fe51d179-e06c-43ef-aadd-73fe7d65cdb9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-528-1098/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25707-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė, sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui N. M. ir jo atstovei advokatei Ritai Petručionytei, atsakovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ atstovui E. T. P., trečiajam asmeniui P. A. L., liudytojui R. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje (faktiÅ¡kai ir vaizdo konferencijos bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. M. ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, P. A. L. Teismas n u s t a t ė : I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka.

1. ieÅ¡kovas N. M. (toliau – ieÅ¡kovas) 2018 m. rugpjūčio 20 d. pateikė teismui ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – atsakovė), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 1 885,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5,00 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, byloje dalyvauja P. A. L.

2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2018 m. sausio 11 d. tarp šalių buvo sudaryta automobilių savanoriškojo draudimo sutartis (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria iki 2019 m. sausio 10 d. buvo apdrausta transporto priemonė VW Touran, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartimi buvo apdrausta ir vairuotojo privalomoji atsakomybė (liudijimas (duomenys neskelbtini)). Draudimo apsaugos galiojimo terminas iki 2019 m. sausio 10 d. 24.00 val. Ieškovo teigimu, jis 2018 m. kovo 8 d. apie 23.15 val. (duomenys neskelbtini), važiuodamas link (duomenys neskelbtini) sankryžos su šalutine gatve, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio BMW 318d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo trečiojo asmens P. A.

L., ir susidÅ«rė. Ä®vykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, užpildyta eismo įvykio deklaracija, policija atsisakė atvykti, iÅ¡kviesta AB „Lietuvos draudimo“ techninė pagalba. Pasak ieÅ¡kovo, jis apie įvykį pranešė draudimo bendrovei, 2018 m. kovo 12 d. surašė paaiÅ¡kinimÄ , kaip sugebėjo nubraižė schemas. Draudimo bendrovė, atlikusi žalos bylos administravimo procedÅ«ras, 2018 m. kovo 19 d. raÅ¡tu informavo, kad draudimo iÅ¡moka nebus mokama, nes automobilių sugadinimų, susiformavusių pėdsakų pobÅ«dis, leidžia teigti, kad susidÅ«rimas įvyko automobiliui VW Touran stovinti, o BMW pasukus link stovinčio VW Touran, t. y. eismo įvykis įvyko ne rodomomis natÅ«raliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis.

Pasak ieÅ¡kovo, iÅ¡vadoje nurodyta, kad skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių yra 1 885 Eur, tad atsakovė privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovo teigimu, žalos bylos administravimo metu nebuvo atlikta jokių ekspertinių tyrimų. Prielaida, kad automobiliai susidÅ«rė kitomis aplinkybėmis, yra nepakankamas įrodymas draudimo bendrovei nevykdyti sutartinių įsipareigojimų. Teigia, kad atsisakymo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ pagrindÄ turi įrodyti draudikas. Esant draudiminiam įvykiui, draudikas privalo tiesiogiai atlyginti eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , nevirÅ¡ydamas draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kita žalos atlyginimo tvarka.

Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.249 straipsnių, 6.987 straipsnio nuostatomis).

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .

4. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad ginčo Å¡alis sieja sutartiniai teisiniai civiliniai santykiai, Å¡alys pagal Transporto priemonių draudimo taisykles (toliau – Taisyklės) buvo sudariusios draudimo sutartį (CK 6.987 straipsnis). Draudikas, atlikęs žalos administravimÄ atsisakė atlyginti nuostolius, nes įvykį kvalifikavo nedraudžiamuoju. Draudiko įsitikinimu, priimtas sprendimas yra pagrįstas sudarytos sutarties sÄ lygomis, draudiko prisiimtos rizikos dalimi, todėl yra teisingas.

Teigia, kad žalos administravimo metu draudikas apžiÅ«rėjo abi transporto priemones, gavo ir įvertino vairuotojų paaiÅ¡kinimus, tyrė įvykio aplinkybes. Ä®vykio aplinkybės žalų ekspertams sukėlė įtarimų, todėl žala buvo perduota Žalų procesų ir kontrolės valdymo skyriaus ekspertui R. L., turinčiam eismo įvykių tyrimų specializacijÄ , kuris yra buvęs teismo ekspertas, įvykių tyrimus atliekantis nuo 1986 metų. Nurodo, kad trečiasis asmuo P. A. L., teikdamas paaiÅ¡kinimus apie įvykį, nurodė, kad jam važiuojant 45 km/h greičiu, kitas automobilis „iÅ¡Å¡oko“.

Pagal užfiksuotas automobilių deformacijas, likusius pėdsakus, ekspertas konstatavo, jog automobilis VW Touran susidūrimo metu stovėjo. Ekspertas nustatė, kad ant VW Touran bamperio kairėje pusėje susiformavęs kito automobilio valstybinio numerio statinis atspaudas be jokių šoninio praslydimo požymių. Ant automobilio priekinio kairiojo rato ratlankio susiformavusi tiesi smulkių įbrėžimų juosta, nurodanti, kad smūgio metu ratas nesisuko. Tuo tarpu ant automobilio BMW 320 bamperio dešinio kampo susiformavo nesisukančio VW Touran rato atspaudas su vertikaliu praslydimu.

Tokie požymiai rodo, kad susidÅ«rimo metu automobilis VW Touran stovėjo, o ne „iÅ¡Å¡oko“, kaip teigė eismo įvykio dalyviai. Å ių aplinkybių pagrindu buvo padaryta iÅ¡vada, kad automobilis VW Touran buvo įvažiavęs į BMW 320 važiavimo trajektorijÄ ir joje sustojęs. Taigi automobilio BMW 320 vairuotojas turėjo galimybę nesunkiai iÅ¡vengti eismo įvykio, stabdydamas arba apvažiuodamas VW Touran automobilį. Tačiau nuotraukose po eismo įvykio užfiksuota, kad automobilis BMW stovi savo eismo juostoje, kas leidžia teigti, kad jis net nebandė iÅ¡vengti eismo įvykio, o važiavo tiesiai į stovintį VW Touran.

Dar daugiau, atlikus modeliavimÄ PC-Crash programa, nustatyta, kad BMW 320 jau nuo smÅ«gio su VW Touran turėjo keisti judėjimo kryptį, tačiau BMW sustojo savo juostoje, o jo padėtis (kryptis) – važiavimo kryptimi. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad eismo įvykis įvyko, kai automobilis BMW, judėdamas nedideliu apie 30-40 km/h greičiu, nestabdomas atsitrenkė tiesiai į stovintį automobilį VW Touran. Å ios aplinkybės neatitinka natÅ«raliai susiklosčiusio eismo įvykio aplinkybių.

Draudikas laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovas elgiasi nesÄ Å¾iningai siekdamas gauti draudimo iÅ¡mokÄ , teikia klaidingÄ informacijÄ apie įvykusį įvykį, nepagrįstai siekdamas gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Draudimo bendrovė atsisakė ieÅ¡kovui atlyginti nuostolius pagal Taisyklių 8.1.17 punktÄ , kuris numato, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, o nuostoliai nėra atlyginami, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti, suklastojo arba pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir (ar) jo padarinius.

Pažymi, kad ieÅ¡kiniu reikalaujama iÅ¡mokėti 1 885 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau sudarytoje draudimo sutartyje yra numatyta 130 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita, kuri turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuojama iÅ¡ nustatyto nuostolio dydžio (Taisyklių 1.29 p., 9.11.3 p.). Teigia, kad draudimo sutartis yra priskiriama nuostolių draudimo rÅ«Å¡iai (Draudimo įstatymo 91 straipsnio 2 ir 4 dalys), tad draudimo iÅ¡moka turi bÅ«ti lygi patirtiems nuostoliams. Ginčo transporto priemonė buvo apdrausta 2018 m. sausio 11 d., o nupirkta prieÅ¡ beveik dvi savaites, Lietuvoje pirmÄ kartÄ Ä¯registruota 2017 m. gruodžio 28 d., buvo susidėvėjusi, turinti vidaus ir iÅ¡orės defektų, pagal savo spalvÄ â€“ naudotÄ keleivių pervežimui (taksi).

Siekiant nustatyti ieškovo patirtų nuostolių dydį, tikslinga išsiaiškinti, už kiek minėta transporto priemonė faktiškai (lot. de facto) buvo įsigyta.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies –priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 755,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (755,00 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad draudimo bendrovė nepagrįstai atsisakė mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ , nes neįrodė, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo įvykis yra draudžiamasis. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad draudimo iÅ¡mokÄ skaičiuojant nuo atsakovo nurodytos automobilio rinkos vertės, ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtėtų ir gautų daugiau, nei pats patyrė įsigydamas transporto priemonę. Dėl nurodytų priežasčių, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovui priteistinas draudimo iÅ¡mokos dydis, įvertinus 130,00 Eur iÅ¡skaitos dydį ir automobilio likutinę vertę (415 Eur), yra 755,00 Eur.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriuo iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ . Teismas nusprendė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui N. M. ir atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ teismo depozitinės sÄ skaitos po 81,58 Eur sumokėtų lėšų už ekspertizę; priteisti ieÅ¡kovui N. M. iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 97,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo N. M. 30,37 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 20,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

7. Å iaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimÄ ir 2020 m. sausio 13 d. papildomÄ sprendimÄ panaikino ir bylÄ gražino nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas pritarė apeliantės (atsakovės) argumentams, kad byloje įrodymai yra prieÅ¡taringi, prieÅ¡taravimai nepaÅ¡alinti, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės nepaaiÅ¡kino aplinkybių dėl atsakovės pateiktos informacijos, nors atsakovė rėmėsi Å¡ia informacija proceso metu, baigiamųjų kalbų metu.

Pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime visiÅ¡kai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės atsikirtimuose nurodomų aplinkybių bei argumentų, taigi, neiÅ¡sprendė dalies faktinių aplinkybių. Sutiko su atsakovės argumentais, kad tai yra itin reikÅ¡mingi duomenys, kurie leidžia patvirtinti nedraudžiamojo įvykio buvimÄ ar nebuvimÄ , todėl jie turėjo bÅ«ti vertinami tarpusavyje. Byloje taip pat bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar atsakovas, rinkdamas informacijÄ kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo, ar toks tyrimas pradėtas ir ar yra priimtas sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl praÅ¡omos priteisti draudimo iÅ¡mokos dydžio, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas turėjo įrodyti savo patirtos žalos dydį, o atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovo įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindÄ mažinti ieÅ¡kovų įrodinėjamÄ Å¾alos dydį). Konstatavo, kad atsakovė, sugadintos transporto priemonių keistinų dalių ir detalių apskaičiuotinÄ nusidėvėjimo dydį grįsdama Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje nustatytu apskaičiavimo principu, teikia tik hipotetiniu bÅ«du apskaičiuotÄ nusidėvėjimo dydį.

Toks apskaičiavimas nėra pakankamas, siekiant pagrįsti realų sugadintos transporto priemonių keistinų dalių ir detalių nusidėvėjimo dydį. Pažymėjo, kad atsakovė nepasinaudojo procesine teise dėl ekspertizės paskyrimo, kad byloje būtų nustatytas realus nusidėvėjimo dydis. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad byloje be išvardintų trūkumų, nėra akivaizdus galimų nuostolių dydis ir nėra jį patvirtinančių įrodymų.

8. BylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti iÅ¡ naujo, teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarta byloje dalyvaujantiems asmenims nustatyti 20 dienų terminÄ , skaičiuojamÄ nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir papildomus įrodymus, kuriais jie grindžia savo pozicijas nagrinėjamoje byloje.

9. Byloje 2020 m. gruodžio 28 d. buvo gauti atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ rašytiniai paaiškinimai. Atsakovės nuomone, nuostolio dydis buvo nustatytas teisingai, remiantis teisės aktų reikalavimais, sudarytos draudimo sutarties nuostatomis. Taip pat nuostolio nustatymas buvo individualus, atitinkantis teisingumo kriterijus, teismų praktikos reikalavimus. Atsakovės nuomone, teismo ekspertizės skyrimas šioje dalyje nėra tikslingas, tik padidintų proceso kaštus, be to, vertinimas būtų atliekamas lyginamuoju būdu, o rinkos vertė tiksliau ir teisingiau nustatoma atsižvelgus į tai, už kiek minėtas automobilis buvo įsigytas šiuo konkrečiu atveju, juolab, kad sandoris vyko prieš dvi savaites iki įvykio.

10. Byloje 2021 m. sausio 27 d. gauti ieškovo rašytiniai paaiškinimai. Ieškovas prašė skirti kilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizę, ekspertui užduodant jo 2019 m. vasario 11 d. prašyme nurodytus 4 – 6 klausimus, t. y.:

1) Ar 2018 m. kovo 16 d. AB „Lietuvos draudimas“ sudarytoje automobilio žalos sÄ matoje nurodyti darbai ir remontuotinos ir keistinos detalės yra pakankami automobilio rinkos vertei iki eismo įvykio atstatyti. Jeigu ne, tai kokie darbai ir detalės nėra nurodyti Å¡ioje sÄ matoje ir kokio dydžio sÄ naudos yra reikalingos minėto automobilio rinkos vertei, buvusiai iki eismo įvykio, atstatyti. Ar sÄ matoje nurodyti automobilio gamintojo rekomenduojami darbai ir jų normatyvai bei automobilio originalios detalės ir jų vertė (kaina).

2) Kokia automobilio rinkos vertė buvo iki autoįvykio, t. y. iki 2018 m. kovo 8 d.;

3) Ar minėtoje sÄ matoje nurodyti remonto ir dažymo darbų valandiniai įkainiai atitinka 2018 m. pirmo ketvirčio UAB AUDATEX BALTIC Lietuvos vertintojų rÅ«mams praneÅ¡amus remonto ir dažymo darbų vidutinius įkainius Kauno regione.

11. Byloje 2021 m. vasario 10 d. gauti atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Atsakovė nurodo, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl to, kad transporto priemonė sunaikinta. Atsižvelgus į tai, turto vertintojui pakanka užduoti vienÄ klausimÄ :

1) kokia automobilio VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos bei liekanų vertė įvykio dienÄ (2018 m. kovo 8 d.). Atkreipia dėmesį, kad draudimo bendrovė jau 2019 m. vasario 12 d. teiktoje nuomonėje pasisakė dėl nepagrįstų ieÅ¡kovo atstovės klausimų ekspertizei, nepaisant to, advokatė ir toliau palaiko tuos pačius klausimus. Pavyzdžiui, 4 klausime klausiama apie konkrečių dalių kainas, keitimus, tačiau tai visiÅ¡kai neaktualu, kai transporto priemonė laikoma sunaikinta.

Tokiu atveju nuostolio dydis apskaičiuojamas pagal formulę „rinkos kaina“ minus „liekanų kaina“. Taigi atstatomojo remonto kaina/vertė Å¡iuo atveju net neaktuali ir neturi tiesioginės įtakos nuostolio nustatymui, o tik įvertinimui, kad remontas ekonomiÅ¡kai netikslingas – transporto priemonė sunaikinta. Lygiai tokiais pat motyvais neaktualus ir 6 klausimas. Dėl Å¡ių priežasčių, jei teismas skirtų ekspertizę, atsakovė praÅ¡o jÄ skirti užduodant aukščiau suformuluotÄ klausimÄ .

12. Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartimi nutarta civilinę bylÄ skirti nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2021 m. kovo 31 d. 10.00 val. žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du per ZOOM programÄ . Draudimo bendrovės atstovui negalint dalyvauti paskirtame posėdyje, nutarta atidėti 2021 m. kovo 31 d. parengiamÄ jį teismo posėdį.

13. Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarta civilinę bylÄ skirti nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2021 m. gegužės 19 d. 13.30 val. žodinio proceso tvarka nuotoliniu bÅ«du per ZOOM programÄ . IeÅ¡kovo atstovei negalint dalyvauti paskirtame posėdyje, nutarta atidėti 2021 m. gegužės 19 d. posėdį.

14. Teismo 2021 m. birželio 7 d. parengiamojo posėdžio metu nutarta surengti dar vienÄ parengiamÄ jį teismo posėdį 2021 m. rugpjūčio 24 d. bei kitame posėdyje užtikrinti trečiojo asmens dalyvavimÄ .

15. IeÅ¡kovas 2021 m. liepos 14 d. praneÅ¡imu informavo teismÄ , kad atsisako praÅ¡ymo skirti kilnojamojo turto vertinimo ekspertizę.

16. Trečiasis asmuo P. A. L. į 2021 m. rugpjūčio 24 d. parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko, iki posėdžio nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant ir/ar dėl negalėjimo atvykti į posėdį dėl objektyvių priežasčių.

17. Teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nutarta skirti trečiajam asmeniui P. A. L. 300,00 Eur baudÄ už neatvykimÄ Ä¯ posėdį be svarbių priežasčių. Nutartis įsiteisėjo.

18. Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytÄ pozicijÄ , prašė ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

19. Teismo posėdžių metu ieÅ¡kovas N. M. papildomai paaiÅ¡kino, kad trečiojo asmens P. A. L. neatsimena, neatsimena, kad bÅ«tų pardavęs jam automobilį, sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį. Jokių kitų sutarčių su trečiuoju asmeniu nebuvo sudaręs, neturėjo su juo jokių kitų santykių. Neatsimena, ar jis sudarė ir pasirašė 2017 m. liepos 24 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavė trečiajam asmeniui P. A. L. automobilį BMW 5351. Anot jo, Å¡iÄ sutartį galėjo sudaryti jo tėvas, kuris dažnai padėdavo jam tokio pobÅ«džio klausimais.

Tėvui jokio įgaliojimo, leidžiančio pasirašyti dokumentus jo vardu, nebuvo išdavęs. Ieškovas, susipažinęs su 2017 m. liepos 24 d. sutartimi, nurodė, kad sutarties viršuje jo ranka įrašytas jo vardas ir pavardė, taip pat sutarties apačioje yra jo parašas. Paaiškino, kad automobilių pirkėjus ieškodavo internete, kur įkeldavo automobilių skelbimus. Nepažįsta G. D., L. B. ir D. S. Ieškovas apie eismo įvykį papildomai paaiškino, kad įvykis įvyko žiemos pabaigoje, vakare, kai jis važiavo šalutiniu keliu link pagrindinio kelio.

Važiuodamas sustojęs nebuvo, važiavo nuo 5 iki 10 km/val. greičiu, su trumpomis Å¡viesomis. Pajuto smÅ«gį į kairės pusės priekinę dalį. Automobilio priekinę dalį užmetė į kelkraščio deÅ¡inę pusę. Po avarijos automobilis BMW liko pagrindinio kelio savo važiavimo juostoje. Kelias buvo vingiuotas ir siauras. Iki avarijos jam priklausantį automobilį eksploatavo apie pusmetį, automobilio techninė bÅ«klė buvo gera, turėjo kelis kėbulo trÅ«kumus. Teisminio proceso metu paaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo buvo sudarę dar vienÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. 2017 m. rugsėjo 30 d. sutartį, kuria trečiasis asmuo A.

P. L. pardavė ieÅ¡kovui N. M. transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad nieko neatsimena kas liečia Å¡ios sutarties sudarymÄ , ir toliau laikėsi pozicijos, kad trečiojo asmens iki įvykio nepažinojo.

20. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytÄ pozicijÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad neneigia tai, kad sutartis buvo sudaryta ir yra galiojanti. Pažymėjo, kad draudimo bendrovės neturi pareigos kreiptis į teisėsaugos institucijas, todėl Å¡iuo ginčo atveju kreiptasi nebuvo. Draudimo bendrovė savo sprendimÄ nemokėti draudimo iÅ¡mokos grindžia tuo, kad eismo įvykio dalyviai pateikė neteisingÄ informacijÄ apie eismo įvykį.

Pažymi, kad specialistų išvados patvirtina, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis negu dalyviai nurodo. Byloje abu eismo įvykio dalyviai nurodė, kad ieškovo automobilis judėjo. Atsakovės atstovas pažymi, kad kaip ir buvo nurodyta eksperto išvadoje, susidūrimo metu automobilis VW Touran stovėjo, o ne iššoko, kaip teigė trečiasis asmuo ir ieškovas. Vien tai, kad transporto priemonės susidūrė, nesuponuoja išvados, kad įvykis yra draudžiamasis ir bendrovė turi išmokėti išmokas.

Teismo posėdžio metu ieškovas prasitarė už kiek įsigijo automobilį ir už kiek pardavė, tokie duomenys leidžia padaryti išvadas kokio dydžio nuostolius ieškovas patyrė. Pateikta Regitros informacija, iš kurios matyti, kad ieškovas brangiau pardavė liekanas negu buvo įvertinta. Pažymi, kad automobilis buvo parduotas dar iki sprendimo priėmimo, dar nesant aišku, ar įvykis bus pripažintinas draudžiamuoju ar ne, kas kelia abejonių ir diskusijų. Ieškovas ir trečiasis asmuo buvo sudarę tarpusavyje du sandorius, kas paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu.

Kelia įtarimų ir tai, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo neatsimena daug dalykų apie aplinkybes, nors praėjo pakankamai mažai laiko nuo eismo įvykio. Kelis kartus bandant apklausti trečiÄ jį asmenį, tiek pirmÄ jį, tiek antrÄ jį kartÄ nagrinėjant bylÄ , jis atsirasdavo tik tada, kai ieÅ¡kovas to užsimanydavo ir pats ieÅ¡kovas jį surasdavo ir atvesdavo į teismo posėdį. Trečiasis asmuo negavo draudimo iÅ¡mokos už eismo įvykį ir tokį sprendimÄ neskundė.

21. Teismo posėdžių trečiasis asmuo P. A. L. nurodė, kad nepažįsta ieÅ¡kovo, bet kartu su juo važiavo į teismÄ . 2017 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybių neatsimena. Patvirtino, kad Å¡ioje sutartyje jo ranka įraÅ¡yti jo asmens duomenis, sutartyje jo paraÅ¡as. IÅ¡ ieÅ¡kovo automobilį pirko savo reikmėms. Neatsimena kas atlikto Å¡ios sutarties registracijÄ . IeÅ¡kovo tėvo taip pat nepažįsta, tik posėdyje sužinojo jo vardÄ . Automobilį turėjo apie mėnesį.

Ä®vykio metu neatpažino ieÅ¡kovo. IÅ¡ pradžių paaiÅ¡kino, kad pasiraÅ¡ant sutartį, Å¡ablonas jam buvo užpildytas, su kuo bendravo dėl pirkimo pardavimo sutarties sudarymo nežino, vėliau aiÅ¡kino, kad pats užpildė sutartį. Neatsimena, ar pats važiavo į RegitrÄ . PaaiÅ¡kino kad iki įvykio nedažnai važiuodavo automobiliu, nes brangus buvo jo iÅ¡laikymas. Kažkur po mėnesio į šį automobilį įvažiavo kitas automobilis, jis gavo draudimo iÅ¡mokÄ . Trečiasis asmuo papildomai apie eismo įvykį paaiÅ¡kino, kad buvo pavasario pradžia, vakaras, buvo sniego.

Važiavo automobiliu prisisegęs, 50-53 km/val. greičiu. Po įvykio riedėjo, sustojo šalia kelkraščio dešinėje pusėje, ieškovo automobilio priekinis ratas buvo ant pagrindinio kelio. Siekiant išvengti susidūrimo į kairę pusę nepasuko, nors buvo vietos, negali pasakyti kodėl. Po smūgio pradėjo stabdyti. Iki įvykio automobilį turėjo apie 3 metus. Po avarijos automobilį pardavė dalimis, neremontavo jo. Čia buvo jo pirmas automobilis, su kuriuo buvo padaręs 3 avarijas. Trečia avarija buvo su ieškovu.

G. D. nepažįsta. Teisminio proceso metu paaiÅ¡kėjus, kad ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo buvo sudarę dar vienÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. 2017 m. rugsėjo 30 d. sutartį, kuria trečiasis asmuo A. P. L. pardavė ieÅ¡kovui N. M. transporto priemonę, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo laikėsi kategoriÅ¡kos pozicijos, kad ieÅ¡kovo nepažįsta, neatsimena nei vienos sutarties sudarymo aplinkybių.

22. Teismo 2021 m. spalio 19 d. posėdžio metu liudytojas R. M. (ieÅ¡kovo tėvas) paaiÅ¡kino, yra bedarbis, dukra jį iÅ¡laiko, su jÄ ir gyvena, verslo, susijusio su autotransportu, neturėjo ir neturi. PaaiÅ¡kino, kad sÅ«nus pirkdavo ir parduodavo automobilius, jis jam padėdavo. Minėtas automobilis buvo sÅ«naus, jis juo naudojosi savo reikmėms. Nurodo, kad 2017 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje pasirašė pats, sutartyje yra jo paraÅ¡as Å¡alia sÅ«naus vardo ir pavardės. MinėtÄ transporto priemonę pats nuvarė pardavimui, pats perdavė pirkėjui, pinigų jokių neėmė.

Jokių pardavimo skelbimų nedarė, nes nemoka. Apie įvykusį eismo įvykį sÅ«nus pasakojo, kada konkrečiai viskas įvyko, kokiomis aplinkybėmis, pasakyti negali. II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo iÅ¡vados 23. Remiantis byloje esančiais duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų, jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojo parodymais nustatyta, kad: 23.1. Å¡alys AB „Lietuvos draudimas“ ir N. M. 2018 m. sausio 11 d. sudarė dvi transporto priemonių draudimo sutartis, kuriomis iki 2019 m. sausio 10 d. buvo apdrausta 2006 m. transporto priemonė 1 896 cm3 VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių savanoriÅ¡kojo draudimo sutartimi (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (besÄ lyginė iÅ¡skaita – 130 Eur) ir iki 2019 m. sausio 10 d. vairuotojo privalomosios atsakomybės draudimo sutartimi (liudijimas (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 6-8). 23.2. 2018 m. kovo 8 d. apie 23.15 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo ieÅ¡kovo vairuojama transporto priemonė VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė BMW 318d, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojai surašė eismo įvykio deklaracijÄ , remiantis kurios duomenimis dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai, 14 skiltyje yra jų abiejų paraÅ¡ai. 23.3. byloje esantys AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens transporto priemonių techninės apžiÅ«ros aktai, ieÅ¡kovo N. M. paaiÅ¡kinimas, trečiojo asmens P. A.

L. paaiÅ¡kinimas, VW Touran registracijos dokumentas, patvirtina, kad AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. kovo 19 d. raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovui, kad draudimo iÅ¡mokos už 2018 m. kovo 8 d. įvykį negalės sumokėti remiantis Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021, kadangi įvykio administravimo metu atlikus ekspertinį tyrimÄ nustatyta, jog susidÅ«rimas įvyko automobiliui VW TOURAN stovint, o automobiliui BMW nestabdomam atsitrenkus į jį; automobilių padėtis įvykio vietoje nurodo, kad prieÅ¡ smÅ«gį automobilis BMW buvo pasuktas link stovinčio VW TOURAN, t. y. eismo įvykis įvyko ne rodomomis natÅ«raliai susiklosčiusiomis, bet kitomis aplinkybėmis (t. 1, b. l. 24).

24. Byloje kilo ginčas dėl draudiko atsisakymo pripažinti eismo įvykį draudžiamuoju ir iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ pagal savanoriÅ¡ko draudimo sutartį.

25. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Draudimo įstatymas (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis).

26. Pažymėtina, kad civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę ir procesinę pareigÄ Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes. Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ (CPK 12, 178, 179 straipsniai).

Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-372/2014; Nr. 3K-3-118-219/2015, kt.).

27. Be to, įrodinėjimas civiliniame procese, prieÅ¡ingai nei baudžiamajame, grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus. Teismo įsitikinimas dėl tam tikro fakto susiformuoja kaip protingo asmens objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai atlikto vertinimo rezultatas. Å iuo požiÅ«riu vertinant yra galimos abejonės, nes įstatymas ir teisė, o taip pat nurodyta teismų praktika nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo – kai abejonių visiÅ¡kai neliktų.

Tais atvejais, kai byloje yra prieÅ¡taringi įrodymai, kurie protingai sukelia rimtų abejonių ir trukdo teismui įsitikinti fakto tikrumu, teismas turi iÅ¡naudoti prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimo galimybes per įrodinėjimo naÅ¡tos patikslinimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimus, o po to įvertinti įrodymų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

28. Nagrinėjamu atveju tiek bylÄ nagrinėjant pirmÄ kartÄ , tiek grÄ Å¾inus bylÄ naujam nagrinėjimui, posėdžių metu apklausiami eismo įvykio dalyviai (ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo) deklaravo, jog vienas kito nepažįsta, nors draudimo bendrovė pateikė duomenis apie jų ankstesnius ryÅ¡ius, tarp jų ir 2017 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymÄ (t. 2, b. l. 82-83). Teisminio nagrinėjimo metu tiek ieÅ¡kovas, tiek trečiasis asmuo laikėsi kategoriÅ¡kos pozicijos, kad iki įvykio vienas kito nepažinojo, po įvykio jų nesiejo jokie kitokio pobÅ«džio asmeniniai santykiai.

Tiriant eismo įvykio dalyvių (ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens) istorijÄ dėl senesnių įvykių, remiantis draudimo bendrovės pateiktais ir teismo iÅ¡reikalautais VÄ® Regitros duomenimis nustatyta, kad abu dalyviai turėjo panaÅ¡ių autoįvykių, kad ieÅ¡kovas su trečiuoju asmeniu, dar iki įvykio (įvykis įvyko 2018 m. kovo 8 d.), t. y. 2017 m. liepos 19 d. buvo sudaręs transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorį, kuomet trečiasis asmuo P. A. L. iÅ¡ ieÅ¡kovo pirko BMW markės automobilį.

Taip pat nustatyta, kad be minėtos sutarties, eismo įvykio dalyviai iki įvykio, t. y. 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo sudarę dar vienÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, remiantis kuria trečiasis asmuo P. A. L. pardavė ieÅ¡kovui N. M. taip pat BMW markės automobilį.

29. IeÅ¡kovas, duodamas paaiÅ¡kinimus dėl 2017 m. liepos 19 d. sutarties sudarymo iÅ¡ pradžių laikėsi pozicijos, kad galimai Å¡iÄ sutartį už jį sudarė tėvas R. M., tačiau posėdžio metu susipažinęs su Å¡ia sutartimi jau tvirtino, kad galimai Å¡iÄ sutartį pasirašė jis.

30. Bylos nagrinėjimo metu siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti esmines 2017 m. liepos 19 d. sutarties sudarymo aplinkybes, buvo apklaustas liudytojas R. M. (ieÅ¡kovo tėvas). Teismas kritiÅ¡kai vertina Å¡io liudytojo parodymus, nes pirmiausia, Å¡is asmuo yra artimas ieÅ¡kovo giminaitis, suinteresuotas ieÅ¡kovui palankių parodymų davimu. Antra, Å¡io liudytojo parodymai iÅ¡ esmės nebuvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s. Tvirtindamas, kad jis pasirašė už sÅ«nų 2017 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį ir nuvarė automobilį pirkėjui, pastarasis negalėjo iÅ¡samiai paaiÅ¡kinti, kam ir kur jis nuvarė automobilį, kaip atrodė pirkėjas, kiek laiko vyko automobilio apžiÅ«ra, už kokiÄ kainÄ buvo parduotas automobilis, kaip vyko atsiskaitymas, kas užpildė pirkimo-pardavimo sutartį, kodėl sÅ«nus pats negalėjo pasiraÅ¡yti Å¡ios sutarties ir kitų esminių dalykų.

Taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti kokiu pagrindu pasiraÅ¡ydavo už sÅ«nų nesant tokiems veiksmams iÅ¡duoto sÅ«naus įgaliojimo. Trečia, tokie liudytojo parodymai prieÅ¡tarauja paties ieÅ¡kovo parodymams, duotiems 2021 m. spalio 19 d. posėdžio metu, remiantis kuriais jis patvirtino, kad pats pasirašė 2017 m. liepos 19 d. sutartį, įrašė sutartyje savo vardÄ ir pavardę. Taip pat prieÅ¡tarauja trečiojo asmens parodymams, duotiems to paties posėdžio metu, kad 2017 m. liepos 19 d. sutartį sudarė su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovo tėvo nepažįsta, pirmÄ kartÄ pamatė teisme.

31. Pažymėtina, kad naujai nagrinėjant bylÄ tiek ieÅ¡kovui, tiek trečiajam asmeniui buvo užduotas klausimas apie kitus galimus jų sudarytus tarpusavio sandorius, į kurį atsakydami abu asmenys laikėsi kategoriÅ¡kos pozicijos, kad jokių kitų sandorių jie nebuvo sudarę, o 2017 m. liepos 19 d. sutarties sudarymo metu vienas kito neįsiminė bei ginčo įvykio metu vienas kito neatpažino. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti esmines bylos aplinkybes iÅ¡ VÄ® Regitros buvo iÅ¡reikalauti duomenys apie visus ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sudarytus transporto priemonių pirkimo-pardavimo sandorius bei nustatyta, kad be minėtos 2017 m. liepos 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, eismo įvykio dalyviai iki įvykio, t. y. 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo sudarę dar vienÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, remiantis kuria trečiasis asmuo P. A.

L. pardavė ieÅ¡kovui N. M. taip pat BMW markės automobilį. Apie Å¡iÄ sutartį nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo, duodami paaiÅ¡kinimus po priesaika, nenurodė duomenų. Papildomai iÅ¡klausius ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus dėl Å¡io sandorio sudarymo, pastarieji tvirtino neatsimenantys, kad bÅ«tų sudarę Å¡iÄ sutartį, ir toliau laikėsi pozicijos, kad vienas kito nepažinojo iki įvykio.

32. Pažymėtina, kad tiek pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ , tiek naujai nagrinėjant bylÄ trečiasis asmuo piktybiÅ¡kai vengė atvykti į teismÄ ir duoti paaiÅ¡kinimus teismui, dėl ko jam buvo skirta piniginė bauda. Trečiojo asmens dalyvavimÄ teismo posėdyje pavyko užtikrinti iÅ¡imtinai tarpininkaujant ieÅ¡kovui ir jo atstovei, kurie informuodavo trečiÄ jį asmenį apie posėdžio vietÄ ir laikÄ bei pareigÄ atvykti į teismÄ .

33. Be to, kaip nustatė ir detaliai aprašė draudikas, pateikdamas 2019 m. vasario 7 d. procesinius prašymus dėl susijusių įrodymų pateikimo, ieškovas yra turėjęs eismo įvykių su asmenimis, kurie turėjo įvykių ir su trečiuoju asmeniu P. A. L.

34. Visuma minėtų duomenų, teismo vertinimu, sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad eismo įvykio dalyviai labiau tikėtina sÄ moningai nutylėjo jiems nepalankiÄ informacijÄ apie sudarytas transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis bei tokiu bÅ«du elgėsi nesÄ Å¾iningai.

35. Vertinant eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimus apie įvykio aplinkybes, pažymėtina, kad trečiasis asmuo P. A. L. 2018 m. kovo 13 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad važiuojant tiesiai, 45 km/val. greičiu, iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡Å¡oko automobilis VW TOURAN. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pažymėjo, kad neturi jokių ryÅ¡ių su kitais eismo dalyviais (t. 1, b. l. 26). PirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ teisme, trečiasis asmuo P. A. L. paaiÅ¡kino, kad automobilį pamatė, kuomet iki jo buvo likę nuo 7 iki 14 metrų, jo greitis buvo 45-50 km/val., po susidÅ«rimo riedėjo toliau, nusuko link kelkraščio.

Dėl to, ar automobilis iÅ¡Å¡oko ar ne, neatkreipė dėmesio, negali pasakyti, ar automobilis stovėjo ar judėjo. Naujai nagrinėjant bylÄ trečiasis asmuo parodė, kad važiavo 50-53 km/val. greičiu, po įvykio riedėjo, sustojo Å¡alia kelkraščio deÅ¡inėje pusėje, ieÅ¡kovo automobilio priekinis ratas buvo ant pagrindinio kelio; siekiant iÅ¡vengti susidÅ«rimo į kairę pusę nepasuko, nors nebuvo kliÅ«ties, negalėjo pasakyti kodėl. Iki susidÅ«rimo nestabdė automobilio, po smÅ«gio pradėjo stabdyti.

Naujai nagrinėjant bylÄ trečiasis asmuo tvirtino, kad iÅ¡ esmės nemato jokio skirtumo, ar automobilis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ Å¡alutinio kelio ar iÅ¡važiavo. Pažymėtina, kad kaskart duodamas paaiÅ¡kinimus trečiasis asmuo pateikė skirtingÄ informacijÄ apie automobilio greitį, taip pat naujai nagrinėjant bylÄ vengė atsakymų į esminius klausimus, teigdamas, kad nieko neatsimena. Taip pat pažymėtina, kad trečiasis asmuo negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl važiuodamas 45-53 km/val. greičiu ir esant atstumui iki kito automobilio 7-14 metrų, nesiėmė jokių veiksmų eismo įvykiui iÅ¡vengti, tai yra nestabdė automobilio, nebandė pasukti vairo, nors jokios kliÅ«ties Å¡iam veiksmui atlikti ir nebuvo.

36. IeÅ¡kovas N. M. 2018 m. kovo 12 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį ir užkiÅ¡o keliÄ automobiliui, važiuojančiam pagrindiniu keliu. RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pažymėjo, kad neturi jokių ryÅ¡ių su kitais eismo dalyviais (t. 1, b. l. 13). 2019 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu apklaustas ieÅ¡kovas N. M. teigė, kad iÅ¡važiavo iÅ¡ Å¡alutinio kelio, pristabdė, bet nesustojo, maÅ¡ina riedėjo, bet greitis nebuvo 20-30 km/val., per daug iÅ¡kiÅ¡o automobilio priekį, kliÅ«ties nematė, matomumas buvo prastas (Å¡lapdriba), po kelių sekundžių pajuto smÅ«gį, kad jis kaltas dėl eismo įvykio.

Pažymėtina, kad raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose ieÅ¡kovas nenurodė duomenų, kad iki eismo įvykio bÅ«tų stabdęs automobilį. 2021 m. spalio 19 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas N. M. apie eismo įvykį papildomai paaiÅ¡kino, kad iÅ¡važinėjo iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį keliÄ . Važiuodamas sustojęs nebuvo, riedėjo, važiavo nuo 5 iki 10 km/val. greičiu, su trumpomis Å¡viesomis. Galimai per daug iÅ¡kiÅ¡o automobilį, pajuto smÅ«gį į kairės pusės priekinę dalį.

Automobilio priekinę dalį užmetė į kelkraščio dešinę pusę, galinė dalis liko šalutiniame kelyje. Po avarijos automobilis BMW liko pagrindinio kelio važiavimo juostoje.

37. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, 2019 m. rugpjūčio 29 d. buvo atlikta ekspertizė ir pateiktas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, jog susidÅ«rimo metu automobilis VW TOURAN tikėtinai stovėjo, kas prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimams, kas jis sustojęs nebuvo, taip pat trečiojo asmens paaiÅ¡kinimams, kad automobilis iÅ¡Å¡oko. Ekspertizės akte nurodoma, kad transporto priemonių sugadinimai nenurodo jų padarymo laiko bei eismo įvykio vietos, o transporto priemonių padėtys po susidÅ«rimo nefiksuotos matmenimis, todėl iÅ¡ esamų duomenų negalima nustatyti, ar vairuotojų nurodytos aplinkybės, o bÅ«tent automobilių susidÅ«rimo vieta, laikas ir pan. techniniu požiÅ«riu yra pagrįsti.

Taigi teismo ekspertas, turintis specialių žinių, kaip ir draudiko ekspertai, priėjo nuoseklios išvados, kad susidūrimo metu automobilis VW stovėjo, nes nėra pėdsakų, kurie turėjo susiformuoti, jei automobilis VW būtų judėjęs. Teismo posėdyje apklaustas ekspertas detaliai pagrindė, kaip buvo nustatyta, jog transporto priemonė VW susidūrimo metu stovėjo, tokiu būdu pagrįsdamas savo ekspertizės akte pateiktas išvadas. Ekspertas, atsakydamas į klausimus paaiškino, kad ekspertizės akto išvada dėl transporto priemonės greičio nėra prielaida.

Taip pat paaiÅ¡kino kaip buvo nustatyta, kad automobilis VW eismo įvykio metu stovėjo. Jo teigimu, buvo užfiksuoti bÅ«tent statiniai pėdsakai, kurie leido daryti iÅ¡vada dėl automobilio VW greičio eismo įvykio metu. Ekspertas paaiÅ¡kino, kad statiniai pėdsakai gali atsirasti automobiliui stovint arba judant itin nežymiai: ar buvo 0,5 ar 0,1 kilometro. Teismo vertinimu, atliktos ekspertizės iÅ¡vados paneigia ieÅ¡kovo teiginius apie tai, kad susidÅ«rimo metu jis judėjo (kad ir nedideliu ~5km/h greičiu), taip pat trečiojo asmens teiginius, kad automobilis į pagrindinį keliÄ iÅ¡Å¡oko.

38. Akivaizdu, kad tokie nenuoseklÅ«s ir neiÅ¡samÅ«s eismo dalyvių parodymai, prieÅ¡taraujantys eksperto iÅ¡vadoms, nustatytos jų tarpusavio sÄ sajos, sudaro pakankamÄ pagrindÄ teigti, kad dalyviai eismo įvykio metu elgėsi nesÄ Å¾iningai ir keičia parodymus.

39. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, jog draudimo bendrovė nesikreipė su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo eismo dalyviams pradėjimo, nekeičia pirmiau iÅ¡dėstyto įrodymų visumos vertinimo bei padarytų iÅ¡vadų. Draudimo bendrovė neturi pareigos visais atvejais kreiptis į teisėsaugos institucijas su pareiÅ¡kimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Kaip minėta, civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių, tačiau ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004).

Nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visuma, kaip jau minėta pirmiau, leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad eismo įvykis įvyko kitomis, nei ieÅ¡kovo nurodomos, aplinkybėmis, dėl ko jo nėra pagrindo pripažinti draudžiamuoju.

40. Pagal Draudimo įstatymo 96 straipsnio nuostatas, draudikas turi tik pagrįsti savo atsisakymo mokėti iÅ¡mokÄ pagrindÄ , Å¡iuo atveju turi įrodyti, kad nėra bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ne įrodyti, kokiomis iÅ¡ tiesų aplinkybėmis įvyko įvykis ar kad asmenys padarė nusikalstamÄ veikÄ . Todėl nesutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, jog aptartos teisės aktų nuostatos įtvirtina pareigÄ draudikui įrodyti buvus inscenizuotÄ eismo įvykį ar kad eismo įvykio dalyviai tyčia pateikė iÅ¡galvotus duomenis apie įvykį.

Draudėjams pateikus ne visÄ informacijÄ apie įvykusį eismo įvykį, nėra galimybės objektyviai nustatyti kaltojo asmens bei civilinės atsakomybės sÄ lygų. Draudimo sutarties sudarymo metu galiojusių Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.17 punktas numatė, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, o nuostoliai nėra atlyginami, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti iÅ¡mokÄ ar jÄ padidinti, suklastojo arba pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir (ar) jo padarinius.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo įvykį pripažinti draudžiamuoju ir iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nes tai prieÅ¡tarautų TPVCAPDÄ® 3 straipsnio 1 daliai, Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalies 1 punktui, Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 8.1.17 bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems sÄ Å¾iningumo, teisingumo principams.

41. Dėl kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės priimam sprendimui.

42. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo N. M. ieškinys atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

44. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys atmetamas, todėl sprendžiamas klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Atsakovė už apeliacinį skundÄ sumokėjo 17,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir 400,00 Eur avansÄ už ekspertizės atlikimÄ , iÅ¡ viso patyrė 417,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių atlyginimas atsakovei priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo.

45. Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 23,42 Eur bei virÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (5,00 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 23,42 Eur iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 417,00 Eur (keturi Å¡imtai septyniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 23,42 Eur (dvideÅ¡imt trijų eurų ir 42 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jelena Leščinskienė