2022-06-22 Nr. AB-17289-3-61-3-01750-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-543-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01750-2022

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų „Usoftgaming“ N.V. ir „Pulsion Processing“ Ltd atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų „Usoftgaming“ N.V. ir „Pulsion Processing“ Ltd skundą atsakovui Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai „Usoftgaming“ N.V. ir „Pulsion Processing“ Ltd (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Lošimų priežiūros tarnyba, Tarnyba) direktoriaus 2021 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. DIE-334 „Dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Įsakymas); 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą inicijuojant tyrimą dėl norminio administracinio akto – Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. DI-717 „Dėl galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti nelegalią nuotolinių lošimų veiklą, panaikinimo užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, teisėtumo; 3) įpareigoti atsakovą Lošimų priežiūros tarnybą išbraukti pareiškėjus ir interneto domeną (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lošimų priežiūros tarnybos tvarkomo nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašo (toliau – ir Sąrašas) (jeigu teismas netenkintų pirmojo reikalavimo); 4) priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas.

Kadangi pareiškėjų skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi nustatė pareiškėjams keturiolikos kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti skundo trūkumus. Teisme gautas pareiškėjų pareiškimas dėl skundo trūkumų šalinimo. Pareiškime nurodyta, kad skunde išsamiai aptartos aplinkybės ir nurodyti argumentai, pagrindžiantys, kad Įsakymas reikšmingai pažeidžia pareiškėjų teises ir kelia žalą, veikia tolimesnę pareiškėjų veiklą, jie susiduria su finansiniais sunkumais ir reputacine žala. Pareiškėjų teigimu, jie yra informuojami apie jiems aktualių mokėjimų blokavimą, kurį lemia skundžiamas Įsakymas ir jo pagrindu atliktas pareiškėjų įtraukimas į Sąrašą.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu.

Teismas teigė, kad nustatydamas pareiškėjų skundo trūkumus, nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2022, kurioje buvo nagrinėjamas klausimas dėl Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus įsakymo dėl nelegalios lošimų veiklos vykdymo interneto svetainėje, nurodė, jog pareiškėjas savo poziciją byloje grindė argumentais, kad Lietuvoje nevykdo veiklos, neorganizuoja lošimų ir pan., tai reiškė, kad Tarnybos pritaikytos priemonės jo materialiesiems interesams nesukelia jokio realaus juntamo poveikio. Teismas taip pat nurodė, kad net jei būtų pripažinti pagrįstais pareiškėjo teiginiai dėl jo teisėtų interesų pažeidimo Sprendimu, kai nėra ginčijami administraciniai aktai – Tarnybos direktoriaus įsakymas „Dėl privalomų nurodymų davimo“ bei jo pagrindu duoti privalomi nurodymai, administracinėje byloje pareiškėjo teisės niekaip negali būti ginamos, nes net pareikštų reikalavimų galimo tenkinimo atveju būtų tik konstatuojamas administracinio akto galimo neteisėtumo faktas, tačiau tai neturėtų realios įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams siūlė patikslinti skundo reikalavimus arba nurodyti aplinkybes, dėl kurių reikalavimas panaikinti Įsakymą galėtų būti bylos nagrinėjimo dalyku.

Teismo vertinimu, nors pareiškėjai nurodė, kad ginčijamo Įsakymo priėmimas paveikė tolimesnę jų veiklą; kad jis lėmė jiems aktualių mokėjimų blokavimą, tačiau teismas atkreipė pareiškėjų dėmesį į tai, kad jų skundžiamu Įsakymu buvo tiesiog konstatuotas teisės pažeidimas ir buvo nutarta kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo.

Taigi, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra susidariusi analogiška situacija, dėl kurios yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad pareikštų reikalavimų galimo tenkinimo atveju būtų tik konstatuojamas administracinio akto galimo neteisėtumo faktas, tačiau tai neturėtų realios įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms.

Be to, teismas nurodė, kad iš viešai prieinamų duomenų (https://lpt.lrv.lt/ – Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos internetinė svetainė) matyti, kad pareiškėjai į Sąrašą buvo įtraukti ne ginčijamu įsakymu, o kitu aktu, kuris nėra nei bylos nagrinėjimo dalykas, nei nurodytas skundo faktiniame pagrinde, todėl laikė, kad pareiškėjai nenurodė nei faktinio, nei teisinio pagrindo dėl reikalavimo išbraukti juos iš Sąrašo.

Atsižvelgiant į tai, kad per teismo nustatytą terminą pareiškėjai visų skundo trūkumų nepašalino, jų skundas teismo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjams (ABTĮ 33 str. 1 d.).

II. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas:

1) nepagrįstai paneigė pareiškėjų teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str.), bei neteisėtai sprendė, kad galimu patikslinto skundo reikalavimų tenkinimo atveju, tai neturėtų realios įtakos pareiškėjų materialiosioms teisėms. Teismas netinkamai vertino pareiškėjų ištaisytus skundo trūkumus, surinktus visus pareiškėjams prieinamus įrodymus ir, nepagrįstai užkirto kelią pareiškėjams, esant jų teisių pažeidimui, pasinaudoti teismine gynyba, jau skundo priėmimo stadijoje atlikus bylos nagrinėjimui iš esmės būdingus veiksmus. Pareiškėjai ištaisė teismo nurodytus skundo trūkumus ir pagrindė, kad skundžiamas Įsakymas sukelia jiems teisines pasekmes, todėl skundo turinys bei forma atitinka ABTĮ reikalavimus, leidžiančius pradėti administracinės bylos teiseną. Tik nagrinėjant pareiškėjų skundą tolesnėse administracinės bylos nagrinėjimo stadijose bus galima atsakyti į klausimą, ar pareiškėjų reikalavimai, suformuluoti skunde gali būti tenkinami. Taigi, teismas atsisako nagrinėti galimą pareiškėjų teisių pažeidimo klausimą, net neįvertinęs pažeidžiamų teisių turinio. Be to, pareiškėjų teisių pažeidimai buvo, be kita ko, sankcionuoti teismo procese (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-3644-1063/2022), kuriame pareiškėjai net neturėjo teisės dalyvauti. Vien dėl šių priežasčių, pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta;

2) nepagrįstai nevertino pareiškėjų argumentų, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtoje 2022 m. sausio 19 d. nutartyje (Interstorm byloje) nurodyta situacija nėra analogiška ir nėra ratio decidendi nagrinėjamai bylai. Įsakymas yra naikintinas kaip vienintelis pareiškėjų materialiąsias subjektines teises (be kita ko, sukeliantis realią žalą ir pasekmes blokuojant mokėjimus ir finansines operacijas) pažeidžiantis ir galimas ginčyti teisės aktas. Priešingai nei Interstorm byloje šiuo atveju pareiškėjai neturi jokių objektyvių galimybių atitinkamus sprendimus ginčyti, nes jų tikėtinai net nėra. Tarnybos paprašius pateikti visą informaciją, susijusią su pareiškėjų atžvilgiu atliktu tyrimu ir Tarnybos priimtais sprendimais, Tarnyba jokių sprendimų dėl privalomų nurodymų davimo pareiškėjams nepateikė. Aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje nagrinėtoje situacijoje pareiškėja aiškiai nenurodė materialių padarinių buvimo. Tuo tarpu, pareiškėjų situacijoje prašoma pritaikyti teisinės gynybos priemonė nulemtų, be kita ko, tai, kad (i) pareiškėjai vėl galėtų atlikti mokėjimus Lietuvoje (nesusijusius su lošimais ir tuos, kuriuos atlieka Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos), be to, (ii) pareiškėjai vėl galėtų netrukdomai atlikti finansinius mokėjimus kitose jurisdikcijose, nes nebeliktų pagrindų stabdyti jų vykdomų mokėjimų ir kitose finansų įstaigose, t. y. galėtų netrikdomai vykdyti savo veiklą bei nebepatirtų reputacinės žalos.

3) nepagrįstai nepasisakė ir neišsprendė dėl kitų pareiškėjų suformuluotų skundo reikalavimų priėmimo, dėl ko skundžiama nutartis negali būti laikoma pagrįsta. Teismas išsamiai ir argumentuotai nepasisakė, kodėl byloje negalėtų būti nagrinėjamas pareiškėjų reikalavimas išbraukti interneto domeną (duomenys neskelbtini) iš Tarnybos tvarkomo nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašo, tokiu būdu nepagrįstai apribodamas pareiškėjų teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Nagrinėjimo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundas laikytas nepaduotu nepašalinus trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu, nustatęs, kad nebuvo pašalinti teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartyje nustatyti skundo trūkumai. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai siekia apskųsti Įsakymą, kuriuo buvo tiesiog konstatuotas teisės pažeidimas ir buvo nutarta kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo. Be to, pasak teismo, nagrinėjamu atveju yra susidariusi analogiška situacija, dėl kurios yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2022, nurodydamas, kad pareikštų reikalavimų galimo tenkinimo atveju būtų tik konstatuojamas administracinio akto galimo neteisėtumo faktas, tačiau tai neturėtų realios įtakos pareiškėjo materialiosioms teisėms.

Atskirajame skunde pareiškėjai laikosi pozicijos, kad Įsakymas jiems sukelia realią žalą ir pasekmes blokuojant mokėjimus ir finansines operacijas. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas paneigė pareiškėjų teisę į teisminę gynybą, nevertino pareiškėjų argumentų, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtoje 2022 m. sausio 19 d. nutartyje nurodyta situacija nėra analogiška ir nėra ratio decidendi nagrinėjamai bylai, be to, nepasisakė ir neišsprendė kitų pareiškėjų suformuluotų skundo reikalavimų priėmimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

Taip pat akcentuotina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).

Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų.

Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; kt.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai yra pagrįsti. Nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nėra galimybės vienareikšmiškai pasakyti, ar Įsakymas sukelia pareiškėjams teisines pasekmes ar ne.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo išvada, jog skundžiamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas individualus administracinis aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-411-520/2021; kt.). Pabrėžtina, kad aplinkybė, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės ar įstatymų saugomi interesai iš tikrųjų buvo pažeisti, yra nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Byloje nėra Tarnybos direktoriaus įsakymų dėl privalomų nurodymų davimo, įtraukimo į Sąrašą ir kt. Pareiškėjai kreipėsi į Tarnybą ir teismui pateikė Lošimų priežiūros tarnybos tyrimo medžiagą, kurioje nėra pateikti susipažinti kiti pareiškėjos atžvilgiu priimti administraciniai aktai. Bylos nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu Lošimų priežiūros tarnybos internetiniame tinklalapyje (https://lpt.lrv.lt/lt/nelegalios-losimu-veiklos-vykdytojai/nelegalios-losimu-veiklos-vykdytoju-sarasas) nurodyta, kad skelbiamas Nelegalios lošimų veiklos vykdytojų sąrašas, datuojamas 2022 m. gegužės 27 d. Nr. NVL-19. Sąrašas paskutinį kartą papildytas 2022 m. gegužės 26 d. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. DIE-323. Sąrašo 738 punkte nurodyti pareiškėjai „Usoftgaming N. V.“ ir „Pulsion Processing LTD“ ir teismo, kuris išdavė leidimą duoti privalomą nurodymą tinklo paslaugų teikėjui ir/ar finansų institucijai, pavadinimas, nutarties priėmimo data, numeris – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI2-3644-1063/2021. Taigi pirmosios instancijos teismo prielaida (kad yra kitas administracinis aktas, kuris pareiškėjams sukelia teisines pasekmes) yra galima, tačiau ji turi būti nustatyta aiškiai ir pagrįsta įrodymais.

Be to, skundo priėmimo stadijoje nenustatytos ir kitos itin svarbios bylai faktinės aplinkybės dėl pareiškėjų materialinio teisinio suinteresuotumo ne / buvimo padaryti. Skundo priėmimo stadijoje nenustačius bylai reikšmingų aplinkybių, negalima spręsti, ar galima remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-7-492/2022 pateiktais išaiškinimais. Pažymėtina, kad minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis buvo priimta iš esmės išnagrinėjus pareiškėjo skundą apeliacine tvarka, pasisakius dėl pareiškėjų skunde nurodytų argumentų iš esmės, pirmosios instancijos teismui nustačius visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.

Analogiškos praktikos nuosekliai laikosi LVAT tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-443-520/2022).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomi argumentai dėl prašomo panaikinti Įsakymo, taip pat, ar šis aktas daro įtaką pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, turi būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, nes šioje proceso stadijoje nėra akivaizdu, jog ginčijamas Įsakymas nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių. Taigi, tik nagrinėjant bylą iš esmės, būtų galima išsiaiškinti Įsakymo priėmimo faktinius ir teisinius pagrindus ir ar iš tiesų jis pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, o atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjų pasirinktą galbūt pažeistų teisių teisminės gynybos būdą. Tai konstatavus, kiti atskirojo skundo reikalavimai šiame bylos nagrinėjimo etape nėra vertinami.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nutarė pareiškėjų skundą laikyti nepaduotu. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų „Usoftgaming“ N.V. ir „Pulsion Processing“ Ltd atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų „Usoftgaming“ N.V. ir „Pulsion Processing“ Ltd skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Ričardas Piličiauskas