fe61de60-8b67-4a9f-8d08-d2a246f8a9f2 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-181-771/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30698-2021-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; (S) 1.1.6.3.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.3.6.4.6. Å I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 10 d. Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Daliai KalaÅ¡inskienei, Viktorijai Patkauskienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai SteponavičiÅ«tei, kaltinamajai S. S., jos gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietė, iÅ¡tekėjusi, turinti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, turinti 40 procentų darbingumo, gyvenanti (duomenys neskelbtini)deklaruota gyvenamoji vieta - ta pati, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė:

S. S. smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos nariui - motinai O. B., o bÅ«tent: 2021 m. rugsėjo 5 d., apie 12:00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis smogdama ne mažiau 15 kartų bei spirdama ne mažiau 5 kartus nukentėjusiajai O. B. į įvairias jos kÅ«no vietas, padarė nukentėjusiajai O. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas deÅ¡iniame smilkinyje, deÅ¡iniame petyje, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, deÅ¡inės krÅ«ties srityje, deÅ¡iniame sėdmenyje, deÅ¡inėje blauzdoje; be to ji grasino nužudyti, sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: 2021 m. rugsėjo 5 d., apie 12:00 val., (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui su Å¡eimos nariu - motina O.

B., rankoje laikomu peiliu grasino nužudyti nukentėjusiÄ jÄ O. B., dėl ko nukentėjusiajai O. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ gali bÅ«ti įvykdytas. Kaltinamoji S. S. kalta prisipažino bei parodė, kad su mama santykiai visÄ laikÄ buvo komplikuoti, praktiÅ¡kai niekada nesutarė. 2021m. rugsėjo 5d., apie 12.00 val., nuvyko pas mamÄ Ä¯ namus pasikalbėti dėl kraujo tyrimų užsakymo. Ji pasiteiravo mamos, kodėl pastaroji iÅ¡ jos nuolat visko reikalauja.

Dėl tų nuolatinių reikalavimų ji neturi ramybės, neturi kada gyventi savo gyvenimo, nuolat yra verčiama vykdyti mamos įgeidžius. Mama jai atsakė, kad ji yra dukra, todėl privalo pastarajai padėti. Po to pokalbio metu įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji nesusilaikė ir smogė mamai rankomis per veidÄ . Nepamena, kiek kartų smÅ«giavo. SmÅ«gių sudavimo metu mama gulėjo lovoje. Pripažįsta, kad galėjo smogti į dilbį, krÅ«tinę, sėdmenis, blauzdÄ . Norėdama pagÄ sdinti, virtuvėje iÅ¡ stalčiaus paėmė peilį ir nuėjo prie nukentėjusiosios.

Laikydama rankoje peilį, ji nukentėjusiajai pareiÅ¡kė, kad prieÅ¡ pastarÄ jÄ pakels rankÄ , jei nesiliaus jÄ psichologiÅ¡kai traumuoti. PareiÅ¡kė, kad nukentėjusioji per 6 metus atėmė jai sveikatÄ , todėl pastarÄ jÄ â€žpadurs“. Mama, kviesdama pagalbos, iÅ¡bėgo į laiptinę. Ji apsimovė batus, padėjo į vietÄ peilį ir išėjo namo. Gailisi dėl savo veiksmų. Su nukentėjusiÄ ja susitaikė, padarytas turtines ir neturtines žalas atlygino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimÄ , kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiÅ¡kios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu iÅ¡nagrinėtus įrodymus. Be kaltinamosios visiÅ¡ko prisipažinimo, jos kaltė įrodyta bylos raÅ¡ytiniais įrodymais: nukentėjusiosios O. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021m. rugsėjo 5d., apie 12.00 val., pas jÄ Ä¯ namus atvyko dukra S. S., gyv. (duomenys neskelbtini), kuri yra neįgali, serga depresija ir epilepsija. Tuo metu ji gulėjo lovoje. S. pareiÅ¡kė, kad ji turi važiuoti pas pastarÄ jÄ Ä¯ namus. Ji pasakė, kad negalį, nes turi atvykti dukra J.

B.. S. S. ėmė jÄ muÅ¡ti rankomis į įvairias kÅ«no vietas, taip sukeldama fizinį skausmÄ . Po to S. iÅ¡ virtuvės atsinešė peilį. Artėdama prie jos, pasakė, kad jÄ â€žnudurs“. Pamačiusi dukrÄ su peiliu, ji pusnuogė, prisidengusi antklode, iÅ¡bėgo grasino nužudyti, sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ kviestis pagalbos. S. jÄ pasivijo prie (duomenys neskelbtini)ir ėmė muÅ¡ti rankomis bei spardyti į įvairias kÅ«no vietas. Ji spėjo paskambinti į (duomenys neskelbtini).

Kaimynui atidarius duris, ji įbėgo į pastarojo butÄ . Kaimynų paprašė iÅ¡kviesti policijÄ . S. tuo metu pasiÅ¡alino. Grasinimai nudurti peiliu buvo realÅ«s. PrieÅ¡ minėtÄ Ä¯vykį ant savo kÅ«no jokių sužalojimų neturėjo (1 t., b. l. 63-64, 67-68, 71-72, 75-76, 79-80, 83); liudytojos J. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021-09-05, apie 17.20 val., atvyko į (duomenys neskelbtini). JÄ pasitiko sesuo S. S. su savo sutuoktiniu A. S.. Kartu nuvyko prie mamos namų. Sesuo pasakė, kad mama yra namuose, padavė mamos buto raktus.

Po to papasakojo, kad prieÅ¡ pastarÄ jÄ pakėlė rankÄ , nes trÅ«ko kantrybė. Sesė atrodė susijaudinusi. Namuose mamos nerado. Vėliau mamÄ rado pas tetÄ D. T.. SekančiÄ dienÄ mama papasakojo, kad S. S. pastarÄ jÄ sumušė bei grasino peiliu. (1 t., b. l. 131-132); liudytojos R. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Å alia jos, (duomenys neskelbtini), gyvena kaimynė, kuri yra vyresnio amžiaus, maždaug 60- 65 metų. Ji pati minėtu adresu gyvena 5 metus. 2021-09-05, apie 11.30 - 12.00 val., iÅ¡girdo (duomenys neskelbtini).

Po to kažkas pradėjo skambinti į duris. Kai atidarė duris, į vidų įbėgo kaimynė, kuri prašė iškviesi policijos pareigūnus. Jos vyras sakė, kad matė (duomenys neskelbtini) besišlaistančia peiliu moterį. Kaimynė papasakojo, kad tai pastarosios dukra. Kaimynė buvo išsigandusi, vilkėjo apatinius rūbus. Po to buvo iškviesti policijos pareigūnai. (1 t., b. l. 137-139); liudytojo S. P. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2021m. rugsėjo 5d., apie 11.00 val. - 13.00 val., dirbo su kolega A.

A.. IÅ¡ Å iaulių AVPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad adresu (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje, t. y. dukra smurtavo prieÅ¡ mamÄ . Dukrai sutriko psichika, su savimi turi peilį. Nuvykus į įvykio vietÄ , juos pasitiko vyriÅ¡kis, kuris teigė, kad pas jį į namus atbėgo kaimynė prieÅ¡ kuriÄ buvo smurtaujama. Pabendravę su vyriÅ¡kiu, nuėjo į nukentėjusiosios butÄ . Ten rado 60-70 metų amžiaus moterį, kuri atrodė labai susijaudinusi, iÅ¡sigandusi. Moteris paaiÅ¡kino, kad pas pastarÄ jÄ Ä¯ namus buvo atvykusi kaltinamoji, kuri pokalbio metu sumušė nukentėjusiÄ jÄ .

Nukentėjusioji papildė, kad kaltinamoji jai grasino peiliu. GrÄ sinimas buvo realus. Atvykę medicinos darbuotojai nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡vežė į ligoninę. (1 t., b. l. 149-150); liudytojos D. T. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio dienÄ jai paskambino kaltinamoji - nukentėjusiosios dukra, kuri pasakė, kad: „mama dabar atsiims už visÄ sugadintÄ gyvenimÄ â€œ. Pastaroji iÅ¡ balso atrodė pikta. Bandė pastarÄ jÄ raminti, sužinoti kas atsitiko. Kaltinamoji atsakė, kad buvo bažnyčioje ir ruoÅ¡iasi važiuoti pas mamÄ .

Ji paskambino nukentėjusiajai, kuriÄ bandė įspėti dėl kaltinamosios bÅ«klės. Nukentėjusioji buvo linksma ir sakė: „kaip, juk mes bendravom gražiai, juk viskas gerai“. Po to gavo SMS žinutę iÅ¡ kaltinamosios, kurioje pastaroji liepė neperspėti nukentėjusiÄ jÄ . Ji paskambino nukentėjusiajai, kuriai pranešė apie gautÄ SMS žinutę. Ji rašė SMS žinutę kaltinamajai siÅ«lydama susitikti. Pastaroji atrašė, kad yra prie nukentėjusiosios durų. Po valandos kaltinamoji jai atrašė, kad yra jau namuose ir nežino kur yra nukentėjusioji.

Vėliau nukentėjusioji jai paskambino iÅ¡ ligoninės priėmimo, iÅ¡ svetimo žmogaus numerio. Verkdama pranešė, kad yra Å iaulių ligoninės priėmime ir kad kaltinamoji sudaužė telefonÄ . Už kelių valandų pas jÄ Ä¯ namus atvyko nukentėjusioji, kuri papasakojo, kad kaltinamoji sumušė pastarÄ jÄ (1 t., b. l. 161-162); 2021-09-05 pareigÅ«no tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad atvykus pagal gautÄ praneÅ¡imÄ 2021-09-05, apie 12.19 val., adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusi O.

B., kuri buvo blaivi, paaiÅ¡kino, kad 2021-09-05 apie 12 val., atvykus dukrai S. S. į svečius, norėjo pakalbėti apie kažkokius reikalus, tačiau O. B. paklausus apie kokius reikalus nori pakalbėti, dukra S. S. nieko nesakiusi pradėjo pulti ant mamos ir pargriovusi ant lovos jÄ muÅ¡ti. Kaip tiksliai jÄ mušė - nesugebėjo paaiÅ¡kinti, nes moteris buvo iÅ¡sigandusi, sakė, kad mušė iÅ¡ rankų į galvos sritį ir taip sukėlė jai fizinį skausmÄ . Vėliau sumušė jÄ laiptinėje, kai Å¡i bėgo kviesti pagalbÄ .

Taip pat dukra S. S. buvo pasiėmusi peilį ir mamai juo grasino ir puolė su juo ant mamos. Iki jiems atvykstant, dukra S. S. buvo pasiÅ¡alinusi su peiliu. Nukentėjusiajai nustatytas 0.00 promilės girtumas (neblaivumas). O. B. apžiÅ«rėję GMP darbuotojai iÅ¡sivežė jÄ Ä¯ Å iaulių Respublikinę ligoninę tolimesnei apžiÅ«rai. Tarnybiniame praneÅ¡ime pažymėta vieta ant nukentėjusios O. B. galvos, kurios matosi akivaizdÅ«s sužalojimai - patinimas (1 t., b. l. 10-13); Policijos BIRD ataskaitų žiÅ«rykle, kurioje užfiksuota informacija, iÅ¡ kurios matyti, kad 2021-09-05 12.08 val., į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambinusi R.

P. pranešė, kad sutriko psichika, moteris su peiliu puola mamÄ . Ji atbėgo pas (duomenys neskelbtini)praÅ¡yti pagalbos. Bute nepilnamečių nėra. Pranešėja kartu su (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20); 2021-10-12 kitų objektų apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo ir garso įrašų, darytų į įvykio vietÄ atvykusių pareigÅ«nų kÅ«no kameromis, apžiÅ«ra. ApžiÅ«ros protokole užfiksuota: apžiÅ«rimi vaizdo įraÅ¡ai, filmuoti policijos pareigÅ«nų įvykio vietoje su „Body“ kamera.

