepimu į nuteistosios J. P. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad byloje tinkamai nustatyta, jog J. P. nepareikalavo iš ūkio subjekto UAB (duomenys neskelbtini) atstovo vienkartinio garantinio rašto, matė raudonąjį rizikos kanalą sistemoje, suprato, jog dėl to gali atsirasti mokestinė prievolė valstybei, tačiau šią aplinkybę ignoravo, dėl to, nepaėmus užstato, prekės buvo paleistos į laisvą apyvartą. Teismai padarė pagrįstą išvadą, vadovaudamiesi Taisyklių nuostatomis, kad J. P. turėjo pareigą atsakingai įvertinti sistemoje degančio raudonojo kanalo rodomą riziką ir, vadovaujantis 2008 m. gruodžio 31 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1 B-851 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) klasifikavimo nuostatų 4 punktu, išleidžiant prekes į laisvą apyvartą, paimti garantiją. Byloje nustatyta, kad J. P. matė, jog sistemoje degė raudonasis rizikos kanalas, tai reiškia, kad buvo rizika, jog, ištyrus prekės mėginį, keisis mokesčiai, todėl ji privalėjo paimti garantiją, tačiau dėl neatsargumo ir aplaidaus neveikimo to nepadarė, neatsakingai vykdė teisės aktų jai nustatytas pareigas, dėl to valstybė patyrė didelės žalos.

Nuteistosios J. P. kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl J. P. apeliacinio skundo

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu J. P. nuteista pagal BK 229 straipsnį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, eidama (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto vyresniosios inspektorės pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, lojalumo, politinio neutralumo, skaidrumo, atsakomybės už priimtus sprendimus, karjeros ir tarnybinio bendradarbiavimo principais, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, 4 punkto reikalavimą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas;

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 20 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad muitinės pareigūnai, vykdydami jiems suteiktus įgaliojimus, vadovaujasi <...> Lietuvos Respublikos teisės aktais, 4 straipsnio 1 punkto nuostatą – vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus; (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2006 m. spalio 23 d. įsakymu patvirtintos (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto inspektoriaus pareigybės 7.1 punkto reikalavimą atlikti per (duomenys neskelbtini) krovinių postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių, keleivių ir bagažo muitinį tikrinimą bei įforminimą vadovaujantis teisės aktais, 7.3 punkto reikalavimą vykdyti sustiprintą prekių klasifikavimo, kilmės bei prekių muitinio įvertinimo kontrolę muitinio forminimo metu, taikyti priemones, kurios užtikrintų įsipareigojimų muitinei vykdymą, rinkti muitus, rinkliavas, kitus mokesčius, užtikrinti prekių ženklų apsaugos priežiūrą Europos Bendrijos gyvūnų sveikatos ir augalų apsaugos standartų laikymąsi ir prašymų suteikti tarifinę kvotą priėmimą, 7.24 punkto reikalavimą užtikrinti muitinės posto kompetencijai priskirtų muitinės funkcijų, taip pat kitų Muitinės departamento arba teritorinės muitinės vadovybės pavestų užduočių vykdymą, 7.27 punkto reikalavimą vykdyti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas. 2009 m. kovo 20 d., nuo 14.00 iki 19.00 val., (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių poste, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2008 m. balandžio 21 d.

įsakymu patvirtintų darbo organizavimo (duomenys neskelbtini) krovinių poste (duomenys neskelbtini) informacinių sistemų priemonėmis apdorojant bendrojo administracinio dokumento rinkinių duomenis, taisyklių 4, 4.1, 4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6 punktų reikalavimus, būdama atsakinga už 5 ir 6 muitinio tikrinimo etapus, pareigūnui A. G., buvusiam atsakingam už 1, 3, 4 muitinio tikrinimo etapus, 1 muitinio tikrinimo etape muitinės sistemoje „ASYCUDA“ priėmus ir užregistravus bendrąjį administracinį dokumentą (toliau – BAD) Nr. (duomenys neskelbtini) prekės – produktai, naudojami gyvūnų pašarams (3998 maišai po 25 kg, prekės kodas 2309 90 20 00), procedūros išleidimui į laisvą apyvartą ir vidaus vartojimui įforminti, pareigūnui K.

G., dirbusiam 2 muitinio tikrinimo etape, nurodžius muitinio tikrinimo būdą – imti prekės mėginį, ir pareigūnui A. G., dirbusiam 3 muitinio tikrinimo etape, dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatlikus pareigų, numatytų Taisyklių 38¹.6 punkte – įsitikinti, ar pateikti išankstinio apmokėjimo dokumentai arba garantijos, jeigu tokie dokumentai turėjo būti pateikti ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų, prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitinio įforminimo metu instrukcijos ir Naftos produktų mėginių ėmimo instrukcijos 4 punkte numatytų reikalavimų „jeigu nuo mėginio tyrimo rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ir (arba) mokesčių dydis, išleidžiant prekes, kurių mėginys paimtas, į laisvą apyvartą, reikalaujama pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti“, nepareikalavus iš ūkio subjekto UAB (duomenys neskelbtini) atstovo vienkartinio garantinio rašto, ji, dirbdama 5 muitinio tikrinimo etape, paėmė prekių – produktų, naudojamų gyvūnų pašarams, mėginį ir, pažeisdama Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d.

įsakymu patvirtintų „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų, prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitinio įforminimo metu instrukcijos ir Naftos produktų mėginių ėmimo instrukcijos patvirtinimo“ 4 punkte numatytą reikalavimą „jeigu nuo mėginio tyrimo rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ir (arba) mokesčių dydis, išleidžiant prekes, kurių mėginys paimtas, į laisvą apyvartą, reikalaujama pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti“, dėl nusikalstamo nerūpestingumo neatliko pareigų, kurias turėjo atlikti, dirbdama 6 muitinio tikrinimo etape, numatytų Taisyklių 49 punkte – patikrinti, ar atlikti visi ankstesniuose muitinio tikrinimo etapuose būtini atlikti veiksmai, ar sumokėti apskaičiuoti mokesčiai, jeigu jie turi būti mokami muitinio įforminimo metu, ir Taisyklių 51 punkto reikalavimus – pareigūnas, nustatęs, kad neatlikti ankstesniame muitinio tikrinimo etape būtini atlikti veiksmai, grąžina pateiktus dokumentus ir PAK (pranešimas apie klaidas ir neatitikimus) (jeigu jis užpildytas) tame muitinio tikrinimo etape, kuriame nebuvo atlikti reikiami veiksmai, dirbančiam muitinės posto pareigūnui, dokumentų negrąžino į 4 muitinio tikrinimo etapą, kad pareigūnas A.

G. pareikalautų pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus padengti pasikeitus prekės kodui, BAD Nr. (duomenys neskelbtini) rinkinį iš raudonojo kanalo pervedė į žaliąjį kanalą, užbaigė forminimą ir prekes išleido. 2009 m. gegužės 20 d. Supaprastinto patikrinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) teritorinei muitinei BAD Nr. (duomenys neskelbtini) prekei „Produktai, naudojami gyvūnų pašarams“ pakeitus prekės kodą į (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) apskaičiavus importo muito už 327 162,00 Lt, 2009 m. liepos 1 d. iš UAB (duomenys neskelbtini) išieškojus 111,43 Lt, iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės permokos įskaičius 7425,18 Lt, susidarė 319 625,39 Lt mokestinė nepriemoka, taip dėl nusikalstamai nerūpestingo J.

P. neveikimo valstybė patyrė didelės – 319 625,39 Lt žalos.

Pažymėtina, kad, be J. P. ir A. G., šioje byloje figūruoja ir K. G., kuris dirbo (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) krovinių posto vyriausiuoju inspektoriumi, ėjo pamainos viršininko pareigas krovinių poste (duomenys neskelbtini) ir tuo metu dirbo 2 muitinio tikrinimo etape, tačiau šioje byloje yra liudytojas.

Visų trijų asmenų pareigas krovinio muitinio patikrinimo metu reguliuoja šie teisės aktai: (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės viršininko 2008 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. RŽ3-135 patvirtintų darbo organizavimo (duomenys neskelbtini) krovinių poste informacinių sistemų priemonėmis apdorojant bendrojo administracinio dokumento rinkinių duomenis, taisyklės, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1B-851 patvirtinti Prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatai.

Tuo tarpu teismai nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė labai daug įvairaus pobūdžio teisės aktų, kuriuos tariamai pažeidė kasatorė ir taip labai apsunkino nuosprendžio nustatomąją dalį nereikšmingais kasatorės baudžiamajai atsakomybei teisės aktais. Logiškai mąstant, vargu ar įmanoma, nepadarius vieno teisės aktais reikalaujamo kūno judesio (neveikimas), pažeisti tiek daug įvairaus pobūdžio įstatymų ir kitų teisės aktų. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje asmuo gali būti nuteistas tik dėl tų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurių nevykdymas yra susietas priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Tie teisės aktų tariami pažeidimai, kurie nėra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, neturi būti inkriminuojami asmeniui, ypač tai liečia bendro pobūdžio teisės aktus, kurie numato įpareigojimus veikti ne konkrečias pareigas ar konkretų veiksmą atliekančiam pareigūnui, o didelei daliai neįvardytų pareigūnų, dirbančių valstybės tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė šio reikalavimo, o apeliacinės instancijos teismas to bylos aspekto nenagrinėjo, nors tie klausimai buvo keliami apeliaciniuose skunduose.

Taigi nuosprendžio nustatomoji dalis surašyta pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, nurodant greta esminių ir neesminius kaltininko baudžiamajai atsakomybei teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. Nr. 40 nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.1 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, aplinkybių aprašymu.

Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui; 3.1.2 punkte išaiškinta, kad veikos požymiai turi būti išdėstyti glaustai, tiksliai, teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes. Kai Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicija blanketinė, nurodomas įstatymas ar kitas teisės aktas, už kurio reikalavimų ar draudimų pažeidimą nustatyta baudžiamoji atsakomybė.

Be to, nuosprendyje pažeisto BK straipsnio požymiai aprašomi glaustai, suprantamai ir kaltinimui, ir gynybai, atskleidžiant turinį, pažymint pažeidimo esmę. Šioje byloje tokio reikalavimo nesilaikyta, nusikalstamos veikos požymiai tiesiog paskęsta vardijamų teisės aktų gausoje, ir tai trukdo suvokti kaltinimą ne tik nuteistajai, bet ir teismui. Net neįtikėtina, kad vienu neveikimu galima pažeisti tiek teisės aktų ir visi šie pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Kitas momentas, kuris liko neišnagrinėtas pagal nuteistųjų apeliacinius skundus – kuris iš trijų asmenų, aptarnavusių krovinio muitinį patikrinimą, turėjo tiesioginę pareigą šioje situacijoje reikalauti garantinio rašto ir kuris jos nepareikalavo, t. y. elgėsi aplaidžiai. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 1B-851 patvirtintų „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) tarifinio klasifikavimo nuostatų, prekių mėginių (pavyzdžių) ėmimo muitinio įforminimo metu instrukcijos ir Naftos produktų mėginių ėmimo instrukcijos patvirtinimo“ 4 punkte nustatytas reikalavimas „jeigu nuo mėginio tyrimo rezultatų priklauso prekėms taikomų muitų ir (arba) mokesčių dydis, išleidžiant prekes, kurių mėginys paimtas, į laisvą apyvartą, reikalaujama pateikti papildomą garantiją, kurios pakaktų galinčiai atsirasti mokestinei prievolei, apskaičiuoti pagal prekėms taikytinus didžiausius muitų ir kitų mokesčių tarifus, padengti“. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienam, dirbančiam prie krovinio muitinio patikrinimo, galima inkriminuoti minėtą taisyklių punktą. Turi būti nustatytas vienas konkretus pareigūnas, kuris į kurio pareigas įėjo ši funkcija. Abejotina situacija, kai nebūdami pripažinti bendrininkais už tą patį tarnybinį aplaidumą, pasireiškiantį garantinio rašto nepaėmimu, nuteisiami du asmenys, dirbantys skirtinguose postuose, vykdantys skirtingas funkcijas ir turintys skirtingą atsakomybę. Teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi nustatyti vieną šios situacijos kaltininką, jei toks būtų nustatytas. Kartu pažymėtina, kad negalima palikti nuošalyje ir neaptarti trečio asmens, pamainos viršininko K. G., galimo aplaidaus pareigų ėjimo. Apklausti kaltinamieji ir liudytojai byloje nurodė tris asmenis, kurie iš principo turėjo pareigą pareikalauti, kad garantinis raštas būtų paimtas. Tame sąraše paminėta ir K. G. pavardė. Tai, kad jis byloje nėra kaltinamasis, dar nereiškia, kad būtent jo veiksmuose nėra pažeidimo požymių. Nei apylinkės, nei apygardos teismas neanalizavo jo padarytų veikų teisinio vertinimo, o apsistojo tik ties dviem nuteistaisiais.

Pažymėtina, kad tarnybos pareigų neatlikimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę tik kilus atitinkamiems padariniams. Padariniai šioje byloje kilo, valstybei padaryta žala. Tačiau baudžiamajai atsakomybei reikia nustatyti priežastinį ryšį tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Liko neatsakyta, ar padariniai kilo dėl nepaimto garantinio rašto, ar dėl kitų priežasčių. Klausimas, ar pasikeistų situacija dėl padarytos žalos, jei garantinis raštas būtų paimtas: įmonė buvo veikianti, ne pirmą kartą gabeno krovinį per muitinę, nebuvo „juodame sąraše“. Klausimas yra tas, ar įmonė pasinaudojo šia situacija, siekdama išvengti mokesčių ir taip nustoti veikti, ar ji nustojo veikti dėl kitų priežasčių. Šis faktas irgi turi įtakos muitinės darbuotojų baudžiamajai atsakomybei. Ryšim su tuo iškyla kaltės klausimas, kurio nei apylinkės, nei apygardos teismai neanalizavo, paprasčiausiai konstatuodami nuteistųjų kaltę.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į tuos klausimus, kurie buvo kelti apeliaciniuose skunduose, neindividualizavo kiekvieno asmens kaltės, nepašalino prieštaravimų nuteistųjų ir liudytojų parodymuose. Todėl konstatuotina, kad apeliaciniai skundai liko neišnagrinėti, o tai yra esminis baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimas. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka apygardos teismas turi pašalinti teisėjų kolegijos nurodytus trūkumus ir pasiekti, kad nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn nekaltas asmuo ir būtų teisingai nubausti asmenys, padarę nusikaltimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Gintaras Goda

Vytautas Piesliakas