fe647c1e-b159-4d85-9370-c8c28ee10dc1 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-664-810/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20895-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.1; 1.2.4.6.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 17 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo,sekretoriaujant Urtei Piluckei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistojo R.

B. gynėjai advokatei Angelei Fominienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Ramučio Mickaus apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.Viso laisvės apribojimo laikotarpiu skirta BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta pareiga bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytas draudimas naudoti (vartoti) psichikÄ veikiančias medžiagas: alkoholinius gėrimus, narkotines ir psichotropines medžiagas. Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos skyriuje dienos.R.

B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : R. B. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gegužės 4 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) esančio namo kambaryje kilusio konflikto metu sumušė Å¡eimos narį – sugyventinę D. Å ., t. y. tyčia jai ranka suduodamas vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį bei spirdamas du kartus į pilvÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ , sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmÄ .

Apeliaciniame skunde prokuroras praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti – R. B. paskirti 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuriÄ , vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Taip pat praÅ¡oma į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ bei priimti sprendimÄ dėl kardomosios priemonės panaikinimo.

Skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lengvinančia R. B. atsakomybe pripažino tai, jog nuteistasis padaręs nusikalstamÄ veikÄ prisipažino ir gailėjosi, kadangi jis kaltę visiÅ¡kai pripažino tik antrosios apklausos metu ir tik dėl jau surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, bei siekdamas Å¡velnesnės bausmės skyrimo, taikant BK 641 straipsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, jog pirminės apklausos metu R. B. kaltės nepripažino, kadangi buvo neblaivus, kas neatitinka tikrovės, nes R.

B. buvo apklaustas praėjus daugiau kaip 14 valandų, todėl suvokė jį supančiÄ aplinkÄ , orientavosi ir galėjo tinkamai paaiÅ¡kinti tikras įvykio aplinkybes, tačiau sÄ moningai neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , teigdamas, jog su sugyventine tik susistumdė ir tikrai jokių smÅ«gių nesudavė. Pažymėtina, jog antrosios apklausos metu nuteistasis nurodė, jog pirmoje apklausoje kaltu neprisipažino, nes taip norėjo iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, o versijÄ , jog pirmos apklausos metu davė parodymus dar bÅ«damas neblaivus, nuteistasis pateikė tik jį apklausiant teisme.

Be to, nuteistojo gailėjimasis yra formalus, kadangi jis bandė pateisinti savo veiksmus, teigdamas, jog konfliktÄ iÅ¡Å¡aukė nukentėjusiosios priekaiÅ¡tai. Bandymas dėl nusikalstamos veikos padarymo iÅ¡ dalies apkaltinti nukentėjusįjį teismų praktikoje laikomas nesÄ Å¾iningu kaltininko elgesiu ir Å¡velninančios atsakomybę aplinkybės nebuvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383-895/2015).Skunde taip pat pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį, neatsižvelgė į tai, kad R.

B. smurtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ savo Å¡eimos narį padarė bÅ«damas recidyvistas, praėjus keliems mėnesiams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo už žmonos, t. y. Å¡eimos nario, išžaginimÄ ir seksualinį prievartavimÄ bei bendrininkaujant smurto pavartojimÄ prieÅ¡ nepilnamečius asmenis ir moterį bei tyčinį svetimo turto sugadinimÄ , kas rodo, jog nuteistasis iÅ¡vadų nepadarė. Todėl teismo argumentas, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, prieÅ¡tarauja BK 54 straipsnio 2 dalies ir 41 straipsnio nuostatoms.

Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, jog R. B., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo charakterizuojamas neigiamai, darė drausmės pažeidimus. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes bei dviejų R. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimÄ ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ , darytina iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Prokuroro manymu, teismas klaidingai įvertino ir tai, kad nusikaltimas pagal savo pobÅ«dį yra mažiau pavojingas, kadangi smÅ«giai kumščiu suduoti į mažiau pavojingas kÅ«no vietas (ne į galvos sritį).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai smÅ«giai buvo suduoti į veidÄ , pilvÄ , kojÄ , iÅ¡ viso 4 smÅ«giai. Teismų praktikoje nėra pateiktos aiÅ¡kios ir metodiÅ¡kai pagrįstos galimų pasekmių po tam tikro poveikio nukentėjusių asmenų kÅ«nams ribos, vieno smÅ«gio kumščiu į pilvÄ sudavimas paprastai sukelia skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514/2009).Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Ramučio Mickaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra šalinti galimas žemesnės instancijos teismų klaidas, neleisti, jog būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus, ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių galėjo padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors žemesnės instancijos teismų nagrinėtoje baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas.

Teisėtas ir pagrįstas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nagrinėjamu atveju prokuroras apeliaciniu skundu neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, R. B. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikacijos, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami, tačiau nesutinka su tuo, kad teismas pripažino R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip pat mano, kad teismas R. B. parinko per Å¡velniÄ bausmės rūšį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , įvertinusi byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamÄ Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. birželio 6 d. nuosprendį ir susipažinusi su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R.

B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau neteisingai įvertino bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, dėl ko B. B. paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Šioje normoje nustatyti trys alternatyvūs lengvinančios aplinkybės pagrindai:

1) kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis;

2) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ;

3) kaltininko prisipažinimas ir padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti padarytoje nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Taigi teismas, norėdamas konstatuoti Å¡iÄ kaltininko atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, turi nustatyti ne tik kaltininko prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir bent vienÄ iÅ¡ minėtų alternatyvių pagrindų. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, prokuroras mano, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Å¡iÄ R. B. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kadangi nuteistasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiÅ¡kai pripažino tik antrosios apklausos metu ir tik dėl jau surinktų įrodymų, patvirtančių jo kaltę, be to, jo iÅ¡reikÅ¡tas gailėjimasis yra formalus, kadangi R.

B. bandė teisinti savo veiksmus, teigdamas, jog konfliktÄ iÅ¡provokavo nukentėjusiosios priekaiÅ¡tai. Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad R.

B., apklausiamas kaip įtariamasis, pirminės apklausos metu, iÅ¡ tiesų, neigė sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajai, tačiau tiek iÅ¡ nuteistojo vėlesnės ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos, tiek iÅ¡ jo parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog R. B. neneigė smurtavęs prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , t. y. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiÅ¡kai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, jog ir R. B. dėl skirtingai duotų parodymų paaiÅ¡kino, kad pirmosios apklausos metu kaltės nepripažino, kadangi buvo neblaivus.

Apylinkės teismas sutiko, kad tai turėjo įtakos jo parodymų davimui. Su tokia teismo pozicija apeliaciniame skunde nesutiko prokuroras, teigdamas, kad R. B. buvo apklaustas praėjus daugiau kaip 14 valandų, todėl suvokė jį supančiÄ aplinkÄ ir galėjo paaiÅ¡kinti tikras įvykio aplinkybes. Apygardos teismas, iÅ¡analizavęs įtariamojo apklausos bei teisiamojo posėdžio protokolų turinį, pažymi, jog tiek antrosios apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu R.

B. pagrindiniu motyvu, kodėl pirmosios apklausos metu davė skirtingus parodymus dėl kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , nurodė ne tai, jog buvo apklausiamas neblaivus, o teigė, jog smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ panaudojimo fakto neprisiminė dėl to, jog įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tyrėjai parodė tik tai, kÄ prisiminė. IÅ¡ byloje esančio neblaivumo patikrinimo registracijos žurnalo kopijos matyti, jog 2018 m. gegužės 5 d. 00.57 val., t. y. praėjus apytiksliai 3 valandom nuo nusikalstamos veikos padarymo, R.

B. nustatytas 2,33 promilės girtumas. Neblaivumo patikrinimo metu gauti duomenys, taip pat jo parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iÅ¡ kurių matyti, jog R. B. negalėjo nurodyti į kurias konkrečiai kÅ«no vietas ir kiek kartų smÅ«giavo nukentėjusiajai, tik teigė galėjęs jai suduoti, iÅ¡ esmės patvirtina, jog R. B. dėl savo girtumo nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo neprisiminti, kad nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtÄ , todėl pirmosios apklausos metu nepripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties.

Kadangi baudžiamojoje teisėje privaloma vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių nėra galimybės paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, Å¡ia R. B. iÅ¡kelta versija, kuri nėra paneigta jokiais kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, apygardos teismas vadovaujasi ir sprendžia, jog Å¡iuo atveju aplinkybę, kad R. B. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu. Tokiu atveju svarbu įvertinti tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-516-697/2015, 2K-194-942/2017). Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog R.

B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo antrosios apklausos metu pripažino tik dėl jau surinktų įrodymų, siekdamas Å¡velnesnės bausmės skyrimo. Å is prokuroro argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos, antrÄ kartÄ R. B. buvo apklausiamas praėjus vos 2 dienoms po pirmosios apklausos. Per laikotarpį nuo pirmosios apklausos iki antrosios apklausos atlikimo, iÅ¡ esmės nebuvo surinkti jokie papildomi duomenys, kurie patvirtintų R. B. kaltę dėl jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ .

Be to, byloje nėra jokio raÅ¡ytinio R. B. ar jo gynėjo praÅ¡ymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, taigi, akivaizdu, kad R. B., duodamas parodymus antrosios apklausos metu, negalėjo žinoti kokie įrodymai buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir pripažinti kaltę tik siekiant Å¡velnesnės bausmės jo atžvilgiu. NuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius – teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015).

Nagrinėjamu atveju nuteistojo gailėjimÄ si padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtina jo ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, iÅ¡ kurių matyti, jog R. B. parodė nuoÅ¡irdžiai besigailintis dėl padaryto nusikaltimo, savo elgesį vertinantis blogai. Be to, R. B. atsiprašė nukentėjusiosios, o Å¡i nurodė jam atleidžianti. Nors prokuroras teigia, jog nuteistojo gailėjimasis yra formalus, kadangi jis bandė pateisinti savo veiksmus, teigdamas, jog konfliktÄ iÅ¡Å¡aukė nukentėjusiosios veiksmai, tačiau apygardos teismas su tokia prokuroro nuomone nesutinka.

Kaip matyti iÅ¡ R. B. duotų parodymų, jis, iÅ¡ tiesų, liudijo, jog konfliktas prasidėjo dėl jo sugyventinės priekaiÅ¡tų, tačiau tai, teisėjų kolegijos manymu, negali bÅ«ti laikoma bandymu pateisinti savo nusikalstamÄ elgesį, kadangi tokiu bÅ«du R. B. tik nurodė kokios aplinkybės paskatino jį panaudoti fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ . Juo labiau, tai, kad tarp R. B. ir nukentėjusiosios D. Å ., iÅ¡ tiesų, įvyko žodinis konfliktas, patvirtino ir pati nukentėjusioji.

Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo teigti, jog R. B. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo buvo nesÄ Å¾iningas ir to pagrindu tvirtinti, jog R. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi tik formaliai. Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog žemesnės instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad R. B. elgesys atitinka jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, įtvirtintÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Dėl bausmės skyrimo Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R.

B. paskirtos bausmės, visų pirma, pažymima, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .Nagrinėjamu atveju, R. B. nuteistas Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ . Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę R. B., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė vienÄ baigtÄ nusikaltimÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, įvertino įvykdytos nusikalstamos veikos motyvus (motyvas – pyktis), ir tikslus (smurtas panaudotas siekiant iÅ¡spręsti konfliktÄ ), tai, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos pavojingumÄ â€“ apylinkės teismas pažymėjo, jog nusikaltimas pagal savo pobÅ«dį yra mažiau pavojingas, kadangi suduota 4 smÅ«giai kumščiu į mažiau pavojingas kÅ«no vietas (ne į galvos sritį), į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į R. B. asmenybę, konstatuodamas, jog jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas vienÄ kartÄ teistas už išžaginimÄ , seksualinį prievartavimÄ , nukreiptÄ prieÅ¡ jo žmonÄ , fizinio skausmo sukėlimÄ kitiems asmenims. Spręsdamas dėl bausmės rÅ«Å¡ies R. B. parinkimo, apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistasis yra atlikęs 3 mėnesių ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už sunkių nusikaltimų padarymÄ , tačiau, praėjus 6 mėnesiams nuo jo paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, padarė naujÄ smurtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ , kas rodo, kad laisvės atėmimo bausmė pasiekė nubaudimo tikslus, tačiau nepasiekė prevencinių bausmės tikslų.

Anot apylinkės teismo, vėl paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę, bÅ«tų nutraukta R. B. gyvenimo laisvėje adaptacija. Apylinkės teismas taip pat įvertino, jog pagrindinė pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio priežastis yra alkoholio vartojimas, todėl bausmės tikslai bÅ«tų efektyviau pasiekti R. B. skyrus ne laisvės atėmimo, o laisvės apribojimo bausmę, skiriant jam individualiai parinktas pareigas ir draudimus. Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju paskirta laisvės atėmimo bausmė neatitiktų proporcingumo, teisingumo, bausmės individualizavimo principų bei bausmės paskirties, ir už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskyrė R.

B. laisvės apribojimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagÄ , įvertinęs prokuroro skunde iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ paskirti nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, nepakankamai atsižvelgė į ankstesnį nuteistojo teistumÄ , neįvertino praeityje jo padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«džio, jų ryÅ¡io su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika, nusikalstamos veikos įvykdymo momento, todėl parinko bausmės rūšį, kuri savo griežtumu neatitinka bylos aplinkybių ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog praeityje R. B. buvo teistas du kartus – VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. ir 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiais. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas už savo žmonos išžaginimÄ ir seksualinį prievartavimÄ . Darydamas Å¡ias nusikalstamas veikas, nuteistasis nukentėjusiosios atžvilgiu taip pat naudojo smurtÄ â€“ tempė už rankų ir plaukų, spyrė jai į veidÄ galvÄ , tokiu bÅ«du nesunkiai sutrikdydamas jos sveikatÄ .

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu R. B. nuteistasis už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ . Minėtame nuosprendyje konstatuota, kad R. B. smurtavo net trijų asmenų atžvilgiu – sudavė kumščiu į nosį nepilnamečiui D. K., V. K. tÄ sė už plaukė, smaugė, spardė į įvairias kÅ«no vietas, sudavė ne mažiau du smÅ«gius į įvairias kÅ«no vietas rankomis, R.

A. įspyrė į Å¡onÄ . Taigi, akivaizdu, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, dėl kurios padarymo R. B. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, savo pobÅ«džiu iÅ¡ esmės nesiskiria nuo ankstesniais nuosprendžiais R. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų – ji taip pat susijusi su fizinio smurto panaudojimu kito asmens atžvilgiu, anksčiau nuteistasis taip pat yra smurtavęs prieÅ¡ savo Å¡eimos narį, silpnesnius asmenis – moteris ir nepilnametį. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika yra bÅ«dingo R.

B. nusikalstamo elgesio modelio pavyzdys. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. ir 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos ir nuteistajam VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatyta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis, atlikęs bausmę, iÅ¡ pataisos įstaigos buvo paleistas tik 2017 m. spalio 6 d. Taigi, naujÄ nusikalstamÄ veikÄ R. B. padarė praėjus vos 6 mėnesiams po to, kai atliko VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatytÄ galutinę laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ankstesnė laisvės atėmimo bausmė, kuri yra griežtesnė nei skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. B. už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta laisvės apribojimo bausmė, jo nepataisė, nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė R. B., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Å iame kontekste pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai, kad laisvės atėmimo bausmė nebuvo efektyvi, siekiant prevencinių ir pataisymo bausmės tikslų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam neturėtų bÅ«ti skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad BK 41 straipsnis numato ne tik pirmosios instancijos teismo nurodytus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau ir kitus bausmės tikslus – nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Å iuo atveju, nuteistojo asmenybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skiriant jam Å¡velnesnę bausmę nei terminuotas laisvės atėmimas, nebÅ«tų užtikrinti visi kiti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pažymėjo, jog pagrindinė R. B. nusikalstamo elgesio priežastis yra alkoholio vartojimas, ir sprendė, kad Å¡i problema efektyviau gali bÅ«ti iÅ¡spręsta nuteistajam skiriant laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojant jį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Å iame kontekste apygardos teismas pažymi, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti sėkmingai pasiekti tik esant paties asmens teigiamam nusistatymui. IÅ¡ R. B. duotų parodymų matyti, jog nuteistasis supranta, kad bÅ«tent alkoholio vartojimas lemia jo smurtinį elgesį, tačiau taip pat matyti, jog iki Å¡iol jis nedėjo pastangų kovoti su Å¡ia problema, nepaisant to, jog ankstesnes nusikalstamas veikas taip pat padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholinius gėrimus vartoja toliau, nesistengdamas atsiriboti nuo veiksnio, akivaizdžiai skatinančio jį nusikalsti.

Be to, net ir pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu R. B. nežadėjo imtis aktyvių veiksmų (pavyzdžiui visiškai atsisakyti alkoholinių gėrimų), galinčių turėti įtakos tolimesniam jo nusikalstamam elgesiui. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju būtent laisvės apribojimo bausmė bus efektyvesnė, norint pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, nei laisvės atėmimo bausmė.

PrieÅ¡ingai, bÅ«damas laisvėje, nuteistasis galės toliau laisvai piktnaudžiauti alkoholiu, kas gali įtakoti ir naujos nusikalstamos veikos padarymÄ , tuo tarpu jo buvimas laisvės atėmimo vietoje, kurioje uždraustas psichikÄ veikiančių medžiagų turėjimas ir jų naudojimas, padės efektyviau kontroliuoti nuteistÄ jį. Apygardos teismas taip pat pritaria prokuroro pozicijai, jog vien tai, kad R. B. nesudavė smÅ«gių nukentėjusiajai į galvos sritį, nerodo mažesnio jo veikos pavojingumo.

Svarbu pažymėti, kad Å¡iuo atveju, buvo pasikėsinta į vienÄ labiausiai įstatymo saugomų vertybių – asmens sveikatÄ . R. B. nukentėjusiajai D. Å . sudavė ranka į veido sritį, spyrė į kojÄ ir du kartus į pilvÄ , kur yra iÅ¡sidėstę svarbÅ«s žmogaus gyvybiniai organai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad smÅ«giavimas į pilvo sritį, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-9-697/2017, 2K-514/2009).

Taigi skirtingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, aukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija nemano, kad R. B. pasirinko ne tokias pavojingas smÅ«giavimo lokacijas, kas daro jo veikÄ mažiau pavojinga. Dar kartÄ Ä¯vertinusi aukščiau iÅ¡analizuotas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes – kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , R. B. atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (visas Å¡ias aplinkybes teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas), taip pat padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – tai, kad nagrinėjamu atveju nusikalstama veika savo pobÅ«džiu yra pavojinga, galėjusi sukelti sunkesnes pasekmes nukentėjusiojo asmens sveikatai, nuteistojo asmenybę, t. y. ankstesnius jo teistumus, praeityje padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, už jų padarymÄ skirtų bausmių efektyvumÄ tolimesniam nuteistojo elgesiui, teisėjų kolegija skiria nuteistajam prokuroro apeliaciniu skundu praÅ¡omÄ paskirti bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams ir 6 mėnesiams, ir sprendžia, jog tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo principus, neprieÅ¡tarauja bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams.

Kadangi nuteistasis kaltę pripažino visiÅ¡kai, baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Kadangi nuteistajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymÄ pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė keičiama terminuotu laisvės atėmimu, iÅ¡ naujo spręstinas klausimas dėl bausmės pradžios nuteistajam skaičiavimo, nurodant bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Be to, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas į R. B. paskirtos bausmės laikÄ neįskaitė jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«to laiko. Pagal BK 66 straipsnį, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas, privalo jį įskaityti į paskirtÄ bausmę. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog R. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. gegužės 5 d. 01.28 val. iki 2018 m. gegužės 5 d. 15.55 val. (b. l. 34, 50). Esant tokioms aplinkybėms, Å¡i apylinkės teismo nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 straipsnio 1 punktas).Apeliaciniame skunde prokuroras taip pat praÅ¡o priimti sprendimÄ dėl kardomosios priemonės panaikinimo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas šį klausimÄ iÅ¡sprendė – nusprendė R.

B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymÄ . Taigi Å¡ioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Ramučio Mickaus apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. birželio 6 d. nuosprendį pakeisti:R. B., už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskirti 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į R. B. paskirtÄ bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. gegužės 5 d. 01.28 val. iki 2018 m. gegužės 5 d. 15.55 val. (1 para), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir laikyti, kad R.

B. yra atlikęs vienÄ laisvės atėmimo dienÄ . Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio R. B. sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ .Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                                         Edita Dambrauskienė                                                                                                                              Danutė Giačaitė                                                                                                                              Viktoras PreikÅ¡as