Legislator Case Law & Legislation
fe585b0b-ae9c-416d-9bad-7cf37e79ec79 AI generated

fe585b0b-ae9c-416d-9bad-7cf37e79ec79 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number fe585b0b-ae9c-416d-9bad-7cf37e79ec79
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

Legislator headnote

AI generated

fe585b0b-ae9c-416d-9bad-7cf37e79ec79 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pažymėjo, kad skolų įskaitymas atliktas tuo laikotarpiu, kai 2015-03-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei UAB „Gora“ jau buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir galiojo paminėta nutartimi bei 2014-11-04 nutartimi visam UAB „Gora“ turtui taikytas areÅ¡tas. Atsižvelgdamas į ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusiÄ ieÅ¡kovės ekonominę bÅ«klę, į tai, kad ieÅ¡kovė buvo skolinga daugeliui kitų kreditorių, teismas sprendė, jog sandoris neatitiko jo sudarymo privalomumo kriterijaus ir negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu įprastÄ verslo praktikÄ ar pateisinamas susiklosčiusiomis aplinkybėmis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-426-186/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00686-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 2.6.6.2; 2.6.7.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 16 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Viginto ViÅ¡inskio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gora“, atstovaujamos bankroto administratorės Eurobankroto, UAB, ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Intersera“.

Tretieji asmenys byloje R. J., uždaroji akcinė bendrovė „Perdanga“, uždaroji akcinė bendrovė „Nordus“.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :Ginčo esmėIeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Gora“ pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Intersera“. IeÅ¡kinyje nurodė, kad UAB „Gora“ ir UAB „Intersera“ 2012-11-22 sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu UAB „Gora“ suteikė atsakovei UAB „Intersera“ 474 997,00 Lt dydžio paskolÄ iki 2018-03-01. 2014-02-27 buvo sudarytas paskolos sutarties pakeitimas Nr. 1, kuriuo UAB „Gora“ suteikė bendrovei „Intersera“ 855 000 Lt paskolÄ . 2013-08-28 Å¡alys sudarė rangos sutartį, kuria UAB „Gora“ (rangovė) įsipareigojo atlikti statybos darbus. 2014-11-03 Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas ieÅ¡kovės UAB „Perdanga“ ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei UAB „Gora“.

Teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės UAB „Perdanga“ praÅ¡ymÄ , 2014-11-04 nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tavo visÄ UAB „Gora“ turtÄ , o 2015-03-30 nutartimi iÅ¡kėlė Å¡iai bendrovei bankroto bylÄ . Nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2015-06-18. UAB „Intersera“ 2015-03-03 pareiÅ¡kė teisme ieÅ¡kinį bendrovei UAB „Gora“, kuriame reikalavo priteisti 101 179,30 Eur nuostolių dėl netinkamai atliktų darbų pagal 2013-08-28 rangos sutartį.

Civilinėje byloje pagal UAB „Intersera“ ieÅ¡kinį Å¡alys teismui pateikė taikos sutartį, kurioje UAB „Intersera“ sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus iki 86 886 Eur sumos, o UAB „Gora“ tokio dydžio reikalavimÄ pripažino ir įsipareigojo bendrovei „Intersera“ atlyginti 86 886 Eur nuostolių. Teismas 2015-04-15 nutartimi taikos sutartį patvirtino. 2015-05-25 UAB „Gora“ ir UAB „Intersera“ sudarė susitarimÄ , kuriuo 86 886 Eur suma įskaityta kaip paskolos bendrovei „Intersera“ grÄ Å¾inimas.Å ioje byloje pareikÅ¡tame ieÅ¡kinyje BUAB „Gora“ prašė pripažinti negaliojančiu 2015-05-25 susitarimÄ dėl tarpusavio įskaitymo ab initio (liet. nuo pat pradžių), taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 86 886 EUR, taip pat priteisti procesines palÅ«kanas.

Teigdama, kad ginčijamas susitarimas pažeidžia bendrovės „Gora“ kreditorių teises, teisiniu ieÅ¡kinio pagrindu nurodė LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnį actio Pauliana ieÅ¡kinį. Argumentuodama ieÅ¡kinio reikalavimÄ ieÅ¡kovė nurodė, kad skolininkė BUAB „Gora“, bÅ«dama nemoki, piktnaudžiavo savo teisėmis ir nepagrįstai pasirinktinai suteikė pirmenybę kreditorei UAB „Intersera“. Skolininko elgesys veikiant vieno kreditoriaus naudai nesuderinamas su sÄ Å¾ininga verslo praktika, verslo subjekto protingo elgesio standartais.

Atkreipė dėmesį, kad nors sandorio sudarymo metu dar nebuvo įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo 2015-03-30 nutartis iÅ¡kelti UAB „Gora“ bankroto bylÄ , tačiau praneÅ¡imas apie ketinimÄ kelti UAB „Gora“ bankroto bylÄ buvo paskelbtas vieÅ¡ai 2014-11-05, todėl atsakovė, bÅ«dama rÅ«pestinga ir atidi, turėjo patikrinti ieÅ¡kovės finansinę padėtį ir galimybes atsiskaityti. UAB „Gora“ vienintelė akcininkė yra I. V., o jos gyvenamosios vietos adresas, įraÅ¡ytas Juridinių asmenų registre: (duomenys neskelbtini), sutampa su atsakovės UAB „Intersera“, kurios direktoriumi nuo 2012-10-26 vienintelio akcininko sprendimu yra paskirtas T.

V., buveinės adresu. Paminėtus asmenis sieja giminystės ryÅ¡ys, todėl sunki ieÅ¡kovės turtinė padėtis atsakovei buvo žinoma, kas patvirtina pastarosios nesÄ Å¾iningumÄ . Taikos sutartyje įsipareigojimo vykdymo tvarka ir terminas nebuvo nustatyti, todėl Å¡alys neprivalėjo sudaryti 2015-05-25 tarpusavio skolų įskaitymo sandorio. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad įskaitymas atliktas tuo laikotarpiu, kai galiojo Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-04 nutartimi civilinėje byloje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo taikytas areÅ¡tas visam UAB „Gora“ turtui, taip pat ir piniginėms lėšoms, turtinėms teisėms, debetiniams reikalavimams.

Atsakovė UAB „Intersera“ su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčijamas susitarimas sudarytas dar neįsiteisėjus 2015-03-30 nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Gora“ iÅ¡kėlimo. Susitarimas dėl vienarūšių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo sudarytas bendrovei „Intersera“ 2015-05-11 raÅ¡tu pareikalavus sumokėti skolÄ ir vykdant įsiteisėjusiÄ 2015-04-15 Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo. IeÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad UAB „Intersera“ nesÄ Å¾ininga, nes UAB „Gora“ vienintelė akcininkė I.

V. ir UAB „Intersera“ direktorius T. V. yra giminės, nepagrįsta, kadangi UAB „Intersera“ akcininkė I. V. nedalyvavo įmonės valdyme, nepriiminėjo sprendimų, apie ginčijamÄ sandorį net nežinojo. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Teismas pripažino negaliojančiu ab initio UAB „Gora“ ir UAB „Intersera“ 2015-05-25 susitarimÄ dėl tarpusavio įskaitymo, taikė restitucijÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Intersera“ ieÅ¡kovei BUAB „Gora“ 86 886 Eur bei 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡sprendė laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ .

Pirmosios instancijos teismas konstatavo kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluotas actio Pauliana taikymo sÄ lygas: kreditorius reikalavimo teisę, kreditoriaus (kreditorių) teisėtų interesų pažeidimÄ , sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , aplinkybę, kad ginčijamÄ sandorį sudaryti nebuvo privaloma.Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės teismas nurodė, kad bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismas 2015-10-13 nutartimi yra patvirtinęs net 122-jų BUAB „Gora“ kreditorių finansinius reikalavimus, kurių bendra suma yra 1 385 832,93 Eur.

Bankroto administratorius atstovauja įmonės ir visų jos kreditorių interesams ir LR įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto pagrindu turi teisę prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Dėl kreditoriaus (kreditorių) teisėtų interesų pažeidimo teismas nurodė, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones visas UAB „Gora“ turtas bankroto byloje buvo areÅ¡tuotas teismo 2014-11-04 ir 2015-03-30 nutartimis.

Pagal į bylÄ pateiktų ir iÅ¡tirtų dokumentų – UAB „Gora“ bankroto bylos (Nr. B2-812-730/2015) ir civilinės bylos Nr. B2-1704-479/2014, kurioje atsisakyta iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ bendrovei „Gora“ – duomenis, teismas sprendė, jog ginčijamo susitarimo sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo ekonomiÅ¡kai nemoki ir neturinti pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti bei privalėjo vadovautis CK 6.9301 straipsnyje nustatytu atsiskaitymų eiliÅ¡kumu. Teismas konstatavo, jog UAB „Gora“, bÅ«dama faktiÅ¡kai nemoki, suteikė pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių – atsakovei UAB „Intersera“ (CK 6.66 str. 1 d.).Spręsdamas dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo, teismas nurodė, kad ginčijamÄ susitarimÄ sudarė du juridiniai asmenys, kurių vadovai yra susiję artimais ryÅ¡iais, UAB „Intersera“ buveinės adresas sutampa su UAB „Gora“ vienintelės akcininkės I.

V. registracijos adresu, todėl atsakovė turėjo galimybę žinoti ieÅ¡kovės turtinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad verslininkams yra / turi bÅ«ti žinomi verslo vertinimo kriterijai ir ypatumai, privalomumas teisės aktų reikalavimų, kurie nustatyti vieÅ¡iesiems registrams pateikiamų bendrovės duomenų turiniui. Todėl atsakovė, bÅ«dama rÅ«pestinga ir atidi, turėjo patikrinti ieÅ¡kovės finansinę padėtį ir galimybes atsiskaityti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog UAB „Intersera“ ne tik turėjo žinoti, bet ir žinojo apie sunkiÄ ieÅ¡kovės finansinę padėtį, apie tai, kad įmonė yra nemoki, kad turi kitų kreditorių, todėl suprato, jog sudarant sandorį dėl tarpusavio įskaitymo bus pažeistos UAB „Gora“ kreditorių teisės.Teismas sprendė, kad ginčijamo sandorio sudarymas nebuvo privalomas, nes Å¡alių sudarytoje ir teismo patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo susitarimo dėl tarpusavio skolų įskaitymo.

Pažymėjo, kad skolų įskaitymas atliktas tuo laikotarpiu, kai 2015-03-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi atsakovei UAB „Gora“ jau buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir galiojo paminėta nutartimi bei 2014-11-04 nutartimi visam UAB „Gora“ turtui taikytas areÅ¡tas. Atsižvelgdamas į ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusiÄ ieÅ¡kovės ekonominę bÅ«klę, į tai, kad ieÅ¡kovė buvo skolinga daugeliui kitų kreditorių, teismas sprendė, jog sandoris neatitiko jo sudarymo privalomumo kriterijaus ir negali bÅ«ti laikomas atitinkančiu įprastÄ verslo praktikÄ ar pateisinamas susiklosčiusiomis aplinkybėmis.

Dėl to teismas konstatavo actio Pauliana taikymo sÄ lygų visetÄ .Spręsdamas dėl restitucijos, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas natÅ«ra negalimas, nes pagal ginčoijamÄ sutartį pinigai ar daiktai atsakovei perduoti nebuvo, pripažinus negaliojančiu 2015-05-25 įskaitymo sandorį, kuriuo UAB „Intersera“ buvo įskaityta 86 886 Eur suma kaip dalies paskolos grÄ Å¾inimas, yra atkuriama tarp Å¡alių buvusi padėtis (status quo) iki ginčo sutarties sudarymo – ieÅ¡kovė atgauna 86 886 Eur sumÄ , o atsakovė – teisę reikÅ¡ti Å¡ios sumos finansinį reikalavimÄ kaip kreditorė.

Taikydamas restitucijÄ teismas priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei įskaitymo sumÄ â€“ 86 886 Eur.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ dėl kreditorių teisių pažeidimo, nurodydamas, kad Å¡iuo įskaitymu BUAB „Gora“ suteikė pirmenybę atsakovei, neatsiskaitydama su kitais kreditoriais. Kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai. Nutartis dėl bankroto bylos bendrovei „Gora“ iÅ¡kėlimo įsiteisėjo 2015-06-18, iki tos datos negalima taikyti jokių kreditorių teisės pirmumo taisyklių, o ginčijamas susitarimas buvo sudarytas 2015-05-25, kai įmonei dar nebuvo iÅ¡keltas bankrotas.Nors UAB „Gora“ bÅ«klė buvo bloga ir atitiko Ä®BÄ® įtvirtintÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimo ribÄ , ji nėra pakankama konstatuoti ieÅ¡kovės UAB „Gora“ nemokumÄ kaip actio Pauliana taikymui bÅ«tinÄ aplinkybę.

Nagrinėjamu atveju susiklostė specifinė situacija, nes UAB „Gora“, iÅ¡skaitydama savo 86 886 Eur skolÄ atsakovei sumažino savo įsipareigojimų dydį. Toks elgesys kaip tik laikytinas atitinkančiu protingo asmens (verslo subjekto) elgesio standartus, siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka. Tarpusavio reikalavimų įskaitymu bendrovės „Gora“ turto sumažėjo tiek pat, kiek ir įsipareigojimų, todėl negali bÅ«ti nustatytas kreditorių teisių pažeidimas.

Teismas nenustatė, kokiÄ Ä¯takÄ ieÅ¡kovės mokumui turėjo ginčijamas sandoris. Be to, sudarius ginčijamÄ susitarimÄ , atsakovės UAB „Intersera" nebeliko tarp UAB „Gora“ kreditorių, kas iÅ¡ esmės pagerino UAB „Gora“ mokumo situacijÄ .Teismo iÅ¡vada, kad susitarimas nebuvo privalomas sudaryti, yra klaidinga. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ .

Civilinėje byloje Nr. 2-1073-513/2015 Klaipėdos apygardos teismas 2015-04-15 nutartimi patvirtino taikos sutartį, kuria UAB „Gora“ sutiko ir įsipareigojo atlyginti atsakovei 86 886 Eur sumÄ . Ä®siteisėjusia teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ (CK 6.985 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 4 p.), todėl siekiant įvykdyti privalomÄ ir vykdytinÄ dokumentÄ Å¡alys susitarė tai atlikti pačiu ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du, neliečiant abiejų Å¡alių faktinio turto – įskaityti tarpusavio reikalavimus.

Todėl teismas nepagrįstai pripažino sandorio sudarymo neprivalomumÄ , kaip actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygÄ . Teismas visiÅ¡kai neįvertino to fakto, kad Å¡alys susitarimu faktiÅ¡kai neperdavė jokio turto, pinigų ar kitu daiktų, dėl ko UAB „Gora“ turtinė padėtis iÅ¡ esmės pablogėtų.Teismas neteisingai sprendė dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Teismas Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ nustatė remdamasis CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtinta prezumpcija – atsakovės UAB „Intersera" nesÄ Å¾iningumÄ grindžia tuo faktu, kad UAB „Gora“ vienintelė akcininkė nuo 2013-09-12 yra I.

V., kuri yra atsakovės UAB „Intersera" vadovo T. V. sutuoktinė. Tačiau vien tik Å¡alių valdymo organo ir akcininkės santuokos faktas automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia ir numanymÄ apie įmonės padėtį ir sužinojimÄ apie sandorius, ir Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ . Teismas nevertino, Å¡ių asmenų sÄ sajumo rangos sutarties ir paskolos sutarties, kurių pagrindu Å¡alys vėliau sudarė susitarimÄ dėl įskaitymo, sudarymo metu bei neatsižvelgė tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ bendradarbiavimo praktikÄ .

Nors CK 6.67 straipsnio 7 dalyje yra numatyta prezumpcija, tai nereiÅ¡kia, kad teismas neturi vertinti visų byloje esančių įrodymų ir, esant abejonių dėl Å¡io fakto, įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkelti ieÅ¡kovei UAB „Gora“. Susitarimas dėl paskolos sudarytas 2012-11-02, kai I. V. dar nebuvo UAB „Gora“ akcininkė. I. V. nuo 2014-06-27 buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose 2 metams, todėl 2015-05-25, kai buvo sudaromas ginčijamas susitarimas net neturėjo galimybių domėtis įmonės veikla ir vertinti sandorių naudingumo, kas iÅ¡ esmės jai, kaip akcininkei, ir nepriklausė.

Å ios aplinkybės nagrinėjamu atveju paneigia nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ .Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte buvo numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ yra draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau nagrinėjamu atveju susitarimo dėl įskaitymo sudarymo momentu nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo įsiteisėjusi, todėl ieÅ¡kovė buvo laisva sudaryti susitarimÄ .Nenustačius kreditoriaus interesų pažeidimo, sandorių sudarymo neprivalomumo ir Å¡alių nesÄ Å¾iningumo sÄ lygų, konstatuotinas actio Pauliana sÄ lygų viseto nebuvimas.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nutarties dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo momentas svarbus tik konkrečių Ä®BÄ® 10 straipsnyje įtvirtintų teisinių padarinių požiÅ«riu. 2014-11-04 Klaipėdos apygardos teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Gora“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-04 nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones rezoliucinė dalis iÅ¡ esmės suformuluota taip, kad ji atitinka Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas kuriomis, įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles.

Tam tikri teisiniai padariniai ir draudimai, siekiant apsaugoti bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, atsiranda ir nuo pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo priėmimo momento (Ä®BÄ® 9 str. 3 d.).Klaipėdos apygardos teismas 2014-12-11 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015-03-05 nutartimis nustatė, kad ieÅ¡kovė buvo faktiÅ¡kai nemoki pagal 2014-09-30 pateiktus balanso duomenis. UAB „Gora“ bÅ«dama nemoki, turėdama daug pradelstų įsiskolinimų bei esant areÅ¡tuotoms sÄ skaitoms suteikė pirmenybę vienai iÅ¡ kreditorių – UAB „Intersera".

Sudarius ginčijamÄ susitarimÄ UAB „Gora“ mokumo situacija nebuvo pagerinta. IeÅ¡kovė, bÅ«dama faktiÅ¡kai nemoki, sudarydama atsiskaitymo susitarimÄ su UAB „Intersera", kurios finansinis reikalavimas atsirado tik po teismo patvirtintos taikos sutarties, atsisakė reikalavimo teisės į paskolos sugrÄ Å¾inimÄ ir taip pažeidė kitų kreditorių interesus nepaisant to, kad įmonės nemokumas nepakito. Ginčijamu sandoriu be pagrindo buvo suteikta pirmenybė UAB „Intersera" kitų UAB „Gora“ kreditorių atžvilgiu.Ginčijamas susitarimas nebuvo privalomas sudaryti.

Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-04 nutartimi (turto areÅ¡to aktų registre įregistruota 2014-11-05 12.52 val., turto areÅ¡to aktas iÅ¡registruotas 2015-06-30 10.03 val.) ieÅ¡kovei buvo uždrausta disponuoti turtu. Duomenys apie ieÅ¡kovės turto areÅ¡to įregistravimÄ paskelbti vieÅ¡ai, todėl preziumuojama, kad ieÅ¡kovei jie turėjo bÅ«ti žinomi. Ä®skaitymas buvo atliktas galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, tokiu bÅ«du buvo pažeistas CPK 18 straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, kad įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi.

Imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Sudaryti 2015-05-25 susitarimo Å¡alys neprivalėjo, nes Å¡io sandorio sudarymas prieÅ¡taravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms.Ginčijamo susitarimo Å¡alys yra nesÄ Å¾iningos. UAB „Gora“ ir UAB „Intersera" vadovai susiję artimais ryÅ¡iais. IeÅ¡kovės buvęs direktorius R. J. 2014-11-11 kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo. Pagal LR įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) 5 straipsnio nuostatas restruktÅ«rizavimo plano metmenis rengia įmonės valdymo organas, o patvirtina įmonės dalyvių susirinkimas, savininkas [...], todėl vienintelė UAB „Gora“ akcininkė turėjo žinoti apie ieÅ¡kovės sunkiÄ finansinę padėtį. 2015-05-25 tas pats UAB „Gora“ direktorius R.

J. pasirašė įskaitymo sutartį su UAB „Intersera" direktoriumi T. V.. Todėl tiek UAB „Gora“ akcininkė I. V., tiek jos sutuoktinis – UAB „Intersera" direktorius T. V. žinojo, jog ieÅ¡kovė yra nemoki, žinojo apie UAB „Gora“ turto areÅ¡tÄ ir iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , tačiau, nepaisant Å¡ių aplinkybių, vis tiek atliko įskaitymÄ .Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-05-29 gauti atsakovės UAB „Intersera“ raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriais siekiama atsikirsti į ieÅ¡kovės atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, jog ginčijamas susitarimas negalėjo bÅ«ti sudarytas dėl jo sudarymo metu galiojusių teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Atsakovė teigia, kad tokių aplinkybių bei atsikirtimų pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė nebuvo iÅ¡sakiusi.Atsakovė UAB „Intersera“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacijÄ apie I. V. ligos ir motinystės socialinio draudimo staÅ¾Ä , suformuotÄ 2016-12-02. IeÅ¡kovė 2017-06-02 pateikė praÅ¡ymÄ prijungti naujus įrodymus – duomenis apie bylinėjimosi iÅ¡laidas ir 2017-05-23 praneÅ¡imÄ dėl 2012-11-22 paskolos sutarties nutraukimo.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosDėl naujų įrodymų ir raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimųAtsakovės pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų ir Å¡alių pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimas iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 5 d. nutartimi.Dėl actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygųLietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje (CPK 4 str.) dėl Å¡io instituto taikymo yra iÅ¡skyręs tokias actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (žiÅ«r. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį nustatė esant visas paminėtas sÄ lygas. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo kreditoriaus (BUAB „Gora“ kreditorių) interesų pažeidimÄ , neprivalomumÄ sudaryti 2015-05-25 susitarimÄ dėl tarpusavio įskaitymo ir Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ .

Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus (CPK 320 str.) teisėjų kolegija nutartyje pasisako dėl Å¡ių actio Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygų taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje.Dėl kreditorių teisių pažeidimoAtsakovės teigimu ginčijamas 2015-05-25 susitarimas dėl tarpusavio įskaitymo nepažeidė BUAB „Gora“ kreditorių interesų, nes jis sudarytas iki nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo, atitiko normaliÄ verslo praktikÄ , neturėjo įtakos bendrovės mokumui, kurios turto sumažėjo tiek pat, kiek ir įsipareigojimų.Pagal paminėtÄ teismų praktikÄ (nutarties 17 p.) antroji iÅ¡ iÅ¡vardintų actio Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygų aiÅ¡kintina taip, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi, actio Pauliana galima taikyti tuomet, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę vienam kreditoriui ir taip pažeidžia kitų kreditorių teises.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad 2015-05-25 susitarimo dėl tarpusavio įskaitymo sudarymo momentu UAB „Gora“ buvo nemoki, tačiau atsakovė nesutinka, kad to pakanka konstatuoti actio Pauliana taikymui bÅ«tinÄ sÄ lygÄ , nes atlikus įskaitymÄ bendrovės turto sumažėjo tiek pat, kiek ir įsipareigojimų. IÅ¡ tikro, po įskaitymo UAB „Gora“ kreditinių ir debetinių skolų balansas nepakito, tačiau sprendžiant šį klausimÄ reikia turėti omenyje, kad bendrovė tuo metu buvo nemoki, kas turi neabejotinÄ Ä¯takÄ skolų bei reikalavimų realizavimui.

Ä®monei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ (nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ bendrovei „Gora“ priimta 2015-03-30, įsiteisėjo 2015-06-18) atsiskaitymai su kreditoriais vykdomi pagal Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatytÄ eilę ir proporcijas. Nagrinėjamu atveju, pasiraÅ¡ius ginčijamÄ susitarimÄ dėl tarpusavio įskaitymo, kreditorė UAB „Intersera" neteko teisės reikalauti iÅ¡ nemokios bendrovės 88 886 Eur sumos (reikalavimas pagal Ä®BÄ® 35 str. tenkintinas trečiÄ ja eile) ir buvo atleista nuo prievolės tokiÄ pat sumÄ sumokėti bendrovei „Gora“.

Tokiu bÅ«du kreditorė UAB „Intersera“ ne tik formaliai patenkino savo reikalavimÄ pirmiau už kitus kreditorius, bet ir įgijo teisę negrÄ Å¾inti nemokiai bendrovei realios pinigų sumos, kuri turėjo bÅ«ti panaudota kitų kreditorių reikalavimams tenkinti Ä®BÄ® nustatyta tvarka. Tokiu bÅ«du, nors UAB „Gora“ turto balansas formaliai nepakito, tačiau reali jos finansinė padėtis pablogėjo. Å ios aplinkybės yra pagrindas pripažinti kitų nemokios bendrovės kreditorių teisių pažeidimÄ .NesutikimÄ su kitų kreditorių teisų pažeidimu atsakovė motyvuoja ir tuo, kad kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, o nutartis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Gora“ įsiteisėjo po ginčijamo susitarimo pasiraÅ¡ymo.

Argumentas nepagrįstas. Minėta, kad ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Gora“ teisme gautas 2014-11-03, laikinosios apsaugos priemonės bendrovės „Gora“ turtui pritaikytos 2014-11-04 nutartimi, o bankroto byla iÅ¡kelta 2015-03-30. Taip pat minėta, jog atsakovė UAB „Intersera" ieÅ¡kinį bendrovei „Gora“ dėl nuostolių priteisimo pareiÅ¡kė 2015-03-30 t. y. bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ , o taikos sutartis toje byloje patvirtinta jau 2015-04-15. Tokia chronologija patvirtina, kad Å¡alių įsipareigojimų įskaitymu pasibaigę veiksmai buvo atliekami ieÅ¡kovei jau esant nemokiai, t. y. tuomet, kai visų jos kreditorių interesai tapo pažeidžiami bei, kita vertus, paminėti procesiniai veiksmai buvo tikslingi, atliekami siekiant iÅ¡vengti atsakovės skolinio įsipareigojimo ieÅ¡kovei realaus įvykdymo.

Aptartos aplinkybės taip pat leidžia konstatuoti kitų nemokios bendrovės kreditorių teisių pažeidimÄ , o taip pat spręsti, jog ieÅ¡kovei apie tokį pažeidimÄ , sudarant ginčijamÄ susitarimÄ , buvo žinoma.             Dėl privalomumo sudaryti susitarimÄ dėl tarpusavio įskaitymoAtsakovė teigia, kad buvo privaloma sudaryti ginčijamÄ susitarimÄ , nes įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria UAB „Gora“ sutiko ir įsipareigojo atlyginti atsakovei 86 886 Eur sumÄ , jos Å¡alims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ (CK 6.985 str. 1 d.) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 str. 4 p.).

Todėl siekiant įvykdyti privalomÄ ir vykdytinÄ dokumentÄ , Å¡alys susitarė tai atlikti pačiu ekonomiÅ¡kiausiu bÅ«du, neliečiant abiejų Å¡alių faktinio turto – įskaityti tarpusavio reikalavimus. Ketvirtoji actio Pauliana instituto taikymo sÄ lyga (17 nutarties p.) grindžiama neprivalomumu skolininkui sudaryti ginčijamÄ sandorį. Jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana ieÅ¡kinio pagrindu negalima. Vienas iÅ¡ privalomumo požymių gali bÅ«ti teismo sprendimas.

Atsakovė skunde teisingai nurodo, kad teismo nutartis, kuria patvirtinama bylos šalių taikos sutartis, gali būti vykdoma priverstinai. Tačiau taikos sutartis civilinėje byloje, skirtingai nei sprendimai, kuriais ginčas išsprendžiamas iš esmės, labiau siejasi su šalių valia, nei su įstatymo taikymu, todėl ir vykdytina yra būtent šalių sutartimi išreikšta jų valia. Nagrinėjamu atveju, kaip ir nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, taikos sutartyje UAB „Gora“ skolos sumokėjimo terminas nebuvo nustatytas, o tai reiškia, jog ginčijamo susitarimo sudarymo momentu prievolės įvykdymo terminas suėjęs nebuvo.

Kita vertus, įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ visi atsiskaitymai ir iÅ¡ieÅ¡kojimai iÅ¡ jos turto vyksta Ä®BÄ® nustatyta tvarka, laikantis kreditinių reikalavimų tenkinimo eilės ir proporcijų. Ä®BÄ® 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai yra vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus, teismui priėmus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės turto realizavimas ir (ar) iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ įmonės turto sustabdomas. Jau minėta, kad ieÅ¡kinys dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei „Gora“ teisme gautas 2014-11-03, o teismo 2014-11-04 nutartimi bendrovės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Aptartos aplinkybės yra pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovė privalėjo vykdyti taikos sutartimi prisiimtÄ prievolę, tačiau tai turėjo bÅ«ti atliekama Ä®BÄ® nustatyta tvarka, bet ne sudarant Å¡ioje byloje ginčijamÄ susitarimÄ dėl įskaitymo.

Kitaip tariant, ieÅ¡kovė privalėjo atlyginti atsakovei 88 886 Eur sumÄ , tačiau neprivalėjo sudaryti su ja susitarimo dėl tarpusavio įskaitymo. Apygardos teismo iÅ¡vada, kad sudaryti susitarimo ieÅ¡kovė neprivalėjo, teisėta ir pagrįsta.Dėl atsakovės sÄ Å¾iningumoApygardos teismas, spręsdamas dėl Å¡alių (ne)sÄ Å¾iningumo sudarant ginčijamÄ susitarimÄ taikė CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtintÄ prezumpcijÄ â€“ „kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdeÅ¡imt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.)“.

Å ioje byloje yra žinoma, kad UAB „Gora“ vienintelė akcininkė I. V. yra atsakovės UAB „Intersera" vadovo T. V. sutuoktinė. Atsakovės teigimu vien tik Å¡alių valdymo organo ir akcininkės santuokos faktas automatiÅ¡kai nereiÅ¡kia ir numanymo apie įmonės padėtį, ir sužinojimo apie sandorius, ir Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Apeliantės manymu teismas turėjo vertinti Å¡ių asmenų sÄ sajumÄ rangos ir paskolos sutarčių, kurių pagrindu Å¡alys vėliau sudarė susitarimÄ dėl įskaitymo, sudarymo motu, atsižvelgti į tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ bendradarbiavimo praktikÄ .

Skunde nurodoma, jog esant abejonių dėl nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos, teismas privalo vertinti visas aplinkybes ir įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkelti ieÅ¡kovei UAB „Gora“. Apeliacinio skundo argumentai klaidingi. Esant įstatyme įtvirtintai prezumpcijai, jos nuginčijimo, o tuo pačiu ir įrodinėjimo, pareiga tenka prezumpcijÄ ginčijančiai bylos Å¡aliai. Kita vertus, atsakovė nenurodo, kokiÄ reikÅ¡mę byloje nustatinėjamam atsakovės (ne)sÄ Å¾iningumui sudarant ginčijamÄ susitarimÄ gali turėti aplinkybė, kad sudarant paskolos (2012-11-22) ir rangos sutartis (2013-08-28) I.

V. dar nebuvo nei vienintelė UAB „Gora“ vienintelė akcininkė (nuo 2013-09-12), nei T. V. sutuoktinė (nuo 2013-10-04). Nei paskolos, nei rangos sutartyse nėra iÅ¡ankstinių nuostatų dėl prievolių įskaitymo, o susitarimas dėl tarpusavio įskaitymo sudarytas 2015-05-25, Å¡alims įvertinus bendrovių turtinę padėtį ir susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ . Atsakovė taip pat niekaip neargumentuoja, kokiu pagrindu dėl bendrovių bendradarbiavimo praktikos galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ apie ginčijamo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ .

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad UAB „Gora“ akcininkė I. V. realiai nedalyvavo ginčijamo susitarimo sudaryme ir apie jį net nežinojo, nes I. V. nuo 2014-06-27 buvo vaiko priežiÅ«ros atostogose 2 metams, kÄ patvirtina ir su apeliaciniu skundu pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacija. Argumentas nepripažįstamas pagrįstu, nes CK 6.67 straipsnio 7 punkte yra pasisakyta ne dėl konkrečių fizinių asmenų veiksmų sudarant ginčijamÄ sandorį, o dėl juridinių asmenų dalyvių ir valdymo organų sÄ sajų per giminystės ryÅ¡ius.

Be to, teisingas yra ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytas argumentas, kad UAB „Gora“ vienintelė akcininkė I. V., kaip juridinio asmens dalyvis, 2014 metais privalėjo tvirtinti įmonės restruktÅ«rizavimo plano metmenis ir todėl galėjo bei turėjo žinoti bendrovės turinę padėtį ir, pagal galimybes, dalyvauti jos veikloje. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nenuginčijo CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtintos nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai susitarimo dėl tarpusavio įskaitymo Å¡alis pripažino nesÄ Å¾iningomis.Dėl restitucijosAtsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti visÄ Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ t. y. ir jo dalį, kuria pritaikyta restitucija bei iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteista 86 886 Eur suma.

Kadangi, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , restitucijos klausimÄ teismas gali spręsti ir savo iniciatyva, teisėjų kolegija Å¡iuo klausimu pasisako.Pripažindamas negaliojančiu 2015-05-25 susitarimÄ dėl tarpusavio įskaitymo pirmosios instancijos teismas nesprendė taikyti restitucijÄ â€“ priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Intersera“ ieÅ¡kovei BUAB „Gora“ susitarime įraÅ¡ytÄ 86 886 Eur sumÄ bei 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas. Å ioje sprendimo dalyje teismas nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ restitucija atliekama natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma ar sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims, o nagrinėjamu atveju restitucijos taikymas natÅ«ra negalimas, nes pagal ginčo sutartį pinigai ar daiktai nebuvo perduoti atsakovei.

Teismas nusprendė, kad atkuriant iki ginčo sutarties sudarymo tarp Å¡alių buvusiÄ padėtį (status quo), ieÅ¡kovė turi atgauti 86 886 Eur sumÄ , o atsakovė – teisę reikÅ¡ti Å¡ios sumos finansinį reikalavimÄ kaip kreditorė. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio, kad pripažinimas negaliojančiu ab initio 2015-05-25 susitarimo dėl tarpusavio įskaitymo neturi įtakos UAB „Gora“ ir UAB „Intersera“ 2012-11-22 paskolos sutarties, 2014-02-27 paskolos sutarties pakeitimo Nr. 1 ir teismo 2015-04-15 nutartimi patvirtintos Å¡alių taikos sutarties, kuria bendrovė „Gora“ įsipareigojo atlyginti bendrovei „Intersera“ 86 886 Eur nuostolių, galiojimui.

Å ie sandoriai bei taikos sutartis yra nepanaikinti, galiojantys ir turi bÅ«ti vykdomi atsižvelgiant į realiÄ Å¡ios dienos padėtį (pvz. grÄ Å¾intÄ paskolos dalį), teisinę situacijÄ ir Ä®BÄ® nuostatas. Kitaip tariant atsakovė turi teisę Ä®BÄ® nustatyta tvarka iÅ¡ BUAB „Gora“ reikalauti 86 886 Eur, o bendrovė „Gora“ – reikalauti grÄ Å¾inti suteiktÄ paskolÄ . Kad tokie veiksmai yra atliekami patvirtina ieÅ¡kovės apeliaciniam teismui pateiktas 2017-05-23 praneÅ¡imas dėl 2012-11-22 paskolos sutarties nutraukimo, kuriame reikalaujama sumokėti 23 302,40 Eur sumÄ ir 1 784,66 Eur priskaičiuotų palÅ«kanų.

Po 2015-05-25 susitarimo dėl tarpusavio įskaitymo sudarymo atsakovei nei 86 886 Eur suma, nei koks nors kitas bendrovei „Gora“ priklausantis turtas atsakovei perduotas nebuvo, susitarimÄ pripažinus negaliojančiu Å¡alims grįžta jų turėtos reikalavimo teisės, todėl susitarime įraÅ¡ytos sumos priteisimas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei yra perteklinis. Materialinės teisės norma pritaikyta netinkamai ir tai yra pagrindas skundžiamÄ sprendimÄ pakeisti panaikinat restitucijos taikymÄ (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.).

Minėta, kad atsakovė skundžia visÄ apygardos teismo sprendimÄ , todėl panaikinant sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, apeliacinis skundas yra tenkinamas iÅ¡ dalies. Panaikinant sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteista 86 886 Eur suma, atitinkamai naikinama ir sprendimo dalis, kuria priteistos procesinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos. Kadangi sprendimu ieÅ¡kovei pripažįstama reikalavimo teisė, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas nekeičiamas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųŠaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas iÅ¡ antrosios Å¡alies priteisia bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str.).

IeÅ¡kovė BUAB „Gora“ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 800 Eur, sumokėtų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus – teisinių paslaugų sutarties, sÄ skaitos bei mokėjimo nurodymo kopijas. PraÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio“, nustatyto užmokesčio, todėl praÅ¡ymas tenkinamas (CPK 98 str.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,n u t a r i a :Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria taikant restitucijÄ iÅ¡ UAB „Intersera“ ieÅ¡kovei BUAB „Gora“ priteista 86 886 Eur bei 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 86 886 Eur sumos, panaikinti.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .IÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Intersera“ (įmonės kodas 302680167) bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gora“ (į. k. 300117273) priteisti 800 (aÅ¡tuonis Å¡imtus) Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.Teisėjai                                                                                                        Goda Ambrasaitė-Balynienė                                                                                                                                   Vigintas ViÅ¡inskis                                                                                                                     Egidijus Žironas