fe509693-e838-4991-ba7b-acec6649b6fb · Klaipėdos apygardos teismas

                                   Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-421-174/2012      Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00485-2011-5        Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 40.1.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. liepos 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėdama UAB (duomenys neskelbtini) l. e. direktoriaus pareigas S. B. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarimo, kuriuo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 413 straipsnio 1 dalį 6 000 Lt bauda, n u s t a t ė: 2011 m. birželio 17 d.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vyresnysis darbo inspektorius Alfredas JanuÅ¡auskas S. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, vadovaudamas UAB (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), kur vykdoma medienos pjaustymo ir obliavimo veikla, laikotarpiu nuo 2011-05-18 iki 2011-05-20 leido nelegaliai dirbti S. A., gim. (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2011-05-19 iki 2011-05-20 leido nelegaliai dirbti L.

T., gim. (duomenys neskelbtini), t. y. leido dirbti Å¡iems asmenims, nesudaręs su jais darbo sutarčių, neiÅ¡davęs darbo pažymėjimų, nepranešęs VSDFV Å ilutės skyriui apie jų priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais S. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 99 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 413 straipsnio 1 dalyje.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 17 d. nutarimu S. B. pripažino kaltu padarius ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytÄ administracinį teisės pažeidimÄ ir paskyrė jam 6 000 Lt baudÄ .Apeliaciniu skundu UAB (duomenys neskelbtini) l. e. direktoriaus pareigas S. B. praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarimÄ kaip nepagrįstÄ bei neteisėtÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jam nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, sudėties.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byla bÅ«tų iÅ¡spręsta teisingai.

Å ioje byloje įrodymų tyrimas buvo atliktas netinkamai. Teismas priėmė nutarimÄ vadovaudamasis vien tik Valstybinės darbo inspekcijos pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, paaiÅ¡kinimais, nepagrįstai iÅ¡ esmės paneigdamas jo – S. B. – bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, raÅ¡ytinius įrodymus. Teismas skundžiamÄ nutarimÄ priėmė turėdamas iÅ¡ankstinę nuostatÄ , suformuotÄ Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-06 nutartyje, kuria buvo panaikintas Å ilutės rajono apylinkės teismo 2011-11-07 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylÄ , nesant jo veikoje ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, siekdamas iÅ¡taisyti nekvalifikuotus valstybės tarnautojų padarytus pažeidimus bei pateisinti jų veiksmus ir nesant pažeidimo patraukti asmenį atsakomybėn. IÅ¡ bylos medžiagos akivaizdu, kad bylÄ nagrinėjęs teismas visiÅ¡kai nesuprato, kÄ tiria ir kokias aplinkybes reikia nustatyti.

Teismui yra nežinomi ir nesuprantami teisiniai santykiai, savarankiÅ¡kų Å«kio subjektų samprata, jų veikla ir formos, t. y. teismas nepagrįstai ir neteisėtai sutapatino du savarankiÅ¡kus juridinius asmenis – L. G. individualiÄ Ä¯monę (toliau L. G. IÄ®) ir UAB (duomenys neskelbtini), bei neteisėtai nubaudė UAB (duomenys neskelbtini) direktorių.S. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nustatyta, jog tame pačiame kaime, tame pačiame pastate veikia dvi įmonės – L.

G. IÄ® ir UAB (duomenys neskelbtini). Abiejų Å¡ių įmonių darbo pobÅ«dis susijęs su medienos apdirbimu, kiekviena įmonė turi savarankiÅ¡kus užsakymus, savarankiÅ¡kas sutartis su verslo partneriais, kurias ir vykdo. Jokie teisės aktai neriboja dviem įmonėms veikti tose pačiose patalpose, naudoti tÄ pačiÄ Ä¯rangÄ . Å iuo atveju svarbiausia yra tai, kad įmonės veikia teisėtai, vykdo teisės aktų nustatytÄ veiklÄ , moka mokesčius valstybei.Teismo nustatyta, kad Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) dirbo 6 asmenys.

Kiti du darbuotojai L. T. ir S. A. dirbo L. G. IĮ. Minėta, kad Valstybinė darbo inspekcija patikrino tik UAB (duomenys neskelbtini), tuo tarpu L. G. IĮ nebuvo tikrinama. Niekas ir niekada neginčijo, kad L. T. ir S. A. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo, kad su jais darbo sutartis nėra sudaryta. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad minėti asmenys dirbo L. G. IĮ. Net ir praėjus metams po patikrinimo S. A. tebedirba L. G. IĮ. Darbo teisinius santykius patvirtina teismui pateikti duomenys – darbo sutartis, darbuotojų paaiškinimai, be to, iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad S. A. dėl darbo tarėsi su L.

G.. Todėl teismo samprotavimai, kad paminėti asmenys dirbo UAB (duomenys neskelbtini), yra neteisėti, nepagrįsti jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais.Apeliantas pažymi, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi ne tik pareigÅ«nų, suraÅ¡iusių administracinių teisės pažeidimų protokolÄ , bet ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2917/2009, N575-322/2011).

Teismo posėdžio metu kaip liudytojai apklausti L. T. ir S. A. patvirtino, kad atėjo dirbti į patalpas, kuriose veikė ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau dėl darbo sutarties sÄ lygų buvo tartasi su L. G.. Minėti liudytojai yra (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai, jiems yra žinoma, kad bÅ«tent tame pastate yra ir UAB (duomenys neskelbtini) patalpos, tačiau jie patvirtino, kad dėl darbo tarėsi su L. G. ir su jos įmone pasirašė darbo sutartis. Apeliantui nesuprantama, dėl kokių priežasčių teismas vertino tik raÅ¡ytinius liudytojų paaiÅ¡kinimus, o iÅ¡samius žodinius paaiÅ¡kinimus atmetė.

Tuo labiau, kad liudytojai paaiÅ¡kino, jog patikrinimÄ atlikę valstybės tarnautojai, t. y. Valstybinės darbo inspekcijos ir „Sodros“ atstovai ėmė paaiÅ¡kinimus ir nurodė, kÄ reikia paraÅ¡yti. Savo paaiÅ¡kinimuose S. A. ir L. T. aiÅ¡kiai nurodė, kad jie UAB (duomenys neskelbtini) nedirba, o apie darbo santykius, t. y. su kuo tarėsi dėl darbo bei su kuo sudarė darbo sutartį, valstybės tarnautojai klausimų nepateikė, todėl raÅ¡ydami paaiÅ¡kinimus apie tai jie savarankiÅ¡kai neparašė.

Tačiau Å¡ios aplinkybės buvo iÅ¡siaiÅ¡kintos teismo posėdžio liudytojams S. A. ir L. T. aiÅ¡kiai nurodžius, kad jie dėl darbo tarėsi ne su UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, o su L. G.. Tuo tarpu apeliantui nesuprantamas, kodėl ir kuo remdamasis teismas padarė prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.Apelianto skunde pažymima, jog vien tik raÅ¡ytiniai liudytojų paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai atmetęs iÅ¡samius liudytojų parodymus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, pagal kuriÄ teisme apklausiamų asmenų parodymai yra vieninteliai ir esminiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N662-8466/2009, N57S-881/2009, N575-684/2009), ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.Antra, kaip minėta, UAB (duomenys neskelbtini) ir L.

G. IÄ® veiklÄ vykdo tame pačiame pastate, todėl apeliantui nesuprantama teismo iÅ¡vada, jog, atsižvelgiant į tai, kad jį ir L. G. sieja artimi giminystės ryÅ¡iai, tai L. T. ir S. A. darbo sutartys bei praneÅ¡imai „Sodrai“ buvo pasiraÅ¡yti atgaline data, neva taip siekiant pagrįsti jo pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ . Tokia teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta ir neteisėta, Å¡iÄ prielaidÄ patvirtinančių įrodymų nėra. Liudytojai S. A. ir L. T. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog dirbo patalpose, kuriose veiklÄ vykdo ir UAB (duomenys neskelbtini), o dėl darbo užmokesčio bei kitų darbo sutarties sÄ lygų tarėsi su L.

G. IÄ® savininke L. G., kadangi jos įmonėje jie ir buvo įdarbinti. S. B. neaiÅ¡ku, kodėl teismas atmetė kaip niekinę ir visiÅ¡kai nevertino jo pateiktos panaudos sutarties dėl medienos apdirbimo įrenginių. Tokia teismo iÅ¡vada suponuoja, jog teismas nagrinėdamas bylÄ visiÅ¡kai nesiekė suprasti, jog veikia du skirtingi savarankiÅ¡ki Å«kio subjektai. S. B. aiÅ¡kina, jog dokumentai dėl L. G. įmonės buveinės perkėlimo UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu bei jos perregistravimo buvo parengti ir pasiraÅ¡yti dar 2009 metais, t. y. dar 2009 m. dvi įmonės buvo perkeltos ir registruotos tose pačiose patalpose, jos nuolatos veikė kaip savarankiÅ¡ki Å«kio subjektai, kurie turi savarankiÅ¡kas sutartis, užsakymus, pirkimus ir pardavimus, gamybÄ ir t. t su trečiaisiais asmenimis.

Šių asmenų sutapatinti teismas neturėjo teisės. Abu juridiniai asmenys mokesčius valstybei moka atsižvelgiant į veiklos rezultatus, ir jie nėra sutapatinami, kaip mokami vieno juridinio asmens. Kaip minėta, tikrinta buvo UAB (duomenys neskelbtini), kurioje du darbuotojai, t. y. S. A. ir L. T., nei patikrinimo metu, nei po to nedirbo. Jie nuo įdarbinimo momento dirbo L. G. IĮ, kuri nebuvo tikrinta. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, valstybės tarnautojai net nenustatinėjo, kur patikrinimo metu dirbo minėti darbuotojai.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad teismo iÅ¡vada, jog minėti veiksmai buvo padaryti siekiant pagrįsti jo – S. B. – pasirinktÄ gynybos pozicijÄ , pagrįsta tik teismo iÅ¡ankstine nuostata bei siekiu pateisinti valstybės tarnautojų veiksmus ir neteisėtai papildyti valstybės biudžetÄ , žlugdyti mokesčių mokėtojÄ ir privesti jį prie bankroto.Trečia, teismas padarė niekuo neparemtÄ prielaidÄ , jog L. T. ir S. A. darbo sutartys bei praneÅ¡imai „Sodrai“ buvo pasiraÅ¡yti atgaline data dėl to, kad jį su L.

G. sieja giminystės ryÅ¡iai, todėl neva tokiais veiksmais buvo siekiama pagrįsti jo – S. B. – pasirinktÄ gynybos pozicijÄ . Tačiau prielaidomis teismo nutarimas negali bÅ«ti grindžiamas.S. B. aiÅ¡kina, jog ta aplinkybė, kad jis ir L. G. augina sÅ«nų, nerodo, kad jie yra giminės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.130 straipsnis apibrėžia giminystės sÄ vokÄ (yra kraujo ryÅ¡ys tarp asmenų, kilusių vienas iÅ¡ kito arba iÅ¡ bendro protėvio). Todėl teismo iÅ¡vada, kad neva jis ir L.

G. yra susiję giminystės ryÅ¡iais ir dėl to neva buvo suinteresuoti pateikti „Sodrai“ darbo sutartis bei praneÅ¡imus atgaline data, paneigia teismo pareigÄ priimant sprendimÄ remtis tik įstatymu, o ne Å¡aliÅ¡ku samprotavimu. Kita vertus, net jeigu jie ir bÅ«tų sutuoktiniai, tai teismui neleistų daryti tokių prielaidų įrodinėjant administracinio teisės pažeidimo sudėtį.S. B. aiÅ¡kina, kad tiek institucija suraÅ¡ydama protokolÄ , tiek teismas turėjo suprasti, kad jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko.

Iš teismo nustatytų aplinkybių galima suprasti tai, jog L. G. IĮ atsakingas darbuotojas ar pati šios įmonės savininkė pažeidė teisės aktų reikalavimus –pavėlavo pranešti „Sodrai“ apie įdarbintus asmenis. Todėl apeliantui neaišku, kodėl Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai netyrė L. G. veiksmų, nevertino jų teisėtumo ir jai nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, jei tam buvo pagrindas. S. B. teigimu, nesant jo neteisėtų veiksmų bei kaltės, dėl nesamo pažeidimo būtent jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.Ketvirta, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Apelianto teigimu, Å¡iuo atveju teismas vadovavosi kaltumo prezumpcija ir bÅ«tent jis privalėjo įrodinėti, kad jokio pažeidimo nepadarė ir yra nekaltas.

Tačiau teismas jį nubaudė už tai, ko nepadarė.Apelianto teigimu, teismas, turėdamas iÅ¡ankstinę nuostatÄ dėl bylos baigties, pateiktus įrodymus vertino Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai. S. B. nuomone, teismo konstatavimas, jog ta aplinkybė, kad jis gyvena su L. G. ir dėl to neva „Sodrai“ atgaline data buvo pateiktos darbo sutartys ir praneÅ¡imai, jam, kaip piliečiui, kurio konstitucinės teisės teismo turėtų bÅ«ti ginamos, yra visiÅ¡kai nesuprantamas ir, S. B. nuomone, kvailas bei rodantis teismo nesugebėjimÄ atskirti įrodinėtinų ir vertintinų faktinių aplinkybių tokio pobÅ«džio bylose.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija skelbia, jog visos abejonės yra vertinamos įtariamojo naudai, todėl teismo iÅ¡vada, jog neva dokumentai buvo pasiraÅ¡yti atgaline data, yra nepagrįsta nei tiesioginiais, nei Å¡alutiniais įrodymais. Toks teismo vertinimas paneigia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo esmę, kartu suponuoja iÅ¡vadÄ , jog toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl priimtas nutarimas turi bÅ«ti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.Apeliantas S. B. aiÅ¡kina, jog Å¡ioje byloje nuo pat pradžios buvo tvirtinama, jog L.

T. ir S. A. nedirbo ir nedirba UAB (duomenys neskelbtini), buvo pateikti visi reikalingi duomenys apie Å¡ių asmenų darbÄ kitoje įmonėje bei duomenys, kad tose pačiose patalpose veiklÄ vykdo du savarankiÅ¡ki Å«kio subjektai. Tačiau Å¡ių duomenų bylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas nevertino, kaip to reikalauja įstatymas.Teismas visiÅ¡kai neįvertino fakto, kad Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojas A. JanuÅ¡auskas visiÅ¡kai nebuvo pasirengęs tinkamai ir kvalifikuotai atlikti UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimÄ , t. y. jis net nežinojo, kÄ tikrinti, nežinojo (nors tai yra vieÅ¡a informacija), kokios įmonės vykdo veiklÄ tose patalpose, nekvalifikuotai, neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai rinko bylos nagrinėjimui bÅ«tinÄ informacijÄ .

Minėtas dabar jau buvęs darbuotojas formaliai vykdė įstatymo jam pavestas funkcijas, visapusiÅ¡kai neiÅ¡tyrė galimo pažeidimo aplinkybių, bei siekdamas suklaidinti teismÄ pateikė teismui tikrovės neatitinančius duomenis – neiÅ¡samius L. G. IÄ® darbuotojų paaiÅ¡kinimus, be to, nesurinko ir kitų bÅ«tinų duomenų. Tačiau apeliantui labiausiai kelia abejones tai, kad teismas, turėdamas pareigÄ tinkamai ir visapusiÅ¡kai įvertinti byloje surinktus įrodymus, įvertinti visus teisinius santykius, subjektus, jų statusÄ , nustatyti, ar yra administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, t. y. objektas, neteisėta veika, subjektas, kaltė, to nepadarė.

S. B. teigimu, jis jokios neteisėtos veikos nepadarė – jo vadovaujamoje įmonėje nelegaliai asmenys nedirbo (patikrinimo metu rasti asmenys dirbo L. G. IÄ®), dėl to, kad apie minėtų asmenų įdarbinimÄ â€žSodrai“ L. G. IÄ® atsakingas asmuo pranešė pavėluotai, jis nėra atsakingas ir negali atsakyti už tai, ko nepadarė. Kodėl tuo metu nebuvo tikrinama L. G. IÄ®, jam yra nesuprantama ir nežinoma.Penkta, teismas rėmėsi vien tik 2011 m. birželio 17 d. Valstybinės darbo inspekcijos administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame neaiÅ¡ku kuo remiantis paraÅ¡yta, jog UAB (duomenys neskelbtini) nesudarė darbo sutarčių su L.

T. ir S. A.. Kaip minėta, Å¡ie asmenys nebuvo įdarbinti UAB (duomenys neskelbtini), jie nuo 2011-05-20 dirba L. G. IÄ®.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veikÄ kvalifikuoti pagal ATPK 413 straipsnį, o darbÄ vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Kaip minėta, tose pačiose patalpose veikė dvi įmonės, todėl natÅ«ralu, kad darbuotojai gali pereiti iÅ¡ vienos patalpos į kitÄ , tačiau jų darbo sÄ lygos bei darbo pobÅ«dis skiriasi. Nepaisant to, kad tame pačiame pastate yra dvi įmonės, buvo patikrinta tik viena iÅ¡ jų. S. B. pažymi ir tai, kad L. G. savo paaiÅ¡kinime nurodė, jog A. A. ir L. T. buvo įdarbinti jos individualioje įmonėje. Todėl siekiant nustatyti administracinio teisės pažeidimo subjektÄ , patikrinimas privalėjo bÅ«ti atliktas abiejose įmonėse, t. y.

UAB (duomenys neskelbtini) ir L. G. IÄ®, tačiau tai nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog administracinio teisės pažeidimo byla turi bÅ«ti nutraukta.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. S. B. teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog jo veikoje yra ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, rėmėsi tik Valstybinės darbo inspekcijos atstovo parodymais, ignoravo kitus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, visiÅ¡kai neatsižvelgė į jo paaiÅ¡kinimus bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ nutarimÄ , kuris turi bÅ«ti panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, sudėties.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas ArÅ«nas Džiugas praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nutarimÄ palikti galioti, o S. B. apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tÅ«kstančių iki deÅ¡imties tÅ«kstančių litų.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant Å¡io kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ ; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbÄ , atsako įstatymų nustatyta tvarka.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veikÄ kvalifikuoti ATPK 413 straipsnio pagrindu, o darbÄ vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad darbo sutarties nepasiraÅ¡ius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – raÅ¡ytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sÄ lygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylÄ nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus.Iš Protokolo ir 2011-05-20 Nelegalaus tyrimo akto Nr. NDA 0314-0035 matyti, kad 2011 m. gegužės 20 d.

VDI Klaipėdos skyriaus inspektoriui Alfredui JanuÅ¡auskui ir VSDFV Å ilutės skyriaus vyresniajai įmokų apskaitos specialistei E. Å . atlikus patikrinimÄ S. B. vadovaujamoje UAB (duomenys neskelbtini), kur vykdoma medienos pjaustymo ir obliavimo veikla, S. B. priklausančiame gamybiniame padalinyje, be kitų ten dirbusių asmenų, buvo rasti dirbantys S. A. ir L. T.. S. A. dirbo prie medienos staklių, L. T. dirbo prie suvirinimo darbų (medienos apdirbimo staklių remonto).2011-05-20 Nelegalaus tyrimo akte Nr. NDA 0314-0035 nurodyta, kad 2011-05-20 8–10 val. patikrinus visus tuo metu UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujamoje S. B., dirbusius asmenis, nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo 8 darbuotojai, iÅ¡ jų 6 darbuotojai pateikė darbo pažymėjimus, kiti du, t. y.

S. A. ir L. T., darbo pažymėjimų nepateikė. Šie asmenys, remiantis „Sodros“ duomenų bazės duomenimis, šioje įmonėje nebuvo įdarbinti. Įmonės savininkė L. G. nurodė, kad su L. T. darbo sutartis sudaryta nebuvo, dėl S. A. nurodė, kad sutartis nebuvo įforminta „Sodroje“. L. T. ir S. A. neišduoti antrieji darbo sutarčių egzemplioriai ir darbo pažymėjimai. S. A. pripažino, kad dirba nuo 2011-05-18, o L. T. teigė, kad dirba suvirinimo darbus paprašytas savininkės padėti (b. l. 8–9).L.

G. savo paaiÅ¡kinimuose Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad praneÅ¡imo „Sodrai“ dėl S. A. įdarbinimo laiku neperdavė dėl blogos savijautos (b. l. 4), dėl L. T. nurodė, kad jis 2011-05-20 UAB (duomenys neskelbtini) ceche taisė įrenginį, su juo Å¡i įmonė darbo sutarties nebuvo sudariusi (b. l. 5).IÅ¡ į bylÄ pateiktų „Sodros“ duomenų apie UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-05-20 dirbusius asmenis matyti, kad S. A. ir L. T. Å¡ios įmonės darbuotojų sÄ raÅ¡e nėra (b. l. 10);

UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutarčių registravimo žurnale duomenų apie darbuotojus S. A. ir L. T. nėra (b. l. 29–30). S. A. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad dėl darbo UAB (duomenys neskelbtini) tarėsi su L. G., susitarė dirbti nuo 2011-05-18 darbininku už 800 Lt atlyginimÄ per mėnesį, dirba 8 val. per dienÄ (b. l. 13). L. T. savo raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, jog kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdė suvirinimo darbus, dėl darbo sÄ lygų ir atlyginimo nesitarė, darbo sutarties nesudarė, dirbo papraÅ¡ytas pagelbėti kaimynų Stasio ir M.

B. (b. l. 14).Nors byloje yra pateikta 2011-05-18 Darbo sutartis Nr. 1, kurioje nurodyta, kad L. G. įmonė nuo 2011-05-18 neterminuotai priėmė dirbti S. A. (b. l. 22–23), taip pat 2011-05-19 Darbo sutartis Nr. 2, kurioje nurodyta, kad ši įmonė nuo 2011-05-19 priėmė neterminuotai dirbti L. T. (b. l. 20–21), tačiau iš „Sodros“ informacijos apie gautus elektroninius socialinio draudimo pranešimus nuo 2011-05-01 iki 2011-05-31 matyti, kad pranešimai apie draudėjo L. G. įmonės apdraustuosius S. A. ir L.

T. pateikti tik 2011-05-20, nurodant, kad pranešimai pateikti pavėluotai (b. l. 12).Šie duomenys, priešingai apelianto tvirtinimui, rodo, kad tiek S. A., tiek L. T. dirbo būtent UAB (duomenys neskelbtini). Šie asmenys 2011-05-20 patikrinimo metu buvo šios bendrovės ceche – S. A. dirbo prie medžio apdirbimo staklių, L. T. suvirinimo aparatu remontavo medžio apdirbimo stakles. Nors apelianto skunde tvirtinama, kad S. A. bei L. T. buvo įdarbinti L. G. IĮ ir dirbo prie (duomenys neskelbtini) įrengimų, nes abi įmonės naudojasi tomis pačiomis patalpomis ir įrengimais, tačiau tiek S. A., tiek L.

T. savo rašytiniuose paaiškinimuose 2011-05-20 patikrinimo metu nurodė, jog jie buvo UAB (duomenys neskelbtini), be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame Šilutės rajono apylinkės teismo 2012-04-17 nutarime, tačiau tas faktas, kad patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) ceche legaliai dirbo kiti 6 būtent (duomenys neskelbtini) darbuotojai, su kuriais kartu dirbo S. A. su L. T., patvirtina, kad pastarieji taip pat dirbo šioje bendrovėje. Be to, ir pati L. G. IĮ savininkė L. G. savo rašytiniuose paaiškinimuose S. A. ir L.

T. nurodė kaip asmenis, dirbančius UAB (duomenys neskelbtini), o apklausiama kaip liudytoja bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino, kad raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl minėtų asmenų parašė patikrinimo dienÄ , t. y. 2011-05-20.Ä®vertinus Å¡iuos pirminius raÅ¡ytinius duomenis akivaizdu, kad patikrinimo metu nė vienas iÅ¡ asmenų nenurodė apie S. A. ir L. T. darbo santykius L. G. IÄ®. Remdamiesi Å¡iais pirminiais duomenimis Valstybinės darbo inspekcijos atsakingi darbuotojai ir nustatė, kad tiek S. A., tiek L.

T., dėl kurių darbo buvo suraÅ¡ytas Protokolas, dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kaip ir kiti Å¡ioje bendrovėje legaliai dirbę Å¡eÅ¡i darbuotojai, tai buvo nustatyta patikrinimo metu.Å ių pirminių raÅ¡ytinių duomenų nepaneigia teisminio bylos nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktos S. A. ir L. T. darbo sutartys, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog apie Å¡ias sutartis „Sodrai“ praneÅ¡ta pavėluotai, todėl neatmestina, kad Å¡ios sutartys bei kiti po UAB (duomenys neskelbtini) atlikto patikrinimo teismui pateikti dokumentai buvo parengti siekiant pagrįsti pažeidėjo gynybos pozicijÄ .

Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pranešimai apie draudėjo L. G. įmonės apdraustuosius S. A. ir L. T. „Sodrai“ buvo pateikti pavėluotai – 2011-05-20, t. y. po atlikto patikrinimo (tai matyti iš informacijos apie gautus elektroninius socialinio draudimo pranešimus nuo 2011-05-01 iki   2011-05-31). Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime, remiantis Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d.

įsakymo Nr. V-243 7.1 p., draudėjas, priėmęs asmenį į darbÄ , pildo 1-SD praneÅ¡imÄ â€žPraneÅ¡imas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ â€œ, nurodant praneÅ¡imo pateikimo priežastį, kodÄ ir tÄ pačiÄ dienÄ (priėmimo į darbÄ ) teikia VSDFV teritoriniam skyriui, kuriame vykdoma draudėjo apskaita. Todėl, jeigu bÅ«tų tikima apelianto versija, jog patikrinimo metu S. A. ir L. T. dirbo ne (duomenys neskelbtini), o L. G. įmonėje, tai patvirtinančių duomenų nėra, t. y. apie Å¡ių asmenų, kaip tvirtina S. B., įdarbinimÄ L.

G. IÄ® „Sodrai“ nustatytu laiku nebuvo praneÅ¡ta. Tokių duomenų pateikimas po to, kai įmonėje buvo atliktas patikrinimas ir užfiksuoti darbo santykių pažeidimai, rodo, kad S. B. žinojo, jog privalo sudaryti darbo sutartis su minėtais asmenimis, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė. L. G. paaiÅ¡kinimai dėl pavėluoto praneÅ¡imo „Sodrai“ apie S. A. ir L. T. įdarbinimÄ dėl jos blogos savijautos neÅ¡alina S. B. atsakomybės už nelegalų darbÄ , nes kiekvienos įmonės vadovo pareiga organizuoti įmonės darbÄ taip, kad bÅ«tų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi bÅ«ti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai.

L. G. paaiÅ¡kinimai dėl pavėluoto praneÅ¡imo „Sodrai“ apie S. A. ir L. T. įdarbinimÄ dėl jos blogos savijautos neÅ¡alina S. B. atsakomybės už nelegalų darbÄ , nes S. B. kaip įmonės vadovas privalėjo užtikrinti, kad darbas bÅ«tų pradedamas tik sutvarkius visus įstatymų reikalaujamus darbo santykiams bÅ«tinus dokumentus. Jau vien ta aplinkybė, jog praneÅ¡imas VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas jau po VDI Klaipėdos skyriaus inspektoriaus ir VSDFV Å ilutės skyriaus vyresniosios įmokų apskaitos specialistės atlikto patikrinimo, sudaro pagrindÄ abejoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sÄ Å¾iningumu.

Todėl apygardos teismas pritaria apylinkės teismo sprendimui tokius pažeidėjo veiksmus vertinti kaip pastarojo bandymÄ iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.Nors apeliantas teigia, jog teismas be pagrindo ignoravo kaip liudytojų S. A. ir L. T. teisme duotus parodymus apie tai, jog jie dirbo L. G. įmonėje, tačiau teismas pagrįstai nesirėmė Å¡ių asmenų teisme duotais parodymais, nes jie prieÅ¡tarauja jų pačių raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytiems duomenims. Parodymų pakeitimo teisme S. A. ir L.

T. įtikinamų argumentų nenurodė, todėl teismas pagrįstai nesirėmė jų teisme duotais parodymais, nes jie prieÅ¡tarauja anksčiau paminėtiems byloje esantiems duomenims.Nors L. T. aiÅ¡kino, jog S. B. ir L. G. papraÅ¡ytas sutiko padėti pastariesiems, todėl UAB (duomenys neskelbtini) trumpai vykdė medžio apdirbimo staklių remonto darbus suvirinimo aparatu, tačiau tokį darbÄ Ä¯monėje galėjo dirbti tik apmokytas ir instruktuotas darbuotojas, su kuriuo turėjo bÅ«ti pasiraÅ¡yta darbo sutartis.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad su L. T. darbo sutartis sudaryta nebuvo.Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, pritartina apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir S. A. bei L. T. susiklostę sutartiniai santykiai atitiko darbo sutarties požymius, todėl turėjo bÅ«ti įforminti raÅ¡ytinės formos darbo sutartimi. S. B., laikinai eidamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, leido Å¡ioje įmonėje nelegaliai dirbti S. A. ir L. T., nesudaręs su jais raÅ¡ytinės darbo sutarties, nepranešęs apie jų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ â€žSodrai“, todėl jis pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 413 straipsnio 1 dalį.Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos Å¡ios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, iÅ¡samiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

UAB (duomenys neskelbtini) l. e. direktoriaus pareigas S. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .  Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                                         Violeta Miliuvienė