Legislator Case Law & Legislation
2020-07-16 Nr. CB-8124-2-68-3-42484-2016-0 AI generated

2020-07-16 Nr. CB-8124-2-68-3-42484-2016-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2020-07-16 Nr. CB-8124-2-68-3-42484-2016-0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

susipažinusi su 2020 m. liepos 8 d. gautu atsakovės (duomenys neskelbtini) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo dalyje dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

2020-07-16 Nr. CB-8124-2-68-3-42484-2016-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: susipažinusi su 2020 m. liepos 8 d. gautu atsakovės (duomenys neskelbtini) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo dalyje dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Nr. DOK-3439

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42484-2016-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. liepos 8 d. gautu atsakovės (duomenys neskelbtini) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo dalyje dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

n u s t a t ė :

Atsakovė (duomenys neskelbtini) padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 28 d. nutarties peržiūrėjimo dalyje dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką mažinimo kriterijų. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pasirinko šios kompensacijos mažinimo būdą, kadangi laikotarpiu, kai civilinė byla buvo sustabdyta (nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2019 m. liepos 22 d.), priteisė iš atsakovės ieškovo naudai vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje, atėmus minėtu laikotarpiu ieškovo gautą nedarbo draudimo išmoką. Tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo taisyklei, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką civilinės bylos sustabdymo laikotarpiu turėtų būti išminusuotas iš darbuotojui priteistinų sumų, jeigu dėl bylos sustabdymo nėra darbdavio kaltės; 2) pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisinių pasekmių, pažeidė materialiosios teisės normas, taikydamas 2002 m. DK 300 straipsnyje įtvirtintas teisės normas ir neatsižvelgdamas į 2016 m. DK 218 straipsnyje įtvirtintus teisinio reguliavimo principus, į kuriuos privalėjo atsižvelgti, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 3) pirmosios instancijos teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų, nevisapusiškai juos vertino ir pažeidė CPK 183 ir 185 straipsniuose įtvirtintas proceso teisės normas, nes neteisingai nustatė iš darbuotojui priteistinos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką išskaičiuotinos nedarbo draudimo išmokos dydį.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, kasaciniu skundu skundžiamų teismų procesinių sprendimų vykdymo sustabdymo klausimas nespręstinas.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovui grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti (duomenys neskelbtini) 599 (penkių šimtų devyniasdešimt devynių) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. liepos 2 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 163.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Alė Bukavinienė

Virgilijus Grabinskas