2018-05-30 Nr. AB-10780-3-62-3-00531-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-359-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00531-2016-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno apskrities policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 2016 m. kovo 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) viršininko įsakymą Nr. 20-TE-249 (toliau – ir Įsakymas) dalyje, kuria V. G. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, negavus profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinio sutikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda – pastaba, jam paskirta detaliai neištyrus visų aplinkybių ir neatsižvelgus į jo paaiškinimą. Pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys ir atsakovas, prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą, privalėjo gauti profesinės sąjungos renkamojo organo išankstinį sutikimą. Pareiškėjo nuomone, 2016 m. kovo 22 d. profesinės sąjungos raštas Nr. 110 negali būti laikomas sutikimu skirti tarnybinę nuobaudą. Šiuo raštu profesinė sąjunga kaip tik išreiškė prieštaravimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tuo atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 52 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

3. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Statuto 52 straipsnio 5 dalis įpareigojo atsakovą, prieš skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, gauti profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimą. Atsakovas 2016 m. kovo 3 d. raštu kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. 2016 m. kovo 22 d. gavo atsakymą Nr. 110, iš kurio turinio atsakovas suprato, kad profesinė sąjunga tik pataria pareiškėjui neskirti tarnybinės nuobaudos. Kadangi atsakyme nebuvo įtvirtintas (aiškiai išreikštas) nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, todėl ginčijamu įsakymu tarnybinė nuobauda buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo V. G. skundą patenkino visiškai, panaikino 2016 m. kovo 22 d. Kauno AVPK viršininko įsakymą Nr. 20-TE-249 dalyje, kuria V. G. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas – vidaus tarnybos pareigūnas, ir ginčijamame Įsakyme minimu tarnybinio nusižengimo padarymo laiku vykdė tiesiogines tarnybines pareigas (ginčo dėl šios faktinės aplinkybės nėra). Pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys. 2016 m. kovo 3 d. Kauno AVPK viršininkas patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje siūloma pareiškėjui paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

7. Teismas nustatė, kad 2016 m. kovo 3 d. raštu atsakovas kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariui – pareiškėjui. 2016 m. kovo 22 d. atsakovas gavo profesinės sąjungos renkamo organo (komiteto) pirmininko atsakymą Nr. 110 į atsakovo kreipimąsi dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo, kuriame nurodyta, kad komitetas nutarė patarti atsakovui neskirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos.

8. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu profesinės sąjungos atstovė paaiškino, jog minėtu raštu profesinės sąjungos komitetas iš esmės nesutiko, kad pareiškėjui būtų skirta tarnybinė nuobauda. Teismas nustatė, kad skundžiamu Įsakymu atsakovas, įvertinęs minėto profesinės sąjungos komiteto rašto duomenis, paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą, o atsakovo atstovė pripažino aplinkybę, jog dėl aiškesnio turinio sutikimo į profesinę sąjungą papildomai nesikreipė.

9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme, kurio paskirtis – nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, įstatymų leidėjas yra nurodęs, jog šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 3 d.). Darbo, ekonominius, socialinius klausimus įstatymų numatytais atvejais darbdavys privalo spręsti, tik suderinęs su profesinės sąjungos organais (Profesinių sąjungų įstatymo 13 str. 1 d.).

10. Statuto 52 straipsnio 5 dalis imperatyviai nustato, jog pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Be to, ir Statuto 33 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus 30 dienų ir 2 mėnesių terminus neįskaitomas laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui.

11. Teismas, vertindamas Įsakymo pagrįstumą bei teisėtumą, atsižvelgė ir į Statuto bei Profesinių sąjungų įstatymo nuostatas, į bendruosius principinius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus, kurie objektyviai taikomi sprendžiant tarnybinės arba drausminės atsakomybės klausimus valstybės tarnautojų (taip pat ir pareigūnų) atžvilgiu. Profesinių sąjungų įstatyme ir Statute yra imperatyviai suformuluota nuostata, apibrėžianti, jog profesinių sąjungų nariams skiriant drausmines nuobaudas visais atvejais yra reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Šis sutikimas būtinas skiriant tarnybines nuobaudas visiems profesinės sąjungos nariams, ne tik profesinės sąjungos renkamojo organo nariams.

12. Teismas pabrėžė, kad atsakovas neišnaudojo visų objektyviai jam prieinamų galimybių gauti profesinės sąjungos, kurios narys buvo pareiškėjas, aiškų ir nedviprasmišką sutikimą (arba aiškiai išreikštą nesutikimą) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Gavus nekonkretaus turinio komiteto sprendimą – atsakymą, atsakovui nebuvo jokių kliūčių kreiptis pakartotinai ir pareikalauti aiškaus atsakymo. Minėto rašto turinio vertinimas kaip sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Statuto kontekste negali būti laikomas pakankamu pagrindu dėl pareiškėjo (kaip darbuotojo) teisių užtikrinimo. Jokių objektyvių duomenų dėl kliūčių, kurios atsakovui būtų sutrukdę kreiptis į profesinę sąjungą dėl aiškaus sutikimo (arba nesutikimo) pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą, kuris nekeltų abejonių, teismui nebuvo pateikta. Atsakovo argumentai dėl profesinės sąjungos atsakymų galimų variantų Statuto, Profesinių sąjungų įstatymo kontekste negali būti pakankamu pagrindu išvadai, jog minėtą raštą galima būtų vertinti kaip sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Todėl teismas konstatavo, kad nesant profesinės sąjungos sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą jos organizacijos nariui, taip pat nesant duomenų, jog darbdavys kreipėsi į teismą, siekdamas nuginčyti profesinės sąjungos nesutikimą arba įpareigoti profesinę sąjungą pateikti aiškų atsakymą, ginčijamas individualus administracinis aktas negali būti pripažintas teisėtu, todėl panaikintinas (ABTĮ 13 str., 20 str., 89 str. 1 d. 1 p.), o pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.

13. Teismas argumentų dėl tarnybinio pažeidimo sudėties buvimo pareiškėjo veiksmuose ir kitų aplinkybių nenagrinėjo, kadangi jie neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui.

14. Teismas akcentavo, kad tarnybinės nuobaudos skyrimas profesinės sąjungos nariui, prieš tai negavus sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą arba nesutikimo nenuginčijus teismine tvarka, yra pakankamas pagrindas panaikinti profesinės sąjungos nariui paskirtą tarnybinę nuobaudą.

III. 15. Atsakovas Kauno AVPK apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

16. Atsakovas nurodo, kad profesinė sąjunga turi diskrecijos teisę duoti ar neduoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo tik tiek, kiek būtina apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinių sąjungų įstatyme ir Statute nėra taisyklių, išsamiai reglamentuojančių išankstinio profesinės sąjungos sutikimo gavimo tvarką ir sąlygas, tai reglamentuojama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministros 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 32 punkte. Nors Tvarkoje nėra nustatyta, kas turi būti nurodoma profesinės sąjungos atsakyme į tokio pobūdžio prašymą, pagal suformuotą administracinių teismų praktiką, profesinė sąjunga privalo aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka ar nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui. Šiuo atveju Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinė sąjunga 2016 m. kovo 22 d. rašte Nr. 110 nurodė, kad profesinės sąjungos komitetas nutarė patarti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos neskirti. Toks atsakymas vertintinas tik kaip patariamojo pobūdžio ir negali būti suprantamas kaip nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą.

17. Atsakovo nuomone, profesinė sąjunga pažeidė sąžiningumo principą, piktnaudžiavo įstatymo suteiktomis teisėmis, kadangi turėjo žinoti, jog tokio pobūdžio atsakymas negali būti skundžiamas teismui ABTĮ tvarka kaip atsisakymas duoti sutikimą skirti nuobaudą. Minėtame rašte nėra aiškiai bei imperatyviai suformuluota Kauno AVPK privalomų elgesio taisyklių, nesuformuluotas joks akivaizdus profesinės sąjungos Kauno AVPK skirtas patvarkymas (leidimas skirti ar neskirti tarnybinę nuobaudą), juo nėra keičiama Kauno AVPK teisių ar pareigų apimtis.

18. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, kad Kauno AVPK neišnaudojo visų jam objektyviai prieinamų galimybių gauti profesinės sąjungos aiškų ir nedviprasmišką sutikimą. Tvarkoje nenumatyta vadovo, turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą, pareiga gavus netikslų atsakymą tuo pačiu pagrindu pakartotinai kreiptis į profsąjungą.

19. Pareiškėjas V. G. atsiliepime į atsakovo Kauno AVPK apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas jo skundą, tinkamai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes, kurios buvo pripažintos esminiais tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimais.

21. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, įžvelgdamas profesinės sąjungos pateikto atsakymo trūkumus, turėjo ir galėjo pasinaudoti teise jį skųsti administraciniam teismui. Šia teise nepasinaudojus, spręstina, kad atsakymas priimtas kaip atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir įpareigojantis pareiškėją atlikti vieną iš veiksmų – arba atsižvelgti į profesinės sąjungos išsakytą poziciją skiriant tarnybinę nuobaudą, arba raštą skųsti administracine tvarka.

22. Pareiškėjo nuomone, atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl profesinės sąjungos piktnaudžiavimo yra deklaratyvūs, ir nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje kilo ginčas dėl Kauno AVPK viršininko 2016 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 20-TE-249, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Bylos duomenys patvirtina, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjui, statutiniam pareigūnui, Kauno AVPK Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini) vyriausiajam patruliui, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (b. l. 11–12). Prieš skirdamas tarnybinę nuobaudą, atsakovas Kauno AVPK 2016 m. kovo 3 d. raštu Nr. 20-5-37470(1.1610) (b. l. 20) kreipėsi į Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) pirmininką, prašydamas profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui. Tarp šalių ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra profesinės sąjungos narys, nėra. Profesinė sąjunga 2016 m. kovo 22 d. raštu Nr. 110 atsakė, kad Profesinės sąjungos komitetas nutarė patarti atsakovui V. G. tarnybinės nuobaudos neskirti (b. l. 21).

25. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui, statutiniam policijos pareigūnui, Profesinės sąjungos nariui, Įsakymu paskirta nuobauda nesant aiškaus profesinės sąjungos sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą ir atsakovui nepasinaudojus galimybe gauti aiškų ir nedviprasmišką atsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikytina paskirta padarius esminius procedūrinius pažeidimus, todėl naikintina.

26. Atsakovas Kauno AVPK pateikė apeliacinį skundą, kuriame su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tais aspektais, kad profesinė sąjunga, teikdama atsakymą dėl sutikimo skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, nusprendė patarti V. G. tarnybinės nuobaudos neskirti, toks atsakymas vertintinas tik kaip patariamojo pobūdžio ir negali būti suprantamas kaip nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos atsakymas negalėjo būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nes nesukuria atsakovui jokių teisių ir pareigų. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neišnaudojo visų galimybių gauti aiškų ir nedviprasmišką atsakymą iš profesinės sąjungos dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimui, kadangi Tvarkos nuostatos to nenumato.

27. Statuto 55 straipsnio 5 dalis numato, kad pareigūnams profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

28. Statuto 33 straipsnio 5 dalis numato, kad šio straipsnio 4 dalyje nustatytus 30 dienų ir 2 mėnesių terminus, per kuriuos turi būti paskirta tarnybinė nuobauda, neįskaitomas laikas, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, buvo komandiruotėje ar atostogavo, taip pat laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui.

29. Tvarkos 32 punktas numato, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą. Profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sisteminė minėtų teisės normų analizė leidžia spręsti, kad statutiniam pareigūnui esant profesinės sąjungos nariu, kreipimasis į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą gavimo prieš ją skiriant, yra viena iš privalomų procedūrų. Vienas iš pagrindinių tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos pareigūnui teisėtumo elementų yra tokių nuobaudų paskyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos procedūros laikymasis, todėl sprendžiant dėl nuobaudos pareigūnui skyrimo, būtina vadovautis Statuto ir Tvarkos aprašo normomis, taip pat ir tomis normomis, kuriomis yra reglamentuojama nagrinėjamai bylai aktuali situacija bei suformuota teismų praktika panašiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bylose.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui yra suformavęs praktiką (ABTĮ 15 str. 1 d.), kad profesinė sąjunga, spręsdama vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-748/2006, 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007, 2008 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438- 1751/2008, 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-900/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1227/2009, 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1370/2009, 2010 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-165/2010, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-798/2010, 2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).

32. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo jau suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

33. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad Profesinė sajunga Tvarkoje nustatytu terminu nepateikė tinkamo atsakymo į jo prašymą. Atsakovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad jo gautas Profesinės sąjungos 2016 m. kovo 22 d. raštas Nr. 110 į prašymą pateikti sutikimą ar nesutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareiškėjui nesukūrė jam teisinių pasekmių, nes, atsižvelgiant į jo formuluotę, galėjo būti vertinamas kaip rekomendacinio pobūdžio, iš esmės pats pripažįsta aplinkybę, kad minėtas raštas nėra aiškus, jame nėra aiškai išreikšta pozicija, sutinka ar ne Profesinė sąjunga dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėto Profesinės sąjungos 2016 m. kovo 22 rašto Nr. 110 turinį, konstatuoja, kad raštas nėra visiškai aiškus, jame Profesinė sąjunga iš esmės pateikė savo vertinimą pagal pateiktą tarnybinio patikrinimo pareiškėjo atžvilgiu medžiagą, nurodė, kad Profesinės sąjungos komitetas nutarė patarti Kauno AVPK pareiškėjui tarnybinės nuobaudos neskirti (b. l. 21). Taigi iš jo turinio negalima spręsti, ar Profesinė sąjunga, įgyvendindama jai teisės aktais suteiktą diskrecijos teisę, sutinka ar nesutinka su tarnybinės nuobaudos paskyrimu pareiškėjui.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės tarnybos teisinių santykių srityje dėl tarnybinės atsakomybės taikymo valstybės tarnautojui įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Valstybės tarnautojas (šiuo atvejus – statutinis pareigūnas) tokio pobūdžio ginčuose yra silpnesnioji šalis, todėl darbdavys (šiuo atveju – atsakovas) privalo įrodyti tiek tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindą, tiek ir esminių procedūrų, taikant tokią atsakomybę, laikymąsi. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, gavęs neaiškų Profesinės sąjungos atsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui, atsakovas pakartotinai dėl aiškaus ir nedviprasmiško sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo nesikreipė. Taigi, pripažintina, kad atsakovas, kaip darbdavys, aiškaus Profesinės sąjungos sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą negavo, tinkamai visų Tvarkoje numatytų privalomų tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrų nevykdė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai yra pagrindas skundžiamą Įsakymą pripažinti neteisėtu ir panaikinti.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad Tvarkos 32 punktas numato, kad profesinės sąjungos nesutikimas gali būti skundžiamas administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Taigi, atsakovas, neturėdamas aiškaus sutikimo ar nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, iš esmės apsunkino savo teisių ir teisėtų interesų gynybą. Byloje nėra duomenų, kad Profesinė sąjunga nenagrinėjo atsakovo prašymo dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, o atsakovui nesikreipus dėl aiškaus atsakymo gavimo, nėra pagrindo spręsti, kad Profesinė sąjunga piktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis.

36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl tenkinti atsakovo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė