fe6e10e0-e845-4863-88ad-2068d3dfd3d3 · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-980-1049/2021 Teisminis proceso Nr. 1-01-1-25134-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.20.5.1; 1.2.25.6; 2.1.7.1; 2.1.7.2; 2.1.7.3; 2.1.7.4; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 14 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant V.

D., Deimantei LekavičiÅ«tei, Laimai MickevičiÅ«tei, Gabrielei VaitkevičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Å ukiui, kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokato padėjėjui L. J., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), 7 klasių iÅ¡silavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinime nurodytos veikos apraÅ¡ymas V. J. 2020 m. birželio 11 d. apie 19.30 val., Kauno rajone, keliu Vilijampolė-Žeimiai-Šėta (232), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o bÅ«tent – alkoholio kiekio matuokliu po įvykio jam buvo nustatytas ne didesnis kaip 6,07 promilių neblaivumas, tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Be to V. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. birželio 17 d. apie 14.00 val., Kauno r., Lapių sen., Lapių mst., Antano Merkio g. 1, tarnybinėse patalpose, atliekant įvykio patikslinimÄ medžiagoje Nr. M-1-01-35211-20, bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingÄ praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ bei melagingÄ parodymų davimÄ , Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjai R. M. melagingai pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ ir davė melagingus parodymus apie tai, kad 2020 m. birželio 11 d. automobilio „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo, niekur juo nevažiavo, visÄ dienÄ vartojo alkoholinius gėrimus, o automobilį kažkas pavogė, tai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje. II. Ä®rodymai ir jų vertinimo motyvai. Teismo iÅ¡vados Kaltinamasis V. J. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad kaltinime nurodytu laiku automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nevairavo.

Pamena, kad tÄ dienÄ baigęs darbÄ pastatė automobilį pas save kieme. Savo automobiliu buvo atvykęs ir E. V., su kuriuo nuvyko iki sodybos, kur kelias valandas pjovė žolę. Važiuodami į namus užsuko į parduotuvę, nusipirko alkoholio. Grįžę pradėjo baliavoti, visÄ naktį vartojo alkoholį žaidė kortomis, domino. RytÄ , kiek atsimena, buvo nusnÅ«dę. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad jeigu automobilis ilgai bÅ«na neužvestas, jį tampa sunku užvesti, todėl kad nereikėtų kviesti E. S. tuo metu, kai vartojo alkoholį nuėjo jos užvesti, paliko, kad padirbtų variklis ir nuėjo atgal į kambarį baliavoti.

Išėjo parÅ«kyti, nuėjo į gatvės pusę pažiÅ«rėti, kur automobilis, tačiau jo nebuvo. Dėl to pranešė policijai, kad dingo automobilis. Atvažiavo pareigÅ«nai, kurie jam davė papÅ«sti į alkotesterį, iÅ¡rašė Å¡aukimÄ . KitÄ dienÄ sužinojo, kad buvo sudaužytas automobilis. Nuvyko apklausai pas policijos pareigÅ«nę, tačiau Å¡i jam pasakė, kad jai viskas aiÅ¡ku, ir kad gali vykti namo, kÄ V. J. ir padarė, tačiau jau kitÄ dienÄ jam paskambino ta pati pareigÅ«nė ir pasakė, kad prokuroras reikalauja duoti parodymus, todėl reikia atvykti į policijos komisariatÄ , kÄ jis ir padarė.

Kadangi buvo neblaivus, apie tai, kad automobilį galėjo pagrobti A. Ž. sakė netiesÄ , tikrai pamena, kad ir pats juo nevažiavo ir jokio įvykio nesukėlė. Anot kaltinamojo, liudytojas R. K. melavo, kuomet parodė, kad matė kaip jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, kadangi su pastaruoju turėjo įvykį, kuomet DrÄ seikių parduotuvėje, kur dirba ir R. K. žmona, abu susiginčijo. Kai E. S. iÅ¡nuomojo automobilį su juo tarėsi, kad V. J. dirbs kartu su žmona. E. S. davė automobilio užvedimo raktelį, kuris buvo sulūžęs, todėl kaltinamasis pasitaikius progai pasigamino naujÄ .

Apie tai, kad jo naudojamas automobilis surastas sužinojo tik po įvykio praėjus porai dienų. Ä®vykio vietoje pareiÅ¡kimo dėl vagystės pareigÅ«nei nepriėmė, nes tuo metu V. J. buvo per daug neblaivus. Tas vienas sulūžęs raktelis taip ir liko pas V. J. ir pastarasis jį gražino E. S.. Ar įvykio vietoje rastas automobilis buvo su užvedimo rakteliu – nežino. Kaltinamasis patikino, kad nuo įvykio vietos iki jo namų nemažas atstumas – apie keturi kilometrai. Nepamena kada skambino E. S. ir kÄ su juo kalbėjo.

Lapių nuovadoje pareigÅ«nė jį įspėjo, dėl melagingų parodymų davimo, tačiau neinformavo, kad gali atsisakyti juos duoti, ar kad turi teisę turėti gynėjÄ . Kaltinamasis patikino, kad niekados nesėda už vairo iÅ¡gėręs. Nurodė, kad nėra E. S. sakęs, kad neblaivus vairavo automobilį, ar kad nebuvo jokios vagystės. Apklausos metu tyrėja jo klausė ar jis pats nenuvarė automobilio, tačiau tai V. J. kategoriÅ¡kai paneigė. Kaltinamasis patikino, kad su ta pačia tyrėja yra bendravę ir anksčiau, tik nepamena dėl kokio įvykio, pati tyrėja jį vertė prisipažinti dėl vairavimo neblaiviam.

Liudytojas M. B. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2020 m. birželio mėnesio pradžioje, apie 19.00 val., automobiliu ,,Volvo C 90“ važiavo nuo Kauno DrÄ seikių kryptimi, ties Å ančių kaimu iÅ¡ Å¡alutinio kelio darydamas deÅ¡inį posÅ«kį iÅ¡suko kitas taksi ženklais pažymėtas automobilis – „Toyota Prius“, kuris kliudė jo vairuojamÄ automobilį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Tada M. B. sustojo, iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie atvažiavo ir suforminimo įvykį.

Automobiliui padaryta žala, nubrauktas kairės pusės Å¡onas. Žala nedidelė. IÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, kurie neužilgo atvyko į įvykio vietÄ ir užfiksavo aplinkybes. Kai atvyko pareigÅ«nai, automobilis „Toyota Prius“ buvo maždaug už 2 kilometrų atsitrenkęs į medį, griovyje. Jis jau buvo rastas. Å io automobilio valstybinio numerio liudytojas nepamena, tačiau numeris buvo geltonos spalvos, pats automobilis buvo mėlynos ar pilkos spalvos. Vairuotojo, o taip pat kiek Å¡iuo automobiliu važiavo žmonių, nematė.

SusidÅ«rimas liudytojui buvo netikėtas. M. B. paaiÅ¡kino, kad kiek po susidÅ«rimo matė per galinio vaizdo veidrodėlį, automobilį „Toyota Prius“ sumėtė dėl ko Å¡is trenkėsi į kelio atitvarÄ , nuvažiavo tiesiai ir už 1-2 kilometrų įvažiavo į griovį. Matomumas buvo geras. Pats M. B. liko įvykio vietoje. Nors pats liudytojas tikina nematęs, kas vairavo minėtÄ automobilį, tačiau susirinkę vietiniai žmonės policijai pasakojo, kad žino kas šį automobilį galėjo vairuoti, minėjo, jog tai vietinis taksistas.

Pats M. B. kaltinamojo nepažįsta, turtinę žalÄ jam atlygino draudimo bendrovė. Liudytojas papildė, kad tuojau pat po susidÅ«rimo Å¡alia sustojo mergina, kuri pasakė, kad važiuoja Kauno kryptimi ir pasakys, jeigu kÄ pamatys, pastebės. Vėliau ji grįžo ir pasakė, kad tas automobilis yra už kelių kilometrų ir tokias aplinkybes nurodė policijos pareigÅ«nams. Ä®vykio vietoje taip pat buvo sustoję dar viena pora, kurie ir pasakė policijos pareigÅ«nams, kad minėtÄ automobilį vairavo vietinis taksistas.

Liudytoja K. S. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad su Å¡eima automobiliu ,,VW Golf“ važiavo Lapių keliu, pro DrÄ seikius ir iÅ¡girdo kažkokį garsÄ ir per Å¡oninį veidrodėlį pamatė už savęs autoįvykį. Paties susidÅ«rimo momento nematė. Sustojo Å¡alikelėje, vyras nubėgo iki to automobilio paklausti ar viskas gerai. K. S. sėdėjo automobilyje ir kaip tik tuo momentu matė kaip apgadintas pilkos spalvos taksi automobilis ,,Toyota Prius“ lėtai pravažiavo pro Å¡alį, ratas buvo iÅ¡krypęs, liudytoja pamanė, kad Å¡is automobilis tiesiog negali sustoti.

Kiek toliau pavažiavęs link šalutinio kelio taksi automobilis sustojo, ant jo buvo specialūs lipdukai, geltonos spalvos valstybiniai numeriai. Liudytojos vyras grįžo iki automobilio ir nuvažiavo iki to taksi automobilio paklausti kaip jaučiasi vairuotojas, bet ten jau nieko nebuvo, kaip ir kur link jis pasišalino – nematė. Buvo sustojęs dar vienas automobilis, klausė kuria kryptimi galėjo nubėgti tas žmogus. Buvo sodų keliukas ir tas automobilis nuvažiavo paieškoti taksi vairuotojo. Po kiek laiko grįžo ir sakė, kad nieko nerado.

K. S. laukė policijos pareigÅ«nų. Liudytojas patikino, kad pastebėjo, jog automobilį ,,Toyota Prius“ vairavo vyriÅ¡kis, tačiau jo neįsidėmėjo, automobilyje jis buvo vienas, buvo pradaryti langai. Ä®vykio metu oro sÄ lygos buvo geros, nelijo, saulė neakino, buvo Å¡viesu. Kaltinamojo nepažįsta. Liudytoja R. M. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėja, pamena apie įvykį 2020 m. birželio mėnesį, kuomet Kauno rajono policijos komisariate buvo gauta aplinkybių patikslinimo medžiaga dėl taksi automobilio „Toyota Prius“ vagystės. Buvo atliekami patikslinimo veiksmai, kurių metu nustatinėjo vagystės aplinkybes.

Buvo apklausiami liudytojai, renkama medžiaga. Apklausė liudytojÄ , kuris matė eismo įvykį, ir iÅ¡ taksi automobilio iÅ¡lipantį asmenį, kuris jam iÅ¡ matymo žinomas, tai yra vietinis DrÄ seikių gyventojas, kurį galėtų atpažinti, jį apibÅ«dino. Atlikus atpažinimÄ pagal nuotraukas Å¡is liudytojas atpažino V. J.. Tai buvo aplinkybių patikslinimo medžiaga, pagal kuriÄ priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nes nustatytas, jog vagystė nebuvo įvykdyta, automobilis atsirado.

Liudytoja paaiÅ¡kino, jog apklausos metu V. J. papasakojo kÄ jis tÄ dienÄ veikė, pasakojo, kad tÄ dienÄ Å¡ventė su žmona ir dar keliais asmenimis, o atvykus pareigÅ«nams į alkotesterį įpÅ«tė daugiau nei 6 promiles, nurodė, kad tÄ dienÄ , nuėjo pakrauti automobilį, jame paliko užvedimo raktelius, ir po to pastebėjo, kad automobilio nebėra. Liudytojas V. J. prieÅ¡ apklausÄ buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Jis suprato atsakomybę, pasirašė, neturėjo įgalioto atstovo.

PareiÅ¡kimÄ dėl vagystės priėmė ne R. M., ji tik atliko aplinkybių patikslinimÄ . Kitų asmenų be paties V. J. ir minėto įvykį mačiusio liudytojo, neapklausinėjo, skambino įmonės, kurioje V. J. dirba vadovui, Å¡is informavo, kad automobilis patalpintas į saugojimo aikÅ¡telę, iÅ¡ pokalbio su juo suprato, kad V. J. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu ir galėjo pats vairuoti šį automobilį. Pirminė informacija buvo apie eismo įvykį, buvo suraÅ¡ytas patrulių tarnybinis praneÅ¡imas, kad su Å¡iuo automobiliu buvo padarytas eismo įvykis.

Liudytoja patikslino, kad jai asmeniÅ¡kai teko dar vienÄ kartÄ susidurti su V. J., jis buvo kaip pareiÅ¡kėjas buvo, bet tai nesusiję su Å¡iuo įvykiu. PrieÅ¡ apklausÄ V. J. blaivumo netikrino, tačiau jis elgėsi adekvačiai. Apklausos metu V. J. klausinėjo tik apie vagystę, jis nebuvo įtariamasis, teiravosi, ar jis žino kas galėjo paimti jo automobilį. Konkrečių duomenų, kad tai bÅ«tent V. J. padarė eismo įvykį tuo metu neturėjo. Liudytojas P. S. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad buvo gautas praneÅ¡imas apie eismo įvykį, kurio metu iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino kaltininkas.

Atvykus rado automobilio „Volvo“ vairuotojÄ , kuris paaiÅ¡kino, kad iÅ¡važinėjo iÅ¡ namų, iÅ¡sukinėjo iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį ir jį per Å¡onÄ lenkė taksi automobilis, kuris kliudė Å¡io vairuotojo automobilį ir nuvažiavo. „Volvo“ automobilio vairuotojas iÅ¡ karto sustojo ir pranešė policijai. Atvykę apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , ieÅ¡kojo pasiÅ¡alinusio automobilio. Apsuko marÅ¡rutÄ ir pastebėjo stovinį automobilį „Toyota Prius“, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio, vairuotojo jame nebuvo.

Buvo iÅ¡kviestas traliukas, kuris nutransportavo automobilį „Toyota Prius“, pareigÅ«nai subraižė įvykio schemÄ , surinko pirminę medžiagÄ ir pradėjo tyrimÄ . „Volvo“ automobilio vairuotojas pasakojo, kad žino, kad čia kažkoks vietinis alkoholikas, sakė, kad visi DrÄ seikiai jį žino. Paskui prisirinko vietinių žmonių, jie taip pat sakė, kad įsivaizduoja kuris čia yra kaltininkas. Po to sustojo kiti taksistai, sakė čia taip ir turėjo bÅ«ti, nes žinojo to automobilio vairuotojÄ .

Liudytojas E. S. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dienÄ jam paskambino V. J. ir pasakė, kad pavogė automobilį. Liudytojas jam liepė kviesti policijÄ . Po valandos E. S. paskambino draugas ir pasakė, kad tas automobilis laukuose, sudaužytas. Liudytojas paprašė, kad atsiųstų nuotraukas, o jas pažiÅ«rėjęs suprato, kad tai tas pats automobilis apie kurio tariamÄ vagystę jam pranešė V. J.. Dėl to jis dar kartÄ paskambino V. J. ne įtarė, kad jokios vagystės galėjo ir nebÅ«ti, prašė nemeluoti, iÅ¡ balso suprato, kad V.

J. gali bÅ«ti iÅ¡gėręs, toliau visus reikalus derino policija. Automobilį liudytojui gražino maždaug po poros mėnesių. Šį automobilį E. S. buvo iÅ¡nuomojęs V. J. pavėžėjimo veikslai vykdyti. ApibÅ«dindamas V. J. liudytojas patikino žinantis, kad jis turi problemų su alkoholiu, kiekvienÄ savaitę užgerdavo, bet kad vairuotų neblaivus, nežino. Liudytojas papildė, kad su V. J. buvo susitikęs praėjus 2-3 dienoms po įvykio, klausė, kas čia atsitiko, atsiėmė iÅ¡ jo automobilio raktelius ir planÅ¡etinį kompiuterį.

Anot liudytojo, Å¡is automobilis turėjo tik vienÄ užvedimo raktÄ , kurį ir atgavo iÅ¡ V. J.. Pats V. J. kurį laikÄ tvirtino, kad automobilis buvo pavogtas, bet paskui persigalvojo, sakė, kad gal ir nebuvo pavogtas, nors ir neprisipažino vairavęs neblaivus. Bet kad jis vairavo, jis man nieko nesakė. Dėl įvykio E. S. patyrė apie 2000,00 eurų dydžio žalÄ , kuriÄ V. J. jam Å¡iuo metu dengia. Žino, kad Å¡iuo automobiliu naudojosi ir V. J. žmona. Patikino, kad tas užvedimo raktelis, kurį perdavė V.

J. nebuvo sulūžęs ir V. J. neminėjo, kad padarys antrÄ raktelį žmonai. V. J. buvo atsakingas už tÄ automobilį panaudos sutarties pagrindu. Liudytojas R. K. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad tuo metu važiavo į sodÄ ir pamatė eismo įvykį, pradžioje pravažiavo ir nekreipė dėmesio, bet tuojau pat pamatė, kad toliau važiuoja taksi automobilis „Toyota Prius“ ir kažko labai cypia. Važiavo iÅ¡ paskos, tas automobilis suko tačiau jam to padaryti nepavyko dėl stipriai pažeistų ratų, R.

K. jį pravažiavo, sustojo pažiÅ«rėti kÄ jis darys, vairuotojas iÅ¡lipo ir kažkur nuėjo. Tuo metu jis nuo Å¡ios vietos buvo apie 30 metrų atstumu, matomumas buvo geras, Å¡viesu. Tada R. K. apsisuko, grįžo prie pirmojo automobilio. Neužilgo atvyko policijos pareigÅ«nai, kuriems R. K. parodė kÄ matęs. R. K. patikino, kad iÅ¡ „Toyota Prius“ automobilio vairuotojo pusės iÅ¡lipusį vyrÄ atpažino iÅ¡ matymo ir užtikrintai gali patvirtinti, kad tai buvo V. J., kuris tuo metu dėvėjo Å¡ortus, marÅ¡kinėlius trumpomis rankovėmis, rÅ«bai Å¡viesios spalvos.

Tuo metu liudytojas sėdėjo automobilyje ir jį stebėjo, V. J. pasiÅ¡alino link miÅ¡ko, svirduliavo į Å¡onus, todėl liudytojas tikina manantis, kad jis galėjo bÅ«ti neblaivus. V. J. vėliau atpažino ir pagal nuotraukÄ . Su juo nėra susipykę, jokiu santykių nepalaiko. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu žemėlapyje parodė vietÄ , kur jis stovėjo ir matė visÄ Ä¯vykį. Paneigė aplinkybę, kad DrÄ seikių parduotuvėje turėjo konfliktÄ su V. J., pats neužsiima taksi veikla ir E. S. nepažįsta.

Liudytoja G. J. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad su kaltinamuoju yra sutuoktiniai. Sutiko duoti parodymus ir paaiÅ¡kino, kad buvo vasara, kuomet visi susirinko į jos ir V. J. namus DrÄ seikiuose pabaliavoti, V. J. su draugu E. V. pastarojo automobiliu buvo iÅ¡važiavę į JurbarkÄ pjauti žolės, po to grįžo. Vienu momentu V. J. užkÅ«rė automobilį, kad pasikrautų, nes akumuliatorius iÅ¡sikrauna. Sugrįžo, o po kurio laiko ir pamatė, kad automobilio nėra. Paskui sužinojo, kad jį dar ir kaltina, kad tai jis bÅ«damas neblaivus vairavo šį automobilį, nors jis nebuvo išėjęs iÅ¡ namų.

Automobilis „Toyota Prius“ visÄ laikÄ stovėjo Å¡alia namų, užrakintas, rakteliai buvo namuose, Å¡iuo automobiliu patvirtino besinaudojanti ir pati liudytoja. Vakare visi vartojo alkoholį, tÄ darė ir per naktį, gėrė ir dienÄ , o kad nėra automobilio sužinojo jau kitos dienos vakare. VisÄ tÄ laikÄ buvome kambaryje, išėję buvo tik į kitÄ kiemo pusę, teritorija neaptverta. Akumuliatorių nuėjo pakrauti kitos dienos rytÄ , iki pietų, kai visi buvo namie. Raktelius paliko automobilyje, kelioms valandoms.

Vyras atėjo iÅ¡ kiemo ir pasakė, kad nėra automobilio. Kokiu tikslu jis tuo metu buvo išėjęs liudytoja tikina nežinanti, tačiau grįžo už kokios minutės ir pasakė, kad nėra automobilio. Kokiomis aplinkybėmis galėjo dingti minėtas automobilis nežino. Vyras paskambino į policijÄ ir policijos pareigÅ«nai atvažiavę suformino įvykį. Paskui, kai vyrui paskambino buvęs vadovas, sakė, kad rado sudaužytÄ automobilį kažkur prie Å ančių kaimo, kuris yra tarp DrÄ seikių ir Lapių, tai yra tas pats rajonas, kuriame ir jie gyvena.

Kai vartojo alkoholį visÄ laikÄ buvo kartu, visi buvo apsvaigę. Liudytoja gėrė sidrÄ , o vyrai degtinę. IÅ¡gėrė ne vienÄ butelį. Ä®vykio aplinkybes gerai pamena. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus liudytoja papildė, kad V. J. pareigÅ«nai alkotesteriu patikrino kai atvyko po jo paties praneÅ¡imo apie vagystę, kiek žino, V. J. įpÅ«tė daugiau nei 6 promiles. Automobilis „Toyota Prius“ varomas elektra, dujomis ir benzinu. Patvirtino, kad bÅ«davo atvejų, kad kartais atvažiuodavo E. S., jis atvažiuodavo dėl akumuliatoriaus, tačiau ar E. S. buvo atvykęs po įvykio – nežino.

Kartu su automobiliu gavo planÅ¡etę, kurios niekada nepalieka automobilyje, vagystės metu ji buvo namuose. Liudytoja patikino, kad iÅ¡sinuomavę automobilį iÅ¡ E. S. gavo vienÄ jo užvedimo raktelį, vėliau pasidarė antrÄ , nes pirmasis buvo sulūžęs. E. S. gražino tÄ patį užvedimo raktelį, kurį jis ir buvo davęs. R. K. liudytoja patikino nepažįstanti, tačiau vyras buvo minėjęs vyras apie konfliktÄ DrÄ seikių parduotuvėje praeitų metų vasario mėnesį, ir tai galėjo bÅ«ti R.

K., su kuriuo jis konfliktavo. TÄ dienÄ namuose alkoholį vartojo trise, I. buvo trumpam atvažiavusi vakare, pabuvo iki vėlaus vakaro ir nuėjo namo. Jokio A. kartu nebuvo, A. Ž. nepažįsta. Dėl ko kilo konfliktas parduotuvėje nežino, tuo metu liko sėdėti automobilyje. Liudytojas A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį V. J. pažįsta, abu dirbo keleivių pavežėjais, V. J. dirbo su moterimi, kuriÄ pažinojo A. Ž., taip ir susipažino. Dalindavosi automobiliais.

Liudytojas paaiÅ¡kino, kad V. J. gyvena DrÄ seikiuose, yra pas jį lankęsis maždaug prieÅ¡ du metus, žiemÄ , ir tai tikrai negalėjo bÅ«ti 2020 m. birželio mėnuo. Jokių aplinkybių apie tai, kad V. J. vairavo iÅ¡gėręs A. Ž. patikino nežinantis. Su juo nebendrauja, iÅ¡siskyrė nelabai draugiÅ¡kai, nes nuolatos kildavo nesutarimai kuomet reikėdavo perduoti automobilį, o V. J. to padaryti negalėdavo, nes bÅ«davo neblaivus. Dėl to pats nelabai tiki, kad kas nors iÅ¡ V. J. galėjo pavogti automobilį.

Pats niekada nėra ėmęs automobilio, kuriuo naudojosi V. J.. Liudytojas E. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad girdėjo apie tai, kad buvo pavogtas automobilis, kuriuo naudojosi V. J.. Apie įvykį nelabai kÄ pamena, nes buvo visiÅ¡kai girtas, pamena tik kaip atvyko policijos pareigÅ«nai. Tai buvo 2020 m. birželio 11 d., tÄ dienÄ buvo pas V. J. namuose ir vartojo alkoholį, gėrė maždaug 2-3 dienas. Kartu buvo ir V. J. žmona. Matė, kad prie namų stovėjo taksi automobilis „Toyota Prius“.

Atvyko policijos pareigÅ«nai, sakė, kad dingo automobilis. Liudytojas Å¡io automobilio dingimo aplinkybių negalėjo nurodyti. Å alia V. J. namų A. V. turi savo sodÄ , ten negyvena, lankosi maždaug kartÄ per mėnesį. Apie tai kad su V. J. automobiliu buvo eismo įvykis sužinojo iÅ¡ E. S., pats su E. J. naudojamu automobiliu nevažiavo. IÅ¡ Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos R. M. 2020 m. liepos 2 d. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad juo praneÅ¡ta apie tai, kad 2020 m. birželio 11 d. apie 19.49 val. iÅ¡ Kauno apskrities VPK budėtojo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad 2020 m. birželio 11 d. apie 19.30 val.

Kauno r., keliu 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta Žeimių kryptimi važiavo automobilis „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas M. B., gim (duomenys neskelbtini), kada prieÅ¡inga kryptimi į keliÄ Ä¯važiuojantis taksi automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo krypties juostÄ , atsitrenkė į „Volvo“ automobilį, kliudė metalinius kelio atitvarus ir iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė, tačiau buvo rastas netoli įvykio vietos.

Jį vairavęs V. J., gim. (duomenys neskelbtini), pranešė apie automobilio vagystę, praneÅ¡imo metu jam nustatytas 6,07 promilių girtumas. 2020 m. birželio 18 d. nutarimu medžiagoje M-1-01-35211-20 ikiteisminis tyrimas dėl automobilio vagystės nepradėtas, pripažintas vagystės fakto nebuvimas. Kadangi liudytojas R. K. atpažino, kad minėtÄ taksi automobilį vairavo V. J.. V. J. buvo supažindintas dėl melagingų parodymų, tačiau jis teigė, kad jo automobilį pavogė ir jis tikrai nevairavo.

Todėl iÅ¡ surinktos medžiagos tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal veikos, numatytos BK 235 straipsnyje požymius (1 t., b. l. 1). 2020 m. birželio 11 d. atliekant įvykio aplinkybių dėl galimos vagystės patikrinimÄ , apžiÅ«rėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), DrÄ seikių k., Kauno r. sav. Fotografuota (1 t., b. l. 15–18). IÅ¡ Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad atliekant eismo įvykio tyrimo veiksmus, pareigÅ«nams belaukiant prie automobilio „Toyota Prius“, kurio vairuotojas pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, privažiavo asmuo, prisistatęs Å¡io automobilio vairuotojo bendradarbiu ir nurodė, kad šį automobilį vairavo V. (1 t., b. l. 20).

Asmens parodymo atpažinti pagal fotonuotraukÄ metu R. K. atpažino V. J. kaip asmenį, kuris 2020 m. birželio 11 d. vairavo automobilį „Toyota Prius“ ir padaręs eismo įvykį pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos (1 t. b. l. 27–29). IÅ¡ 2020 m. birželio 17 d. liudytojo apklausos protokolo medžiagoje Nr. M-1-01-35211-20, matyti, kad V. J. bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , apklausiamas liudytoju parodė, kad 2020 m. birželio 11 d. pastebėjo, kad pavogtas automobilis „Toyota Prius“, kuriuo jis naudojosi, kas galėjo paimti automobilį nežino, kadangi jis atsirado – žalos nepatyrė, pats jo minėtÄ dienÄ nevairavo (1 t., b. l. 38–39, 41).

Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl automobilio „Toyota Prius“ vagystės, nutarime nurodoma, kad tikslinga V. J. atžvilgiu padėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo (1 t., b. l. 42–45). IÅ¡ policijos registruojamų įvykių registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad apie eismo įvykį, kurio metu prie DrÄ seikių karjero kelyje buvo kliudytas pareiÅ¡kėjo automobilis „Volvo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) o kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino, 2020 m. birželio 11 d. 19.36 val., pranešė M. B. (1 t., b. l. 103). Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad apie automobilio „Toyota Prius“ vagystę 2020 m. birželio 11 d. 19.49 val., pranešė V. J. (1 t., b. l. 104–109). 2020 m. birželio 11 d. 19.33 val. sudaryta eismo įvykio schema. Kurioje pažymėta konkrečios vietos kelyje ir atstumai tarp eismo įvykyje dalyvavusių automobilių (1 t., b. l. 110).

ApžiÅ«rėjus automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuoti apgadinimai (1 t., b. l. 113–115). ApžiÅ«rėjus automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti apgadinimai (1 t., b. l. 116–118). ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ â€“ Kauno r. sav. KraÅ¡to keliai Vilijampolė-Žeimiai-Šėta 12.75 km., fiksuota transporto priemonių padėtis joje, atstumai. Fotografuota (1 t., b. l. 119–131). IÅ¡ 2020 m. birželio 11 d. Transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilis „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), į saugojimo aikštelę pristatytas be užvedimo raktelių (1 t., b. l. 133). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės informacijos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas yra Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 134). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės „Toyota Prius“ 2004 m. laidos kaina su PVM yra 2640,00 eurų (1 t., b. l. 135). Automobilis „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) gražintas savininko – Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui E. S. (1 t., b. l. 142). IÅ¡ alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2020 m. birželio 11 d. 21.52 val., V. J. nustatytas 6,07 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 29–30). Kaltinamojo V. J. gynėjas, advokato padėjėjas L. J. pateikė savivaldybių ribų žemėlapio iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti įvykio vieta ir atstumai joje (2 t., b. l. 55–60).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas V. J. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, bei melagingų parodymų davimo pasitvirtino, tačiau kaltinimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, dėl melagingų parodymų davimo, yra nepagrįstas, ir šioje dalyje priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims kuomet 2020 m. birželio 11 d. apie 19.30 val., Kauno rajone, keliu Vilijampolė-Žeimiai-Šėta (232), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o bÅ«tent – alkoholio kiekio matuokliu po įvykio jam buvo nustatytas ne didesnis kaip 6,07 promilių neblaivumas, tokiu bÅ«du sukeldamas realiÄ grėsmę tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių saugumui.

Kaltinamasis V. J. savo kaltės dėl vairavimo bÅ«nant neblaiviam nepripažino ir nurodė, kad 2020 m. birželio 11 d. buvo namuose, kelias paras vartojo alkoholį ir vakare pastebėjo, kad automobilis „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dingo, todėl policijos pareigÅ«nams pranešė apie jo vagystę. Nurodytu laiku automobilio tikrai nevairavo ir eismo įvykyje nedalyvavo. Tokie kaltinamojo parodymai laikytini gynybine versija ir yra paneigti byloje surinktais įrodymais todėl atmestini. Kaip matyti iÅ¡ policijoje registruojamų įvykių registrų iÅ¡rašų, apie eismo įvykį, kurio metu prie DrÄ seikių karjero kelyje buvo kliudytas pareiÅ¡kėjo automobilis „Volvo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) o kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino, M. B. pranešė 2020 m. birželio 11 d. 19.36 val. (1 t., b. l. 103), o apie automobilio „Toyota Prius“ vagystę V. J. pranešė 2020 m. birželio 11 d. 19.49 val. (1 t., b. l. 104–109). Taigi, abu šiuos pranešimus skiria vos trylika minučių. Tiek kaltinamasis V. J., tiek ir liudytojai G. J. bei E. V. patikino, kad dar iki šio įvykio visi kartu V. J. namuose alkoholį vartojo kelias paras, E. V. įvykio aplinkybių dėl girtumo iš viso nepamena, o pačiam V.

J. 2020 m. birželio 11 d. 21.52 val., tuomet, kai į įvykio vietÄ jo paties praneÅ¡imo pagrindu atvyko policijos pareigÅ«nai –tai yra jau po įvykio, nustatytas itin didelis – 6,07 promilių girtumas, taigi, toks trumpas laiko tarpas, kuris skiria eismo įvykį ir V. J. praneÅ¡imÄ apie tariamÄ automobilio vagystę, kelia abejonių. Kitas svarbus V. J. kaltės įrodymas yra tai, kad kaip matyti iÅ¡ 2020 m. birželio 11 d. Transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto automobilis „Toyota Prius“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), į saugojimo aikÅ¡telę pristatytas be užvedimo raktelių (1 t., b. l. 133). Nors baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu tiek pats V. J., tiek ir liudytoja G. J. parodė, kad buvo pasigaminę antrÄ Å¡io automobilio užvedimo raktelį, kuris ir buvo likęs minėtame automobilyje jį užvedus krauti variklio, o senÄ jį, sulūžusį, gražino E. S., tokie Å¡ių asmenų parodymai mažai tikėtini, kadangi liudytojas E. S. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad automobilio „Toyota Prius“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis buvo vienintelis, jis nebuvo sugadintas ir bÅ«tent jį perdavė V. J.. Byloje nėra jokių V. J. parodymus patvirtinančių įrodymų apie tai, kad jis galėjo pasigaminti ir turėti antrÄ minėto automobilio užvedimo raktelį. Kita vertus, Å¡ioje dalyje svarbu paminėti, kad liudytojas E. S. patvirtino, jog atvykus atsiimti automobilio užvedimo raktelio ir kitų daiktų, V. J. iÅ¡ pradžių jam tvirtinęs, kad automobilis buvo pavogtas, vėliau pats tuo suabejojo.

Liudytojas patikino žinantis, kad V. J. turi problemų dėl žalingo alkoholio vartojimo. Liudytoja K. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pastebėjo, jog automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo vyriÅ¡kis, o liudytojas R. K. patikino įvykio vietoje atpažinęs jam iÅ¡ matymo pažįstamÄ V. J., kuris tuojau pat po eismo įvykio iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir svirduliuodamas į Å¡alis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Teismo posėdžių salėje atpažino ir patvirtino, kad tai tikrai buvo V.

J.. Liudytojai P. S. ir M. B. taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje susirinkę vietiniai gyventojai kalbėjo, jog automobilį galėjo vairuoti netoliese gyvenantis V. J., kuris linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Nors kaltinamasis V. J. nurodė, kad R. K. gali pykti ant jo dėl buvusio konflikto DrÄ seikių parduotuvėje, tačiau tokių aplinkybių nenustatyta ir jos objektyviai nepagrįstos, todėl nėra pagrindo netikėti iÅ¡samiais, nuosekliais ir įvykio aplinkybes atitinkančiais liudytojo R. K. parodymais.

Ä®vykio metu buvo Å¡viesu, nelijo, matomumas geras, o liudytojas R. K. bÅ«damas sÄ lyginai nedideliu atstumu, patikino atpažinęs V. J. ne tik iÅ¡ veido bet ir bendrų bruožų, nurodė ir kaip jis buvo apsirengęs, be to pažinojo V. J. iÅ¡ matymo, todėl nėra pagrindo manyti, kad dėl to galėjo suklysti. Be to, nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad R. K. nurodytu laiku ir įvykio vietoje atsirado ne atsitiktinai, tai yra turėdamas kokį nors interesÄ apkalbėti V. J.. Tuojau pat po įvykio kaltinamasis V.

J. policijos pareigÅ«nams nurodė, kad jo naudojamÄ automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo pavogti A. Ž., tačiau vėliau pats Å¡iÄ versijÄ paneigė, tikindamas, kad kalbėjo netiesÄ , o ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. Ž. patvirtino V. J. naudoto automobilio neėmęs, įvykio metu pas jį nebuvo, tačiau žino, kad V. J. turi problemų dėl žalingo alkoholio vartojimo, dėl to yra susipykę. Nors liudytoja G. J. patikino, kad visÄ laikÄ iki įvykio kartu su V.

J. vartojo alkoholį ir jis niekur pasitraukęs nebuvo, tačiau tiek pagal jos, tiek ir pagal liudytojo E. V., o ir paties kaltinamojo V. J. parodymus, akivaizdu, kad be perstojo vartojant alkoholį kelias paras šie asmenys ir miegojo, ėjo rūkyti, buvo atsitraukę dėl kitų poreikių, todėl G. J. parodymai šiame kontekste laikytini duotais esant suinteresuotai bylos baigtimi, kaip kaltinamojo sutuoktinei, siekiant jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Lapių sen.

DrÄ seikių k., Kauno r. sav. matyti, kad tai yra gyvenamojo namo kiemas, matyti Å¡oninė tvora (1 t., b. l. 18), taigi, darytina iÅ¡vada, kad patekimas į kiemÄ yra privatus. Svarbu pažymėti ir tai, kad po eismo įvykio gražinus automobilį E. S., Å¡is patvirtino, kad V. J. jam dėl to moka žalÄ , o pats V. J. dėl to jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl automobilio „Toyota Prius“ vagystės, neskundė.

Kaip matyti iÅ¡ alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos 2020 m. birželio 11 d. 21.52 val., V. J. nustatytas itin didelis – 6,07 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 29–30), policijos pareigÅ«nams paties kaltinamojo V. J. praneÅ¡imo pagrindu atvykus į įvykio vietÄ , nustatyta, jog jis buvo akivaizdžiai neblaivus, pareiÅ¡kimas iÅ¡ jo nebuvo priimtas, tai, kad dar iki įvykio dvi dienas be pertraukų vartojo alkoholį patvirtino ir pats V. J., liudytojai G. J. ir E. V., taigi V.

J. sunkaus neblaivumo, virÅ¡ijančio 1,51 promilės alkoholio ribÄ , vairuojant transporto priemonę laipsnis nekelia abejonių, tačiau Å¡ioje dalyje kaltinimas koreguotinas, nurodant, kad alkoholio kiekio matuokliu po įvykio V. J. buvo nustatytas ne didesnis kaip 6,07 promilių neblaivumas Kaltinamojo V. J. kaltę be jau aukščiau iÅ¡vardintų ir detaliai aptartų įrodymų pagrindžia ir kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros metu nustatytos aplinkybės, policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai, kiti raÅ¡ytiniai įrodymai.

Å ie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiÅ¡kai ir yra pakankami V. J. kaltei dėl vairavimo motorinę transporto priemonę bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pagrįsti. Dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingÄ skundÄ , pareiÅ¡kimÄ , praneÅ¡imÄ apie nusikalstamÄ veikÄ arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba bÅ«damas ekspertu ar specialistu pateikė melagingÄ iÅ¡vadÄ ar paaiÅ¡kinimÄ , arba bÅ«damas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai iÅ¡vertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Ikiteisminio tyrimo praktikoje nėra retos situacijos, kai galbÅ«t nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo ar asmenys nustatomi ne iÅ¡ karto pradėjus ikiteisminį tyrimÄ , o atlikus nemažai ikiteisminio tyrimo veiksmų. BPK nuostatos yra pažeidžiamos, jei ikiteisminį tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai faktiÅ¡kai įtariamÄ asmenį apklausia pagal liudytojo apklausÄ reglamentuojančias procesines taisykles. Asmeniui, apklaustam kaip liudytojui, o vėliau tapusiam įtariamuoju bei kaltinamuoju, negali bÅ«ti taikoma baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ , o liudytojo statusÄ turint duoti parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip to asmens kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ pagrindžiantys įrodymai.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad kaip matyti iÅ¡ policijos registruojamų įvykių registro iÅ¡rašų, apie eismo įvykį, kurio metu prie DrÄ seikių karjero kelyje buvo kliudytas pareiÅ¡kėjo automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kaltininkas iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino, 2020 m. birželio 11 d. 19.36 val., praneÅ¡us M. B., o apie automobilio „Toyota Prius“ vagystę 2020 m. birželio 11 d. 19.49 val., praneÅ¡us V. J. – buvo atliekamas aplinkybių patikslinimas medžiagoje Nr. M-1-01-35211-20, dėl ko Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. birželio 18 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl automobilio „Toyota Prius“ vagystės, o nutarime nurodoma, kad tikslinga V.

J. atžvilgiu padėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo. Vienos ir tos pačios medžiagos Nr. M-1-01-35211-20 pagrindu pradėti du atskiri ikiteisminiai tyrimai, tai yra, ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25134-20, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, pradėtas 2020 m. birželio 26 d. (1 t., b. l. 98), o ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26013-20, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, pradėtas 2020 m. liepos 2 d. (1 t., b. l. 5–6).

Pažymėtina ir tai, kad nors ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-25134-20, praneÅ¡imas apie įtarimÄ V. J. buvo pateiktas dėl abiejų nusikalstamų veikų pagal BK 235 straipsnio 1 dalį bei 2811 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 177), taip pat ir kaltinime nurodytos abi Å¡ios veikos, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-25134-20, ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-26013-20 bÅ«tų sujungti, tai yra byloje nėra prokuroro nutarimo sujungti Å¡iuos du atskirus ikiteisminius tyrimus.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad V. J. buvo kaltinamas ne dėl praneÅ¡imo apie žinomai nebÅ«tÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, o dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi pagal jo paties praneÅ¡imÄ Ä¯ įvykio vietÄ atvykus policijos pareigÅ«nams buvo matyti, kad V. J. akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 6,07 promilių girtumas, todėl pareiÅ¡kimas iÅ¡ jo nepriimtas. Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2020 m. birželio 17 d. medžiagoje Nr. M-1-01-35211-20 atlikdama V.

J., kaip liudytojo apklausÄ , buvo informuota ir žinojo, apie surinktÄ eismo įvykio medžiagÄ ROIK: (duomenys neskelbtini), kaip ir apie tai, kad joje iÅ¡ esmės patvirtinta, jog automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairavo bÅ«tent V. J., tokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia ir tai, kad jau kitÄ dienÄ â€“ 2020 m. birželio 18 d., ta pati tyrėja tarnybinėse patalpose apklausė ir liudytojÄ R. K., kuris patvirtino įvykio vietoje matęs V. J. ir jį atpažino, tÄ pačiÄ dienÄ tyrėja R.

M. Å¡ioje medžiagoje atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Aplinkybės dėl eismo įvykio bei dėl atsiradusio automobilio įraÅ¡ytos ir 2020 m. birželio 17 d. liudytojo V. J. apklausos protokole, o teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja R. M. patvirtino, kad Å¡ios apklausos metu teiravosi V. J., ar Å¡is tikrai nevairavo automobilio „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir informavo jį apie susiklosčiusiÄ situacijÄ . Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje yra pridėtos ir įvykio medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini) – dėl eismo įvykio, ir įvykio medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo atliekamas aplinkybių patikslinimas Nr. M-1-01-35211-20, dėl vagystės. Byloje nesant prokuroro nutarimo sujungti ikiteisminius tyrimus ir prijungiamų dokumentų sÄ raÅ¡o, nėra aiÅ¡ku, kokia medžiaga realiai disponavo Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėja R.

M., atlikdama aplinkybių patikslinimÄ dėl vagystės prieÅ¡ liudytojo V. J. apklausÄ , kadangi kaip matyti iÅ¡ įvykio medžiagos ROIK: (duomenys neskelbtini) – dėl eismo įvykio, po to kai 2020 m. birželio 11 d. atlikti pirminiai veiksmai įvykio vietoje daugiau jokių veiksmų Å¡ioje medžiagoje nebuvo atliekama, nors ji prijungta prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25134-20, pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kuris kaip jau ir minėta, jo pradžios dokumente tiesiogiai nurodant, anksčiau nei ikiteisminis tyrimas dėl melagingų parodymų, pradėtas ne Å¡ios, o aplinkybių patikslinimo Nr. M-1-01-35211-20, medžiagos pagrindu.

Pati R. M. apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jai buvo žinomos medžiagoje dėl eismo įvykio nustatytos aplinkybės apie tai, kad galimai pats V. J. ir vairavo automobilį, dėl kurio vagystės kreipėsi, taigi tikėtina turėjo ir įvykio medžiagÄ ROIK: (duomenys neskelbtini), ir Å¡iomis aplinkybėmis priimdama sprendimÄ V. J. apklausti liudytoju, privalėjo jam iÅ¡aiÅ¡kinti teisę atsisakyti duoti parodymus ar neatsakyti į kai kuriuos klausimus, arba spręsti klausimÄ dėl jo apklausos BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais, jos neįspėjant dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ .

Å io nusikaltimo subjektas turi suvokti, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprasti ir norėti, kad tokia informacija bÅ«tų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti negali bÅ«ti tegul ir objektyvios tikrovės neatitinkantys parodymai, jeigu liudytojas pamirÅ¡o įvykio ar kitos bylos aplinkybes, neteisingai jas suprato ir todėl klydo duodamas parodymus. Akivaizdu, kad įvykio vietoje asmeniui nustačius itin didelę – 6,07 promilių etilo alkoholio koncentracijÄ iÅ¡kvepiamame ore, kai kurias esmines aplinkybes, o tikėtina, net ir paties įvykio toks asmuo gali neprisiminti.

Kaltinamasis V. J. patvirtino, kad dėl buvusio girtumo gerai nepamena įvykio aplinkybių, nurodė, kad jau įvykio vietoje apklabėjo A. Ž. dėl nebūtų dalykų nes buvo labai stipriai apsvaigęs. Taigi, šiuo atveju kyla klausimas, ar V. J. apklausiamas dėl savo paties pranešimo apie vagystę suvokė duodantis tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, kadangi ir dėl vairavimo būnant neblaiviu, jis iki šiol neprisipažino ir jam pačiam tokia įvykių eiga atrodo neįtikėtina, o jo kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje įrodyta tik išsamiai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus.

BK 235 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimÄ , jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieÅ¡ apklausÄ nebuvo su Å¡ia teise supažindintas. Atvejai, kai asmuo turi teisę atsisakyti duoti parodymus, reglamentuojami ne tik baudžiamajame įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose, todėl, sprendžiant BK 235 straipsnio taikymo klausimÄ , Å¡ie teisės aktai turi bÅ«ti analizuojami ir vertinami kaip visuma.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu bÅ«du versti asmenį duoti parodymus prieÅ¡ save. EŽTT sprendimuose iÅ¡aiÅ¡kinta, kad verčiant liudyti prieÅ¡ save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikÅ¡tas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieÅ¡ save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sÄ vokos dalis.

Å is principas galioja ir tuo atveju kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikÅ¡tas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozuba? v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007). BÅ«tent tokia situacija susiklostė nagrinėjamu atveju, kuomet tikslinant aplinkybes medžiagoje Nr. M-1-01-35211-20, tyrimo veiksmus atliekantiems pareigÅ«nams jau buvo žinoma apie surinktoje eismo įvykio medžiagoje ROIK: (duomenys neskelbtini) nustatytÄ aplinkybę, iÅ¡ esmės paneigiančiÄ V.

J. praneÅ¡imo apie transporto priemonės vagystę versijÄ , tačiau nepaisant to jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir apklausiamas liudytoju, taip pat dalyje ir dėl jo galimo vairavimo, ar nevariavimo nurodytos transporto priemonės eismo įvykio metu ir jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog Å¡iuo atveju jis turi teisę atsisakyti duoti parodymus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi bÅ«ti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi.

Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtinÄ jo dalyvavimÄ darant nusikalstamas veikas. BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali bÅ«ti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų bÅ«tų pagrindu vėliau jam reikÅ¡ti įtarimus ar kaltinimus, o formalus įtarimų nepareiÅ¡kimas neleidžia kategoriÅ¡kai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ save Å¡iuo atveju nebuvo varžoma atsižvelgiant ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet ir įvertinus visus faktinius bylos duomenis.

Tokiu būdu byloje nėra neginčytinų įrodymų, kurie leistų teigti, kad V. J. davė melagingus parodymus dėl kurių turėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, ir jo veikoje nėra būtinųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl nėra ir baudžiamosios atsakomybės pagrindo, dėl ko šioje dalyje jis išteisinamas, kadangi V. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaltinamasis V. J., bÅ«damas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas mažiausiais 6,07 promilių girtumas), vairavo Asociacijai „BÅ«k savas“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo juo kraÅ¡to keliu Vilijampolė-Žeimiai-Šėta (232), sukėlė eismo įvykį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, tokiu bÅ«du sudarydamas realų pavojų tiek sau tiek ir aplinkinių asmenų sveikatai ir gyvybei. Byloje nustatyta, kad kaltinamais prieÅ¡ sėsdamas už automobilio vairo dvi dienas nepertraukiamai vartojo alkoholį, taigi, suprato savo veiksmų pavojingumÄ , tačiau nepaisant to, neatsisakė savo nusikalstamų ketinimų, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, o tai patvirtinta aukščiau Å¡iame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, kuriais kaltinamajam nustatytas sunkus – įvykio metu ne didesnis kaip 6,07 promilių – girtumo laipsnis.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14-ojo punkto reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai bei eismo saugumui, apgadino svetimÄ turtÄ . Tokie kaltinamojo V. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. IV. Bausmės skyrimo motyvai BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba areÅ¡to, arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. V. J. atsakomybę lengvinančių ar jÄ sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadijÄ , kaltės formÄ , veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ar jÄ sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . V. J. padarė nesunkų nusikaltimÄ , veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. V. J. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 172), nusikaltimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 170–171), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neužregistruotas (1 t., b. l. 169), VÅ¡Ä® Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 168), nedirba.

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti V. J. kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam 50 (penkiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę, taikyti baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), bei turto konfiskacijÄ iÅ¡ieÅ¡kant konfiskuotino turto vertę. Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, jÄ parinkti ir paskirti teisingai, V.

J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymÄ parinktina sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tas, kuri susijusi su trumpalaikiu asmens laisvės atėmimu. Nors kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , tačiau transporto priemonę vairavo bÅ«damas itin sunkaus neblaivumo laipsnio (nustatyta 6,07 promilės alkoholio koncentracija), sukėlė eismo įvykį, iÅ¡ kurio pasiÅ¡alino, savo kaltės nepripažino, nedirba, taigi, nėra pagrindo manyti, kad jam parinkus baudÄ , tokia bausmė bus realiai ir savalaikiai įvykdyta.

Esant Å¡ioms aplinkybėms manytina, kad bÅ«tent areÅ¡tas, o ne bauda, ar terminuotas laisvės atėmimas, yra adekvati bausmės rÅ«Å¡is ir bus pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamÄ jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, V. J. skirtina areÅ¡to bausmė, bausmės dydį nustatant artimÄ sankcijoje numatytam Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui – 50 (penkiasdeÅ¡imt) parų areÅ¡to.

BK 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmÄ kartÄ nuteistam areÅ¡to bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ paskirti jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytÄ laikÄ kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Ankstesniais teismo nuosprendžiais kaltinamasis nuteistas bauda, kuriÄ sumokėjo, ir laisvės apribojimu, kurį taip pat yra atlikęs, todėl yra pagrindo manyti, kad Å¡iuo nuosprendžiu gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl jam paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo.

Nuteistojo buvimo vietÄ ir laikÄ nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiÅ«ra teismas gali paskirti nuteistajam vienÄ ar kelias tarpusavyje suderintas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) Å¡io straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus areÅ¡to bausmės atlikimo.

Kaip jau minėta, BK 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Å is klausimas yra iÅ¡skirtinė teismo kompetencija. Å iuo atveju V. J. padaryto nusikaltimo pobÅ«dis ir jo veikÄ kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , tai kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininkÄ ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamÄ galutinės areÅ¡to bausmės trukmę, gali bÅ«ti pasiekti V.

J. taikant 9 (devynių) mėnesių areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ . Atidedant areÅ¡to bausmės vykdymÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, areÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, paskiriant intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nustatant jos sÄ lygas – bÅ«ti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (iÅ¡skyrus atvejus jei tai susiję su darbu ar bÅ«tinųjų poreikių tenkinimu), bei įpareigojimÄ â€“ bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, Å¡io straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rÅ«Å¡ys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali bÅ«ti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimÄ dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sÄ lygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis nusikalto bÅ«damas sunkaus girtumo laipsnio (mažiausiai 6,07 promilės), nusikaltimo stadijÄ (baigtas), pobÅ«dį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikaltimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, bÅ«damas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių bei jÄ sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , kaltinamojo asmenybę ir charakteristikÄ , tai, kad jo darbinė veikla buvo tiesiogiai susijusi transporto priemonės vairavimu.

Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės, sudaro pagrindÄ manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones), nustatant 2 (dviejų) metų terminÄ , Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra – nuo 2020 m. spalio 28 d. (1 t., b. l. 179–180), apie tai praneÅ¡ant VÄ® „Regitra“.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu.

Jeigu to nebÅ«tų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimÄ turtÄ galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neiÅ¡vengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės bÅ«tų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ bei pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti bÅ«tų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali bÅ«ti skiriama kartu su bausme.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal Å¡io straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtÄ , jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklÄ turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas yra Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali bÅ«ti konfiskuojamas ne tik iÅ¡ kaltininko, bet ir iÅ¡ kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal Å¡io straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė V. J., buvo įvykdytas vairuojant Asociacijai „BÅ«k savas“ priklausantį automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį V. J. valdė panaudos sutarties pagrindu. Automobilis ikiteisminio tyrimo metu buvo gražintas saugoti savininko įgaliotajam atstovui (1 t., b. l. 142). Kaltinamasis V. J. aukščiau nurodytu automobiliu naudojosi sutarties pagrindu, taigi, žinodamas, kad Å¡i transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso kitam asmeniui, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės bÅ«klės, šį turtÄ paėmė savo reikmėms ir panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padaryti, transporto priemonės savininkui nežinant.

Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡kotina konfiskuotino turto vertę dalį atitinkanti pinigų suma. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymos vidutinė automobilio priemonės „Toyota Prius“ 2004 m. laidos kaina su PVM yra 2640,00 eurų (1 t., b. l. 135). VieÅ¡ai skelbtinoje informacijoje apie Å¡iÄ sistemÄ nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose.

Kainos yra orientacinės ir negali bÅ«ti juridinių pretenzijų objektu“ (http://www.emprekis.lt/about.php). Taigi, pagal Å¡ios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiÅ¡ko automobilio kaina nebÅ«tinai yra tokia pati, kiek realiai vertas V. J. vairuotas automobilis „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nuomojamas ir ilgÄ laikÄ intensyviai naudotas keleivių pavėžėjimo paslaugoms teikti. Bet kuriuo atveju taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡kotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y.

Å¡iame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumÄ ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę nebÅ«tų užkraunama jai neproporcingÄ ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė naÅ¡ta. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Taigi Å¡iuo konkrečiu atveju spręsdamas klausimÄ dėl proporcingos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ kaltininko nustatymo teismas bendrame kontekste kaip pagrindinius kriterijus vertina aptariamojo turto rinkos vertę, kuri pagal nustatytas aplinkybes yra ne didesnė nei 2640,00 eurų, tai kad kaltininkas nedirba. Taigi, bendrame kontekste įvertinus visų aukščiau nurodytų Å¡io klausimo sprendimui reikÅ¡mingų kriterijų santykinę įtakÄ , darytina iÅ¡vada, kad proporcinga ir adekvati konfiskuotino turto dalies vertę atitinkanti pinigų suma yra 2 000,00 (du tÅ«kstančiai) eurų.

Kaltinamasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 79–80) ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (1 t., b. l. 179–180), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos, tačiau VÄ® „Regitra“ praneÅ¡tina apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. J. atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Automobilis „Toyota Prius“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas neribotoje Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje. Kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas L. J. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti kaltinamojo V. J. turėtas proceso iÅ¡laidas iÅ¡ valstybės lėšų, iÅ¡ viso 1760,00 eurų, tačiau įvertinus tai, kad kaltinamojo gynėjas į procesÄ Ä¯stojo tik teisminėje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje, o V. J. Å¡ioje byloje pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, praÅ¡ymas atmestinas.

Civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas, iÅ¡ieÅ¡kotinų proceso iÅ¡laidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 50 (penkiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos areÅ¡to bausmės vykdymÄ atidėti 9 (devyniems) mėnesiams.

AreÅ¡to bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. J. paskirti intensyviÄ priežiÅ«rÄ â€“ nustatant jos sÄ lygas – bÅ«ti namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (iÅ¡skyrus atvejus jei tai susiję su darbu ar bÅ«tinųjų poreikių tenkinimu), bei įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymo dienos, tai yra – nuo 2020 m. spalio 28 d., apie tai praneÅ¡ti VÄ® Regitra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iÅ¡ V. J. iÅ¡ieÅ¡koti konfiskuotino turto – Asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, priklausančio automobilio „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ , t. y. 2000,00 (du tÅ«kstančius) eurų. V. J. kaltintÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. J. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (2000,00 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus turi bÅ«ti sumokėta į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 6610. Sumokėjęs nurodytÄ sumÄ , jis privalo mokėjimÄ patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų raÅ¡tinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120, arba elektroniniu paÅ¡tu kauno.apylinkes@teismas.lt ) tarnautojui.

Nustatytu laiku nesumokėjus dalies konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Automobilį „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti neribotoje Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėje. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Kaltinamojo turėtų proceso iÅ¡laidų nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Audrius Meilutis