fe593de7-b4d4-4606-adaf-d4ebcbfe5fab · Marijampolės apylinkės teismas

?NUORAÅ ASCivilinė byla Nr. 2-4720-443/2020 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00506-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.13; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 8 d. Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Gintarei Duobienei ir Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „J.“ atstovams V. A. ir V. K., atsakovui V. L., atsakovo V. L. atstovui advokatui Sigitui BalaiÅ¡iui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „J.“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V.

L. dėl darbo ginčo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „J.“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus II darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. birželio 4 d. priimtu sprendimu Nr. DGKS–3549. IeÅ¡kovė praÅ¡o 2020 m. gegužės 4 d. UAB „J.“ didektoriaus V. A. įsakymÄ dėl V. L. atleidimo iÅ¡ darbo, palikti nepakeistu.

IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2020 m. balandžio 20 d. buvo gautas UAB „J.“ vairuotojo V. L. siÅ«lymas nutraukti darbo sutartį Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straispnio pagrindu. Darbdavys sutiko su darbuotojo siÅ«lymu ir nutraukė darbo sutartį nuo darbuotojo siÅ«lytos datos 2020 m. gegužės 4 d. Darbuotojas reikalavo piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Darbdavys raÅ¡tu informavo darbuotojÄ , kad jis iÅ¡naudojo visas jam priklausančias atostogas ir gavo visÄ priklausantį apmokėjimÄ už jas.

Darbuotojas reikalavo dviejų mėnesių dydžio iÅ¡eitinės kompensacijos. Darbdavys raÅ¡tu informavo darbuotojÄ , kad jam nepriklauso jokia iÅ¡eitinė kompensacija, nes nėra nei vienos DK 56 straipsnyje numatytos aplinkybės. IÅ¡eitinė kompensacija iÅ¡mokama tik tada, kai darbuotojas yra atleidžiamas darbdavio iniciatyva. Iki 2020 m. balandžio 9 d. darbdavys keletÄ kartų siÅ«lė V. L. vykti į reisÄ , pastarasis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad bijo užsikrėsti virusu Covid-19. Nuo 2020 m. balandžio 9 d. darbuotojas, jam praÅ¡ant, buvo iÅ¡leistas atostogų.

IÅ¡eidamas atostogų darbuotojas automobilio, raktų ir kuro įpylimo kortelių, naudojamų degalinėse, negrÄ Å¾ino darbdaviui. Darbdavys, neturėdamas kitos iÅ¡eities ir siekdamas apsaugoti savo turtÄ 2020 m. balandžio 18 d. nuvyko pas darbuotojÄ ir paėmė darbdaviui priklausančio automobilio raktus ir kuro įpylimo korteles. Tuo pačiu pasiÅ«lė nenorinčiam dirbti vairuotojui savo noru iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Darbdavys pareikalavo iÅ¡ darbuotojo raÅ¡tu pateikti paaiÅ¡kinimus dėl keleto įvykių.

Darbuotojui pateikus praÅ¡ymÄ atleisti jį iÅ¡ darbo DK 54 straipsnio pagrindu, darbdavys su tuo praÅ¡ymu sutiko. Darbuotojas pateikė paaiÅ¡kinimus ir darbdavys nutarė nekelti turtinių reikalavimų darbuotojui. Buvusio UAB „J.“ vairuotojo V. L. reikalavimas iÅ¡mokėti jam dviejų mėnesių dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ yra neteisėtas, neturintis teisinio pagrindo. Administracinės Darbo ginčų komisijos prašė: panaikinti UAB „J.“ direktoriaus V. A. 2020 m. gegužės 4 d.

įsakymÄ dėl V. L. atleidimo iÅ¡ darbo, pripažįstant jį neteisėtu; priteisti iÅ¡ darbdavio UAB „J.“ vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už kiekvienÄ prastovos mėnesį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo sugrÄ Å¾inti į darbÄ Ä¯vykdymo dienos; priteisti iÅ¡ darbdavio UAB „J.“ patirtÄ neturtinę žalÄ â€“ 10 MGL dydžio vienkartinę iÅ¡mokÄ . Komisijos posėdžio metu atsakovas nedėstė motyvų dėl „patirtos neturtinės žalos“, „spaudimo“ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru, taip pat atsisakė anksčiau skunde dėstytų motyvų dėl „patirto streso, pažeminimų, dvasinių sukrėtimų, dėl kurių kentėjo visa atsakovo Å¡eima“.

Atsisakė trečiojo reikalavimo „priteisti iÅ¡ darbdavio UAB „J.“ patirtÄ neturtinę žalÄ â€“ 10 MGL dydžio vienkartinę iÅ¡mokÄ .“ Darbo sutarties nutraukimo iniciatorius buvo ne darbdavys o atsakovas. Dėl atsakovo veiksmų (atsisakymo vykti į reisÄ ) darbdavys patyrė žalÄ . Atsakovas pateikė siÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį DK 54 straipsnio pagrindu ir iÅ¡dėstė įstatyme tam straipsniui nenumatytus (Å¡antažuojančius darbdavį) reikalavimus. Atsakovas, iÅ¡eidamas atostogų, negrÄ Å¾ino automobilio, raktų ir kuro įpylimo kortelių, naudojamų degalinėse.

Pats atsakovas kategoriÅ¡kai atsisakė grįžti į darbÄ ir tokiu bÅ«du įrodė, kad jo tikslas ne dirbti, o iÅ¡sireikalauti iÅ¡ darbdavio neteisėtÄ atlygį. Atsakovas atsisakė dirbti, išėjo iÅ¡ darbo ir dar reikalavo „patirtos neturtinės žalos“ dėl „spaudimo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru“, dėl „patirto streso, pažeminimų, dvasinių sukrėtimų, dėl kurių kentėjo visa atsakovo Å¡eima“. Todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o teismo iÅ¡reikalauti Darbo ginčų komisijos medžiagÄ ir įsitikinti, kad tikrieji atsakovo išėjimo iÅ¡ darbo motyvai visai kiti.

Atsakovas norėjo gauti valstybės žadėtos paramos iÅ¡mokÄ , bet nenorėjo dirbti įmonėje. Atsakovas dar iki 2020 m. balandžio 9 d., darbdaviui keletÄ kartų pasiÅ«lius V. L. vykti į reisÄ , pastarasis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad bijo užsikrėsti virusu Covid-19. Tai atsakovas ne vienÄ kartÄ patvirtino ir Darbo ginčų komisijos posėdžio metu. Atsakovas darbdaviui nurodinėjo įforminti prastovÄ dėl koronoviruso COVID-19 pandemijos, o vėliau gauti kompensacijÄ iÅ¡ valstybės. Darbdavys su tokiu neteisėtu ir nusikalstamu atsakovo reikalavimu nesutiko, nes bÅ«tent vežėjai karantino dėl pandemijos metu tapo ta socialine grupe, kuriai nebuvo draudžiama dirbti ir jokia kompensacija dėl prastovos vežėjams nebuvo žadama.

Pats darbdavys, kaip fizinis asmuo, dirbo visÄ tÄ laikÄ asmeniÅ¡kai vairuodamas sunkvežimį tokiomis pačiomis sÄ lygomis kaip ir atsakovas. Atsakovas nenori dirbti ir atsisako grįžti į darbÄ . „Nepalankių darbo sÄ lygų“ ieÅ¡kovė atsakovui nesudarė ir pats atsakovas tokių faktų nepateikia ir niekada neteikė. PanaÅ¡ių reikalavimų (3 punkto) atsisakė ir viso Darbo ginčų komisijos posėdžio metu įrodinėjo, kad iÅ¡ darbdavio jam nieko daugiau nereikia, tik 2 atlyginimų dydžio iÅ¡eitinės kompensacijos.

