fe6d35dd-04ea-4d83-933d-c8ced38e9bcc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1624-115/2013Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00362-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 16.7. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algirdo AuruÅ¡kevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), RÅ«tos Burdulienės, Jelenos Å iÅ¡kinos, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Loritransa“ apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Loritransa“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

Š. dėl žalos atlyginimo.             Teisėjų kolegija                                                                                                                                                                           n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Ieškovas UAB „Loritransa“ prašė teismo priteisti iš atsakovo V. Š. 30 480,22 Lt nuostolių atlyginimui, bylinėjimosi išlaidas. Pareikštų reikalavimų faktiniu pagrindu ieškovas nurodė aplinkybes, jog atsakovas ieškovo įmonėje nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. birželio 21 d. dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi. Tarnybinės komandiruotės, kurios tikslas buvo krovinio pervežimas vilkiku, metu dėl atsakovo kaltės (nepasirinkus saugaus greičio) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas vilkikas ir puspriekabė.

Kadangi su atsakovu ieÅ¡kovas buvo sudaręs visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, atsakovas turi padengti ieÅ¡kovo patirtas vilkiko ir puspriekabės remonto iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 265,77 Lt žalos atlyginimo, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, susipažinęs su Å¡alių sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartimi, konstatavo, kad sutartyje nėra nurodyta, už kokias materialines vertybes atsakovas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę, todėl eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės nepatenka į Å¡alių sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties reguliavimo sritį (DK 256 straipsnio 1 dalis).

Anot teismo, ieÅ¡kovas pažeidė Å¡alių sudarytÄ visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, kadangi nesudarė su atsakovu materialinių vertybių priėmimo – perdavimo aktÄ . Å ių motyvų pagrindu teismas laikė, jog atsakovo civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu sukeltÄ Å¾alÄ kyla bendraisiais pagrindais. Konstatavęs, jog eismo įvykis įvyko ne dėl atsakovo tyčios, bet dėl neatsargumo – nepasirinkto saugaus greičio, neatsižvelgus į eismo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , teismas nurodė, jog atsakovui atsiranda atsakomybė atlyginti ieÅ¡kovui sukeltÄ Å¾alÄ .

Nustatęs, jog ieÅ¡kovas pagal 2006 m. gruodžio 6 d. su AB „SEB lizingas“ sudarytų finansinio lizingo sutarčių sÄ lygas privalėjo transporto priemones, jeigu jos bus eksploatuojamos užsienyje, apdrausti, tačiau to nepadarė, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas kartu prisiėmė transporto priemonių sugadinimo ar praradimo rizikÄ . Remdamasis tuo, teismas sprendė, jog iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui gali bÅ«ti priteista tik žalos dalis, kuriÄ atsakovas pripažįsta, t.y. 265,77 Lt bauda, atsakovo sumokėta iÅ¡ ieÅ¡kovo lėšų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai                          Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas UAB „Loritransa“ praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 30 214,45 Lt priteisimo, pakeisti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.              Skunde aiÅ¡kinama, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog eismo įvykis įvyko dėl atsakovo didelio neatsargumo.

Didelis neatsargumas pagal teismų praktikÄ prilyginamas tyčiniams veiksmams. Taigi atsakovui, ieÅ¡kovo darbuotojui, sudariusiam su ieÅ¡kovu visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius. Teismo nurodomų atskirų lokalių bendro pobÅ«džio aktų pas ieÅ¡kovÄ nebuvimas nėra susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su padaryta žala bei negali bÅ«ti traktuojamas kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sÄ lygas, kad žala neatsirastų, vykdymas.

Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neapdrausdamas transporto priemonės yra kaltas dėl padarytos žalos, yra nepagrįsta.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V. Å . praÅ¡o Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovas nevykdydamas savo pareigos transporto priemonę nuostolių draudimo sutartimi prisiėmė ir visÄ su tuo susijusiÄ rizikÄ .

Dėl šios priežasties teismas pagrįstai atmetė ieškinį.                           IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.             Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, jog apeliacinio proceso objektÄ sudaro apeliaciniame skunde iÅ¡kelti teisės ir fakto klausimai, susiję atsakovo (kaip ieÅ¡kovo darbuotojo) materialinės atsakomybės ribomis. DK darbuotojų materialinė atsakomybė skirstoma į dvi rÅ«Å¡is – ribotÄ ir visiÅ¡kÄ . Ribota darbuotojų materialinė atsakomybė įtvirtinta DK 254 straipsnyje, kuriame ribojamas darbuotojo materialinės atsakomybės dydis trimis vidutiniais mėnesiniais darbo užmokesčiais.

VisiÅ¡ka materialinė atsakomybė taikoma DK 255 straipsnyje nustatytais atvejais. Pagal DK 255 straipsnio 3 punktÄ darbuotojas privalo atlyginti visÄ dėl jo kaltės darbdaviui padarytÄ Å¾alÄ , kai su juo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis.Nustatyta, kad atsakovui, įsidarbinant pas ieÅ¡kovÄ vairuotoju ekspeditoriumi (b. l. 5-7), su juo buvo sudaryta visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis (b. l. 9-10). Atsižvelgiant į visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties prigimtį, teismas turi pareigÄ patikrinti, ar tokia sutartis buvo sudaryta laikantis DK 256 straipsnio reikalavimų (žr. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K., D.

S. v. UAB „Fatalitas“ , bylos Nr. 3K-3-125/2012). DK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis gali bÅ«ti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe; sutartis įforminama raÅ¡tu; joje turi bÅ«ti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sÄ lygas, kad žala neatsirastų.Ginčo dėl to, kad su atsakovu, atsižvelgiant į jo darbo funkcijų pobÅ«dį – susijusios su materialinių vertybių gabenimu, visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartis galėjo bÅ«ti sudaryta, nėra.

Pagal Å¡alių sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties 1 punktÄ atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotas materialines vertybes ir įsipareigojo atlyginti darbdaviui (ieÅ¡kovui) dėl teisės pažeidimo padarytÄ Å¾alÄ . Taigi Å¡alių sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartyje nėra individualizuota, už kokias konkrečiai materialines vertybes darbuotojas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę. Aptariamu atveju nesutariama dėl to, ar atsakovui perduotos transporto priemonės kroviniui gabenti papuola į atsakovo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės, prisiimtos su ieÅ¡kovu sudaryta sutartimi, ribas.

             Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193 – 6.195 straipsniuose bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies nauda. Visais atvejais sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai. Kartu sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v.

UAB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011).             Į bylÄ pateiktas Å¡alių sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties egzempliorius suponuoja, jog sutartis, atsižvelgiant į jos formuluotes, buvo pasiraÅ¡yta prisijungimo bÅ«du pagal iÅ¡ anksto paruoÅ¡tas standartines sÄ lygas. Sutarties 1 punkte, nustatant atsakovo įsipareigojimų apimtį, nurodoma, kad „Darbuotojas, einantis pareigas vairuotojo – ekspeditoriaus arba dirbantis darbÄ <...>, tiesiogiai susijusį su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu ir gabenimu prisiima visiÅ¡kÄ materialię atsakomybę už Darbdavio jam perduotas materialines vertybes ir įsipareigoja atlyginti Darbdaviui dėl teisės pažeidimo padarytÄ Å¾alÄ â€œ <kalba netaisyta>.

Po fraze „tiesiogiai susijusį su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu ir gabenimu“ mažesniu Å¡riftu įraÅ¡yta „Nurodyti darbo pobÅ«dį: su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu, pardavimu, pirkimu ar gabenimu arba dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe“. Å i nuoroda patvirtina, kad nustatant už kokias konkrečiai materialines vertybes atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę, bÅ«tina sutarties 1 punkto formuluotę įvertinti kaip visumÄ .

Kalbiniu požiÅ«riu sutarties 1 punktas yra dviprasmiÅ¡kas, nes nėra aiÅ¡ku, kaip jis turėtų bÅ«ti skaitomas, t.y. ar „darbuotojas, einantis pareigas vairuotojo ekspeditoriaus, prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotas materialines vertybes ir įsipareigoja atlyginti darbdaviui dėl teisės pažeidimo padarytÄ Å¾alÄ â€œ, ar „darbuotojas, einantis pareigas vairuotojo ekspeditoriaus, tiesiogiai susijusį su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, iÅ¡davimu ir gabenimu prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotas materialines vertybes ir įsipareigoja atlyginti darbdaviui dėl teisės pažeidimo padarytÄ Å¾alÄ â€œ.

Ä®rodymų, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų priėmęs lokalinį aktÄ , kuriame bÅ«tų apibrėžtos vairuotojo – ekspeditoriaus pareigų pobÅ«džio ribos, byloje nepateikta. Esant neaiÅ¡kiai suformuluotam visiÅ¡kos materialinės atsakomybės objektui, sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos atsakovo – silpnesnės ginčo Å¡alies, sutartį sudariusios prisijungimo bÅ«du, naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). AiÅ¡kinant sutarties 1 punkto nuostatÄ , atsižvelgiant į visÄ sutarties teksto visumÄ , akivaizdu, kad atsakovui ieÅ¡kovo perduotos priemonės naudotis darbe nepriskirtinos materialinėms vertybėms, už kurias atsakovas prisiėmė visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę.

TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja, jog sutarties 1 punkte, apibrėžiant atsakovo pareigų pobÅ«dį, nėra iÅ¡skirta, kad atsakovas prisiima visiÅ¡kÄ materialinę atsakomybę ir už priemones, perduotas jam naudotis darbe, apribojant jo atsakomybę už perduotų gabenti vertybių iÅ¡saugojimÄ gabenimo metu. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog 2011 m. sausio 21 d. eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės nepatenka į Å¡alių sudarytos visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutarties reguliavimo sritį ir atsakovui visiÅ¡ka materialinė atsakomybė Å¡iuo pagrindu negali kilti.             Nėra ginčo ir dėl to, kad nėra bÅ«tinų juridinių faktų pripažinti atsakovÄ esant materialiai visiÅ¡kai atsakingu už ieÅ¡kovo iÅ¡laidas remontuojant transporto priemones pagal kitas DK 255 straipsnio nuostatas.

             Nenustačius sÄ lygų kilti visiÅ¡kai atsakovo civilinei atsakomybei, spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai apribojo atsakovo materialinę atsakomybę. DK 253 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalÄ , atsiradusiÄ dėl turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo). Nesant DK 255 straipsnyje nustatytų atvejų, darbuotojo materialinė atsakomybė ribojama trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu (DK 254str.).

             Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ pagrindinis Å¡ios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimÄ (DK 245 straipsnis, 253-255 straipsniai). Materialinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos tokios sÄ lygos:

1) reali žala;

2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu);

3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjÄ ir nukentėjusiÄ Å¡alį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai;

6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerija v. J. S., bylos Nr. 3K-3-535/2011).             Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl atsakovo kaltės (saugaus eismo taisyklių pažeidimo nepasirenkant saugaus greičio atsižvelgiant į eismo sÄ lygas) 2011 m. sausio 21 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti ieÅ¡kovo atsakovui kroviniui pervežti patikėti vilkikas ir puspriekabė (b. l. 13).

Nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja, jog atsakovas yra kaltas dėl 2011 m. sausio 21 d. eismo įvykio (nesilaikė kelių eismo taisyklių), jo veiksmai kvalifikuotini kaip neteisėti bei tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su eismo įvykio pasekmėmis – transporto priemonių apgadinimu. Eismo įvykį atsakovas sukėlė vykdydamas darbo funkcijas.              IeÅ¡kovas patirtÄ Å¾alÄ Ä¯vertino 30 480,22 Lt: 265,77 Lt bauda už eismo įvykį, 5 758,35 Lt transporto priemonės iÅ¡kėlimas iÅ¡ griovio ir nutempimas į stovėjimo aikÅ¡telę, 11 187,24 Lt transporto priemonės remonto iÅ¡laidos, 12 877 Lt nuostoliai dėl apgintos puspriekabės ir 400 Lt žalos nustatymo iÅ¡laidos.

Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtina, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo lėšų buvo sumokėta 265,77 Lt bauda (b. l. 15-16), 400 Lt už transporto priemonių vertinimÄ (b. l. 59), 16 004,13 Lt įmonėms UAB „CENTRAKO“ ir UAB „HANSE TRAILER“ už remonto paslaugas (b. l. 20-23, 64) ir 714 Lt už dalis įmonei UAB „AUTODARA“ (b. l. 19, 63). IeÅ¡kovo iÅ¡laidos remontui bei detalėms yra nekonkretizuotos, iÅ¡ pateiktų ir ieÅ¡kovo apmokėtų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų negalima identifikuoti, kokios bÅ«tent transporto priemonės buvo remontuojamos, kokioms transporto priemonėms buvo perkamos detalės. Pažymėtina, kad skiriasi remonto darbų apimtys, nurodytos ieÅ¡kovo darbuotojo 2011 m. sausio 24 d. parengtame transporto priemonių apžiÅ«ros po auto įvykio akte (b. l. 43 ir preliminarioje detalių, darbų sÄ matoje, parengtoje UAB „CENTRAKO“ (b. l. 44).

Nenuosekli ieškovo pozicija ir dėl to, ar buvo remontuojami tiek vilkikas, tiek puspriekabė ar tik vilkikas, t.y. 2012 m. spalio 3 d. patikslintame ieškinyje ieškovas jau nurodė, kad 11 187,24 Lt išleido abiejų transporto priemonių remontui, nors prieš tai teigė, jog patyrė tik vilkiko remonto išlaidų. Be to, ieškovas kelis kartus bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme keitė patirtų remonto išlaidų dydį, t.y. tikslino, kurios būtent detalės bei remonto paslaugos buvo pirktos transporto priemonių remontui. 2012 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje ieškovo atstovas paaiškino, kad puspriekabė remontuojama nebuvo (b. l. 85), tačiau tokie paaiškinimai akivaizdžiai prieštarauja patikslinto ieškinio pagrindui bei pateiktiems įrodymams dėl detalių, skirtų puspriekabės remontui, pirkimo (b. l. 22).

Nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja, jog yra tikėtina, kad atsakovas galėjo patirti abiejų transporto priemonių, apgadintų 2011 m. sausio 21 d. eismo įvykio metu, remonto išlaidų, kurios yra ne didesnės kaip 11 187,24 Lt (CPK 185 straipsnis). Ginčo nėra dėl to, kad ieškovo nuostoliais laikytina 265,77 Lt suma dėl baudos už eismo įvykį padengimo. Kitos ieškovo nurodomos sumos, t.y. 12 877 Lt nuostoliai dėl apgintos puspriekabės ir 400 Lt žalos nustatymo išlaidos bei 5 758,35 Lt transporto priemonės iškėlimo iš griovio ir nutempimo į stovėjimo aikštelę, nepriskirtinos prie ieškovo dėl atsakovo veiksmų patirtų nuostolių.

Tokia iÅ¡vada daroma atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas po ginčo eismo įvykio remontavo puspriekabę, todėl transporto priemonės vertinimo pažyma, parengta 2012 m. balandžio 2 d., t.y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams po puspriekabės apgadinimo, negali bÅ«ti susijusi su Å¡ios bylos įrodinėjimo dalyku, kadangi negalima identifikuoti pažymoje nurodytų apgadinimų kilimo priežasties. Taipogi ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kurie betarpiÅ¡kai patvirtintų atsiskaitymÄ už transporto priemonių iÅ¡kėlimÄ iÅ¡ griovio ir nutempimÄ Ä¯ stovėjimo aikÅ¡telę.

Taigi tikėtinai pagrįstas ieÅ¡kovo patirtos žalos dydis – 11 214,01 Lt (11 187,24 + 265,77).              IeÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo ieÅ¡kovui mokėti 1 041 Lt darbo užmokestį, o kitų duomenų apie atsakovo gautÄ vidutinį darbo užmokestį nėra. Taigi atsakovo materialinė atsakomybė negali virÅ¡yti 3 123 Lt (1041Ltx3mėn.) sumos (DK 255 straipsnis). BÅ«tent Å¡iÄ sumÄ , teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ir turėjo priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui.

Aplinkybė, jog ieÅ¡kovas, pažeisdamas su trečiuoju asmeniu AB „SEB lizingas“ sudarytų Finansinio lizingo sutarčių (b. l. 109-119) nuostatas, nebuvo apdraudęs ginčo transporto priemonių turto (KASKO) draudimu, nėra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su 2011 m. sausio 21 d. eismo įvykiu bei jo metu sukelta žala. Todėl Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip atitinkanti DK 257 straipsnio 5 dalies normos taikymo sÄ lygas. Nustačius esant visas sÄ lygas atsakovo materialinei atsakomybei kilti, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas – padidinant iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui žalai atlyginti priteistinÄ sumÄ iki 3 123 Lt (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

             Kadangi ieškinys patenkintas vos 10 proc., bylinėjimosi išlaidos pirmoje teismo instancijoje perskirstomos,  priteisiant ieškovui nuo patenkintos 3123Lt sumos žyminio mokesčio išlaidas, kurios sudaro 93,69 (3123Ltx3proc.) Lt ir nebuvo priteistos visiškai (CPK 93, 98str.). Tuo tarpu atsakovui priteisiama iš ieškovo 1800Lt advokato išlaidų (200Ltx90proc.) ir tokiu pačiu santykiu paskirstomos 21,42Lt teismo turėtos  pašto išlaidos. Taip pat iš ieškovo atsakovui priteisiama 450Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, o iš atsakovo  85,72 (3123Lt-265,77Lt) x3proc.) Lt ieškovui žyminio mokesčio išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje (CPK 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :              Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:„IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti iÅ¡ atsakovo V. Å . (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui UAB „Loritransa“ (j. a. k. 126068148) 3 123 Lt žalai atlyginti, o taip pat 93,69Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidų.

             Likusioje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo UAB „Loritransa“ 1800Lt atsakovui V. Š. bylinėjimosi išlaidų.Priteisti iš ieškovo UAB „Loritransa“ 19,28Lt, o atsakovo V. Š. 2,14Lt valstybei pašto išlaidų“.Priteisti iš atsakovo V. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Loritransa“ (j. a. k. 126068148) 85,72Lt žyminio mokesčio išlaidų.             Priteisti iš ieškovo UAB „Loritransa“ atsakovui V.

Š. 450 Lt bylinėjimosi išlaidų.                                                                                                                                                     Teisėjai                                                                                                                     Algirdas Auruškevičius                                                                                                                      Rūta Burdulienė                                                                                                                                   Jelena Šiškina