2023-11-22 Nr. AB-20525-3-61-3-03500-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1010-815/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03500-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 27.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. B. skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Laisvas laikraštis“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Patikimas verslas“).

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja I. B. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2021 m. rugsėjo 10 d. (skunde nurodoma – 2021 m. rugpjūčio 10 d.) sprendimą Nr. (SK-23, 2020; SK-139, 2021) SPR-244 „Dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. 2019 m. rugsėjo 11 d. laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ buvo išspausdintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“, kuriame kalbama apie organizuotos nusikalstamos grupuotės veiklą, atimant turtą, susijusį su žydais. Ji nesutiko su straipsnio turiniu, kuris žemino jos garbę ir orumą, todėl kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – atsakovas, Tarnyba), kuri ginčijamu Sprendimu nusprendė pripažinti jos skundą dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu. Pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Patikimas verslas“ dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir Reglamentas (ES) 2016/679) 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo. Reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Patikimas verslas“ iš publikacijos pašalintų pažeidimą, t. y. jos asmens duomenų apsaugą pažeidžiančią informaciją – jos gimimo datą.

2.2. Jos garbę ir orumą žeidžia šie teiginiai: 1) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Teiginys Nr. 1); 2) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Teiginys Nr. 2); 3) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Teiginys Nr. 3); 4) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Teiginys Nr. 4); 5) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Teiginys Nr. 5); 6) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Teiginys Nr. 6); 7) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Teiginys Nr. 7); 8) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Teiginys Nr. 8); 9) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Teiginys Nr. 9); 10) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Teiginys Nr. 10).

2.3. Pareiškėja dėstė Sprendimo turinį, teiginių „žinia“ ir „nuomonė“ išaiškinimus ir teigė, kad straipsnyje akivaizdžiai matosi, jog visuomenei buvo skelbiama žinia apie jos nesąžiningumą ir tuo siekiama informuoti visuomenę, kad į ją, kaip teisininkę, niekas nesikreiptų. Buvo siekiama suteikti visuomenei žinią, kad ji priklauso nusikalstamai grupuotei „Vilniaus brigada“. Taigi žurnalistas straipsnyje turėjo tikslą paskleisti visuomenei žinią, o ne nuomonę.

2.4. Skelbiamos žinios ir nuomonės turi atitikti visus keliamus reikalavimus. Vertinant paskelbtą informaciją matyti, kad teiginiai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 pateikti kaip G. Š. išsakyta informacija. Teiginiai Nr. 7, 8, 9, 10 yra pateikiami kaip baltarusių bendrijos „Žyvica“ pareiškimas dėl „Vilniaus brigada“. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Pareiškėja su šia nuostata nesutinka, kadangi toliau straipsnyje nurodoma, kad jai iškelta baudžiamoji byla, tačiau šį faktą patvirtinantys įrodymai nepateikti. Šiuo atveju straipsnio teiginiams galėtų būti taikoma redakcinės atsakomybės išimtis.

2.5. Įstatymo 54 straipsnis neįtvirtina absoliutaus, besąlyginio atleidimo nuo redakcinės atsakomybės pagrindo. Sisteminė Įstatymo analizė leidžia teigti, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą (Įstatymo 2 str. 54, 80 d.). Aiškinant Įstatymo nuostatas ir sprendžiant klausimą dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareigų pabrėžtinas išskirtinis žiniasklaidos priemonių vaidmuo informuojant ją ir visuomenę, o tai savaime suponuoja žiniasklaidos priemonių pareigą visais atvejais vertinti, ar skleidžiama informacija nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų.

2.6. Ginčo teiginių autorius yra ne viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas). Publikacijoje nurodoma, kad dalies teiginių autorė yra G. Š., skelbiama jos nuotrauka. Tačiau toliau tekste pats autorius remiasi šiais teiginiais, konstatuodamas kaip faktą. Todėl straipsnio pradžioje G. Š. pareikšta nuomonė toliau tekste žurnalisto pagalba virsta žinia. Kiti teiginiai publikacijoje pateikiami kaip tekstas iš minėto pareiškimo. Taip pat svarbu įvertinti pagrindinį informacijos skleidimo tikslą – sužlugdyti pareiškėją. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į publikacijos kontekstą, akivaizdu, kad jos tikslas atskleisti G. Š. suteiktą informaciją apie grupę asmenų galbūt atlikusių neteisėtus veiksmus užvaldant svetimą turtą, dėl kurių buvo kreiptasi ir į teisėsaugą. Neabejotina, kad šie klausimai yra aktualūs visuomenei ir tenkina visuomenės interesą tokią informaciją žinoti.

2.7. Pareiškėja dėstė Reglamento (ES) 2016/679 nuostatas, teismų praktiką ir teigė, kad straipsnyje nurodant jos asmens duomenis buvo pažeistos Reglamento (ES) 2016/679 nuostatos. Straipsnyje akivaizdžiai matosi, kad visuomenei buvo skelbiama žinia apie jos nesąžiningumą ir tuo siekiama informuoti visuomenę, kad į ją, kaip teisininkę, niekas nesikreiptų, buvo siekiama suteikti visuomenei žinią, kad ji priklauso nusikalstamai grupuotei „Vilniaus brigada“. Taigi „(duomenys neskelbtini)“ žurnalistas turėjo konkretų tikslą paskleisti visuomenei žinią, o ne pašnekovių nuomonę, nesiekiant žeminti ir menkinti jos orumą.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Įvertinusi publikacijos kontekstą, Tarnyba Sprendime nustatė, kad jos tikslas – informuoti apie viešąjį interesą tenkinančią situaciją, t. y. atskleisti G. Š. suteiktą informaciją apie grupę asmenų galbūt atlikusių neteisėtus veiksmus užvaldant svetimą turtą, dėl kurių buvo kreiptasi ir į teisėsaugą. Inspektorius sprendime deklaratyviai nekonstatavo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo publikacijoje pateikdamas ginčo teiginių autorius, vienareikšmiškai yra atleidžiamas nuo redakcinės atsakomybės. Priešingai, Sprendime pabrėžta, kad Įstatymo 54 straipsnis neįtvirtina absoliutaus, besąlyginio atleidimo nuo redakcinės atsakomybės pagrindo. Sisteminė Įstatymo analizė leidžia teigti, jog viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi bendrą pareigą užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą (Įstatymo 2 str. 80, 81 d., 44 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje aiškiai išskiria atvejus, kuomet atitinkamas subjektas ne pats yra vertinamų pastebėjimų autorius, o tik padėjo juos paskleisti vykdydamas savo pareigą informuoti visuomenę. Tokiais atvejais, EŽTT manymu, žurnalistų baudimas už pareiškimų, kuriuos padarė kiti asmenys, pavyzdžiui, interviu metu, skleidimą, rimtai apribotų žiniasklaidos vaidmenį diskutuojant visuomenei svarbiais klausimais, todėl toks baudimas negalimas, nebent tam būtų ypatingai svarios priežastys (žr., pvz., EŽTT 1996 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Jersild prieš Daniją, Nr. 15890/89).

4.2. Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad „viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo <...> pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas“. Priešingai nei pareiškėja skunde nurodo, teismų praktikoje teigiama, kad Įstatymo 54 straipsnio nuostatos (esant joje nurodytoms sąlygoms, t. y., be kita ko, tai, kad buvo nurodytas informacijos šaltinis) taikytinos tiek tikrovės neatitinkančios informacijos, tiek ir nuomonės skleidimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1304/2012).

4.3. Kaip Sprendime pažymėjo Inspektorius, Teiginiu Nr. 1 konstatuojama žinia, kad G. Š. buvo patarta kreiptis pagalbos į pareiškėją kaip teisininkę. Teiginiais Nr. 2, 3, 4, 5, 6 skelbiama subjektyvi G. Š. nuomonė, lūkesčiai, supratimas ir vertinimai dėl pareiškėjos, kaip teisininkės, veiklos. Teiginiais Nr. 7 ir Nr. 9 skelbiama žinia apie pareiškėjos ir kitų asmenų atžvilgiu inicijuotas baudžiamąsias bylas ir tyrimus bei pareiškėjos suėmimą. Teiginiais Nr. 8 ir Nr. 10 skelbiamas subjektyvus nepasitenkinimas, t. y. nuomonė dėl prokuratūros veiksmų pareiškėjos ir kitų asmenų atžvilgiu.

4.4. Remiantis teismų praktika (EŽTT 2010 m. liepos 6 d. nutarimas Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija bei Tapinas ir partneriai prieš Lietuvos Respubliką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 17 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-988/2001) ir vertinant tai, kad ginčo Teiginiai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 pateikti kaip G. Š. išsakyta informacija, Teiginiai Nr. 7, 8, 9, 10 yra pateikiami kaip baltarusių bendrijos „Žyvica“ pareiškimas dėl „Vilniaus brigada“, Sprendime argumentuotai įvertinta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo publikacijoje cituodamas ginčo teiginius elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo savo teise. Trečiasis suinteresuotas asmuo, publikacijoje cituodamas Teiginius Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 nurodė pirminį informacijos šaltinį, t. y. vardą ir pavardę – G. Š., paskelbė ir jos atvaizdą, skelbdamas Teiginius Nr. 7, 8, 9, 10, nurodė, kad redakcija viešina ir baltarusių tautinės bendrijos „Žyvica“ pareiškimą dėl vadinamosios „Vilniaus brigada“ veiklos.

4.5. Publikacijoje nagrinėjama tema tenkina viešąjį interesą. Atsižvelgus į publikacijos kontekstą, yra akivaizdu, kad jos tikslas atskleisti G. Š. suteiktą informaciją apie grupę asmenų galbūt atlikusių neteisėtus veiksmus užvaldant svetimą turtą, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo siekė visuomenę informuoti jai aktualiais klausimais. Inspektorius Sprendime išsamiai aptarė, visapusiškai įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo, skelbdamas ginčo teiginius, pareiškėjos atžvilgiu elgėsi sąžiningai bei nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją. Taigi, visiškai pagrįstai ir argumentuotai pritaikė Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą redakcinės atsakomybės išimtį. Be kita ko, pagal Įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, tokiu atveju už informacijos paskelbimo teisėtumą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.

4.6. Pareiškėja, cituodama Sprendimo dalį dėl jos asmens duomenų paskelbimo teisėtumo teigia, kad „Nežiūrint į tai, kad žurnalistų etikos tarnybos inspektorė nustatė, kad nėra įrodymų dėl išdėstytų faktų, duomenys nepatikrinti, nurodytas vardas, pavardė, gimimo data, teisinės veiklos Nr.“. Minėtu deklaratyviu pareiškėjos teiginiu nėra pateikiami aiškūs motyvai, kuriais pareiškėja nesutinka su sprendime pateiktu vertinimu ar argumentai į kuriuos Tarnyba turėtų atsakyti.

4.7. Sprendime nustatyta, jog publikacijoje paskelbiant pareiškėjos vardą, pavardę ir teisinės veiklos registravimo numerį, šie jos asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai ir atitiko Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies f punktą (tvarkyti duomenis būtina siekiant teisėtų duomenų valdytojo arba trečiosios šalies interesų, išskyrus atvejus, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni, ypač kai duomenų subjektas yra vaikas), kadangi įvertinus publikacijoje skelbiamą informaciją, nustatyta, jog duomenų subjekto interesai nėra viršesni už visuomenės teisę žinoti ir atitinkamai teisėtai gali būti atskleisti. Pareiškėja yra teisininkė, publikacijoje jos vardas, pavardė ir teisinės veiklos registravimo numeris skelbiami išimtinai siekiant informuoti apie jos, kaip teisininkės, galbūt vykdomą neteisėtą veikią. Teisininko profesija yra ypač svarbi ir reikšminga teisinėje valstybėje, t. y. atlieka svarbų vaidmenį kuriant pasitikėjimą teisine sistema, todėl informacija apie šios srities atstovus pagrįstai domina visuomenę ir yra pripažintina viešojo intereso objektu. Inspektorius Sprendime pažymėjo ir tai, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT) Inspektoriui suteikė informaciją, kad Centrinėje tyrimų valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl korupcinio pobūdžio ir kitų nusikalstamų veikų, minėta institucija, taip pat nurodė, kad, kaip skelbiama publikacijoje, atliekant minimą ikiteisminį tyrimą, 2019 m. kovo 7 d. pareiškėja buvo laikinai sulaikyta ir jos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas.

4.8. Publikacijoje skelbiami pareiškėjos asmens duomenys (vardas, pavardė ir teisinės veiklos numeris) atskleidžia tik tiek, kiek išimtinai būtina, siekiant atskleisti galbūt neteisėtus veiksmus susijusius su pareiškėjos profesine veikla. Konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) siekė teisėtų interesų – atskleisti visuomenei viešąjį interesą tenkinančią informaciją. Dėl pareiškėjos gimimo datos, kaip perteklinio duomens, atskleidimo publikacijoje, trečiajam suinteresuotam asmeniui pareikštas papeikimas dėl Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto reikalavimų pažeidimo. Inspektorius, įvertinęs publikacijos turinį ir kontekstą, nustatė, kad pareiškėjos amžiaus atskleidimas netenkina viešojo intereso, todėl pareiškėjos, kaip duomenų subjekto, interesai yra viršesni nei visuomenės teisė žinoti jos asmens duomenis, t. y. gimimo datą.

4.9. Pareiškėjos skundas teismui stokoja aiškumo, yra neargumentuotas, paremtas sprendimo citatomis, todėl nėra aiškus skundo teismui dalykas ir į ką konkrečiai Tarnyba turi atsakyti. Pareiškėja, teismui nurodydama Sprendimo nepagrįstumo pagrindus, pateikia tik deklaratyvius teiginius, jų plačiau nepagrįsdama. Pareiškėja teismo prašo panaikinti visą sprendimą, nors jis buvo pripažintas iš dalies pagrįstu, t. y. trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo pareikštas papeikimas dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo paskelbiant pareiškėjos gimimo datą. Iš pareiškėjos skundo teismui nesuprantama, ar pareiškėja palaiko Sprendimo dalį, kurioje nustatytas jos teisės į tinkamą asmens duomenų tvarkymą pažeidimas.

4.10. Inspektorius priėmė motyvuotą ir teisės normomis pagrįstą sprendimą, todėl Sprendimas yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjos I. B. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. Tarnyboje gautas iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti pareiškėjos I. B. skundas ir ją atstovaujančios jos dukros J. B. skundas dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos. Skunde pareiškėja nurodė, kad straipsnyje paskelbta tikrovės neatitinkantys bei jos garbę ir orumą žeminantys Teiginiai Nr. 1–10. Nurodė, kad publikacijoje skelbiant vardą, pavardę, darbovietę, asmens kodą, teisinės veiklos numerį, gimimo datą ir darbovietės adresą pažeista jos teisė į tinkamą asmens duomenų tvarkymą. Be to, asmuo vardu R. B., publikacija pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“. Pareiškėja prašė įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingą (fizinį) asmenį apie pastebėtus Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią jos garbę ir orumą. Taip pat pareiškėja prašė teikti asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taikyti kitas Reglamente (ES) 2016/679) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 33 straipsnyje nurodytas priemones.

6.2. Inspektorius, siekdamas objektyvaus ir visapusiško tyrimo, kreipėsi į viešosios informacijos rengėją (skleidėją), internetinio tinklapio (duomenys neskelbtini) valdytoją UAB „Patikimas verslas“. Paaiškinimai iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nebuvo gauti.

6.3. Inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą Įstatymo, ADTAĮ ir Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų laikymosi požiūriu ir įvertinęs skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, padarė išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skelbdamas skundžiamą informaciją bei nurodydamas skelbiamos informacijos pirminius šaltinius, nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją. Todėl šių teiginių atžvilgiu taikė Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą redakcinės atsakomybės išimtį. Inspektorius taip pat konstatavo, jog pareiškėjos asmens duomenys, t. y. vardas, pavardė ir teisinės veiklos registravimo numeris, buvo tvarkomi teisėtai ir atitiko Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies f punktą. Dėl publikacijoje paskelbtos pareiškėjos gimimo datos pažymėjo, kad, nors publikacijoje aprašoma problema ir yra viešojo intereso klausimas, tačiau viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nenurodė, kokią įtaką publikacijoje plėtojamai temai daro pareiškėjos amžiaus atskleidimas. Tokių asmens duomenų atskleidimas nesudaro realaus socialinio intereso šią informaciją žinoti, o tik tenkina visuomenės smalsumą. Šiuo atveju publikacijos problematika galėjo būti atskleista ir nenurodant pareiškėjos gimimo datos, todėl vertino, jog ši asmeninė pareiškėjos informacija yra perteklinė.

6.4. Inspektorius, remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, Reglamento (ES) 2016/679 58 straipsnio 2 dalies (b) punktu, nusprendė: 1) pripažinti pareiškėjos I. B. skundą dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) UAB „Patikimas verslas“ dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo; 3) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Patikimas verslas“ iš publikacijos pašalintų pažeidimą, t. y. pareiškėjos asmens duomenų apsaugą pažeidžiančią informaciją – pareiškėjos gimimo datą.

6.5. Pareiškėja, nesutikdama su sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Sprendimą. Nors pareiškėja prašo teismo panaikinti Sprendimą visa apimtimi, tačiau iš skundo argumentų suprastina, kad pareiškėja neginčija Sprendimo dalies dėl pareikšto papeikimo asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) UAB „Patikimas verslas“ dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo ir reikalavimo viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui) UAB „Patikimas verslas“ iš publikacijos pašalintų pažeidimą, t. y. pareiškėjos asmens duomenų apsaugą pažeidžiančią informaciją – pareiškėjos gimimo datą.

7. Įvertinęs Įstatymo 2 straipsnio 36, 89 dalių, 54 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį, jog informacija, kuri skelbiama publikacijoje, t. y. Teiginiai Nr. 1–10, yra žinia. Įvertinęs minėtų teiginių turinį, teismas sprendė, kad ginčo Teiginiai Nr. 1–10 yra nuomonė.

8. Teismas pažymėjo, kad iš publikacijos turinio matyti, jog Teiginiu Nr. 1 konstatuojama žinia, kad G. Š. buvo patarta kreiptis pagalbos į pareiškėją kaip teisininkę. Teiginiais Nr. 2, 3, 4, 5, 6 skelbiama subjektyvi G. Š. nuomonė, lūkesčiai, supratimas ir vertinimai dėl pareiškėjos, kaip teisininkės, veiklos. Teiginiais Nr. 7 ir Nr. 9 skelbiama žinia apie pareiškėjos ir kitų asmenų atžvilgiu inicijuotas baudžiamąsias bylas ir tyrimus bei pareiškėjos suėmimą. Teiginiais Nr. 8 ir Nr. 10 skelbiamas subjektyvus nepasitenkinimas, t. y. nuomonė dėl prokuratūros veiksmų pareiškėjos ir kitų asmenų atžvilgiu. Teismas vertino, jog publikacijos turinys leidžia teigti, kad Teiginiai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 pateikti kaip G. Š. išsakyta informacija, o Teiginiai Nr. 7, 8, 9, 10 yra pateikiami kaip baltarusių bendrijos „Žyvica“ pareiškimas dėl „Vilniaus brigada“. Teismo įsitikinimu, Inspektoriaus Sprendime pagrįstai pripažinta, jog paskelbta informacija, atsižvelgiant į šios informacijos pateikimo būdą bei raiškos formą (išsakomas subjektyvus požiūris, vertinimas), pagal Įstatymo 2 straipsnio 36 dalį laikoma nuomone.

9. Teismas vertino, jog, atsižvelgus į publikacijos kontekstą, yra akivaizdu, kad jos tikslas atskleisti G. Š. suteiktą informaciją apie grupę asmenų galbūt atlikusių neteisėtus veiksmus užvaldant svetimą turtą dėl kurių buvo kreiptasi ir į teisėsaugą. Neabejotina, kad šie klausimai yra aktualūs visuomenei ir tenkina visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Teismas darė išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skelbdamas skundžiamą informaciją bei nurodydamas skelbiamos informacijos pirminius šaltinius, nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją. Paskelbta informacija buvo išreikšta kritika pareiškėjai kaip viešajam asmeniui. Informacijos, susijusios su teisingumo vykdymu, skelbimas turi viešąjį interesą.

10. Teismas taip pat vertino, jog publikacijos turinys leidžia teigti, kad ginčo teiginių autorius yra ne viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas). Publikacijoje nurodoma, kad dalies teiginių autorė yra G. Š., skelbiama jos nuotrauka. Likę teiginiai pateikiami kaip tekstas iš „Žyvica“ pareiškimo. Iš publikacijos konteksto yra akivaizdu, kad jos tikslas atskleisti G. Š. suteiktą informaciją apie grupę asmenų galbūt atlikusių neteisėtus veiksmus užvaldant svetimą turtą dėl kurių buvo kreiptasi ir į teisėsaugą. Informacijos paskelbimu viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) tik bendrai aptarė įvykius, išdėstė situaciją, tačiau nesiekė sumenkinti asmens, apie kurį informacija skleidžiama, teises ir teisėtus interesus. Teismui nekilo abejonių, kad publikacijoje išdėstyti klausimai yra aktualūs visuomenei ir tenkina visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Teismas darė išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skelbdamas skundžiamą informaciją bei nurodydamas skelbiamos informacijos pirminius šaltinius, nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją. Todėl Inspektorius šių teiginių atžvilgiu pagrįstai taikė Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą redakcinės atsakomybės išimtį.

11. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime išreikšta pozicija, kad pareiškėjo skundas teismui stokoja aiškumo, yra neargumentuotas, paremtas sprendimo citatomis, pareiškėja, teismui nurodydama Sprendimo nepagrįstumo pagrindus, pateikia tik deklaratyvius teiginius, jų plačiau nepagrįsdama.

12. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir ginčo teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad Inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir atlikęs tyrimą Įstatymo, ADTAĮ ir Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų laikymosi kontekste bei įvertinęs skundo tyrimo medžiagą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

13. Teismas nurodė, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 14. Pareiškėja I. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja faktines aplinkybes ir nesutikimo su atsakovo Sprendimu argumentus, akcentuodama, kad atsakovas neatliko išsamaus visų aplinkybių tyrimo, nepagrįstai taikė Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą redakcinės atsakomybės išimtį, kadangi žurnalistas straipsnyje turėjo tikslą visuomenei paskleisti žinią, o ne nuomonę apie pareiškėją. Ginčo publikacijoje buvo ne tik paskelbta žinia ir (ar) komentaras tam tikrais klausimais, bet buvo paskleista ir konstatuojamojo pobūdžio netiksli ir neteisinga informacija. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėja nurodo, kad:

15.1. Teismui 2022 m. balandžio 20 d. buvo pateiktas prašymas dėl dokumentų-įrodymų prijungimo prie skundo tikslu objektyviai, nešališkai išnagrinėti skundą. Pareiškėja teismo prašė išreikalauti iš prokuratūros atsakymus į pareiškėjos prašymus suteikti informaciją dėl STT bylos bei visų pareiškėjos pareiškimų dėl persekiojimo. Tačiau teismas nepasisakė dėl pateiktų dokumentų bei jų neprijungė prie bylos. Teismas ignoravo pareiškėjos pateiktus dokumentus bei prašymus. Pareiškėjos teigimu, straipsnio autorius ir kiti asmenys, nurodyti straipsnyje, turi būti kviečiami į posėdį ir išklausyti.

15.2. Teismas bylą išnagrinėjo formaliai, tinkamai neįvertino visų įrodymų ir argumentų, pažeidė proceso teisės normas, dėl ko buvo neteisingai išspęsta byla. Remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.8 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civilinė byla Nr. e3K-3-247-701/2020, 57–59 punktai), pareiškėja nurodo, kad teismas nieko nepasisakė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo. Teismas nevertino, ar Inspektorius tinkamai įgyvendino savo kompetenciją ir tinkamai sprendė klausimą dėl to, ar buvo pažeista Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis (paskleista informacija, žeminanti asmens garbę ir orumą) ir ar tinkamai Inspektorius sprendė, kad nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas Įstatymo 54 straipsnis, nustatantis redakcinės atsakomybės netaikymą. Teismas nevertino, ar Inspektorius pasisakė dėl visos publikacijoje nurodytos informacijos, nevertino, kokie dokumentai ir paaiškinimai buvo pateikti Inspektoriui nagrinėjant asmens skundą. Taigi teismas neišsprendė tinkamai klausimo, ar Inspektoriaus Sprendimas jo priėmimo metu buvo teisėtas. Teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėja yra viešasis asmuo, neteisingai pasisakė, kad informacijos, susijusios su teisingumo vykdymu skelbimas, turi viešąjį interesą. Neįvertinęs bylos duomenų, teismas neišsprendė, kad atsakovo pareikštai nuomonei akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindimo, nuomonė pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas ir pažeidžiant pareiškėjos nekaltumo prezumpciją. Teismas nieko nepasisakė, kad pati pareiškėja nukentėjo nuo „Vilniaus brigada“ (dokumentai pridėti).

16. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų / įrodymų prijungimo prie apeliacinio skundo. Pareiškėja prašo pripažinti, kad dokumentų prijungimas yra būtinas, t. y. būtina prijungti prie apeliacinio skundo nutarimą dėl pareiškėjos atžvilgiu ikiteisminio tyrimo nutraukimo nesant nusikalstamos veiklos požymių bei pačios nusikalstamos veikos (Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2023 m. balandžio 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje bei įtariamųjų atžvilgiu Nr. 04-7-00007-18). Pareiškėja taip pat prašo patikrinti bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka bei nustatyti, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

17. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti galioti.

18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

18.1. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai stokoja aiškumo. Nagrinėjamos bylos dalykas nebuvo nustatyti, ar ginčo teiginiai atitinka tikrovę, nes nagrinėjamu atveju dėl ginčo teiginių atsakovas trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu taikė Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą redakcinės atsakomybės netaikymo išimtį. Todėl nelogiškas ir atmestinas pareiškėjos argumentas, kad atsakovas nepateikė įrodymų ir neatliko faktų patikrinimo. Priimant Sprendimą buvo remtasi EŽTT praktikoje išskirtais atvejais, kuomet atitinkamas subjektas ne pats yra vertinamų pastebėjimų autorius, o tik padeda juos paskleisti vykdydamas savo pareigą informuoti visuomenę, t. y. žurnalistų baudimas už kitų asmenų padarytų pareiškimų skleidimą, rimtai apribotų žurnalistų vaidmenį diskutuojant visuomenei svarbiais klausimais (EŽTT 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Jersild prieš Daniją, pareiškimo Nr. 15890/89). Atsakovas Sprendime argumentuotai ir išsamiai įvertino, kad trečiasis suinteresuotas asmuo publikacijoje cituodamas ginčo teiginius elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo savo teise bei ginčo teiginių atžvilgiu pritaikė Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą redakcinės atsakomybės netaikymo išimtį.

18.2. Pareiškėjos prašymai dėl įrodymų išreikalavimo nagrinėjamos bylos kontekste yra nepagrįsti ir nelogiški bei nesusiję su nagrinėjama situacija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog nagrinėjant ginčus dėl viešosios informacijos rengimo ar skelbimo nėra ir neturi būti sprendžiamas pats publikacijoje aprašytų konflikto dalyvių ginčas (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-323-492/2021).

18.3. Atsakovas neturi pagrindo vadovautis visomis taisyklėmis, kurios taikytinos nagrinėjant civilines bylas dėl garbės ir orumo. Atsakovo kompetencija yra apibrėžta viešosios teisės normose, būtent pagrindinės taisyklės yra nustatytos Įstatyme, kuriuo ir privalo vadovautis atsakovas, įgyvendindamas savo kompetenciją. Šiuo atveju atsakovas ginčo teiginių atžvilgiu pritaikė redakcinės atsakomybės netaikymo išimtį, todėl nebuvo nustatinėjama visų faktinių aplinkybių visuma, kuri būtų lėmusi pareiškėjos garbės ir orumo pažeidimo ar ne nustatymo klausimą. Taip pat ir teismas neturėjo pareigos vadovautis CK nuostatomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspektoriaus Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šiame sprendime Inspektorius konstatavo, jog viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), skelbdamas skundžiamą informaciją bei nurodydamas skelbiamos informacijos pirminius šaltinius, nepiktnaudžiavo teise skleisti informaciją, todėl šių teiginių atžvilgiu taikė Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą redakcinės atsakomybės išimtį. Inspektorius taip pat konstatavo, jog pareiškėjos asmens duomenys, t. y. vardas, pavardė ir teisinės veiklos registravimo numeris, buvo tvarkomi teisėtai ir atitiko Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies f punktą. Dėl publikacijoje paskelbtos pareiškėjos gimimo datos pažymėjo, kad, nors publikacijoje aprašoma problema ir yra viešojo intereso klausimas, tačiau viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) nenurodė, kokią įtaką publikacijoje plėtojamai temai daro pareiškėjos amžiaus atskleidimas, todėl šią informaciją laikė pertekline. Atitinkamai, Sprendime Inspektorius nusprendė: 1) pripažinti pareiškėjos I. B. skundą dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) paskelbtos informacijos iš dalies pagrįstu; 2) pareikšti papeikimą asmens duomenų valdytojui (tvarkytojui) UAB „Patikimas verslas“ dėl Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnio 1 dalies (a) punkto ir 6 straipsnio 1 dalies (a) punkto pažeidimo; 3) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) UAB „Patikimas verslas“ iš publikacijos pašalintų pažeidimą, t. y. pareiškėjos asmens duomenų apsaugą pažeidžiančią informaciją – pareiškėjos gimimo datą. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo, laikė Inspektoriaus Sprendimą teisėtu bei pagrįstu.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį naikinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo formaliai, tinkamai neįvertino visų įrodymų ir argumentų, pažeidė proceso teisės normas, dėl ko buvo neteisingai išspęsta byla. Neįvertinęs bylos duomenų, teismas neišsprendė, kad publikacijoje pareikštai nuomonei akivaizdžiai trūksta faktinio pagrindimo, nuomonė pareikšta nesąžiningai, peržengiant žodžio laisvės ribas ir pažeidžiant pareiškėjos nekaltumo prezumpciją. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas nieko nepasisakė, kad pati pareiškėja nukentėjo nuo „Vilniaus brigada“ (dokumentai pridėti). Be to, pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl papildomų dokumentų / įrodymų prijungimo prie apeliacinio skundo. Pareiškėja prašo pripažinti, kad dokumentų prijungimas yra būtinas, t. y. būtina prijungti prie apeliacinio skundo nutarimą dėl pareiškėjos atžvilgiu ikiteisminio tyrimo nutraukimo nesant nusikalstamos veiklos požymių bei pačios nusikalstamos veikos (Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2023 m. balandžio 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje bei įtariamųjų atžvilgiu Nr. 04-7-00007-18).

21. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Pirmiausia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netenkina pareiškėjos prašymo dėl papildomų dokumentų / įrodymų prijungimo prie apeliacinio skundo, nes priimant tiek Inspektoriaus Sprendimą, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimą, pateikiamų duomenų (Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento 2023 m. balandžio 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje bei įtariamųjų atžvilgiu Nr. 04-7-00007-18) dar nė nebuvo, be to, šių įrodymų nagrinėjamoje byloje nėra būtinybės teikti (ABTĮ 142 straipsnio 3 dalis), nes byloje nėra nustatinėjami faktai, ar pareiškėjos atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai.

23. Pabrėžtina, kad publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) nurodyti teiginiai (žr. šios nutarties 2.2 punktą) pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti taip (žr. šios nutarties 8 punktą): Teiginiu Nr. 1 konstatuojama žinia, kad G. Š. buvo patarta kreiptis pagalbos į pareiškėją kaip teisininkę. Teiginiais Nr. 2, 3, 4, 5, 6 skelbiama subjektyvi G. Š. nuomonė, lūkesčiai, supratimas ir vertinimai dėl pareiškėjos, kaip teisininkės, veiklos. Teiginiais Nr. 7 ir Nr. 9 skelbiama žinia apie pareiškėjos ir kitų asmenų atžvilgiu inicijuotas baudžiamąsias bylas ir tyrimus bei pareiškėjos suėmimą. Teiginiais Nr. 8 ir Nr. 10 skelbiamas subjektyvus nepasitenkinimas, t. y. nuomonė dėl prokuratūros veiksmų pareiškėjos ir kitų asmenų atžvilgiu. Teismas vertino, jog publikacijos turinys leidžia teigti, kad Teiginiai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 pateikti kaip G. Š. išsakyta informacija, o Teiginiai Nr. 7, 8, 9, 10 yra pateikiami kaip baltarusių bendrijos „Žyvica“ pareiškimas dėl „Vilniaus brigada“. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, Inspektoriaus Sprendime pagrįstai pripažinta, jog paskelbta informacija, atsižvelgiant į šios informacijos pateikimo būdą bei raiškos formą (išsakomas subjektyvus požiūris, vertinimas), pagal Įstatymo 2 straipsnio (2010 m. rugsėjo 30 d. redakcija) 36 dalį, kurioje nustatyta, kad „nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų“, laikoma nuomone.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka su Inspektoriaus bei pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, kad publikacijoje pateikta informacija, kuri iš esmės yra G. Š. bei baltarusių bendrijos „Žyvica“ pareiškimai, komentarai, vertinimai, be kita ko, apie pareiškėją, tėra nuomonė, kuri galbūt nėra tiksli. Taigi, atsakovas galėjo netaikyti redakcinės atsakomybės pagal Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies (2010 m. rugsėjo 30 d. redakcija) 7 punktą, kuriame nustatyta, jog viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Būtent tokia situacija yra ir nagrinėjamoje byloje. Be to, pažymėtina, kad minėta nuomonė buvo teikiama apie teisines paslaugas teikiančią pareiškėją, kad teisinių paslaugų teikimas yra viešas interesas, todėl publikacijos rengėjas pagrįstai išspausdino G. Š. bei baltarusių bendrijos „Žyvica“ pareiškimus, komentarus, vertinimus apie pareiškėją. Inspektoriaus Sprendime nėra informacijos, kad pareiškėja yra viešasis asmuo, tėra nurodoma, kad nuomonė buvo teikiama apie teisines paslaugas teikiančią pareiškėją, kad teisinių paslaugų teikimas yra viešas interesas, todėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai, kad ji nepagrįstai laikoma viešuoju asmeniu, yra nepagrįsti.

25. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus. Todėl pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė