2024-04-10 Nr. AB-5790-3-61-3-10167-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-177-556/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10167-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. F. (D. F.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. F. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. F. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24–25 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus, teismas 2024 m. sausio 2 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teismas 2024 m. sausio 2 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjas skunde nenurodė laikotarpių, paliktos vietos laikotarpiams įrašyti. Be to, skundas grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, tai, teismo vertinimu reiškia, kad skundas yra iš anksto parengtos formos. Teismas nurodė, kad vien tai neatitinka skundui keliamų reikalavimų, nes pareiškėjo pareiga yra nurodyti ne abstrakčias aplinkybes, bet būtent tas, kurios susijusios su pareiškėju. Jeigu pareiškėjui būnant Vilniaus kalėjime vyko skunde nurodomi griovimo darbai, jis privalo nurodyti, kada minėti darbai vyko. Pareiškėjas teigia, kad buvo blogai su sveikata, tačiau jis privalo aiškiai išdėstyti, kada ir kokius sveikatos sutrikimus jautė, ar kreipėsi į sveikatos priežiūros pareigūnus, jei taip – kada ir kas buvo nustatyta ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėjas skunde dėsto aplinkybes apie tai, kur kalėjimo administracija veda nuteistuosius, tačiau iš skundo turinio neaišku, kaip pasireiškė neleistinas pareigūnų elgesys ir kaip su tuo susijęs pareiškėjas. Nurodydamas aplinkybes, jog pareiškėjui nebuvo pasiūlytas užimtumas, jis turėtų nurodyti, ar kreipėsi į kalėjimo administraciją su prašymu dalyvauti tam tikrose programose ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Teismas nurodė, kad pareiškėjui nepakanka skunde nurodyti tik abstrakčias aplinkybes, teisės aktų nuostatas ir teismų praktikos citatas. Pareiškėjas privalo pateikti individualų skundą, kuriame turi nurodyti tik individualius įrodymais laikomus faktinius duomenis ir pateikti skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo iš atsakovo išreikalauti įrodymus apie tai, kuriose kamerose jis buvo laikomas, apie pastato griovimo darbus ir kitus dokumentus, tačiau pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Taigi šiuo atveju pareiga pateikti skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus tenka pareiškėjui. Teismas nurodė, kad vien dėl to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, skundo priėmimo klausimas negali būti sprendžiamas kitaip, nei nustatyta ABTĮ.

Pareiškėjas pateikė skundo papildymą, kuriame nurodė, kad, pareiškėjo vertinimu, skundas atitinka ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, kadangi jame yra nurodytas skundžiamas laikotarpis, tačiau aiškumui patikslina, jog pažeidimai buvo padaryti laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 17 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d., kuomet pareiškėjas buvo suimtas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis negali gauti dokumentų, susijusių su kalėjime vykdomais darbais, uždarų teritorijų rėžiminių pastatų planų, nes tokie dokumentai gali būti išreikalauti tik teismo. Teigė, kad skundas dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtais valstybės tarnautojų daromais įstatymo pažeidimais, tai žemino jo orumą, vertė kentėti kitą pažeminimą. Teigė, kad gauti skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų negali, nes jo galimybes riboja jo, kaip nuteistojo, statusas.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas atitiko ne visus ABTĮ 24–25 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus, todėl teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, t. y. iš skundo formos teismas konstatavo, jog skunde nenurodyti laikotarpiai, o paliktos vietos juos įrašyti pareiškėjui, skundas iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir samprotavimais, tai, teismo vertinimu reiškia, kad skundas yra iš anksto parengtos formos. Minėta nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas nurodyti ne abstrakčias aplinkybes, bet būtent tas, kurios yra susijusios su pareiškėju, taip pat pateikti išdėstytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas pateikė skundo papildymą, kuriame nurodė, kad skundas dėl žalos atlyginimo grindžiamas neteisėtais valstybės tarnautojų daromais įstatymo pažeidimais ir teigė negalintis gauti aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nes jo galimybes riboja jo, kaip nuteistojo statusas.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo papildymą, konstatavo, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartyje nustatytų trūkumų – nedetalizavo ir nepagrindė skunde abstrakčiai nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas pareiškėjo skundo reikalavimas. Be to prašė išreikalauti iš atsakovo tam tikrus įrodymus, tačiau nepateikė jokių dokumentų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjas siekė surinkti tam tikrus duomenis, tačiau jam jo prašoma informacija nebuvo pateikta.

Teismas atkreipė dėmesį, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. (ABTĮ 56 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teisė gauti privačią informaciją apie save. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios trukdo jam pačiam jo prašomus išreikalauti įrodymus pateikti, nepateikė duomenų apie tai, kad pasinaudojo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiškėjo teise, kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos administraciją, tačiau juos jam buvo atsisakyta pateikti. Vien dėl to, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, skundo priėmimo klausimas negali būti sprendžiamas kitaip, nei nustatyta ABTĮ.

Teismas pareiškėjo skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.). Išaiškino pareiškėjui, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl teikti to paties skundo (prašymo, pareiškimo) teismui, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 1, 4 dalys).

III. Pareiškėjas D. F. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį ir skundą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka protingumo principo, teismas neteisingai taikė ABTĮ nuostatas. Teigia, kad skunde nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia skundą. Dėl savo specifinio statuso, kadangi tuo laikotarpiu buvo suimtas, negalėjo pristatyti su pažeidimu susijusių dokumentų, nes jam, kaip suimtajam, dokumentų, susijusių su rėžiminės apsaugos saugumu, Lietuvos kalėjimų tarnyba negali išduoti jokia forma. Dėl to pareiškėjas, remdamasis ABTĮ nuostatomis, prašė teismo išreikalauti reikiamus dokumentus, tačiau teismas to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teisę į teisingumą.

Pareiškėjas pažymi, kad skunde nurodė laikotarpius, kuomet buvo daromi pažeidimai, nurodė nuo kada buvo laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nenurodė laikotarpių ir surašė bendro pobūdžio skundą. Dėl nurodytų aplinkybių nutartis naikintina.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Kadangi pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 2 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2024 m. sausio 18 d. pateikė teismui procesinį dokumentą, įvardintą skundo papildymu, kuriame, kaip matyti iš jo turinio, patikslino pažeidimų laikotarpį, nurodė, kad dėl pažeidimų patyrė neturtinę žalą, t. y. dėl kalėjimo tarnautojų daromų teisės aktų pažeidimų kilo baimė dėl jo saugumo, daromi pažeidimai vertė kentėti orumo pažeminimą bei kitą pažeminimą. Pareiškėjas teigė, kad visus pažeidimus nurodė skunde remdamasis ABTĮ, taip pat nurodė ir laikotarpį, o pateikti nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų neturi galimybės dėl savo statuso, kadangi yra įkalintas. Be to, kalėjimo uždarų teritorijų rėžiminių pastatų planų, vykdomų darbų ir kitų įrodymų pateikti negali, nes jam, kaip nuteistajam, tokie įrodymai neteikiami, dėl to prašė juos išreikalauti iš atsakovo.

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, kadangi pareiškėjas per teismo 2024 m. sausio 2 d. nutartyje nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 9 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2005 m. vasario 7 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. ir 2000 m. birželio 30 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

Pažymėtina, kad skundo trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai tokio skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-789/2023, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-518-756/2020, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-496-525/2019). Teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų skundas neatitinka, bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo jį priimti, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad jis galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš ABTĮ nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas (ABTĮ 12 str.). Taigi termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-269-502/2020).

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, skunde, be kita ko, turi būti nurodoma: viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (4 punktas); trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinoma), gyvenamosios vietos (buveinės), jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai (5 punktas); konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (6 punktas); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta (7 punktas); pareiškėjo reikalavimas (8 punktas).

Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami šie priedai: skundžiamas aktas; dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. Elektroninės formos skundai (prašymai, pareiškimai) ir prie jų pridedamų priedų skaitmeninės kopijos pateikiami teisingumo ministro nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017 ir kt.).

Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo turinį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pareiškėjo skundas neatitiko pagrindinių skundui keliamų turinio ir formos reikalavimų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą, t. y. kamerose, kuriose buvo laikomas, nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, todėl negalėjo iškviesti pareigūno esant būtinybei; nuo 2022 m. sausio 26 d. buvo atliekami pastato griovimo darbai, tai kėlė pareiškėjui baimę, nes nuo vibracijos suskilinėjo perdangos, kilo dulkės, kuriomis pareiškėjui teko kvėpuoti, apie griovimo darbus jis nebuvo informuotas, tai kėlė baimę jo saugumui ir sveikatai, dėl atliekamų griovimo darbų jis nebuvo perkeltas į kitą kamerą, dėl to patyrė orumo pažeminimą, psichologinius išgyvenimus, diskomfortą; pareiškėjui pasijutus blogai, jis nebuvo nuvestas į medicininę dalį, dėl to jis jautėsi pažemintas, patyrė neigiamus išgyvenimus, kadangi kiti asmenys buvo išvedami pasivaikščioti, į medicininę dalį, paskambinti ir pan., nebuvo pasiūlytos užimtumo programos, t. y. pareiškėjas skunde nurodė faktines aplinkybes, tinkamai suformulavo skundo dalyką. Nors pareiškėjas skunde aiškiai ir nenurodė pažeidimo laikotarpio, tačiau įvertinus skundo turinį, be kita ko, matyti, jog laikotarpis, kuriuo pareiškėjas kildina jam padarytą neturtinę žalą, yra nuo 2022 m. sausio 26 d. iki 2022 m. lapkričio mėn. Taigi iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jame nurodytos pagrindinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas žalos atlyginimo reikalavimas: nurodyta, su kokiais neteisėtais veiksmais siejamas reikalavimas; konkretizuota, kokią žalą patyrė pareiškėjas, prašomos atlyginti žalos dydis, taip pat aiškus laikotarpis, kada, pareiškėjo teigimu, atlikti neteisėti veiksmai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pateiktas skundas atitiko ABTĮ nustatytus reikalavimus, jame buvo suformuluotas tiek skundo dalykas, tiek pagrindas, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti skundo priėmimo klausimą ir nustatyti procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas skundo reikalavimas. Vienu iš skundo trūkumų buvo laikoma tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kuriais grindžiamas reikalavimas, taip pat, jog nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas dėl jų gavimo kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją (ABTĮ 56 str. 5 d.). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu ABTĮ normų aiškinimu.

Teismas negalėtų skundo trūkumų grįsti tik įrodymų nepateikimu. Jei pareiškėjo skunde nebūtų pateikta pakankamai įrodymų, teismas turėtų pagrindą tokį skundą laikyti nepagrįstu ir jį atmesti remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ir negali atsisakyti jį priimti remiantis vien tuo, kad skundas nepagrįstas įrodymais. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimas savo pobūdžiu visuomet siejasi su poreikiu kompensuoti materialiai sunkiai įkainojamomis vertybėms padarytą žalą, todėl ir konkrečius įrodymus, bylojančius apie tai, kokiu būdu ir kaip minėta žala pasireiškė, kartais pateikti gali būti objektyviai neįmanoma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrindu suformuluoti reikalavimai apsprendžia ginčo administracinėje byloje ribas. Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Pastebėtina, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Administracinių teismų praktika, pagal kurią įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, be kita ko, grindžiama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, kurioje nurodoma, jog būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, jog įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kalinimo sąlygas tenka atsakovui. EŽTT savo praktikoje taip pat yra konstatavęs, jog šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Hacioglu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 2573/03). EŽTT šio pobūdžio bylose taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 42255/04, 37 par.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 33470/03, 82 par.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nepašalinus teismo nurodytų trūkumų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reguliuojančias skundo priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. F. (D. F.) atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius