2021-06-23 Nr. AB-13421-3-62-3-00950-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-449-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00950-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2019 m. vasario 22 d. kalint Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 1 būryje ir gyvenant 3 ir 6 gyvenamojoje patalpoje periodiškai kartu su 6–12 asmenų nebuvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma. Plotą dar labiau mažino baldai. Žiemą buvo ne didesnė nei 12 laipsnių temperatūra, buvo netinkama apšvieta (3 patalpoje siekė 22 lx, o 6 patalpoje – 61 lx), trūko tualetų ir praustuvių, todėl rytais susidarydavo eilės, be to, prausyklos patalpoje buvo gana šalta. Drabužius žiemą nuteistieji džiovindavo sekcijoje, nes neturėjo specialios patalpos jų džiovinimui.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą bei atsiliepime į atsikirtimą nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Teigė, kad pataisos namai nėra kamerų tipo įstaiga, todėl nuteistieji dienotvarkėje nustatytu metu galėjo laisvai judėti savo gyvenamosiose patalpose ar gryname ore. Patalpos buvo vėdinamos per langus, veikė mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Centralizuotas šildymas palaikė tinkamą temperatūrą, skundų dėl netinkamos temperatūros pataisos įstaiga nebuvo gavusi. Apšvietimas atitiko dirbtinio apšvietimo normas. 1 būrio sanitariniame mazge yra 5 klozetai ir 5 praustuvės. Pareiškėjas nesikreipė dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į pataisos įstaigą ar psichologą. Pravieniškių PN-AK nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo patalpos ploto, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111 punktu, pagal kurį pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2019 m. vasario 22 d. kalėjo 1-ojo sektoriaus 1 būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 37,03 kv. m, joje įrengta 12 miegamųjų vietų. Atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjo paskyrimo į šią gyvenamąją vietą dieną joje gyveno 8 nuteistieji. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu šioje gyvenamojoje patalpoje gyveno 12 nuteistųjų. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą bei atsakyme į atsikirtimą taip pat akcentavo, kad atsakovo atstovas pateikė tik pareiškėjo paskyrimo į šią gyvenamąją vietą dienos duomenis apie nuteistųjų skaičių, tačiau nepateikė duomenų, kiek buvo nuteistųjų viso pareiškėjo gyvenimo šioje patalpoje laikotarpiu. Atsakovo atstovas, gavęs šiuos pareiškėjo pateiktus procesinius dokumentus, duomenų, kiek nuteistųjų gyveno ginčo patalpoje viso pareiškėjo gyvenimo šioje patalpoje laikotarpiu, vis tiek nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų duomenų, teismas rėmėsi pareiškėjo pateiktais duomenimis, kad nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2019 m. vasario 22 d. (kadangi atsakovo atstovas pateikė duomenis, jog 2017 m. birželio 27 d. patalpoje gyveno 8 nuteistieji, pareiškėjas to neginčijo, laikyta, kad šią dieną ploto norma nebuvo pažeista) 1 būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje gyveno 12 nuteistųjų, todėl pareiškėjui teko 3,08 kv. m ploto. Teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad patalpos plotas, be kita ko, buvo užstatytas nuteistųjų lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, darė išvadą, jog pareiškėjui beveik aštuoniolika mėnesių nebuvo užtikrinta sąlyga į teisės aktuose numatytą bendrabučio tipo patalpoms taikomą ploto normą (trūko nuo 0,02 kv. m).

7. Dėl sanitarinių įrenginių skaičiaus trūkumo, teismas nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusioje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nustatyta, kad sanitariniame mazge numatytas vienas klozetas arba pisuaras penkiolikai nuteistųjų, viena praustuvė – ne daugiau kaip penkiolikai asmenų. Atsakovo atstovo duomenimis, 1 būryje ginčo laikotarpiu buvo 39 nuteistieji, šio būrio sanitariniame mazge buvo 5 klozetai, 5 praustuvės. Šių duomenų pareiškėjas neginčijo. Taigi, teismo vertinimu, atlikus aritmetinius skaičiavimus nenustatyta Pravieniškių PN-AK pažeidimų dėl sanitarinių įrenginių kiekio.

8. Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir aprūpinimo inventoriumi, teismas pažymėjo, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 punktą, kiekvienam būriui turi būti įrengiama drabužių džiovykla. Teismas nustatė, kad į bylą atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtino, jog 1-ame sektoriuje atskiroje patalpoje yra įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti drabužius, džiovinimo vietos įrengtos ir lauke. Tačiau iš 2019 m. sausio 31 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto Nr. (2-22 4.80)PA-256 buvo matyti, jog patikrinimo metu buvo nustatytas Higienos normos 134:2015 40 punkto pažeidimas, kadangi nebuvo įrengtos džiovyklos ir nesudarytos sąlygos nuteistiesiems 1-ojo sektoriaus 1 būryje džiovinti asmeninius drabužius. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu tam tikrais periodais pažeidė Higienos normos 134:2015 40 punkto nuostatas, nesudarydamas viso ginčo laikotarpiu sąlygų pareiškėjui 1-ojo sektoriaus 1 būryje džiovinti asmeninius drabužius.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjo teiginius apie netinkamą apšvietimą patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 13 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)PA-7916 bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)PA-256, kuriuose nustatytas Higienos normos 134:2015 14 punkto reikalavimo pažeidimas, nes 1 būrio 3 patalpoje dirbtinės apšvietos vertė buvo nustatyta mažesnė už higienos normoje reglamentuojamus dydžius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo teismo laikyti įrodytais.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjas skundo teiginius dėl patalpose per žemos oro temperatūros ir neužtikrinamo gero vėdinimo patvirtino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. sausio 31 d. patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80)PA-256, kuriame nustatyti Higienos normos 134:2015 12 ir 16 punktų reikalavimų pažeidimai, nes 1 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje buvo sunkiai varstomi, techniškai netvarkingi langai bei oro temperatūra buvo žemesnė už reglamentuojamus dydžius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos patalpų oro temperatūros ir netinkamo vėdinimo teismo laikyti įrodytais.

11. Teismas nurodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi priėmė pareiškėjo 2019 m. balandžio 29 d. pateiktą skundą, kurio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog jam kalint Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 1 būryje buvo pažeista reglamentuota gyvenamojo ploto norma, patalpose buvo per žema temperatūra, buvo netinkamas patalpų vėdinimas, drabužių džiovinimas žiemą. Šios aplinkybės sudarė skundo pagrindą. Priėmęs skundą, teismas nagrinėjo jį neperžengdamas skundo reikalavimo ribų. Pareiškėjas vėliau teiktuose atsikirtime bei atsakyme į atsikirtimą nurodė papildomas naujas aplinkybes (dėl graužikų, pelėsio buvimo pataisos įstaigoje, prausimosi duše pažeidimų), kurios nenagrinėtinos, kadangi šis skundo pagrindas nebuvo nurodytas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi priimtame skunde, o pareiškėjas nepatikslino skundo pagrindo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir nustatytu terminu, taigi, nebuvo pagrindo plėsti skundo ribas. Teismas pažymėjo, kad dėl nenagrinėtų šioje byloje aplinkybių (graužikų, pelėsio buvimo pataisos įstaigoje, prausimosi duše pažeidimų ir pan. ) pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą bendra tvarka.

12. Įvertinus pirmiau sprendime išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančioje gyvenamojoje patalpoje (neužtikrinant tinkamo apšvietimo, vėdinimo bei oro temperatūros, nesudarant sąlygų tinkamai išsidžiovinti drabužius), pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2019 m. vasario 22 d.).

13. Teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apie pareiškėjo sveikatos būklę ginčo metu duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų padarinių jo sveikatai nėra, tačiau, teismui įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, nekilo abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrą teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurio jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę, t. y. pataisos namų direktoriaus dienotvarkėje nustatytu laiku jis turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o tai iš dalies kompensavo gyvenamosios vietos ploto trūkumą. Be to, ploto norma buvo pažeista nežymiai (trūko iki normos 0,02 kv. m). Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad gyvenamojo ploto normos pažeidimas truko gana ilgą laiką (apie 18 mėnesių), pareiškėjui ginčo gyvenamojoje patalpoje teko 3,08 kv. m, be to, šį plotą atitinkamai mažino joje buvę baldai ir kiti įrenginiai, taip pat byloje nustatęs higienos reikalavimų pažeidimus, nenustatęs, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokių nors negrįžtamų sveikatos sutrikimų, nesant duomenų apie pareiškėjo reikštas pretenzijas atsakovo atstovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo prašoma priteisti suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 800 Eur, kuri priteista iš atsakovo pareiškėjui (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d.).

III. 15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo O. T. teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prieštaringus duomenis apie kartu su juo Pravieniškių PN-AK ginčo gyvenamosiose patalpose buvusių asmenų skaičių, kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis, pvz., nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, kuriuos pirmosios instancijos teismas, siekdamas panaikinti abejones dėl miegamųjų vietų skaičiaus, būtų galėjęs apklausti, nepaaiškino, kiek lovų buvo konkrečiose gyvenamosiose patalpose bei ar visiems nuteistiesiems buvo įrengtos miegamosios vietos ir pan. Šių abstrakčių pareiškėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad būtų paneigti atsakovo atstovo į bylą pateikti oficialūs rašytiniai duomenys apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo aptariamais atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis.

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu buvo netinkama oro temperatūra, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo ginčo laikotarpiu reikštas pretenzijas dėl nurodyto galimo pažeidimo, prašymų išduoti šildytuvus pataisos namų administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų administraciją dėl šildytuvų ar ventiliatorių išdavimo, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas nejautė jokių neigiamų išgyvenimų.

18. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendė, kad pareiškėjui nepateikus byloje įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė nieko neišsiskirianti nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, todėl nėra pagrindo spręsti apie poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms.

19. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atlyginimo priteisimo.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančioje gyvenamojoje patalpoje (neužtikrinant tinkamo apšvietimo, vėdinimo bei oro temperatūros, nesudarant sąlygų tinkamai išsidžiovinti drabužius), pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2019 m. vasario 22 d.)., dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam atlygintina priteisiant 800 Eur kompensaciją.

22. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad: teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus; pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų; pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl vienam asmeniui nustatytos minimalios ploto normos neužtikrinimo, nepakankamo skaičiaus sanitarinių įrenginių, nepakankamo pataisos įstaigų įrengimo ir aprūpinimo inventoriumi, netinkamo apšvietimo, per žemos oro temperatūros ir vėdinimo, atsižvelgęs į atsakovo atstovo pateiktus įrodymus, kuriais nebuvo paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pagrįstai priėjo išvadą, kad pareiškėjas buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančioje gyvenamojoje patalpoje (neužtikrinant tinkamo apšvietimo, vėdinimo bei oro temperatūros, nesudarant sąlygų tinkamai išsidžiovinti drabužius), pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2019 m. vasario 22 d.). Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai rėmėsi Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus išduota 2019 m. gegužės 10 d. pažyma „Dėl nuteistojo O. T.“ (I t., b. l. 22), kurioje nurodyta, kad nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2019 m. vasario 22 d. pareiškėjas paskirtas gyventi Pirmajame sektoriuje, bei 1 būrio 3-ioje gyvenamojoje patalpoje buvo 12 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,08 kv. m ploto, o Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus Saugumo valdybos skyriaus 2015 m. gegužės 20 d. pažyma Nr. 41-7026 (I t., b. l. 40) įrodo tai, kad 2017 m. birželio 27 d. patalpoje gyveno 8 nuteistieji, be to, ir pareiškėjas to neginčijo, todėl pagrįstai teismo laikoma, kad šią dieną ploto norma nebuvo pažeista. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių faktinių duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nustatytų pažeidimų, iš esmės deklaratyviai teigdamas, jog pareiškėjas neįrodė netinkamų kalinimo sąlygų.

26. Įrodymų vertinimo aspektu primintina ir tai, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, visapusiškai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus esminiais aspektais.

28. Vertindama atsakovo atstovo argumentus dėl teismo netinkamai parinkto neturtinės žalos kompensavimo būdo (dydžio), teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

30. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jeigu asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (žr. šios nutarties 6, 8–10 p.), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju vien teisės pažeidimo pripažinimas, priešingai, nei teigia atsakovo atstovas, nelaikytina pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Teisėjų kolegija, vertindama, koks neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju priteistinas pareiškėjui, ištyrusi bylos medžiagą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis (800 Eur) šiuo atveju yra adekvatus, todėl negali būti mažintinas.

32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė