fe68d9ed-dab2-4ea2-9f52-2ae8b39c4aa4 · Klaipėdos apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                   Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-410-651/2015                                                           Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02499-2014-4                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1; 45.4.3 (S)                                                                                 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S2015 m. birželio 19 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimo,  n u s t a t ė V.

R. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2014-06-22 19.30 val. kelio Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 223 kilometre, vairuodamas transporto priemonę „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso policijos pareigÅ«no reikalavimui pasitikrinti, ar nėra neblaivus, t. y. tokiu bÅ«du vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14, 18 punktų reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje.Klaipėdos mieto apylinkės teismas 2015-03-31 nutarimu V.

R. administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra paneigti V. R. parodymai, jog jis neatsisakė tikrintis neblaivumo, o tik paprašė palaukti 10–15 minučių, kadangi kÄ tik buvo iÅ¡gėręs alaus, į kÄ policijos pareigÅ«nai neatsižvelgė, o po 15 minučių jam tokios galimybės nebesuteikė net ir ne kartÄ papildomai praÅ¡ant ir jam nepagrįstai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį.Apeliaciniu skundu Lietuvos kelių policijos tarnyba praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nutarimÄ bei V.

R. paskirti 579 Eur baudÄ atimant teisę vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Nurodo, kad administracinių teisės pažeidimų protokole buvo konstatuotas tik pats faktas, jog V. R. atsisakė pasitikrinti, ar nėra neblaivus, o ne tai, kad jis buvo neblaivus. Policijos pareigÅ«nas, prieÅ¡ įformindamas pažeidimÄ , keletÄ kartų iÅ¡ V. R. reikalavo pasitikrinti blaivumÄ , tačiau jis atsisakė. Taip pat pareigÅ«nas vairuotojÄ Ä¯spėjo apie jam gresiančiÄ atsakomybę, jei jis atsisakys tikrintis.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teisme Å¡ios aplinkybės buvo patvirtintos, ir pabrėžta tai, kad baigiant įforminti KET pažeidimÄ , vairuotojas pats pasiÅ«lė pasitikrinti jo neblaivumÄ , tačiau policijos pareigÅ«nas tai padaryti atsisakė. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad V. R. privalėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, nepriklausomai nuo to, kada jis vartotojo alkoholį, Å¡i pareiga jam nustatyta KET 17 punkte. Tik jei V. R. sustabdymo vietoje bÅ«tų nustatytas neblaivumas, tuomet jis galėtų ginčyti neblaivumo nustatymo procedÅ«rÄ , t. y. tai, kad alkoholį vartojo mažiau nei prieÅ¡ 15 min. iki patikrinimo, ir, praėjus kažkuriam laiko tarpui, papraÅ¡yti pakartoti jo neblaivumo nustatymo procedÅ«rÄ .

Minėtu atveju neblaivumas nebuvo nustatomas, buvo konstatuotas tik faktas, kad V. R. atsisakė pasitikrinti, ar nėra neblaivus. Apeliantas pažymi, jog teisės aktai nenumato, kad baigiant įforminti KET pažeidimÄ , vairuotojui pageidaujant, bÅ«tų tikrinamas jo neblaivumas. Apie galimas pasekmes atsisakius pasitikrinti neblaivumÄ vairuotojas keletÄ kartų iÅ¡ anksto buvo įspėtas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas.Apeliacinis skundas atmestinas.    Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog V.

R. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis nepakluso policijos pareigÅ«no reikalavimui pasitikrinti, ar nėra neblaivus, t. y. tokiu bÅ«du vengė neblaivumo patikrinimo. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , padarė iÅ¡vadÄ , jog nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. R. kaltę, todėl administracinio teisės pažeidimo bylÄ V. R. nutraukė.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylÄ nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrinęs byloje esančius įrodymus bei susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių V. R. kaltę.Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, byloje daug dėmesio buvo skiriama aplinkybei, ar              V. R. organizme galėjo bÅ«ti alkoholio kiekis, virÅ¡ijantis leistinÄ normÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad veikos kvalifikavimui pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už neblaivumo patikrinimo vengimÄ reali asmens fiziologinė bÅ«klė (blaivus ar neblaivus) esminės įtakos neturi – atsakomybėn už tai vienodai traukiami tiek blaivÅ«s, tiek ir girti asmenys, sÄ moningai vengę jų neblaivumo patikrinimo.

