fe5253dd-c079-4b4d-861d-8355d7803cd8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-7020-629/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01622-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.1; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Irenos Paulauskienės, Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjo E. R. (E. R.) atstovui advokatui Mindaugui Kazlauskui, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Elinai Petrauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. R. (E. R.) skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė :

Kazachstano Respublikos pilietis E. R. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (I t., b. l. 1–63) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2016 m. balandžio 7 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) sprendimÄ Nr. Nr. (15/4-1) 3I-449 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Kazachstano Respublikos piliečiui E. R.“ ir perduoti klausimÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo spręsti iÅ¡ naujo bei priteisti pareiÅ¡kėjo naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, vien faktas, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir Å¡iuo metu baudžiamoji byla yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu teigti, kad jis kelia realiÄ ir akivaizdžiÄ grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai. Pabrėžė, kad jo atžvilgiu nėra priimtų ar įsiteisėjusių apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, be to, atsakovo minimas ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2013 m. rugpjūčio 8 d. ir nuo to laiko yra praėję daugiau nei du metai ir per šį laikotarpį pareiÅ¡kėjas nebuvo nusižengęs ar kitaip pažeidęs Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų nors Lietuvoje praleidžia daug laiko.

PareiÅ¡kėjas taip pat atkreipė dėmesį, jog jo atžvilgiu yra pritaikyta kardomoji priemonė – piniginis užstatas. Jis privalo dalyvauti teismo posėdžiuose, kuriuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla ir kiekviena kartÄ susiduria su sunkumais – yra privestas nuolat sekti ir derinti vizos galiojimo ir buvimo dienų skaičių. Neatvykus į teismo posėdį jo atžvilgiu gali bÅ«ti pritaikytos griežtesnės kardomosios priemonės, nors tai gali atsitikti dėl nuo pareiÅ¡kėjo nepriklausančių aplinkybių, pasibaigus vizos galiojimo laikui ir pan.

Susidariusi situacija yra paradoksali, nes pareiÅ¡kėjas turi pagrįstÄ ir realų pagrindÄ gauti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime, tačiau dėl tos pačios baudžiamosios bylos jam atsisakoma iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, nors jokio apkaltinamojo nuosprendžio, kuris patvirtintų pareiÅ¡kėjo kaltę, nėra. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje vysto verslÄ ir Å¡iuo tikslu dažnai lankosi Lietuvoje, o vykimas su viza, kuri suteikia teisę bÅ«ti Å engeno erdvėje ne daugiau nei 90 dienų per pusę metų, sukelia papildomus suvaržymus.

PareiÅ¡kėjo teigimu, Lietuvos Respublikos institucijų sprendimai jo atveju yra nenuoseklÅ«s. Dar vykstant ikiteisminiam tyrimui, prieÅ¡ Migracijos departamentui priimant sprendimÄ atsisakyti pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros trečiasis baudžiamojo persekiojimo skyrius tarpininkavo ir kreipėsi į Migracijos departamentÄ dėl leidimo laikinai gyventi pareiÅ¡kėjui pratęsimo, be to, Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros trečiasis baudžiamojo persekiojimo skyrius tarpininkavo ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadÄ Kazachstane dėl nacionalinės vizos iÅ¡davimo, tačiau ir vienu ir kitu atveju Migracijos departamento iniciatyva ir sprendimu buvo atsisakyta patenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus.

Pažymėjo, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ kuravęs prokuroras neįžvelgė jokios galimos pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar saugumui. PrieÅ¡ingai, aiÅ¡kiai nurodė, kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvos Respublikoje vykstant ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme yra bÅ«tinas. PareiÅ¡kėjas atkreipė dėmesį, jog iÅ¡ vienos pusės atsakovas nesuteikia teisės pareiÅ¡kėjui gyventi Lietuvos Respublikoje dėl galimos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai, tačiau iÅ¡ kitos pusės pareiÅ¡kėjui suteikiama teisė atvykti į Lietuvos RespublikÄ su Å engeno viza ir bÅ«ti 90 dienų per pusę metų.

PareiÅ¡kėjo manymu jei jis iÅ¡ tikrųjų keltų grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, atsakovas bÅ«tų priėmęs sprendimÄ ne tik atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, bet ir uždraustų atvykimÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ . Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (I t., b. l. 44–48). Pažymėjo, kad nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi vertino ne tik tai, ar pareiÅ¡kėjas atitinka leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindÄ , bet ir tai, ar nėra atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi pagrindų ir iÅ¡siuntė paklausimÄ Policijos departamentui, ar pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei.

Policijos departamentas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, nes patikrinus Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 7 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 1992 str. „Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis“ 1 d., pažeisdamas nustatytÄ tvarkÄ Ä¯gijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas 2013 m. rugpjūčio 8 d. pripažintas įtariamuoju.

Be to, ir VSAT Kriminalinių procesų kontrolės organizavimo valdyba informavo mananti, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei. Migracijos departamentas pažymėjo, jog ginčijamÄ sprendimÄ priėmė įvertinęs grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai realumÄ ir akivaizdumÄ , kompetentingų institucijų pateiktas iÅ¡vadas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014, kuria atmestas pareiÅ¡kėjo apeliacinis skundas ir paliktas galioti Migracijos departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiÅ¡kėjui leidimÄ gyventi dėl grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai.

Nors pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ir nėra priimta apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, tačiau įtarimai jam nėra panaikinti, o baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Migracijos departamento nuomone, pareiÅ¡kėjo statusas (kaltinamasis baudžiamojoje byloje) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui įtarimai pareikÅ¡ti ne vien dėl to, kad bÅ«tų galima jį formaliai apklausti apie jam žinomas aplinkybes, bet ikiteisminį tyrimÄ atlikę subjektai yra įsitikinę, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Pareiškėjui inkriminuojama nusikalstama veika kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas. Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas pareiškėjas) Baudžiamajame kodekse BK priskirta prie sunkių nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai. Migracijos departamentas sutinka su Policijos departamento ir VSAT išvada, kad ekonominiais nusikaltimais padaroma itin didelė žala visuomenei, legaliam verslui, valstybei, jos finansams ir ekonomikai. Nusikaltimais ekonomikai ir verslo tvarkai daroma didelė žala visuomeniniams ir ekonominiams santykiams, jie susiję su neapibrėžtos visuomenės dalies ir valstybės interesų pažeidimu, taigi ir grėsme viešajai tvarkai.

Pabrėžė, jog ginčijamo sprendimo iÅ¡vados grindžiamos ne spėjimais, o tikrovėje egzistuojančiomis aplinkybėmis, kurias nulėmė paties pareiÅ¡kėjo veiksmai, o bÅ«tent aplinkybėmis, kad pareiÅ¡kėjas yra kaltinamas, kad organizavo didelio masto akcizais apmokestinamų prekių kontrabandÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ . Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas neatliko kitų neteisėtų veiksmų, vertintina kaip bendros pareigos vykdymas, o ne kaip iÅ¡skirtinė teigiama aplinkybė. Atsakovas nesutinka, kad ginčijamas sprendimas yra neproporcingas.

Migracijos departamentas atkreipė dėmesį, jog buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones, taigi ginčijamas sprendimas savaime neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklÄ , pvz., pasitelkiant atstovus ar nuotoliniu bÅ«du. Migracijos departamento vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas kaip ribojanti priemonė pateisinama, kadangi jos taikymas bÅ«tinas siekiant apsaugoti svarbius visuomenės interesus, o ginčijamu sprendimu nėra pažeista teisinga valstybės interesų ir užsieniečio teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas dėl ginčijamo sprendimo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas laikyti šį sprendimÄ neproporcingu.Migracijos departamentas taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjui taikoma kardomoji priemonė – užstatas, o ne kardomoji priemonė, apribojanti jo teisę iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, be to pareiÅ¡kėjo statusas baudžiamojoje byloje – kaltinamasis, t. y. ikiteisminis tyrimas baigtas, o ikiteisminį tyrimÄ atlikę subjektai yra įsitikinę, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, o tai patvirtina didesnį grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai realumo ir akivaizdumo laipsnį.

PaaiÅ¡kino, kad, įvertinus aplinkybių visumÄ (įgaliotų institucijų iÅ¡vadas, pareiÅ¡kėjo grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, bÅ«tinybę pareiÅ¡kėjui dalyvauti teismo posėdžiuose) buvo priimtas toks sprendimas, kuris geriausiai atitinka valstybės interesus, t. y. iÅ¡duoti Å engeno vizÄ , tokiu bÅ«du sudarant galimybę pareiÅ¡kėjui dalyvauti teismo posėdžiuose. PareiÅ¡kėjui nebuvo uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ Ä¯vertinus visas susijusias aplinkybes, tarp jų ir tÄ , kad jis privalo dalyvauti baudžiamosios bylos teismo posėdžiuose.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas prašė skundÄ tenkinti, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , remdamasi atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais. Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2016 m. balandžio 7 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus sprendimo Nr. (15/4-1)3I-449, kuriuo atsisakyta pareiÅ¡kėjui Kazachstano Respublikos piliečiui E. R. iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. 2016 m. vasario 11 d. pareiÅ¡kėjas pateikė Vilniaus aps.

VPK Migracijos valdybai praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. PraÅ¡yme nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas, ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje (I t., b. l. 52–57). PareiÅ¡kėjas pateikė duomenis, kad yra UAB „Elittrans“ dalyvis (I t., b. l. 81–119). Atsakovas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , be kita ko, kreipėsi į Policijos departamentÄ bei VSAT, praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ apie pareiÅ¡kėjÄ (I t., b. l. 125). 2016 m. vasario 29 d. raÅ¡tu Nr. (21)-14-809 VSAT informavo atsakovÄ , kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 2013 m. rugpjūčio 8 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiÅ¡kėjui pareikÅ¡ti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 1992 str. 1 d.

Ikiteisminis tyrimas yra baigtas, byla Å¡iuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. VSAT duomenimis, pareiÅ¡kėjas organizavo didelio masto akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) kontrabandÄ Ä¯ Lietuvos RespublikÄ , ir tokiu bÅ«du sukėlė neigiamas pasekmes Å¡alies ekonomikai, todėl pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei (I t., b. l. 127). 2016 m. kovo 1 d. Migracijos departamentas gavo ir Policijos departamento iÅ¡vadÄ Nr. 5-S-2049, kurioje taip pat nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas įtariamas sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 1992 str. 1 d., padarymu, todėl konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo elgesys vertintinas kaip keliantis grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei (I t., b. l. 126).Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius skundžiamu 2016 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-449 atsisakė pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Sprendime konstatavo, kad iÅ¡nagrinėjus Policijos departamento ir VSAT iÅ¡vadas dėl pareiÅ¡kėjo grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai, įvertinus jose iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl užsieniečio keliamos grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo galimai keliama grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai yra reali ir akivaizdi, jos galimybė objektyviai egzistuoja tikrovėje ir yra grindžiama ne bendro pobÅ«džio spėjimais ir įtarimais, bet nustatytais faktais, taigi priežastys, dėl kurių pareiÅ¡kėjui 2014 m. vasario 14 d. buvo atsisakyta pakeisti leidimÄ iki Å¡iol, neiÅ¡nyko (I t., b. l. 13–16).

Atsisakymo iÅ¡duoti ar pakeisti užsieniečiui leidimÄ gyventi pagrindai yra įtvirtinti UTPÄ® 35 str. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui nuspręsta atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UTPÄ® 35 str. 1 d. 1 p. pagrindu, kuriame nurodyta, jog iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Pažymėtina, jog nei UTPÄ®, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, kÄ reiÅ¡kia sÄ voka „gali grėsti“, tačiau LVAT praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog negali bÅ«ti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikÅ¡ti ir kaip potencialus pavojus.

Taigi grėsmės valstybės saugumui sÄ voka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimÄ pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar sveikatai iÅ¡kyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės galimybė (LVAT 2015 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1814-858/2015).Be to, vienas iÅ¡ UTPÄ® įgyvendinamų Europos SÄ jungos teisės aktų yra 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d.

Å engeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sÄ jungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir PrancÅ«zijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniÅ¡ko jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – ir Å engeno konvencija), kurios 99 str. 2 d. nustatyta, kad perspėjimas Å engeno informacinėje sistemoje gali bÅ«ti duodamas siekiant, be kita ko, neleisti kilti grėsmei visuomenės saugumui, jeigu:

a) yra aiÅ¡kių įrodymų, kad atitinkami asmenys ketina padaryti arba daro daugelį itin sunkių nusikaltimų; arba b) jeigu bendras atitinkamo asmens įvertinimas, ypač atsižvelgiant į anksčiau jo padarytus nusikaltimus, leidžia manyti, kad tas asmuo ir ateityje darys itin sunkius nusikaltimus. Å engeno konvencijos 96 str. 1 d. nustatyta, kad duomenys apie užsieniečius, kuriems pagal duotÄ perspėjimÄ draudžiama įvažiuoti, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kuris grindžiamas kompetentingų administracijos institucijų arba teismų sprendimais pagal nacionalinės proceso teisės normas.

Minėto straipsnio 2 d. nustatyta, kad sprendimai gali bÅ«ti motyvuojami grėsme vieÅ¡ajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl užsieniečio buvimo valstybės teritorijoje. Tokia padėtis gali susidaryti pirmiausia tokiais atvejais, kai: užsienietis yra nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas, įskaitant tas, kurios nurodytos 71 str., arba yra aiÅ¡kių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti Susitariančiosios Å alies teritorijoje.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ gyventi, privalo bÅ«ti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiÅ«riu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTPÄ® 35 str. 1 d. 1 p., be kita ko, bÅ«tina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu praÅ¡oma, taip pat individualiÄ praÅ¡ymÄ pateikusio užsieniečio situacijÄ ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Taip pat bÅ«tina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tesimas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju svarbu paminėti tai, kad tuo pagrindu, jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai ir saugumui, atsakovas 2014 m. vasario 14 d. buvo priėmęs sprendimÄ Nr. (15/4-2)3I-186(00020), kuriuo atsisakė pareiÅ¡kėjui pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

PareiÅ¡kėjas tokį Migracijos departamento sprendimÄ skundė teismui, tačiau tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas, tiek LVAT pareiÅ¡kėjo skundus atmetė. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvÅ«s, tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 77 ir 771 p., jeigu nagrinėjamas užsieniečio (vyresnio nei 14 metų) praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ (iÅ¡skyrus atvejus, kai užsienietis turi galiojantį leidimÄ laikinai gyventi ir yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje), Migracijos departamentas VSAT bei Policijos departamentui iÅ¡siunčia paklausimÄ , ar užsienietis nekelia grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei.

Pareiga kreiptis į Policijos departamentÄ bei VSAT nustatyta ir UTPÄ® 4 str. 3 d. IÅ¡ į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, kad atlikto patikrinimo metu atsakovas nustatė, jog pareiÅ¡kėjui yra pareikÅ¡tas kaltinimas padarius sunkų tyčinį nusikaltimÄ ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytÄ BK 1992 str. 1 d., t. y. pareiÅ¡kėjas kaltinamas didelio masto akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) kontrabandos į Lietuvos RespublikÄ organizavimu. Nors pagal teismų praktikÄ aplinkybė, kad užsienietis yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimÄ , savaime nesudaro pagrindo visais atvejais teigti, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti vieÅ¡ajai tvarkai UTPÄ® 35 str. 1 d. 1 p. prasme, ir vien dėl to (tokių įtarimų pareiÅ¡kimo) tokiam asmeniui turi bÅ«ti atsisakoma iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje (LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015), tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimas, atsižvelgiant į Policijos departamento bei VSAT iÅ¡vadÄ , atsisakyti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra pagrįstas ir teisėtas.

Teismas pažymi, kad valstybė turi diskrecijos teisę nustatyti aiÅ¡kius kriterijus, pagal kuriuos yra sprendžiama dėl leidimo gyventi Å¡alyje užsieniečiui suteikimo / nesuteikimo ar pakeitimo / nepakeitimo, todėl pareiÅ¡kėjui neigiamo atsakymo pagrindimas informacija apie galimai pareiÅ¡kėjo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ negali bÅ«ti vertinamas kaip nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas įtariamas ir kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, o pagal Å engeno konvencijos 96 str. 2 d. grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai gali susidaryti, kai užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas.

Be to, nustatyta, kad ir ankstesnis Migracijos departamento sprendimas atsisakyti pareiÅ¡kėjui pakeisti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pačiu pagrindu buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad valstybei taikant apsaugos priemones bÅ«tina atsižvelgti į užsieniečio ryÅ¡ius su priimančiÄ ja Å¡alimi bei įvertinti, ar taikytos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo gavęs savo veiklos pagrindu, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad, kaip yra pažymėjęs ir LVAT 2014 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014 pareiÅ¡kėjo buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones.

Todėl, teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas laikytinas proporcingu ir juo nėra pažeista teisinga valstybės interesų ir užsieniečio teisių ir teisėtų interesų pusiausvyra.Teismas kritiÅ¡kai vertina ir pareiÅ¡kėjo teiginius, kad ginčijamas sprendimas trukdo jam dalyvauti teismo posėdžiuose. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui nėra draudžiamÄ atvykti į LietuvÄ , o tam, jog pareiÅ¡kėjas galėtų atvykti į teismo posėdžius, jam nėra bÅ«tinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.

Savo teise / pareiga dalyvauti bylos nagrinėjime pareiÅ¡kėjas gali pasinaudoti gaudamas vizÄ , tačiau tai, kad pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡duodama viza atvykti į LietuvÄ , nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjui privalo bÅ«ti iÅ¡duodamas ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad Migracijos departamentas, pagrįstai nustatęs, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę vieÅ¡ajai tvarkai, UTPÄ® 35 str. 1 d. 1 p. pagrindu privalėjo atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl nėra pagrindo panaikinti atsakovo 2016 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-449, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Atmetus skundÄ , nėra pagrindo atlyginti pareiÅ¡kėjui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. R. (E. R.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                               Arūnas Kaminskas Irena Paulauskienė Milda Vainienė