2013-11-18 Nr. AB-8293-3-61-3-00122-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1631/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00122-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. U. prašymą atsakovui Regioninės plėtros departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu prašydamas panaikinti atsakovo Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 51TE-71 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. U.“ (toliau – ir Įsakymas).

Nurodė, kad 2012 m. spalio 4 d. iš Departamento patarėjos V. G. gavo elektroninio pašto laišką, kuriame buvo prašoma iki spalio 12 d. parengti ir elektroniniu paštu pateikti direktorei techninės užduoties projektą internetinės svetainės www.lietuvosregionai.lt sukūrimui. Tačiau pareiškėjas, būdamas Marijampolės apskrities skyriaus vedėju, ir manydamas, kad jo kompetencijai tokio pobūdžio užduotis nepriklauso, paprašė Departamento direktorės peradresuoti šią užduotį kitam asmeniui. Paaiškino, kad buvo dar keli susirašinėjimai tarp jo ir Departamento direktorės, nes ji įsakmiai liepė vykdyti jam pavestą užduotį, kurios pareiškėjas taip ir neįvykdė. 2012 m. spalio 31 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, į kurį vėliau pareiškėjas pateikė paaiškinimą, o 2012 m. gruodžio 18 d.

Departamento direktorė Įsakymu paskyrė jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjas su paskirta nuobauda nesutiko ir nurodė, kad komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija) 2012 m. lapkričio 29 d. išvada Nr. 51VL-114 (toliau – ir Išvada) yra galimai neteisinga ir šališka, nes buvo pažeistas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977, (toliau – ir Taisyklės) 3 punktas, Išvados konstatuojamoje dalyje nefiksuota tarnybinio nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo data;

Komisija nenustatė pavedimo, kaip nustatytos formos ir Departamento direktoriaus parašu patvirtinto dokumento, egzistavimo fakto; Išvadoje nėra duomenų, kad atsakingas už priminimą specialistas būtų apklaustas, nėra priminimą patvirtinančių dokumentų kopijų; Komisijos nariai – patarėja V. G. ir vyr. specialistė D. K. – galimai buvo šališkos ir suinteresuotos netirti tam tikrų epizodų; Komisija netyrė, kodėl Departamento direktorė neskyrė šios užduoties Departamento Vilniaus apskrities skyriaus vyriausiajam specialistui D.

Ž., kuriam 2011 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 51V-61 yra pavesta vykdyti bendrą Departamento skyrių Nacionalinės regioninės politikos viešinimui skirtoje interneto svetainėje www.vrm.lt/nrp talpinamos informacijos administravimą, jo neapklausė; Komisija netyrė, kodėl Departamento direktorė neskyrė šios užduoties Departamento patarėjoms L. B. ir V. G. arba vyr. specialistei D. K., kurios atitinkamai pagal funkcijų aprašymo 1.11. ir 1.18 punktus vykdo kitus su departamento funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio departamento direktoriaus pavedimus.

Pareiškėjo teigimu, Komisija neapklausė pavedime minimo Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir IRD) Informacinių technologijų taikymo poskyrio vyr. specialisto M. M. dėl šios užduoties aiškumo, vykdymo apimties, termino bei problematikos. Komisija netyrė ir nevertino, kodėl vykdyti pavedimo užduotį reikėjo pagal interneto svetainės www.vrm.lt atnaujinimo paslaugų pirkimo užduotį, nors Departamentas ir jo skyriai vykdo visai kitą veiklą nei Vidaus reikalų ministerija, organizacinė įstaigų struktūra yra skirtinga; kodėl užduotis, apimanti viso Departamento veiklą, buvo skirta tik Marijampolės apskrities skyriaus vedėjui ir šios aplinkybės nevertino.

Komisija neatsižvelgė į tai, kad Marijampolės apskrities skyriaus bei Marijampolės apskrities skyriaus vedėjo funkcijoms nepriskiriama internetinių svetainių kūrimo techninių užduočių projektų rengimas. Komisija netyrė, kodėl Departamento direktorė teikia užduotį, kuri iš esmės yra atlikta. Išvados teiginys, kad pareiškėjo prašymas peradresuoti pavedimą nebuvo pagrįstas, neatitinka tikrovės. Komisija neatsižvelgė į tai, kad Departamento direktorės elektroniniu paštu siųsti 2012 m. spalio 8 d. ir 11 d. atsakymai dėl pavedimo peradresavimo nėra argumentuoti ir yra pareiškėjo veiklą vertinančio bei moralizuojančio pobūdžio.

