fe61f3de-e759-472e-abb2-0d2fcaf60bf3 · Plungės apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1514-514/2022 Teisminio proceso Nr.2-33-3-00410-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.4.6; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1 PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 16 d. Plungė Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra Volskytė, sekretoriaujant Vilmai Grosienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei R. A., jos atstovei adv. Jovytai Piekienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Žibutei Milienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R.

A. ieÅ¡kinį atsakovui V. A. dėl tėvo valdžios apribojimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovė prašė neterminuotai apriboti atsakovo V. A. tėvo valdžiÄ Ä¯ nepilnametę dukrÄ E. A., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Plungės apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė santuokÄ su atsakovu, patvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ nepilnametės dukros E. A., gimusios (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta kartu su ieÅ¡kove, atsakovas nepilnametės dukros iÅ¡laikymui įsipareigojo mokėti periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 215 Eur iki dukros pilnametystės, Å¡alys sutarė nustatyti uzufruktÄ Ä¯ atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo Å¡en., Rietavo sav., patalpas iki dukros pilnametystės. Sutartimi Å¡alys susitarė, jog atsakovas gali bendrauti su dukra E., kai tėvas ir dukra bendrauti panorės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė su dukra liko gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name.

Atsakovo nuolatos naudojamas psichologinis smurtas, patyčios, užgauliojimai, nuolatinis žeminimas gyvenimÄ kartu padarė neįmanomÄ , todėl ieÅ¡kovė iÅ¡sinuomojo butÄ ir su dukra iÅ¡sikraustė. Atsakovo nuolatinis persekiojimas ir terorizavimas nesiliovė, dėl ko ieÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi į policijÄ . Atsakovo psichologinis smurtas prieÅ¡ ieÅ¡kovę ir dukrÄ tęsiasi labai ilgÄ laikÄ . 2016 metais ieÅ¡kovė iÅ¡bėgo su dukra nuo smurtaujančio vyro ir buvo apgyvendinta moterų krizių centre.

Atsakovo ilgalaikio sisteminio smurto įtaka sužalojo ieÅ¡kovės ir dukros E. asmenybes. Atsakovas ir po skyrybų su ieÅ¡kove elgiasi agresyviai, psichologiÅ¡kai žaloja nepilnametę dukrÄ , atvykęs menkina ir žemina ne tik ieÅ¡kovę, bet ir nepilnametę dukrÄ . Atsakovo elgesys traumuoja dukrÄ , jis dažnai skambina dukrai, Å¡aukia ir grasina, jei dukra neatsako į jo klausimus, rėkia ant dukros, jei ji nesutinka su juo vykti ir pan. Dukra dėl patiriamo nuolatinio atsakovo psichologinio smurto lankosi pas psichologę ir psichiatrę, nes bandė žudytis iÅ¡gėrusi vaistų, dukrai priraÅ¡yti vaistai.

Dukra bijo atsakovo, jai kiekvienas atsakovo apsilankymas namuose sukelia didžiulį stresÄ , nes atsakovas Å¡aukia ne tik ant dukros, bet prie mergaitės įžeidinėja ieÅ¡kovę necenzÅ«riniais žodžiais, grasina. Atsakovui buvo inicijuota atvejo vadyba, tačiau atsakovas bendradarbiauti su specialistais vengia, pagalbos nepriima, manytina, kad savo elgesio keisti nežada. Dėl psichologinio smurto prieÅ¡ dukrÄ naudojimo atsakovo atžvilgiu Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kadangi atsakovas daro labai neigiamÄ Ä¯takÄ dukrai, dėl ko ji net mėgino žudytis, situacija tęsiasi ilgÄ laikÄ , atsakovas elgesio nekeičia, iÅ¡vadų nedaro, nepriima specialistų pagalbos, praÅ¡o atsakovo tėvo valdžiÄ dukros E. atžvilgiu apriboti neterminuotai. IeÅ¡kovė, jos atstovė teismo posėdžio metu ieÅ¡kinį palaikė ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti. IeÅ¡kovė papildomai paaiÅ¡kino, kad nutraukus santuokÄ su atsakovu, nebuvo nustatyta konkreti bendravimo tvarka su dukra, todėl atsakovas atvykdavo kada panorėjęs, dažniausiai tokie jo apsilankymai baigdavosi konfliktais, dėl kurių atsakovė ne kartÄ kreipėsi į policijos pareigÅ«nus.

Atsakovas nepagarbiai elgiasi tiek su ieÅ¡kove, jÄ Å¾emindamas dukros akivaizdoje, tiek su dukra E.. Dukra yra įbauginta atsakovo, vengia su juo bendrauti dėl nuolatinių patyčių, nepagrįstų priekaiÅ¡tų. Dėl atsakovo bauginančio elgesio sutriko dukros sveikata, nuo 2021 m. dukra gydoma psichiatro, pastoviai lankosi pas psichologę. Mano, kad apribojus atsakovo valdžiÄ dukros atžvilgiu, turėtų bÅ«ti apribotas ir bendravimas su dukra, nes atsakovas daro neigiamÄ Ä¯takÄ dukrai. Be to, pati dukra nepageidauja bendrauti su tėvu, jo bijo.

Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį sutiko, jog neterminuotai bÅ«tų apribota tėvo valdžia dukros E. atžvilgiu. Teismo posėdyje nedalyvavo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡vada - atsakovui turėtų bÅ«ti neterminuotai apribota tėvo valdžia, kadangi atsakovas nevaldomu, amoraliu elgesiu daro žalingÄ Ä¯takÄ nepilnametės dukros psichologinei ir emocinei bÅ«klei, atsakovas savo elgesio nekeičia ir nepriima socialinės pagalbos.

Teismas k o n s t a t u o j a: ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė R. A. ir atsakovas V. A. yra nepilnametės E. A., gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvai. (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo sprendimu Å¡alių santuoka nutraukta, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ nepilnametės dukros E. A. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta kartu su ieÅ¡kove, atsakovas nepilnametės dukros iÅ¡laikymui įsipareigojo mokėti periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 215 Eur iki dukros pilnametystės, Å¡alys sutarė nustatyti uzufruktÄ Ä¯ atsakovui asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rietavo sen., Rietavo sav., patalpas iki dukros pilnametystės. Sutartimi Å¡alys susitarė, jog atsakovas gali bendrauti su dukra E., kai tėvas ir dukra bendrauti panorės IeÅ¡kovė siekia neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžiÄ Ä¯ dukrÄ E..

Atsakovui pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl tėvo valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad atsakovas piktnaudžiauja tėvų valdžia, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikui savo amoraliu elgesiu. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sÄ lygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sÄ raÅ¡as yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingÄ Ä¯takÄ savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirÅ«pina vaikais.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ tėvų valdžia ribojama nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas apriboti tėvų valdžiÄ , turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžiÄ , prieÅ¡ingumo vaiko interesams, tarp jų – galbÅ«t pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobÅ«dį ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifikÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vienÄ iÅ¡ tėvų valdžios ribojimo priemonių, ar ne.

Esminė tėvų valdžios apribojimo sÄ lyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams. Atsakovo kaip tėvo pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytÄ tėvų valdžios turinį. Remiantis minėtu CK 3.155 straipsniu, tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiÅ«rimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę, sudaryti sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

IeÅ¡kovės pateiktais ir iÅ¡tirtais įrodymais nustatytos aplinkybės dėl atsakovo veiksmų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas tėvo pareigas nepilnametės atžvilgiu įgyvendina netinkamai. IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad Å¡alims nutraukus santuokÄ , atsakovas siekė bendrauti su dukra, tačiau atsakovas su dukra bendrauja pakeltu tonu, dukrÄ Ä¯Å¾eidinėja dėl jos iÅ¡vaizdos, gaunamų įvertinimų mokykloje, reikalauja bendrauti, neatsižvelgdamas į dukros nuomonę, arba tada, kai dukra negali (nuotolinių pamokų metu).

Dukra, reaguodama į tėvo patyčias, priekaiÅ¡tus dėl blogesnių pažymių mokykloje, pradėjo save žaloti, iÅ¡sakė suicidines mintis, dėl ko mergaitei buvo reikalinga specialistų pagalba. Be to, atsakovo agresijÄ nuolat patiria ir pati ieÅ¡kovė, atsakovo yra įžeidinėjama, žeminama, barnius tenka girdėti ir dukrai, todėl mergaitė tėvo bijo ir atsisako su juo bendrauti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) iÅ¡vadoje patvirtino, jog nepilnametės motina (ieÅ¡kovė R.

A.) ne kartÄ kreipėsi į TarnybÄ , nurodydama, kad vaiko tėvas netinkamai elgiasi nepilnametės dukros atžvilgiu, atvykdamas į dukros gyvenamÄ vietÄ ir sukeldamas konfliktÄ nepilnametės dukros akivaizdoje. Pagal pateiktÄ iÅ¡vadÄ socialinės paramos informacinės sistemos (SPIS) bazės duomenis nuo 2017 metų gauta 13 praneÅ¡imų apie galimai pažeistas E. A. teises. Nors ne visi praneÅ¡imai apie vaiko teisių pažeidimus pasitvirtino ar yra susiję su atsakovo elgesiu, tačiau pateikti duomenys apie 2017 m. rugpjūčio 7 d. nustatytÄ galimÄ smurtÄ prieÅ¡ E. A., 2020 m. balandžio 21 d., 2020 m. gruodžio 2 ir 7 d., 2021 m. kovo 17 d., 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. gruodžio 21 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, kai atvykęs į vaiko gyvenamÄ vietÄ atsakovas triukÅ¡mavo, užgauliojo, įžeidinėjo R.

A. matant dukrai E. A., leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, siekdamas bendravimo su dukra, atvykęs į jos gyvenamÄ vietÄ , sukeldavo konfliktus, dėl kurių nepilnametė iÅ¡gyveno, baiminosi, jautėsi nesaugi. Toks pasikartojantis atsakovo elgesys rodo, jog atsakovas nepaiso vaiko poreikių. Situacija, kai nepilnametė nuolat priversta dalyvauti konfliktinėse situacijose, vaikui sukelia nemalonius iÅ¡gyvenimus, kas trikdo normaliÄ psichologinę vaiko raidÄ . 2020 m. gruodžio 7 d. nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas, kai atsakovas atvykęs į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ liepė dukrai važiuoti su juo.

BesÄ lyginis reikalavimas bendrauti su tėvu prieÅ¡ vaiko valiÄ reiÅ¡kia vaiko emocinės bÅ«senos nesupratimÄ ir jos poreikių nepaisymÄ . Apie nepilnametės patiriamÄ psichologinį smurtÄ iÅ¡ tėvo užfiksuota 2020 m. gruodžio 7 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje. Tiriant praneÅ¡imÄ apie galimai nesmurtinį vaiko teisių pažeidimÄ , vertinant vaiko situacijÄ , 2020 m. lapkričio 30 d. pokalbio metu E. A. nurodė, kad kai gauna blogÄ pažymį, atvažiuoja tėtis ir Å¡aukia. Mergaitė nurodė kartais bijanti tėvo.

AnalogiÅ¡ki mergaitės paaiÅ¡kinimai užfiksuoti ir 2021 m. kovo 23 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje. Pokalbio su specialistais metu E. nurodė, kad nuotolinės pamokos metu tėvas skambino, kaltino jÄ , kad Å¡i nevažiuojanti kartu, iÅ¡sakė, jog jam kaip dukros jos nereikia. Mergaitė teigė, kad labai retai tėvas kalba ramiai, ypač Å¡aukia, kai E. gauna blogÄ Ä¯vertinimÄ mokykloje. Kad bendravimas su tėvu kelia stresÄ , įtampÄ , E. nurodė ir teismo posėdžio metu. Mergaitė patvirtino, jog atsakovas nepagarbiai, žeminančiai elgėsi tiek su ja, tiek su mama, papasakodama apie tai, kad tėvas nuolat jÄ Ä¯Å¾eidinėdavo dėl iÅ¡vaizdos, dėl ko laikotarpiu, kai gyveno tėvui priklausančiose patalpose, bijodavo į namus parsineÅ¡ti jai patinkančio maisto (saldumynų, traÅ¡kučių ir kt. skanėstų) arba iÅ¡ viso dienÄ (ar keletÄ ) net nevalgydavo.

IÅ¡ tėvo dėl blogesnių pažymių mokykloje sulaukdavo neigiamos reakcijos, pasireiÅ¡kusios rėkimu. Tėvas jos sveikatos sutrikimus vertindavo kaip nenorÄ lankyti mokyklÄ . Tai, kad ji pradėjo save žaloti, viena iÅ¡ priežasčių buvo tėvo elgesys. Apie daroma žalingÄ atsakovo įtakÄ nepilnametei nurodė (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 6 d. informacijoje, kurioje specialistai, įvertinę situacijÄ Å¡eimoje, pastebėjo, jog V. A. psichologiÅ¡kai žaloja nepilnametę dukrÄ , kad V.

A. elgesys dukros atžvilgiu yra traumuojantis ir žalojantis, dėl ilgalaikio sisteminio tėvo smurto prieÅ¡ nepilnametę, jos mamÄ , mergaitei kyla suicidinės mintys. Demonstruojama tėvo agresija mergaitei sukelia daugkartinę traumacijÄ , dėl ko mergaitė jaučia dvasinę kančiÄ ir galimai nemato kitų iÅ¡eičių (2021 m. balandžio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketa). Apie patiriamus sunkumus, menkÄ saugumo jausmÄ , kurį galimai sukelia neadekvatus tėvo elgesys ir bendravimas mergaitės atžvilgiu, užfiksuota Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos, kurioje mokosi E., psichologiniame vertinime (2021 m. balandžio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketa).

Nagrinėjamos bylos metu buvo nustatyta, kad nepilnametės teisės ir interesai yra pažeisti: mergaitė yra patyrusi emocinį stresÄ dėl tėvo agresijos Å¡eimoje, dėl psichologinio smurto jos atžvilgiu. Dėl tėvo elgesio tiek mamos, tiek pačios E. atžvilgiu, mergaitė patiria neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie įtakoja ir sveikatÄ , dėl ko buvo konsultuojama ir gydoma ligoninėje, psichologės konsultacijos teikiamos ir Å¡iuo metu. IeÅ¡kovė pateikė medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį, kad dukra nuo 2022 m. kovo 7 d. iki 2022 m. kovo 18 d. buvo gydoma VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Kaip paaiÅ¡kino ieÅ¡kovė, gydymui dukra buvo patalpinta į ligoninę po jos bandymo žudytis. IÅ¡ pateikto iÅ¡raÅ¡o matyti, kad paauglė gydytojams skundėsi bijanti tėčio, dėl to kyla didelis nerimas, įtampa, bloga nuotaika, teigė, kad dažnai patiria psichologinį smurtÄ iÅ¡ tėčio, Pasakojo, kad tėvas atvažiuoja, triukÅ¡mauja, vartoja necenzÅ«rinius žodžius, tyčiojasi ir nepagarbiai elgiasi su ja ir mama. Buvo palikęs jÄ lauke, kad daugiau laiko leistų lauke ir sportuotų.

IÅ¡ mergaitės pasakojimo medikams seka, kad viena iÅ¡ priežasčių, dėl ko ji buvo gydoma ligoninėje, susijusi su atsakovo elgesiu. Atvažiavus tėčiui, ji labai iÅ¡sigando, kadangi jis beldė į langÄ ir liepė atidaryti. Po pokalbio su socialine darbuotoja ir tėvu, mergaitė nebesugebėjo nusiraminti, dėl ko iÅ¡gėrė tablečių (VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) epikrizė). Kad dėl bendravimu su tėvu mergaitė patiria neigiamus iÅ¡gyvenimus, galima spręsti ir iÅ¡ minėtame medicininiame dokumente esančio įraÅ¡o apie tai, jog vienÄ vakarÄ sulaukusi tėvo skambučio ir po pokalbio su juo mergaitė tapo liÅ«dna, nerimastinga, verkė, iÅ¡sakė personalui, jog tėvas jÄ gÄ sdina.

Toks įraÅ¡as vaiko gydymo istorijoje leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nėra linkęs paisyti nepilnametės dukros interesų, nesupranta jos poreikių, net dukrai gydantis ligoninėje jos atžvilgiu elgiasi nederamai. Tėvų pareiga tinkamai suprasti vaiko interesus, atsiliepti į jų esminius psichologinius poreikius bei konstruktyviai spręsti jų psichologinės gerovės klausimus, nesupainiojant jų su savaisiais, tačiau bylos metu nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovas vaiko interesų nesupranta arba jų nepaiso.

Apie atsakovo netinkamÄ elgesį netiesiogiai patvirtina ir byloje esanti policijos komisariato medžiaga. IÅ¡ Rietavo PK pateiktos medžiagos matyti, kad 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. gruodžio 3 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į policijos komisariatÄ , praÅ¡ydama sudrausminti buvusį vyrÄ (atsakovÄ ) dėl terorizavimo, persekiojimo, patyčių. Ir nors dėl Å¡ių pareiÅ¡kimų tyrimas nebuvo pradėtas, pareiÅ¡kimuose nurodomos aplinkybės apie atsakovo elgesį ieÅ¡kovės ir nepilnametės dukros atžvilgiu leidžia spręsti, kad atsakovo agresyvus elgesys ieÅ¡kovės, dukros atžvilgiu yra pasikartojantis.

Toks atsakovo elgesys rodo sÄ moningÄ siekimÄ sudaryti sÄ lygas konfliktinėms situacijoms ir įtampai tarp Å¡alių atsirasti. Nors atsakovas pagal Rietavo PK informacijÄ dėl galimai netinkamo elgesio profilaktinio pokalbio metu buvo įspėtas, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas elgesio nekeičia. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybas kreipėsi į teritorinę policijos įstaigÄ dėl galimo atsakovo tėvo valdžios panaudojimo prieÅ¡ingai vaiko interesams (2021-03-19, 2021-12-17, 2021-03-18).

Pagal pateiktÄ informacijÄ 2022 m. kovo 22 d. atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 163 straipsnio 1 dalį. Atsakovui skirtos kardomosios priemonės - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, jis įpareigotas nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su dukra E.. Tarnyboje yra gauta duomenų, kad atsakovas įpareigojimų nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su dukra nesilaiko. Administracinių nusižengimų registro duomenimis atsakovas 2021 m. gruodžio 15 d. baustas dėl tėvo valdžios panaudojimo prieÅ¡ingai vaiko interesams, t. y. dėl to, kad darė žalingÄ Ä¯takÄ vaikui amoraliu elgesiu, įžeidinėdamas buvusiÄ Å¾monÄ , girdint nepilnametei.

Tėvystė yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaikÄ , todėl atsakovas, siekdamas iÅ¡saugoti tėvo valdžiÄ , turėtų nuoÅ¡irdžiai ir rÅ«pestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rÅ«pintis vaiku. Neužtenka tik fragmentiÅ¡kai bendrauti su vaiku, tėvai turi tenkinti jo emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iÅ¡ tėvų pareigų, kurios nevykdymas laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, E. A. parodymais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta medžiaga nustatyta, kad bendravimas su dukra vyksta konfliktinėje aplinkoje. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog atsakovas vaiko akivaizdoje ieÅ¡kovę užgaulioja, vadindamas jÄ Ä¯vairiais žeminančiais žodžiais, patvirtina, kad atsakovas nesiekia sukurti emociÅ¡kai ramiÄ ir saugiÄ aplinkÄ vaikui, prieÅ¡ingai, inicijuoja konfliktines situacijas, taip neužtikrindamas vaiko emocinių poreikių.

Teismo posėdžio metu E. nurodomos aplinkybės, kad atsakovas mergaitės nusiskundimus dėl sveikatos sutrikimų vertina kaip vengimÄ lankyti mokyklÄ , parodo atsakovo nerÅ«pestingÄ , tik jam suprantamÄ požiÅ«rį į vaiko sveikatÄ . Kad atsakovas nesidomi vaiko sveikata, galima spręsti ir iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. kovo 8 d. informacijos apie tai, jog E. sveikata rÅ«pinasi mama R. A., t. y. nėra duomenų, jog atsakovas bÅ«tų domėjęsis vaiko sveikata ar bendravęs su dukros gydytoju.

Teismo posėdyje E. patvirtino, kad tėvas jos sveikata nesidomi. Apie tai, kad atsakovas nesidomėjo dukros savijauta, jos pasiekimais, poreikiais, patvirtino E. auklėtoja, nurodžiusi, jog tėvas Å¡iais mokslo metais prie elektroninio dienyno nesijungia, su klasės auklėtoja nebendrauja (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos iÅ¡vada). IÅ¡ byloje pateiktos informacijos matyti, kad atsakovas turi žalingų įpročių. Atsakovas nuo 2018 m. vasario 4 d. yra VÅ¡Ä® Rietavo pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro narkologinio kabineto įskaitoje dėl psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo ((Vaiko situacijos vertinimo metu 2020 m. balandžio 30 d. fiksuoti duomenys pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos informacijÄ ).

Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo jÄ Ä¯gyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi bÅ«ti užtikrinama tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Å is vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bÅ«das taikomas siekiant iÅ¡saugoti vaiko sveikatÄ bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sÄ lygas bei perspėti tėvÄ (motinÄ ) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu, kuri pasireiÅ¡kia konkrečiais veiksmais paties vaiko ar kitų asmenų (motinos, brolio, sesers) atžvilgiu, kai tai daro įtakÄ vaikui. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės dėl pasikartojančio atsakovo elgesio ir žalingos įtakos nepilnametės psichikai, emocinei raidai, nesirÅ«pinimo dukra, jos poreikių neužtikrinimo, sudaro pagrindÄ taikyti tėvo valdžios ribojimÄ (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu siekia apriboti atsakovo tėvo valdžiÄ neterminuotai. Tokiai pozicijai pritarė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateiktoje iÅ¡vadoje, nurodžiusi, jog atsakovo nevaldomas, emocionalus elgesys, ignoruojant vaiko emocinius poreikius, ilgÄ laikÄ nesikeičia, socialinis darbas komplikuojasi dėl atsakovo elgesio (atsakovas su socialiniu darbuotoju bendrauja savo nuožiÅ«ra, nevykdo pagalbos plane numatytų uždavinių), atsakovas nerodo pakankamai iniciatyvos pozityviai bendradarbiauti su dukros motina, socialiniais darbuotojais, nesinaudojo visomis jam siÅ«lytomis ir teiktomis socialinėmis, teisinėmis paslaugomis, nepriėmė visos pagalbos,. atsakovas nekeičia savo elgesio, todėl atsakovo tėvo valdžia turėtų bÅ«ti apribota neterminuotai.

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, dėl kurių praÅ¡oma apriboti tėvų valdžiÄ . Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau iÅ¡vardytų sÄ lygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, taip pat kaip bÅ«das iÅ¡saugoti vaiko sveikatÄ , sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sÄ lygas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraÅ¡tutinė priemonė ir taikoma tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo ryÅ¡ys su dukra nėra nutrÅ«kęs (mergaitė lankosi pas tėvÄ , tėvas retkarčiais parveža jÄ iÅ¡ mokyklos), atsakovas nėra abejingas dukros poreikiams, tačiau savaip supranta rÅ«pinimÄ si ja. E. parodymais nustatytos aplinkybės, kad paskutiniu metu atvykęs pasimatyti su dukra laukia jos lauke, vengdamas konfliktuoti su ieÅ¡kove, kad nebereiÅ¡kia priekaiÅ¡tų dėl įvertinimų mokykloje, domisi jos bendravimu su draugais mokykloje, teikia iÅ¡laikymÄ (nors ir mažesnį, nei Å¡alys susitarė), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad padėtis vis tik keičiasi.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba savo iÅ¡vadoje nurodė, kad atsakovas nepriima socialinių darbuotojų pagalbos, socialinis darbas su atsakovu komplikuotas, todėl pokyčiai mažai tikėtini. Tačiau pokyčiai galimi ne tik dėl socialinių darbuotojų daromos įtakos, bet ir dėl paties atsakovo pastangų. Manytina, kad atsakovas elgesį koreguos, padarys atitinkamas iÅ¡vadas ir dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Kad atsakovo elgesys pasikeitė iÅ¡kėlus civilinę bylÄ dėl tėvo valdžios apribojimo ir pradėto ikiteisminio tyrimo, patvirtino ir ieÅ¡kovė.

Teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, negalima daryti neabejotinos iÅ¡vados, kad atsakovo pozicija dukros atžvilgiu nepasikeis. Teismas sprendžia, kad vertinant tai, kad tėvų valdžios apribojimo institutas gali bÅ«ti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, esamoje situacijoje nėra pagrindo taikyti kraÅ¡tutinės priemonės – neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir taiko terminuotÄ tėvo valdžios apribojimÄ . CK 3.181 straipsnio 2 dalis nustato, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.

Teismo vertinimu atsakovas, siekdamas tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, turėtų: pripažinti savo, kaip tėvo problemas ir jas spręsti, domėtis dukrÄ supančia aplinka ir jos poreikiais, neprarasti su dukra emocinio ryÅ¡io, gauti pakankamas pajamas, kad bÅ«tų užtikrintas nuolatinis ir nepertraukiamas vaiko iÅ¡laikymas. Atsakovui neveikiant, ieÅ¡kovė ar atsakingos institucijos turi teisę kreiptis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo. Dėl tėvo bendravimo su dukra CK 3.180 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apribojus tėvų valdžiÄ , tėvams iÅ¡lieka teisė matytis su vaikais, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams.

Nagrinėjant tėvų valdžios ribojimo atitinkamos priemonės taikymÄ ir vaiko teisių į Å¡eimos ryÅ¡ius užtikrinimÄ , teismų praktikoje pripažįstama, kad Å¡eimos iÅ¡skyrimas yra labai rimto pobÅ«džio apribojimas, kuris taikomas, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Teismo vertinimu vaiko geriausių interesų neatitiktų atsakovo kaip tėvo bendravimo su vaiku ribojimas kaip to siekia ieÅ¡kovė.

Tačiau, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes dėl atsakovo daromos žalos mergaitės emocinei bÅ«senai, raidai, nustatytina minimalesnė vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, nei nustatyta (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo sprendimu, t. y. kartÄ savaitėje, ribojant bendravimo laikÄ iki 1 valandos. Tarpininkaujant psichologei, Å¡alių nepilnametė dukra E. buvo apklausta teismo posėdžio metu ir nurodė, jog su tėvu tiesiogiai bendrauti nenorėtų, galėtų bendrauti telekomunikacijos priemonėmis.

IÅ¡ mergaitės pasakojimo galima daryti iÅ¡vadÄ , kad emocinis ryÅ¡ys tarp vaiko ir tėvo nėra stiprus, bÅ«dama su tėvu jaučiasi nesaugi, todėl teismo vertinimu tikslinga, jog bendravimas tarp atsakovo ir jo dukros vyktų dalyvaujant psichologei. Pagal pateiktÄ informacijÄ galimybė atsakovui ir dukrai bendrauti psichologo pagalba bÅ«tų sudaryta (duomenys neskelbtini) centre, nustatytina, kad atsakovas bendraus minėtoje įstaigoje penktadieniais nuo 17 val. iki 18 val., dalyvaujant psichologei. Tokia tvarka (dalyvaujant psichologei) bendravimas tęsiamas iki bus gauta dalyvaujančios psichologės iÅ¡vada dėl galimybės atsakovui su dukra bendrauti betarpiÅ¡kai.

Atsakovas įpareigotinas ne vėliau kaip prieÅ¡ 24 val. informuoti ieÅ¡kovę ir (duomenys neskelbtini) centre dirbančiÄ psichologę apie neatvykimÄ Ä¯ Rietavo paslaugų centrÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, jai buvo suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos. Žyminis mokestis ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ atsakovo (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265,268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovės R.

A. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Laikinai apriboti V. A. tėvo valdžiÄ Ä¯ dukrÄ E. A., gim. (duomenys neskelbtini). Pakeisti Plungės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu nustatytÄ tėvo bendravimo su dukra tvarkÄ ir nustatyti naujÄ bendravimo tvarkÄ , numatant, kad atsakovas V. A. bendrauja su dukra E. A. kiekvienÄ penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. (duomenys neskelbtini) centre ((duomenys neskelbtini), dalyvaujant psichologei. BetarpiÅ¡kas atsakovo su dukra bendravimas galimas, gavus pagalbÄ bendraujant teikiančios psichologės iÅ¡vadÄ dėl galimybės atsakovui su dukra bendrauti betarpiÅ¡kai.

Ä®pareigoti atsakovÄ V. A. ne vėliau kaip prieÅ¡ 24 val. informuoti ieÅ¡kovę R. A. ir (duomenys neskelbtini) centre dirbančiÄ psichologę apie neatvykimÄ Ä¯ Rietavo paslaugų centrÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovo V. A. 84 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturis Eur) žyminio mokesčio (mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas: Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB Luminor banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Å iaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5660) ir 306,60 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡is Eur 60 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas:

Nr. LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, Nr. LT787290000000130151 AB „Citadele“ banke, Nr. LT744010051001324763 AB Luminor banke, Nr. LT057044060007887175 AB SEB banke, Nr. LT327180000000141038 AB Å iaulių banke, Nr.LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT427230000000120025 AB Medicinos banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ). Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mus.

Teisėja Aušra Volskytė . .