fe6fe665-244e-4ee3-b03e-ce61ee12dcfc · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

Nuora?as tikras                                                                                                                                    NUORAŠAS                                                                                                Civilinė byla Nr. 2-4515-129/2011                                                                                          (Proceso Nr. 2-01-3-01183-2011-3)                                                               Procesinio sprendimo kategorija : 26.7.; 44.2.4.2.;116.1. (S)                                                                                                             VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS                                                                                        S P R E N D I M A S                                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2011 m. gegužės 31 d.                                                                          Vilnius              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė,sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,dalyvaujant ieškovui D.

P.,atsakovės ADB „BTA“ Lietuvos filialo atstovei V. V.,atsakovės UAB „Lietuvos žinios“ atstovui advokatui V. B.,tretiesiems asmenims I. S. ir A. Ž.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. P. ieÅ¡kinį atsakovėms ADB „BTA“ Lietuvos filialui, UAB „Lietuvos žinios“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, su trečiaisiais asmenimis I. S. ir A. Ž., n u s t a t ė : ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinį, ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2010-07-21 be ieÅ¡kovo sutikimo atsakovės UAB „BTA draudimas“ atstovas Ekspertizių skyriaus vadovas A.

Ž. vieÅ¡ai atskleidė ir pavieÅ¡ino, o UAB „Lietuvos žinios“ darbuotoja žurnalistė I. S. 2010-07-21 laikraščio „Lietuvos žinios“ leidinyje, straipsnyje „Sukčiai lieka be pinigų ir be automobilių“ vieÅ¡ai paskelbė privačius ieÅ¡kovo asmens duomenis: vardÄ , pavardę, taip pat duomenis apie teistumÄ . IeÅ¡kovas savo asmens duomenis atsakovei UAB „BTA draudimas“ pateikė, sudarydamas sutartis dėl draudiminės paslaugos teikimo. Å ie duomenys pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas galėjo bÅ«ti naudojami tik veiklai, tiesiogiai susijusiai su atsakovės veikla.

Pagal atsakovės UAB „BTA draudimas“ pareiÅ¡kimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu 2007 m. buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. 2009 metais ieÅ¡kovas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, 2010-05-18 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė ieÅ¡kovo kasacinį skundÄ ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2009-11-25 nuosprendį, pagal kurį ieÅ¡kovas buvo pripažintas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 236 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. Nuo bylos nagrinėjimo teismuose momento teisėtam ieÅ¡kovo asmens duomenų tvarkymui pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 str. 4 d. nuostatas turėjo bÅ«ti gautas ieÅ¡kovo sutikimas.

Tai, kad atsakovė UAB „BTA draudimas“ nuo 2009-06-03 Vilniaus miesto miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo tvarkė ieÅ¡kovo asmens duomenis ir 2010-07-21 atsakovės atstovas A. Ž. be ieÅ¡kovo sutikimo vieÅ¡ai atskleidė ir pavieÅ¡ino ieÅ¡kovo asmens duomenis prieÅ¡tarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms ir pažeidžia ieÅ¡kovo teisėtus interesus, tai yra teisę į privatų gyvenimÄ . Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 4 d. asmens duomenis, susijusius su asmens teistumu, nusikalstamomis veikomis, vykdant nusikalstamų veikų prevencijÄ , tyrimÄ , taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais, gali tvarkyti tik valstybės institucija ar įstaiga.

Kiti fiziniai ar juridiniai asmenys tokius duomenis gali tvarkyti įstatymų nustatytais atvejais, kai yra tinkamai įgyvendintos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos priemonės duomenų subjekto teisėtiems interesams apsaugoti. IÅ¡samÅ«s duomenys apie asmens teistumÄ gali bÅ«ti tvarkomi tik Valstybės registrų įstatymo nustatyta tvarka. Taigi atsakovė UAB „BTA draudimas“ neturėjo teisė atskleisti ieÅ¡kovo ypatingų duomenų, tai yra duomenų apie asmens teistumÄ . IeÅ¡kovas yra eilinis pilietis, bedarbis, neužimantis pareigų, dėl kurių visuomenė bÅ«tų suinteresuota, nedalyvaujantis aktyviame visuomeniniame gyvenime, jo asmuo nekelia visuomenės susidomėjimo, visuomenės interesai nesusiję su ieÅ¡kovo privačiu gyvenimu, todėl informacijos apie ieÅ¡kovo privatų gyvenimÄ atskleidimas negali bÅ«ti pateisinamas Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. nuostatomis, todėl atsakovės pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas ir CK 2.23 str. nuostatas.

Atsakovėms vieÅ¡ai paskelbus ieÅ¡kovo asmens duomenis ir duomenis apie teistumÄ , ieÅ¡kovas patyrė dvasinį sukrėtimÄ , stiprius emocinius pergyvenimus, pažeminimÄ visuomenės akyse, gyvenimo nepatogumų. IlgÄ laikÄ buvo sumažėjusios ieÅ¡kovo bendravimo su kitais asmenimis galimybės, ieÅ¡kovÄ pasmerkė ir ilgÄ laiko tarpÄ atsisakė su juo bendrauti artimieji, kilo ilgai trukęs konfliktas su kartu gyvenančia motina bei partnere. Taip pat buvo apribotos ir ieÅ¡kovo įsidarbinimo galimybės – potencialÅ«s darbdaviai atsisakydavo ieÅ¡kovÄ Ä¯darbinti, motyvuodami ne tik jo teistumu, bet visuomenės informuotumu apie jo teistumÄ , nes tai galėjo pakenkti darbdavio reputacijai.

IeÅ¡kovas tik prieÅ¡ pusantro mėnesio pradėjo dirbti. IeÅ¡kovui teismo nuosprendžiu jau buvo skirta bausmė. Tai nebuvo sunkÅ«s nusikaltimai, kuriuos turėtų žinoti visuomenė. Net teismai asmens duomenis nuasmenina. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovių solidariai 20000,00 Lt neturtinės žalos.            Atsakovės ADB „BTA“ filialo Lietuvoje atstovas nesutiko su ieÅ¡kiniu, atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas buvo nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimÄ turtÄ , tai yra 2007-03-22 transporto priemonių draudimo polisu apdraudęs automobilį (duomenys neskelbtini) nuo trečiųjų asmenų tyčinės veiklos ir vagystės, nuo 2007-05-09 23:00 val. iki 2007-05-10 8:00 val.

Vilniuje, namo kieme, inscenizavęs Å¡io automobilio priekinio bamperio su valstybiniu numeriu vagystę, 2007-05-10 kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo į draudimo bendrovę UAB „BTA draudimas“ ir pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie neva padarytÄ vagystę, o bendrovė pervedė ieÅ¡kovui 1617,00 Lt draudiminę iÅ¡mokÄ . Taip pat 2007-09-13 ieÅ¡kovas apie nebÅ«tÄ Â vagystę pranešė Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tajam policijos komisariatui. Be to, ieÅ¡kovas nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimÄ turtÄ , tai yra nuo 2007-09-12 23:30 val. iki 2007-09-13 8:00 val.

Vilniuje, kieme, inscenizavo automobilio (duomenys neskelbtini) bamperio su valstybiniu numeriu bei galinio bamperio su amortizatoriais vagystę, po to 2007-09-13 kreipėsi dėl nuostolių atlyginimo į draudimo bendrovę, pateikdamas tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie neva padarytÄ vagystę, ir pasikėsino apgaule įgyti iÅ¡ UAB „BTA draudimas“ 3721,62 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-18 nutartimi ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu už aukščiau nurodytas veikas.

„Lietuvos žinios“ laikraščio leidinyje straipsnis buvo išspausdintas tik 2010-07-21, todėl publikacijoje iš esmės pakartojamos viešos teismo posėdžio metu nustatytos faktinės aplinkybės, todėl atsakovė nepažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. nuostatų. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2000-05-08 nutarime „Dėl operatyvinės veiklos įstatymo 2 str. 12 d., 7 str. 2 d. 3 p., 11 str. 1 d. ir BPK 198 str. 1 ir 2 d. atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad asmuo darydamas nusikalstamas ar kitas priešingas teisei veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo.

Nė viena subjektinė teisė, taigi ir teisė į privatų gyvenimÄ , nėra absoliuti. Todėl galimi protingi jos ribojimai, nustatyti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiÅ¡kindamas CK 2.23 str. 3 d. konstatavo, kad galima skleisti informacijÄ apie asmens privatų gyvenimÄ , jeigu tokios informacijos skleidimas atitinka teisėtÄ ir pagrįstÄ visuomenės interesÄ tokiÄ informacijÄ Å¾inoti. Demokratinėje visuomenėje spauda atlieka labai svarbų vaidmenį kovojant su nusikalstamumu, todėl spaudos galimybių raÅ¡yti apie nusikaltimus darančių asmenų veiklÄ , vertinti jų elgesį, ne tik teisės, bet ir moralės požiÅ«riu, ribojimas prieÅ¡tarautų vieÅ¡am interesui ir keltų pavojų demokratinėms vertybėms, nes visuomenė prarastų labai svarbų ginklÄ kovojant su asmenimis, kurių veikla kelia pavojų tiek visuomenei, tiek ir pačiai demokratinei santvarkai (LAT c.b.

Nr. 3K-3-488/2007). Atsakovė mano, kad ieÅ¡kovo įvykdyta ir apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu konstatuota nusiklastama veika sukelia teisėtÄ visuomenės interesÄ Å¾inoti. Asmuo, darydamas nusikalstamas veikas, pats atsisako nuo teisės į privatų gyvenimÄ ta apimtimi, kuriÄ nulemia jo daromas nusikaltimas. Jeigu bÅ«tų tik skelbiami nusikalstamas veikas padariusių asmenų inicialai, nebÅ«tų pasiekiami prevenciniai tikslai vieÅ¡inant tokias nusikalstamas veikas. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Atsakovės UAB „Lietuvos žinios“ atstovas nesutiko su ieÅ¡kiniu, atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad dienraÅ¡tyje „Lietuvos žinios“ buvo iÅ¡spausdintas žurnalistės I.

S. straipsnis „Sukčiai lieka be pinigų ir automobilių“, kuriame raÅ¡oma apie draudiminio sukčiavimo atvejus, tame tarpe ir ieÅ¡kovo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Straipsnyje taip pat nurodyta, kaip tokiÄ ieÅ¡kovo nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vertino visų lygių teismai, nagrinėję bylÄ . Å ių faktų neneigia ir ieÅ¡kovas. Pagal BPK 9 str. 1 d. bylos teismuose nagrinėjamos vieÅ¡ai, iÅ¡skyrus atvejus, nurodytus tame pačiame įstatyme. IeÅ¡kovo nusikalstamos veikos buvo nagrinėjamos vieÅ¡ai, todėl bylos aplinkybių negalima laikyti privatų asmens gyvenimÄ liečiančiais duomenimis, kuriems taikoma CK 2.23 str. numatyta apsauga.

Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. nurodyta, kad informacija apie privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai informacija pateikiama vieÅ¡ai nagrinėjant bylÄ . IeÅ¡kovo nusikalstamos veikos buvo nagrinėjamos vieÅ¡ai ir vieÅ¡ai skelbiamas nuosprendis, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. iÅ¡vardytos taisyklės ir apribojimai pagal Å¡io įstatymo 8 str. visuomenės informavimo priemonėms yra netaikomi.

IeÅ¡kovui skirtos bausmės nepasiekė tikslų, ieÅ¡kovas ir toliau bando pasipelnyti, nepagrįstai praÅ¡ydamas neturtinės žalos. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir taikyti CK 1.137 str. 3 d. ir CPK 95 str. 2 d. numatytÄ baudÄ â€“ 20000,00 Lt.             Trečiasis asmuo A. Ž. nesutiko su ieÅ¡kiniu, atsiliepime ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis kaip atsakovės UAB „BTA draudimas“ darbuotojas administravo žalÄ dėl ieÅ¡kovo automobilio bamperio vagystės, taip pat dalyvavo policijos apklausose ir beveik visuose teismo procesuose.

Kadangi pastaruoju metu daugėja asmenų, bandančių pasipelnyti iÅ¡ draudimo bendrovių, o ieÅ¡kovas buvo vienas iÅ¡ jų, Å¡i tema buvo įdomi ir spaudos atstovams, todėl susitikimo su UAB „Lietuvos žinios“ žurnaliste ir draudimo bendrovės atstove spaudai metu tretysis asmuo papasakojo apie administruotÄ bylÄ ir apie tai, kÄ pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Tretysis asmuo pasakojo tik tai, kas buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, todėl jis nepažeidė ieÅ¡kovo teisių į privatumÄ .

Å iuo metu tokių sukčiavimo atvejų yra sumažėję. Tretysis asmuo nežino, ar tai galima sieti su straipsniu, bet turėjo kažkokiÄ Ä¯takÄ padaryti. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .             Tretysis asmuo I. S. su ieÅ¡kiniu nesutiko, paaiÅ¡kino, kad jos straipsnio tikslai buvo informuoti visuomenę, kad sukčiaujantys asmenys nuo atsakomybės neiÅ¡sisuks.             IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-06-03 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-116-654/2009 pripažino kaltinamÄ jį D.

P. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., 182 str. 1 d., 236 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., ir skyrė jam 80 MGL dydžio baudÄ bei patenkino civilinį ieÅ¡kinį ir priteisė iÅ¡ D. P. 1617 Lt civilinės ieÅ¡kovės UAB „BTA draudimas“ padarytai turtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos teismas 2009-11-25 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-770/09 iÅ¡ dalies patenkino nuteistojo D. P. skundÄ , pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-06-03 nuosprendį, tai yra iÅ¡teisino D.

P., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., ir skyrė subendrintÄ 70 MGL baudÄ , kitÄ nuosprendžio dalį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-05-18 nutartimi baudžiamojo byloje Nr. 2K-284/2010 nuteistojo D. P. kasacinį skundÄ atmetė. 2010-07-21 laikraščio „Lietuvos žinios“ Nr. 162 žurnalistės I. S. straipsnyje „Sukčiai – be pinigų ir automobilių“ buvo nurodyta, kad bendrovės „BTA draudimas“ Ekspertizių skyriaus vadovas A.

Ž. papasakojo apie vienintelę įmonės istorijoje KASKO draudimo sukčiavimo bylÄ , nukeliavusiÄ net iki Aukščiausiojo Teismo. Toliau straipsnyje buvo atskleista, kad (duomenys neskelbtini) D. P. apgaule iÅ¡ UAB „BTA draudimas“ gavo 1617 litų draudimo iÅ¡mokÄ , pasikėsino apgaule gauti kitÄ iÅ¡mokÄ , bei apraÅ¡yta pirmos, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismų nuosprendžių, kuriais D. P. buvo pripažintas kaltu, esmė, taip pat publikacijoje apklausti kitų draudimo bendrovių atstovai dėl padažnėjusių bandymų apgaule gauti draudimo iÅ¡mokas, aptarta panaÅ¡ių sukčiavimo atvejų didėjimo statistika (b.l. 10).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, jog minėtame straipsnyje atsakovės, be ieÅ¡kovo sutikimo, pavieÅ¡inusios jo vardÄ , pavardę ir duomenis apie jo teistumÄ , pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo ir CK 2.23 str. nuostatas bei padarė ieÅ¡kovui 20000,00 Lt neturtinę žalÄ .Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo vykdymo priežiÅ«rÄ atlieka Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri nagrinėja ir fizinių asmenų skundus dėl duomenų valdytojo veiksmų, kuriais pažeidžiamos Å¡io įstatymo nuostatos, tačiau įstatymo 45 str. 1 d. 3 p. nurodo, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsisako nagrinėti skundÄ , jeigu jis buvo iÅ¡nagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme.

Kadangi bylos dėl CK 2.23 str. ir Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų, susijusių su informacijos apie asmens privatų gyvenimÄ pavieÅ¡inimÄ , pažeidimų nagrinėjamos bendros kompetencijos teismuose, todėl teismas Å¡iuo atveju tikrina, ar kartu nėra pažeistos ir Asmens duomenų apsaugos įstatymo nuostatos.Lietuvos Respublikos CK 2.23 str. 1 d. nustato, kad informacija apie asmens privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti skelbiama tik jo sutikimu, Å¡io straipsnio 4 d. nustato, kad privataus asmens gyvenimo duomenų, nors ir atitinkančių tikrovę, paskelbimas, asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymÄ bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimÄ , yra pagrindas pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisė į privatų gyvenimÄ yra viena iÅ¡ pagrindinių žmogaus teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kurį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavaliÅ¡ko ar neteisėto kiÅ¡imosi į jo asmeninį ir Å¡eiminį gyvenimÄ , kėsinimosi į jo garbę ir orumÄ . Nurodyta teisė įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ kiekvienas turi teisę į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo privatus ir Å¡eimos gyvenimas.

Tačiau nė viena subjektinė teisė, taigi ir teisė į privatų gyvenimÄ nėra absoliuti. Galimybė riboti asmens teisę į privatų gyvenimÄ nurodyta Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio 2 dalyje. Pagal Konvencijos 8 straipsnio 2 dalį teisė į privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti ribojama, kai yra tokių sÄ lygų visuma: pirma, galimybė riboti tokiÄ teisę (pagrindas) nustatyta įstatyme; antra, tokiu ribojimu siekiama teisėto tikslo (valstybės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos, valstybės ekonominės gerovės interesų apsaugos, užkirsti keliÄ teisės pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti gyventojų sveikatÄ ar dorovę arba kitų žmonių teises ir laisves); trečia, toks ribojimas bÅ«tinas demokratinėje visuomenėje.

Tokiu atveju, kai duomenys apie tam tikro asmens privatų gyvenimÄ pavieÅ¡inami per visuomenės informavimo priemones, kyla dviejų konstitucinių, taip pat Konvencijos saugomų vertybių – teisės į privatų gyvenimÄ (Konstitucijos 22 straipsnis, Konvencijos 8 straipsnis) ir teisės į saviraiÅ¡kos laisvę, apimančios tiek teisę skleisti informacijÄ , tiek visuomenės teisę jÄ gauti (Konstitucijos 25 straipsnis, Konvencijos 10 straipsnis), konfliktas.Tiek pagal CK 2.23 straipsnio, tiek pagal Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio nuostatas bÅ«tina sÄ lyga informacijai apie privatų asmens gyvenimÄ paskelbti be to asmens sutikimo – teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti tokiÄ informacijÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pažymėjo, kad asmens padėtis visuomenėje suprantama ne vien tik kaip asmens veikla ar pareigos. Tiek teisės teorijoje, tiek praktikoje pripažįstama, kad gali bÅ«ti pateisinamas stiprus trumpalaikis susidomėjimas konkrečiu asmeniu dėl jo veiklos ar su juo susijusio įvykio. Tačiau tokiu atveju turi bÅ«ti paisoma įsikiÅ¡imo į asmens privatumÄ proporcingumo pagrįstam visuomenės interesui žinoti tam tikrus asmens privataus gyvenimo faktus. Skelbiant privataus pobÅ«džio informacijÄ , turi bÅ«ti realus socialinis interesas žinoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus.

Teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrÄ informacijÄ apie kitÄ asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumÄ . Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina atriboti visuomenės norÄ Å¾inoti sensacijas ir teisėtÄ bei pagrįstÄ visuomenės interesÄ . (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006, 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).Nagrinėjamoje byloje UAB „BTA draudimas“ (civilinių teisių perėmėja atsakovė ADB „BTA“ Lietuvos filialas) veikė ne kaip asmens duomenų tvarkytoja, kuriuo bendrovė buvo, ieÅ¡kovui sudarius Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį, bet kaip civilinė ieÅ¡kovė, kuriai kaltinamojo, tai yra Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo, nusikalstama veika buvo padaryta turtinė žala (BPK 110 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos BPK 9 str. 1 d. nustato, kad baudžiamosios bylos visuose teismuose nagrinėjamos vieÅ¡ai, iÅ¡skyrus tam tikrus atvejus, kuriems ieÅ¡kovo padarytos nusikalstamos veikos nepriskirtinos. Taigi, baudžiamoji byla, kurioje ieÅ¡kovas buvo kaltinamuoju, visose proceso stadijose buvo nagrinėjama vieÅ¡ai. Ekspertizių skyriaus vadovas A. Ž. pateikė atsakovės UAB „Lietuvos žinios“ žurnalistei I. S. galutinę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, kurioje ieÅ¡kovas buvo pripažintas kaltu dėl žalos UAB „BTA draudimas“ padarymu apgaule ir pasikėsinimu antrÄ kartÄ apgaule padaryti žalos.Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 6 p. nustato, kad asmens duomenys gali bÅ«ti tvarkomi, jeigu reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Å io įstatymo 2 str. 8 p. informacijÄ apie asmens teistumÄ priskiria prie ypatingų asmens duomenų. Å io įstatymo 5 str. 2 d. 6 p. įtvirtina draudimÄ tvarkyti ypatingus asmens duomenis, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymų nustatytais atvejais bÅ«tina užkirsti keliÄ nusikalstamoms ar kitoms neteisėtoms veikoms arba bÅ«tina jas tirti. Visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. nustatyta, kad informacija apie privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama vieÅ¡ai nagrinėjant bylÄ .

Be to, informacija apie vieÅ¡ojo asmens privatų gyvenimÄ gali bÅ«ti skelbiama be jo sutikimo, jeigu Å¡i informacija atskleidžia visuomeninę reikÅ¡mę turinčias privataus Å¡io asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.Atsakovės ieÅ¡kovo asmens duomenis gavo baudžiamosios bylos tyrimo ir vieÅ¡o nagrinėjimo visų instancijų teismuose metu. Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. 1 p. nustato, kad viena iÅ¡ bausmės paskirčių yra sulaikyti asmenis nuo nusiklastamų veikų darymų, tai yra atlieka prevencinę funkcijÄ kitų asmenų atžvilgiu.

UAB „BTA draudimas“ ieÅ¡kovas nusikalstama veika vienÄ kartÄ padarė žalos, taip pat kėsinosi antrÄ kartÄ padaryti tokiÄ pačiÄ veikÄ draudimo bendrovės atžvilgiu, todėl Å¡iuo atveju yra pagrįstas draudimo bendrovės bandymas iÅ¡naudoti visus teisėtus bÅ«dus, tame tarpe ir vieÅ¡umÄ , siekiant apsisaugoti nuo panaÅ¡ių nusikalstamų veikų jos atžvilgiu ateityje, o kartu ir įspėti kitas draudimo bendroves bei asmenis, ketinančius veikti panaÅ¡iu bÅ«du kaip nuteistasis.

IÅ¡ nagrinėjamo straipsnio „Sukčiai – be pinigų ir automobilių“ teksto matyti, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria ieÅ¡kovas pripažintas kaltu buvo pateikta, kaip iÅ¡skirtinė, nes byla buvo nagrinėta visosų instancijų teismuose. Taip pat iÅ¡ tekste pateiktos statistinės tokių atvejų analizės, kitų draudimo bendrovių apklausos, matyti, jog tuo metu buvo stebimas panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų didėjimas. Taigi ieÅ¡kovo vardo, pavardės ir teistumo fakto atskleidimas Å¡iuo atveju buvo svarbus, siekiant įspėti kitas draudimo bendroves, visuomenę apie tam tikro pobÅ«džio nusikalstamų veikų dažnėjimÄ , o kartu ir pravenciÅ¡kai sulaikyti kitus asmenis nuo panaÅ¡ių nusiklatimų darymo.

AnalogiÅ¡kus motyvus iÅ¡dėstė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatuodamas, kad vieÅ¡as paskelbimas duomenų tų asmenų, kurie yra padarę teisės pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimų esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, nepažeidžia Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų (LVAT 2008-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-689-08). Todėl konstatuotina, kad atsakovės pavieÅ¡ino ieÅ¡kovo asmens duomenis, esant teisėtam interesui ir tai atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str., 1 d. 6 p. ir 2 d. 6 p. numatytas sÄ lygas bei visuomenės informavimo įstatymo 14 str. 3 d. numatytas sÄ lygas.

Taip pat nebuvo pažeista CK 2.23 str. saugoma asmens teisė į privatų gyvenimÄ ir jo slaptumÄ , nes Å¡iuo atveju atsakovės siekė informuoti visuomenę ir apsaugoti nuo naujų dažnėjančių draudiminio sukčiavimo atveju, todėl konstatuotina, kad egzistavo realus socialinis interesas žinoti straipsnyje atskleistus ieÅ¡kovo privataus gyvenimo fakus, nes baudžiamoji byla, kurioje jis buvo kaltinamasis, buvo iÅ¡nagrinėta visų instancijų teismuose. Teismas taip pat konstatuoja, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovo atžvilgiu taikyti CK 1.137 str. 3 d. ir skirti ieÅ¡kovui CPK 95 str. numatytÄ baudÄ .

CPK 5 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taip pat, toks kreipimasis nereiÅ¡kia, kad kiekvienu atveju, teismui netenkinus ieÅ¡kinio, jis buvo akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas. CK 2.23 str. nuostatų dalis yra vertinamojo pobÅ«džio, tai patvirtina ir gausi tokio pobÅ«džio bylų teismų praktika, todėl iÅ¡ pateikto ieÅ¡kinio turinio, negalima daryti iÅ¡vados apie jo nesÄ Å¾iningumÄ .Bylos Å¡alys proceso metu nepateikė praÅ¡ymų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nepateikė teismui jokių įrodymų apie turėtas procesines iÅ¡laidas, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesvarstytinas.Teismas 2011-02-17 nutartimi patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir atidėjo žyminio mokesčio mokėjimÄ iki teismo sprendimo priėmimo.

Kadangi ieÅ¡kinys netenkinamas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinas 600,00 Lt žyminis mokestis ir teismo turėtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str., 96 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 95 str., 268 str., Lietuvos Respublikos CK 2.23 str., Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymu, teismas n u s p r e n d ė :             ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 600,00 Lt žyminio mokesčio ir 23,16 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ , įmokos kodas 5660.           Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Teisėja                                                                 (paraÅ¡as)                                       Bronislava Todesienė             NuoraÅ¡as tikras                                                                                                                     Â