Vaizdo įraÅ¡uose matomi užfiksuoti policijos pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ . PareigÅ«nai kyla liftu. PareigÅ«nai klausia, ar jinai dabar (duomenys neskelbtini)vyriÅ¡kas balsas atsako, kad išėjo, jos nebemato. VyriÅ¡kas balsas: „skambino į duris man, prasidarau, akutę pažiÅ«riu, (neaiÅ¡kiai girdisi), dukra, pradariau duris, žiÅ«riu (neaiÅ¡kiai girdisi), aÅ¡ tÄ tiktai senikę pas save įtraukiau, ir viskas“. Vyras nurodo pareigÅ«nams užeiti į butÄ , kad sakė žmonai užsirakinti butÄ , jeigu grįžtų.

Matosi, kad kartu su pareigÅ«nais yra atvykę ir GMP darbuotojai. Vyras parodo, kuriame bute gyvena kaimynė. Tuomet buto duris atidaro moteris, kuri sako: „čia pas mus prisiglaudė“, kitas moteriÅ¡kas balsas (galimai verkdama): „laba diena“, vyras: „tai dabar nėra jos? sakei, kad išėjo?“, moteris: „aÅ¡ net (neaiÅ¡kiai girdisi)“, moteris (galimai medikė) klausia: „o jinai serganti?“. Kas kÄ atsako nesigirdi. PareigÅ«nai įeina į butÄ , apžiÅ«ri jį. Moteris (galimai medikė) klausia: tai jinai išėjo? o jums reikia pagalbos? kÄ atsako, nesigirdi.

PareigÅ«nas: „jai kaip suprantu, reik pagalbos“, moteris (galimai pareiÅ¡kėja O. B.): „(neaiÅ¡kiai girdisi), mani peilį pasiėmė klausykit, kaip daužė mane, Å¡itai per veidÄ , pažiÅ«rėkit, koks guzas, aÅ¡ (neaiÅ¡kiai girdisi), pasiėmusi“, pareigÅ«nai apžiÅ«ri virtuvę, moteris: „koks guzas pas mane, va, praÅ¡au, praÅ¡au“, pareigÅ«nas: „čia pirmÄ kartÄ taip?“, moteris (galimai medikė): „aÅ¡ nematau guzo, bet gal (neaiÅ¡kiai girdisi)“, moteris:

„čia palieskit“, moteris (galimai medikė): „sÄ monę buvot praradus?“, moteris: „palieskit va“, moteris (galimai medikė): „aha, ir kÄ dabar“, moteris: „ir visÄ kaip mane kaip kaip kaip daužė, čia aÅ¡ kaimynams pradėjau Å¡auktis, kaimynai (neaiÅ¡kiai girdisi), triusikėliai“, pareigÅ«nas: „ar čia pirmÄ kartÄ taip?“, moteris: „ne pirmÄ , yra Å¡eÅ¡i kartai prieÅ¡ tai“, pareigÅ«nas: „yra anksčiau pradėtas ikiteisminis tyrimas?“, moteris:

„taip, ir policija yra mane saugojusi, mergaitės yra skambinusios, mane, nieko blogo nėra. Taip, yra epilepsija ir depresija pusantros tabletės geria“, pareigÅ«nas: „dokumentÄ savo paieÅ¡kokit“, moteris: „gerai, atsipraÅ¡au“, pareigÅ«nas: „dukros gal turit?“, moteris: „praÅ¡au?“, pareigÅ«nas: „ir dukros gal bus dokumentas?“, moteris: „ne, ji atskirai gyvena“, moteris (galimai medikė): „o tai kodėl jÅ«s jÄ Ä¯sileidžiat, jeigu“, moteris:

„aš, aš atskirai gyvenu, dukra tur atvažiuot iš I., šiandien vakare, ir aš, aš galvojau, kad atvažiuoj pasikalbėt, iš pradžių jin sako, mamyt, sako ruoškis, pas mūsų važiuosi. Viskas čia apgaulė buvo, o aš nieko nežinojau (neaiškiai girdisi)“, pareigūnas: „kokie jos motyvai būtent jus yra skriausti? dėl ko, jin taip elgias su jumis?“, moteris: „tai jin su vyru gyven antri metai (neaiškiai girdisi)“, pareigūnas: „bet kodėl su jumis taip elgiasi, sakau, kodėl jin taip daro? girdit mane?“, moteris:

„aÅ¡, aÅ¡ kad žinočiau, garbės žodis jum atsakyčiau pareigÅ«nas“, pareigÅ«nas: „čia ne pirmÄ kartÄ , Å¡eÅ¡is kartus sakėt kvietėt“, moteris: „aÅ¡ su draugu buvau (neaiÅ¡kiai girdisi), gyvenau, ir dabar, gyvenu“, pareigÅ«nas: „turit jos nuotraukÄ , gal? kaip jin atrodo?“, moteris: „ai“, pareigÅ«nas: „ne apie tÄ pačiÄ galvojam“, moteris atsidaro sekcijÄ , kÄ sako neaiÅ¡kiai girdisi. PareigÅ«nas praÅ¡o, kad moteris pasakytų savo telefono numerį, moteris pasako.

PareigÅ«nas klausia kaip dukros vardas, pavardė. Moteris: „S. S. dabar, jau atsipraÅ¡au (neaiÅ¡kiai girdisi) metai“, pareigÅ«nas: „S. S.?“, moteris: „kur ta (moteris žiÅ«ri foto albumÄ , galimai ieÅ¡ko dukters nuotraukos)“. PareigÅ«nas: „kelintų jinai yra gimimo?“, moteris: „(duomenys neskelbtini)“, pareigÅ«nas: „mėnuo, diena?“, moteris: „(duomenys neskelbtini). Čia jauna nu, vyresnė“, pareigÅ«nas: „jos telefono numerį jÅ«s galit pasakyti?“, moteris padiktuoja telefono numerį.

Moteris: „aÅ¡ iÅ¡ niekur nieka, aÅ¡ dar vakar“, pareigÅ«nas: „kur jinai gyven?“, moteris: „(duomenys neskelbtini)“, medikė įeina į kambarį, sako: „dokumentÄ padedu čia“, moteris: „ačiÅ«, jezau, ponai (neaiÅ¡kiai girdisi) neberandu“, pareigÅ«nas: „neieÅ¡kokit, susirasim“, medikė paklausia moters, ar jai reikia kokios nors medicininės pagalbos, pareigÅ«nas: „jÅ«s pareiÅ¡kimÄ raÅ¡yt norėsit, ant jos?“, moteris: „ar galima, ar galima (neaiÅ¡kiai girdisi) ponai, taip, taip, aÅ¡ savo namuose“.

Vaizdo įraÅ¡o pabaiga. Antro pareigÅ«no kameroje užfiksuotos tos pačios aplinkybės, matosi, kad pareigÅ«nus pasitinka liudytojas (galimai byloje apklaustas), vyras: „skambino į duris man, prasidarau, žiÅ«riu akutę pražiÅ«riu, duoda ta mamai, į bliuskÄ , ta jos dukra, pradariau duris, žiÅ«riu peilį rankoj laika, aÅ¡ tÄ tik tai tÄ senikę pas save įtraukiau, duris užsitrenkiau, ir viskas, galvoju čia (neaiÅ¡kiai girdisi)“. Matosi, kad pareigÅ«nai apžiÅ«ri butÄ , kambario durys, iÅ¡ kurio galimai buvo pavogti pinigai, yra uždarytos.

Pareigūnai apžiūri visus kambarius (įskaitant ir kambarį iš kurio dingo pinigai, „(duomenys neskelbtini)kuriame pasak pareiškėjos O. B. buvo pinigai, matosi uždarytas, tačiau ar atrakintas, ar užrakintas- neaišku). Filmavimo metu matosi, kad kambario duryse iš kur dingo pinigai, durų spynoje, yra įkišti kambario durų raktai, tačiau ar kambarys buvo atrakintos, ar jį atrakino pareigūnas, nematoma, tik girdisi, kad pareigūnas pradaro kambario duris. Apžiūrimas trečias vaizdo įrašas.

Moteris: „savo namuose, garbės žodis va“, pareigÅ«nas: „mes tik paklausėm“, pareigÅ«nas: „tai paklausė kolega ar raÅ¡ysit pareiÅ¡kimÄ â€œ, moteris: „taip, taip, aš“, pareigÅ«nas: „tai tada važiuokit dėl galvos į ligoninę, iÅ¡raÅ¡Ä , kad jum dukra kur ten mušė, kiek kartų trenkė?“, moteris: „ai, čia lovoj mane daužė, aÅ¡ ne taip tÄ adijalÄ pasiėmus (neaiÅ¡kiai girdisi)“, pareigÅ«nas: „su kuo mušė? su rankom? su kojom?“, moteris:

„laiptinėj su rankom, o čia peilį“, pareigÅ«nas: „nuo pradžių pradėkit, sakykit, kaip daužė“, moteris: „aÅ¡ jÄ Ä¯sileidau, nepatogu sakyt, įsileidau, Å¡itai, čia kaimynė mane gelbėjo, ir saka, mama važiuojam pas mane, sakau dukryte, aÅ¡ turiu darbų, sakau vakar čia tÄ tvarkiaus, sakau man panaÅ¡iai, daugiau saka, aÅ¡ atvažiavau reikalus iÅ¡siaiÅ¡kinti, vaikuti, sakau, kokius reikalus, patikėkit, žiÅ«riu kad su peiliu atein, kai pradės čia man, aÅ¡ tik po lengva, Å¡iaip ne taip, Å¡iaip ne taip išėjau, tÄ adijalÄ pasiėmus, basom kojom pas kaimynus“, pareigÅ«nas:

„tai čia kai buvot, čia jus mušė, va čia va?“, moteris: „taip i čia mušė, (duomenys neskelbtini)“, pareigÅ«nas: „kaip? su rankom? su kuo mušė jus? detaliau pasakykit“, moteris: „nu nepykit brangieji, aÅ¡ tiek iÅ¡gasties, aÅ¡ net, dovanokit“, pareigÅ«nas: „plius minus, sakykit kaip mušė?“, moteris: „o(duomenys neskelbtini) (neaiÅ¡kiai girdisi), moteris prideda rankÄ prie galvos“, medicinos darbuotoja paklausia, gal moteriai reikia raminančios tabletės. Moteris:

„duok, duokit mažyt jeigu galit, duokit“, pareigÅ«nas: „žiÅ«rėkit, čia lovoj gal iÅ¡ rankos trenkė? iÅ¡ kojos spyrė?“, moteris: „davė (moteris žiÅ«ri į deÅ¡inę rankÄ )“, pareigÅ«nas: „ne, o kaip? kaip davė“, moteris: „visaip daužė“, pareigÅ«nas: „suprantat, mum reikia žinoti“, moteris: „ai atsipraÅ¡au, jÅ«s man, patarkit kaip aÅ¡ tikrai“, pareigÅ«nas: „mes nepatarsim, jÅ«s sakykit kaip jus muÅ¡o, su kojom? su rankom?“, medikė:

„dabar po liežuviu va Å¡itÄ tabletę“ moteris: „duokit dvi (neaiÅ¡kiai girdisi)“, medikė: „ne jokių dviejų, vienos užteks“, pareigÅ«nas: „į kurias vietas su kuo?“, pareigÅ«nas: „tai čia (duomenys neskelbtini)moteris: „(duomenys neskelbtini)pareigÅ«nas: „(duomenys neskelbtini)iÅ¡ kuloko į galvÄ ? trenkė, taip?“, moteris: „taip“, pareigÅ«nas: „taip, vienÄ kartÄ ? kelis kartus?“, moteris: „čia, nu kelis kartus, aÅ¡ neatsimenu, ne melagė esu, toks žmogus, neiÅ¡meluosiu“, medikė:

„sÄ monės nebuvot praradusi?“, o trenkė? į galvÄ trenkė?“, moteris: „į galvÄ , į galvÄ , kai (neaiÅ¡kiai girdisi) (duomenys neskelbtini)“, pareigÅ«nas: „ir po to viskas (duomenys neskelbtini)moteris: „aÅ¡ (neaiÅ¡kiai girdisi) ir pradėjau (duomenys neskelbtini)“, pareigÅ«nas: „o (duomenys neskelbtini) kažkÄ padarė dar?“, moteris: „(neaiÅ¡kiai girdisi), per veidÄ daužė, ir guzÄ Ä¯statė, va Å¡itaip“, pareigÅ«nas: „žodžiu, neatsimenat, kiek kartų trenkė jums?“, moteris:

„per tokius smÅ«gius“, pareigÅ«nas: „žodžiu, į veidÄ gavot, daugiausiai?“, moteris: „baisiai (moteris ranka liečia deÅ¡inę galvos pusę), nu į galvÄ , ir į galvÄ â€œ, (moterį tuo metu apžiÅ«ri medikė), pareigÅ«nas: „nu į galvÄ , į galvos sritį, taip“, moteris: „guz, tai guzas va yra, (moteris liečia deÅ¡inę galvos pusę)“, medikė duoda moteriai pasiraÅ¡yti, kad sutinka važiuoti į ligoninę. Moteris atsako: „aÅ¡ neturiu sveikatos, tos dukros, ai bet aÅ¡ galvoju Jezus, dabar moraliÅ¡kai palÅ«Å¡ viena pati, kur aÅ¡ mažyte į tÄ ligoninę važiuosiu, ai duokit, o jezau, kur pasiraÅ¡yti“, medikė:

„su pirÅ¡tu, va“, moteris: „persipraÅ¡au, atleiskit, dovanokit“, medikė ir pareigÅ«nas nurodo moteriai nesijaudinti, nusiraminti. Medikė rodo moteriai kur jai pasiraÅ¡yti. Medikė: „pirÅ¡tÄ dėkit, su pirÅ¡tu“, moteris: „atsipraÅ¡au, su pirÅ¡tu, mažyte“, medikė: „o dėl ko invalidumÄ turit?“, moteris: „kas?“, medikė: „jÅ«s“, moteris: „aÅ¡ (neaiÅ¡kiai girdisi) metų papuoliau į avarijÄ , buvo gyventi ar mirti, su koja, aÅ¡ turiu invalidumÄ â€œ.

Medikė padeda moteriai pasiraÅ¡yti, pareigÅ«nai fiksuoja įvykio vietÄ . Moteris: „kaip jÄ dabar sulaikyti, kaip kažkaip, kažkas (neaiÅ¡kiai girdisi)“, pareigÅ«nas: „o kur jinai dabar galėjo nueit? į namus ar tiesiog kažkur čia?“, moteris: „aÅ¡ nevažiuosiu mažyt, aÅ¡ taip su (neaiÅ¡kiai girdisi) blogai yra“, medikė: „jÅ«s pasirašėt, kad sutinkat vykti į ligoninę“, moteris: „ne, aÅ¡, man su koja sunku yra“, pareigÅ«nas: „taigi reikia kad jus apžiÅ«rėtų, jums į galvÄ trenkė, jÅ«s turit vykti, kad jus apžiÅ«rėtų detaliau, po to, tai vistiek mes policija tai jus pasiimsim, pareiÅ¡kimo raÅ¡ymui.

JÅ«s dar į policijÄ važiuosit“, moteris: „ar Å¡iandiena?“, pareigÅ«nas: „taip, važiuojat su medikais kartu, jus apžiÅ«ri, tada atvažiuojam mes pasiimam jus ir nusivežam, po to parveÅ¡im namo“, moteris: „ar parveÅ¡it?“, pareigÅ«nas: „parveÅ¡im namo, taip, kur mes jus paliksim?“, moteris: „(neaiÅ¡kiai girdisi) VieÅ¡patie“, pareigÅ«nas: „tai renkitės“, moteris kažkÄ neaiÅ¡kiai atsako, papraÅ¡o iÅ¡eiti visų iÅ¡ kambario, kad ji galėtų apsirengti.

Medikė nurodo nesipuošti, moteris atsako: „mažyte, kur aš puošiuos, praeikit, atsisėskit, kad aš galėčiau“, medikė: „ne ne ne, mes nesisėsim“. Medikė ir pareigūnai nurodo moteriai susiruošti kad visi galėtų važiuoti. Moteris: „atsisėskit, biškį“, pareigūnas: „viskas tvarkoj, taigi tuoj važiuosim“, moteris: „man reik rengtis“, pareigūnas: „tai užsidarykit duris, mes tai nežiūrėsim“, moteris: „Jezau, telefono mano nebėra, pažiūrėkit, (neaiškiai girdisi) mano telefons nebėra, Viešpatie, aukščiausias, telefonas, Jezus, žiūrėkit, telefono nebėra“, pareigūnas:

„tai, gerai, jÅ«s ir tÄ paraÅ¡ysit, kad telefonÄ paėmė“, moteris: „va va (neaiÅ¡kiai girdisi)“, pareigÅ«nas: „kaip ji apsirengus buvo?“, moteris: „ne, tamsiai“. Vaizdo įraÅ¡o pabaiga. Antro pareigÅ«no kameroje užfiksuotos tos pačios aplinkybės. ApžiÅ«rimas ketvirtas vaizdo įraÅ¡as. Moteris: „tamsiai“, pareigÅ«nas: „tamsiai“, moteris: „ilgais plaukais juodais, mano telefono nebėra, Jezus, ponai, sudaužytas telefonas, žiÅ«rėkit, telefonas, jÅ«s pabandykit įdėti, fains žmogutis, pabandykit, gal iÅ¡eis“, pareigÅ«nas:

„pažiÅ«rėkit, kad jisai sulaužytas, kur aÅ¡ jį įdėsiu“, moteris laiko rankoje galimai telefono dalį (juodos spalvos): „nesuprantu, ar sulaužytas? viskas, sulaužytas jis yra, tai va dėl to dar pareiÅ¡kimÄ raÅ¡ysit, kad sulaužė telefonÄ jÅ«sų“, moteris kažkÄ neaiÅ¡kiai pasako, pareigÅ«nai nurodo moteriai eiti rengtis. Moteris praÅ¡o medikės dar vienos tabletės, medikė nurodo, kad antros dozės neduos. PareigÅ«nai nurodo rengtis, kad reiks važiuoti į ligoninę.

Moteris rengiasi, jai padeda medikė. Moteris kažkÄ kalba apie telefonÄ , bet aiÅ¡kiai nesigirdi kÄ . PareigÅ«nas klausia, kas skambino policijai. Medikai su pareigÅ«nais laukia moters laiptinėje, vienas iÅ¡ pareigÅ«nų bendrauja su kaimynais (galimai su tais, kurie iÅ¡kvietė policijÄ ). PareigÅ«nas klausia kolegos: „ar matė kaip mušė?“, pareigÅ«nas užduoda klausimÄ kaimynei: „ar jÅ«s matėt kaip mušė? ar tiktais kad su peiliu buvo, viskas?“, kÄ atsako kaimynas, aiÅ¡kiai nesigirdi, nes vienas iÅ¡ pareigÅ«nų stovi toliau.

PareigÅ«nas nurodo, kad eina pasivaikščioti, kad gal dar kažkur „plavinėja“. Medikas: „baltai apsirengus?“, kaimynai: „su striuke, kažkoks, džemperis, striukė balta buvo, tikrai, striuke kažkas balta, nes aÅ¡, paskambino į duris, iÅ¡sikvietė liftÄ , nu tai laiptais nulipti, kur jin galėjo (neaiÅ¡kiai girdisi), langÄ , tikrai nieks (neaiÅ¡kiai girdisi)“, kalba kaimynas, kÄ sako, nesigirdi, nes pareigÅ«nas stovi toliau, girdisi tik atskiros frazės: „nežinau, aÅ¡ per akutę pažiÅ«rėjau, mačiau, moteris, duris dar taip drÄ siai, (neaiÅ¡kiai girdisi), čia nieko nebus, įtraukiau, duris uždariau, galvoju (neaiÅ¡kiai girdisi)“, pareigÅ«nas klausia, ar toks įvykis įvyksta jau ne pirmÄ kartÄ , kaimynai kažkÄ atsako, kaimynas:

„nesu matęs, kad čia kažkas“, pareigÅ«nas: „čia sako, kad ne pirmÄ kartÄ Äia“, grįžta antras pareigÅ«nas, sako: „nėra“. Galimai iÅ¡ buto iÅ¡eina moteris, medikė jai nurodo užsidėti veido kaukę ir pasiimti dokumentÄ . Antro pareigÅ«no kameroje užfiksuotos tos pačios aplinkybės, tačiau užfiksuotas pokalbis tarp pareigÅ«no ir moters kaimynų. Buto duris pradaro moteris (galimai byloje apklausta liudytoja R. P.). PareigÅ«nas klausia: kas policijai skambinot, sakykit?, moteris:

„aÅ¡ skambinau“, pareigÅ«nas: „jÅ«s savo dokumentÄ tada pateikit, man“, moteris paduoda pareigÅ«nui dokumentÄ , paklausia: „ar buvo ta dukra, ar nebe buvo?“, pareigÅ«nas: „ne, moteris“, pareigÅ«nas: „savo telefono numerį dar pasakykit“, moteris: „(duomenys neskelbtini)“, iÅ¡ kambario iÅ¡eina vyras (galimai byloje apklaustas R. P.), pareigÅ«nas klausia: „jÅ«s matėt, kaip (neaiÅ¡kiai girdisi)“, moteris: „vyras matė, telefona nebe sugraibė“, pareigÅ«nas papraÅ¡o ir vyro telefono, nes jeigu kažkas kviestų apklausai, moteris ranka parodo, kad ji skambino.

PareigÅ«nas: „ne, tai jÅ«s paskambinot, vyras pas jus“, moteris: „aÅ¡ nemačiau to užpuolimo. AÅ¡ mačiau kaip įvilko kaimynę ir uždarė duris“, pareigÅ«nas nurodo, kad susisieks tyrėja, padarys vienÄ apklausÄ . Vyras duoda pareigÅ«nui savo dokumentÄ , klausia, ar reiks telefono. PareigÅ«nas nurodo, kad neaiÅ¡ku, bet tikėtina, kad reiks atvykti iki P.. Vyras nurodo savo telefono numerį: „(duomenys neskelbtini)moteris: „bet čia suprantu, kaip jin išėjo“, pareigÅ«nas:

„(duomenys neskelbtini)čia jÅ«sų?“, moteris: „(duomenys neskelbtini), nes jinai dar sakau paskambino į duris, iÅ¡sikvietė liftÄ ir iÅ¡ karto (neaiÅ¡kiai girdisi), laiptais“, pareigÅ«nas: „ar jÅ«s matėt kaip mušė? ar tiktais kad su peiliu buvo, viskas?“, kaimynas: „aÅ¡ per akutę mačiau, kaip davė (neaiÅ¡kiai girdisi)“, pareigÅ«nas nurodo, kad eina pasivaikščioti, kad gal dar kažkur „plavinėja“. PareigÅ«nas užlipa laiptais į viršų, tačiau moters neranda, grįžta atgal, nurodo, kad:

„nėra“. Vaizdo įraÅ¡o pabaiga. ApžiÅ«rimas penktas vaizdo įraÅ¡as, galimai iÅ¡ buto iÅ¡eina moteris, medikė jai nurodo užsidėti veido kaukę ir pasiimti dokumentÄ . PareigÅ«nas nurodo, kad jis eina paieÅ¡koti moters. PareigÅ«nas nulipa laiptais į apačiÄ , tačiau moters nesutinka. PrieÅ¡ais laiptinę matosi pastatyti medikų ir policijos automobiliai. Antro pareigÅ«no kamera fiksuoja vaizdÄ vienam iÅ¡ pareigÅ«nų išėjus. Laiptinėje vis dar matosi stovintis kaimynas, medikai.

KÄ kalba kaimynas nesigirdi, nes pareigÅ«nas stovi toliau. Moteris nurodo, kad nėra vienų raktų, sako: „VieÅ¡patie, raktų nėra, nėra dviejų raktų“, medikė klausia moters, ar ji žiÅ«rėjo rankinuke, moteris atsako, kad jų nelaiko rankinuke. Medikė nurodo, kad jeigu ji turi savo raktÄ , to užtenka, moteris: „jinai, jinai, aÅ¡ bijau, gali dar vienÄ raktÄ turėti“, medikė nurodo, kad į ligoninę vistiek reiktų nuvažiuoti. Moteris klausia, ar jÄ parveÅ¡, pareigÅ«nas atsako, kad parveÅ¡.

Moteris: „aÅ¡ turiu invalidumÄ , parodysiu jum pažymėjimÄ â€œ, pareigÅ«nas nurodo, kad gerai. Moteris pasiima kaukę, nurodo: „raktai pavogti“, užrakina buto duris. PareigÅ«nas nurodo moteriai ateiti į liftÄ . Moteris: „neduok Dieve, gėda žmogui pasakyti, apsaugok VieÅ¡, kad nuo vaiko, žmogus turi kentėti ir saugotis, policija ir panaÅ¡iai“, pareigÅ«nas: „o ji psichiatrinėje yra gulėjus?“, moteris: „o jei, ponas, bijau pameluoti, kiek, bijau pameluoti kiek, apsaugok VieÅ¡patie, neduok Dieve, tai man, kaip aÅ¡ iÅ¡siskyriau su draugu, (neaiÅ¡kiai girdisi), metų, man saka, tai tu saka, vaistus geri saka“.

Nusileidžia liftas, asmenys išlipa iš lifto. Vaizdo įrašų pabaiga (1 t., b. l. 24-29); 2021-09-24 iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gauta skaitmeninė garso įrašo kopija su 2021-09-05 12.08 val., užfiksuotu R. P. pranešimu (1 t., b. l. 32); 2021-09-30 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautos skaitmeninės garso įrašo kopijos su 2021-09-05 12.08 val., R. P. gautu pranešimu, apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir R.

P. pokalbis, kuriame užfiksuota, kad R. P. nurodo, jog pas jÄ atbėgo kaimynė, kuri sako, jog jÄ su peiliu puola dukra (1 t., b. l. 33-35); 2021-09-05 apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ra (1 t., b. l. 37-43); Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėtu 2021-11-08 patvirtinimu, iÅ¡ kurio matyti, kad įtariamoji S. S. grÄ Å¾ino mamai 90 eurų už 2021-09-05 įvykio metu sudaužytÄ telefonÄ , o nukentėjusioji O. B. gavo 90 eurų iÅ¡ dukters už įvykio metu sudaužytÄ telefonÄ ir pretenzijų dėl sudaužyto telefono neturi (1 t., b. l. 90); 2021-09-17 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus gauta specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini)kurioje nurodyta, kad:

1. O. B. nustatytos poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, dešiniame petyje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, dešinės krūties srityje, dešiniame sėdmenyje, dešinėje blauzdoje.

2. O. B. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku.

3. O. B. nustatyti kÅ«no sužalojimai, iÅ¡skyrus poodinę kraujosruvÄ deÅ¡iniame petyje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Poodinė kraujosruva deÅ¡iniame petyje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar pavirÅ¡iumi.

4. O. B. nustatytų kūno sužalojimų padarymas gali būti paaiškintas ir 11 trauminių poveikių, tiksliau pasisakyti galima pateikus konkrečias situacines įvykio aplinkybes.

5. O. B. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

6. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizacijÄ , iÅ¡sidėstymÄ tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdÄ , O. B. nustatytų kÅ«no sužalojimų visuma nėra bÅ«dinga vienkartiniam griuvimui kontaktuojant su kietu buku pavirÅ¡iumi (1 t., b. l. 106-107); (duomenys neskelbtini)Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros nutarimu įtariamosios S. S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 t., b. l. 75-85).

Dėl nusikalstamos veikos BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ . BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

Å iame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iÅ¡ tikrųjų pajustų skausmÄ ar kitas fizines kančias. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiÅ¡kais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos bÅ«klė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumÄ ir kilusio skausmo tikrumÄ .

Ä®rodomumo prasme svarbu, kad toks pojÅ«tis bÅ«tų taip iÅ¡reikÅ¡tas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ ar bÅ«tų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai.

Grasinimo realumÄ rodo aplinkybės, apibÅ«dinančios veiksmus, jų formÄ ir pobÅ«dį, kaltininko pavojingumÄ visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, chuliganiÅ¡kas elgesys. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis formali – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis.

Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010).

Tiek ikiteisminiame tyrime, tiek ir teisiamajame posėdyje, kaltinamoji S. S. savo kaltę pripažino pilnai. Pripažino bylai svarbias aplinkybes, kad konflikto metu, smurtavo prieÅ¡ savo mamÄ , sudavė jai smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, buvo pasiėmusi peilį iÅ¡ mamos virtuvės stalčiaus, norėdama jÄ pagÄ sdinti. Jos kaltę taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje surinkti bei užfiksuoti raÅ¡ytiniai įrodymai: nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kad konflikto su kaltinamÄ jÄ metu, ji jÄ sumušė, suduodama smÅ«gius rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, bei grasino peiliu.