Juose neminimos jokios aplinkybės ir nepateikiami jokie argumentai dėl pavedimo skyrimo būtent pareiškėjui. Išvada ir jos pagrindu paskirta nuobauda yra nepagrįsta, todėl naikintina.

Atsakovas Regioninės plėtros departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Departamento direktorė 2012 m. spalio 4 d. E. U. davė pavedimą parengti ir el. paštu direktorei pateikti techninės užduoties projektą internetinės svetainės sukūrimo paslaugoms pirkti. Pareiškėjas šios pareigos neįvykdė, todėl direktorė 2012 m. spalio 15 d. pranešė jam, kad jis neįvykdė pavedimo parengti techninės užduoties projektą ir nurodė pateikti paaiškinimus dėl šio pavedimo neįvykdymo. Paaiškinimų E. U. per pranešime nustatytą terminą nepateikė ir tuo neįvykdė ir šio direktorės pavedimo. Paaiškino, kad pareiškėjas tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktus, jo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 51V-2, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.15 punktą, Departamento Marijampolės apskrities skyriaus nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 51V-1, (toliau – ir Skyriaus nuostatai) 10.5 punktą, Departamento darbo reglamento, patvirtinto Departamento direktoriaus 2011 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 5IV-13, (toliau – ir Darbo reglamentas) 12, 13 ir 14 punktus. Nurodė, jog Komisija visapusiškai ištyrė šių pažeidimų padarymo aplinkybes, nurodant neįvykdytų pavedimų pateikimo datą, jų įvykdymo terminus ir kt. Ginčijamu Įsakymu, atsižvelgiant į Išvadoje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Dėl pareiškėjo nurodomo Taisyklių 3 punkto pažeidimo paaiškino, kad direktorės 2012 m. spalio 15 d. pavedimo pateikti paaiškinimą dėl pavedimo parengti techninės užduoties projektą nevykdymas negali būti laikoma oficialia informacija apie tarnybinį nusižengimą, kurią gavo direktorė, nes jis nebuvo skirtas direktorei, šiuo pranešimu direktorė tik kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti informaciją apie pavedimo vykdymą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nebuvo pažeisti ir Darbo reglamento reikalavimai. Pagal Darbo reglamento 49 punktą, pavedimai gali būti duodami raštu ir žodžiu.

Pareiškėjo nurodyti reikalavimai taikomi pavedimams, duodamiems raštu, o Departamento direktorės 2012 m. spalio 5 d. pavedimas nebuvo pateiktas raštiškai. Todėl Komisijai nebuvo reikalo apklausti Departamento raštinės darbą organizavusios D. K., kaip mano pareiškėjas. Pareiškėjas taip pat manė, jog užduotį sugalvojo Departamento patarėja V. G. ir taip viršijo savo įgaliojimus, tačiau atsakovo nuomone, tai yra niekuo nepagrįsta pareiškėjo prielaida. Direktorės pavedimą V. G. perdavė pareiškėjui el. paštu, nes tai yra įprasta bendravimo su teritoriniais Departamento skyriais, nesančiais Vilniuje, forma.

Šio el. laiško kopija buvo nusiųsta ir direktorei, kuri, jeigu pavedimas būtų ne jos suformuluotas ar perduotas netiksliai, būtų apie tai žinojusi. Dėl pareiškėjo klausimo, kodėl pavedimas nebuvo skirtas kitiems tarnautojams, atsakovas paaiškino, kad direktorė, vadovaudamasi išdėstytomis Departamento darbą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, turėjo teisę duoti pavedimą pareiškėjui, o pareiškėjas turėjo pareigą pavedimą įvykdyti. Be to, pareiškėjas šiam pavedimui vykdyti buvo pasirinktas neatsitiktinai. Pareiškėjas jau anksčiau buvo pasisiūlęs Departamento direktorei už papildomą atlyginimą pats atlikti interneto svetainės kūrimo darbus (t. y. tuos darbus, kurių pirkimui techninę užduotį parengti ir buvo pavesta pareiškėjui).

Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad pareiškėjas turi su informacinėmis technologijomis susijusio darbo patirties (yra dirbęs Kalvarijos savivaldybės administracijos patarėju informatikai, informatikos ir matematikos mokytoju), būtent jam direktorė ir pateikė šį pavedimą. Atsakovo nuomone, jei pareiškėjui pavedimas buvo neaiškus ar netikslingas, jis privalėjo tai nurodyti direktorei, o ne atsisakyti vykdyti pavedimą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad direktorė delsė atsakyti į jo el. laiškus dėl pavedimo peradresavimo spalio 5-8 d., tačiau tomis dienomis Departamento direktorė buvo išvykusi į komandiruotę.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė VTĮ 28 straipsnį, 29 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalies 4, 5 ir 7 punktus, 3 straipsnį, Pareigybės aprašymo 7.15 punktą, Skyriaus nuostatų 1, 10.5 punktus. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad Marijampolės apskrities skyrius yra Regioninės plėtros departamento struktūrinis padalinys, kurio funkcijos neatsiejamai yra susijusios su Departamento funkcijomis įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką, taip pat į tai, kad Departamente bendrosioms funkcijoms vykdyti yra įsteigta tik viena pareigybė – Departamento vyriausiojo specialisto, vykdančio personalo ir dokumentų valdymo funkcijas, o techninių užduočių projektų rengimo funkcija nepriskirta nei vienam Departamento darbuotojui, teismas darė išvadą, kad Departamento direktorė turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą duoti pavedimą pareiškėjui parengti techninės užduoties projektą Departamento internetinės svetainės www.lietuvosregionai.lt sukūrimui. Darant tokią išvadą pažymėta, kad pareiškėjas anksčiau pats buvo pasisiūlęs Departamento direktorei už papildomą atlyginimą atlikti interneto svetainės kūrimo darbus, jo išsilavinimas yra aukštasis matematinis, pareiškėjas yra dirbęs Kalvarijų savivaldybės administracijos patarėju informatikai (veikla – informacinių sistemų projektavimas ir programavimas, darbo vietų kompiuterizavimas), informatikos ir matematikos mokytoju (b. l. 158-162), todėl Departamento direktorė, atsižvelgdama į pareiškėjo kvalifikaciją ir kompetenciją, turėjo pagrindo pavedimą parengti techninės užduoties projektą Departamento internetinės svetainės sukūrimui duoti būtent pareiškėjui. Pareiškėjo argumentas, kad pavedimas turėjo būti adresuotas Departamento darbuotojui, kuriam paskirta vykdyti bendrą interneto svetainės www.vrm.lt/nrp talpinamos informacijos administravimą, vertintinas kritiškai, kadangi valstybės tarnautojo funkcijos, susijusios su informacijos talpinimu interneto svetainėje, negalima sutapanti su interneto svetainės kūrimu ir/ar techninės užduoties tokiai svetainei sukurti parengimu.

Pavedimas pareiškėjui buvo perduotas el. paštu. Toks pavedimas laikytinas atitinkančiu Departamento darbo reglamento 49 punkto reikalavimus. Faktą, kad pareiškėjas suprato, kokia užduotis jam yra suformuluota pavedimu, ir kad ta užduotis yra adresuota jam, įrodo tarp šalių vykęs elektroninis susirašinėjimas. Byloje tarp šalių ginčo dėl to, jog Departamento direktorės 2012 m. spalio 4 d. pavedimas nebuvo įvykdytas, nėra. Remiantis anksčiau sprendime išdėstytais argumentais, padarius išvadą, kad Departamento direktorė pareiškėjui davė teisėtą ir pagrįstą pavedimą, ir atsižvelgiant į byloje nustatytą faktą, kad pareiškėjas pavedimo neįvykdė, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą (VTĮ 2 str. 12 d.).

Departamento darbo reglamento 55 punkto nuostatos, pagal kurią pavedimą gavęs tarnautojas, manantis, kad užduoties vykdymas nepriklauso jo kompetencijai, dėl pavedimo peradresavimo patiekia prašymą pavedimą davusiam asmeniui, negalima vertinti kaip prašymą pateikusio tarnautojo atleidimo nuo pavedimo vykdymo. Todėl pareiškėjo argumentai, kad ginčo pavedimą privalėjo vykdyti ne jis, o kitas tarnautojas, vertintini, kaip nepagrįsti nei teisės normomis, nei faktiniais duomenimis. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad nėra nustatyta pavedimo kaip nustatytos formos ir Departamento direktoriaus parašu patvirtinto dokumento, egzistavimo fakto, kas leidžia manyti, kad užduotį sugalvojo ir teikė patarėja V. G.. Šie pareiškėjo argumentai vertinti kaip nepagrįsti dėl anksčiau sprendime išdėstytų motyvų padarius išvadą, kad 2012 m. spalio 4 d. pavedimas, pareiškėjui perduotas el. paštu, laikytinas tinkamu pavedimo suformulavimu Departamento darbo reglamento 49 punkto taikymo prasme, o pavedimo turinys atskleidžia ir aplinkybę, kad pavedimą suformulavo Departamento direktorė.

Nepagrįstu laikytas ir pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeistas Departamento darbo reglamento 52 punktas, nustatantis pareigą vykdymą kontroliuojančiam specialistui likus 3 darbo dienoms iki pavedimo termino pabaigos rašyti priminimą pavedimo vykdytojui. Tarp pareiškėjo ir Departamento direktorės vyko elektroninis susirašinėjimas dėl pavedimo vykdymo. Priminimai apie pavedimą pareiškėjui buvo išdėstyti spalio 8 d. ir spalio 11 d. el. laiškuose.

Dėl Taisyklių 3 punkto taikymo sutikta su atsakovo argumentais, jog Taisyklėse taip pat nustatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas gali būti pradedamas ne vien tik gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą, bet ir valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nusižengimas yra padarytas neveikimu, t. y. jis yra tęstinis, o Departamento darbo reglamento 59 punkte yra numatyta galimybė pavedimo vykdymo terminą pratęsti, padaryta išvada, kad 2012 m. spalio 29 d. inicijuojant tarnybinį patikrinimą nebuvo pažeistos esminės tarnybinių tyrimų procedūros, galėjusios lemti tyrimo objektyvumą, pagrįstumą ir teisėtumą.

Nagrinėjamu atveju tarnybinis nusižengimas paaiškėjo 2012 m. lapkričio 26 d., kai ištyrus reikšmingas aplinkybes, surinkus reikiamus įrodymus, buvo surašyta Komisijos Išvada. Įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2012 m. gruodžio 18 d., taigi nepraleidus Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Padaryta išvada, kad pareiškėjo tarnybinis nusižengimas konstatuotas pagrįstai ir kvalifikuotas tinkamai, byloje nenustatyta jokių esminių procedūrinių pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti Departamento direktorės Įsakymą, todėl pareiškėjo skundas atmestas.

III. Pareiškėjas E. U. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (t. II, b. l. 1-5) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas Pareigybės aprašymo 7.15 punktą bei Skyriaus nuostatų 10.5 punktą aiškino formaliai ir tik pažodžiui. Toks formalus pažodinis aiškinimas galėtų lemti situaciją ad absurdum, kai Marijampolės apskrities skyriaus vedėjas turėtų vykdyti bet kokius Departamento direktoriaus pavedimus, net kai jie nėra susiję su Marijampolės apskrities skyriaus vedėjo pareigybės paskirtimi. Pirmosios instancijos teismo aiškinimą laikant teisingu tektų pripažinti, kad Marijampolės apskrities skyriaus vedėjo teisinė padėtis yra neapibrėžta ir nenuspėjama, yra iškreipta valstybės tarnautojo teisių ir pareigų pusiausvyra, eliminuotos jam priskiriamų įpareigojimų ribos, pašalintos bet kokios teisinio tikrumo prielaidos. Tokia Marijampolės apskrities skyriaus vedėjo teisinė padėtis būtų nesuderinama su teisinio apibrėžtumo ir teisinio tikrumo principais, kildinamais iš universalaus konstitucinio teisinės valstybės principo. Tai reiškia, kad teismo sprendime pateiktas Pareigybės aprašymo 7.15 punkto bei Skyriaus nuostatų 10.5 punkto aiškinimas disonuoja su minėtais teisinio apibrėžtumo ir teisinio tikrumo principais ir vien dėl to negali būti laikomas teisėtu.

Darbo reglamente yra numatyta situacija, kai valstybės tarnautojui duota užduotis gali neatitikti pastarojo pareiginių funkcijų (55 p.). Tokios Darbo reglamento nuostatos buvimas per se nepalieka vietos interpretacijai, kad Pareigybės aprašymo 7.15 punktas bei Skyriaus nuostatų 10.5 punktas įtvirtina besąlyginę pareigą Marijampolės apskrities skyriaus vedėjui vykdyti bet kokius Departamento direktorės pavedimus. Vilniaus apygardos administracinio teismo ginčijamame sprendime pateiktas minėtų nuostatų aiškinimas paneigia Darbo reglamento 55 punkto nuostatos tikslingumą ir jos buvimo prasmę raison d‘etre ir tai reiškia, kad šis aiškinimas yra ydingas, nes nėra sisteminis.

Departamento direktorės pavedimas pareiškėjui parengti ir pateikti direktorei techninės užduoties projektą internetinės svetainės www.lietuvosregionai.lt sukūrimui buvo susijęs su numatomu vykdyti viešuoju pirkimu. Ši aplinkybė yra atskleista ir Komisijos Išvadoje. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas Departamento direktorės pavedimo pareiškėjui teisėtumą ir pagrįstumą, turėjo tai daryti taip pat ir viešųjų pirkimų organizavimo teisinio reglamentavimo kontekste. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir TVŪD) vykdo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. gruodžio 10 d.

įsakymu Nr. 1V-884 patvirtintų Prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų planavimo, organizavimo, atlikimo bei atskaitomybės taisyklių (toliau – ir Pirkimo taisyklės) jam priskirtas specialiąsias vidaus administravimo funkcijas viešųjų pirkimų organizavimo srityje. Todėl tiek Departamento direktorės, tiek Departamento Marijampolės apskrities skyriaus vedėjo teisinė padėtis kompetencijos požiūriu atliekant su viešųjų pirkimų organizavimu susijusias funkcijas yra ribojama ir leidžiama tiek, kiek jos neperduota TVŪD.

Šiuo atveju Departamento direktorė, įgyvendindama įstaigos darbo organizavimo funkciją ir nustatydama užduotis pavaldiems valstybės tarnautojams, turi pareigą paisyti Pirkimo taisyklėse įtvirtinto kompetencijos paskirstymo. Toks teisės aiškinimas yra kildintinas iš viešojo administravimo subjektų veiklai taikomų vientisumo ir koncentracijos bei gero administravimo principų. Departamento direktorės pavedimas pareiškėjui parengti ir pateikti direktorei techninės užduoties projektą internetinės svetainės www.lietuvosregionai.lt sukūrimui negali būti kvalifikuojamas kaip teisėtas, kadangi tokio pobūdžio pavedimo davimas pareiškėjui neatitinka privalomą pobūdį Departamento direktorės atžvilgiu turinčių Pirkimo taisyklių 34 punkto reikalavimų.

Tų pačių motyvų pagrindu yra konstatuotinas Departamento direktorės pavedimo neteisėtumas ta apimtimi, kuria direktorė, duodama pareiškėjui pavedimą, nepaisė IRD specialiosios kompetencijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1V-313 patvirtintų IRD nuostatų 8.1, 8.3, 9.1, 10.4, 10.10, 10.11, 10.12 punktuose. Departamento direktorės pavedimas pareiškėjui parengti ir pateikti direktorei techninės užduoties projektą internetinės svetainės www.lietuvosregionai.lt sukūrimui laikytinas papildoma užduotimi, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos.

Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata įtvirtina reikalavimą, kad papildomos užduotys, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorės pavedimas pareiškėjui parengti ir pateikti direktorei techninės užduoties projektą internetinės svetainės www.lietuvosregionai.lt neatitinka VTĮ straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir dėl to nelaikytinas privalomu vykdyti.

Sprendžiant iš Komisijos Išvados tarnybiniu nusižengimu buvo laikoma tai, kad pareiškėjas nepateikė paaiškinimo apie pavedimo neįvykdymo priežastis. Minėto paaiškinimo nepateikimas buvo kvalifikuotas kaip nevykdymas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintos valstybės tarnautojo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą. Teismas dėl šio epizodo vertinimo nėra pasisakęs. Pareiškėjas pavedimo nevykdymo priežastis direktorei buvo nurodęs anksčiau, todėl dar vienas paaiškinimo teikimas būtų buvęs perteklinis. Be to, informacija apie pavedimo nevykdymo priežastis negali būti kvalifikuojama kaip teisės aktų nustatyta tvarka teiktina tarnybinė informacija nurodyta VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Tuo pačiu informacijos apie pavedimo nevykdymo priežastis nepateikimas negalėjo būti kvalifikuojamas kaip nevykdymas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintos valstybės tarnautojo pareigos teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą.

Atsakovas Regioninės plėtros departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 35-38) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad pareiškėjui buvo pavesta įvykdyti užduotį, atitinkančią jo vykdomas, pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, todėl pavedimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su Marijampolės apskrities skyriaus vedėjo pareigybės kompetencija (funkcijomis bei paskirtimi), pagrįstai laikytinas teisėtu ir privalomu vykdyti. Taip pat pažymi, kad pavedimu pareiškėjo buvo prašoma parengti techninę užduotį (o ne detalias technines sąlygas), t. y. parengti viešojo pirkimo užduotį siekiant inicijuoti viešojo pirkimo atlikimą už viešųjų pirkimų vykdymą atsakingam kitam struktūriniam Vidaus reikalų sistemos padaliniui, atliekančiam centralizuotus viešuosius pirkimus – ir TVŪD. Įsakymo dėl Pirkimo taisyklių 3 punktas reglamentuoja Departamento viešųjų pirkimų atlikimą būtent centralizuotai per kitą struktūrinį padalinį – TVŪD. Akivaizdu, kad TVŪD neturi kompetencijos nustatyti, kokio pobūdžio, apimties, specifikos dėl regionų plėtros, kokių techninių reikalavimų ribose turėtų būti perkamos internetinės svetainės paslaugos. Pirkimo taisyklių 30 punktas nustato, kad pačios įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos privalo viešuosius pirkimus atliekančiam struktūriniam padaliniui TVŪD parengti ir pateikti technines sąlygas, pirkimo užduotis (Pirkimo taisyklių 30.3 p.). Pavedimo negalėjo bei neturėjo vykdyti ir kitas pareiškėjo nurodomas struktūrinis Vidaus reikalų sistemos padalinys – IRD, nes pirkimo užduočių viešiesiems pirkimams atlikti rengimas kitiems struktūriniams padaliniams nėra šios įstaigos kompetencija. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad Pirkimo taisyklių 34 punktas nustato, kad prireikus pirkimo sąlygų techninė dalis rengiama su specialistais, įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos tarnautojais, neįrodo, kad pavedimą turėjo vykdyti kitos įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėjui nebuvo duotas pavedimas parengti „pirkimo sąlygas“, o tik pavedimas parengti ir pateikti „technines sąlygas“ pirkimo užduočiai, t. y. viešojo pirkimo atlikimo inicijavimui.

Pareiškėjas apskritai atsisakė vykdyti užduotį/pavedimą, o ne ieškojo būdų pavedimui vykdyti, neteikė paklausimų kitiems struktūriniams padaliniams. Be to, Departamento direktorė neturi teisių atsisakyti skirto vadovybės pavedimo ir jį skirti kitam/kitiems struktūriniams padaliniams vykdyti, nes butų pažeistas subordinacijos valstybės tarnyboje principas. Nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad pavedimas pareiškėjui parengti ir pateikti direktorei techninės užduoties projektą laikytinas papildoma užduotimi, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos, kadangi, kaip teisingai ir pagrįstai pažymėjo teismas, pavedimas susijęs su pareiškėjo vykdomomis funkcijomis, todėl negali būti traktuotinas kaip papildoma užduotis. Direktorės pavedimu skirta užduotis atitinka pareiškėjo Pareigybės aprašymo 7.15 punkto nuostatą. Neatitinka tikrovės pareiškėjo teiginiai, kad numatytas viešasis pirkimas dėl interneto svetainės sukūrimo paslaugų apskritai nebuvo vykdomas. Pareiškėjui neįvykdžius pavedimo, užduotį atliko kitas Departamento struktūrinis padalinys.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 51TE-71 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. U.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Įsakymu anksčiau minėta tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta atsižvelgiant į komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti 2012 m. lapkričio 26 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 51VL-114 konstatuotus nusižengimus, t. y. už Departamento direktoriaus pavedimo nevykdymą ir prašomos informacijos apie savo tarnybą neteikimą.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindus ir tvarką valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. IX-855 redakcija) nuostatos bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Anksčiau minėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas neįvykdė Departamento direktorės 2012 m. spalio 4 d. duoto pavedimo, t. y. iki 2012 m. spalio 12 d. parengti ir elektroniniu paštu pateikti direktorei techninės užduoties projektą internetinės svetainės www.lietuvosregionai.lt sukūrimui. Vadovaujantis bylos medžiaga, darytina išvada, jog tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl to, ar Departamento direktorės duotas pavedimas patenka į pareiškėjo pareigybės aprašymo punktuose nurodytas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas palaikė atsakovo poziciją bei padarė išvadą, kad pareiškėjui Departamento direktorės duotas pavedimas patenka į jo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, Marijampolės apskrities skyrius yra Regioninės plėtros departamento struktūrinis padalinys, kurio funkcijos neatsiejamai susiję su Departamento funkcijomis įgyvendinant nacionalinę regioninę politiką, Departamente bendrosioms funkcijoms vykdyti yra įsteigta tik viena pareigybė – Departamento vyriausiojo specialisto, vykdančio personalo ir dokumentų valdymo funkcijas, o techninių užduočių projektų rengimo funkcija nepriskirta nei vienam Departamento darbuotojui, todėl Departamento direktorė turėjo tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą duoti pavedimą pareiškėjui parengti techninės užduoties projektą.

Pareiškėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktorės 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 51VL-2, 7.15 punkte nustatyta, kad siekiant užtikrinti tinkamą departamentui pavestų veiklos tikslų ir funkcijų įgyvendinimą, šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo kitus su skyriaus funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio departamento direktoriaus pavedimus. Nors minėtame aprašyme įtvirtintas funkcijų sąrašas nėra baigtinis, tačiau ši pareigybės aprašymo nuostata aiškiai apibrėžia E. U. kaip Marijampolės apskrities skyriaus vedėjo veiklos (funkcijų) ribas, susiedama jas su skyriaus vykdomomis funkcijomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-1868/2013 yra pažymėjęs, kad nustatant, kokia valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų apimtis, būtina atsižvelgti ne vien tik į pareigybės aprašyme nurodytą tarnautojo veiklos sritį, bet ir į pareigybės aprašyme nurodytą pareigybės paskirtį, specialiuosius reikalavimus, funkcijų aprašymą. Išnagrinėjus Departamento direktoriaus 2011 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 51V-1 patvirtintų Departamento Marijampolės apskrities skyriaus nuostatų dalį „Skyriaus veiklos tikslas ir funkcijos“ konstatuotina, jog tiek pareigybės aprašyme, tiek Marijampolės apskrities skyriaus nuostatuose visiškai nėra įtvirtinta jokių nuostatų (funkcijų), kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas atsakingas ir už Departamento internetinės svetainės tvarkymą/administravimą ar atlieka kitas su informacinėmis technologijomis susijusias funkcijas. Su pastarąja sritimi negalima rasti jokių sąsajų ir išanalizavus Departamento Marijampolės apskrities skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo specialiuosius reikalavimus. Tai, jog E. U. anksčiau yra dirbęs Kalvarijos savivaldybės patarėju informatikai bei informatikos ir matematikos mokytoju, nėra pagrindas (juridinis) duoti pavedimą parengti techninės užduoties projektą Departamento internetinės svetainės sukūrimui būtent pareiškėjui.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, kad skyriaus vedėjas E. U., neteikdamas informacijos apie savo tarnybą Departamento direktorei, savo veikloje neužtikrino valstybės tarnautojo pareigų vykdymo, todėl pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą, o pareiškėjo kaltė pasireiškia pareigų nevykdymu. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą. Išanalizavusi anksčiau aptartas bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamento direktorės 2012 m. spalio 15 d. nurodymas pateikti paaiškinimą dėl pavedimo nevykdymo nelaikytinas informacijos teikimu apie savo tarnybą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme. Be to, iš susirašinėjimo (elektroninių laiškų) tarp pareiškėjo ir Departamento direktorės, matyti, kad atsisakymo vykdyti pavedimą priežastis E. U. buvo aiškiai ir du kartus išdėstęs Departamento direktorei adresuotuose elektroniniuose laiškuose, todėl jos Departamento direktorei buvo žinomos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktinę situaciją, taikė ir aiškino teisės normas, ko pasėkoje priėmė netinkamai motyvuotą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo E. U. skundas tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo E. U. skundą tenkinti. Panaikinti Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 51TE-71 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. U.“

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius