fe6b6fcc-e1a4-4411-bfdf-5d7c17d54168 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-480-634/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00085-2012-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko, apeliacinio raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo R. I. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 21 d. nutarimÄ Nr. 67-22 taikyti nuteistajam R. I. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. I. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. birželio 16 d., jos pabaiga – 2025 m. vasario 14 d.

3. Komisijos 2022 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 67-22 nutarta nuteistajam R. I. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi šį Komisijos nutarimÄ patvirtinti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis ir daro pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau Å¡i pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sÄ lygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Nuteistasis R. I. skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų. 4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog Komisija priimdama nutarimÄ nesurado nei vienos priežasties, nei vieno argumento netaikyti lygtinio paleidimo R. I.. Skunde pažymima, kad Komisija jau antrÄ kartÄ nutaria R. I. taikyti lygtinį paleidimÄ . 4.2. Teigiama, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį nurodė Å¡abloniÅ¡kus teiginius, neatsižvelgiant į konkrečiai R.

I. asmenybę bei į Komisijos argumentus, kuri betarpiÅ¡kai gali daryti objektyvias iÅ¡vadas apie lygtinio paleidimo taikymÄ . 4.3. Skunde teigiama, kad R. I. skirtos net 9 paskatinimo priemonės, drausmine ir administracine tvarka nebaustas, nusikalstamos elgesio rizikos vertinimas žemas, bausmę atlieka lengvos grupės sÄ lygomis, dalyvauja programose, krikščioniÅ¡ko bÅ«relio veikloje, maldose, įvairiose priemonėse, pats jas organizuoja, sportuoja, lanko „Sveikos gyvensenos užsiėmimus“ ir daugelyje kitų veiklų.

Teismo teiginys, jog iÅ¡lieka nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui įtakÄ darantys kriminogeniniai veiksniai – skaitymo/raÅ¡ymo ir/arba skaičiavimo problemos yra ad absurdum, kadangi R. I. yra neįgalus – visiÅ¡kai aklas, todėl skaityti ir raÅ¡yti jis negali, tačiau jis klauso jam įraÅ¡ytas audio knygas. Nuteistajam nustatytas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Komplikacijos – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Taip pat nustatytos ir papildomos ligos – prieÅ¡inės liaukos hipertenzija, skausmai krÅ«tinės srityje, Å¡lapimo pÅ«slės disfunkcija (nelaikymas Å¡lapimo), sveikatos problemos su inkstais. R. I. nustatytas nulinis aklumas negali pagerėti. Skunde teigiama, kad bÅ«damas visiÅ¡kai aklas apribotoje erdvėje pas savo seserį (duomenys neskelbtini), Taurakiemio sen., Kauno r. niekaip nesugebės pažeisti probacijos sÄ lygų ir nesilaikyti įstatymų. 4.4. Nuteistasis teigia, kad turi ypač glaudų ryšį su mažamečiu sÅ«numi, kuris paveldėjo jo ligÄ â€“ pigmentinį retinimÄ .

R. I. labai iÅ¡gyvena, kad negali bÅ«ti su sÅ«numi, kuriam Å¡iuo metu yra labai reikalingas. 4.5. Skunde pažymi, kad nesutinkama su kriminogeniniu veiksniu dėl civilinio ieÅ¡kinio. Ä®siteisėjus teismo nuosprendžiui iÅ¡ieÅ¡kojimai buvo nukreipti į R. I. nekilnojamÄ jį turtÄ , visas turtas, kurį R. I. turėjo buvo areÅ¡tuotas, parduotas ir gautos lėšos nukreiptos civiliniams ieÅ¡kiniams tenkinti. Å iuo metu nuteistojo vienintelis pajamų Å¡altinis yra neįgalumo pensija, iÅ¡ kurios stengiasi atlyginti likusiÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį. 4.6.

Be to, skunde nurodoma, kad nuteistasis dėl regėjimo sutrikimo pripažintas neįgaliu, jam pripažinti specialÅ«s poreikiai, kurių pataisos įstaigos užtikrinti neturi galimybės. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje nėra sudarytų sÄ lygų atlikti bausmę visiÅ¡kai akliems žmonėms. Globėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuteistasis neturi, jis negali savarankiÅ¡kai patenkinti net bÅ«tiniausių fiziologinių poreikių. EŽTT praktikoje yra nustatyta, kad tuo atveju, kai nacionalinės institucijos nusprendžia atimti laisvę neįgaliam asmeniui, jos privalo itin griežtai kontroliuoti, jog laisvės atėmimo sÄ lygos atitiktų specifinius poreikius, susijusius su jo negalia.

Lietuvos teismų praktikoje pažymėta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, regėjimo negaliÄ turinčio asmens laisvės atėmimas tokiomis sÄ lygomis, kai jis negali savarankiÅ¡kai vaikščioti, jam neteikiama reikalinga profesionali priežiÅ«ra ar pagalba kasdieniame gyvenime, gali virÅ¡yti laisvės atėmimui neiÅ¡vengiamai bÅ«dingÄ kančios lygį ir prilyginti žeminančiam elgesiui. 4.7. Skunde taip pat pažymima, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nepatvirtinamas tik dėl R. I. nusikalstamos veikos pobÅ«džio – padėjo nužudyti du ar daugiau žmonių.

IÅ¡ kurių vienas – buvęs ilgametis (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjas J. F.. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobÅ«dis negali bÅ«ti savarankiÅ¡ku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui. Nuteistojo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priėmė skundžiamÄ nutartį bei dėl nusikalstamos veikos pobÅ«džio tikėtis teisingumo iÅ¡ Kauno apygardos teismo negali, dėl ko praÅ¡oma perduoti bylÄ su Å¡iuo skundu Lietuvos apeliaciniam teismui.

Nuteistojo R. I. skundas atmetamas.

5. Visų pirma, skundu keliamas klausimas, ar nuteistojo skundas gali būti nagrinėjamas Kauno apygardos teisme. Nuteistasis teigia, jog kadangi nusikalstama veika padaryta padedant nužudyti du ar daugiau asmenų, iš kurių vienas buvo buvęs ilgametis (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjas J. F., todėl nuteistasis negali tikėtis teisingo šio teismo sprendimo. Teisėjų kolegija įvertinusi pateiktus duomenis konstatuoja, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnis reglamentuoja atvejus, kuomet teisėjas negali dalyvauti procese, tačiau tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad R. I. padaryta nusikalstama veika 2009 metais, tai yra praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui. Be to, tiek kolegijos pirmininkas, tiek kiti šį skundÄ nagrinėjantys teisėjų kolegijos nariai Kauno apygardos teisme pradėjo dirbti ne anksčiau kaip 2013 metais (2013 m., 2022 m.), t. y. praėjus keliems metams po nusikalstamos veikos padarymo, dėl ko skundÄ nagrinėjantys teisėjai, Kauno apygardos teisme su J. F. nedirbo. Pažymėtina, kad skundÄ nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi jokios iÅ¡ankstinės nuomonės ar nusistatymo nuteistojo atžvilgiu kas galėtų patvirtinti Å¡aliÅ¡kumÄ nagrinėjant skundÄ .

Nenustačius BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir duomenų patvirtinančių, kad teisėjų kolegija subjektyviai Å¡aliÅ¡ka, turinti iÅ¡ankstinę nuomonę, nėra pagrindo šį skundÄ perduoti nagrinėti kitam teismui.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį.

7. Ä®statymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ ir pažangÄ jÄ mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ .

8. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, savo sprendimÄ pakankamai iÅ¡samiai argumentavo, aiÅ¡kiai nurodė, kodėl Å¡iuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas nei padarė skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo. Naujų aplinkybių, kurių nebÅ«tų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai iÅ¡aiÅ¡kino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutÄ , ir įstatymo taikymo bei aiÅ¡kinimo klaidų nepadarė.

9. IÅ¡ pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau tam, kad jis galėtų bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. BÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Å iuo atveju R. I. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistasis dalyvavo privalomoje Naujai atvykusių adaptacijos programoje, teisinio ir socialinio Å¡vietimo užsiėmimuose, integracijos programoje, prisidėjo organizuojant lokalinio sektoriaus Å¡achmatų ir kitus turnyrus, 2022 m. birželio mėnesį padėjo organizuoti susitikimÄ su Lietuvos sporto universiteto docentu, dalyvauja visuomeninėje veikloje.

Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, klauso jam įraÅ¡ytas „audio“ knygas, dalyvauja sveikatingumo užsiėmimuose, dalyvauja krikščioniÅ¡ko bendravimo bÅ«relio veikloje, individualiai sportuoja. Visos Å¡ios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, tačiau vien tik Å¡ių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

10. Sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų bÅ«ti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobÅ«džio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymÄ nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ , taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sÄ lygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes.

11. Å iuo atveju nustatyta, kad R. I. nuteistas už tai, jog padėjo rengiantis nužudyti keturis asmenis, ir du iÅ¡ jų nužudant. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio, jų ryÅ¡io su Å¡iuo metu iÅ¡skiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiÅ¡kia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Å iuo atveju, svarbu įvertinti Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodytus aplinkybes, jog nuteistasis objektyviai analizuoja nusikaltimo situacijÄ , kritiÅ¡kai vertina nusikalstamÄ elgesį.

PaskirtÄ jam bausmė nuteistasis vertina kaip galimybę pasimokyti iÅ¡ padarytų klaidų, pasitaisyti ir pervertinti savo vertybines nuostatas ir gyvenimo siekius, tačiau R. I. kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažįsta. Nuteistasis negeba įvardyti sričių, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, savo indėlį minimizuoja, neigdamas byloje pateiktus įrodymus.

12. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nuteistajam atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys. 2022 m. birželio 16 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 63-14 nurodyta, kad R. I. turi teismo sprendimu priteistų civilinių ieÅ¡kinių, kuriuos dengia mažomis įmokomis. Pataisos namuose nedirba, kadangi turi ribotÄ darbingumÄ . Nuteistojo vardu gauti trys vykdomieji dokumentai, dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo 16 985,82 Eur sumai. KiekvienÄ mėnesį pagal nuteistojo R.

I. praÅ¡ymÄ daromi 5 Eur pavedimai UAB „(Duomenys neskelbtini)“. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje teigiama, kad finansiniai įsiskolinimai, nuteistojo noras įgyti pinigų neteisėtais ir visuomenėje nepriimtinais bÅ«dais, bei Å¡ios nusikalstamos veikos nuvertinimas gali bÅ«ti vertinamas kaip kriminogeninis veiksnys. Nors skunde nesutinkama su Å¡iuo kriminogeniniu veiksniu, o apygardos teismo vertinimu nėra pagrindo teigti, jog R. I. vengia dengti jam priteistÄ Å¾alÄ , tačiau Å¡i aplinkybė nėra esminė, kurios pagrindu bÅ«tų naikinama skundžiama nutartis.

Teismas atsižvelgia ir į kitus R. I. nustatytus kriminogeninius veiksnius – nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiÅ¡kiantis nusikalstamas elgesys, ir pan.) neskatino jo prosocialaus elgesio raiÅ¡kos laisvėje ir gali bÅ«ti vertinamas, kaip kriminogeninis veiksnys. Taip pat įvertinta ir galimai nusikalstamumÄ lėmę veiksniai – apsunkintas gebėjimas atpažinti ir spręsti iÅ¡kilusias problemas adekvačiais bÅ«dais bei pilnai suvokti savo elgesio pasekmes.

Nors nuteistajam nebÅ«dingas kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, tačiau tam tikri įsitikinimai iÅ¡ dalies galėjo bÅ«ti nusikaltimo ar aukos pasirinkimo priežastimi. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. AukÅ¡tesniajam teismui nekyla abejonių, jog nuobaudų neturėjimas, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, gyvenamosios vietos turėjimas, teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, tačiau sutiktina su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog toks nuteistojo elgesys tik patvirtina, jog R. I. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistasis skunde nurodo, jog turi sÅ«nų su kuriuo palaiko glaudų ryšį bei nerimauja dėl jo sveikatos bÅ«klės, tačiau vien Å¡i aplinkybė nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nenusikals ir Å¡ios aplinkybės nesudaro besÄ lyginio pagrindo konstatuoti pakankamÄ nuteistojo pažangÄ , mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kÄ nustatė ir apylinkės teismas.

14. Nuteistasis R. I. skunde taip pat pažymi, kad dėl regėjimo sutrikimo yra pripažintas neįgaliu dėl ko jam yra reikalingi specialÅ«s poreikiai, tačiau laisvės atėmimo vietoje jie nėra užtikrinami. Nuteistasis negali pasirÅ«pinti savimi, jam nesudarytos sÄ lygos tinkamai judėti, negali savarankiÅ¡kai patenkinti net bÅ«tiniausių fiziologinių poreikių, dėl ko tokiu bÅ«du pažeidžiamos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog R.

I. atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas jau buvo svarstytas teisme, tačiau buvo konstatuota, kad nuteistojo sveikatos priežiÅ«ra yra užtikrinama Laisvės atėmimo vietoje dirbančių gydytojų. Be to, konstatuota, kad nuteistasis yra pakankamai prisitaikęs prie gyvenimo sÄ lygų pataisos namuose, kÄ patvirtina ir byloje nustatyti duomenys, jog nuteistasis prisideda organizuojant renginius, susitikimus, t. y. dalyvauja visuomeninėje veikloje, pozityvaus užimtumo priemonėse. Svarbu pažymėti ir tai, kad vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

Tuo pačiu, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad dar nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis turėjo sveikatos problemų, jau tuo metu buvo praradęs regėjimÄ , tačiau tai nuo nusikalstamos veikos darymo jo nesutrukdė.

15. Skunde pabrėžiama, jog Komisija jau antrÄ kartÄ pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui, o pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti toliau nuteistÄ jį taisant neizoliuotÄ nuo visuomenės, kam pritaria ir aukÅ¡tesnės instancijos teismas.

16. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo neiÅ¡samiai, remiantis tik subjektyviomis aplinkybėmis ir neatsižvelgus į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra pagrindo. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi bÅ«ti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos įstaigoje bei jo elgesio korekcijÄ , kuri turi sudaryti neabejotinÄ pagrindÄ manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami visi nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, R. I. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nepakako, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Å iai iÅ¡vadai pritaria ir aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija.

Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r ė : atmesti R. I. skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Odeta Gruodienė Vaidas Vasiliauskas