fe6a64cb-321a-4cd1-ae6a-fb5c83206f4b · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.: 1-108-919/2013Teisminio proceso Nr.: 1-20-2-00238-2011-2 Procesinio sprendimo kategorija:1.1.12.1.; 1.2.19.6.; 2.1.3.2.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.6.(S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 16 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, Justinai Žėglytei (Antanaitienei), Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, gynėjoms advokatėms RÅ«tai Čilinskaitei, Stefanijai Bukelienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.

G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokusi, dirbanti KultÅ«ros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyr. inspektore, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str.,I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

R. G. buvo perduota teismui kaltinant jÄ tuo, kad dirbdama KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vyriausiÄ ja specialiste, pagal savo pareigybės apraÅ¡ymo (patvirtinta KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 2002-06-28 įsakymu Nr. 50-P) 3 d. 2 p. turėdama „bÅ«ti susipažinusi su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnybÄ , kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , tvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ , statybų, jų projektų rengimų organizavimÄ ir vykdymÄ , darbų organizavimÄ ir vykdymÄ saugomose teritorijose ir kitus įstatymus, kurie gali bÅ«ti susiję su nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių tvarkymu, priežiÅ«ra, saugojimu“, 4 d. 1 p. privalėdama „užtikrinti, kad departamento vykdoma politika neprieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams“.

Pagal pareigybės apraÅ¡ymo (patvirtinta KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos direktoriaus 2008-05-30 įsakymu Nr. P-165) 4 d. 6.2 p. turėdama „gerai iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos KonstitucijÄ , įstatymus, Lietuvos Respublikos Seimo priimtus teisės aktus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybÄ , vieÅ¡Ä jį administravimÄ , kultÅ«ros paveldo apsaugÄ , saugomas teritorijas, teritorijų planavimÄ , statybÄ â€œ, 5 d. 7.1 p. privalėdama „pagal kompetencijÄ užtikrinti, kad teritorinio padalinio priimami administraciniai sprendimai ir administraciniai aktai neprieÅ¡tarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymams, Lietuvos Respublikos Seimo priimtiems teisės aktams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės tarnybÄ , vieÅ¡Ä jį administravimÄ , kultÅ«ros paveldo apsaugÄ , saugomas teritorijas, teritorijų planavimÄ , statybÄ â€œ nenumačiusi, tačiau galėdama ir turėdama numatyti padarinius, netinkamai atliko savo pareigas, 2007 birželio mėn. 22 d. parengė „Planavimo sÄ lygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. 173 (patvirtintos 2007-06-26)“ kurių 6.3 p. nurodė „galimas pastato tÅ«rio kėlimas iki 19 m. (2A) ...“. 2008-03-12 Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos kompleksinio derinimo protokole 2008-03-26 pasirašė su prieraÅ¡u „Suderinta“. 2008-03-26 pritarė detaliojo plano dokumentų patvirtinimui (der.

Nr. 08-d-19). 2009-02-03 pasirašė nuolatinės statybos komisijos protokole su prieraÅ¡u „pritariu su pastabomis“, taip pat 2009-02-03 statinio „VieÅ¡bučio patalpos“ brėžinyje „FASADAS TARP AÅ IŲ 1-11“ pasirašė ir prieraÅ¡o 1 p. nurodė: „KPD 2008-02-21 d. sÄ lygos Nr. 2k-192 ir papildomi reikalavimai iÅ¡pildyti“ dėl ko leidus rekonstruoti pastatÄ Laisvės al. 90, Kaune, įrengiant jame vieÅ¡butį, buvo pažeistas KultÅ«ros vertybės pagrindinis Dosjė (kodas U30, 1999-10-28 KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento įsakymas Nr. 292), valstybės saugomos vietovės Kauno istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingoji savybė – užstatymo tÅ«ris ir pobÅ«dis, t.y. padidintas vieno iÅ¡ valstybės saugomos vietovės elementų istorinio statinio tÅ«ris ir pakeista architektÅ«rinė iÅ¡raiÅ¡ka (sužalota vertingoji savybė), kas neatitinka saugomos istoriÅ¡kai susiformavusios buvusios statinio architektÅ«rinės iÅ¡raiÅ¡kos ir disonuoja su saugomu vietovės užstatymu, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. ir 4 d., o taip pat Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d., ir dėl to buvo padaryta didelės žalos visuomenei, be to, dėl Å¡io sprendimo buvo sumenkintas KultÅ«ros paveldo departamento autoritetas, iÅ¡kraipyta KultÅ«ros paveldo departamento veiklos esmė, dėl to padaryta didelės žalos KultÅ«ros paveldo departamentui ir valstybei.I.

V. buvo perduota teismui kaltinant jÄ tuo, kad dirbdama KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vedėja, pagal savo pareigybės apraÅ¡ymÄ 3 d. 5.4 p. turėdama „bÅ«ti labai gerai susipažinusi su Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės tarnybÄ ir vieÅ¡Ä jį administravimÄ , nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo ir kilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , saugomas teritorijas, teritorijų planavimÄ , statybÄ , administracinę teisę bei raÅ¡tvedybÄ ir gebėti juos taikyti“, 4 d. 6.1 p. privalėdama „pagal Departamentui teisės aktų suteiktÄ kompetencijÄ užtikrinti padalinyje Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnybÄ ir vieÅ¡Ä jį administravimÄ , nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo ir kilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugÄ , saugomas teritorijas, teritorijų planavimÄ , statybÄ ...“ nenumačiusi, tačiau galėdama ir turėdama numatyti padarinius, netinkamai atliko savo pareigas, 2008-02-21 raÅ¡tu Nr. 2K-192 iÅ¡davė pastato Laisvės al. 90, Kaune paminklosaugos sÄ lygas gyvenamojo namo rekonstravimui įrengiant vieÅ¡butį, dėl ko leidus rekonstruoti pastatÄ buvo pažeistas KultÅ«ros vertybės pagrindinis Dosjė (kodas U30, 1999-10-28 KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento įsakymas Nr. 292), valstybės saugomos vietovės Kauno istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingoji savybė – užstatymo tÅ«ris ir pobÅ«dis, t.y. padidintas vieno iÅ¡ valstybės saugomos vietovės elementų istorinio statinio tÅ«ris ir pakeista architektÅ«rinė iÅ¡raiÅ¡ka (sužalota vertingoji savybė), kas neatitinka saugomos istoriÅ¡kai susiformavusios buvusios statinio architektÅ«rinės iÅ¡raiÅ¡kos ir disonuoja su saugomu vietovės užstatymu, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. ir 4 d., o taip pat Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d., ir dėl to buvo padaryta didelės žalos visuomenei, be to, dėl Å¡io sprendimo buvo sumenkintas KultÅ«ros paveldo departamento autoritetas, iÅ¡kraipyta KultÅ«ros paveldo departamento veiklos esmė, dėl to padaryta didelės žalos KultÅ«ros paveldo departamentui ir valstybei.

Dėl R. G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas) Kaltinamoji R. G. kalta neprisipažino ir parodė, kad Å¡ios bylos priežastis yra ne žala paveldui, o asmeniniai susidorojimai siekiant nuÅ¡alinti I. V., tačiau tai jau ir įgyvendinta, nes I. V. išėjusi į pensijÄ , o ji yra auka. 2007-06-02, 2008-03-12, 2008-06-26, 2009-02-03 pasirašė ir nurodė, kad sÄ lygos iÅ¡pildytos. Tai yra tiesioginis jos pareigų vykdymas, jas vykdė vadovės I.

V. nurodymu. Laisvės al. 90 namo likimas buvo nuspręstas iki 2005 metų, jis dar nebuvo paskelbtas saugomu pastatu. MiÅ¡kinis 1994-1995 parengė darbÄ , pastatas neįtrauktas į paveldÄ , Laisvės al. atkarpa įvertinta kaip aukÅ¡tinama. 2002 m. kreipėsi į KPD ir prašė informuoti, kokie bus verslo planai, o KPD nurodė, kad reikia atlikti tyrimus, jie buvo atlikti. 2004m. Steponaitytė atliko tyrimÄ nustatyti objekto vertę. Nutarimu Nr. 375 pateiktame akte nurodyta, kad pastato iÅ¡raiÅ¡ka pakitusi, įraÅ¡yti jį į saugomus objektus nesiÅ«lė.

I. V. pasirašė sÄ lygas ir buvo leista pastatÄ rekonstruoti. Ji su Å¡iuo pastatu pradėjo dirbti 2007 metais ir vykdydama pavedimus parengė detaliojo plano sÄ lygas, kurias patvirtino L. T.. Darbai buvo tęstiniai, todėl papildė sÄ lygas ir iÅ¡dėstė reikalavimus. Bendrajame Kauno plane buvo numatyta, kad Å¡i teritorija yra visuomeninės paskirties teritorija. 2005-04-29 KultÅ«ros ministro įsakymu buvo iÅ¡leistas įsakymas, kuriame nurodoma, kad rengiant detaliuosius planus, tvarkant vietoves, reikia vadovautis vertingosiomis savybėmis kurios nustatyta dosjė, o specialus planas nebuvo parengtas, tai matyti 5.2 plane.

Prierašų bÅ«ti neturi, bet jie nėra uždrausti. Dosjė nėra nurodytas tÅ«rio kėlimas, ten yra nurodyta, kad negalima keisti tÅ«rio, jeigu nėra KPD sutikimo, tačiau 2004 metais gautas sutikimas, kad aukÅ¡tinti pastatÄ galima. Tikrinant detalųjį projektÄ dėl patikrinimo atlikimo teigiama, kad procedÅ«ros nebuvo pažeistos. Planavimo sÄ lygas pasirašė todėl, kad tai yra jos pareiga. Tikrino, ar neprieÅ¡tarauja dosjė, kuris buvo pagrindinis darbo įrankis, kadangi kitų dokumentų neturėjo, saugojo užstatymo linijÄ , zonas, fragmentus, gatvių tinklÄ ir Kauno Naujamiesčio tolygų užstatymo bÅ«dÄ .

Jai viskas buvo aiÅ¡ku, vadovavosi tiek, kiek neprieÅ¡taravo įstatymui. Pridėjo D. V. raÅ¡tÄ , kuriame nurodoma, kad derinant projektus reikia vadovautis ir visa statinio visuma. Jie viskÄ darė taip, kaip nurodyta, kad reikia remtis tyrimais ir jų iÅ¡vadomis, todėl nesutinka nei su vienu kaltinimu pateiktu kaltinime. IÅ¡siaiÅ¡kino, kad statinys niekada nebuvo vertybių registre, jo nesaugojo nei valstybė nei savivaldybė, tai Naujamiesčio sudėtinis elementas ir jis yra visiÅ¡kai iÅ¡tirtas. Antstatas tai nauja architektÅ«ros kokybė, o statybos rÅ«sį nustatė savivaldybė, 1 ir 2 aukÅ¡tai visiÅ¡kai atrestauruoti pagal pamatuotus elementus.

Mansardas pristatyti draudžiama paveldo objektui, o ne vietovėje, pastatas turėjo bÅ«ti įtrauktas kaip objektas. Mano, kad sÄ lygas iÅ¡davė teisėtai ir padarė viskÄ kÄ galėjo, be to dar reikalavo ir projekto. Tai buvo 10 metų avarinis pastatas, o nusipirkęs savininkas gavo leidimus, suremontavo pastatÄ , suteikė naujÄ kokybę, atsiliepimai yra geri, interjerai virÅ¡ija 2 žvaigždučių vieÅ¡butį, iki tol pastatas buvo praradęs autentiÅ¡kumÄ . Mano, kad su Å¡iuo namu labai pagerino miesto gyvastį.

Kiek darė analizių, tai visi patvirtino, kad Å¡is pastatas aukščiu kitų pastatų nenustelbė. IÅ¡duodant sÄ lygas vertingųjų savybių nežalojo, stengėsi jas pataisyti. Mano, kad žala nepadaryta ir dosjė bei teritorinių planavimo įstatymo nepažeidė. Dėl dosjė sÄ vokos jai abejonių nekyla, ji yra labai aiÅ¡ki. Kai pradėjo 1974 metais dirbti komprojekte, tai nebuvo saugomi paminklai, o jie dirbo su tokiais pastatais, kurie stovėjo saugojamoje vietovėje ir buvo aiÅ¡ku, kÄ su jais reikia daryti.

Mano, kad kiti dosjė punktai nepažeisti, o pažeista tik tÅ«ris ir pobÅ«dis. Dosjė darbe naudojosi todėl, kad tuo metu kitų dokumentų nebuvo ir jai jokių abejonių nekilo. Naujamiestyje yra vertingas tolygaus užstatymo pobÅ«dis, tÅ«riai nėra su dominantėmis, foninis aukÅ¡tingumas neturi virÅ¡yti 26 metrų. Jie užsisako tyrimus ir iÅ¡duoda sÄ lygas, projektuotojai užsako tyrimus, užsakovas pasirengia visus reikalaujamus dokumentus. Užstatymo tÅ«ris gali pasikeisti prikritus lapams, taip pat medžiai sudaro vietovės užstatymo elementÄ .

Tyrimo iÅ¡vados ir parodė, kad norimi dalykai negalimi, o jeigu tyrimo iÅ¡vados teigiamos, tai žino kÄ daryti. Dosjė dabar negaliojantis, o tuo metu buvo vienintelis, nes kultÅ«ros ministras iÅ¡leido įstatymÄ 2005m ir dosjė įraÅ¡us prilygino vertingosiom savybėm. Statiniui keisti architektÅ«rinę iÅ¡raiÅ¡kÄ nebuvo draudžiama, nes jis nebuvo saugomas kultÅ«ros paveldo objektas. 2005 m. pakeitus įstatymo redakcijÄ labai atidžiai peržiÅ«rėjo buvusiÄ redakcijÄ ir esminių pakeitimų nematė.

Niekada nebuvo nurodymo, nes veiksmas vyko normalia tvarka, buvo iÅ¡duota daug leidimų ir sÄ lygų rekonstrukcijoms. RaÅ¡ant ataskaitas paeiliui iÅ¡aiÅ¡kinama su pavadinimais kas atitinka, kas keistina, kodėl iÅ¡duotos, kodėl atsisakyta, Å¡ios sÄ lygos buvo siunčiamos į Vilnių, jos darbÄ vertino teigiamai, 2011 m. netgi pakėlė atlyginimÄ , jokių nusiskundimų nebuvo. Drausminių nuobaudų niekada nėra turėjusi, Å¡iuo metu dirba toliau.Teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta:liudytojas A.

K. parodė, kad apie naujamiesčio dosjė sužinojo tik posėdžio metu ir mano, kad apie jį nežinojo ir kiti ekspertai, nes kitu atveju būtų prašoma, kaip projektas dera su kitu dokumentu, o tokių prašymų nebuvo, todėl ir ekspertų išvados būtų kitokios. Mano, kad dosjė nebuvo viešai žinomas arba departamentas nepasirūpino, kad jis būtų žinomas. Dosjė yra labai nekonkretus, jame tik bendrais bruožais nusakytos Naujamiesčio bendrosios savybės ir viena iš formalių savybių, kad negalima didinti statymo tūrio, kuri yra nelabai reali.

Pastatas nedalus, disonuojantis su aplinka, ir tai kas atsitiko yra labai blogai, tačiau tie pažeidimai mano nėra tokie, kad reikėtų pastatÄ griauti, mano, kad galima ir yra įmanoma jį pataisyti. Architektas MeÅ¡ka buvo nusiteikęs paieÅ¡koti korektÅ«rų, tačiau svarbu, kad departamentas norėtų dialogo, bet jie tokiÄ mintį atmetė. Taip pat nurodė, kad jis yra ekspertų tarybos narys, jo pareigos ir veiklos tikslas peržiÅ«rėti, analizuoti svarbius miesto projektus, tai vieÅ¡a įstaiga, kurioje svarstomi projektai, priimami nutarimai.

Nutarimai yra rekomendacinio pobÅ«džio ir kartais priimami balsuojant. Formuluotė kompaktiÅ¡ka, aiÅ¡ki. PareigÅ«nai nėra tarybos nariai, o kaip svečiai dažnai dalyvauja asmenys iÅ¡ kultÅ«ros paveldo departamento. Apie Naujamiesčio pastatÄ jam nebuvo žinoma ir kultÅ«ros paveldo svečiai su tokiais dokumentais nesupažindino, apie tokį dokumentÄ negirdėjo. Su A. D. nuomonę apie dosjė teko susipažinti posėdžio metu. Dosjė yra bendro pobÅ«džio dokumentas, kuris turi bÅ«ti sekančiais pjÅ«viais detalizuojamas ir tikslinamas specialiu planu ar kitu dokumentu.

A. D. nuomonę vertina sudėtingai, nes iÅ¡ to dokumento nesuprato, ar keisti negalima nei vieno pastato tÅ«rio, skaitant paveldo dokumentus abejonės kyla kiekviename sakinyje. ŽiÅ«rėti į paveldo urbanistinį užstatymÄ neįmanoma, nes reikia sudaryti komisijas ir žiÅ«rėti ar projektas atitinka principines laikysenas. Kiekvienas ekspertas pasisako apie paaukÅ¡tinimÄ , už tai, kad pastatÄ galima paaukÅ¡tinti jis gal nebalsavo, tačiau tam pritarė. 2007-06 suderinant sÄ lygas planavimo paveldo pareigÅ«nų prierašų ir apibrėžimo dėl paaukÅ¡tinimo visiÅ¡kai jam, kaip architektui, pakaktų, kur bÅ«tų akcentuojama, kad pastatas derėtų.

Mano, kad tai galėjo bÅ«ti statytojų medžiagų parinkimas, negabus architektas, skubėjimas, nereiklumas sau, iÅ¡ tų sÄ lygų nebuvo matyti, koks bus pastatas, tačiau ar sÄ lygos buvo pažeistos pasakyti negali. Anksčiau buvo griežto orderio architektÅ«ra, o dabar pakankamai tinkamai nubrėžtos ribos, kodėl architektas to nepadarė nežino. Buvo architektas, statytojas, bet dialogas su komisija buvo prieÅ¡iÅ¡kas ir paaiÅ¡kinimų nebuvo. Detaliau apraÅ¡inėti projektavimo sÄ lygų architektÅ«rÄ bÅ«tų labai pavojinga, nes pačios sÄ lygos taptų kaip projektas, o tai galima padaryti tolimesnėje projektavimo stadijoje, bet ne detaliojo plano stadijoje.

Neatmeta galimybės, kad 2008-02-05 ekspertų tarybos posėdyje buvo padaryta klaida dėl pastato išraiškos. Mano, kad kalta architektūrinė taryba, nes projektas realizuotas toks koks dabar yra. Architektų balsas tik patariamasis, pastabų buvo labai daug, bet pasitenkino tuo, kad pavyko prasmukti ir projektas tobulinamas nebuvo, nors daug ekspertų prieštaravo. Taip pat nurodė, kad vietovės tūris tai yra visų pastatų visuma, Naujamiesčio vietovės tūris yra labai didelis, pats pastatas sudaro pusę procento tūrio, o pokytis suprantamas kaip naujų pastatų arba didesnių pastatų užstatymas.

Nemano, kad laiptinės pastatymas yra Naujamiesčio tÅ«rio keitimas. Ä® vietovės tÅ«rį įeitų augalai, jeigu tai bÅ«tų skveras, bet suoliukai ir Å¡viestuvai į tÅ«rį neįeina, liepas įtrauktų į tÅ«rį kaip visumÄ . Dokumentas, kuriuo realiai galėtų vadovautis, turi bÅ«ti pilnesnis, iÅ¡samesnis, nes dosjė yra principinis. IÅ¡duodant Naujamiesčio dosjė, jo rengėjai negalėjo detaliai visko numatyti, bet jeigu bÅ«tų numatytÄ tÅ«rio nekeisti, tai teismo pastato stogo taip bÅ«tų negalima pakeisti, sunku komentuoti dosjė ir jÄ suprato kaip principinę laikysenÄ , nuostatÄ .

IÅ¡duodat detaliÄ sias sÄ lygas, detalusis planas nesprendžia pastato iÅ¡raiÅ¡kos, tai liečia tik teritorijÄ . Mano, kad vienas iÅ¡ trÅ«kumų yra stiklinio tÅ«ris, nes toks stiklinis tÅ«ris toks pats kaip pirmo aukÅ¡to tÅ«ris, jeigu bÅ«tų kito tÅ«rio stiklinė dalis aukÅ¡tesnė, ta darna bÅ«tų geresnė. TÅ«rį priskirtų prie paveldo naujos kokybės priderinimo, tai tÅ«rinis užstatymas. Kiek tas rajono tÅ«rinis keitimas nuo kokių parametrų prasideda, tai subtilÅ«s dalykai ir turi bÅ«ti detalÅ«s, turi bÅ«ti aiÅ¡kesnis apibrėžimas visam Naujamiesčio rajonui ir kvartalams.

Negalima spręsti su vieno dydžio instrumentu, nes vieni įstatymai galioja rajonui, o kiti miestui. Estetinis pastato vertinimas remiamasi ekspertų nuomone. Paveldo specialistų iÅ¡vados nebÅ«tinai turi sutapti su architektų nuomone. Mano, kad Å¡iuo atveju problema yra ne sÄ lygose. Nuo 2009 m. Naujamiesčio teritorijoje yra apie 30-40 paaukÅ¡tintų pastatų, pastatytų Laisvės al. PaaukÅ¡tinti pastatai Naujamiestyje, kurie pakeitė vietovės tÅ«rį, tai Kanto g. ir Kęstučio g. pastatas, Akropolis. 2007 detalaus plano sÄ lygos leido pastatÄ aukÅ¡tinti iki 19 metrų, o iÅ¡raiÅ¡ka apibÅ«dinama korektiÅ¡kai ir suprantamai sÄ lygose.

Paties projekto ir pastato vaizdas sukėlė problemÄ . PaaukÅ¡tinimas iÅ¡ principo kaip ir ne problema, tačiau nuvylė pati architektÅ«rinė raiÅ¡ka. Pats aukÅ¡tinimas ar keitimas ar prisilietimas prie senovinių pastatų labai kritikuojamas, tačiau neįmanoma iÅ¡vengti pastatų atnaujinimo, atsiranda naujos reikmės, joks miestas neiÅ¡vengia remonto ir korektÅ«rų. Detalių planų sÄ lygos neįspraudė projekto rengėjus į rėmus bei kokios bus panaudotos medžiagos. Mano, kad pirma klaidos pradžia yra architektÅ«rinės tarybos posėdis, nes ekspertų nuomonės iÅ¡siskiria, o tie, kas rėmė stiklinį tÅ«rį, turėtų dalinai prisiimti atsakomybę.Liudytojas V.

K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iÅ¡ darbinių santykių. Kai buvo rengiamas Dosjė, jis buvo centro direktoriaus pavaduotojas. Dosjė pasirašęs nėra, jis pasirašė tik teritorijų planÄ . Laisvės al. 90 antstato pagal nekilnojamojo vertybių turto apsaugos įstatymo redakcijÄ elementai nustatomi detaliai nebuvo, tie dalykai atsirado tik nuo 2000 metų, jeigu kyla dėl užstatymo tÅ«rio klausimas, tai to meto dokumentų praktika buvo įvairi, elementai apraÅ¡omi skirtingai. Kauno Naujamiesčio apraÅ¡e buvo pasakyta, kad vertinga užstatymo tÅ«ris ir pobÅ«dis.

Mano, kad pagal reglamentavimÄ senamiesčio tÅ«ris turi bÅ«ti saugomas elementas, Senamiesčio tÅ«ris reiÅ¡kia tÄ patį to paties Senamiesčio tÅ«rį. Mano, kad dosjė dokumentai yra vertybių apsaugos įstatymo apraÅ¡ai, tai nėra vidaus tvarkos dokumentas ir juo buvo privaloma vadovautis. Derinimo procesas vyko 2006-2007 metais ir buvo priimtas naujas įstatymo projektas ir variantai reikalauti patikslinti savybes pagal naujÄ tvarkÄ , arba atidėti derinimÄ . Mano, kad pakeičiant pastato tÅ«rį pažeidžiama Naujamiesčio saugoma vertybė.

Pagrindinis dokumentas buvo apsaugos reglamentas, jo sudėtinė dalis pagal tÄ tvarkÄ buvo dosjė, jame nustatyti dosjė reikalavimai, tai turėjo bÅ«ti nurodyta KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento teisės aktuose. Departamentas priėmė teisės aktų rinkinį kur apraÅ¡yta kokios nustatomos vertybių dalys ir elementai, tai apraÅ¡as statybų, vietovės apraÅ¡as, o dosjė yra virÅ¡elis, ar tik byla, į kuriÄ susegti norminiai vieÅ¡o naudojimo vieÅ¡i dokumentai. Dosjė tai dokumentas, kuriame matyti taikymo sritis, vietovės apraÅ¡as, nustatyta pildymo tvarka, taisyklės. Susegti dokumentai po virÅ¡eliu, tai yra norminiai aktai ir jais privalu naudotis ir jis patvirtintas KultÅ«ros paveldo departamento.

Dosjė gali bÅ«ti laikomas kaip reglamento sudedamoji dalis. Su reglamentu dosjė negalima painioti, nes tai neatstoja viso reglamento. Pagal senÄ tvarkÄ dosjė buvo kategoriÅ¡ka, bendro pobÅ«džio. Kitais apskaitos dokumentais buvo informacija apraÅ¡omojo pobÅ«džio, tai nustatomos vertingos savybės. Buvo sakoma, kas sudaro istorinę vertę, tai nebuvo taikoma konkrečioms vertybėms. Vertingas sakinys tik dėl Naujamiesčio, o visa kita tik apraÅ¡omojo pobÅ«džio. Vertingoje Naujamiesčio teritorijoje yra ne tik gatvių tinklo iÅ¡planavimas, tai yra kelios sudėtinės dalys – gatvių tinklas, užstatymo tÅ«rio plotis, pobÅ«dis yra vertybės. Mano, kad net ir mažo sandėliuko pristatymas pakeičia Naujamiesčio tÅ«rį, todėl pastačius antstatÄ buvo sužalota vertinga savybė, antstato pakilimas pagal formuluotę nebuvo galimas.

Jeigu Kaune apie 30 leidimų buvo išduota Naujamiestyje antstatui pasistatyti, tai pasikeičia pastato tūris, o ne vietovės tūris. Skirtingų įstatymo redakcijų reikalavimai buvo skirtingi, detalumo lygis buvo skirtingas, ir kaip buvo patvirtinta dosjė, dabar įstatymas galioja visai kitaip ir derinimo ar nederinimo klausimų turėtų nekilti. Dosjė arba dokumentai, kurie yra susegti, praėjo ekspertizę ir pirmame lape įrašyta, kad šiems dokumentams pritariama, o tai rodo, kad tai nėra vidaus administracijos dokumentas.

Mano, kad Naujamiesčio tÅ«ris kaip vientisas įvardinamas negali bÅ«ti, nes jį sudaro statiniai, želdiniai, inžinerinės įrangos, apie pastatus kalbant, tai yra Naujamiesčio tÅ«rio pakeitimas. Dosjė teiginys nėra iki galo aiÅ¡kus, tačiau niekad negirdėjo, kad urbanistinė struktÅ«ra turėtų vientisÄ tÅ«rį. PrieÅ¡ derinant projektÄ reikėjo pareikalauti Naujamiesčio vertingų savybių patikslinimo. Mano, kad buvo susiformavusi neformali praktika derinant projektus keičiančius pastatų tÅ«rį Naujamiestyje ir tik Å¡itas ypač akivaizdus atvejis Laisvės al. parodė, kad tai buvo daroma negerai.

Jeigu buvo susiformavusi praktika, tai praktiÅ¡kai pirmas suderinimas, kuris leido Kauno Naujamiestyje padidinti pastato tÅ«rį jis ir buvo pirmas precedentas, kuris pavertė virtine kitus derinimus, tai buvo iÅ¡tisinė klaida minint ir kitus pastatus. 2006-2007 ar 2009 metais galiojo kitos redakcijos įstatymas ir tvarka buvo iÅ¡ esmės kitokia, o 2010 metais įsigaliojo kitas įstatymas ir Å¡iÄ tvarkÄ pakeitė. Nuo 2005 metų tvarka buvo ne naujai įraÅ¡yta, o iÅ¡ senų sÄ rašų perkelta vertybė, tai ji nėra kaip nauja vertybė, o naujoji redakcija nurodo, kad visos buvusios vertybės automatiÅ¡kai perraÅ¡omos į vertybių sÄ raÅ¡us. 2005 metų KultÅ«ros ministro įsakymu dalis vertybių buvo pripažintos saugomomis valstybės ir joms suteikiami vertybių režimai, tarp tų pastatų papuolė senamiesčiai.

Tame kultÅ«ros ministro įsakyme buvo nustatyta, kad pagal įsakymÄ departamentas turėjo parengti dokumentÄ , kuriame bÅ«tų patikslinta dosjė. Å itas dokumentas nebuvo parengtas ir pakeistas, dėl plano nebuvimo ir KultÅ«ros ministro įsakymo nesilaikymo atsirado daug problemų. Valstybinės KultÅ«ros paveldo komisijos kompetencija yra seimo ir vyriausybės eksperto kultÅ«ros paveldo apsaugos klausimais, jie priima tik strateginius sprendimus, o dėl konkrečių vertybių sprendimų bÅ«na labai retai.

Pagrindinė institucija, kuri organizuoja yra KultÅ«ros ministerija, nes atsako kultÅ«ros ministras, o funkcijas su apsauga atlieka KultÅ«ros vertybių apsaugos departamentas, vykdo apskaitÄ , tvarkymÄ ir kontrolę. KiekvienÄ funkcijÄ padalinta į 5-6 sudėtines dalis. KultÅ«ros paveldo centras vykdo pagal departamento konkrečius pavedimus dalį projekto rengimo, jie formuoja veiklos planÄ ir nurodo kÄ turi parengti dėl vertingų savybių patikslinimo. Kauno teritorinis padalinys vadovo iniciatyva kreipiasi į departamentÄ ir paveda paveldo centrui parengti Kauno Naujamiesčio aktÄ , kuris parengtas nebuvo.

Kai parengė projektÄ , jie jį pateikė ir tik tada galutinis sprendimas įgauna teisinį statusÄ . Mano, kad departamento vykdomÄ politikÄ vykdo ministerija, o departamentas yra vykdymo politikos įgyvendinimo priedas. Vertinant 4-5 pastatus iki muziejaus Zoologijos, tai yra tikrai vertinga iÅ¡klotinė (pastatų fasadų grupė), kuri iki Å¡io pastato nebuvo pažeista. Rengiant aktÄ ieÅ¡koma dalių kur nepažeistos dalys ir vertinama kur yra pažeidimai. Jeigu kyla abejonių, reikia kreiptis į KultÅ«ros paveldo departamentÄ dėl dosjė patikslinimo.

Ä®statymo nuostatų reikėjo laikytis, tai privalu, o dosjė, kad prieÅ¡tarautų kokiam įstatymui, tokių duomenų neturi. Tvirtina, kad Kauno Naujamiesčio dosjė nesiskiria nuo kitų 50 kitų dosjė. Matydamas ydingÄ praktikÄ tokiems teisės reikalavimams organizavo pakeitimÄ . Pagal ankstesnius dosjė buvo nustatyta tvarka pagal teisės aktus, o matydamas, kad ydinga praktika, inicijavo aprašų patikslinimÄ . 2005 metų KultÅ«ros ministro įsakyme yra pasakyta, kad vertybės nustatytos ir saugomos apskaitos dokumentais ir Kauno vietovė yra saugomos apskaitos dokumentais, įsakymais, kurie galioja visai apskaitai, nusako vertybės sudėtį, apimtį teisės norminiais aktais.

Tai, kÄ pasako kultÅ«ros ministro įsakymas apie vertingumÄ , turi bÅ«ti laikoma vertingosiomis savybėmis. Vietovės užstatymo tÅ«ris – tai visi pastatai, užstatymo elementai gali bÅ«ti želdiniai ir kiti maži pastatai. Jeigu specialistas dirba ir įtaria, kad teisės aktas prieÅ¡tarauja teisės normoms, tai reikia pripažinti teisės aktÄ negaliojančiu. Visi vietovėje esantys statiniai kultÅ«ros paveldo atžvilgiu vertinami po 2005 metų apibrėžiančių reikalavimų, tačiau reikalavimo, kad bÅ«tina iÅ¡skirti vertingiausius, vertingus objektus, nebuvo.

Yra nustatyti patikslinti reikalavimai, kad Senamiestyje reikia iÅ¡skirti objektus, kurie turi vertingų savybių požymių, ir neturi vertingų požymių, o visi kiti pastatai sudaro urbanistinį audinį, kuris formuoja vertingÄ sias savybes. Apie kitimo laipsnį nieko nepasakyta, nėra iÅ¡skirtinio stiliaus, taigi visų laikotarpių įnaÅ¡as yra vertingas. Ä®statymas įsigaliojo 2005-04-20, tuo laiku buvo vertinami atskiri pastatai, iki įstatymo galiojimo buvo nustatyta tvarka, kaip ir numatė dosjė, turėjo bÅ«ti atliekamos ekspertizės patvirtintos ekspertų.

Dosjė yra rengiamas konkrečiai vertybei, o Å¡itas dosjė parengtas Naujamiesčio vietovei. 2006 metais galiojo įsakymas, kad reikia žiÅ«rėti į dosjė, o jeigu jis blogas, reikia pripažinti jį negaliojančiu. Jis įtikino vadovus, kad reikia įvardinti vertingÄ sias savybes ir projektas buvo derinamas, po to patvirtintas direktoriaus įsakymu. Mano, kad bet kokio pastato tÅ«rio didinimas yra pažeidimas pagal dosjė redakcijÄ . Nekilnojamojo kultÅ«ros registre atskirus pastatus reglamentuoja jų pačių reikalavimai.

Vieno akto reikalavimai neturi prieštarauti kito akto reikalavimui, taip tvarkomas nekilnojamojo turto paveldas. Jeigu įrodo, kad prarastas 3-čias aukštas, kuris buvo suprojektuotas, tai naujo aukšto atkūrimas ir restauravimas yra leidžiamas. Liudytoja A. J. parodė, kad ji dirba Kultūros paveldo centre ir kaltinamuosius pažįsta, ji rengė dosjė. Naujamiesčio užstatymo tūris ir pobūdis, tai planavimo tūrio kompozicija, planinė kompozicija ir susideda iš pastatų tūrio ir užstatymo tinklo.

ŽiÅ«rima kokio laikotarpio yra struktÅ«ra, kada susiformuoja ir kÄ jie nori iÅ¡saugoti ir, kad bÅ«tų suvokta, kad tai to laiko struktÅ«ra. Naujamiestis turėjo dominuojantį užstatymo tÅ«rį. Å iuo atveju buvo pažeistas pastato ir Naujamiesčio tÅ«ris, nes reikėjo suvokti užstatymÄ . Visi kiti sprendimai yra naujadarai, kurie neatitinka XIX a. užstatymo. Bet koks naujas antstato pakeitimas ir to antstato vertinamas kaip minėto dosjė pažeidimas. Pildydama dosjė vadovavosi Vertybių apsaugos įstatymu.

Pagal dosjė apraÅ¡ymÄ turi bÅ«ti sudėtis, apimtis, vertingi elementai, tų metų planinė struktÅ«ra miesto ribose, gatvių tinklas. IÅ¡ sudėties neaiÅ¡ku apie aukÅ¡tingumÄ , tačiau apie tai paminėta iÅ¡vadoje. Kaip apskaičiuoti žalÄ , jei pažeistas užstatymo tÅ«ris, nurodyta dosjė sudėtinėje reglamento dalyje, reglamente, kuris papildo dosjė, viskas buvo nurodyta, vien tik dosjė remtis negalima. ApraÅ¡ymas atitinka nagrinėjamÄ pastatÄ , pastatas kaip vienetas gal neturi iÅ¡skirtinių bruožų, bet ir aplinka ir retenybės turi sutapti, tik tada galima suprasti pastatų užstatymo vertę.

Vertinant pasekmes mano, kad pažeista visos gatvės iÅ¡klotinė ir perspektyva, pagal siluetÄ tai nėra vienetinis pažeidimas. Dosjė pastatas pagal matytas nuotraukas yra svetimas. Sutinka, kad dosjė yra nevisiÅ¡kai paruoÅ¡ta. Naujamiesčio teritorijÄ apibrėžiant buvo svarbus dosjė, joje buvo punktai, kuriuos buvo bÅ«tina pildyti ir tokie punktai, kurių nebÅ«tina pildyti. Buvo svarbu apibrėžti kokiomis ribomis eina teritorijos apribojimas, vienas iÅ¡ svarbiausių yra gatvių tinklas ir užstatymo pobÅ«dis.

Reglamento neturėjo, nes parengiamas dosjė, apskaita, kad pastatas vertingas, o tada rengiamas reglamentas ir iÅ¡dėstoma kas yra saugoma. Å i dosjė buvo skirta įraÅ¡ymui į registrÄ , kur iÅ¡dėstomi svarbiausi faktai, tada pateikiama aprobuojama ekspertų komisijai ir turi įraÅ¡yti į registrÄ , departamentas įraÅ¡o objektÄ Ä¯ registrÄ , o paskui rengiamas reglamentas. SÄ voka dosjė – tai sudėtinė reglamento dalis, kad tai tik virÅ¡elis negali pasakyti, iki 1993 m. vyko apskaita ir buvo bylos, kur buvo sudėta kortelė, nuotraukos, apraÅ¡ai, visa kas susiję su objektu, o patvirtinus Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo įstatymÄ atsirado nauja dosjė struktÅ«ra ir bylos, kurios buvo sukauptos, liko užriÅ¡tos ir priduotos į archyvÄ .

Viena dosjė keičia kitÄ , o ne papildoma senoji dosjė. Dosjė buvo galiojantis kol nebuvo pakeistas kitu.Liudytoja D. V. parodė, kad su kaltinamaisiais jÄ sieja darbiniai santykiai. Nuo 1991 metų dirba Paveldosaugos departamente ir žino dokumentų raidÄ . Nuo 1991-02-01 iki 1995-04-19 galiojo įstatymas ir tuo metu buvo parengta Naujamiesčio dosjė t.y. aprašų rinkinys. Apskaita vykdoma nustatymui kas yra saugoma. Iki įstatymo įsigaliojimo patvirtinti dokumentai galioja tol, kol bus parengti nauji arba kol neprieÅ¡tarauja, ir dosjė neprieÅ¡taravo iki kol parengė naujÄ aktÄ .

Visa dosjė sudėtis ir apimtis yra kompleksinė, nustatomos savybės ir bruožai, kas yra saugoma. Dosjė tai perkelta iÅ¡ to, kad iÅ¡aukÅ¡tinimas tos vietovės statinio buvo negalimas. Tai teritorija, kur galioja reglamentas, kaip ir saugoma vertingoji savybė, pastačius antstatÄ pasikeitė Naujamiesčio tÅ«ris. Ä®statyme buvo numatytas tęstinumas ir jeigu nustatytas parametras neprieÅ¡tarauja reikalavimui, jį buvo privalu vykdyti, Senamiestyje tokio antstato niekas neleido statyti. KultÅ«ros paveldo departamentui visuma veiksmų padaryta žala.

IÅ¡duodant sÄ lygas ir priimant sprendimus turi bÅ«ti užtikrinama, kad veiksmų grandine bÅ«tų iÅ¡saugotas daiktas. Yra kelios saugomos vietovės, kurioms galioja tie patys įstatymai ir taisyklės. Jeigu pareigÅ«nas mato, kad pateikti dokumentai ir praÅ¡ymai prieÅ¡tarauja tam, kad gali pažeisti pastatÄ ir teritorijÄ , tada pareigÅ«nas turi motyvuotai atsisakyti jį derinti. Jeigu padalinys mato, kad reikia pasitarti, tada kreipiasi į centrinę administracinę ir surengiamas pasitarimas, tačiau Å¡iuo atveju į juos niekas nesikreipė.

PareigÅ«nas priimdamas sprendimus, jeigu nemato koks bus rezultatas, negali priimti sprendimo ir veiksmų grandinė sudėliota taip, kad pareigÅ«nas turi įsitikinti savo veiksmo pagrįstumu. Jeigu pareigÅ«nas gavo praÅ¡ymÄ sÄ lygoms parengti, prieÅ¡ iÅ¡duodant sÄ lygas jis turi vertinti pažeidžiamumÄ , nes pagrindinė sÄ lyga yra iÅ¡saugoti vertingÄ vietovę. Specialistas privalėjo žinoti, kas tai bus per pastatas, tai numatyta specialistų pareiginėse instrukcijose. Apie šį atvejį sužinojo iÅ¡ Kauno mero A.

K., kuris parodė, kad Å¡alia savivaldybės pastato vyksta kažkokie darbai ir pats meras kreipėsi sunerimęs. Pagal dabartinį kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymÄ vietovėms paveldotvarkos reikalavimai nustatomi specialiaisiais planais, buvo parengtas apsaugos reglamento projektas, kuris rengiamas finansuojant departamentui. Tas projektas buvo pradėtas rengti tarp 2005-2008 m., o kai ji grįžo į pareigas 2008-03-13, paaiÅ¡kėjo, kad rengiami reglamentai, tarp jų buvo rengiamas ir Kauno Naujamiesčio reglamentas.

Konsultavo I. V. ir jos rengėjas A. V., ir prieÅ¡ iÅ¡einant I. V. iÅ¡ darbo, vyr. komisijai buvo pateiktas raÅ¡tas, ar tai nėra interesų konflikto, nes 2010-12 pabaigoje reglamentas buvo patvirtintas, tačiau toks reglamentas buvo apskritai nenumatytas, reglamentai rengiami atskiriems objektams. Mano, kad dosjė iÅ¡sireiÅ¡kimas užstatymo tÅ«ris ir pobÅ«dis yra aiÅ¡kus, klausimų kiltų naujai pradedančiam dirbti, o jeigu neaiÅ¡ku konkrečiu atveju pareigÅ«nui, jis turi kreiptis į vadovÄ , ar į tÄ , kuris atsakingas už derinimo procedÅ«rÄ .

Jie gali tik patikrinti ar taryba teisiÅ¡kai įformino savo sprendimÄ , o vertinimo tarybos yra trys ir jos yra sudaromos iÅ¡ nepriklausomų ekspertų, mokslininkų, arba daktaro laipsnį turinčių asmenų, sprendimus priima nepriklausomai ir gali pritarti ir nepritari, o departamentas tik įregistruoja aktÄ kÄ nusprendė ekspertai. Jeigu vertinimo taryba pažeistų teisinius dalykus, tada prižiÅ«ri jų departamentas. Pastatas Laisvės al. yra paaukÅ¡tintas, jis yra Naujamiesčio valstybės saugojamoje teritorijoje.

Esminio pasiÅ«lymo keisti Å¡iÄ situacijÄ neturi, spalva ir forma nieko nepakeis. Kiekvienoje apskrityje yra atsakingas teritorinis padalinys ir padalinio vedėjas turi informuoti apie tai, kad reikia spręsti tokiÄ problemÄ . Pats padalinys turi imtis veiksmų arba kreiptis į prokurorÄ dėl vieÅ¡o intereso gynimo. Å iuo atveju dėl Laisvės al. 90 nebuvo nei konservavimas, nei restauravimas, nei apsaugos techninių priemonių rengimas. Pagal dabartinį įstatymÄ jau pradėtas rengti Naujamiesčio specialusis planas.

Dosjė jau negalioja, tačiau galiojo iki vertinimo akto. Å iandien Lietuvoje Naujamiestis nėra niekuo iÅ¡skirtinis, taisyklės galioja kaip ir kitose vietovėse. Nagrinėjama ir daugiau bylų panaÅ¡iu klausimu, nes teritorinis padalinys laisva ranka priimdavo sprendimus užstatyti tokius antstatus ir tokie atvejai yra tiriami. Teritorinio paveldo darbuotojas vertina tai pagal dokumentų visumÄ , tikslas yra iÅ¡saugoti tai, kas yra įraÅ¡yta ir vardan ko įraÅ¡ytas pastatas bei kokia apimtimi, dėl aukÅ¡tingumo turėjo vadovautis pagal dosjė dokumentų sudėtį ir apimtį.

Dosjė, tai yra aprašai kultūros vertybių, apskaitos dokumentai, tai rinkinys, kurį sudaro parametrai, adresas, numeris, sukūrimo data, sudėtis ir apimtis, planai. Įstatymas reikalauja nepažeisti apskaitos dokumentuose numatytų parametrų. Naujamiestis 2005-04 pabaigoje kultūros ministro buvo paskelbtas saugomu, jam taikomi vietovės reikalavimai. Mano, kad jei paaiškės, jog tai yra neteisėta veika, tai kultūros paveldui bus padaryta žala. Žalos dydžio nežino, pastatui naudojo europines lėšas ir jeigu jis bus nugriautas, tai bus didelės sumos.

Departamentas kreipėsi į prokurorÄ tuo metu, kai buvo sudaryta komisija dėl tarnybinės nuobaudos valstybės tarnautojo procedÅ«rai tirti ir pradėjus nagrinėti komisija susipažinusi su tiriamais dokumentais pasiÅ«lė kreiptis į prokuratÅ«rÄ . Pats pirmas veiksmas kurį ji atliko, tai sudarė komisijÄ , kurioje dalyvavo A. D., savivaldybės atstovai, architektai ir atliko tyrimÄ tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ . Tarptautiniai dokumentai nustato kryptis ir jų įstatymas dėl kultÅ«ros paveldo paliktas nacionalinei teisei, konvencijos nuostatas Å¡alis turi vykdyti besÄ lygiÅ¡kai, bet per nacionalinę teisę seimas nustato prievolė vadovautis įstatymu. 2005 m. seimas priimdamas įstatymÄ pasisakė, kad į kultÅ«ros registrÄ Ä¯raÅ¡ytiems objektams turi bÅ«ti nustatytos vertingosios savybės ir objektai, kurie nebuvo iÅ¡braukti iÅ¡ registro ir nustatė prievolę nustatyti vertingÄ sias savybes.

Ä®statymas nustatė, kad senieji dokumentai galioja tiek, kiek neprieÅ¡tarauja, ir kol nebus pakeisti naujais dokumentais, aiÅ¡kiai įvardino tęstinumÄ . I. V. reglamento parengimo negalimumÄ Å¾inojo, pati konsultavo ir patvirtino reglamentÄ , jos vyras buvo vienas iÅ¡ rengėjų ir turėjo bÅ«ti rengiamas specialusis planas, kas yra daroma dabar. Dosjė yra aiÅ¡ki tiems, kas dirba ilgus metus, o I. V. tose pareigose dirbo apie 20 metų ir su sÄ voka dosjė dirbo mažiausiai 10 metų. Yra dokumentų kur dosjė nėra ir galioja tarybiniai pasai.

Nuo 1995-02-01 iki 2005-04-19 vertybėms buvo rengiamos dosjė, tai norminiai aktai, kurių formos buvo patvirtintos, parametrai apibrėžti, dėl dosjė rinkinio abejonių kilti negali, tai dokumentas, kuriuo remiantis organizuojama apsauga. Jeigu teismas pripažintų, kad tai pažeidimas, tai departamentui būtų milžiniška žala ir būtų pakenkta institucijos prestižui. Šis atvejis iš esmės metė šešėlį, jaučiamas visuomenės vertinimas kaip korupcinio atvejo. Dosjė, tai bylos pavadinimas, o viduje yra aprašai, duomenų lapai, kurių forma ir buvo numatyta departamento direktoriaus įsakymu, tai bendras visuminis dokumentas.

Jeigu pažeistos vertingosios savybės, objekto sudėtis ir apimtis, tai vadinasi pažeista dosjė. Dosjė buvo toks, koks buvo patvirtintas, ir buvo privalu jo laikytis. Naujamiesčio ribų planas, kuris buvo pradėtas rengti 2006 metais, yra patvirtintas. Mano, kad buvo pažeistas vietovės tÅ«ris, nes sprendimo priėmimo metu galiojantis buvo Naujamiesčio dosjė. Laisvės al. 90 pastatas ir jo nustelbimas, tai nereiÅ¡kia, kad kažkÄ užstojo, gali bÅ«ti ir foninis užstatymas, savivaldybės pastatas yra valstybės saugojamas pastatas, tačiau pažeidimas yra ne dėl pastato vertingųjų savybių, o dėl Naujamiesčio vertingųjų savybių.

Akcentuojama, kad pastatas nėra kultÅ«ros paveldo registre, bet nei viena komisija nekaltino pareigÅ«nų, kad pažeista pastato dalis, kadangi pažeistas Naujamiestis. Sprendimas turi tarnauti kultÅ«ros vertybių iÅ¡saugojimui. Kai kuriems ekspertams buvo panaikintas atestatas, o kitų paliktas atsižvelgiant į jų ilgametę patirtį, tačiau nebuvo pasakyta, kad pažeidimai nebuvo padaryti. Jeigu kilo abejonių, reikėjo ne interpretuoti, o kreiptis į departamentÄ , galėjo tikslinti vertingÄ sias savybes, kurias nustato vertinimo taryba.Liudytojas J.

B. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, juos sieja darbiniai santykiai. Jis dirba Kauno Technologijos Universiteto ArchitektÅ«ros ir kraÅ¡totyros katedros profesoriumi, KraÅ¡totvarkos centro direktoriumi, o nuo 1996 m. dirba Pasaulio paveldo centre Urbanistinių ir kultÅ«rinių kraÅ¡tovaizdžių vertinimo Rytų Europos Å¡alyse. Su pastatu, adresu Laisvės al. 90, jam teko susidurti. Neįprastas dalykas visada sujudina visuomenę, o po kurio laiko apsiprantama ir tokios didėlės bėdos nematoma. Mano, kad naudojimas yra iÅ¡saugojimo pagrindas, ir jei naudojamas pastatas duoda valstybei ir paveldui naudÄ , tai nemato kuo tai yra padaromas nusikaltimas ar žala.

Nuostatos, kad naujas turi padėti senam atsiskleisti, o senas naujam netrukdyti, yra labai svarbios. Pas mus saugoma ir reikalaujama, kad naujÄ reikia kurti tokį patį, kaip senÄ , tačiau taip bÅ«tų naikinamas paveldas. Jei objektai bus neprižiÅ«rimi ir saugojami kaip neliečiamybė, verčiant juos muziejais, tai laikas ir gamta juos pačius sunaikins. Jam teko ruoÅ¡ti Senamiesčio reglamentÄ , teko dalyvauti ir rengiant Naujamiesčio reglamentÄ . Vietovių ir objektų apibrėžtis yra skirtingi dalykai.

Vietovei taikomi kiti kriterijai – siluetas, iÅ¡klotinės, vaizdai, panoramos, o pastatui taikomas tÅ«ris, jo apimtis, aukÅ¡tis, Å¡ių sÄ vokų negalima painioti. Terminas „užstatymas“ Å¡iuo metu nebenaudojamas, dabar yra „užstata“, kuri turi visai kitus vertinimus ir parametrus. Pagrindiniai užstatos kriterijai, vertingųjų savybių požymiai yra siluetai, iÅ¡klotinės, panoramos. Vertinant Å¡iuos dalykus taikoma teritorijų planavimo teisė, bet ne architektÅ«ros ar pastatų teisė.

Problema susidaro tame, kad iÅ¡skirdami vertingÄ sias savybes, iÅ¡skiria medžiaginius elementus kaip pastato sudėtines dalis. Požymių nustatymas yra svarbiau nei paties vertybių žinojimas. Lankytojams svarbu ne tik žinoti, kokia tai vertybė, bet svarbu matyti, naudotis Å¡ia vertybe. Mano, kad dosjė apibrėžtis yra netiksli, tačiau turėtų bÅ«ti labai aiÅ¡kiai nusakyta. Teritorijų planavimo vietovė tÅ«rio neturi, ji yra suriÅ¡ta su vizualine raiÅ¡ka, o tÅ«ris suriÅ¡tas su apimtimi, literatÅ«roje niekur nekalbama apie vietovės tÅ«rį.

Pastatas, esantis Laisvės al. 90, rodomas visiems pasaulio paveldo ekspertams ir studentams, kaip sukurti naujÄ iÅ¡ seno, tačiau Lietuvoje sena laikoma neliečiamybe, o nauja – blogybe. Internete Å¡is objektas yra platinamas, kaip padaryti iÅ¡ seno naujÄ ir sukurti naujÄ kokybę. Vietovės tÅ«rį galėtų pažeisti iÅ¡klotinių, silueto sugadinimas, sunaikinimas. Paveldosauga apima ir pastatÄ ir vietoves, paveldosaugoje Å¡ie dalykai aiÅ¡kiai iÅ¡skiriami, kas skiriama vietovėms, o kas pastatams, jiems nėra taikomi tie patys kriterijai ir vertinimai.

Å iuo atveju nemato jokio dosjė pažeidimo, mato tik visuomenės mentaliteto stokÄ , kai kažkas naujas pasirodo, tai iÅ¡ karto blogybė. Laikas viskÄ pakeičia, niekas dabar didelio pažeidimo nebemato. Dosjė suraÅ¡omas pagal medžiagines vertes, bet neatsižvelgiama į vizualinę, emocinę raiÅ¡kÄ . Žmogui ne taip svarbu žinoti, kiek tų objektų yra, bet labai svarbu juos matyti ir jais grožėtis. Dosjė – tai fizinė apskaita, kuri neduoda ir neatlieka savo funkcijų, kurias turėtų, kad bÅ«tų galima saugoti, vertingosios savybės nustatomos neatsižvelgiant į požymius, o požymiai yra svarbiausias vertingųjų savybių nustatymo kriterijus.

Mano, kad Å¡iuo atveju architektÅ«rinė iÅ¡raiÅ¡ka yra nepažeista, tai ne sÄ lygų, projektavimo, o statybos pažeidimai – nuimtas frontonas, iÅ¡saugota ir iÅ¡laikyta senoji dalis, padidintas aukÅ¡tis – tai yra statybinės veikos pažeidimai, bet ne urbanistinės architektÅ«rinės veiklos. Vertingosios savybės yra iÅ¡skirtiniai, unikalÅ«s požymiai, bet Å¡ias vertybes turi nustatyti atitinkami tapatumo ir iÅ¡skirtinumo požymiai, ko mÅ«sų teisėje nėra. Saugoma ir vertinga yra visai kitų lygių sampratos, kol nenustatytos vertingosios savybės, tol objektas negali bÅ«ti saugomas, neįraÅ¡omas į saugomų objektų sÄ raÅ¡us.

Vietovės užstata yra planinė veikla, o tÅ«rinė erdvinė kompozicija yra apsprendžiama kitais kriterijais ir požymiais. Vietovė yra įprasminta atitinkamais objektais, teritorija. Paveldosauginiai reikalavimai negali bÅ«ti taikomi vienodai visiems, anksčiau buvo kategorijos, dabar viskas padaryta vertybėmis. Saugoti reikia ne paveldÄ apskritai, o jo vertingÄ sias savybes, tikslas yra kurti naujÄ ir saugoti seno vertę. Å is pastatas yra paveldo objektas, bet ne vertybė, painiojama paveldo samprata su draustiniais, painiavos begalė, todėl mano, kad įstatymo pakeitimai yra bÅ«tini.

Istorinis paveldas tai yra per visÄ laikÄ susikaupęs paveldas. Istorinis pastatas gali bÅ«ti vieno laikotarpio, bet jo niekas nenustato ir neapibrėžia, o jei bÅ«tų vertingosios savybes, tai bÅ«tų ir kÄ saugoti. Naujamiesčio vertingosios savybės yra jo iÅ¡klotinės, panoramos, vaizdai, siluetai. Užstatymo tÅ«ris yra ne planavimo, o yra architektÅ«ros objektas, tai yra apimtis – dydis, ilgis, aukÅ¡tis, bet tai ne Naujamiesčiui turėtų bÅ«ti taikoma. Mano, kad tas, kuris rašė dosjė, nepakankamai skiria, kas yra užstatymas ir kas yra vertingosios savybės, rengėjai nepakankami įsigilinę į Å¡iuos terminus.

Nemano, kad vienas elementas galėtų pakeisti visos teritorijos tÅ«rį. Apie pastato pažeidimus galima bÅ«tų kalbėti, nes aukÅ¡tis padidintas, parapetas, kuris galėjo bÅ«ti iÅ¡saugotas, nuimtas, tačiau tik jei tai bÅ«tų įraÅ¡yta kaip vertingosios savybės. Problema ta, kad iÅ¡skirdami vertingÄ sias savybes nenustato, kokiais požymiais nustatytos vertingosios savybės. Å is pastatas po rekonstrukcijos Laisvės alėjoje ir dar kitur yra ir gali bÅ«ti įvairovė, kokybė nes žmogus įvairovėje jaučiasi maloniai.

Tai nėra Senamiestis ir nėra paminklas, tai yra vertybių, o ne muziejaus kategorija. Nemato jokių pažeidimų vertingosioms savybėms suraÅ¡ant sÄ lygas, kadangi Å¡io objekto vertingosios savybės nenustatytos. VizijÄ galima turėti, bet savybes galima suraÅ¡yti tik procese.Liudytojas N. V. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, juos sieja darbiniai santykiai. A. D. buvo paskirtas komisijos, kuri tyrė Laisvės al. 90 pastato aplinkybes, vadovu ir iÅ¡ karto buvo nusiteikęs ne tirti, o teigė, kad tas objektas yra toks ir anoks.

Ta „trupė“, kuri buvo sudaryta departamento vadovės D. V., atliko ne tiriamÄ jį darbÄ , o nuomonės formavimo darbÄ . Vietoj to, kad normaliai iÅ¡tirti ir nustatyti aplinkybes, ar yra kokių nusižengimų derinant, tvirtinant tÄ objektÄ , ar yra kažkokios aplinkybės, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos dviprasmiÅ¡kai, tas tyrimas buvo gana žalingas. Å io objekto nagrinėjimas padarė didelę žalÄ Kauno miestui, kadangi tol, kol dėl Laisvės al. 90 vyksta įvairÅ«s procesai, nevyksta jokie statybos darbai, jis nėra pripažintas tinkamas naudoti.

Mano, kad tai yra politikavimas, nėra teisinių argumentų, o toks mažas objektas mieste nedaro jokios įtakos ir nėra toks svarbus kaip jį bando pateikti. Tokios mažos miesto dalies klausimas, kai jis taip ilgai nagrinėjamas, tai tam tikras natÅ«ralus demokratinės visuomenės požymis. Mano, kad reiktų tÄ procesÄ baigti, nes miestui toliau reikia vykdyti plėtrÄ , Naujamiestis ir Senamiestis turi labai daug teritorijų. Naujamiestyje yra gamyklų, neužstatytų teritorijų, nugriautų objektų, tai jei visus juos pradėsim taip judinti traktuoti dėl tÅ«rio, kubatÅ«ros, tai neberasim jokios kalbos ir neiÅ¡judėsim iÅ¡ mirties taÅ¡ko, nes kiekvienas ekspertas bijo paraÅ¡yti ekspertizę, projektuotojai bijo imtis projektavimo.

Dabar mieste, Naujamiestyje ir Senamiestyje, rimtų objektų, kuriems padaryti detalieji planai, nebevyksta. Jis buvo sudarytos komisijos narys, nuomonės joje išsiskyrė. Taip pat nurodė, kad Dosjė yra dokumentų rinkinys, kurį sudarė Kultūros paveldo departamento darbuotojai, jo net negalima pavadinti dokumentu, nes jis nebuvo patvirtintas, jis parengtas neatlikus jokių tyrimų, nenustačius saugotinų objektų, neatlikus jokios inventorizacijos ir visapusiško įvertinimo. Tai yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, pasirašytas vieno darbuotojo, bet jis nepatvirtintas ministro, nebuvo niekur paskelbtas, jis buvo naudojamas kaip rekomendacijos, vidinis dokumentas.

KultÅ«ros paveldo departamentas jį, ko gero, iÅ¡sileido sau pasižiÅ«rėti, kokie yra dokumentai. Jokių reglamentų, jokio Naujamiesčio, Senamiesčio nebuvo tame dosjė nustatyta, tai tik buvo apibÅ«dinimai, kokie turi bÅ«ti dokumentai t.y. per visÄ tÄ laikotarpį kokie dokumentai buvo. Dosjė akademiko MiÅ¡kinio yra paraÅ¡yta nemažai dokumentų ir straipsnių, taip pat buvo ekspertų straipsnių, kurie buvo surinkti ir sudėti į dosjė. Dėl tokio KultÅ«ros departamento vadovų traktavimo Kaune viskas yra sustabdyta.

TÅ«rio teritorijų planavime negalime vadinti, kubatÅ«ra turėtų bÅ«ti apibÅ«dinta skaičiais: aukÅ¡tis, ilgis, plotis ir t.t., todėl nežino kÄ reiÅ¡kia sumažinti ar padidinti Naujamiesčio tÅ«rį. Kituose dokumentuose, kurie buvo vėliau padaryti, apie tokį dalykÄ net nekalbama, to apibÅ«dinti neįmanoma. Jei pasižiÅ«rėti patį departamento traktavimÄ , tai nugriauti pastatÄ reiÅ¡kia sumažinti Naujamiesčio kubatÅ«rÄ , o pastatyti pastatÄ â€“ tai padidinti kubatÅ«rÄ . Mano, kad architektÅ«ra ir projektavimas yra tam tikra meno rÅ«Å¡is, ir negalima sakyti, kad vienam gražu, kitam negražu, vieniems objektai gražūs, o kitiems ne.

Nėra galimybės vertinti architektÅ«ros, ji gali bÅ«ti kaip projektas pavykęs ar nepavykęs. Å io pastato vidus suprojektuotas labai gerai, iÅ¡orė daug kam nepatinka, tačiau tai yra nuomonių skirtumas. Jei kažkam negražu, tai nereiÅ¡kia, kad reikia viskÄ nugriauti. Mano, kad sÄ lygos nebuvo pažeistos, nes apie Naujamiesčio tÅ«rį buvo pradėta kalbėti tik iÅ¡kėlus incidentÄ Ä¯ pavirÅ¡ių. Å is objektas puikiai matomas visiems jie kiekvienÄ Å¾ingsnelį darė preciziÅ¡kai, nešė į architektÅ«rines tarybas, žiÅ«rėjo, kad nebÅ«tų nei vienoje vietoje padaryta kokia nors klaida, visos iÅ¡duotos sÄ lygos buvo tikrinamos.

KultÅ«ros paveldo departamentas teigia, kad viskas pažeista gal dėl to, kad skirtingi specialistai dirba. KultÅ«ros paveldo įstatymai yra labai painÅ«s, net nesistengiama jų derinti su kitais įstatymais, KultÅ«ros paveldo įstatymas nuleistas kaip iÅ¡ kosmoso ir jie nesiruoÅ¡ia jo tvarkyti. KaunÄ vėl gi skriaudžia, nes padidino Naujamiesčio ribas dėl ko padidėjo jo teritorija, vėl nustatyti reglamentai, nėra padarytas paminklosauginis projektas, vėl krÅ«va neaiÅ¡kumų. Pati didžiausia bėda, kad jų įstatymuose nėra aiÅ¡kumo ir kiekvienas gali traktuoti kaip nori, padavinėti į teismus, visus varginti ir stabdyti miesto plėtrÄ .

Kalbėti apie tÅ«rį Naujamiesčio teritorijoje nėra galimybės, o pažeidžiant vieno pastato tÅ«rį negalima sakyti, kad pažeidžiamas viso Naujamiesčio tÅ«ris. Teritorijų planavime yra tik sÄ vokos užstatymo procentas ir pastato kubatÅ«ra, o pats dosjė nėra įstatymas. Užstatymo tÅ«rio sÄ voka nėra apibrėžta, kiekvienas supranta savaip. Kituose įstatymuose, poįstatyminiuose aktuose Vertinimo taryba vengia sÄ vokų Naujamiesčio tÅ«ris, užstatymo tÅ«ris, nes jie nesugebėjo apibrėžti, kas tai yra.

BÅ«tų paprasta, jei bÅ«tų galima taip lengvai paaiÅ¡kinti. Å iam objektui paveldo departamento taryba pritarė. Tada pateikė dar kartÄ , tuomet atkeliavo į savivaldybę jau su sÄ lygomis. Naujamiesčio užstatymo pobÅ«dis yra trys ar keturi aukÅ¡tai, visuomeninė, gyvenamoji vieta, komercinė paskirtis, tokio pobÅ«džio pastatai yra Naujamiestyje. Å is objektas irgi tokio pobÅ«džio, vieÅ¡bučio veikla yra ir gyvenamoji paskirtis. Užstatymo tÅ«ris yra pastato tÅ«ris, o ne viso urbanistinio komplekso, objekto, teritorijos kubatÅ«ra, tai pastato iÅ¡oriniai matmenys: aukÅ¡tis, ilgis, plotis.

Dosjė logikos nėra, nes jei nugriauti kokį garažiukÄ , tai pagal jÄ taip pat bÅ«tų pažeistas Naujamiesčio tÅ«ris, taigi tokiÄ pačiÄ bylÄ galima iÅ¡kelti už kiekvienÄ nugriautÄ pastatÄ . Jei KultÅ«ros paveldo departamentas galvoja, kad dosjė yra tas dokumentas, kuriuo reikia vadovautis, jie turėtų nurodyti teisinius argumentus, dėl ko ja reikia vadovautis bei patys tikrinti detaliuosius planus ir nustatyti, kurie prieÅ¡tarauja dosjė. Objektai turi nekilnojamo turto vertybės pasÄ , tačiau pastatas Laisvės al. 90 paso neturėjo.

Nuostata, kad Naujamiestyje negalima statyba ir rekonstrukcija, pažeistų įstatymÄ , kadangi yra nuostatos, kada galima daryti statybas ir rekonstrukcijas. IÅ¡ KultÅ«ros departamento niekada nebuvo gautas joks įspėjimas ar kažkas panaÅ¡aus. KultÅ«ros paveldo departamento veikla neturi strategijos, įstatymai nesutvarkyti, taip yra stabdoma Naujamiesčių, Senamiesčių plėtra. Liudytojas L. T. parodė, kad dokumentus pasirašė todėl, kad nemanė, jog kažkas yra pažeista, kitu atveju bÅ«tų nepasirašęs. Mano, kad vietovės užstatymo tÅ«rio apskaičiuoti negalima.

Vertingosios savybės sÄ voka yra iÅ¡aiÅ¡kinta įstatyme, bet jos turi bÅ«ti nustatytos, tačiau vertė ir vertingoji savybė yra ne tas pats. Vertė tai yra ar daiktas apskritai vertingas ir turi kažkokiÄ vertę, o vertingoji savybė yra kažkokia konkreti to daikto savybė. Jis yra įsitikinęs, kad Naujamiesčio užstatymo tÅ«rio ir pobÅ«džio, kaip vertingosios savybės, negalima pažeisti, nes tai neapskaičiuojamas dydis ir neįmanoma saugoti to, kas yra nepamatuojama. Naujamiesčio tÅ«ris kinta visÄ laikÄ , Å¡iuo metu irgi yra keičiamas, nes griaunami ir statomi nauji statiniai.

Å io pastato vizualinė iÅ¡raiÅ¡ka jam žinoma nebuvo. Mano, kad dosjė ir pasas nėra tapatÅ«s dalykai, o dosjė nei Statybos įstatyme, nei Teritorijų planavimo įstatyme nėra minima, todėl veikė pagal įstatymÄ . Klausimų apie tÅ«rio pažeidimus niekada nebuvo iÅ¡kilę, neįsivaizduoja, kodėl Å¡iuo atveju bandoma suskaičiuoti tÅ«rį.Liudytoja Justina J. S. parodė, kad ji pavadavo J. M., o ant akto jos paraÅ¡as, nes paskutinė posėdyje dalyvavau ji. Dirba statybos inspekcijoje, jie atlieka statybos priežiÅ«rÄ ir žiÅ«rime ar dokumentai atitinka statybÄ , vertina pastato užstatymo tÅ«rį, tačiau kaip teritorijos jai vertinti neteko.

Taip pat nurodė, kad dosjė vertingosios savybės nurodytos neaiÅ¡kiai neaiÅ¡ku ir kokiu bÅ«du jos pažeistos. Liudytojas A. D. parodė, kad jis buvo komisijos pirmininkas. Procesas prasidėjo nuo mero raÅ¡to, kuriame nurodoma, pastato atsiradimas sukėlė įtarimų, todėl departamentas sudarė komisijÄ . Norėjo apklausti žmones, kurie tiesiogiai dalyvavo procese, kvietė ekspertus. IÅ¡siaiÅ¡kino, kad yra padaryti pažeidimai iÅ¡duodant leidimus ir sÄ lygas. Departamente buvo sudaryta tarnyba nusižengimui tirti, įžiÅ«rėjo piktnaudžiavimo pobÅ«dį.

Taip pat nurodė, kad pasas – tai iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ apskaitos dokumentų, bet tai nėra dokumentas kaip teisės aktas. Ginčo pastatas, esantis Laisvės al. 90, paso neturėjo. Problema Å¡iuo atveju yra dėl vietovės, kuri savaime yra vertinga. Pastačius antstatÄ buvo pažeista naujamiesčio vietovės vertingoji savybė. Buvo galiojantis apskaitos dokumentas vertybė, o dosjė buvo planinė struktÅ«ra, pobÅ«dis, atskiri fragmentai. Tol, kol nebus parengtos vertingosios savybės, tai galioja dosjė.

Vertingoji savybė yra ta, kuri susiformavo istoriÅ¡kai, turi bÅ«ti saugomos vertingosios savybės, nenaikinamas autentiÅ¡kumas. Jeigu stovi trijų ir penkių aukÅ¡tų namai, tai ir turi bÅ«ti saugomi trijų ir penkių aukÅ¡tų Å¡alia esantys namai. Nuo 2005 metų jie sprendžia, kurie objektai sudaro vertingÄ jÄ savybę, o tas statinys ir yra vertingoji savybė. SÄ lygos yra pradinis dokumentas, taigi jeigu gimė projektas, vadinasi sÄ lygos buvo iÅ¡duotos. Dosjė pastato aukÅ¡tinti neleidžia.

Kauno kultÅ«ros paveldo skyrius nedalyvavo procese ir jų parašų nebuvo. Dosjė tuo metu buvo tokia forma ir iki 2005 metų redakcijos atsiradimo tapo neaiÅ¡ku kas yra vertingosios savybės, o kas yra ne. Žino, kad visus apskaitos dokumentus reikia perraÅ¡yti ir priskirti vertingosioms savybėms, kaltinamieji vertingÄ sias savybes irgi turėjo žinoti. Mano, kad padaryta nusikalstama galimai veika, nes ekspertizių prieÅ¡ derinant nėra. Planavimas prasidėjo 2007 metais, tuo metu galiojo ir nauja redakcija, taigi turėjo vadovautis ir įstatymo nuostatomis.

Forma – tai pats tÅ«ris, atlikimo bÅ«dai, technologijos ir saugoma aplinka. Jeigu specialistui kyla abejonių, jis turi kreiptis į vertinimo tarybÄ , nes jos kuriasi ir vertina, o KVET nėra vertinimo tarybÄ ji tik padeda derinti projektus. Taryba vertino ir įvertino 2009 metais bei patikslino aktÄ nežinodama, kad vyksta derinimas. Vertinimo tarybos yra ekspertai, o ne valstybės tarnautojai. Techniniam projektui sÄ lygų iÅ¡duoti negalėjo, nes tuo metu galiojo nauja redakcija ir procesas galėjo bÅ«ti sustabdytas.

Teigia, kad ne frontonas yra vertingoji savybė, o tÅ«ris, ir turėjo bÅ«ti paraÅ¡yta, kad reikia saugoti tÅ«rį. Reglamentas – tai teisės aktas, kuris iki 2005 metų nustato paveldosaugos reikalavimus, todėl iki naujos redakcijos reglamentai buvo parengti ir ministerija atsisakė juos tvirtinti. Dosjė nustato pagrindinį principÄ , todėl reikėjo kreiptis į vertinimo tarybÄ , o įstatymas nurodė, kad tÅ«rio didinti negalima. Kaltinamieji žinojo, kad negalima keisti tÅ«rio, todėl pažeidė įstatymÄ .

Pažeistas 2007 metais galiojęs nekilnojamojo turto įstatymas dėl autentiÅ¡kumo, kurio 19 str. yra apibrėžta autentiÅ¡kumo sÄ voka, taip pat ir dosjė. Ministras paskelbė Naujamiestį kultÅ«ros vertybe. Valstybė patyrė žalÄ , reikia įvertinti kiek kainuotų statybos darbai paÅ¡alinti pasekmes, kad nugriauti ir grÄ Å¾inti į pradinę padėtį, atkurti, o dėl paveldo departamento autoriteto sumenkinimo gavo daug neigiamų emocijų. Dosjė – tai apskaitos dokumentas, kas vertinga ir kas yra saugoma.

Dosjė suskaldyta į atskiras dalis negali bÅ«ti, tai vientisas dokumentas, tik galėjo bÅ«ti plačiau iÅ¡skleista. Vertinga savybe reikėtų vadinti visų statinių tÅ«rį. Jeigu specialistui neaiÅ¡ku, jis turi kreiptis į departamentÄ , tada kreiptis į tarybÄ , o Å¡iuo atveju į departamentÄ niekas nesikreipė. 2005 metais kreipėsi, kad reikia objektams nustatyti vertingÄ sias savybes, bet konkretaus atveju nepamena. Vertinimo tarybos gali tikslinti ir keisti vertingÄ sias savybes. Jeigu keičiamos vertingosios savybės, tai specialistams nesuteikta teisė keisti vertingųjų savybių.

Taip pat teigia, kad Naujamiestis neturi tÅ«rio, jo tÅ«ris susideda ir pastatų, kurie suformuoja vietovę, tÅ«rio. Jeigu keičiamas pastato tÅ«ris, tai keičiasi ir kompozicija, nes vietovę sudaro ir želdiniai. Teritorinio padalinio darbuotojos turėjo kreiptis į vertinimo tarybÄ , jeigu galvojo, kad galima kelti, bet to neleido įstatymas, tokiu atveju sprendžia vertinimo taryba, patys darbuotojai dėl pastato aukščio spręsti negali. Turėjo bÅ«ti paraÅ¡yta sÄ lygų neiÅ¡duoti, nes tai prieÅ¡tarauja dosjė.

Statinio gabarito keitimas yra statinio tÅ«rio keitimas. TÅ«rio sÄ voka niekam nesukėlė jokių problemų, todėl mano, kad tai yra kaltinamųjų gynybos pozicija. Dosjė paminėtas tÅ«ris, o jeigu neaiÅ¡ku kas tai yra dosjė, reikėjo neleisti, o dokumentuose tÅ«rio nėra, bet aiÅ¡ku ir taip pagal iÅ¡silavinimÄ , kas yra tÅ«ris. Atskiroji nuomonė buvo prisegta prie iÅ¡vadų. Pirminis skaičiuojamas tÅ«ris. Naujamiesčio tÅ«ris nejudinamas, nes buvo fiksuotas tam tikras tÅ«ris techninei inventorizacijai, kuriai iÅ¡duotos sÄ lygos.

Komisijos iÅ¡vadose nurodytas pirminis tÅ«ris, nes tai tvirtinta dosjė. Kam iÅ¡duodamas leidimas, tada automatiÅ¡kai skaitoma kaip saugoma vertybė. Keičiant vertybę reikia departamento sutikimo. Miestų vertingoji savybė nekito, o tÅ«riai kito visada, iki kol valstybė pasako, kad tai yra saugoma. Naujamiesčio tÅ«ris saugomas nuo 1999 metų, kaip parengta dosjė ir įraÅ¡yta registre, saugoma turėjo bÅ«ti jau tada. Padalinys ir sprendė, kÄ leidžia keisti ko ne, o nuo 2005 metų tÄ jau ne padalinys sprendė, o kita institucija ir kitas juridinis asmuo bei nustatė kitus reikalavimus.

Iki 2005 metų buvo reglamentas, o vėliau specialieji planai, tačiau Naujamiesčio yra tik dosjė. Valstybė kartu su savivaldybe rengia specialius planus, kur nustato reikalavimus. Reglamentas gali bÅ«ti tik iÅ¡ galiojančių teisės aktų suraÅ¡ytas dokumentas. Dosjė gal nėra iÅ¡samus, bet mokslinis darbas turi tapti teisės aktu, o dosjė yra teisės aktas, kuris remiasi ministro įsakymu, dosjė reikia remtis tol, kol nėra parengtos vertingosios savybės. Dosjė galiojo iki 2005 metų, iki tol jÄ keisdavo padalinys, o nuo 2005 metų – tik vertinimo komisija.

Dosjė aiÅ¡kiai nurodo, kas teritorijoje yra vertinga. ArchitektÅ«ra turi vertę, tačiau buvo nesilaikoma tÅ«rio. AiÅ¡kiai pasakyta, kad yra dvi vertingos savybės ir jos yra pakeistos. Naujamiestis buvo įtrauktas, kaip objektas, o ne kaip vietovė. Ekspertų klausė ar jie vadovavosi dosjė, tačiau apie tai jie net nežinojo. Teigia, kad tokio mechanizmo kaip Kaune niekur nėra, čia norima prisidengti ekspertais. Po 2005-04-19 redakcijos pasikeitė sÄ vokos, kurios padarė supratimÄ sudėtingesnį, nurodoma, kad negalima keisti autentiÅ¡kumo, vertybių, tik iÅ¡imtinais atvejais galima leisti Å¡iek tiek keisti.

Darbuotojai nesikreipė dėl vertingosios savybės ir dėl to, kas yra vertinga. Liudytojas R. M. parodė, kad jis buvo kultÅ«ros paveldo skyriaus vedėjas. Teigia, kad labiausiai dosjė buvo pažeista ten, kur kalbama apie tÅ«rį. Mano, kad tÅ«rio iÅ¡matuoti neįmanoma, o pati dosjė atlikta padrikai. Naujamiestyje įraÅ¡ytas objektas PrezidentÅ«ra, kuomet PrezidentÅ«ra yra Senamiestyje. Pastato tÅ«ris yra aiÅ¡ku, o Naujamiesčio tÅ«ris įraÅ¡ytas klaidingai. Rašė atskirÄ jÄ nuomonę kurioje nurodė, kad neaiÅ¡kus dosjė apibrėžimas ir jo negalima taikyti, nepritarė kartu su N. V., kadangi neaiÅ¡ku kaip naudoti sÄ vokas dėl tÅ«rio.

Vertingosios savybės Å¡iuo metu patikslinamos, o anksčiau nustatytose savybėse yra daug netikslumų ir architektų sÄ jungoje buvo komisija, kuri nustatė, kad reikia pateikti juodraÅ¡tinį variantÄ . Departamentas jiems aiÅ¡kino, kad dosjė negalima vadovautis kur suraÅ¡ytos vertybės, tÅ«ris nėra vertingoji savybė, o vertingoji savybė atsirado daug vėliau. RaÅ¡oma kas vertinga, tÅ«riai ir t.t., o dosjė atsirado klaidų, tos klaidos grubios. Dosjė yra pas juos skyriuje, bet tai jau istorinis dokumentas, nes ribos pasikeitė.

Naujamiestyje statiniai nėra vienodo statuso. Istorinis statinys ir paveldo objektas nėra tas pats, nes istorinis statinys gali bÅ«ti ir nevertingas. VertingÄ sias savybes galima keisti iÅ¡ dalies ir saugomam objektui, tačiau Laisvės al. 90 nėra kultÅ«ros paveldo objektas, tai yra Naujamiesčio vietovės objektas. Ä®statyme apibrėžė bÅ«dÄ , pobÅ«dį, bet tai nėra tikslios sÄ vokos, nes pagal vertingÄ sias savybes mieste nieko nebÅ«tų galima daryti. Mano, kad dėl ginčo pastato niekas nepažeista, o dėl estetikos ne jam spręsti.

Liudytoja G. F. parodė, kad ji yra architektė projektų vadovė, rengė Naujamiesčio planÄ , bendravo su kaltinamosiomis, teko susipažinti su Naujamiesčio dosjė. Teigia, kad dosjė yra nekonkretus, nepakankamai iÅ¡samus ir dabar galiojančio įstatymo neatitinka. Dabartiniame įstatyme tokios sÄ vokos kaip tÅ«ris nėra, tai bendrai suvokiama sÄ voka. Dosjė Å¡i sÄ voka labai neapibrėžta, tai geometrinė figÅ«ra, o suskaičiuoti miesto tÅ«rio negalima. TÅ«ris miestui sunkiai apibÅ«dinamas, o užstatymo pobÅ«dis aiÅ¡kiai apibrėžiamas.

Dabartiniame įstatyme sÄ vokos yra aiÅ¡kiai įvardintos. Kas vadinama vertingosiomis savybėmis, dosjė nepakankamai gausu. Sunkiai iÅ¡sivaizduoja, kad galėtų bÅ«ti negalima keisti nei vieno stovinčio objekto tÅ«rio. Praktikoje taikomas tÅ«ris, bet tik tada, jeigu objektas turi bÅ«ti saugomas. Teritorijos tÅ«rio sÄ voka keista, neaiÅ¡ki. Ä®statymui pasikeitus visÄ sistemÄ pakeitė iÅ¡ esmės, nors rengiant įstatymÄ neatrodė, kad tiek pareikalaus aktų pasikeitimo. Esant neaiÅ¡kumams iki įstatymo, kreipdavosi į departamentÄ ir gaudavo iÅ¡aiÅ¡kinimus, patys aiÅ¡kintis nebandė.

Nuo 2005 metų įsigaliojus naujam įstatymui, jeigu nebÅ«davo aiÅ¡kumo, kreipėsi į vertinimo tarybÄ , jie svarsto projektus. Nagrinėjamu atvejo mano, kad tai yra estetiniai klausimai, o architektÅ«rinė iÅ¡raiÅ¡ka keičiasi, nes Laisvės al. yra nevientisa. Teigia, kad saugomo urbanistikos objekto aukÅ¡tį keisti galima, yra saugomos dalys, įraÅ¡ytos vertingosios savybės, o nevertingų alimentų kaita neiÅ¡vengiama, nes pastatas turi bÅ«ti naudojamas. Vertingosios savybės įraÅ¡omos į vertingųjų registrÄ ir gauna teisinį statusÄ .

Jeigu pastatas jau atrodo taip, kad reikia pastatÄ saugoti, sÄ voka „istorinis pastatas“ gali bÅ«ti naudojama, tik tai neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Å is apibrėžimas neduoda privalomų reikalavimų, tik perspėja, kad pastatÄ reikia saugoti. Pastate Laisvės al. 90 tvarkomieji darbai galėjo bÅ«ti atliekami, tačiau į registrÄ jis nebuvo įraÅ¡ytas, nebuvo nustatytos vertingosios savybės, tai pastatas esantis vertybės teritorijoje. Vykdant rekonstrukcijÄ galėjo bÅ«ti pakeista pastato bÅ«sena, nes jis nebuvo paveldo objektas.

Vieninteliai apribojimai buvo iÅ¡laikyti bendrÄ Naujamiesčio pobÅ«dį, o rekonstravimo darbai galimi. Nustatant kas yra vertinga, projektuojant, tyrimai privalomi, jie nustato tyrimo tikslÄ , tyrimų iÅ¡vadose aiÅ¡kÅ«s atsakymai į iÅ¡keltus uždavinius. Tyrimus daro eidama į pastatÄ , kad žinotų, kaip jį tvarkyti ir nustatyti vertingÄ sias savybes. Tyrimo pagrindu dirbo iki 2005 metų įsigaliojus įstatymui ir sistema buvo veiksni, tuo metu buvo kompleksiniai objektai ir tyrimų medžiagoje nustatoma, kas objekte turi bÅ«ti saugoma, bÅ«davo pateiktos aiÅ¡kios objektų iÅ¡vados.

Å iuo metu reikia perkelti į aktÄ , tik tada įgaunama teisinė galia. Nuo 2005 metų įsigaliojęs įstatymas yra žymiai griežtesnis, sunkiai taikomas vietovėms, nes bendra nuostata yra tai, kad vietovėms saugoti turėjo bÅ«ti steigiami draustiniai, naujasis įstatymas aiÅ¡kiai ir tiksliai apibrėžia, kaip reikia taikyti objektuose. Painu, kai reikia įstatymÄ taikyti kultÅ«ros paveldo vietovei. Ä®statymo 19 str. nurodyta dėl vertingųjų savybių, tačiau taikymas sudėtingas, nes vertingÄ sias savybes suraÅ¡yti pastate labai sudėtinga, įstatyme daug prieÅ¡taravimo tarp objektų ir vietovės. Saugomos teritorijos statinius ir vietoves turi reglamentuoti, draustinių nesteigia, dabar jau paruoÅ¡tos pataisos.

KultÅ«ros paveldo departamentas iÅ¡duoda bendrÄ leidimÄ , bet, kai nėra paveldo objektas, tai galioja statybos įstatymas. Kiti teisės aktai galiojo prieÅ¡ įstatymÄ , dabar yra privaloma, kad vertinimo akte bÅ«tų sužymėtos visos vertingosios savybės, o vietovėje problematiÅ¡ka. Vertinimo tarybos aktai turi bÅ«ti sužymėti, kuris vertingosios teritorijos savybė, o kai yra schemos, galima vadovautis jomis. Pastatas, esantis Laisvės al. 90 disonuoja su aplinka dėl neprofesionalaus architektÅ«rinio sprendimo.Byloje pateikta raÅ¡ytine medžiaga nustatyta:IÅ¡ 2011-06-02 KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos raÅ¡to matyti, kad buvo kreiptasi į Kauno miesto apylinkės prokuratÅ«rÄ nurodant, kad Departamento Kauno teritorinio padalinio atsakingi valstybės tarnautojai I.

V. ir R. G. piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais, nesilaikė nustatyto teisinio reguliavimo, tinkamai neatliko teisės aktais nustatytų pareigų, nepagrįstai reikalavo detaliojo plano ekspertinio vertinimo ir vėliau tokiu vertinimu grįsdamos savo neteisėtus sprendimus, peržengė suteiktas kompetencijos ribas, tuo diskreditavo valstybės institucijÄ â€“ KultÅ«ros paveldo departamentÄ prie KultÅ«ros ministerijos, pačiÄ valstybės tarnybÄ , padarė didelę žalÄ valstybei ir Konstitucijos saugomiems interesams (1 t., b.l. 3, 4).IÅ¡ 2011-04-19 komisijos, sudarytos KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos, iÅ¡vadų matyti, kad 2007 m. birželio mėn. Departamento Kauno TP iÅ¡davė planavimo sÄ lygas detaliojo plano dokumentui rengti, kuriose leidžiamas pastato tÅ«rio kėlimas iki 19 m. (2 a.), tinkamai priderinus tÅ«rį.

Komisija atkreipia dėmesį, kad tokios iÅ¡duotų sÄ lygų nuostatos pažeidžia kultÅ«ros vertybės dosjė ir NKPAÄ® 1 str., o sekantys veiksmai tampa galimai neteisėtais. Komisijos nuomone, leidus rekonstruoti statinį buvo pažeistas kultÅ«ros vertybės dosjė ir vietovės vertingosios savybės (1 t., b.l. 5-11).IÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio vyriausiosios specialistės J.

J. atskirosios nuomonės matyti, kad komisijos iÅ¡vadose neaiÅ¡kiai pasakyta kokiu bÅ«du pažeistos valstybės saugomos vietovės Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingosios savybės (tÅ«ris) (1 t., b.l. 12).IÅ¡ komisijos, sudarytos KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos, narės KultÅ«ros ministerijos saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vyresniosios specialistės R. B. atskirosios nuomonės matyti, kad Komisijos siÅ«lyme sutapatinamos paties pastato, adresu Laisvės al. 90, Kaune, ir Kauno Naujamiesčio vertingosios savybės, tačiau tai nėra tas pats (1 t., b.l. 15).IÅ¡ 2007-07-05 planavimo sÄ lygų sÄ vado detaliojo plano dokumentui rengti Nr. S-6323 matyti, kad Å¡is sÄ vadas buvo iÅ¡duotas teritorijai adresu Laisvės al. 90, 92 (1437 kv. m.) žemės sklypo naudojimo bÅ«do ir pobÅ«džio patikslinimui, teritorijos tvarkymo režimo nustatymui (1 t., b.l. 17).IÅ¡ 2007-06 planavimo sÄ lygų detaliojo plano dokumentui rengti Nr. 173 matyti, kad planuojamas žemės sklypas (teritorija) yra adresu Laisvės al. 90, 92, planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla – žemės sklypo naudojimo reglamento nustatymas (1 t., b.l. 18).IÅ¡ sÄ lygas iÅ¡davusių institucijų iÅ¡vadų matyti žyma „derinama“, kuria 2008-03-26 KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Kauno teritorinio padalinio vyriausioji specialistė R.

G. pritarė detaliojo plano dokumentų patvirtinimui (der. Nr. 08-d-19) (1 t., b.l. 19).IÅ¡ 2009-02-03 statinio „VieÅ¡bučio patalpos“ brėžinio „FASADAS TARP AÅ IŲ 1-11“ matyti, kad R. G. jį pasirašė ir prieraÅ¡o 1 p. nurodė: „KPD 2008-02-21 d. sÄ lygos Nr. 2k-192 ir papildomi reikalavimai iÅ¡pildyti“ (1 t., b.l. 20).IÅ¡ Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento 1996-02-24 patvirtintų Ekspertų tarybos prie KVAD teritorinio padalinio laikinųjų nuostatų matyti, kad Tarybos uždaviniai yra nagrinėti nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių, esančių KVAD teritorinių padalinių ribose, tvarkymo darbų programas, projektus ir su jais susijusias problemas (1 t., b.l. 46, 47).IÅ¡ Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento KultÅ«ros paveldo centro KultÅ«ros vertybės (kodas „U 30“) dosjė matyti, kad Naujamiesčio teritorijoje vertinga yra: gatvių tinklo iÅ¡planavimas, užstatymo tÅ«ris ir pobÅ«dis, atskiri užstatymo fragmentai (1 t., b.l. 48-50).IÅ¡ 2011-04-21 KultÅ«ros paveldo centro raÅ¡to „dėl Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, dosjė“ matyti, kad dosjė nurodytos informacijos kategoriÅ¡kumo laipsnio dabar iÅ¡matuoti nebeįmanoma, o nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių apsaugos reglamentus sudaro ir nustato KultÅ«ros vertybių apsaugos departamentas (1 t., b.l. 51).IÅ¡ 2005-10-03 ekspertų tarybos prie KPD Kauno TP protokolo matyti, kad buvo nutarta parengti 166-to kvartalo supaprastintÄ reglamentÄ , atliekant preliminarius istorinius–urbanistinius tyrimus, įvertinant užstatymo bÅ«klę bei pastatų iÅ¡sidėstymÄ , taip pat nutarta detalizuoti du sklypus – Laisvės al. 90 ir Laisvės al. 88/Vasario 16-osios g. (1 t., b.l. 53-55).IÅ¡ 2006-04-19 planavimo sÄ lygų detaliojo plano dokumentui rengti Nr. 206 matyti, kad planuojamas žemės sklypas (teritorija) yra adresu Laisvės al. 90, 92, Kaune, paskirtis kita, planavimo tikslai ir uždaviniai bei numatoma veikla – parengti žemės sklypo prie turimų pastatų detalųjį planÄ (1 t., b.l. 58).IÅ¡ 2009-02-04 Kauno miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 40-10-SK 1661/2 matyti, kad R.

G. pasirašė prieraÅ¡Ä â€žpritariu su pastabomis“ (1 t., b.l. 59-62).IÅ¡ 2004-04-26 paminklosauginės ekspertizės akto matyti, kad ekspertuojamo objekto, adresu Laisvės al. 90, Kaune, nesiÅ«loma įraÅ¡yti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ bei Kauno miesto savivaldybės nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių sÄ raÅ¡Ä . Pastatas gali bÅ«ti pritaikomas Å¡iuolaikinėms reikmėms nenaikinant autentiÅ¡kų architektÅ«ros elementų, taikant priderintos renovacijos principus (1 t., b.l. 66-70).IÅ¡ 2010-06-15 eksperto iÅ¡vados matyti, kad rekonstruojamo pastato, adresu Laisvės al. 90, Kaune, mÅ«rinio frontono aÅ¡yje 1-1 bÅ«klė yra avarinė, gresia jo griÅ«tis.

Nesant galimybės užtikrinti frontono mechaninį atsparumÄ ir pastovumÄ , statybos darbus galima tęsti tik jį iÅ¡ardžius (1 t., b.l. 84).IÅ¡ 2010-06-03 UAB „Descon“ direktoriaus praneÅ¡imo matyti, kad tinkamai rekonstruoti pastato, esančio Laisvės al. 90, Kaune, frontonÄ nėra galimybių, o siekiant iÅ¡vengti griuvimo ir su tuo susijusių padarinių, frontonÄ bÅ«tina nugriauti (1 t., b.l. 85).IÅ¡ 2011-05-06 R. G. pareiÅ¡kimo Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministrui ir 2011-05-19 paaiÅ¡kinimo KPD prie KM direktorės sudarytai laikinajai komisijai matyti, kad ji nurodė, jog visuomenės audringÄ reakcijÄ iÅ¡Å¡aukė ne paveldo departamento neapgintos kultÅ«ros vertybės suniokojimas, bet nevykusi naujojo antstato architektÅ«ra, kuri yra ne paveldosaugos objektas, o architekto talento ir profesinio padorumo reikalas (1 t., b.l. 88, 89, 90-94).IÅ¡ 2011-06-17 Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento statybos leidimų skyriaus leidimo Nr. LNS-21-110617-00463 matyti, kad statytojui UAB „Eigulių topolis“, pagal projektuotojo UAB „JAS“ parengtÄ statinio projektÄ , adresu Laisvės al. 90, Kaune, leidžiama rekonstruoti statinius (1 t., b.l. 109).IÅ¡ Kauno architektÅ«ros ir urbanistikos ekspertų tarybos posėdžio, įvykusio 2008-02-05 Kauno architektų namuose, protokolo Nr. 21 matyti, kad buvo nutarta projektiniams pasiÅ«lymams „pastato, esančio Laisvės al. 90, Kaune, rekonstrukcija, pritaikant jį vieÅ¡bučio reikmėms“ pritarti.

SiÅ«loma projektÄ vystyti atsižvelgiant į didesnės ekspertų dalies nuomonę, kad projektuojamas tÅ«ris turėtų bÅ«ti plastiÅ¡kas, minkÅ¡tas, antstatas atitrauktas (03 variantas) (1 t., b.l. 145-158).IÅ¡ 2004-11-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1461 matyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990-12-11 nutarimas Nr. 375 „Dėl istorinę ir kultÅ«rinę vertę turinčių kultÅ«ros paveldo objektų, nesančių kultÅ«ros paminklų sÄ raÅ¡uose, apsaugos užtikrinimo“ neteko galios (1 t., b.l. 169, 170).IÅ¡ 2011-10-26 KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos raÅ¡to „dėl informacijos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00238-11“ matyti, kad departamento nuomone I.

V. ir R. G. priimdamos administracinius sprendimus veikė virÅ¡ydamos savo kompetencijos ribas, nesikreipė į vertinimo tarybÄ dėl vertingųjų savybių nustatymo ir patikslinimo, nors žinojo, jog pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. yra draudžiama naikinti ar kitaip žaloti vertingÄ sias savybes, tačiau priėmė administracinius sprendimus, prieÅ¡ingus imperatyvioms įstatymo nuostatoms, savo sprendimais sudarė galimybę padaryti įstatymų pažeidimus, taip padarė prieÅ¡ingas teisei veikas (1 t., b.l. 182-188).IÅ¡ KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo matyti, kad Å¡i pareigybė yra reikalinga tikrinti, kaip teritorijų planavimo dokumentų, projektų sprendiniai atitinka kultÅ«ros vertybių apsaugos įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimus, nustatyti specialiÄ sias (paminklotvarkos) sÄ lygas kultÅ«ros vertybių, jų teritorijų tvarkymui, naudojimui, priežiÅ«rai (1 t., b.l. 197, 198).IÅ¡ Teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto pareigybės apraÅ¡ymo matyti pareigybės charakteristika, paskirtis, veiklos sritis, kokie specialÅ«s reikalavimai yra taikomi Å¡ias pareigas einančiam valstybės tarnautojui, Å¡ias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos, pavaldumas (1 t., b.l. 199, 200; 2 t., b.l. 1, 2).IÅ¡ Lietuvos Respublikos teismo eksperto, konsultanto G.

T. ekspertinio nagrinėjimo iÅ¡vados matyti, kad sÄ vokos „vertė“ ir „vertingoji savybė“ nėra tapačios. SÄ voka „vertė“ pažymi, kad vertingas yra pats daiktas (objektas, vietovė), o sÄ voka „vertingoji savybė“ nurodo daikto (objekto, vietovės) vertingas dalis ar bruožus. IÅ¡ iÅ¡vados taip pat matyti, kad iÅ¡duodant sÄ lygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, Å¡ias sÄ lygas tvirtinant, pritariant detaliojo planavimo dokumento patvirtinimui bei pasiraÅ¡ant Nuolatinės statybos komisijos protokole, Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. ir 4 d. bei Teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d. nebuvo pažeistos (2 t., b.l. 146-162).R.

G. buvo perduota teismui kaltinant jÄ pažeidus KultÅ«ros vertybės pagrindinį Dosjė (kodas U30, 1999-10-28 KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento įsakymas Nr. 292), valstybės saugomos vietovės Kauno istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingÄ jÄ savybę – užstatymo tÅ«rį ir pobÅ«dį, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. ir 4 d., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d., ir dėl to buvo padaryta didelės žalos KultÅ«ros paveldo departamentui ir valstybei, t.y. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 229 str.Pagal Lietuvos Respublikos BK 229 straipsnį, valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, dėl neatsargumo neatlikęs savo pareigų ar jas netinkamai atlikęs, jeigu dėl to valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos, yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. nustatyta, kad vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės pase nurodytas vertingÄ sias savybes; teritorijoje ir apsaugos zonoje statyti statinius, kurie aukščiu, apimtimi ar iÅ¡raiÅ¡ka nustelbtų kultÅ«ros paveldo objektÄ ar objektus ir trukdytų juos apžvelgti; naikinti ar žaloti paminklines lentas, nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės informacinius stendus arba kultÅ«ros paveldo objekto ar vietovės teritorijos riboženklius.

To paties straipsnio 4 d. nustatyta, kad vieÅ¡ajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiami vertingÄ sias savybes sumenkinantys statybos darbai: kultÅ«ros paveldo objektÄ pritaikyti kitiems, negu nurodyta nekilnojamosios kultÅ«ros vertybės pase, naudojimo bÅ«dams; padidinti saugomų statinių naudojimo intensyvumÄ â€“ pristatyti priestatus, papildomus aukÅ¡tus, įrengti naujas mansardas, formuoti naujÄ planinę struktÅ«rÄ ir kitaip naikinti autentiÅ¡kumo požymius.Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d. nustatyta, kad detalieji planai negali bÅ«ti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams.

Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (iÅ¡skyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimÄ dėl sprendinių keitimo yra priėmusi Å¡iuos planus tvirtinusi institucija. Å iuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai Å¡io įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai.

Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali būti tvirtinamas, išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos.Kaltinime nurodoma, kad R. G. inkriminuojama nusikalstama veika neatsiejama nuo Kultūros vertybės pagrindinio Dosjė (kodas U30, 1999-10-28 Kultūros vertybių apsaugos departamento įsakymas Nr. 292) pažeidimo, taigi sprendžiant, ar buvo padaryti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pažeidimai, visų pirma svarbu yra įvertinti Kultūros vertybės pagrindinio Dosjė esmę ir nustatyti, ar buvo padaryta pažeidimų, kuriais būtų pažeistos minėtos įstatymų nuostatos.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-10-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-2406/2012 pažymėjo, kad Kultūros vertybės pagrindinis dosjė buvo parengtas 1999 metais ir jame nurodytos informacijos kategoriškumo laipsnio išmatuoti neįmanoma, o šiuo atveju turėjo būti parengtas apsaugos reglamentas.

Kultūros vertybės pagrindinis dosjė vertinama ne kaip priežiūros, tvarkymo ir naudojimo, o apskaitos dokumentas, kuris negali būti prilygintas, sutapatintas su šios vertybės apsaugos reglamentu. Kultūros paveldo vietovės (Naujamiesčio) vertingosios savybės nustatytos Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2009 m. gruodžio 1 d. aktu Nr. KPD-RM-1313.Dosjė nurodoma, kad Naujamiesčio teritorijoje yra vertinga: gatvių tinklo išplanavimas, užstatymo tūris ir pobūdis, atskiri užstatymo fragmentai, tuo tarpu kaltinime nurodoma, kad buvo padidintas vieno iš valstybės saugomos vietovės elementų istorinio statinio tūris ir pakeista architektūrinė išraiška (sužalota vertingoji savybė).

Teismas nustatė, kad sÄ voka „vertė“ pažymi, kad vertingas yra pats daiktas (objektas, vietovė), o sÄ voka „vertingoji savybė“ nurodo kultÅ«ros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruoÅ¾Ä , vertingÄ etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiÅ«riu. Atkreiptinas dėmesys, kad pačioje dosjė nėra vartojama nei viena iÅ¡ Å¡ių sÄ vokų, joje tik nurodoma, kas Naujamiesčio teritorijoje yra vertinga. Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarkos 26 d. (STR 1,14,01:1999) nustatyta, kad pastato (jo dalies) tÅ«ris yra horizontalaus pjÅ«vio ploto ir aukščio sandauga, tačiau tÅ«riai yra skaičiuojami tik pastatams ir nėra skaičiuojami vietovėms, taigi dosjė esanti sÄ voka „užstatymo tÅ«ris“ negali bÅ«ti naudojama vertinant vietovės tÅ«rį, taipogi tokių reikalavimų teisės aktuose nėra.

Akivaizdu, kad jei nėra įmanoma suskaičiuoti, koks yra vietovės (nagrinėjamu atveju – Naujamiesčio) tūris, taigi šio tūrio keitimas negali būti draudžiamas, priešingu atveju reikštų, kad vietovėje apskritai negalima daryti jokių architektūrinių pakeitimų, tačiau miestas yra nuolat kintanti ir besivystanti struktūra, taip pat to nedraudžia nei vienas galiojantis įstatymas. Užstatymo tūrio ir pobūdžio verte galėtų būti įvardinta vietovės tūrinė kompozicija, gatvių išklotines sudarančių pastatų tūriai, vietovės panoramos ir siluetai, t.y. vertės kriterijumi galėtų būti Naujamiesčio kaip visumos pokytis, vertinamos turėtų būti vertingosios savybės, tačiau nagrinėjamu atveju jos aiškiai nustatytos nebuvo.

Dosjė abstrakčiai nustatė bÅ«tent Kauno miesto istorinės dalies, kaip teritorijos, vertingÄ sias savybes, o ne objekto Laisvės al. 90, Kaune, kaip kultÅ«ros paveldo objekto, vertingÄ sias savybes. Kadangi objekto Laisvės al. 90, Kaune vertingosios savybės kaltinime nurodytų veikų padarymo metu nebuvo nustatytos, todėl kaltinamoji R. G. negalėjo pažeisti kaltinime nurodytų vertingųjų savybių – užstatymo tÅ«rio ir pobÅ«džio.Teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tyrus įrodymų visumÄ , teismas sprendžia, kad R.

G. iÅ¡duodama planavimo sÄ lygas nepažeidė KultÅ«ros vertybės pagrindinio Dosjė (kodas U30, 1999-10-28 KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento įsakymas Nr. 292), Naujamiesčio vertingosios savybės – užstatymo tÅ«rio ir pobÅ«džio, taigi nepažeidė ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. ir 4 d., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 str. 4 d.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų priimtose nutartyse (Nr. 2K-622/2004, 2K-596/2004, 2K-512/2004, 2K-563/2006, 2K-238/2007, 2K-715/ 2007, 2K-10/2008) pažymėta, kad nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėtis yra materialioji, todėl Å¡ios normos taikymas galimas nustačius, kad buvo padaryta prieÅ¡inga valstybės tarnybai veika – valstybės tarnautojo savo pareigų neatlikimas arba jų atlikimas netinkamai; kad dėl to atsirado pasekmės – valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalÄ , kad tarp veikos ir pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.

Nagrinėjamu atveju didelė žala buvo siejama su KultÅ«ros paveldo departamento autoriteto sumenkinimu, tačiau teismui nenustačius, kad buvo padaryti įstatymų pažeidimai, konstatuotina, jog valstybės tarnautojai veikė vadovaudamiesi teisės aktais, todėl savo veiksmais jokios žalos padaryti negalėjo. Vien tai, kad apie pastatÄ , esantį Laisvės al. 90, Kaune, buvo raÅ¡yta spaudoje, negali bÅ«ti laikoma didele žala valstybei.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu.

Å i nekaltumo prezumpcijos sÄ voka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 str. 1 d. nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t.y. pakankamai kaltumÄ Ä¯rodančių įkalčių, o visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 str. 3 d., kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, kad “asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”.

Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti. Nagrinėjamu atveju R. G. už galimai padarytus pažeidimus netgi nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jos elgesys sukėlė tokius padarinius, dėl kurių R.

G. turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Teismas sprendžia, kad nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad R. G. netinkamai atliko savo pareigas, o valstybė, juridinis ar fizinis asmuo dėl to būtų patyrę didelės žalos, todėl ji pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Dėl I. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 229 str. (tarnybos pareigų neatlikimas) Kaltinamoji I.

V. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad iÅ¡duodama sÄ lygas nei kultÅ«ros vertybių įstatymo nei paveldo nuostatų, nei teritorijų planavimo dokumento nepažeidė. Baudžiamojo kodekso vienas iÅ¡ principų yra tai, kad nėra nusikalstamos veikos be įstatymo. Mano, kad baudžiamojo įstatymo nepažeidė, nes sÄ lygų iÅ¡davimas pastato rekonstravimui nėra baudžiamas. IÅ¡saugoti vertingÄ sias savybes nėra draudžiamas BK, o parengtas įstatymo nuostatomis. Pasas turėjo bÅ«ti parengtas dosjė pagrindu ir įteiktas savininkui, nuorodų jie negavo, o dabar iÅ¡duodami kilnojamo vertybėm ir tarybinio laikotarpio sÄ raÅ¡uose esančiuose pastatuose yra pasai.

SÄ lygos nuoroda atsirado nuodugniai atlikus visus tyrimus. Ekspertizės akte paraÅ¡yti istoriniai tyrimai, aplinkos analizė, tai yra tyrimų bÅ«dai. Nekilo abejonių, kad galėjo bÅ«ti pažeista ir, kad Naujamiesčio vietovės dalyje gali bÅ«ti saugoma ir keičiama ir kad vietovėms nepadarys žalos, tik tada iÅ¡davė sÄ lygas. Medžiaga buvo svarstyta penkių specialistų grupės. Tyrimais įrodyta, kad Å¡ioje dalyje buvo priestatai. IÅ¡duodama statytis priestatus nurodė, kad galima statyti priestatus ten kur buvo statiniai.

SÄ lygose įrašė siÅ«lymus, kad galėtų vadovautis MiÅ¡kinio idėjiniu projektiniu variantu. MiÅ¡kinis iÅ¡nagrinėjo pasiÅ«lymus ir nustatė, kurie iÅ¡ jų nesužalos vertingųjų savybių. Rasti tinkamÄ sprendimÄ plokÅ¡tumai, tai toks pasiÅ«lymas yra tik sveikintinas, o ne pažeidžiantis. Mano, kad reikėtų iÅ¡sinagrinėti, koks yra Laisvės al. 90 paminklinis pastatas. 1999 m. gavo dosjė, ji parašė raÅ¡tÄ direktorei dėl dosjė parengimo. Kai parašė pastabas dėl dosjė, atsakymo negavo, bet turėjo problemas padalinyje spręsti su ekspertų pagalba, tai buvo pagrindas sprendimų priėmimui.

Kai negavo atsakymo iÅ¡ direktorės, kreipėsi į ekspertus ir MiÅ¡kinis paaiÅ¡kino, kad užstatymo tÅ«ris nėra tokios iÅ¡raiÅ¡kos. Liudytojų pasakymai, kad tai pastatų visuma, tai yra iÅ¡vedžiojimai neparemti teisiniais dokumentais. Nėra tokios vertingosios savybės ir užstatymo tÅ«rio, todėl kreipėsi į ekspertus ir klausė, kas sudaro vietovės užstatymo tÅ«rį. Tyrimais nustatytos vertingos dalys ir elementai, statiniai, kurie sudaro vertingÄ sias savybes ir kurie gali bÅ«ti keistini.

Buvo atrinkti pastatai ir Laisvės al. 90 įvertintas kaip pakeistas ir nesudarantis vietovės užstatymo savybių. 2003-12-24 Nr.705 reglamentu nurodyta gyvenamieji pastatai, sklypų užstatymo formos ir įvardinta užstatymo pobÅ«dis. IÅ¡duodama sÄ lygas nenurodę keisti perimetro, pastatas negalėjo pažeisti vertingosios savybės, nes pastato niekas nepakėlė. Akte nėra nurodyta kokį metodÄ reikėtų taikyti miesto tÅ«riui iÅ¡matuoti. Nenurodytas koks Naujamiesčio tÅ«ris buvo 1999 metais darant dosjė.

Vartojamas žodis dosjė ,,nieko nekeisti“ nėra tokio nurodymo, nurodyta ,,vertinga“, o ,,saugojimui“ nėra nei vieno žodžio. Tai, kad ji pažeidė užstatymo tÅ«rį, turi bÅ«ti įrodyta dokumentais. Dėl žalos valstybei galima kalbėti tik dėl departamento autoriteto, o įrodyti žalÄ reikia atsakant kiek Naujamiesčio tÅ«ris buvo saugomas ir kiek jis pakito po rekonstrukcijų. Mano, kad žalai nustatyti nepakanka iÅ¡mastymų, reikia konkrečių apskaičiavimų. TÅ«ris tai geometrinė sÄ voka ir ji apibrėžta literatÅ«roje, nurodyti matavimo bÅ«dai.

Vietovės tÅ«rio neįmanoma apskaičiuoti, nes tai yra gatvės reljefas, aikÅ¡telės, įvažiavimai taip pat užstatymas, net vandens telkiniai. Nei vienam iÅ¡ objektų nėra paraÅ¡yta užstatymo tÅ«ris. Liudytojai pasakė, kad ,,suskaičiuoti miesto tÅ«rio negali ir miesto sÄ voka yra keista“, A. K. taip pat negalėjo pasakyti kas yra tÅ«ris, V. K. pasakė, kad niekada negirdėjo, jog urbanistinė struktÅ«ra yra vienas tÅ«ris, J. B. taip pat teigė, kad pastatui taikomas tÅ«ris apimtis ir aukÅ¡tis.

Kaltintojas ir departamento atstovai nepateikė įrodymų, kad jos iÅ¡duotomis sÄ lygomis nustelbtas nors vienas saugomas objektas. Byloje nėra nei vieno dokumento apie tai, kad iÅ¡duodama sÄ lygas pažeidė kurį nors kultÅ«ros paveldo objektÄ . Sklypo Laisvės al. 90 pastatui patvirtintas detalusis planas buvo patvirtintas ir įregistruotas į dokumentų registrÄ , o kad buvo panaikintas tokių dokumentų nėra. Norint keisti pobÅ«dį reikia sutikimo, tačiau neparaÅ¡yta, kad negalima vykdyti. Sutikimui iÅ¡duoti reikia įvertinti objekto vertės iÅ¡likimÄ , elementų gausÄ ir vertės požymius.

Vertinimas yra vieno žmogaus aktas, bet kad nebÅ«tų padaryta klaida, vertinant buvo iÅ¡nagrinėta visa tyrimo analizė. Ji suprato istorinės medžiagos pateikimÄ , pastato pasikeitimus, todėl iÅ¡davė sÄ lygas įvertinusi visÄ medžiagÄ . Mano, kad jos atliktuose veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, tačiau baudžiamÄ jÄ bylÄ praÅ¡o nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.Kaltinamajai I. V. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 229 str., padaryta 2008 m. vasario 21 d.

Å i nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 str.), kuriems veikos padarymo metu galiojusiame BK 95 str. (redakcija galiojusi nuo 2004 m. liepos 5 d. iki 2010 m. birželio 15 d.) buvo nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. 2010 m. birželio 15 d. buvo padarytas BK 95 str. pakeitimas, kuris pasunkino padėtį už neatsargius nusikaltimus, senaties terminas padidintas iki aÅ¡tuonerių metų.Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 2 d. numato, jog tik veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ .Teismas konstatuoja, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo penkerių metų senaties terminas I.

V. suėjo 2013 m. vasario 21 d. Baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, todėl baudžiamasis procesas I. V. atžvilgiu nutrauktinas (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).Daiktinių įrodymų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., 313 str., teismas, nusprendžia:

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.BaudžiamÄ jÄ bylÄ I. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, kaltinant jÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 229 str., nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.Kaltinamosioms paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinius pasižadėjimus neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                        Aurelijus Rauckis