fe63c07b-e0e6-4dbf-9014-a03a4e22103f · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-879/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10986-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.4; 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.8; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 21 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Donato Jatužio ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinio atsakovo T.

V. atstovo advokato Kęstučio Rakausko apeliacinį skundÄ dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo pagal civilinių ieÅ¡kovų J. S., D. S. ir S. S. ieÅ¡kinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu (toliau – nuosprendis) T. V. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dėl V.

V. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir BK 281 straipsnio 5 dalyje (dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo K. S.). 2. 2019 m. kovo 7 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad T. V. 2016 m. birželio 24 d., apie 01 val., Zarasų rajone, kelio Zarasai-Gražutė-Biržūnai-Salakas 11 km, vairuodamas automobilį „Audi-A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį K. V., pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 127 punktų reikalavimus, nes, vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, ko pasekoje žuvo kartu važiavusi keleivė K.

S., t. y. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių įrodinėti nebereikia, kadangi jos yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir turi prejudicinę galiÄ nagrinėjant žalos dydžio nustatymo klausimÄ civilinio proceso tarka.

3. Tuo pačiu nuosprendžiu dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams J. S., D. S. ir S. S. pripažinta teisė į baudžiamojoje byloje Nr. 1-715-420/2018 pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

4. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. S. 2016 m. rugpjūčio 17 d. ieškiniu prašė priteisti jos naudai iš atsakovo T. V. 43 221,40 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 181-182).

5. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. S. 2019 m. rugsėjo 28 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti jo naudai solidariai iš atsakovo T. V. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Draudikų biuras) 2650 Eur turtinės žalos atlyginimo ir iš T. V. 30000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 8, b. l. 1-2).

6. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. S. 2019 m. spalio 2 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti jos naudai solidariai iš atsakovo T. V. ir Draudikų biuro 171,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš T. V. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 8, b. l. 3-4).

7. Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. spalio 28 d. sprendimu (toliau – sprendimas) ieÅ¡kovių J. S. ir S. S. civiliniai ieÅ¡kiniai buvo patenkinti visiÅ¡kai, J. S. iÅ¡ T. V. priteisiant 43 221,40 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 571,50 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, o S. S. iÅ¡ T. V. priteisiant 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir iÅ¡ Draudikų biuro – 171 Eur turtinės žalos atlyginimo. Sprendimu ieÅ¡kovo D. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, D. S. iÅ¡ T. V. priteisiant 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje (dėl turtinės žalos priteisimo) jo ieÅ¡kinį atmetant. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 8. Atsakovas T. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. spalio 28 d. sprendimÄ dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo sekančiai:

1) J. S. priteistÄ 43 221,40 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 15 000 Eur;

2) D. S. priteistÄ 30 000 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 15 000 Eur;

3) S. S. priteistÄ 20 000 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 10 000 Eur.

9. Apelianto įsitikinimu, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams J. S., D. S. bei S. S. priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelis ir turi bÅ«ti mažinamas dėl sekančių priežasčių: 9.1. Skundžiamame sprendime, spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas neiÅ¡tyrė visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų (neturtinės žalos pasekmės;

žalÄ padariusio asmens kaltė; žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis; jei padaryta turtinė žala, Å¡ios žalos dydis; kitos turinčios reikÅ¡mės bylai aplinkybės bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai), įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Anot T. V., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas neįvertino sekančių baudžiamojoje byloje nustatytų ir nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingų aplinkybių: 9.1.1.

T. V. automobilį vairavo blaivus, atsitiktinai įvykdė neatsargų nusikaltimÄ ir savo neatsargiais veiksmais nesiekė tokių sunkių ir neatstatomų padarinių. 9.1.2. Eismo įvykio metu nukentėjo tik viena K. S., nes važiavo neprisisegusi saugos diržo, o toks nukentėjusiosios neatsargumas iÅ¡ dalies sÄ lygojo ypač skaudžias pasekmes. 9.1.3. T. V. bÅ«damas Vokietijoje sirgo, gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, pasveikęs atvyko į LietuvÄ ir pasidavė policijos pareigÅ«nams, kad bÅ«tų teisiamas ir atliktų bausmę, bylos nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę.

Sprendimo iÅ¡vadas, kad elgėsi ciniÅ¡kai, nes nepasidomėjęs K. S. bÅ«kle iÅ¡ eismo įvykio vietos pabėgo ir paliko žuvusiÄ jÄ likimo valiai, slapstėsi nuo atsakomybės, apeliantas vertina kaip ne visiÅ¡kai pagrįstas. 9.1.4. K. S. dvasinis ir emocinis ryÅ¡ys su tėvais nebuvo toks artimas, kaip tai deklaruoja nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai J. S. ir D. S. ieÅ¡kiniuose. Teismas nesant byloje įrodymų pripažino, kad nukentėjusiosioms J. S. ir S. S. buvo iki Å¡iol sutrikdyta sveikata, nors pastaroji nukentėjusioji net nedalyvavo teismo posėdyje, o jos ieÅ¡kinys, nurodant Å¡ias aplinkybes, suraÅ¡ytas dar 2016 metais. 9.1.5.

Teismas sprendime nevertino atsakovo turtinės padėties ir pajėgumo iÅ¡mokėti 100 000 Eur kompensacijÄ nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Anot T. V., neadekvačiai didelės sumos priteisimas prilygsta antram nubaudimui, tuo tarpu neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ , o ne nubaudimÄ . 9.2. Teismas, nustatydamas T. V. padarytu nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo galiojančios teismų praktikos analogiÅ¡kose bylose, kur nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose dėl artimo žmogaus mirties paprastai priteisiama iÅ¡ viso nuo 10 000 iki 90 000 Eur neturtinės žalos, o priteistinos sumos priklauso nuo anksčiau nurodytų CK 6.250 straipsnyje iÅ¡vardytų kriterijų.

10. Atsiliepimu į atsakovo T. V. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovų J. S., D. S. ir S. S. atstovas advokatas A. Misevičius nurodo, kad nukentėjusieji su pareikÅ¡tu apeliaciniu skundu visiÅ¡kai nesutinka, mano kad spendimas turėtų bÅ«ti paliktas nepakeistu. Nukentėjusiųjų naudai praÅ¡oma iÅ¡ T. V. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 10.1. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinis skundas nėra patvirtintas nuteistojo ir atsakovo T. V. paraÅ¡u, o skundÄ pasirašęs advokatas K. Rakauskas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis bÅ«tų iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ tokiam skundui. 10.2.

Nukentėjusiųjų atstovas kritikuoja apelianto argumentÄ dėl to, kad jis visiÅ¡kai pripažino ieÅ¡kinius dėl iÅ¡silavinimo stokos be advokatų pagalbos, ir atkreipia dėmesį, kad baudžiamojoje byloje nuteistÄ jį gynė net du advokatai ir, nepaisant to, proceso metu nuteistasis civilinį ieÅ¡kinį pripažino visiÅ¡kai. 10.3. Atsiliepime prieÅ¡taraujama apeliacinio skundo argumentui dėl priteistos neturtinės žalos dydžio neproporcingumo, nes byloje nebuvo galimybės nustatyti, ar T. V.

įvykio metu buvo blaivus, kadangi iÅ¡ įvykio vietos jis pasiÅ¡alino; T. V. padaryta nusikalstama veika nelaikytina atsitiktine, kadangi jÄ ir itin skaudžias pasekmes nulėmė jo padaryti KET pažeidimai, bÅ«damas transporto priemonės vairuotoju ir veždamas nepilnametę K. S., T. V. neužtikrino, kad ji bÅ«tų prisisegusi saugos dirÅ¾Ä ; kritiÅ¡kai vertintinas apelianto elgesys iÅ¡ karto po įvykio, nes jis savo interesus iÅ¡kėlė aukščiau kitų asmenų interesų, žmogiÅ¡kos pagalbos ir atgailos suvokimo, kadangi, nesuteikęs pagalbos nukentėjusiajai merginai pabėgo ir slapstėsi nuo teisingumo, toks elgesys laikytinas ciniÅ¡ku, o psichikos sutrikimus, anot ekspertų, jis simuliuoja. 10.4.

Nukentėjusieji apeliacinio skundo teiginius dėl to, kad žuvusiosios ir tėvų tarpusavio ryÅ¡ys nebuvo artimas, vertina kaip nesuvokiamus moraline prasme, visiÅ¡kai nesusijusius su atgaila ar kaltės pripažinimu. Nurodo, kad žuvusioji nuolat gyveno su savo tėvais, kurie ja rÅ«pinosi nuo pat gimimo, o nesutarimai Å¡eimoje kilo tik dėl to, kad nepilnametė K. S. ėmė bendrauti su gerokai vyresniu atsakovu, kuris, pasinaudodamas žuvusiosios patiklumu, nepatyrimu ir meile, darė jai neigiamÄ Ä¯takÄ . 10.5.

Atsiliepime pažymima, kad duomenys, susiję su nukentėjusiųjų J. S. ir S. S. sveikatos sutrikimais, kilusiais dėl su artimo žmogaus netektimi susijusių dvasinių iÅ¡gyvenimų, pagrįsti į bylÄ pateiktais medicininiais dokumentais ir pačių nukentėjusiųjų paaiÅ¡kinimais.

11. Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iÅ¡ lotynų k. – pagal pareigÄ ) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. spalio 28 d. sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Nagrinėjamu atveju teismas, nagrinėdamas civilinio ieÅ¡kinių klausimÄ , nesprendžia, ar yra ieÅ¡kinių pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos Nr. 1-715-420/2018 duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Teismas, gavęs bylÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio, sprendžia tik civilinio ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ ir nesprendžia, kas turėtų atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , taip pat ieÅ¡kinio pagrįstumo, netiria neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir žalos. Civilinės atsakomybės sÄ lygas nustato teismas, priimantis apkaltinamÄ jį nuosprendį.

14. Apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir žalos) yra prejudiciniai faktai, kurie civilinėje byloje neįrodinėjami (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-648/2018, Nr. 2K-224-942/2018, LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013 ir kt.).

15. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas atleidimo nuo įrodinėjimo atvejus yra nurodęs, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 punktÄ teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , neprivalo iÅ¡ naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (LAT 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-969/2017, 16 punktas). Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotÄ prejudicinę galiÄ civilinėje byloje, nes teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu, o to paties asmens veiksmai civilinėje byloje – pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų nuostatas (LAT 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-684/2017, 27 punktas).

Įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu konstatavus neteisėtus atsakovo veiksmus bei kaltę, atsiranda ir turtinė atsakomybė.

16. PrejudicijÄ Å¡ioje civilinėje byloje turi tik tie baudžiamojoje byloje nustatyti faktai, kad T. V. 2016 m. birželio 24 d., apie 01 val., Zarasų rajone, kelio Zarasai-Gražutė-Biržūnai-Salakas 11 km, vairuodamas automobilį „Audi-A6“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį K. V., pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus, nes, vairuodamas automobilį, nesiėmė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, ko pasėkoje žuvo kartu važiavusi keleivė K.

S.. Dėl K. S. žūties jos tėvai – J. S. ir D. S. bei sesuo S. S. patyrė neturtinę žalÄ . Baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės dėl neturtinės žalos padarymo fakto yra reikÅ¡mingos nagrinėjamoje civilinėje byloje ir vertintinos kaip turinčios prejudicinę galiÄ . Nagrinėjamu atveju prejudiciniu faktu yra tik žalos faktas, bet ne jos dydis. Jeigu tikslus žalos dydis bÅ«tų buvęs nustatytas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nuosprendžiu bÅ«tų buvęs iÅ¡spręstas ir civilinio ieÅ¡kinio dydžio klausimas, neperduodant jo nagrinėti civilinio proceso tvarka.

17. Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktÄ (nagrinėjamu atveju žala yra prejudicinis faktas) ir dydį (dėl jo ginčas) turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų bÅ«ti sumažintas, – žalÄ padaręs asmuo.

18. Apeliaciniame skunde ginčijamas netinkamas teisės normų, reguliuojančių neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimus, taikymas. Esminiai skundo argumentai yra siejami su tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nebuvo atskleistas CK 6.250 straipsnio turinys, nebuvo atsižvelgta į visus Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus kriterijus, kurie yra reikÅ¡mingi iÅ¡sprendžiant neturtinės žalos klausimÄ , priteistas neturtinės žalos dydis virÅ¡ija LAT priteisiamų žalų dydžius panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl praÅ¡oma sumažinti neturtinės žalos dydžius visiems nukentėjusiesiems.

19. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojanti teismÄ nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis CK nuostatų ir atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ :

1) neturtinės žalos pasekmes, 2) Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, 3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, 4) jei buvo padaryta turtinė žala, į jos dydį, 5) kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus. Å ie kriterijai teismo sprendime turi bÅ«ti ne tik formaliai iÅ¡dėstyti, bet ir iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikÅ¡mę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (pavyzdžiui, amžius), nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, bÅ«na skirtingas.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas T. V., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus Å¡altinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo nepilnametė mergina. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad tokioje situacijoje, nustatant neturtinės žalos dydį, svarbiÄ reikÅ¡mę įgyja įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ moralinę skriaudÄ , antra vertus — nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.

21. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl įvykio nukentėjusieji J. S. ir D. S. patyrė neturtinę žalÄ , nes žuvusioji K. S. buvo nukentėjusiųjų dukra, tarp dukros ir tėvų buvo susiformavęs glaudus tarpusavio ryÅ¡ys, žuvusioji buvo jauno amžiaus, nukentėjusieji turėjo pagrįstus lÅ«kesčius dėl tolimesnio sėkmingo dukters mokslo ir gyvenimo. Dėl staigios, netikėtos, nesavalaikės dukters mirties nukentėjusieji patyrė ir patiria nerimo ir sielvarto priepuolius, sutriko jų miegas, dingo bet koks pasitenkinimas gyvenimu ir džiaugsmas.

Dėl nerimo ir nemigos nukentėjusioji J. S. kreipėsi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kur buvo paskirtas atitinkamas gydymas, t. y. nusikalstamos veikos pasekoje buvo sutrikdyta ir nukentėjusiosios sveikata. Apylinkės teismo vertinimu, neturtinės žalos dydį įtakoja ir itin ciniÅ¡kas T. V. elgesys po įvykio: iÅ¡ eismo įvykio vietos pabėgo ir žuvusiÄ jÄ K. S. paliko likimo valiai, taip pat slapstėsi nuo teisingumo ir atsakomybės, tokiais savo veiksmais ir jų nulemtu įtariamojo paieÅ¡kos procesu neabejotinai sukeldamas nukentėjusiesiems įtampÄ ir papildomus dvasinius iÅ¡gyvenimus iÅ¡gyvenant netekties skausmÄ .

22. Vertindamas nukentėjusiosios S. S. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalies dėl neturtinės žalos pagrįstumÄ , apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad žuvusioji K. S. buvo nukentėjusiosios S. S. sesuo, seserys kartu augo, nuolat bendravo, tarp jų buvo susiformavęs glaudus tarpusavio ryÅ¡ys, jos palaikė artimus tarpusavio santykius, puikiai sutarė ir nuolat bendravo, dėl staigios, netikėtos, nesavalaikės sesers mirties nukentėjusioji patyrė ir iki Å¡iol patiria didžiulius dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , dvasines kančias.

23. IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ dėl iÅ¡ atsakovo T. V. nukentėjusiųjų J. S., D. S. ir S. S. naudai priteistinų neturtinės žalos dydžių motyvavo iÅ¡ esmės atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pasekmes – K. S. žūtį ir jos sukeltus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus jos artimiesiems bei T. V. elgesį po įvykio – pasiÅ¡alinimÄ iÅ¡ eismo įvykio vietos, vengiant atsakomybės, kurį vertino kaip itin ciniÅ¡kÄ .

24. Bylos duomenimis dėl T. V. padaryto nusikaltimo nukentėjusieji J. S. ir D. S. neteko dukters, o S. S. – sesers, visus juos siejo artimi ryÅ¡iai, todėl K. S. žuvus, nukentėjusieji neabejotinai patyrė ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, ir dvasinį sukrėtimÄ , tačiau kiekvieno jų iÅ¡gyvenimai nevienodi. Nors S. S. patikslintame ieÅ¡kinyje (t. 8, b. l. 3-4) nurodė, kad jÄ su seserimi siejo glaudus tarpusavio ryÅ¡ys, o apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 30-31) parodė, kad su seserimi buvo geriausios draugės, neturėjusios viena nuo kitos jokių paslapčių, visgi, atsižvelgiant į tėvų kaip gimdytojų prigimtinį ryšį su savo dukterimi ir lÅ«kesčiais dėl jos sėkmingos ateities, J. S. ir D. S. patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai netekus dukters yra didesni negu sesers netekusios S. S..

25. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad su dukra K. S. jos santykiai buvo geri, susipykusios nebuvo, tačiau pažymėjo, kad jeigu iki pažinties su T. V. dukra buvo gera ir jos klausė, tai pradėjusi su juo draugauti pasikeitė galimai dėl neigiamos vaikino įtakos, todėl nenorėjo, kad dukra draugautų su T. V. (t. 3, b. l. 173-175). S. S. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad abi su mama bandė seserį K. S. atkalbėti nuo draugystės su T. V., apie kurį sklandė neigiamos kalbos (t. 4, b. l. 30-31).

Nors bylos duomenys iÅ¡ dalies patvirtina apeliaciniame skunde nurodytÄ aplinkybę, kad kurį laikÄ iki eismo įvykio nukentėjusioji J. S. iÅ¡gyveno tam tikrus bendravimo sunkumus su dukterimi K. S. ir nepasitenkinimÄ dėl jos draugystės su T. V., tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai anaiptol nepaneigia J. S. ir D. S. glaudaus tarpusavio ryÅ¡io su žuvusiÄ ja dukterimi ir nesumenkina jų patirtų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, todėl negali bÅ«ti vertinama kaip neturtinės žalos dydį mažinantis veiksnys.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, kad dėl T. V. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai J. S. iki šiol buvo sutrikdyta sveikata, o nukentėjusiajai S. S. iki šiol sutrikdyta psichologinė sveikata, nepagrįstumo. Nors civiliniuose ieškiniuose nurodytas aplinkybes apie nukentėjusiųjų patirtus dvasinius išgyvenimus išsamiai pagrindžia pačių nukentėjusiųjų paaiškinimai, tačiau duomenys apie konkrečius sveikatos sutrikimus ir jų priežastinį ryšį su nusikalstama veika turėtų būti patvirtinami medicininiais dokumentais.

Nukentėjusiųjų atstovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad į bylÄ buvo pateikti medicininiai dokumentai dėl sveikatos sutrikdymų nukentėjusiosioms J. S. ir S. S.. 26.1. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos Nr. Nr. 1-715-420/2018, kurioje buvo priimtas skundžiamas sprendimas, medžiaga, nustatė, kad J. S. kartu su 2016 m. rugpjūčio 17 d. civiliniu ieÅ¡kiniu pateikė Å¡eimos gydytojos pasiraÅ¡yto medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o kopijÄ , iÅ¡ kurios matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 4 d. nukentėjusioji skundėsi nerimu, blogu miegu, Å¡irdies maudimu, dėl ko jai buvo skirti magnio preparatai, tačiau Å¡io iÅ¡raÅ¡o turinys nesuteikia pagrindo apraÅ¡ytų nusiskundimų ir negalavimų atsiradimÄ sieti su dukros netektimi bei nepatvirtina jų tęstinio pobÅ«džio iki skundžiamo sprendimo priėmimo.

Nors J. S. pirmosios instancijos 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje parodė, kad po avarijos turėjo depresijÄ , dėl ko kreipėsi į specialistus ir jai buvo skirti antidepresantai (t. 7, b. l. 50-53), o 2019 m. spalio 8 d. teismo posėdyje parodė, kad raminančius vaistus pagal gydytojo paskyrimÄ vartoja iki Å¡iol (t. 8, b. l. 23-26), tačiau byloje nėra pateikta Å¡ias nukentėjusiosios aplinkybes patvirtinančių medicininių dokumentų. 26.2. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti S. S. patikslintame civiliniame ieÅ¡kinyje nurodomomis aplinkybėmis apie dėl sesers žūties iki Å¡iol juntamÄ liÅ«desį ir nerimÄ , t. y. apie jos skaudžius asmeninius potyrius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, tačiau pažymi, kad byloje nebuvo pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys tame pačiame ieÅ¡kinyje nurodytÄ aplinkybę, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajai iki Å¡iol buvo sutrikdyta psichologinė sveikata. 26.3.

Nors apylinkės teismo išvados dėl nukentėjusiųjų J. S. ir S. S. iki šiol patiriamų sveikatos sutrikimų laikytinos nepagrįstomis, tačiau tai nesumenkina nukentėjusiųjų patirtų itin sunkių dvasinių išgyvenimų, susijusių su artimo žmogaus netektimi, kaip atsakovo padarytos nusikalstamos veikos pasekmės.

27. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl jo elgesio ciniÅ¡ko pobÅ«džio pasiÅ¡alinant iÅ¡ įvykio vietos palikus žuvusiÄ jÄ likimo valiai. Savo tokį elgesį T. V. aiÅ¡kina tuo, kad po eismo įvykio supratusį, kad K. S. nebegyva, jį iÅ¡tiko Å¡okas, laikinai sutriko jo psichika. 27.1. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. kovo 27 d. T. V. parodė, kad po eismo įvykio buvo didelio Å¡oko bÅ«senoje, nesuvokė, kas įvyko, buvo pasimetęs, apimtas panikos. Taip pat parodė, kad dar bÅ«damas įvykio vietoje klausė draugų, kas jo laukia, ir pabėgo į miÅ¡kÄ , kur klaidžiojo 1-2 dienas, o vėliau pabėgo į VokietijÄ (t. 5, b. l. 121). 2018 m. lapkričio 7 d. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu T.

V. parodė, kad Å¡okas praėjo kitÄ dienÄ po įvykio, o policijai nepasidavė, nes bijojo kalėjimo (t. 7, b. l. 50-53). 27.2. Liudytoja S. S. 2016 m. liepos 23 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po eismo įvykio T. V. B. K. pasakė kažkÄ maždaug „tu manęs nematei“ ir dingo (t. 4, b. l. 50-51). Liudytojas L. Ž. 2016 m. liepos 8 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad supratęs, kad K. S. negyva, T. V. jo paklausė, kas jam gresia. Kai Å¡iam atsakė, kad teks sėdėti, t. y. atlikti laisvės atėmimo bausmę, T.

V. buvo Å¡oko bÅ«senoje, Å¡nekėjo, kad iÅ¡vyks į užsienį, pasiÅ¡alino į miÅ¡kÄ , nesulaukęs policijos pareigÅ«nų, ir nebegrįžo (t. 4, b. l. 60-61). Liudytoja B. K. 2016 m. birželio 26 d. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su P. M. eidama link įvykio vietos sutiko T. V., kuris paklaustas atsakė, kad nieko nežino apie tai, kas įvyko, ir jeigu kÄ , ji jo nematė ir nubėgo taku į miÅ¡kÄ (t. 4, b. l. 68-69). 27.3. 2018 m. gegužės 28 d. – birželio 25 d. stacionarinės teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-23/2018 nustatyta, kad objektyvių duomenų apie tai, kad T.

V. iki jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nenustatyta, ekspertizės atlikimo metu T. V. taip pat nebuvo nustatyta jokių psichikos sutrikimų. Akte konstatuota, kad nusikalstamos veikos padarymo metu T. V. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Svarbu paminėti, kad stebimas stacionare T. V. bandė simuliuoti atskirus psichikos sutrikimo simptomus (t. 6, b. l. 69-74). 27.4. T. V. apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes apie jo sÄ Å¾iningÄ ir nuoÅ¡irdų norÄ bÅ«ti patrauktam atsakomybėn ir atlikti bausmę už sukeltÄ eismo įvykį paneigia ne tik bylos duomenys apie tai, kad jis, net nesulaukęs policijos pareigÅ«nų ir greitosios pagalbos pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės ir pabėgo į VokietijÄ , tačiau ir tai, kad Vokietijoje, paleistas iÅ¡ suėmimo pagal Lietuvos institucijų jo atžvilgiu iÅ¡duotÄ Europos areÅ¡to orderį ir iÅ¡ psichiatrinės ligoninės po priverstinio gydymo (2017 m. rugsėjo 30 d.

– t. 7, b. l. 36-39), neskubėjo grįžti į LietuvÄ , tačiau pakankamai ilgÄ laikÄ užsienio Å¡alyje gyveno įprastÄ gyvenimÄ , netgi nuo 2017 m. lapkričio 21 d. įsidarbino pagal darbo sutartį (t. 7, b. l. 83), o į LietuvÄ grįžo po nagrinėjamo įvykio praėjus beveik dvejiems metams (2018 m. kovo mėn.). 27.5. CiniÅ¡ku pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintas T. V. elgesys po eismo įvykio, kurio metu žuvo nepilnametė K. S., svarbus vertinant vienÄ iÅ¡ CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingų kriterijų – pasekmes.

Kadangi atsakovo slapstymasis nuo teisingumo sÄ lygojo žymiai ilgesnį nei įprastai jo kaip eismo įvykio kaltininko baudžiamojo persekiojimo procesÄ ir beveik dvejiems metams atidėjo jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn momentÄ , tai nulėmė ir nukentėjusiųjų dvasinio skausmo tęstinumÄ bei intensyvumÄ , savalaikiai nepatiriant moralinės satisfakcijos įstatymų nustatyta tvarka nubaudžiant kaltÄ asmenį ir gaunant atitinkamÄ neturtinės žalos atlyginimÄ . Be to, toks atsakovo elgesys neiÅ¡vengiamai iÅ¡ naujo nukentėjusiuosius privertė iÅ¡gyventi artimo asmens netekties skausmÄ , kai nuo lemtingo įvykio praėjus ženkliam laiko tarpui jiems teko dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teisminiame bylos nagrinėjime.

28. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Būtent į šį kriterijų iš esmės ir atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžius. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Teismas privalo vertinti žalos dydžio nustatymo kriterijų visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, jų sureikÅ¡minimas, formaliai įvertinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, ar visai jų nevertinant, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymÄ , taikymas. Todėl pritartina apeliacinio skundo motyvams dėl to, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino žalÄ padariusio asmens kaltės, turtinės padėties ir kitų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, t. y. individualių K.

S. veiksmų eismo įvykio metu kaip neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingo kriterijaus. 28.1. 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendyje konstatuota, kad T. V. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerÅ«pestingumo, o jo padaryta veika pasireiÅ¡kė Å¡iurkščiu KET reikalavimų pažeidimu, sukėlusiu itin sunkius padarinius – žuvo žmogus. Teisėjų kolegija pažymi, kad veikiant tyčia paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Tačiau negalima sutikti su apelianto argumentu dėl atsitiktinio jo nusikalstamų veikų pobÅ«džio. Nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu nustatyta neatsargi T. V. kaltės forma ir kad jis nesiekė kilusių padarinių, tačiau svarbu paminėti, kad KET 9 ir 127 punktų reikalavimus jis pažeidė sÄ moningai (vairuodamas automobilį, nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, važiavo tamsiu paros metu, neasfaltuotu keliu, neprisisegęs saugos diržu ir nepareikalavęs, kad bÅ«tų prisisegę keleiviai, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, kas nulėmė vienos iÅ¡ automobilio keleivių mirtį).

Atsitiktinį T. V. padarytų KET pažeidimų pobÅ«dį paneigia ne tik įsiteisėjusio nuosprendžio turinys, bet ir bylos duomenys. IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. T. V. net 16 kartų buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, iÅ¡ jų – 5 kartus už greičio virÅ¡ijimÄ . Nors T. V. pirmosios instancijos teisme parodė, kad prieÅ¡ eismo įvykį važiavo 70 km/h greičiu, tačiau liudytojas L.

Ž., važiavęs T. V. vairuojamame automobilyje, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, jo vertinimu, automobilio važiavimo greitis buvo apie 100-110 km/h (t. 4, b. l. 60-61). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 8 d. nukentėjusioji S. S. parodė, kad T. V. labai mėgo virÅ¡yti greitį, pati yra mačiusi jį važiuojant neleistinu greičiu (t. 4, b. l. 30-31). Nors tikslaus T. V. važiavimo greičio eismo įvykio metu nėra galimybės nustatyti, tačiau paminėti bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas yra linkęs pažeidinėti KET, todėl jo neteisėtų veiksmų analizuojamo įvykio kontekste negalima laikyti atsitiktiniais, greičiau jo polinkio pažeidinėti KET logiÅ¡ka tÄ sa. 28.2.

Ä®siteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad T. V., pažeisdamas KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo kartu važiavusi keleivė K. S., t. y. nustatyta, kad tiesioginė nepilnametės merginos žūties priežastis – atsakovo neteisėti veiksmai. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje bÅ«tina įvertinti ne tik nuteistojo kaltę, bet ir kitų eismo įvykio dalyvių veiksmus. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad ypač skaudžias pasekmes iÅ¡ dalies sÄ lygojo ir pačios žuvusiosios neatsargumas, kadangi ji važiavo automobiliu nesegėdama saugos diržo.

Aplinkybę, kad K. S., priekinėje keleivio sėdynėje T. V. vairuojamame automobilyje važiavo neprisisegusi saugos diržo nurodė pats eismo įvykio metu automobilį vairavęs atsakovas. Nors apklausiamas 2018 m. kovo 27 d. ikiteisminio tyrimo metu T. V. teigė nematęs, ar K. S. prisisegė saugos dirÅ¾Ä , t. y. proceso metu Å¡ios aplinkybės atžvilgiu nebuvo nuoseklus ir parodymus pakeitė sau naudinga linkme, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti teisminio nagrinėjimo metu duotais T. V. parodymais, kadangi bylos duomenimis eismo įvykio metu K.

S. iÅ¡krito pro priekinį automobilio stiklÄ . Tikėtina, kad jei mergina bÅ«tų segėjusi saugos dirÅ¾Ä , ji bÅ«tų iÅ¡saugojusi stabiliÄ padėtį automobilio salone. 28.3. KET 196 punkte nustatyta tiek transporto priemonės vairuotojo, tiek keleivių pareiga užsisegti įrengtus saugos diržus. Bylos duomenimis eismo įvykio metu T. V. vairuojamam automobiliui verčiantis, mergina iÅ¡krito pro priekinį stiklÄ ir buvo prispausta automobilio. Tikėtina, kad laikydamasi KET reikalavimų ir segėdama saugos dirÅ¾Ä K.

S. nebÅ«tų iÅ¡kritusi iÅ¡ automobilio salono ir galimai bÅ«tų iÅ¡vengusi mirtinų sužalojimų. Å iÄ tikimybę sustiprina ir aplinkybė, kad visi kiti tuo pačiu automobiliu važiavę asmenys, nors ir nesegėdami saugos diržų, tačiau eismo įvykio metu neiÅ¡krito iÅ¡ automobilio salono ir nepatyrė sunkių sužalojimų. Todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas negali nesutikti su apelianto argumentu dėl pačios žuvusiosios neatsargumo, kuris, be tiesioginės nuteistojo kaltės sukėlus eismo įvykį, taip pat iÅ¡ dalies įtakojo nepataisomas įvykio pasekmes. 28.4.

Teismų praktikoje dideliu neatsargumu pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys ar veiksmai, kai pažeidžiami KET reikalavimai ar elgesys akivaizdžiai neatitinka eismo dalyvio protingo, apdairaus ir atidaus elgesio standarto. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. (LAT nutartis Nr. 3K-3-171/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju K. S. elgesys, pats savaime nebūtų sukėlęs kokių nors pasekmių, jeigu KET taisyklių nebūtų pažeidęs ir T.

V., todėl tokios aplinkybės leidžia neginčijamai teigti, kad susidariusioje eismo situacijoje pagrindinė autoavarijos priežastis yra atsakovo padaryti KET reikalavimų pažeidimai. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatytas ieÅ¡kovų dukters K. S. didelis neatsargumas ar tyčia, kuriems esant galima bÅ«tų atleisti atsakovÄ T. V., kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojÄ , nuo civilinės atsakomybės ar iÅ¡ esmės mažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį CK 6.282 straipsnyje numatytu pagrindu.

Visgi kolegija, įvertinusi neatsargų žuvusiosios elgesį visų bylos duomenų ir neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste daro iÅ¡vadÄ , kad nors Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo iÅ¡ esmės mažinti K. S. artimiesiems priteistÄ neturtinės žalos dydį, tačiau į jÄ turi bÅ«ti atsižvelgta kaip į turinčiÄ reikÅ¡mės bylai aplinkybę pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį ir neturtinės žalos dydį iÅ¡ dalies mažinantį veiksnį.

34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenagrinėjo ir neaptarė apelianto turtinės padėties. Apeliantas teigia, kad iÅ¡ jo kaip nedirbančio, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens, neturinčio jokių piniginių santaupų, kilnojamojo bei nekilnojamojo turto priteista 100 000 Eur bendra suma nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti yra neadekvačiai didelė, prilygsta antram nubaudimui bei virÅ¡ija teismų praktikoje įtvirtintÄ maksimalų dydį.

35. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ . Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų Å¡alių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimÄ padariusio asmens turtinę padėtį.

Ä® nuteistojo turtinę padėtį taip pat atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Vis dėlto pažymėtina, kad kaltininko turtinė padėtis yra tik vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, kuriam negalima suteikti iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, kadangi vertinama neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikÅ¡mės turinčių kriterijų bei aplinkybių visuma. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį kaip į vienÄ iÅ¡ CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų ir nevertino byloje esančių apelianto turtinę padėtį apibÅ«dinančių duomenų.

Bylos duomenimis T. V. 2018 m. rugsėjo 5 d. nedirbo, neturėjo jo vardu registruotų transporto priemonių, 2017 m. lapkričio 28 d. neturėjo jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, turėjo keturias atsiskaitomÄ sias sÄ skaitas dviejuose bankuose, tačiau byloje nėra duomenų apie piniginių lėšų likutį jose (t. 4, b. l. 154, 158, 166, 167). Priimant skundžiamÄ sprendimÄ T. V. atlikinėjo 2018 m. gruodžio 21 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2019 m. kovo 7 d., paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę.

36. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimo matyti, kad teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems, įvertino sunkius ir negrįžtamus nusikaltimo padarinius bei atsakovo ciniÅ¡kÄ elgesį po eismo įvykio siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Tačiau apylinkės teismas neiÅ¡tyrė ir tinkamai teisiÅ¡kai neįvertino kitų CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų – kad žala nukentėjusiems padaryta neatsargia kaltės forma ir sÄ moningai nesiekiant jiems sukelti dvasinių, moralinių iÅ¡gyvenimų; atsakovo kaip žalÄ padariusio asmens turtinės padėties – atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba, todėl neturi nuolatinių pajamų, neturi jo vardu registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto; kad eismo įvykio pasekmes iÅ¡ dalies lėmė ir žuvusiosios neatsargumas, kadangi važiavo automobiliu kaip keleivė neprisisegusi saugos diržo.

Atsižvelgdama į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį Å¡ioje byloje, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, todėl netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas netinkamai taikė teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, įpareigojantis, kad bÅ«tų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi bÅ«ti atsižvelgta ir į žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes, ir priteisė per dideles kompensacijas nukentėjusiesiems patirtai neturtinei žalai atlyginti.

37. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime neįvertinti kriterijai laikytini mažinančiais atlygintinos neturtinės žalos dydį, todėl darytina išvada, kad žuvusiosios K. S. tėvams J. S. ir D. S. bei seseriai S. S. buvo padaryta mažesnė nei jų civiliniuose ieškiniuose nurodoma atitinkamai 50 000 Eur, 30 000 Eur ir 20 000 Eur neturtinė žala, todėl ieškovams iš T. V. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas:

J. S. iki 25 000 Eur, D. S. iki 20 000 Eur, S. S. iki 10 000 Eur. Kolegijos vertinimu, toks nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos dydis užtikrins nuteistojo bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrÄ , taip pat atitiks teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principus bei formuojamÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose, kur KET pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 20000 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015, 2K-346-511/2016), nuo 5792 Eur iki 25000 Eur (žuvusiojo tėvams) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4/2011 – 25000 Lt (7240,50 Eur), Nr. 2K-7-49-788/2016 – 7240,50 Eur, Nr. 2K-346-511/2016 – 25000 Eur, Nr. 2K-29/2009 – 50000 Lt (14481 Eur, Nr. 2K-377/2009 - 5792 Eur.).

38. Apylinkės teismas, nustatydamas ieÅ¡kovams priteistinos neturtinės žalos dydžius, atsižvelgė ir į aplinkybę, kad atsakovas T. V. visiÅ¡kai pripažino ieÅ¡kinius. AukÅ¡tesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Be to, kolegijos vertinimu, atsakovo pozicija ieÅ¡kovų pareikÅ¡tų reikalavimų atžvilgiu nėra laikytina turinčia reikÅ¡mės bylai aplinkybe CK 6.250 straipsnio kontekste. Pasisakant dėl atsakovo T. V. pozicijos dėl nukentėjusiųjų reikalavimų, svarbu paminėti, kad nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-715-420/2018 pirmosios instancijos teisme 2018 m. gruodžio 11 d. teisiamajame posėdyje kaltinamajam T. V. atstovavę advokatai K. Rakauskas ir R. Å altinienė neginčijo byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių pagrįstumo, tačiau praÅ¡omas priteisti sumas įvardino kaip nepagrįstai dideles.

Tame pačiame posėdyje T. V., sakydamas baigiamÄ jÄ kalbÄ , taip pat prašė sumažinti ieÅ¡kinius. Perdavus nagrinėti nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų ieÅ¡kinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, atsakovas T. V. visiÅ¡kai pripažino pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius, tačiau civiliniame procese profesionalia teisininko pagalba nepasinaudojo. Svarbu paminėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pasirengimo civilinių ieÅ¡kinių nagrinėjimui teisme stadijoje nenustatė atsakovui T.

V. termino atsiliepimui pareikšti, kaip kad numatyta CPK 225 straipsnio 3 punkte, tokiu būdu apribodamas atsakovo procesinę galimybę iki teismo posėdžio, galimai pasinaudojant teisine pagalba, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Beje, su ieškovų D. S. ir S. S. patikslintais ieškiniais, pateiktais atitinkamai 2019 m. rugsėjo 30 d. ir 2019 m. spalio 2 d., atsakovas turėjo galimybę susipažinti tik 2019 m. spalio 8 d. pirmosios instancijos teisme vykusiame teismo posėdyje, kuriame klausimas dėl pareikštų ieškinių buvo išspręstas iš esmės.

39. Atsakant į nukentėjusiųjų atstovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ abejonę dėl atsakovo T. V. valios pareikÅ¡ti apeliacinį skundÄ , pažymėtina, kad apeliacinį skundÄ pasirašęs advokatas K. Rakauskas su T. V. 2018 m. kovo 23 d. pasirašė susitarimÄ Nr. 20 dėl jo atstovavimo Utenos AVPK Utenos PK, Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«muose ir Panevėžio apygardos teisme (t. 5, b. l. 116).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau iÅ¡dėstytus argumentus, panaikina Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. spalio 28 d. sprendimÄ dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo civiliniams ieÅ¡kovams J. S., D. S. ir S. S. ir toje dalyje priima naujÄ sprendimÄ :

1) ieÅ¡kovės J. S. ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui T. V. tenkina iÅ¡ dalies, nustato, kad J. S. buvo padaryta 25 000 Eur neturtinė žala ir, atsižvelgdama į Draudikų biuro (5000 Eur) ir T. V. motinos (1778,60 Eur) J. S. iki skundžiamo sprendimo priėmimo sumokėtas neturtinės žalos sumas, priteisia ieÅ¡kovei J. S. iÅ¡ atsakovo T. V. 18 221,40 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o kitoje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta;

2) ieÅ¡kovo D. S. ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui T. V. tenkina iÅ¡ dalies, priteisia ieÅ¡kovui D. S. iÅ¡ atsakovo T. V. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o kitoje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta;

3) ieÅ¡kovės S. S. ieÅ¡kinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovui T. V. tenkina iÅ¡ dalies, priteisia ieÅ¡kovei S. S. iÅ¡ atsakovo T. V. 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, o kitoje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta.

41. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, keistinas skundžiamu sprendimu nustatytas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. J. S. priteistina jos pirmosios instancijos teisme turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti dalis, proporcinga apeliacinės instancijos teismo patenkintai jos pareikÅ¡tų ieÅ¡kininių reikalavimų daliai. Kadangi ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atleisti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo T. V. į valstybės biudžetÄ priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dalis, proporcinga apeliacinės instancijos teismo patenkintų visų trijų ieÅ¡kovų pareikÅ¡tų bendrų reikalavimų daliai.

42. AtsiliepimÄ Ä¯ atsakovo T. V. apeliacinį skundÄ visų trijų ieÅ¡kovų - J. S., D. S. ir S. S. vardu pateikė jų atstovas advokatas A. Misevičius. Atsiliepimu buvo praÅ¡oma nukentėjusiųjų naudai iÅ¡ T. V. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Byloje pateikti dokumentai - 2019 m. gruodžio 13 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra MJM Nr. 01294 ir 2019 m. gruodžio 13 d. pinigų priėmimo kvitas MJM Nr. 565 patvirtina, kad ieÅ¡kovė J. S. advokatui A. Misevičiui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 200,00 Eur.

Kadangi atsiliepimas buvo teikiamas visų trijų ieÅ¡kovų vardu iÅ¡imtinai dėl atsakovo T. V. veiksmų, kuris pirmoje instancijoje pilnai sutiko su ieÅ¡kiniu, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, visos ieÅ¡kovės J. S. turėtos iÅ¡laidos patirtos apeliacinėje instancijoje priteistinos iÅ¡ atsakovo jos naudai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: Utenos apylinkės teismo Zarasų rÅ«mų 2019 m. spalio 28 d. sprendimÄ dalyje, kuriuo visiÅ¡kai tenkinti ieÅ¡kovų J.

S., D. S. ir S. S. civiliniai ieÅ¡kiniai dalyse dėl neturtinės žalos priteisimo ir dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo panaikinti ir Å¡iose dalyse priimti naujÄ sprendimÄ . Rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: J. S., D. S. ir S. S. civilinius ieÅ¡kinius dalyse dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 221,40 Eur (aÅ¡tuoniolikos tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų dvideÅ¡imt vieno euro 40 ct) neturtinę žalÄ ir 240,94 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų 94 ct) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, o kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20 000 Eur (dvideÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) neturtinę žalÄ , o kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur (deÅ¡imties tÅ«kstančių eurų) neturtinę žalÄ , o kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,33 Eur (keturis eurus 33 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Likusioje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du Å¡imtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. Å is sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Teisėjai Eigirdas Činka Donatas Jatužis Daina Vaidachavičienė