Pats ieÅ¡kovas niekada neprašė Darbo ginčų komisijos atsakovo negrÄ Å¾inti į darbÄ . Tik atsakovas atsisakė dirbti ir Darbo ginčų komisijos posėdžio metu kategoriÅ¡kai atsisakė bÅ«ti grÄ Å¾inamas į darbÄ . Atsakovas pačiame skunde Darbo ginčų komisijai neteikė reikalavimo grÄ Å¾inti atsakovÄ Ä¯ darbÄ . Atsakovas, dirbdamas įmonėje nepatyrė priverstinės pravaikÅ¡tos. Å iuo konkrečiu atveju, bÅ«tent atsakovas atsisakė dirbti ir reikalavo ieÅ¡kovės įmonėje įforminti priverstinę įmonės prastovÄ .

IeÅ¡kovui nesutikus, atsakovas išėjo iÅ¡ darbo, dar pareikalaudamas ir iÅ¡eitinės kompensacijos. Atsakovas atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinšį nurodė, kad atsakovui atostogaujant, į jo namus atvyko ieÅ¡kovės direktorius V. A., pasiėmė garažo, kur stovėjo atsakovo vairuojamas vilkikas, raktus, atsiskaitymo korteles, bei įsakmiai nurodė, kad 2020 m. balandžio 20 d. atsakovas atvyktų paraÅ¡yti praÅ¡ymÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo „savo noru“. NežiÅ«rint į netikėtÄ V.

A. reikalavimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo „savo noru“, atsakovas, vengdamas konflikto su darbdaviu ir siekdamas darnaus tarpusavio santykių vystymosi, 2020 m. balandžio 20 d. ieÅ¡kovui pateikė raÅ¡tiÅ¡kÄ siÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį DK 54 straipsnyje nurodytais pagrindais. V. A. Å¡io siÅ«lymo asmeniÅ¡kai nepriėmė, motyvuodamas tuo, kad jokios iÅ¡eitinės atsakovui nemokės, ir dar kartÄ pareikalavo iÅ¡ darbo iÅ¡eiti „savo noru“. Atsakovui nesutikus, darbdavys pagrasino, kad atsakovas bus atleistas iÅ¡ darbo dėl darbuotojo kaltės. V.

A. raÅ¡tiÅ¡ko siÅ«lymo nutraukti darbo sutartį nepriėmus tiesiogiai, atsakovas tÄ pačiÄ dienÄ siÅ«lymÄ ieÅ¡kovei pateikė oficialiu įmonės elektroniniu paÅ¡tu ir 2020 m. balandžio 21 d. siÅ«lymÄ iÅ¡siuntė registruotu paÅ¡tu. Reaguodamas į Å¡iuos atsakovo veiksmus, V. A. 2020 m. balandžio 22 d. registruotu laiÅ¡ku įteikė atsakovui reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl ankstesnių įvykių, apie kuriuos V. A. buvo iÅ¡samiai informuotas anksčiau. Å iuos V. A. veiksmus atsakovas vertina kaip poveikį, bauginimÄ . 2020 m. balandžio 27 d. atsakovas gavo raÅ¡ytinį ieÅ¡kovės sutikimÄ nutraukti darbo sutartį, kuriame iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo, nepanaudotų atostogų suteikimo ar kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovės sutikimas neatitiko tikrosios Å¡alių valios, kuri buvo iÅ¡reikÅ¡ta atsakovo pasiÅ«lyme, Å¡alių valia suderinta nebuvo, todėl darbo sutarties nutraukimas DK 54 straipsnio pagrindu nebuvo galimas. IeÅ¡kovė, nesutikdama su atsakovo siÅ«lyme nurodytomis darbo sutarties nutraukimo sÄ lygomis, vienaÅ¡aliÅ¡kai sprendė, kokios sÄ lygos jai yra tinkamos ir priimtinos, kokios ne. IeÅ¡kovė nesilaikė darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ros, kuri reglamentuota minėtoje DK 54 straipsnio 4 dalyje, tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė akivaizdžiai parodė, kad darbo santykiuose ji yra stiprioji ir „viskÄ sprendžianti“ Å¡alis.

IeÅ¡kovė nebendradarbiavo su atsakovu, veikė atsakovo atžvilgiu nesÄ Å¾iningai, taip piktnaudžiaudama savo teisėmis. 2020 m. gegužės 4 d. ieÅ¡kovės įsakyme dėl atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo yra nurodyti trys savarankiÅ¡ki atleidimo iÅ¡ darbo pagrindai, reglamentuojami DK 54, 55 ir 56 straipsniuose. Atsakovas niekada nėra inicijavęs darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimo be svarbių priežasčių (DK 55 straipsnis) ar dėl svarbių priežasčių (DK 56 straipsnis). IeÅ¡kovė, pažeisdama darbo teisių įgyvendinimÄ ir pareigų vykdymÄ , vienaÅ¡aliÅ¡kai sprendė dėl atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo (-ų), neturėdama tam jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

IeÅ¡kovė pati patvirtina, kad siÅ«lė atsakovui iÅ¡ darbo iÅ¡eiti „savo noru“, neva turėdama tam tariamÄ pagrindÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas atsisakė vykti į reisÄ , iÅ¡eidamas atostogų negrÄ Å¾ino automobilio, raktų, kuro įpylimo kortelių, todėl ieÅ¡kovė, neturėdama kitos iÅ¡eities apsaugoti savo turtÄ , nuvyko pas atsakovÄ , paėmė automobilio raktus ir korteles, bei nenorinčiam dirbti atsakovui pasiÅ«lė savo noru iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Atsakovo įsitikinimu, ieÅ¡kovė stengiasi rasti nors kokį pretekstÄ savo veiksmams pateisinti.

Atsakovas niekada nėra iÅ¡reiÅ¡kęs nenoro dirbti. IeÅ¡kovė pareikalavo iÅ¡eiti iÅ¡ darbo „savo noru“ bÅ«tent atsakovo atostogų metu, kada vykti į jokį reisÄ nereikėjo. Atsakovui išėjus atostogų, jokios grėsmės ieÅ¡kovės turtui nebuvo – ieÅ¡kovei priklausantis vilkikas buvo laikomas jai gi priklausančiame užrakintame garaže, automobilio raktai buvo laikomi pačioje transporto priemonėje, o degalų įpylimo kortelių, pagal nusistovėjusiÄ daugiametę darbo praktikÄ , niekada nebuvo reikalaujama grÄ Å¾inti darbdaviui.

Atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo, kurį lėmė ieÅ¡kovo padaryti esminiai pažeidimai ir teisinio bei faktinio pagrindo tam nebuvimas, pripažinus neteisėtu, taikytinas DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatytas pažeistų darbuotojo teisių gynimo bÅ«das. Atsakovo negrÄ Å¾inus į darbÄ , jo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį nuo kitos darbo dienos po atleidimo iÅ¡ darbo iki Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip už 1 metus, bei priteistina kompensacija, apskaičiuojama įstatymo nustatyta tvarka.

Laikytina, kad atsakovo, dirbusio pas ieÅ¡kovę, vidutinis darbo užmokestis buvo 1 092,60 Eur, o vienos darbo dienos vidurkis – 39,64 Eur. IeÅ¡kovė Å¡ių sumų neginčija. Ä®statyme nustatytos kompensacinės iÅ¡mokos, kaip garantijos atsakovui, nagrinėjamu atveju neturėtų bÅ«ti mažinamos, nes tai reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, kas nebÅ«tų suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais. 2020 m. liepos 17 d. atsakovas sudarė neterminuotÄ darbo sutartį su kitu darbdaviu – individualia įmone „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), ir Å¡iuo metu ten dirba.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas V. K. palaikė pateiktÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį ir nurodė, kad 2020 m. balandžio 20 d. buvo gautas UAB „J.“ vairuotojo V. L. siÅ«lymas nutraukti darbo sutartį DK 54 straipsnio pagrindu. Darbdavys sutiko su darbuotojo siÅ«lymu ir nutraukė darbo sutartį nuo 2020 m. gegužės 4 d. Darbuotojas reikalavo piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, darbdavys informavo darbuotojÄ , kad jis iÅ¡naudojo visas jam priklausančias atostogas ir gavo visÄ priklausantį apmokėjimÄ už jas.

Darbuotojas reikalvo 2 mėn. dydžio iÅ¡eitinės kompensacijos. Darbdavys raÅ¡tu informavo, kad jam nepriklauso 2 mėn. dydžio iÅ¡eitinė kompensacija, nes nėra nei vienos DK 56 straipsnyje numatytos aplinkybės. IÅ¡eitinė kompensacija yra mokama, kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva. Iki 2020 m. balandžio 20 d. darbdavys keletÄ kartų siÅ«lė V. L. vykti į reisÄ , tačiau V. L. atsisakė, motyvuodamas tuo, kad bijo užsikrėsti virusu Covid-19 virusu ir motyvavo tuo, kad Vyriausybė žada priimti nutarimÄ dėl nenugalimos jėgos, kurios pagrindu daug civilinius santykius reglamentuojančių teisės aktų turėtų bÅ«ti sprendžiami kitaip, tačiau tokių sprendimų Vyriausybė nepriėmė ir dalis žmonių, susivilioję tokiu Vyriausybės pažadu ar neteisingai jÄ supratę, nenorėjo, atsisakė dirbti.

V. L. nurodė, kad buvo susitaręs su kitu darbuotoju ir darbdaviu, esant pandeminei situacijai, dirbti saugiu marÅ¡rutu, nevykti į „karÅ¡tus taÅ¡kus“. Sveikatos ministro įsakymu buvo nustatytos normos dėl iÅ¡vykimo, nustatytos karantinavimosi sÄ lygos. Padidėjus paklausai, prekių pristatymui į namus, suklestėjo prekių pristatymas į namus ir padidėjo apkrova sunkvežimių vairuotojams. UAB „J.“ turėjo padidėjusį užsakymų srautÄ ir V. L. buvo nuolat siÅ«loma vykti į reisÄ dirbti, tačiau atsakovas vis atsisakinėjo atlikti tiesiogines savo pareigas ir jam praÅ¡ant jis buvo iÅ¡leistas atostogų.

IÅ¡einant atostogų su darbuotoju buvo atsiskaityta paskutinę dienÄ . Vairuotojas savininkui nepaliko automobilio raktų, kuro kortelių, taip apribojo savininko teises į tokį turtÄ . Vyko pasikalbėjimai. Darbuotojas buvo iÅ¡dirbęs beveik 9 metus ir direktorius prašė V. L., kad ateitų dirbti, yra užsakymų, į tai V. L. atsakė, kad nevažiuos, nedirbs, nurodė direktoriui, kad yra galimybė eiti į prastovas, už kurias Vyriausybė žadėjo sumokėti. Čia ir vyko didžiausias ginčas, kuris teisiÅ¡kai Å¡ioje byloje neatsispindi.

V. A. nesutiko eiti į prastovas. Atsakovas kategoriÅ¡kai atsisakė vykti į reisÄ , motyvuodamas kad aplinkui visi stovi, niekas nedirba, sakė: „formink, direktoriau, prastovas“. Darbdavys, neturėdamas kitos iÅ¡eities, 2020 m. balandžio 18 d. nuvyko pas atsakovÄ ir paėmė automobilio, garažo raktus, kuro įpylimo korteles ir tuo pačiu pasiÅ«lė vairuotojui iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru. Kai darbuotojas dirba, bet atsisako vykti į reisÄ , darbdavys negalėjo priimti kito darbuotojo, patyrė nuostolius.

Darbdavys pasiÅ«lė atsakovui iÅ¡eiti iÅ¡ darbo abipusiu susitarimu. Prasidėjo piktnaudžiavimas teise, nes galima susitarti, kai abi pusės susitaria. Darbdavys paprašė iÅ¡ darbuotojo pateikti paaiÅ¡kinimus dėl anksčiau buvusių įvykių. Darbuotojas vėliau atsakė į kai kuriuos darbdavio pateiktus klausimus. Susidarė tokia situacija, kad V. L. reikalavimas iÅ¡mokėti jam 2 mėnesių dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ neturėjo jokio pagrindo. DK 54 straipsnis numato, kad toks siÅ«lymas turi bÅ«ti teikiamas raÅ¡tu, taip ir buvo, ieÅ¡kovas sutiko, iÅ¡skyrus vienÄ punktÄ .

Darbuotojas apskundė tokį atleidimÄ . Remiasi tik DK 54 straipsniu, tačiau Darbo ginčų komisija, spręsdama ginÄÄ , motyvavo visiÅ¡kai kitaip. DK 55 straipsnis numato sutarties nutraukimÄ darbuotojo be svarbių priežasčių, tai galėtų bÅ«ti Å¡itas konkretus atvejis. Kai darbuotojas, nenorėdamas dirbti, gali pateikti praÅ¡ymÄ DK 55 straipsnio pagrindu. Atsakovas nesinaudojo Å¡iuo straipsniu. DK 56 straipsnyje yra numatyta kaip nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių.

DK 56 straipsnyje yra numatyti atvejai, kuriems esant gali bÅ«ti iÅ¡mokėta 2 mėnesių dydžio iÅ¡eitinė darbo iÅ¡moka. Darbuotojas visÄ laikÄ norėjo sustabdyti įmonės veiklÄ ir pereiti į prastovas, tada ir bÅ«tų galima nutraukti sutartį pagal DK 56 straipsnį. Atsakovas visÄ atlyginimÄ ir apmokėjimÄ už atostogas yra gavęs laiku. Darbdavys, siekdamas pagreitinti procesÄ , sumažinti savo nuostolius, sutiko su praÅ¡ymu ir atleido darbuotojÄ pirmiausiai pagal DK 54 straipsnį, be to, pagal DK 55 ir 56 straipsnius, nes tik DK 56 straipsnyje numatyta, kaip galima iÅ¡mokėti iÅ¡eitines iÅ¡mokas.

Einant laikui, matomai bÅ«tų atsiradusios aplinkybės atleisti darbuotojÄ pagal DK 58 straipsnį. Buvo pateiktas skundas Darbo ginčų komisijai, kur atsakovas pateikė 3 praÅ¡ymus: panaikinti atleidimÄ , priteisti kompesnsacijÄ iki sprendimo grÄ Å¾inti į darbÄ ir žalÄ â€“ 10 MGL vienkartinę iÅ¡mokÄ . Darbo ginčų komisija tenkino praÅ¡ymÄ , neteisingai taikydama teisę todėl, kad darbo ginčų komisijos sprendime komisija atmetė darbdavio argumentus ir nurodė, kad DK 56 straipsnis yra kitas atleidimo pagrindas.

Komisija, kaip ir vairuotojas, matė tik vienÄ DK 54 straipsnį. Atsakovas nėra teikęs praÅ¡ymo atleisti DK 56 straipsnio pagrindu, bet praÅ¡yme yra iÅ¡dėstytos DK 56 straipsnyje numatytos nuostatos. Atsakovas niekada neprašė grÄ Å¾inti į darbÄ , jo tikrieji ketinimai buvo ne dirbti įmonėje, o iÅ¡sireikalauti 2 mėnesių dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ . Darbdavys norėjo, kad darbuotojas dirbtų. Vairuotojas teigė, kad jis nenori dirbti įmonėje. Atsakovas atsisakė reikalavimo dėl turtinės žalos ir neliko Darbo ginčų komisijai taikyti tai, kÄ ji pritaikė.

Darbo ginčų komisija pripažino atleidimÄ neteisėtu, bet pripažino prieÅ¡ingas sÄ lygas, nes atsakovas atsisakė grįžimo į darbÄ , darbdavys neprašė negrÄ Å¾inti darbuotojo į darbÄ , darbdavys norėjo, kad darbuotojas grįžtų. Nebuvo priverstinės pravaikÅ¡tos. Darbdavys laukė, kad darbuotojas grįžtų į darbÄ ir dirbtų. Darbo ginčų komisija iÅ¡nagrinėjusi vietoje darbuotojo praÅ¡omų 2 iÅ¡eitinių darbo kompensacijų, nutarė iÅ¡mokėti 5 kompensacijas.

Priteista neteisėtais straipsniais. Darbdavys niekada neprašė negrÄ Å¾inti į darbÄ . Darbuotojas prašė atleisti ir sumokėti 2 vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ . Nepalankių darbo sÄ lygų nebuvo, atsakovas atsisakė reikalavimo dėl psichologinio smurto. Darbdavys niekada neprašė negrÄ Å¾inti atsakovo į darbÄ ir tik atsakovas atsisakė dirbti. Darbuotojas atsisako tęsti darbo santykius, o Darbo ginčų komisija jam nutaria sumokėti kompensacijÄ už pravaikÅ¡tÄ .

Jeigu bÅ«tų praÅ¡ymas panaikinti atleidimÄ ir grÄ Å¾inti jį į darbÄ , su tokiu praÅ¡ymu direktorius bÅ«tų iÅ¡ karto sutikęs, nes darbas laukė. Darbuotojas Å¡iuo atveju atsisakė grįžti į darbÄ , tai kaip galima sumokėti jam už pravaikÅ¡tÄ . Darbo ginčų komisijos posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nenori grįžti. VisÄ laikÄ atsakovas teigia, kad jis buvo susitaręs, kad įmonė eitų į prastovas. Ginčas kilo, nes įmonė nesutiko eiti į prastovas, o liepė darbuotojui eiti dirbti.

Reikalavimas dėl persekiojimo yra nepagrįstas ir pats atsakovas tokį reikalavimÄ atsiėmė. Atsakovas 2020 m. kovo 18 d. buvo vairuotojui pasiÅ«lęs iÅ¡ Latvijos vyktį į VokietijÄ , Å¡io pažiÅ«lymo jis atsisakė, 2020 m. kovo 23 d. buvo pasiÅ«lyta vykti iÅ¡ Vilniau į LenkijÄ â€“ Lenkija tuo metu nebuvo „karÅ¡ta zona“. Tuo metu įmonės direktorius važiavo pats. Jokių kalbų nebuvo, kad nevykti į kuriÄ Å¡alį. Svarbu, kokia pozicija buvo atsakovo ir kokia pozicija yra dabar.

Atsakovas kategoriÅ¡kai atsisakė grįžti į darbÄ ir pasakė: 2 iÅ¡eitinių, daugiau nieko nepraÅ¡au. Tai svarbu nustatyti kokie ketinimai buvo Å¡alių. Darbuotojo ketinimas buvo nedirbti įmonėje, nevykti į reisÄ ir prisiteisti iÅ¡eitinę kompensacijÄ , darbdavio interesas buvo dirbti, kad galėtų ir vairuotojas, ir įmonė užsidirbti. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Jam nėra žinoma, ar atsakovas yra pažeidęs darbo drausmę. Direktorius paprašė pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , atsakovas pateikė pasiiaiÅ¡kinimÄ tik į 3 klausimus, matyt, kokių tai nesutarimų tarp jų buvo.

Negali atsakyti, ar atsakovas buvo skatinamas už darbÄ . 2020 m. gegužės 4 d. darbuotojas atleistas. Po atostogų jis neturi ateiti į darbÄ . Nebuvo fiksuota, kad vairuotojas atsisako vykti į reisÄ . Atsisakymas vykti į reisÄ nebuvo vertinamas kaip darbo drausmės pažeidimas. Darbdavys suprato, kad darbuotojas praÅ¡o jį atleisti Å¡alims susitarus, tai tokiu pagrindu jį ir atleido. IÅ¡eidamas atostogų darbuotojas pasiėmė raktelius ir korteles. Negali pasakyti, ar darbdavio įmonėje yra reglamentuota tvarka, kÄ ir kaip darbuotojas turi padaryti iÅ¡eidamas atostogų.

Kada vairuotojas pasako: „nelįsk prie mano automobilio“, „eik į prastovas, nes kitaip pasigailėsi“, tai ir vyksta kiti veiksmai iš darbdavio pusės. Ieškovas pareikalavo raktelių tik 2020 m. balandžio 18 d., t. y. anksčiau neprašė, nes buvo pasitikėjimas. Su atsakovu buvo kalbama, jeigu pats nevažiuoji, tai tada palik raktelius. Ieškovė siūlė išeiti atsakovui iš darbo savo noru. Atsisakius važiuoti, darbdavys sakė: „Viliau, eik savo noru iš darbo, mašina stovi, tu nei važiuoji, nei raktelių atiduodi“.

SiÅ«lymai važiuoti buvo iki atostogų, į kÄ atsakovas atsakė – „aÅ¡ nevažiuosiu, aÅ¡ iÅ¡einu atostogų“. Neprašė grÄ Å¾inti atsakovÄ Ä¯ darbÄ . Atsakovas pateikė siÅ«lymÄ nutraukti sutartį, reikalavimas buvo eiti į prastovas, iÅ¡mokėti iÅ¡mokas. Jam nežinoma, ar buvo pateiktas siÅ«lymas pagal DK 55 ir 56 straipsnius. PraneÅ¡dami „Sodrai“ nurodė tik vienÄ teisinį pagrindÄ , nurodė tik DK 54 straipsnį, nes pildant formÄ ten tiesiog kitiems staipsniams vietos nėra.

Atleistas pagal tris straipsnius, nes supainioti pačiame siÅ«lyme. SiÅ«lymas atsakovui iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savu noru darbdavio nebuvo siejamas su įmonės bloga finansine padėtimi. Darbdavio finansinė padėtis per laikotarpį nuo kada atsakovas atsisakė važiuoti, kovo mėnesio pabaiga iki dabar, situacija nėra pati geriausia. Atsakovas įkalbėjo ir kitÄ darbuotojÄ reikalauti tokio pat išėjimo. Neginčija vidutinio darbo užmokesčio ir vidutinio atlyginimo už dienÄ . Kito praÅ¡ymo dėl atleidimo nėra, yra tik siÅ«lymas.

Jeigu bÅ«tų numatytas mažesnis kompensacijos dydis, tai dėl to ir bÅ«tų tartasi. Buvo pasakyta, jeigu nesumokėsi, eis į teismÄ . PraÅ¡ymas darbuotojÄ pasiaiÅ¡kinti nebuvo psichologinis jam spaudimas. Å ita data toks raÅ¡tas buvo todėl, kad vyko pokalbis direktoriaus ir atsakovo, kai buvo atsakovo pasakyta, kad jis nevažiuos į reisÄ , darbdavys iÅ¡mokės jam iÅ¡eitines, toliau darbuotojas nedirbs, tai įmonės direktorius surinko visus senus „griekus“ ir pasakė – „pasiaiÅ¡kink, kaip ten buvo anksčiau“.

Atostogavo nuo 2020 m. balandžio 9 d., telefoninis pokalbis buvo balandžio 18 d., o susitikimas 2020 m. balandžio 20 d. Jeigu bÅ«tų po savaitės laiko atsakovas sugrįžęs į darbÄ , niekas nebÅ«tų kėlęs ginčo. Darbdavys suprato kaip grÄ sinimÄ dėl automobilio. Pareikalavimas 2 darbo užmokesčio iÅ¡eitinių, tai ir buvo tas laÅ¡as, perpildęs kantrybės taurę ir direktoriui tapo aiÅ¡ku, kad atsakovas nenori dirbti ir gimė mintis papraÅ¡yti paaiÅ¡kinimų, nuo 2020 balandžio 20 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. bendravimo nevyko (2020 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garo įraÅ¡as: 2 min. 57 sek.

– 1 val. 39 min. 0 sek.; 2020 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garo įraÅ¡as: 37 min. 40 sek. – 40 min. 15 sek.). Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas V. A. paaiÅ¡kino, kad jie anksčiau neteikdavo reikÅ¡mės atitinkamoms tvarkoms įmonėje parengti, nes joje dirba tik 4 žmonės, jie kaip viena Å¡eima tardavosi. V. L. nevažiuoja, atsisako vykti į reisÄ . Ä®monė patiria dėl to žalÄ . V. L. pasiprašė atostogų 6 dienų. Skambino darbdavys, sakė, kad „V., reikia aptarti, kÄ po atostogų dirbsim“, o Å¡is jam atsakė, kad nieko nedirbs, į prastovas eis.

Pokalbis nutrÅ«ko, nes V. L. padėjo ragelį. IeÅ¡kovui reikia klientų užsakymus vykdyti. Paskambino darbuotojui, sakė atituoti daiktus, Å¡is jam pasakė, kad dabar atostogos, kada norės, tada atvažiuos ir panaÅ¡iai, bei numetė telefono ragelį. Nuvažiavo ieÅ¡kovas pas atsakovÄ , tas nekalba, išėjo J. L., jo žmona iÅ¡tiesta ranka, rankoj telefonÄ laikė ir pasakė „pasiklausyk, tau bus naudinga“. Telefonu jam pasakė: „nebandyk atleisti mano tėvÄ â€œ. IeÅ¡kovas pasižiÅ«rėjo į ekranÄ , buvo užraÅ¡yta „J.“, L. dukra, kuri sakė, „tau pasakyta – į prastovas“.

Jam sakė į prastovas eiti ir tiek, gražino telefono ragelį ir pasakė, kad negÄ sdinkit, atiduokit korteles ir visa kita ir, kad pats savo asmeninius daiktus susirinktų. Praėjo visa savaitė kol atsiėmė daiktus. Buvo tik vienas komplektas automobilio raktų. Jis su J. L. kalbėjo, kuri pareiÅ¡kė, kad ji žino jį ir pasakė, kad jos vyras daugiau nedirbs pas juos nei vienos dienos. Su juo niekas nederino dėl saugių marÅ¡rutų. Jam apie prastovas pasakė buvęs kitas darbuotojas A. G. Jis pats vairavo maÅ¡inÄ , abu vairuotojai išėjo.

Jis iki negalėjimo važiavo, kad kažkaip iÅ¡silaikyti. Darbo drausmės pažeidimo tyrimas buvo. Jis tai supranta, kad įvertintina, kokia buvo padaryta žala, kiek kainavo pervaryti automobilį į kitÄ taÅ¡kÄ â€“ jis įsivertino. Yra darbuotojo praÅ¡ymas, kad atleistų, jam reikėjo dirbti. V. L. atostogavo kelias dienas, buvo iÅ¡leistas 6 darbo dienoms. PrieÅ¡ tai įkalbinėjo jį važiuoti, po to pasiėmė automobilio raktelius, korteles, kitÄ dienÄ atvažiavo V. L. ir bandė įteikti praÅ¡ymÄ dėl darbo atleidimo.

Jis paėmė tik atostogų praÅ¡ymÄ ir dėl to siÅ«lymo pasakė, kad tik galvos. V. L. iÅ¡ žmonos elektroninio paÅ¡to atsiuntė siÅ«lymÄ , po to atsiuntė paprastu paÅ¡tu tÄ siÅ«lymÄ . Kai darbuotojas iÅ¡eidinėjo atostogų, darbdavys neprašė grÄ Å¾inti kortelių. Jis 6 dienoms neieÅ¡kos kito vairuotojo. Jis negalėjo naudotis tuo automobiliu. Per atostogas pasiėmė. Jis negalėjo prieiti prie technikos. A. G. palikdavo viskÄ automobilyje, V. L. prie savęs pasilikdavo. Už darbo drausmės pažeidimus nėra baudę, pokalbių yra buvę.

Per Å v. Kalėdas nupirkdavo kelialapį kaip skatinimÄ . V. L. 2020 gegužės 4 d. nedirbo, tai nieko ir nežymėjo. 2020 m. balandžio 20 d. atvažiavo V. L. su žmona, tai jis pasakė, kad maÅ¡ina nenauja, kad tÄ maÅ¡inÄ su tralu reikia parsivežti (2020 m. spalio 29 d. teismo posėdžio garo įraÅ¡as: 6 min. 32 sek. – 37 min. 24 sek.). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su įmonės direktoriumi ir kitu darbuotoju jie tarėsi kÄ daryti ir jie važiavo alternatyviais marÅ¡rutais Pabaltijyje ir Lenkijoje.

Važiavimus jie vykdė. Jie buvo visi Å¡nekėję. Jo klausė ar važiuos į Å vedijÄ , jie buvo nutarę nevažiuoti. Tik du vairuotojai buvo. Direktorius dar važiavo kur tai. Pabrėžiama, kad pasiėmė raktelius, visos maÅ¡inos bÅ«na po stogu užrakintos, visi dokumentai bÅ«na maÅ¡inoje, tik kortelės bÅ«davo pas juos piniginėje. Tik nuo garažo raktai, juos turėdavo kiekvienas su savimi. RaÅ¡tiÅ¡ko patvirtinimo dėl tvarkų įmonėje kÄ reikia daryti, iÅ¡einant atostogų, nebuvo.

Jam nebuvo taip iki tol, kad jį iÅ¡sikvietų iÅ¡ atostogų ir reikėtų kažkur važiuoti. Darbo ginčų komisijoje irgi buvo pasakyta ar jis grįžtų į darbÄ , tai jis atsakė, kad prie tokios įžangos kaip parsidėjo atleidimas, darbo santykiai toliau neįmanomi. Darbo drausmės nėra pažeidęs. Skatinimai buvo – Velykinės, Kalėdinės dovanos. Kalėdinės dovanos bÅ«davo tokios, kad iÅ¡perkami kelialapiai į kurortines gydyklas. Iki atostogų jam buvo pasakyta, kad reikės važiuoti į LatvijÄ ir į Vilnių, bet iÅ¡ ten reikės važiuoti į VokietijÄ paimti krovinį, nes tokios ekspedicijos sÄ lygos.

PasiÅ«lymÄ nutraukti darbo sutartį prieÅ¡ atostogas neteikė. Jis tikėjosi paatostogauti ir grįžti į darbÄ . Jiems paskambino direktorius, kad nėra darbo likus dviem dienom iki Å v. Velykų ir jie su kitu vairuotoju grįžo į garaÅ¾Ä . V. A. paskambino, kad jam reikia raktelių ir užpylimo korteliu, buvo iÅ¡eiginė diena, tai jis atsakė, kad atveÅ¡ pirmadienį, bet direktorius pasakė, jog nieko nelauks ir atvažiuos pats. Tai buvo garažo raktai, bankinės ir kuro užpylimo kortelės. PasiÅ«lė pačiam iÅ¡ darbo iÅ¡eiti, savo noru.

Jis įvertino negerai, nesÄ Å¾ininga. Tiek metų iÅ¡dirbta, viskas buvo tvarkoj. Jeigu važiavo, buvo perkamos priekabos, maÅ¡inos, reiÅ¡kia finansinė padėtis įmonėje buvo nebloga. Mokama buvo sÄ Å¾iningai, laiku. Å iuo metu atsakovas jau dirba kitoje įmonėje. Jis nesutiko grįžti į darbÄ , nes prasidėjo atleidimas, spaudimas ir prie tokių sÄ lygų buvo grįžti dirbti neįmanoma. Spaudimas pasireiÅ¡kė praÅ¡ymu pačiam iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Buvo raÅ¡tai pasiaiÅ¡kinti už ankstesnius dalykus – jis tai priėmė kaip spaudimo priemonę.

Jis neneigia, kad buvo siÅ«lyta važiuoti dviem marÅ¡rutais, bet konkrečiai nebuvo sutarta dėl ekspedicijos. BÅ«na, kad atsiunčia žinutes, kad reikia važiuoti krautis, jeigu jisai sutaria su ekspedicija. Darbdavys yra sudaręs sutartis su ekspedicijomis ir jos ieÅ¡ko krovinių. BÅ«na, kad atsako tuos krovinius. Jam buvo žinoma, kad ekspedicija nepatvirtino Å¡ių kelionių. Sakė, kad krovinio iÅ¡ Latvijos nebÅ«tų, o į VokietijÄ jis dėl viruso grėsmės nenorėjo vykti. Ä® LenkijÄ nevyko, nes kažkas ten buvo irgi negerai, dabar neatsimena.

Darbdavys tarėsi kÄ daryti su savo teisininku. Jie visi pasitikėjo vieni kitais, kolektyvas nedidelis, tarp jų vykdavo dialogai. Direktorius spręsdavo. Direktorius nusprendė, kad važiuos į Pabaltijį ir LenkijÄ . Tardavosi telefonu. Negali pasakyti, kada įvyko susitarimas. Ä®vyko tai telefonu, jiems atskirai bendraujant telefonu. Kalba buvo, kad nevažiuoti į Covid-19 viruso grėsmės pusę. Kalba paprasčiausiai buvo. Su kitu įmonės vairuotoju A. G. nieko konkrečiai nesutarė, Å¡nekėjo aplamai apie važiavimÄ saugiu marÅ¡rutu.

Buvo kalba, kad plinta Covid-19 ir uždaromos sienos. Å nekėjo tarp visų trijų. MarÅ¡rutų jie negali įtakoti. Buvo Å¡neka ir su A. G., ir pats V. A. buvo informuotas. V. A. paskambino ir klausė, ar važiuotum į Vokietijos pusę, jis atsakė, kad pasirinkim saugesnius marÅ¡rutus. Å neka buvo, kai prasidėjo karantinas. Tada jie ir važiavo į LenkijÄ , buvo didelės eilės. Pokalbiai ir diskusijos buvo. Karantino laikotarpiu buvo kalbama. Negali pasakyti, kiek kalbėjo su V. A.. Važiavo į LenkijÄ ir Lietuvoje, negali pasakyti kiek kartų važiavo.

Nuvežė į Kairius pjuvenas, į pavakarę paskambino ir pasakė grįžti į garaÅ¾Ä . Ir paklausė, kÄ darom su tom dviem dienom iki Å v. Velykų? Jis pasakė, kad nežino, kad iÅ¡vengti nedarbo paprašė atostogų. Vėliau prašė pratęsti atostogas dėl asmeninių priežasčių (2020 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garo įraÅ¡as: 1 val. 40 min. 10 sek. – 2 val. 1 min. 45 sek., 2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 20 min. 15 sek. – 35 min. 42 sek.).

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad UAB „J.“ dirbo iki 2020 m. balandžio 17 d. ar 20 d. Išėjo iÅ¡ darbo, nes norėjo pakeisti darbo pobÅ«dį. Buvo karantinas, darbo sumažėjo. Jis pasakė, kad nori keisti darbÄ ir išėjo. Kažkokio susitarimo nebuvo. Å nekų buvo. Stojo darbas, užsidarinėjo sienos, po LietuvÄ važiavo. Kalbų buvo įvairiausių, kalbėjo, gal nevažiuojam į LenkijÄ . Jis su direktoriumi kalbėjo. Su V. L. nieko nesitarė. Taip, kad visi trys suėję tarėsi, nebuvo.

Keitėsi darbas. Kai prasidėjo karantinas, Lenkija užsidarinėjo sienas. Prasidėjo prastovos. Paskui važinėjo po LietuvÄ . Gal nebÅ«tų tų karantinų, gal bÅ«tų dirbęs ir toliau. Sumažėjo darbo, todėl ir išėjo iÅ¡ darbo. Jis buvo atleistas abipusiu susitarimu. Automobilį palikdavo garaže, jo nereikėdavo rakinti, nes rakinamas garažas buvo. Viskas likdavo automobilyje. Niekas jo dabar su darbdaviu nesieja. Yra kitas procesas dėl žalos atlyginimo, jis ten irgi yra įtrauktas trečiuoju asmeniu – buvo avarija, traukinys kliudė uoste jo vairuojamÄ vilkikÄ .

Nagrinėja ginÄÄ Vilniaus apylinkės teismas. Ä®vykis buvo 2016 m. Atostogų metu jam neteko vykti darbo reikalais, atÅ¡aukimų iÅ¡ atostogų nebuvo (2020 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as: 5 min. 42 sek. – 16 min. 53 sek.). Patikslintas ieÅ¡kinys nepagrįstas ir atmestinas. Pagal DK 231 straipsnio 3 dalį, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.

Priimdamas sprendimÄ civilinėje individualaus darbo ginčo dėl teisės byloje pirmosios instancijos teismas turi įvertinti įrodymus, nustatyti aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, buvimÄ arba nebuvimÄ , nuspręsti dėl taikytinos teisės ir ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendimas priimamas ir materialiosios teisės normos taikomos pagal teismo nustatytas civilinės bylos nagrinėjimo metu, taigi ir sprendimo priėmimo metu, egzistuojančias faktines aplinkybes, o ne tas aplinkybes, kurios buvo ginÄÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje.

IÅ¡spręsdamas ginÄÄ teismas Å¡alių materialiÄ sias teises ir pareigas (pavyzdžiui, priteisiamÄ sumÄ , kt.) nustato teismo sprendimo momentu, t. y. sprendimo priėmimo dienÄ (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019). Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys 2011 m. spalio 24 d. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 15, pagal kuriÄ atsakovas V. L. priimtas dirbti UAB „J.“. Darbo sutarties 3 punkte buvo sutarta, jog V. L. bus mokamas 900 litų per mėnesį darbo užmokestis (b. l. 27).

IÅ¡ UAB „J.“ direktoriaus V. A. įsakymo „Dėl V. L. atleidimo iÅ¡ darbo“ matyti, kad atsakovas buvo atleistas iÅ¡ darbo 2020 m. gegužės 4 d. pagal DK 54, 55 ir 56 straipsnius (b. l. 32). Atsakovas V. L. 2020 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisijÄ su skundu dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, kuriuo prašė panaikinti UAB „J.“ direktoriaus V. A. įsakymÄ â€žDėl V. L. atleidimo“, priapažįstant jį neteisėtu, priteisti iÅ¡ darbdavio UAB „J.“ vidutinio darbo užmokesčio kompensacijÄ už kiekvienÄ prastovos mėnesį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo sugrÄ Å¾inti į darbÄ Ä¯vykdymo dienos, taip pat priteisti iÅ¡ darbdavio patirtÄ neturtinę žalÄ 10 MGL dydžio vienkartinę iÅ¡mokÄ .

V. L. Darbo ginčų komisijos posėdžio metu pakeitė savo reikalavimÄ ir nebeprašė jo sugrÄ Å¾inti atgal į ankstesnį darbÄ . Teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad Å¡iuo metu jis dirba kitoje įmonėje, nepageidavo bÅ«ti grÄ Å¾inamas į darbÄ . Darbo ginčų komisija 2020 m. birželio 4 d. priėmė sprendimÄ Nr. DGKS-3549, kuriuo tenkino V. L. praÅ¡ymÄ ir panaikino UAB „J.“ direktoriaus V. A. įsakymÄ Dėl V. L. atleidimo, pripažino, kad darbo sutartis su V. L. nutraukta Darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ , taip pat nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „J.“ 911,72 Eur, neatskaičius mokesčių vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡os laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo priėmimo dienos ir po 39,64 Eur už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2020 m. birželio 5 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus V.

L. naudai ir iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ UAB „J.“ 4 370,40 Eur kompensacijÄ už neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo V. L. naudai (b. l. 36–39). Byloje kilo ginčas dėl atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo. Atsakovo teigimu, jo atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 54, 55 ir 56 straipsnius yra neteisėtas. Pagal DK 54 straipsnio 1 dalį bet kuri darbo sutarties Å¡alis gali pasiÅ«lyti kitai darbo sutarties Å¡aliai nutraukti darbo sutartį. Atsakovas 2020 m. balandžio 20 d. pateikė raÅ¡tiÅ¡kÄ siÅ«lymÄ darbdaviui nutraukti darbo sutartį DK 54 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Bylos duomenimis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ieÅ¡kovės atstovas V. A. Å¡io siÅ«lymo asmeniÅ¡kai nepriėmė, todėl atsakovas darbdaviui iÅ¡siuntė siÅ«lymÄ elektroniniu paÅ¡tu ir registruota paÅ¡to siunta. Atsakovas V. L. 2020 m. balandžio 20 d. siÅ«lyme nutraukti darbo sutartį siÅ«lė Å¡ias darbo sutarties nutraukimo sÄ lygas: nutraukimo data 2020 m. gegužės 4 d., kompensacijos dydis 2 mėnesių darbo užmokesčio iÅ¡eitinė, piniginė kompesacija už nepanaudotas atostogas, atsiskaitymo tvarka 146 straipsnio 2 dalies pagrindu.

IÅ¡ UAB „J.“ 2020 m. balandžio 22 d. direktoriaus sutikimo nutraukti darbo sutartį matyti, kad direktorius sutiko atleisti atsakovÄ nuo 2020 m. gegužės 4 d. ir informavo, kad V. L. yra iÅ¡naudojęs jam priklausančias atostogas ir gavęs visÄ priklausantį apmokėjimÄ už jas. Taip pat ieÅ¡kovės direktorius informavo darbuotojÄ , kad jam nepriklauso jokia iÅ¡eitinė kompensacija, nes nėra nei vienos DK 56 straipsnyje numatytos aplinkybės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal DK 54 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo iniciatyvos teisę turi bet kuri darbo sutarties Å¡alis; pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį pateikiamas raÅ¡tu, iÅ¡dėstant darbo sutarties nutraukimo sÄ lygas (2 dalis); sutikimÄ su pateiktu pasiÅ«lymu kita darbo sutarties Å¡alis taip pat iÅ¡reiÅ¡kia raÅ¡tu (3 dalis).

Sutarusios nutraukti sutartį, Å¡alys gali sudaryti raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, toks darbo sutarties Å¡alių sudarytas susitarimas (ar darbo sutarties Å¡alies raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡tas sutikimas su pasiÅ«lymu nutraukti darbo sutartį) pabaigia Å¡alių darbo sutartį (4 dalis). Taigi, darbo sutarties pabaiga Å¡iuo pagrindu galima, kada darbo sutarties Å¡alių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji suderinta Å¡alių valia. Å alių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties Å¡alims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situacijÄ , galimus variantus ir padarinius.

Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji suderinta Å¡alių valia, nustatoma, atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos Å¡alies valios susiformavimÄ ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios iÅ¡raiÅ¡kÄ raÅ¡ytiniame pasiÅ«lyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiÅ«lymu nutraukti darbo sutartį iÅ¡reiÅ¡kimÄ , valios iÅ¡raiÅ¡kÄ raÅ¡ytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 54 straipsnyje nustatytų procedÅ«rų laikymÄ si bei kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes.

Taigi, tiek nutraukiant darbo sutartį Å¡iuo pagrindu, tiek vėliau ginčijant darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , esminę reikÅ¡mę, kaip minėta, turi tai, ar buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji suderinta Å¡alių valia dėl darbo sutarties nutraukimo. Konstatavus suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo trÅ«kumÄ , darbo sutarties nutraukimas Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti pripažįstamas teisėtu. Sprendžiant ginÄÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu, kiekvienu atveju bÅ«tina individualiai atsižvelgti į bylos duomenis apie atitinkamos Å¡alies valios susiformavimo aplinkybes, ar asmens valia nebuvo nulemta neleistinomis priemonėmis, ekonominio pobÅ«džio ar psichologiniu darbdavio spaudimu; ar pasiÅ«lymas darbuotojui dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu buvo iÅ¡reikÅ¡tas suprantamai ir aiÅ¡kiai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

Å iuo atveju atsakovas pasiÅ«lė darbdaviui nutraukti sutartį Å¡alių susitarimu. PasiÅ«lymas buvo pateiktas raÅ¡tu, kuriame buvo iÅ¡dėstytos sutarties nutraukimo sÄ lygos. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė 2020 m. balandžio 20 d. jo raÅ¡tiÅ¡ko siÅ«lymo nutraukti darbo sutartį nepriėmė tiesiogiai, todėl atsakovas šį siÅ«lymÄ iÅ¡siuntė darbdavio įmonės elektroniniu paÅ¡tu ir registruotu laiÅ¡ku įprastu paÅ¡tu. Å ių aplinkybių teismo posėdžio metu neneigė ir ieÅ¡kovės atstovai.

IeÅ¡kovė ne tik tiesiogiai nepriėmė atsakovo siÅ«lymo nutraukti sutartį Å¡alių susitarimu, bet ir tÄ pačiÄ , t. y. 2020 m. balandžio 20 d. raÅ¡tu pareikalavo atsakovÄ pasiaiÅ¡kinti dėl ankstesnių įvykių. IeÅ¡kovės atstovas V. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas dėl darbo drausmės pažeidimų nebuvo baustas. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad V. A. reikalavimÄ pasiaiÅ¡kinti dėl įvykių, vertina kaip jam darytÄ poveikį, kaip jo bauginimÄ . Teismas vertina, kad tokie V.

A. veiksmai – atsisakymas priimti tiesiogiai jam darbuotojo teikiamÄ pasiÅ«lymÄ dėl dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu ir gavus tokį siÅ«lymÄ kitomis įteikimo priemonėmis, reikalavimas V. L. pasiaiÅ¡kinti dėl įvykių, dėl kurių atsakovui anksčiau nebuvo reiÅ¡kiamos jokios pretenzijos (vienas iÅ¡ tų įvykių įvykęs dar 2019 m. spalio 10 d.), gali bÅ«ti pagrįstai vertinamas kaip bandymas daryti poveikį darbuotojui. IeÅ¡kovės direktoriaus 2020 m. balandžio 22 d. sutikimas nutraukti darbo sutartį patvirtina, kad darbdavys iÅ¡ esmės sutiko tik su atsakovo siÅ«lyme nurodyta sÄ lyga – nutraukti darbo sutartį nuo 2020 m. gegužės 4 d.

Nurodyta buvo ir tai, kad atsakovas buvo iÅ¡naudojęs atostogas, todėl jam nepriklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas. Dėl Å¡ios sÄ lygos ginčo byloje nėra. IeÅ¡kovės atstovas V. A. nesutiko darbuotojui V. L. sumokėti iÅ¡eitinę kompensacijÄ , todėl vertintina, kad nebuvo sutartÄ dėl visų atsakovo pateiktame siÅ«lyme namatytų sÄ lygų ir nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji suderinta Å¡alių valia dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu. IeÅ¡kovė įsakyme dėl V.

L. atleidimo iÅ¡ darbo nurodė atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ ne tik DK 54 straipsnį, bet DK 55 ir 56 straipsnius. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas teikė darbdaviui pareiÅ¡kimÄ nutraukti darbo sutartį DK 55 ar 56 straipsniuose numatytais pagrindais, todėl laikytina, kad darbdavys su atsakovu darbo sutartį nutraukė DK 55 ar 56 nustatytais pagrindais nepagrįstai. IeÅ¡kovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad V. L. atsisakė du kartus vykti darbdavio nurodytais marÅ¡rutais, motyvuodamas tuo, kad tai nesaugu dėl Covid-19 viruso užsikrėtimo grėsmės, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieÅ¡kovė, manydama, kad darbuotojas netinkamai atlieka darbines funkcijas ar jas atsisako atlikti, bÅ«tų užfiksavusi tai ir ėmusis atitinkamų priemonių.

IeÅ¡kovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas, iÅ¡eidamas atostogų, nepaliko darbdaviui automobilio raktų, kuro užpylimo ir bankinių kortelių, todėl ieÅ¡kovas negalėjo prieiti prie automobilio, įmonė dėl to patyrė nuostolius, teko pačiam direktoriui važiuoti pas atsakovÄ pasiimti tų daiktų. Tačiau įmonės vadovas V. A. patvirtino, kad jo vadovaujamoje įmonėje nėra nustatyta tvarka, kaip reikia elgtis darbuotojui iÅ¡einant atostogų ir pan., t. y., kad reikia ir kaip reikia kažkam palikti ar perduoti automobilio ir kitus raktus, dokumentus, korteles ir pan.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ atleisti atsakovÄ iÅ¡ darbo DK 55 ir 56 straipsniuose numatytais pagrindais, į tai, kad nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji suderinta Å¡alių valia dėl darbo sutarties nutraukimo DK 54 straipsnyje numatytu pagrindu, ieÅ¡kovės priimtas įsakymas dėl atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo pripažintinas neteisėtu ir naikintinas. Atsakovas, skundÄ nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, atsisakė reikalavimo priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės neturtinę žalÄ â€“ 10 MGL dydžio vienkartinę iÅ¡mokÄ .

Atsiliepime ir teismo posėdžių metu atsakovas neprašė priteisti neturtinės žalos, todėl teismas vertina, kad atsakovas Å¡io reikalavimo yra atsisakęs ir plačiau dėl jo nepasisako. Pagal DK 218 straipsnio 2 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir grÄ Å¾inti darbuotojÄ Ä¯ buvusį darbÄ ir priteisia jam iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Pagal to paties straipsnio 4 dalį, jeigu darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Atsakovas nuo 2020 m. liepos 17 d. yra sudaręs neterminuotÄ darbo sutartį su kitu darbdaviu. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas nepraÅ¡o bÅ«ti grÄ Å¾intas į buvusį darbÄ , todėl jam priteistina kompensacija. Remiantis ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis apie atsakovo dienos vidutinį darbo užmokestį (toliau – VDU) (39,64 Eur), teismas apskaičiuoja, jog atsakovui, vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos – 2020 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos – 2020 m. gruodžio 8 d., dydis yra 6 064,92 Eur (39,64 Eur / d. d. x 153 d. d.).

Sprendžiant dėl priteistinos kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tai, kad įmonė, kurioje dirbo atsakovas yra maža, į tai, kad tiek darbo sutarties nutraukimo metu, tiek sprendimo teisme priėmimo metu Lietuvos Respublikoje dėl viruso Covid-19 grėsmės ir paskelbtos pandeminos yra susiklosčiusi nepalanki ekonominė padėtis, todėl įmonių teikiančių transporto paslaugas ir gabenančių krovinius į kitas valstybes veikla gali bÅ«ti apsunkinta, į Å¡alis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, į Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir jÄ lėmusiomis priežastimis, į tai, kad atsakovas yra įsidarbinęs nuo 2020 m. liepos 20 d., todėl vertintina, kad paskaičiuotos 6 064,92 Eur kompensacijos dydis prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kompensacija už priverstinę pravaikÅ¡tÄ sumažintina iki 2 180,20 Eur (39,64 Eur / d. d. x 55 d. d.), kompensacijÄ skaičiuojant už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos – 2020 m. gegužės 4 d., iki atsakovo įsidarbinimo kitoje įmonėje dienos – 2020 m. liepos 17 d.

Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalimis, laikytina, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryta darbo sutartis nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ . Vadovaujantis DK 218 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pas ieÅ¡kovę iÅ¡dirbo ilgiau nei 8 metus, atsakovui priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės keturių jo vidutinių darbo užmokesčio dydžio kompensacija, tai yra 4 370,40 Eur (1 092,60 Eur x 6 mėn.). Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalimi, teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimÄ dėl darbo užmokesčio priteisimo, ir sprendime nustatyta dalis neturi virÅ¡yti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad skubiam vykdymui buvo nukreiptas darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės, į tai, kad teismas nukreipia skubiai sprendimÄ vykdyti dėl nevirÅ¡ijančios vieno vidutinio darbo užmokesčio sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl Å¡is sprendimas nenukreiptinas skubiam vykdymui. Å aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ kitos Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinys atmestinas, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos jo patirtos ir raÅ¡ytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovas pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad patyrė 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (už advokato teisinę pagalbÄ ). Vertinant iÅ¡laidas pagal įkainius, nustatytus teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), siejant koeficientus su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu užpraėjusio ketvirčio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu Å¡alies Å«kyje, pripažintina, kad patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija maksimalių dydžių, todėl ieÅ¡kinį atmetus iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).

IÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos 5,37 Eur patirtos paÅ¡to iÅ¡laidos valstybei (CPK 96 straipsnis). Ä®vertinės tai, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis CPK 259–260, 268–270 straipsniais, teismas nusprendžia: IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „J.“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti. Pripažinti, kad atsakovas V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „J.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 4 d. iÅ¡ darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54, 55, 56 straipsnių pagrindu buvo atleistas neteisėtai.

Nustatyti, kad darbo sutartis tarp atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „J.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukta teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, atleidimo data laikant Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „J.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dviejų tÅ«kstančių vieno Å¡imto aÅ¡tuoniasdeÅ¡imties eurų dvideÅ¡imties centų (2 180,20 Eur) kompensacijÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „J.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), keturių atsakovo vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacijÄ â€“ keturis tÅ«kstančius tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų keturiasdeÅ¡imt centų (4 370,40 Eur). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „J.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), keturis Å¡imtus eurų (400 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „J.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), penkis eurus trisdeÅ¡imt septynis centus (5,37 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, įmokos kodas 5660. Ä®siteisėjus Å¡iam sprendimui darbo ginčo byloje, pripažinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 4 d. sprendimÄ Nr. DGKS–3549 darbo byloje Nr. APS–133–11003, netekusiu galios ir teismo iÅ¡sireikalautÄ medžiagÄ gražinti komisijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mus. Teisėjas Arturas Rauktys