Todėl nagrinėjamu atveju buvo aktualu nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai vengė pasitikrinti blaivumÄ , ir apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog byloje nėra paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog jis ne vengė pasitikrinti blaivumÄ , o tik prašė suteikti galimybę tikrintis neblaivumÄ po 10–15 min., nes buvo kÄ tik iÅ¡gėręs skardinę alaus. IÅ¡ tarnybinio praneÅ¡imo dėl KET pažeidimo matyti, jog praneÅ¡ime nurodoma, kad pažeidėjas atsisakė tikrintis blaivumÄ motyvuodamas tuo, kad neseniai gėrė alų (b. l. 13).

Tačiau tas pats policijos pareigÅ«nas L. M., surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolÄ V. R., teismo posėdyje parodė, jog gali bÅ«ti, kad žmogus prašė leisti pakartotinai pÅ«sti, nebeleido, nes praėjo nemažas laiko tarpas. Jei bÅ«tų paprašęs po minutės, bÅ«tų leista pakartotinai pÅ«sti (b. l. 83). Taigi iÅ¡ tokių policijos pareigÅ«nų parodymų matyti, jog iÅ¡ esmės buvo pokalbis su pažeidėju apie tai, kad jis nori pasinaudoti teise pÅ«sti į alkotesterį praėjus 15 min.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdyje L. M. parodė, jog jis yra susipažinęs, kaip reikia dirbti su alkotesteriu „Alcotest 6810“, kad alkotesteriu reikia tikrinti žmogų praėjus 15 min., jei jis iki tol pavartojo alkoholio. Tačiau nurodė, kad V. R. buvo tikrintas praėjus daugiau nei 15 min., nes nuo sustabdymo iki protokolo surašymo tikrai praeina 15 min. Šiuo atveju pastebėtina, jog patikimų duomenų, kad protokolo surašymo ir pokalbio trukmė galėjo trukti 15 min., byloje nėra.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, liudytojas parodė, kad policijos maÅ¡inoje yra kameros, ten tikrai girdėti, kaip jie ne kartÄ siÅ«lė pÅ«sti į alkotesterį ir V. R. atsisakė. Tačiau Lietuvos kelių policijos tarnyba tokio vaizdo įraÅ¡o teismui pateikti negalėjo, nes duomenys saugomi 60 parų. Esant tokioms aplinkybėms, negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymo procedÅ«ra truko ilgiau nei 15 min. ir dėl praėjusio ilgesnio laiko tarpo nebuvo suteikta galimybė pÅ«sti į alkotesterį.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismui buvo pateiktos V. R. žmonos telefono abonento išklotinės, iš kurių matyti, jog V. R. I. R. skambino 2014-06-22 19.43 val. Iš V. R. paaiškinimų bei liudytojos I. K. parodymų, duotų teismo posėdyje, matyti, kad jie parodė, jog po to, kai V. R. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jis skambino žmonai, kuri važiavo iš paskos kitu automobiliu kartu su I. K. ir jos vyru, ir pasakė, kad jis atsisakė pūsti, bet I. R. pasakė pūsti. 19.45 val.

V. R. paskambinęs I. R. pasakė, jog jam neleidžia pÅ«sti. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog V. R. pažeidimÄ padarė 2014-06-22 19.30 val., o pirmas skambutis I. R. buvo 19.43 val., sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nepasitvirtino L. M. parodymai, kad atliekant visÄ veiksmų sekÄ â€“ automobilio sustabdymas, dokumentų patikrinimas, vairuotojo pakvietimas į tarnybinį automobilį – tikrai praeina daugiau kaip 15 minučių. Ä®vertinus tai, jog alkotesterio „Alcotest 6810“ naudojimosi instrukcijos (b. l.

62) reikalavimuose nustatyta, kad prieÅ¡ tikrinant asmenį, jam iÅ¡gėrus alkoholio, reikia palaukti 15 min., tai, kad V. R. neneigė, kad prieÅ¡ pat sustabdymÄ buvo iÅ¡gėręs skardinę alaus, kad pokalbis tarp     V. R. ir policijos pareigÅ«nų, kad jam leistų pÅ«sti vėliau, buvo, kad negalima daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, jog protokolo įforminimo procedÅ«ra truko ilgiau nei 15 min., apeliacinės instancijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad V. R. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, sudėties.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal teismų praktikÄ administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieÅ¡taravimai dėl asmens kaltumo turi bÅ«ti paÅ¡alinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo bÅ«ti nutraukta. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d.

įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad teismas ėmėsi visų priemonių pašalinti iškilusiems prieštaravimams, tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V.

R. administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė.Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r i a: palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 31 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir Lietuvos kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                                  Dalia Kursevičienė