Tokį dukters grasinimÄ suprato, kaip realų; liudytojų ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės apie įvykio aplinkybes, susijusias su nukentėjusiosios atžvilgiu padarytomis nusikalstamomis veikomis, kiti raÅ¡ytiniai įrodymai – policijos BIRD ataskaitų žiÅ«ryklėje, tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, specialisto iÅ¡vadoje, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kitų objektų apžiÅ«ros protokoluose bei kituose dokumentuose nurodyti duomenys ir aplinkybės, patvirtina kaltinime iÅ¡dėstytas aplinkybes.

Nusikalstamų veikų objektas yra žmogaus sveikata ir gyvybė. Objektyvioji pusė, dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos, pasireiÅ¡kė smurtavimu prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ , t. y. tyčia rankomis suduodant ne mažiau kaip 15 kartų bei ne mažiau 5 kartų įspiriant nukentėjusiajai į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kvalifikuojantis požymis – nusikalstama veika padaryta prieÅ¡ Å¡eimos narį – mamÄ . Dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, objektyvioji pusė pasireiÅ¡kė – kaltinamosios grasinimais, laikant peilį rankose ir einant link nukentėjusiosios bei grasinant nudurti ir nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas jÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatÄ gali bÅ«ti įvykdytas.

Subjektyvinė pusė dėl abiejų nusikalstamų veikų pasireiÅ¡kė tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamoji suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį. Kaltinamosios S. S. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms bÅ«tinoms sÄ lygoms, t. y. jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sÄ lygų buvimÄ ir, tik esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui Å¡iÄ baudžiamojo įstatymo nuostatÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019, 20 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiÅ¡kas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytÄ veikÄ duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi Å¡ios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-303/2018).

Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vienÄ iÅ¡ jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymÄ taikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ . Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali bÅ«ti kvalifikuojamos pagal tÄ patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali bÅ«ti realioji arba idealioji.

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiÄ ja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrÄ sumanymÄ padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iÅ¡ esmės yra neatskiriamos (bÅ«tinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, Å¡ios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti bÅ«tinÄ laiko tarpÄ .

Teismas Å¡iÄ idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ . Å iuo konkrečiu atveju, teismas nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ byla, nustatė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme kaltinamoji S. S. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, (duomenys neskelbtini)pasirašė su nukentėjusiÄ ja O. B. Protokolo sutartį. Pagal kuriÄ kaltinamoji S. S. nukentėjusiajai O.

B. atlygino padarytÄ 150 Eur turtinę žalÄ , pripažino savo kaltę, o nukentėjusioji kaltinamajai pretenzijų nebeturi ir jai atleidžia (2 t., b. l. 142). Taip pat iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini)kaltinamoji atlygino (duomenys neskelbtini)padarytÄ turtinę žalÄ (2 t., b. l. 152). Å ios teismo pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad baudžiamojoje byloje buvo nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Teismo nustatyti duomenys patvirtina, kad Å¡ioje byloje nukentėjusioji susitaikė su kaltinamÄ ja, pastaroji nukentėjusiosios atsiprašė, nukentėjusioji jai atleido, t. y. jos susitaikė (2 t., b. l. 142).

Vadinasi yra trys BK 38 straipsnio 1 dalies sÄ lygos. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nors S. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, tačiau jos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamoji pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamas veikas, t. y. yra teisiama pirmÄ kartÄ (2 t., b. l. 71). Byloje nėra duomenų, kad kaltinamosios atžvilgiu bÅ«tų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Nors yra bausta administracine tvarka (2 t., b. l. 72-74), tačiau labai pavojingų administracinių nusižengimų nėra padariusi.

Yra registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 69), turi neįgalumÄ , jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (2 t., b. l. 65, 66), anksčiau nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiuoju, charakterizuojama teigiamai, iÅ¡ jos elgesio iÅ¡ esmės viso proceso metu matyti, kad tikrai gailisi dėl savo veiksmų, todėl teismas sprendžia, jog yra pagrindo iÅ¡vadai, kad kaltinamoji S. S. laikysis įstatymų ir daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis pirmiau iÅ¡dėstytais duomenimis, teismas konstatuoja, kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos, todėl yra pagrindas S. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius, o baudžiamÄ jÄ bylÄ jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, tikintis, kad ši priemonė padės pakeisti kaltinamosios elgesį ir daugiau taip nebesielgti. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos taikytina paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais (2 t., b. l. 35-36). Dėl civilinio ieškinio ir daiktinių įrodymų Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala.

Ä® turtinės žalos sÄ vokÄ Ä¯eina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; iÅ¡laidos, kurios atsirado paÅ¡alinant nusikalstamos veikos pasekmes. CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.

Civilinis ieÅ¡kovas (duomenys neskelbtini)baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos 85,24 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 130-135). Å iÄ Å¾alÄ sudaro iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sveikatos priežiÅ«ros įstaigai sumokėta suma. Kadangi žala atsirado neteisėtų kaltinamosios veiksmų pasėkoje, todėl pateiktas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi.

Tačiau atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji S. S. (duomenys neskelbtini)pilnai atlygino (duomenys neskelbtini) padarytÄ turtinę žalÄ , tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantis mokėjimas (2 t., b. l. 152), todėl procesas dėl pateikto civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas. Dokumentas - kompaktinis diskas paliktinas byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,- n u s p r e n d ž i a: baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, tuo atleidžiant S. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jÄ Ä¯vykdyti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos taikyti paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti su įpareigojimais. ProcesÄ dėl civilinio ieÅ¡kovo (duomenys neskelbtini)pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dėl 85,24 Eur padarytos turtinės žalos atlyginimo, nutraukti, nes kaltinamoji S. S. atlygino padarytÄ turtinę žalÄ .

Patvirtinti (duomenys neskelbtini)protokolo sutartį, sudarytÄ tarp kaltinamosios S. S. ir nukentėjusiosios O. B., bei laikyti, kad protokolo sutartyje nurodytos sÄ lygos yra įvykdytos ir nukentėjusiajai O. B. padaryta žala yra visiÅ¡kai atlyginta ir ji kaltinamajai S. S. pretenzijų nebeturi. DokumentÄ - kompaktinį diskÄ palikti byloje. Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Aleksandras Prygunkovas