fe4ea1c3-10fa-435a-b500-a0df95e1f4f1 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-699-157/2016 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03030-2012-6                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.; 2.5.10.2.4.; 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.2.4.2.; 2.5.10.5.2.; 3.1.7.; 3.1.7.5.; 3.2.4.9.6.; 3.2.4.11.; 3.2.4.12. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Senojo bokšto“ klinika ir atsakovų V. S., S. klinikos uždarosios akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdimara“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-2315-653/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Senojo bokšto“ klinika ieškinį atsakovams V.

S., S. klinikai uždarajai akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei ,,Valdimara“ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Senojo bokÅ¡to“ klinika (toliau – UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinika) 2012 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų V. S., S. klinikos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – S. klinika UAB) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdimara“ (toliau – UAB ,,Valdimara“) nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos 160 992 Eur turtinės žalos ir 28 962 Eur neturinės žalos atlyginimÄ , procesines palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

  Nurodė, kad žala, jos manymu, padaryta šiais neteisėtais atsakovų veiksmais: darbuotojų perviliojimu, klaidinančiai panašaus pavadinimo naudojimu (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 2.39 straipsnis), konfidencialios informacijos naudojimu (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis), klaidinančios informacijos skleidimu (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai).  Teigė, kad atsakovas V. S., būdamas ieškovės akcininku ir vadovu, 2009 m. spalio 12 d.

Å¡alia jos buveinės identiÅ¡ku pavadinimu – UAB „BokÅ¡to klinika“ (2010 m. sausio 1 d. pakeista į S. klinika UAB), pradėjo teikti analogiÅ¡kas, kaip ir ieÅ¡kovės, paslaugas, be kita ko, ir antrinio lygio medicinos paslaugas. Dėl Å¡ių priežasčių 2009 m. pabaigoje beveik visi (18) antrinės pagalbos specialistai perėjo dirbti į atsakovo konkurencinę įmonę, 2010 m. į atsakovo klinikÄ perėjo ir jos pacientai (virÅ¡ 500). Dėl to ieÅ¡kovė neteko finansavimo iÅ¡ Teritorinės ligonių kasos, turėjo ieÅ¡koti naujų darbuotojų, iÅ¡ naujo iÅ¡vystyti antrinio lygio paslaugas.

Pasak jos, atkurti prarastas kvotas pavyko tik 2012 metais, iki tol pacientai turėjo mokėti visÄ paslaugų kainÄ . IeÅ¡kovė tvirtino, kad taip pat buvo pakenkta jos reputacijai, geram vardui, suformuota visuomenės nuomonė, kad ji nevykdo ir nevykdys antrinio lygio paslaugų. Teigė, kad dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų ji patyrė žalÄ â€“ neteko planuotų pajamų, buvo priversta padidinti antrinio lygio specialistų atlyginimus tam, kad privilioti darbuotojus į laisvas vietas, dėl ko patyrė 142 368,99 Eur (491 571,66 Lt) netiesioginius nuostolius, 18 623,65 Eur (64 303,74 Lt) tiesioginių nuostolių (reklamos, antstoliui, teisininkams, ekspertams), taip pat neturinę žalÄ â€“ 28 962 Eur (100 000 Lt).

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovai yra atsakingi už jai padarytÄ Å¾alÄ solidariai, nes atlikdamas nesÄ Å¾iningus veiksmus, atsakovas V. S. veikė tiek savo, tiek atsakovės S. klinikos UAB interesais (daugelis prejudicinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių konstatuotos Å iaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-555-357/2010; 2013 m. gegužės 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2A-307/2013). Pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 27 d. buvo užbaigtas atsakovės S. klinikos UAB atskyrimas ir UAB „Valdimara“ buvo perduota 75,3 proc.

S. klinikos UAB turto, perduotas visas nekilnojamasis turtas, gautinos sumos, atskyrimo sÄ lygose nėra aiÅ¡kiai nurodyta kuriam po atskyrimo veiklÄ tęsiančiam subjektui priskiriama atsakovės S. klinikos UAB prievolė ieÅ¡kovei, kuri buvo jos kreditore, todėl mano, kad atsakovės UAB „Valdimara“ atsakomybė yra solidari (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 68 straipsnio 3 dalis, 2013 m. lapkričio 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-913/2013).  Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su juo nesutinka.

Teigė, kad V. S. buvo vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės įkÅ«rėjų, kuri tęsė jo pradėtÄ veikla, visas žinias, patirtį, reputacijÄ ieÅ¡kovė įgijo iÅ¡ Å¡io atsakovo. Taip pat teigė, kad visÄ informacijÄ jis įsigijo ne iÅ¡ ieÅ¡kovės, o daugybę metų dirbdamas kitose gydymo įstaigose, jokia konfidenciali informacija jam nebuvo patikėta, tuo tarpu ieÅ¡kovės nurodyta informacija yra vieÅ¡a, pacientai pasirenka gydymo įstaigÄ savo valia. Pažymėjo, kad bendras ieÅ¡kovės pacientų skaičius nesumažėjo, sumažėjo tik jos teikiamų antrinio lygio paslaugų kiekis.

Mano, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog ambulatorines korteles atsiėmę pacientai perėjo į atsakovo, o ne į kitÄ klinikÄ . IeÅ¡kovė taip pat neįrodė, kad Å¡is pavadinimas klaidino pacientus, kuriems pasirenkant gydymo įstaigÄ visiÅ¡kai nesvarbus jos pavadinimas, kad dėl atsakovo panaudoto pavadinimo ieÅ¡kovė patyrė nuostolių. Atsakovai laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovė neįrodė žalos dydžio. Teigia, kad ieÅ¡kovė reklamavosi savo nuožiÅ«ra, vykdė rinkodarÄ , siekdamas konkuruoti, o ne paÅ¡alinti atsiradusiÄ Å¾alÄ , nėra įrodymų, jog rinkodaros strategija pasikeitė dėl atsakovų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovei UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinika priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų V. S., S. klinikos UAB ir UAB ,,Valdimara“ 107 328 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , procesines palÅ«kanas bei paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.    Teismas nustatė, kad V. S., bÅ«damas vienu iÅ¡ ieÅ¡kovės steigėju, bei akcininku, taip pat bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, 2009 m. spalio 12 d.

Å¡alia ieÅ¡kovės buveinės įkÅ«rė naujÄ Ä¯monę pavadinimu UAB „BokÅ¡to klinika“; kad Å¡ios klinikos pavadinimas 2010 m. sausio 1 d. pakeistas į S. klinika UAB; kad atsakovė teikė analogiÅ¡kas, kaip ir ieÅ¡kovė, paslaugas; kad, be kita ko, teikė ir antrinio lygio medicinos paslaugas; 2009 m. pabaigoje beveik visi (18) antrinės pagalbos specialistai perėjo dirbti į atsakovo konkurencinę įmonę; kad 2010 m. perėjo ir dalis ieÅ¡kovės pacientų. Teismas pažymėjo, kad Å¡ių aplinkybių Å¡alys neginčija.   Teismas, pasisakydamas dėl neteisėtų veiksmų, susijusių su klaidingos, tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimu, pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-151-178/2011, kurioje buvo sprendžiamas ginčas pagal UAB „Senojo bokÅ¡to“ klinika ieÅ¡kinį atsakovams V.

S. bei S. klinikai UAB konstatuoti Å¡iai bylai prejudicinę reikÅ¡mę turintys faktai dėl tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo, nes teismas laikė pagrįstais ir įrodytais ieÅ¡kovės teiginius dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4, 6 punktų pažeidimo, kurių apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ sprendimo nepaÅ¡alino. Taip pat pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta teismo iÅ¡vadÄ , jog atsakovė buvo paskelbusi tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ 2009 m. gruodžio mėn. 31 d. savaitraÅ¡tyje „Šiauliai plius“, 2009 m. gruodžio 30 d. laikraÅ¡tyje „Šiaulių naujienos“, o Å¡ių publikacijų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė buvo pristatomas ne kaip savarankiÅ¡kas naujas juridinis asmuo, o siejamas su ieÅ¡kovės veiklos tęstinumu, jos antrinio lygio medicinos paslaugų rinkoje.

AnalogiÅ¡kas iÅ¡vadas teismas padarė ir dėl internetiniame puslapyje talpintos informacijos. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas konstatavo, kad prejudicinę reikÅ¡mę turintys atsakovės nesÄ Å¾iningos konkurencijos požymiai atitinka Å¡ioje byloje ieÅ¡kovės nurodytus faktÄ dėl tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimo, taip pat iÅ¡ dalies patvirtina ir klaidinančiai panaÅ¡aus pavadinimo naudojimo nesÄ Å¾iningais tikslais aplinkybę. Nagrinėdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ , susijusį su klaidinančiais panaÅ¡aus pavadinimo naudojimo atsakovių nesÄ Å¾iningais tikslais, teismas pažymėjo, kad Å iaulių apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-555-357/2010 pagal ieÅ¡kovės Z.

L. ieÅ¡kinį atsakovui V. S., trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų – UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinika, – konstatuota, kad V. S. naujai įsteigtam juridiniam asmeniui parinko klaidinamai panašų į UAB „Senojo bokÅ¡to“ klinika pavadinimÄ . Å ias aplinkybes laikė prejudiciniais faktais. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad klaidinančiai panaÅ¡aus pavadinimo naudojimo aplinkybę Å¡ioje byloje patvirtina ir ieÅ¡kovės nurodyti argumentai apie abiejų Å«kio subjektų pavadinimų panaÅ¡umÄ ir visuomenės klaidinimÄ , juos vertinant semantiÅ¡kai ir vizualiai, tiek atsižvelgiant į abiejų įmonių vykdomÄ analogiÅ¡kÄ veiklÄ , buveinių adreso panaÅ¡umÄ ((duomenys neskelbtini)), taip pat atsižvelgiant į ankščiau konstatuotus atsakovo V.

S. neteisėtus veiksmus, pristatant įmonę UAB „BokÅ¡to klinika“ ne kaip savarankiÅ¡kÄ naujÄ juridinį asmenį,                   o siejant su ieÅ¡kovės veiklos tęstinumu, jos antrinio lygio medicinos paslaugų rinkoje, taip pat pakeliant savo reputacijÄ pasitelkiant ieÅ¡kovo įdirbį medicinos rinkoje. Pažymėjo, kad tai, jog atsakovė daugiau kaip po septynių veiklos mėnesių pakeitė pavadinimÄ UAB „BokÅ¡to klinika“ į S. klinika UAB nereiÅ¡kia, kad neteisėtais veiksmais sukeltos neigiamos pasekmės iÅ¡nyko ar neatsirado, nes atsakovų tikslas pritraukti klientus, realizuotas nesÄ Å¾iningais konkurencijos veiksmais, buvo pasiektas, nepriklausomai nuo to, kad vėliau pavadinimas buvo pakeistas.

Dėl Å¡ių priežasčių konstatavo, kad faktas dėl klaidinančiai panaÅ¡aus pavadinimo naudojimo atsakovų nesÄ Å¾iningais tikslais, yra pagrįstas.Spręsdamas dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, teismas pažymėjo, kad atsakovas V. S., bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovu, pats patvirtino konfidencialios informacijos sÄ raÅ¡Ä (7 t. b. l. 117), kuriame, be kito ko, taip pat buvo pripažinta įmonės komercine paslaptimi darbuotojų darbo užmokestis, pacientų pavardės, adresai. Teismo nuomone, tai, kad jis vėliau atsisakė pasiraÅ¡yti konfidencialumo sutartį, nereiÅ¡kia, kad jis nežinojo apie jam žinomos informacijos, tiesiogiai susijusios su įmonės komercine veikla, pobÅ«dį.

BÅ«damas įmonės vadovu, atsakovas žinojo, kad Å¡iÄ informacijÄ jis turėjo naudoti tik ieÅ¡kovės veiklos tikslais, siekiant tinkamai vykdyti lojalumo pareigÄ Ä¯monei. Teismas taip pat nustatė, kad informacija, susijusi su konkrečių darbuotojų darbo užmokesčiu, nėra susijusi nei su atsakovo V. S. ankstesne darbo praktika gydymo įstaigose, nei su profesinėms žiniomis, jÄ jis sužinojo dirbdamas UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinikoje vadovu, žinojo, kad Å¡i informacija yra konfidenciali ir neturi bÅ«ti atskleista kitiems asmenis.

Anot teismo, faktas, kad atsakovas perviliojo darbuotojus, suponuoja labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , jog jis taip pat pasinaudojo konfidencialia informacija apie darbuotojų darbo užmokestį, o didelis pacientų perėjimo į atsakovo klinikÄ iÅ¡ karto po Å¡ios klinikos įsteigimo, kad buvo pasinaudota ir informacija apie ieÅ¡kovės pacientus, kurių ambulatorines korteles atsakovas prašė iÅ¡duoti pagal nurodytus pacientų sÄ raÅ¡us (2 t. b. l. 46, 47). Teismas pažymėjo, kad kitos ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas pasinaudojo informacija apie jos veiklos specifikÄ , paslaugų teikimo sÄ lygas, lėšų gavimo tvarkÄ , yra bendro pobÅ«džio ir nėra susijusios su pasinaudojimu bÅ«tent konfidencialia informacija.

Teismas taip pat nustatė ir tai, kad pacientų perėjimas į konkuruojančiÄ atsakovo klinikÄ momentas (2010 m. pirmasis pusmetis) sutapo su konstatuotais neteisėtais atsakovo veiksmais, susijusiais su nesÄ Å¾ininga konkurencija, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad, nežiÅ«rint į pacientų teisę pasirinkti gydymo įstaigÄ , pacientų apsisprendimÄ Ä¯takojo ir atsakovo nesÄ Å¾iningi veiksmai, nes jie iÅ¡eidavo iÅ¡ klinikos, sužinoję, kad jų gydytojai UAB „Senojo bokÅ¡to“ klinikoje nebedirba.

Taigi, bÅ«tent pacientus gydančių gydytojų perviliojimas į atsakovo klinikÄ , o ne klinikos vadovo asmenybė, turėjo esminės įtakos pacientų perėjimui į kitÄ gydymo įstaigÄ . Ä®vertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai tyčia atliko neteisėtus veiksmus, t. y. perviliojo ieÅ¡kovės  darbuotojus, panaudojo klaidinančiai panašų pavadinimÄ , konfidencialiÄ informacijÄ . Taip pat konstatavo, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarpu Å¡ių neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtos žalos (vienu metu netekus daugumos antrinio lygio paslaugas teikiančių specialistų bei aptarnaujančio personalo bei didelės dalies pacientų, sumažėjo ieÅ¡kovės veiklos pelningumas, siekdama atkurti prieÅ¡ tai buvusiÄ padėtį ji patyrė papildomas iÅ¡laidas).

 Teismas pažymėjo, kad esminis ginčas nagrinėjamoje byloje yra dėl žalos fakto ir jos dydžio (CK 6.249 straipsnis); kad Å¡iai aplinkybei nustatyti buvo skirta teismo ekspertizė; kad teismo ekspertė L. R. nustatė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė žalos nepatyrė; kad ieÅ¡kovė nesivadovavo iÅ¡tiestos rankos principu ir, mažėjant klinikos pajamoms, didino sÄ naudas ir dėl to patyrė tiesioginius nuostolius (637 353,95 Lt); kad laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negavo pajamų dėl TLK bazinių kainų balo vertės kritimo (8 t. b. l. 168); kad ieÅ¡kovė, siekdama paneigti ekspertizės iÅ¡vadas, pateikė raÅ¡ytinius įrodymus – UAB „BDO auditas ir apskaita“ iÅ¡vadÄ (9 t. b. l. 70-81), K.

Ambrazaičio motyvuotus iÅ¡samius atsakymus (14 t. b. l. 5-16) į atsakovų argumentus, susijusius su Å¡io specialisto pateiktos iÅ¡vados nepagrįstumu (13 t. b.l.216-219); K. Ambrazaičio 2013 m. lapkričio 19 d. iÅ¡vadÄ (3 t. b. l. 141-219) bei 2015 m. birželio 5 d. patikslintÄ iÅ¡vadÄ ; kad atsakovai, atsikirsdami į UAB „BDO auditas ir apskaita“ iÅ¡vadÄ , pateikė UAB „TaxiLink Baltic“ komentarus (9 t. b. l. 170-181). Teismas, įvertinęs 11 punkte nurodytuose dokumentuose pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus bei iÅ¡vadas, konstatavo, kad atsakovų pateikti UAB „TaxiLink Baltic“ komentarai dėl ieÅ¡kovės pateiktos UAB „BDO auditas ir apskaita“ iÅ¡vados apie atliktÄ teismo ekspertizę patvirtina (ir to neginčijo atsakovas), jog teismo ekspertė, apskaičiuodama nuostolius, naudojo netinkamÄ metodÄ , nes iÅ¡tiestos rankos principas taikomas apskaičiuojant Å«kio subjekto mokestinius rezultatus, jis negali bÅ«ti taikomas finansinėje apskaitoje.

Teismo vertinimu, dėl netinkamai pasirinkto metodo tyrimo rezultatas gali būti iškreiptas, ekspertizės akte nėra išsamiai motyvuota, kokie konkretūs netinkami administracijos veiksmai įtakojo finansinius veiklos rezultatus, taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, jog darbuotojų perviliojimo faktas ekspertizės atlikimo metu jau buvo konstatuotas atitinkamais teismų sprendimai; iš ekspertizės akto tiriamosios dalies negalima daryti išvados, jog ieškovės veiklos rezultatams 2010-2011 m. įtakos turėjo būtent TLK ir BVP rodiklių pasikeitimas, nes atitinkamų paskaičiavimų nepateikta.

  Teismas pažymėjo, kad negautų pajamų nustatymas neatsiejamai susijęs su tam tikromis prielaidomis, dėl ko yra sudėtinga objektyviai nustatyti tam tikrÄ teisingÄ patirtos tokios žalos dydį. Nors ir konstatavęs, kad ekspertizė atlikta naudojant netinkamÄ metodÄ , teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo visiÅ¡kai nesivadovauti ekspertės iÅ¡vada, nes ji paremta specialiomis žiniomis ir nėra visiÅ¡kai paneigta. Teismas atmetė Å¡alių argumentus dėl selektyviai eksperto ir specialisto pasirinktų duomenų, nes nebuvo atliktas juridinio asmens veiklos tyrimas – abu ekspertai tyrė tik tuos dokumentus, kurie jiems buvo pateikti.

Taip pat pažymėjo, kad dauguma atsakovų argumentų dėl K. Ambrazaičio iÅ¡vadų nepagrįstumo buvo paneigti K. Ambrazaičio atsakymuose (14 t. b. l. 5-16), teismo posėdžio metu jis paaiÅ¡kino, kad jis visų veiklos sÄ naudų netyrė (tyrė tik pardavimo sÄ naudas), jo iÅ¡vadoms buvo svarbus ne grynasis pelnas, o bendrasis įmonės pelnas, todėl nėra paneigta, jog bendrosios ir administravimo sÄ naudos, kurių netyrė ekspertas, taip pat netiesiogiai buvo susijusios su pelnu, gaunamu iÅ¡ antrinių paslaugų teikimo.

Spręsdamas dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo, teismas pažymėjo, kad iÅ¡ dalies pritartina atsakovui, jog nėra pakankamai duomenų spręsti, kad visos ieÅ¡kovės patirtos sÄ naudos (reklamos, teisinių paslaugų) nebuvo įprastinės veiklos sÄ naudos, bet susijusios bÅ«tent su atsakovo neteisėtais veiksmais, tuo labiau, kad advokato iÅ¡laidų, patirtų teismine tvarka nagrinėjamuose ginčuose, klausimas buvo sprendžiamas atitinamose bylose, o įmonės reklamavimas yra plačiai naudojama marketingo priemonė įmonei veikiant net ir įprastinėje konkurencinėje aplinkoje. Tačiau taip pat pažymėjo, kad papildomos iÅ¡laidos galėjo bÅ«ti patirtos, reaguojant į neteisėtus atsakovo veiksmus, siekiant atkurti buvusiÄ padėtį.

Pasak teismo, dauguma antstolių veiksmų buvo skirti klaidinančios informacijos faktui įrodyti, t. y. Å¡ios iÅ¡laidos yra procesinio pobÅ«džio ir susijusios su bylinėjimosi iÅ¡laidomis kitoje minėtoje civilinėje byloje ieÅ¡kovui renkant įrodymus, todėl šių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turėjo bÅ«ti keliams atitinkamoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad abiejų Å¡alių įrodymai nepatvirtina tikslaus realiai ieÅ¡kovės patirtos žalos dydžio, tačiau kartu nėra paneigta, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė žalÄ (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Pasisakydamas dėl priteitinos žalos dydžio teismas pažymėjo, kad K. Ambrazaičio iÅ¡vada yra labiau motyvuota ir detalizuota nei ekspertės iÅ¡vada, joje taip pat atsižvelgta į rinkos konjunktÅ«rÄ (nors, kaip paaiÅ¡kino teismo posėdyje K. Ambrazaitis, TLK biudžeto nebuvo tirta), todėl, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas konstatavo, jog yra pagrindas priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovės naudai 2/3 praÅ¡omų priteisti netiesioginių ir tiesioginių nuostolių dalį, t.y. 107 328 Eur, o kitoje dalyje ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti (CKL 6.246-6.249 straipsniai).ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas atmetė.

Teismas pažymėjo, kad nežiÅ«rint į tai, jog atsakovai pasinaudojo ieÅ¡kovės įdirbiu ir reputacija, ieÅ¡kovė neįrodė, kad dėl to buvo pakenkta jos reputacijai, nėra duomenų, jog naujų pacientų skaičius pasikeitė po atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės reputacijos pablogėjimo. IeÅ¡kovės nurodyta aplinkybė apie visuomenėje suformuota nuomonę, jog ji neteikia antrinio lygio paslaugų, gali bÅ«ti vertinama kaip klaidinanti informacija, dėl ko atsirado turtinė žala, tačiau Å¡i informacija nėra susijusi su jos neturtinėmis vertybėmis, todėl konstatavo, kad nėra įrodyta, jog ieÅ¡kovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmu patyrė neturtinę žalÄ (CK 6.250 straipsnis).

Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovės S. klinikos UAB atskyrimo sÄ lygose nėra aiÅ¡kiai nurodyta, kuriam po atskyrimo veiklÄ tęsiančiam subjektui priskiriama atsakovo S. klinikos UAB prievolė ieÅ¡kovei, apie atskyrimÄ ieÅ¡kovė nebuvo informuota, todėl konstatavo, kad atsakovė UAB „Valdimara“ privalo atsakyti solidariai su kitais atsakovais, kurių bendrais veiksmais buvo padaryta žala ieÅ¡kovei (CK 6.279 straipsnis, ABÄ® 68 straipsnio 3 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-913/2013).

  Teismas, įvertinęs patenkintų ir atmestų ieÅ¡kininio reikalavimo dalis bei Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžius, konstatavo, kad Å¡alys iÅ¡ esmės patyrė vienodo dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, o kadangi patenkinta tik kiek daugiau nei puse ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo, jų iÅ¡ prieÅ¡ingų Å¡alių nepriteisė. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai IeÅ¡kovė UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinika apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo dalį, kuria atmesta reikalavimo dalis priteisit neturtinę bei turinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti.

Pateikiami šie pagrindiniai argumentai:  Teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį, neapgrįstai vadovavosi teismo ekspertės L. R. ekspertizės aktu ir tokiu būdu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis). Teismas ignoravo aplinkybę, kad egzistuoja visi faktiniai ir teisiniai pagrindai nesivadovauti minėtu ekspertizės aktu, nes be sprendime nurodytų akivaizdžių jo trūkumų (netinkamo tyrimo metodo pritaikymas, išvadų nepagrindimas ir nemotyvavimas, išvadų darymas, remiantis duomenimis, paneigtais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, prejudiciniais faktais etc.), jis surašytas dar ir pažeidžiant procedūrinius reikalavimus, įtvirtintus teisės aktuose, išvados padarytos klausimais, kurių ekspertė nėra kompetentinga nagrinėti, netinkamai grupuojant ir vertinant pateiktus duomenis.

   Ekspertizės akte įvardintos prielaidos (TLK ir BVP rodiklių pasikeitimas), kurios tariamai galėjo lemti ieÅ¡kovės pajamų sumažėjimÄ 2010-2011 m., yra nepagrįstos. Ekspertė nepateikė jos versijÄ , kad ieÅ¡kovės pajamos 2010-2011 m., gautinos teikiant antrinę medicininę pagalbÄ , sumažėjo dėl BVP ir TLK bazinių kainų pokyčio, tai pagrindžiančių skaičiavimų nepateikė. Tuo tarpu Specialisto iÅ¡vadoje Å¡ios aplinkybės detaliai iÅ¡analizuotos ir konstatuota, kad jokio ryÅ¡io tarp BVP ir / ar TLK bazinių kainų balo pokyčio bei ieÅ¡kovės pajamų sumažėjimo nėra (nuo 2009 m.

BVP augo; TLK, reglamentavimas apmokant sveikatos priežiÅ«ros įmonėms už jų suteiktas paslaugas nesikeitė tiek, kad darytų įtakÄ pardavimų apimčiai). K. Ambrazaitis 2016 m. kovo 4 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad tarp ieÅ¡kovės pajamų, gautų suteikiant antrinio lygio paslaugas, ir TLK balo nėra jokio koreliacinio ryÅ¡io.  Teismas padarė neapgrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad K. Ambrazaitis negautas ieÅ¡kovės pajamas skaičiavo kaip bendrÄ jį jos pelnÄ , teismas ignoravo kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktÄ 2015 m. birželio 5 d. specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikÄ , negautos pajamos apskaičiuotos grynojo pelno kontekste.

PrieÅ¡ingai nei teigia teismas, K. Ambrazaitis taip pat įvertinto ir ieÅ¡kovės veiklos sÄ naudas. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ priteisti 18 623,65 Eur tiesioginių nuostolių, patirtų dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovė, reaguodama į atsakovės skleidžiamÄ klaidinančiÄ informacijÄ , specialistų perviliojimÄ , turėjo imtis priemonių paneigti Å¡iÄ informacijÄ , vieÅ¡inti padėtį ir pateikti tikrÄ jÄ situacijÄ atitinkančius duomenis, todėl turėjo didinti reklamos iÅ¡laidas.

Todėl patirtos 11 967,98 Eur reklamos iÅ¡laidos yra pagrįstos ir patirtos iÅ¡imtinai dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu 3 193,43 Eur iÅ¡laidos už teisines paslaugas taip pat, prieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, patirtos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų. Iki 2010 m. ieÅ¡kovė tokių sÄ naudų iÅ¡ viso neturėjo, jos patirtos ne bylinėjimosi procese, o kreipiantis dėl teisinės pagalbos ir teisinių konsultacijų į profesionalus, siekiant operatyviai ir tinkamai sureaguoti į neteisėtus atsakovų veiksmus (konsultacijos dėl verslo apsaugos, atsargumo, bandymas taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ ), todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad jos susijusios su kituose teisminiuose procesuose patirtomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis.

Teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡laidos, susijusios su antstolio suteiktomis paslaugomis, yra procesinio pobÅ«džio ir jų atlyginimo klausimas turėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas kitose civilinėse bylose, prieÅ¡tarauja CK 6.249, 6.251 straipsnių nuostatoms. Å ios iÅ¡laidos buvo prevencinės, jomis buvo siekiama sumažinti žalÄ . Jų realumÄ patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai, jos patirtos dėl atsakovų veiksmų, Å¡ios iÅ¡laidos jokiais kitais procesiniais teismų sprendimais nebuvo priteistos. Teismas nenurodė jokių argumentų ir motyvų, kodėl atmestinas reikalavimas priteisti atlyginimÄ 3 049,65 Eur iÅ¡laidų, susijusių su žalos įvertinimu, ir tokiu bÅ«du pažeidė CPK 270 straipsnio nuostatas.     Teismas ne pagrindo atmetė reikalavimÄ , priteisti iÅ¡ atsakovių 28 962 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Klaidingai aiÅ¡kintos CK normos, nes prieÅ¡ingai nei konstatuota, asmuo, kuriam padaryta žala gali reikalauti tiek turtinės, teik neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.24 straipsnio 1 dalis, 2.39 straipsnis). Atmesdamas šį reikalavimÄ teismas pažeidė CK 6.251 straipsnyje įtvirtintÄ visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nes nagrinėjamu atveju neegzistuoja jokios sÄ lygos, dėl kurių atsakovų atsakomybė galėtų bÅ«ti apribota. Teismas neįvertino aplinkybių, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog atsakovas skleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovę, Å¡i klaidinga informacija sumenkino ieÅ¡kovės dalykinę reputacijÄ , todėl ji prarado ne tik gerÄ reputacijÄ , bet ir klientus.

Egzistuoja visos sÄ lygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl teismas privalėjo šį reikalavimÄ patenkinti. Tokios praktikos laikomasi sprendžiant analogiÅ¡kas bylas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-238/2012).    Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, pažeidė CPK 93 straipsnyje numatytÄ pareigÄ paskirstyti Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, nustatęs, kad patenkinta 57 proc., o atmesta – 43 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, vadovaudamasis Å¡ia proporcija turėjo paskirstyti ir Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas nenurodė aplinkybių, kurios leistų taikyti kitokiÄ nei patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ ; padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys patyrė vienodo dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes ieÅ¡kovė patyrė dvigubai didesnes bylinėjimosi iÅ¡laidas nei atsakovai. Taip pat nepagrįsti teismo argumentai, kad teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo aspektu byla nėra sudėtinga, nes nemaža dalis aplinkybių turėjo bÅ«ti įrodyta netiesioginiais įrodymais, kuriuos surinkti ir pateikti į bylÄ buvo sudėtinga, žalos dydžio nustatymas yra sudėtingas klausimas, kuriam iÅ¡aiÅ¡kinti prireikė specialistų pagalbos.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad byla buvo nagrinėjama daugiau nei tris metus, jÄ sudaro 15 tomų, ne kartÄ teikti papildomi raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, todėl buvo pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių.       IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o prijungti naujus įrodymus – K. Ambrazaičio 2016 m. kovo 4 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl 2015 m. birželio 5 d. Specialisto iÅ¡vados. Nurodo, kad tokia bÅ«tinybė atsirado tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, nes iki tol manė, kad byloje esantys įrodymai dėl tariamo TLK bazinių kainų balo pokyčio įtakos ieÅ¡kovės negautoms pajamoms yra pakankami ir pagrindžiantys ieÅ¡kovės pozicijÄ .    Atsakovai V.

S., UAB ,,S. klinika“ ir UAB ,,Valdimara“ skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, arba grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:    Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja CK 6.246 straipsnyje numatyta sÄ lyga jų civilinei atsakomybei kilti.  IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai bÅ«tų pasinaudojÄ kokia nors informacija apie pacientus ir tokiu bÅ«du bÅ«tų užsitikrinę pacientų perėjimÄ .

Tai, kad buvo pareikalautos pacientų medicininės kortelės nereiÅ¡kia, jog jie perėjo gydytis pas atsakovÄ , jie galėjo bÅ«ti užsiregistravę vienam vizitui. Teismas visiÅ¡kai nesigilino į sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo ypatumus, ambulatorinė kortelė gali bÅ«ti perduota kitai gydymo įstaigai tik tuomet, kai pacientas pasirenka kitÄ pirminės sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , o atsakovė nėra primines paslaugas teikianti įstaiga, todėl ieÅ¡kovė negalėjo ir neurėjo perduoti jų sveikatos kortelių.

Be to, pacientai gali laisvai rinktis, kuriose gydymo įstaigoje gydytis. Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-151-178/2011 konstatuota, kad vien prielaidų pacientų viliojimo faktui nustatyti nepakanka. Teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad sumažėjo ne ieÅ¡kovės pacientų skaičius, o jiems teikiamų antrinio lygio paslaugų kiekis. Tai, kad ieÅ¡kovės pacientų skaičius nesumažėjo patvirtina ir tai, kad nei TLK finansavimas, nei kitos gautinos pajamos už I lygio paslaugų teikimÄ nesumažėjo, kurios priklauso nuo pacientų skaičiaus.

Todėl laikytini nepagrįstais teismo argumentai, kad kortelių perdavimas patvirtina pacientų perėjimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės į atsakovo klinikÄ .   Nepagrįsti ir teismo argumentai, kad atsakovas neva siekdamas neteisėtų tikslų (nesÄ Å¾iningai konkuruoti), naujai įsteigtai klinikai parinko klaidinančiai panašų pavadinimÄ ,,BokÅ¡to klinika“ ir tokiu bÅ«du padarė ieÅ¡kovei žalÄ . Suteikdamas tokį pavadinÄ atsakovas manė, kad elgiasi teisėtai, nes dar 1995 m. buvo gavęs tokio firmos vardo liudijimÄ , o pavadinimas ,,Senasis bokÅ¡tas“ buvo siejamas su apelianto ir jo Å¡eimos praktika.

Byloje neįrodyta, kad toks pavadinimas suklaidino pacientus. Å ių veiksmų neteisėtumas, prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, nėra konstatuoti jokiuose teismų sprendimuose.  Teismas neįvertino aplinkybės, kad vienas iÅ¡ atsakovų, V. S., nėra Å«kio subjektas Konkurencijos įstatymo prasme. Priteisdamas iÅ¡ atsakovų solidariai dalį žalos teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybės, kad atsakovui V. S. atsakomybė, lyginant su kitais apeliantais (juridiniais asmenimis), negali bÅ«ti taikoma ir turi bÅ«ti diferencijuojama.    Teismas netinkamai vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė priteistinų nuostolių dydį.  Teismas nepagrįstai rėmėsi K.

Ambrazaičio iÅ¡vada. Å i iÅ¡vada yra ydinga, nes tariamos negautos pajamos buvo skaičiuojamos pagal negautÄ bendrÄ jį pelnÄ , neįtraukiant veiklos sÄ naudų, todėl ja negali bÅ«ti vadovaujamasi, tokia metodika prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2005; 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje nr. 3K-3-24-421/2015). IÅ¡kreipti konsultanto K. Ambrazaičio skaičiavimai visiÅ¡kai neatitiko patvirtintuose ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuotų ieÅ¡kovės pelningumo rodiklių.

Konsultantas patvirtino, kad iÅ¡vadÄ grindė ieÅ¡kovės selektyviai atrinktais ir pateiktais duomenimis, visiÅ¡kai netikrindamas jų teisingumo, paskaičiavimas grįstas prielaida, jog ieÅ¡kovės pateikti duomenys yra teisingi. Ji atlikta neiÅ¡tyrus ir neiÅ¡analizavus ieÅ¡kovės teikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apskaitos dokumentų, kurie leistų atskleisti ar iÅ¡ tikrųjų jos teikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apimtis sumažėjo.     Teismas be pagrindo nesivadovavo ekspertizės iÅ¡vadomis ir duomenimis, taip pat nepagrįstai nurodė, kad eksperto iÅ¡vada neturi didesnės įrodomosios galios. Teismo paskirto eksperto iÅ¡vadoje esantys duomenys, atsižvelgiant į jų objektyvumÄ dėl tiriamojo pobÅ«džio ir gavimo aplinkybių, yra labiau patikimi už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis.

Tuo tarpu Å¡alių pateikti kiti dokumentai – iÅ¡vados, komentarai, atsakymai ir kt. – yra raÅ¡ytiniai įrodymai ir negali bÅ«ti prilyginti eksperto iÅ¡vadai, jiems suteikiama didesnė įrodomoji galia. Teismas nepateikė motyvų, kodėl negali bÅ«ti laikoma patikima ekspertės iÅ¡vadÄ , kuri galėjo bÅ«ti nuginčyta ne Å¡alių pateiktais dokumentais, o paskiriant papildomÄ ar pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnio 1, 2 dalys).    Teismas visiÅ¡kai nepagrindė iÅ¡vados, kodėl priteista bÅ«tent 2/3 dalys reikalaujamų nuostolių.

Nustatydamas neva ieškovės patiriamų nuostolių dydį visiškai neatsižvelgė į ankstesnių ir vėlesnių metų ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis, veiklos pelningumo rodiklius bei konstatavo, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog ginčo laikotarpiu jos grynasis pelnas sieks 56 proc. visų pardavimo pajamų, tačiau nepagrindė šių pajamų realumo. Taip pat nebuvo atsižvelgta į byloje nustatytus faktus, susijusius su klinikos netinkamu administravimu, kurie turėjo įtakos veiklos rezultatui.

Ekspertė nustatė, kad esmingai iÅ¡augo patiriamos sÄ naudos (pardavimų savikaina, kuro sÄ naudos, reprezentacinės iÅ¡laidos, remonto, ryÅ¡io paslaugų sÄ naudos), todėl akivaizdu, kad neekonomiÅ¡kas bendrovės valdymas darė esminę įtakÄ veiklos pelningumo mažėjimui. Teismas nepagrįstai patenkino ieÅ¡kinio reikalavimo dalį dėl tiesioginių nuostolių priteisimo (konsultanto iÅ¡vados parengimas, reklamos sÄ naudos). IÅ¡laidos už konsultanto suteiktas paslaugas yra procesinio pobÅ«džio, todėl jų atlyginimo klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas pasisakant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

IeÅ¡kovė taip pat nepateikė įrodymų, kad reklamos sÄ naudos yra susijusios su jos veiksmais ir, kad tai nėra įprasta marketingo priemonė. IeÅ¡kovė tiesiog aktyviai reklamavo savo paslaugas, nė viename iÅ¡ skelbimų nėra nurodama apie neva atsakovų melagingai paskleistÄ informacijÄ ir pan.   Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp apeliantų veiksmų ir ieÅ¡kovės tariamai patiriamų nuostolių, neatsižvelgė į tai, kad ginčo laikotarpiu kilo pasaulinė ekonominė krizė bei į tai, kad įmonė buvo netinkamai valdoma ir bÅ«tent tai lėmė ieÅ¡kovės pajamų sumažėjimÄ .

Å ios aplinkybės konstatuotos teismo paskirtos ekspertės iÅ¡vadose. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad gydytojų skaičius ieÅ¡kovės klinikoje labai greit pasiekė prieÅ¡ tai buvusį, todėl jų išėjimas negalėjo turėti įtakos teikiamų paslaugų kiekiui. IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad nei 2010, nei 2011 m. darbo sÄ naudos lyginant su 2009 m. nekito, tiesiog ieÅ¡kovė nesugebėjo efektyviai organizuoti darbo. Tai, kad ieÅ¡kovė turėdama tinkamÄ skaičių specialistų negalėjo suteikti kokybiÅ¡kų paslaugų, nėra atsakovų kaltė, o įrodo netinkamÄ klinikos administravimÄ bei valdymÄ .  PrieÅ¡ingai nei nurodė teismas, atsakovai neigė selektyviai atrinktų duomenų apie sumažėjusį ieÅ¡kovės teikiamų antrinio lygio paslaugų kiekį, teisingumÄ .

Kaip patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. M. pacientams, už paslaugas atsiskaičiusiems grynaisiais pinigais, ne visada bÅ«davo iÅ¡duodamas kasos kvitas, todėl dalis pajamų galėjo bÅ«ti nuslėptos. IeÅ¡kovė teigia, kad teikiamų paslaugų ir atliekamų tyrimų kiekis ginčo laikotarpiu sumažėjo per puse, tačiau kaip matyti iÅ¡ byloje esančių dokumentų iÅ¡laidos laboratoriniams tyrimams nekito. Atsakovai, siekdami įrodyti paminėtas aplinkybes prašė teismo įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti papildomus dokumentus, paneigiančius ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ .

Teismui šį praÅ¡ymÄ atmetus buvo padaryta įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo klaida, kuri gali bÅ«ti iÅ¡taisyta tik iÅ¡reikalavus ir iÅ¡tyrus papildomus įrodymus (ieÅ¡kovės procedÅ«rų apskaitos žiniaraščius, ambulatorinių ligonių registracijos žurnalus, bandinių surinkimo, pristatymo į laboratorijÄ , registravimo žurnalus, duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas suvestines, ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros ir greitosios medicininės pagalbos paslaugų ataskaitas).

Todėl byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, arba Å¡ie įrodymai iÅ¡reikalauti bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.        Atsakovai V. S., UAB ,,Valdimara“ ir S. klinika UAB atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinika skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ jos bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:  Teismo ekspertizė atlikta tinkamai, iÅ¡vados yra pagrįstos.

Ekspertizė atlikta ne tik vadovaujantis iÅ¡tiestos rankos principu, bet ir kitais metodais (patvirtinimo, patikrinimo, skaičiavimo, grupavimo, detalizavimo baziniais teorijos metodais). Taip pat laikytini nepagrįstais teiginiai, kad iÅ¡tiestos rankos metodas buvo visiÅ¡kai netinkamas. Å is metodas buvo taikomas vertinant ar ieÅ¡kovė tyčiniais veiksmais nemažino apmokestinamojo pelno, o grynasis pelnas, kuris laikytinas negautomis pajamomis, gali bÅ«ti nustatytas tik įvertinus patirtas sÄ naudas bei pelno mokestį.

Teismas, neturėdamas specialių žinių, nepagrįstai sprendė, kad Å¡is metodas taikytas netinkamai, o ekspertizės iÅ¡vados dalis nepagrįsta. Ekspertė nustatė, kad ieÅ¡kovės veiklos nuostolingumÄ lėmė veiklos sÄ naudų neproporcingas iÅ¡augimas, pardavimų savikainos didėjimas. Veiklos nuostolingumÄ lėmė ne sumažėjęs apsilankiusių pacientų skaičius, o neefektyvus paslaugų teikimas bei netinkamo administravimo nulemtas neproporcingas veiklos sÄ naudų iÅ¡augimas.

Net ir iÅ¡augus iÅ¡ vieno paciento gaunamoms pajamoms bendras veiklos rezultatas buvo neigiamas. Ekspertizės akte konstatuota aplinkybė, kad tariamai per puse sumažėjus pacientų skaičiui visiÅ¡kai nesumažėjo atliekamų tyrimų skaičius, kelia abejonių dėl ieÅ¡kovės finansinės apskaitos skaidrumo. Neprotingas sÄ naudų didinimas lėmė ieÅ¡kovės veiklos nuostolingumÄ . PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, ekspertė įvertino ir darbuotojų perėjimo dirbti į atsakovo klinikÄ faktÄ ir nenustatė, kad dėl darbuotojų kaitos ji bÅ«tų patyrusi netiesioginių nuostolių.

 Ekspertizės iÅ¡vados ir skaičiavimai yra tikslesni nei ieÅ¡kovės samdyto konsultanto K. Ambrazaičio, nes ekspertė savo iÅ¡vadas ir skaičiavimus grindė ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentais, tuo tarpu konsultantas K. Ambrazaitis savo iÅ¡vadas grindė ieÅ¡kovės selektyviai atrinktais duomenimis.    Teismas nepagrįstai konsultanto iÅ¡vadÄ ir teismo paskirto eksperto iÅ¡vadÄ vertino kaip lygiaverčius įrodymus, – teismo eksperto aktas yra labiau patikimas. Konsultantas nevertino ieÅ¡kovės veiklos sÄ naudų, neatsižvelgė į realius ieÅ¡kovės finansinės atsakomybės dokumentų rodiklius.  Nepagrįsti skundo argumentai, susiję su reikalavimu priteisti tiesioginių nuostolių atlyginimÄ .

IeÅ¡kovė neįrodė, kad reklamos sÄ naudos nebuvo susijusios su įprastine įmonės veikla, ji greitai surado naujus specialistus, todėl jai nebuvo bÅ«tina dvejus metus reklamuotis, reklamos tekstai nebuvo susiję nei su specialistų paieÅ¡ka, nei su ieÅ¡kovės teikiamomis paslaugomis. Nė vienoje iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų sÄ skaitų už suteiktas teisines paslaugas nėra nurodyta, kokios konkrečios paslaugos buvo suteiktos, todėl laikytina neįrodyta aplinkybė, kad jos buvo patirtos dėl atsakovų kaltės. Pagrįsti teismo argumentai, kad sÄ naudos antstolio paslaugoms bei už konsultacines iÅ¡laidas yra procesinio pobÅ«džio ir negali bÅ«ti laikomas patirtais nuostoliais. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie patirtos neturtinės žalos dydį, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme neturėjo nuoseklios pozicijos, kokio dydžio žalÄ jį galėjo patirti, iÅ¡ pradžių laikėsi pozicijos, kad ji siekia 10 000 Lt, vėliau šį reikalavimÄ padidino deÅ¡imt kartų, t. y. iki 100 000 Lt. Teismas teisingai paskirstė Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi patenkinta kiek daugiau nei pusė ieÅ¡kovės ieÅ¡kininio reikalavimo, Å¡alims turėjo bÅ«ti atlyginta vienoda dalis jų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Byla abiems Å¡alims buvo vienodai sudėtinga, jos teikė savo pozicijas pagrindžiančius įrodymus. IeÅ¡kovės procesinis elgesys nebuvo sÄ Å¾iningas, ji ne kartÄ tikslino ieÅ¡kinio reikalavimus, teikė perteklinius paaiÅ¡kinimus.      IeÅ¡kovė UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinika atsiliepime į atsakovų V. S., UAB ,,Valdimara“ ir Sv. klinikos UAB apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius nesutikimo argumentus: Teismas pagrįstai konstatavo visus neteisėtus atsakovų veiksmus.

Ä® bylÄ pateikti įrodymai (pacientų bei atsakovo V. S. praÅ¡ymai dėl ambulatorinių kortelių perdavimo) patvirtina teismo iÅ¡vadas, kad atsakovas neteisėtai atskleidė ir panaudojo komercinę ieÅ¡kovės paslaptį, sudarančiÄ konfidencialiÄ informacijÄ apie jos pacientus. Tai, kad beveik vienu metu 500 pacientų perėjo į atsakovo klinikÄ negali bÅ«ti laikoma atsitiktinumu. Viename iÅ¡ praÅ¡ymų perduoti ambulatorinę kortelę nurodyta ne paciento vardas ir pavardė, o identifikacinis kodas – Anonimas 44, kuriuo jis buvo užregistruotas ieÅ¡kovės apskaitoje, siekiant užtikrinti to asmens duomenų slaptumÄ dėl ypatingo pobÅ«džio jam teikiamų medicininių paslaugų.

Nepagrįsti skundo argumentai, susiję su klaidinančiai panaÅ¡aus pavadinimo naudojimu. Apeliantai nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovės firmos vardas kada nors bÅ«tų priklausęs atsakovui V. S., kad jis bÅ«tų draudęs ieÅ¡kovei juo naudotis. Å iuos atsakovų neteisėtus veiksmus patvirtina ir byloje esantys įrodymai apie trikovės neatitinkančios informacijos skleidimÄ .    Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad jų atsakomybė nėra solidari. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo analogiÅ¡kose bylose formuojama praktika, kad tuomet, kai civilinė atsakomybė kyla tiek naujai įsteigtai konkuruojančiai įmonei, tiek Å¡ios įmonės steigėjams ar kitiems juridinio asmens dalyviams, tokių asmenų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu negalima atriboti įvardijant kiekvieno iÅ¡ jų padarytos žalos dydį, todėl žala iÅ¡ visų atsakovių priteisiama solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014, 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012). Teismas, nustatydamas žalos dydį, pagrįstai vadovavosi K.

Ambrazaičio iÅ¡vada. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai specialistas negautas pajamas paskaičiavo kaip įmonės negautÄ grynÄ jį pelnÄ . Grynojo pelno skaičiavimas yra pagrįstas ir teisingas, iÅ¡vada parengta vadovaujantis teisingais ir patikimais duomenimis apie ieÅ¡kovės pajamas bei sÄ naudas, pacientų apsilankymų ir suteiktų antrinio lygio sveikatos priežiÅ«ros paslaugų skaičių bei kt. Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad konsultanto iÅ¡vada yra labiau motyvuota ir detalizuota, joje labiau atsižvelgta į rinkos konjunktÅ«rÄ ir kitus svarbius veiksnius.   Atsakovai klaidina teismÄ pateikdami neteisingus duomenis, susijusius su ieÅ¡kovės pelningumo rodikliais.

Atsakovų atlikti grynojo pelno skaičiavimai yra neaiÅ¡kÅ«s ir visiÅ¡kai neteisingi. PrieÅ¡ingai nei teigia atsakovai, nėra nustatyta, kad naujasis ieÅ¡kovės vadovas netinkamai valdė klinikÄ , nes ekspertė savo iÅ¡vadoje nenurodė, kokie konkretÅ«s ieÅ¡kovės administracijos veiksmai galėjo turėti įtakos jos finansinės veiklos rezultatams.  Nepagrįsti skundo argumentai, kad ieÅ¡kovės iÅ¡laidos, patirtos dėl K. Ambrazaičio atlikto ieÅ¡kovės žalos, sukeltos atsakovų neteisėtais veiksmais, įvertinimo, tarimai yra procesinio pobÅ«džio, dėl ko jų atlyginimo klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas pasisakant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo.

IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo motyvų nėra aiÅ¡ku, ar teismas šį reikalavimÄ atmetė ar ne. Atsakovių Å¡ie argumentai nepagrįsti, nes prieÅ¡tarauja CK 6.249 straipsnio 4 dalyje įtvirtintam reglamentavimui. Teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir ieÅ¡kovės patirtų nuostolių. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, specialistas teikęs iÅ¡vadÄ byloje, įvertino tiek ekonominės krizės įtakÄ ieÅ¡kovės finansiniams rodikliams, tiek BVP pokyčius.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo). Apeliacinio proceso ribas – aspektus, kuriais tikrinamas apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nustato apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai (CPK 320 straipsnis).

Vykdydamas apeliacijos funkcijÄ , apeliacinės instancijos teismas ne tik pasisako dėl to, kaip turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos teisės normos, bet ir pakartotinai apeliacinio proceso ribose nustatinėja bylai reikÅ¡mingus faktus.  Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių   IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas V. S. ir Z. L. 1997 m. rugsėjo 24 d. įsteigė UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinikÄ , atsakovui priklausė 44 vnt. įmonės akcijų, likusios – 56 vnt., Z.

L. (t. 1, b. l. 28-31). IeÅ¡kovė teikė pirminio, antrinio lygio medicinines bei odontologijos paslaugas (t. 1, b. l. 32-34). Atsakovas V. S. nuo 1997 m. rugsėjo 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 22 d. buvo ieÅ¡kovės vadovu bei dirbo gydytoju, nuo 2009 m. rugpjūčio 24 d. iki 2009 m. gruodžio 30 d. – tik gydytoju (t. 1, b. l. 35-42, 43-44).    Atsakovas V. S. 2009 m. spalio 12 d. įsteigė UAB ,,BokÅ¡to klinika“, kuriai 2009 m. gruodžio 17 d. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos iÅ¡davė licencijÄ verstis asmens sveikatos priežiÅ«ros veikla ir teikti antrinės ambulatorinės sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, 2010 m. gegužės 19 d. pavadinimas pakeistas į S. klinika UAB (t. 1, b. l. 45-49, 50).  IeÅ¡kovės klinikoje laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. dirbo 25 gydytojai teikiantys antrinio lygio medicinines paslaugas, 2009 m. pabaigoje 24 antrinio lygio specialistai pateikė pareiÅ¡kimus dėl išėjimo iÅ¡ darbo (t. 1, b. l. 53, 54-145).    Atsakovė UAB ,,BokÅ¡to klinika“ 2009 m. spalio 23 d. raÅ¡tu informavo Å iaulių teritorinės ligonių kasas, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. ketina pradėti teikti asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, pateikė specialistų, teiksiančių antrines sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, sÄ raÅ¡us (t. 1, b. l. 146-152).

Atsakovė 2009 m. spalio 23 d. raÅ¡te Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos Apskrities gydytojo skyriaus vedėjui, be kita ko, nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. gydytojai, Å¡iuo metu teikiantys antrines sveikatos priežiÅ«ros paslaugas ir dirbantys UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinikoje, bendru susitarimu pradės dirbti pas atsakovÄ (t. 1, b. l. 153). Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2012 m. sausio 4 d. į ieÅ¡kovę kreipėsi 552 pacientai su praÅ¡ymais dėl ambulatorinės kortelės atidavimo (t. 1, b. l. 154-218, t. 2, b. l. 1-53).

  IeÅ¡kovė 2013 m. lapkričio 19 d. pateikė Kęstučio Ambrazaičio konsultacinę iÅ¡vadÄ dėl UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinika patirtų nuostolių, kurioje nurodyta, kad ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (analogiÅ¡kos veiklos vykdymo) galėjo patirti mažiausiai 430 710 Lt netiesioginių nuostolių ir 75 370,40 Lt tiesioginių nuostolių (t. 3, b. l. 141-219, t. 4-5, t.5, b. l. 1-57). Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartimi paskirta ekspertizė ieÅ¡kovės nuostolių faktui ir dydžiui nustatyti, ekspertei L.

R. pavesta atsakyti į klausimÄ , ar dėl atsakovų veiksmų, nurodytų ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovė patyrė nuostolius, jei taip – kokius konkrečiai ir kokio dydžio (t. 7, b. l. 37-38). Ekspertė 2014 m. gruodžio 29 d. pateikė Ekonominės ekspertizės aktÄ Nr. 2014/12 bei konstatavo, kad dėl atsakovų veiksmų, atliktų laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ieÅ¡kovė nepatyrė nei tiesioginių nei netiesioginių nuostolių, ieÅ¡kovė, teikdama medicinos paslaugas, nesivadovavo iÅ¡tiestos rankos principu ir mažėjant klinikos pajamoms didino sÄ naudas (t. 8, b. l. 115-188).

IeÅ¡kovė 2015 m. gegužės 25 d. pateikė teismui raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bei 2015 m. gegužės 20 d. BDO Auditas ir apskaita, UAB iÅ¡vadas dėl teismo ekspertizės, teigiama, kad ekspertė nevykdė savo pareigų, sprendė ne jos kompetencijai priskirtus klausimus, neanalizavo ieÅ¡kinyje nurodytų neteisėtų atsakovų veiksmų ir jų įtakos ieÅ¡kovės ekonominiams rezultatams; nepagrįstai rėmėsi iÅ¡tiestos rankos principu, kuris naudojamas vertinant sandorius tarp asocijuotų asmenų pelno mokesčio atžvilgiu, bet ne vertinant nuostolių dydį (t. 9, b. l. 70-87). Atsakovai 2015 m. birželio 22 d. pateikė UAB TaxLink Baltic komentarus dėl BDO auditas ir apskaita pateiktos iÅ¡vados, nurodė, kad ekspertės naudotas iÅ¡tiestos rankos metodas įprastai taikomas apskaičiuojant Å«kio subjekto mokestinius rezultatus, tačiau jis gali bÅ«ti taikomas ir finansinėje apskaitoje; ekspertė pasirinko vienÄ iÅ¡ galimų bÅ«dų negautų pajamų dydžiui nustatyti, nuostolių atsiradimui įtakos galėjo turėti daug aplinkybių (t. 9, b. l. 170-181).

IeÅ¡kovė, kartu su patikslintu ieÅ¡kiniu, pateikė 2015 m. birželio 5 d. specialisto K. Ambrazaičio iÅ¡vadÄ dėl UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinika patirtų nuostolių apskaičiavimo. Pateiktoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad ieÅ¡kovė dėl išėjusių dirbti pas konkurentÄ darbuotojų 2010-2011 m. galėjo patirti 576 171 Lt netiesioginių nuostolių bei patyrė 75 370,40 Lt tiesioginių nuostolių ir bÅ«tų patyręs 95 666 Lt pelno mokesčio sÄ naudų (t. 10, b. l. 7-97). IeÅ¡kovas taip pat teismui pateikė BDO Auditas ir apskaita, UAB 2015 m. liepos 30 d. papildomas iÅ¡vadas dėl ekonominės ekspertizės akto, kuriose teigiama, kad ekspertės iÅ¡vada nepaneigia fakto, kad ieÅ¡kovė patyrė nuostolius dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, tuo tarpu UAB TaxLink Baltic komentarai nepaneigia fakto dėl ekspertizės nepagrįstumo (t. 10, b. l. 136-147).

   Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė įrodinėja, kad dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-4, 6 punktų, 15 straipsnio 4 dalies bei CK 2.39 straipsnio pažeidimų, patyrė 160 992,64 Eur (555 875,40 Lt) turinę ir 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinę žalÄ . Pirmosios instancijos teismas šį ieÅ¡kininį reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų 107 328 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , procesines palÅ«kanas, kitÄ reikalavimo dalį atmetė.

Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovai su priimtu teismo sprendimu nesutinka. IeÅ¡kovė kvestionuoja teismo sprendimo dalį, kuria jos reikalavimo dalis buvo atmesta, ir teigia, kad teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertės iÅ¡vada, kuri atlikta pažeidžiant įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į aplinkybę, kad tiesioginiai nuostoliai buvo patirti dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo sumenkinta jos reputacija ir patirta neturtinė žala, taip pat nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu.

Tuo tarpu atsakovai kvestionuoja teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies, ir teigia, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK nuostatas, susijusias su civiline atsakomybė bei padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, kad atsakovai elgėsi neteisėtai ir dėl jų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė žalÄ , taip pat mano, kad teismas netinkami vertino į bylÄ pateiktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė priteistinų nuostolių dydį.  Taigi, atsižvelgiant į Å¡alių skunduose nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme bus sprendžiamas klausimas dėl sÄ lygų atsakovių civilinei atsakomybei kilti egzistavimo bei įrodymų tyrimo ir vertinimo normų aiÅ¡kinimo, taikymo, tai yra dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Tačiau teisėjų kolegija mano, kad prieÅ¡ tai bÅ«tina nurodyti Å¡iam ginčui aktualias įstatymo nuostatas bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus.      Dėl ginčui aktualių įstatymo nuostatų bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų   Konkurencijos įstatymo 15 straipsnyje nustatytas nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis sÄ raÅ¡as veiksmų, kurie gali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai: savavaliÅ¡kas naudojimas žymens, kuris yra tapatus ar panaÅ¡us į kito Å«kio subjekto pavadinimÄ , registruoto prekės ženklo ar neregistruoto plačiai žinomo prekės ženklo, ar kito pirmumo teise naudojamo žymens su skiriamuoju požymiu, jeigu tai sukelia ar tikėtina, kad gali sukelti painiavÄ su Å¡iuo Å«kio subjektu ar jo veikla, arba jeigu siekiama nesÄ Å¾iningai pasinaudoti Å¡io Å«kio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali nukentėti Å¡io Å«kio subjekto (jo ženklo ar žymens) reputacija, arba jeigu dėl to gali susilpnėti Å¡io Å«kio subjekto naudojamo ženklo ar žymens skiriamasis požymis (1 dalies 1 punktas);

Å«kio subjektų klaidinimas pateikiant jiems neteisingÄ ar nepagrįstÄ informacijÄ apie savo ar kito Å«kio subjekto prekių kiekį, kokybę, sudedamÄ sias dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietÄ , bÅ«dÄ , kainÄ ar nutylint apie rizikÄ , susijusiÄ su Å¡ių prekių vartojimu, perdirbimu ar kitokiu naudojimu (1 dalies 2 punktas); informacijos, kuri yra kito Å«kio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be Å¡io subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iÅ¡ asmenų, neturinčių teisės Å¡ios informacijos perduoti, turint tikslÄ konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui (1 dalies 3 punktas); siÅ«lymas konkuruojančio Å«kio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar neatlikti visų ar dalies savo darbo pareigų siekiant naudos sau ar padarant žalÄ Å¡iam Å«kio subjektui (1 dalies 4 punktas); pateikimas neteisingos ar nepagrįstos informacijos apie savo ar kito Å«kio subjekto vadovaujančius asmenis, darbuotojų kvalifikacijÄ , teisinę, finansinę ar kitokiÄ Å«kio subjekto padėtį, jeigu dėl to gali bÅ«ti padaryta žalos kitam Å«kio subjektui (1 dalies 6 punktas).

Å io straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su Å«kio subjektu, gali naudoti Å¡iÄ informacijÄ praėjus ne mažiau kaip vieniems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip.     Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė, tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tais atvejais, kada žala padaryta nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais (inter alia, nurodytais Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-4, 6 punktuose), sprendžiant dėl žalos atlyginimo, taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, nes lex specialis (Konkurencijos įstatyme) specialiųjų nuostatų dėl žalos atlyginimo nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012).

  Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad įrodinėjimas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas, turi savitÄ specifikÄ , nes, sprendžiant dėl žalos ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų bei žalos priežastinio ryÅ¡io, iÅ¡ esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Ä® įrodinėjimo specifikÄ bÅ«tina atsižvelgti nagrinėjant Å¡ios kategorijos bylas, prieÅ¡ingu atveju (dėl per aukÅ¡to ir neatsižvelgiant į Å¡ios kategorijos bylų specifikÄ keliamo įrodinėjimo standarto, netinkamo įrodinėjimo pareigos tarp Å¡alių paskirstymo) dažnai bÅ«tų neįmanoma įrodyti pasinaudojimo komercine paslaptimi, siekiant nesÄ Å¾iningai konkuruoti ir iÅ¡ to gauti pelnÄ .

Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklÄ ir iÅ¡ tos veiklos gautÄ naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-447/2014). Teismų praktikoje nurodoma, kad civilinė atsakomybė atsiranda ir esant netiesioginiam priežastiniam ryÅ¡iui, t. y. kai žala atsiranda ne tiesiogiai iÅ¡ neteisėtų veiksmų, bet kai Å¡ie veiksmai yra pakankamai susiję su žalingais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007).

Pagal teisinį reguliavimÄ (CK 6.247 straipsnis) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015).  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).Teisėjų kolegija pirmiau nurodytus Å¡alių apeliaciniuose skunduose nurodytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus nagrinės, atsižvelgdama į anksčiau Å¡ioje nutartyje nustatytas faktines aplinkybes bei aktualias įstatymo normas bei teismų praktikÄ .   Dėl naujų įrodymų prijungimo bei iÅ¡reikalavimo IeÅ¡kovė UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinika apeliacinės instancijos teismo praÅ¡o priimti ir prijungti prie bylos naujus įrodymus – K.

Ambrazaičio 2016 m. kovo 4 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl jo 2015 m. birželio 5 d. iÅ¡vados. PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad jų patiekimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo tik po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, jais siekiama detaliau paaiÅ¡kinti konsultanto iÅ¡vadÄ dėl BVP ir TLK rodiklių įtakos ieÅ¡kovės pajamoms. Atsakovai teigia, kad ieÅ¡kovė Å¡iuos įrodymus galėjo pateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme pabaigos, todėl praÅ¡o jų nepriimti.  Atsakovai savo apeliaciniame skunde taip pat pateikė teismui procesinio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ , t. y. iÅ¡reikalauti papildomus įrodymus – ieÅ¡kovės procedÅ«rų apskaitos žiniaraščius, ambulatorinių ligonių registracijos žurnalus, bandinių surinkimo, pristatymo į laboratorijÄ registravimo žurnalus, duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas suvestines, ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros ir greitosios medicininės pagalbos paslaugų ataskaitas už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2012 m.

Teigia, kad tik iÅ¡analizavus minėtuose dokumentuose esančius duomenis bus galima nustatyti, ar ieÅ¡kovė tinkamai apskaitė visas pacientams suteiktas procedÅ«ras, ar visi pacientai yra registruojami. IeÅ¡kovė su praÅ¡ymu nesutiko, nurodė, kad tokiu bÅ«du siekiama vilkinti bylos nagrinėjimÄ , nėra teisinio pagrindo abejoti ieÅ¡kovės pateiktų duomenų teisingumu.Teisėjų kolegija, spręsdama dėl Å¡ių praÅ¡ymų pagrįstumo, atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimÄ apeliacinės instancijos teismui, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai yra nustatinėjamas fakto klausimas, gali bÅ«ti priimami naujai sužinoti, iÅ¡reikalauti įrodymai, jeigu Å¡alis Å¡ia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Konstatuojama, kad ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai ir įrodymai yra susiję su nagrinėjamu ginču, jais siekiama konkretizuoti byloje esančiÄ konsultanto iÅ¡vadÄ , kuria teismas rėmėsi, priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ , kad atsakovai su minėtais dokumentais yra susipažinę ir atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pasisakė dėl jų vertinimo.

Teismas sprendžia, kad minėtų dokumentų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie prijungiami prie bylos medžiagos ir bus vertinami kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.  Teisėjų kolegija, spręsdama atsakovių praÅ¡ymÄ dėl naujų įrodymų iÅ¡reikalavimo, įvertinus tai, kad Å¡i byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjam daugiau ketverius metus, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė turėjo visas galimybes pateikti minėtus įrodymus bei tai, kad didžiÄ jÄ civilinės bylos medžiagos dalį sudaro bÅ«tent įrodymai, susiję su ieÅ¡kovės finansiniais bei veiklos duomenimis, sprendžia, kad Å¡io praÅ¡ymo patenkinimas bei bylos nagrinėjimo atidėjimas prieÅ¡tarautų proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principams, bylos nagrinėjimas bÅ«tų nepagrįstai vilkinamas, todėl Å¡is praÅ¡ymas atmestinas (CPK 7, 178, 199 straipsniai).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo Atsakovai praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, pasak jų, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, Å¡alys pateikė daugybę argumentų bei įrodymų, kurie nebuvo tinkamai iÅ¡nagrinėti.Teisėjų kolegija, pasisakydama Å¡iuo klausimu, pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau Å¡i teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais.

Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013 etc.). Atsakovai šį praÅ¡ymÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad tik tokiu bÅ«du bus galima nustatyti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės bylos aplinkybės gali bÅ«ti iÅ¡tirtos raÅ¡ytinio proceso tvarka, nes Å¡alys savo argumentus aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė byloje esančiuose iÅ¡samiuose procesiniuose dokumentuose, o paaiÅ¡kinimus žodžiu galėjo teikti ir teikė bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Poreikio skirti bylos žodinį nagrinėjimÄ dėl keliamų teisinių klausimų teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Todėl Å¡is praÅ¡ymas netenkintas, kaip nepagrįstas (CPK 185, 322 straipsniai). Dėl neteisėtų veiksmų, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės už nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo   Kaip jau minėta Å¡ioje nutartyje aukščiau, ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad atsakovai savo veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-4, 6 punktus bei 4 dalį, o bÅ«tent: nuo 2009 m. spalio 12 d. atsakovo V.

S. naujai įsteigto juridinio asmens pavadinime panaudojo žodžių junginį ,,BokÅ¡to klinika“, kuris klaidinamai panaÅ¡us į ieÅ¡kovės pavadinimÄ â€“ UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinika (15 straipsnio 1 dalies 1 punktas); informacinėmis ryÅ¡io priemonėmis skleidė klaidingÄ informacijÄ , kad ieÅ¡kovė atidarė naujÄ korpusÄ , kuriame dirba jos specialistai (15 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktai); atsakovas V. S. nesuėjus įstatyme numatytam terminui po darbo teisinių santykių nutraukimo pasinaudojo konfidencialia informacija, susijusia su darbo sÄ lygomis, klientu duomenimis, kuriÄ panaudojo naujai įkurtos klinikos veiklai vykdyti (15 straipsnio 1 dalies 3 punktas); perviliojo ieÅ¡kovės darbuotojus (15 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

IeÅ¡kovė teigia, kad dėl Å¡ių neteisėtų atsakovų veiksmų ji patyrė tiek turinę, teik neturtinę žalÄ . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei kitose bylose nustatytus ir nagrinėjamai bylai prejudicinę reikÅ¡mę turinčius faktus, konstatavo, kad atsakovai atliko veiksmus, kuriuos atlikti įstatymas draudžia, ir konstatavo pirmosios sÄ lygos, numatytos CK 6.246 straipsnyje, bÅ«tinos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, egzistavimÄ .

Atsakovai skunde nurodo, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog buvo atskleista ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudaranti konfidenciali informacija, susijusi su pacientų duomenimis, ir panaudota atsakovės veikloje; naujai įsteigtai įmonei suteiktas klaidinančiai panaÅ¡us pavadinimas į ieÅ¡kovės. Tuo tarpu dėl teismo motyvų, susijusių su neteisėtais veiksmais, pasireiÅ¡kusiais ieÅ¡kovės darbuotojų perviliojimu, nepasisakė, todėl laikytina, kad su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis apeliantė sutinka ir dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo toliau nepasisakoma. Beje, Å¡i teisinė aplinkybė konstatuota įsiteisėjusius teismo sprendimu, kuris nurodytas Å¡ios nutarties 7 punkte.

Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimoApeliantai atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas, siekdamas neteisėtų veiksmų (nesÄ Å¾iningai konkuruoti), parinko klaidinančiai panašų pavadinimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės, nes manė, kad elgiasi teisėtai, nes bÅ«tent atsakovas V. S. 1995 m. buvo gavęs ,,BokÅ¡to klinika“ firmos vardo liudijimÄ , Å¡is pavadinimas buvo siejamas bÅ«tent su atsakovo ir jo Å¡eimos praktika, neįrodyta, kad tokiu bÅ«du buvo suklaidinti pacientai.

Taip pat laikė nepagrįstomis teismo iÅ¡vadas, kad Å¡is pažeidimas konstatuotas įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais.        Kasacinės instancijos teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog bÅ«tų nustatyti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmai Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu bÅ«tina nustatyti Å¡ias aplinkybes: pirma, kad savavaliÅ¡kai naudojamas žymuo yra panaÅ¡us į kito Å«kio subjekto pavadinimÄ , registruotÄ prekės ženklÄ , neregistruotÄ plačiai žinomÄ prekės ženklÄ , kitÄ pirmumo teise naudojamÄ Å¾ymenį su skiriamuoju požymiu; antra, tokio žymens naudojimas sukelia ar gali sukelti painiavÄ arba siekiama pasinaudoti kito Å«kio subjekto reputacija, arba dėl to gali susilpnėti Å«kio subjekto naudojamo žymens skiriamasis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009).

 Visų pirma pažymėtina tai, kad nors atsakovės pasirinktas pirminis įmonės pavadinimas – UAB ,,BokÅ¡to klinika“ nėra visiÅ¡kai identiÅ¡kas ieÅ¡kovės pavadinimui – UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinika, tačiau, ieÅ¡kovas visiÅ¡kai teisingai nurodo, jog nagrinėjamu atveju svarbiomis laikytinos Å¡ių asmenų neginčijamos aplinkybės, kad tiek ieÅ¡kovė, teik naujai įsteigta atsakovė teikė identiÅ¡kas – antrinio lygios sveikatos priežiÅ«ros, stomatologo ir kt. paslaugas, atsakovė įsikÅ«rė to paties pastato kaip ir ieÅ¡kovės buveinė korpuse, t. y. ieÅ¡kovė vykdė veiklÄ adresu – (duomenys neskelbtini), atsakovė – (duomenys neskelbtini).

Todėl sutiktina su ieškove, kad, priešingai nei teigia apeliantai, susiklosčius paminėtajai situacijai klientai (pacientai) galėjo būti sukaldinti – galėjo manyti, kad paslaugas jiems ir toliau teiks ieškovė.  Antra, nors apeliantai atsakovai teigia, kad ieškovė neįrodė, jog minėtas pavadinimas suklaidino pacientus, tačiau, kaip buvo minėta anksčiau, nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje pažymima, kad nėra būtina nustatyti konkrečių klientų suklaidinimo fakto, užtenka nustatyti, kad panašaus žymens naudojimas gali juos suklaidinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2009).

  Trečia, įvertinus tai, kad atsakovas V. S. daugiau nei deÅ¡imt metų (nuo 1997 m. rugsėjo 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d.) buvo ieÅ¡kovės klinikos vadovu, jam turėjo ir galėjo bÅ«ti žinoma / suprantama, kad nepriklausomai nuo to, jog jis prieÅ¡ įsteigiant UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinikÄ buvo gavęs UAB ,,BokÅ¡to klinika“ vardo liudijimÄ , įsteigus įmonę panaÅ¡iu pavadinimu, teikiančiÄ identiÅ¡kas ieÅ¡kovėms paslaugas bei veikiančiÄ tame pačiame pastate, – kils painiava dėl paslaugas teikiančio subjekto identifikavimo ir tokiu bÅ«du, akivaizdu, paslaugų pirkėjai gali bÅ«ti klaidinami.    Ketvirta, kaip minėta atsakovai taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad Å iaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-555-357/2010, paminėtos faktinės aplinkybės, susijusios su klaidinančiai panaÅ¡aus juridinio asmens pavadinimo naudojimu, negali bÅ«ti laikomos prejudiciniais faktais, nes teismas tik atkartojo ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybės, jų neanalizavo.

Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad minėtoje byloje buvo sprendžiamas ieškovės Z. L. reikalavimas atsakovams V. S. ir I. S. dėl priverstinių trečiojo asmens UAB ,,Senojo bokšto“ klinika akcijų pardavimo. Šis reikalavimas buvo grindžiamas taip pat ir aplinkybėmis, susijusiomis su klaidinančiai panašaus pavadinimo jo įstiegtai įmonei suteikimo, o atsakovai ieškovės ieškinį pripažino (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Todėl nurodytas teismas paminėtų argumentų nenagrinėjo ir nurodė sutrumpintus motyvus.

Taigi, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai tiek Å¡ioje, tiek minėtoje byloje, aplinkybės, susijusios su klaidinančiai panaÅ¡aus pavadinimo suteikimu, buvo įrodinėjimo dalykas, o atsakovas, sutikdamas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, tai pripažino (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Tačiau nagrinėjamos bylos atsakovė S. klinika UAB (tuo metu – UAB ,,BokÅ¡to klinika“) nedalyvavo nagrinėjant minėtÄ bylÄ , todėl nesant vienai iÅ¡ CPK 182 straipsnio 2 punkte numatytų sÄ lygų, minėtame teismo sprendime nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos prejudiciniais faktais Å¡ioje byloje.

Tuo pat metu, nustačius, kad paminėtoje byloje nustatytos aplinkybės negali bÅ«ti laikomos prejudiciniais faktais, Å¡ie faktai vertintini kaip vienas iÅ¡ įrodymų, kuris kartu su kitais pirmiau paminėtais įrodymais nepaneigia / patvirtina teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovai minėtais veiksmais pažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .  Dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimoAtsakovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tai, jog didžioji dalis ieÅ¡kovės pacientų perėjo į atsakovo naujai įsteigtÄ klinikÄ , patvirtina, kad jis pasinaudojo konfidencialia informacija, susijusia su ieÅ¡kovės pacientais.

Apeliantai teigia, kad faktas, jog pacientai ieÅ¡kovei pateikė praÅ¡ymus atsiimti ambulatorines korteles, nepatvirtina fakto, kad jie perėjo į atsakovo klinikÄ , jie galėjo kreiptis tik dėl vienkartinio vizito. Tuo tarpu pati ieÅ¡kovė atliko neteisėtus veiksmus perduodama pacientų ambulatorines korteles, nes atsakovė nėra pirmines sveikatos priežiÅ«ros paslaugas teikianti gydymo įstaiga.   Kasacinis teismas jau yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali bÅ«ti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai.

Tokiu atveju ji gali bÅ«ti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317-916/2015). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, vieÅ¡ai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklÄ , paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.

Komercinės paslapties savininkas Å¡iuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu bÅ«du asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiÅ¡kus ir nedviprasmiÅ¡kas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas bÅ«das leistų vienareikÅ¡miÅ¡kai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktÄ . SÄ raÅ¡as fizine prasme yra tik vienas iÅ¡ bÅ«dų suformuoti asmens žinojimÄ apie tam tikros informacijos slaptumÄ , tačiau Å¡is bÅ«das nėra vienintelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016).

 Nagrinėjamu atveju taip pat aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje pripažinta, kad ieÅ¡kovo klientų perėjimas pas atsakovÄ , kai atsakovÄ Ä¯steigė (jame įsidarbino) buvę ieÅ¡kovo darbuotojai, yra pakankamas įrodymas, jog atsakovas pasinaudojo ieÅ¡kovo komercinę paslaptį sudarančia informacija, kartu ir perviliojo klientus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-485/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2014 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2014).Teisėjų kolegija mano, kad prieÅ¡ pradedant nagrinėti minėtus skundo argumentus tikslinga dar kartÄ paminėti Å¡iuo klausimu reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, o bÅ«tent tai, kad atsakovas V.

S. buvo vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės steigėjų (t. 1, b. l. 28-31); kad jis nuo ieÅ¡kovės įsteigimo 1997 m. rugsėjo 24 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. buvo klinikos direktoriumi bei gydytoju (t. 1, b. l. 35-44); kad jis patvirtino informacijos, kuri laikoma konfidencialia, sÄ raÅ¡Ä (t. 7, b. l. 117-118); kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 22 d. atleistas iÅ¡ vadovo pareigų (t. 1, b. l. 43-44); kad atsakovas 2009 m. spalio 12 d. Å¡alia ieÅ¡kovės buveinės ((duomenys neskelbtini)) įsteigė naujÄ juridinį asmenį – UAB ,,BokÅ¡to klinika“ ((duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 45-49); kad abi klinikos teikė identiÅ¡kas paslaugas – antrinės ambulatorinės sveikatos priežiÅ«ros bei kt. (t. 1, b. l. 33, 50); kad 2010 m. gegužės 19 d. atsakovė pavadinimÄ pakeitė į S. klinika UAB (t. 1, b. l. 45-49); kad iÅ¡ 25 ieÅ¡kovės klinikoje dirbusių ir antrinio lygio medicinines paslaugas teikusių gydytojų 2009 m. pabaigoje 18 pateikė praÅ¡ymus iÅ¡eiti iÅ¡ darbo (t. 1, b. l. 53-145); kad beveik visi išėję darbuotojai nuo 2010 m. sausio 1 d. pradėjo dirbti pas atsakovÄ (t. 1, b. l. 151-152); kad 2011 m. apie 552 ieÅ¡kovės pacientų pateikė praÅ¡ymus dėl ambulatorinės kortelės atidavimo (t. 1, b. l. 154-218, t. 2, b. l. 1-53); kad dalis pacientų asmeniÅ¡kai kreipėsi į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu nurodydami, jog naudosis S. klinikos UAB paslaugomis (t. 1, b. l. 154-204); kad dalies pacientų ambulatorinių kortelių prašė atsakovė S. klinika UAB (t. 1, b. l. 205-218.; t. 2, b. l. 1-53); kad dalyje praÅ¡ymu prie pacientų pavardžių padaryti įraÅ¡ai – ,,nėra kortelės“, viename iÅ¡ praÅ¡ymų nurodytas ne paciento vardas ir pavardė, o tik ieÅ¡kovei žinomas identifikacinis kodas – ,,Anonimas 44“ (t. 1, b. l. 211-214, 206, 212; t. 2, b. l. 46).

    Įvertinus paminėtas faktines aplinkybes visų pirma darytina iÅ¡vada, kad prieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas V. S., daugiau nei deÅ¡imt metų vadovavęs ieÅ¡kovės klinikai, žinojo ir laisvai disponavo jo paties patvirtina konfidencialia informacija, susijusia su pacientų duomenimis, ir ja pasinaudojo siekdamas naudos sau, t. y. ieÅ¡kovės klientų perėjimo į naujai įsteigtÄ klinikÄ . Paminėtos faktinės aplinkybės taip pat suponuoja iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, teismas įvertinęs pacientų, atsiėmusių ambulatorines kortele skaičių bei tai, kad praÅ¡ymuose jie nurodė, jog toliau naudosis S. klinikos teikiamomis paslaugomis, pagrįstai konstatavo įrodyta aplinkybę, kad pacientai korteles atsiėmė su tikslu naudotis atsakovės teikiamomis paslaugomis.   Antra, kaip minėta civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja Å¡alis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsnis).

Å iuo atveju apeliantai teigdami, kad ieÅ¡kovės pacientai neperėjo pas jÄ , o tik kreipėsi dėl vienkartinių antrinių medicininių paslaugų suteikimo, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, kuris, kaip žinoma yra ir fakto teismas, nepateikė įrodymų, kad suteikus minėtas paslaugas ambulatorinės kortelės buvo grÄ Å¾intos ieÅ¡kovei. Trečia, net ir laikant pagrįstu skundo argumentÄ , kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės perduoti atsakovei pacientų ambulatorines korteles, kurių kaip minėtÄ prašė ne tik pacientai, bet ir pats atsakovas, tai nepaneigia teismo iÅ¡vados, kad atsakovė pasinaudojo konfidencialia informacija, susijusia su ieÅ¡kovės veikla, ir tokiu bÅ«du gavo naudos sau.   Teisėjų kolegija, įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad minėti atsakovių apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo laikyti nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad atsakovė atliko veiksmus, kuriuos įstatymas draudžia atlikti (CK 6.246 straipsnis, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-4, 6 punktai, 4 dalis).  Dėl praÅ¡omos priteisti žalos pobÅ«džio ir įrodymų vertinimo Kaip minėta anksčiau, ieÅ¡kovė prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 142 368,99 Eur (491 571,66 Lt) netiesioginių nuostolių, t. y. dėl atsakovų neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2011 m. negautas pajamas, bei 18 623,65 Eur (64 303,74 Lt) tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro: 11 967,98 Eur (41 323,03 Lt) reklamos iÅ¡laidos, 412,60 Eur (1 424,62 Lt) iÅ¡laidos antstolių paslaugoms, 3 193,43 Eur (11 026,27 Lt) iÅ¡laidos teisinėms konsultacijoms, 3 049,65 Eur (10 529,82 Lt) žalos įvertinimo iÅ¡laidos, iÅ¡ viso – 160 992,64 Eur (555 875,40 Lt) turinės žalos atlyginimÄ (t. 11, b. l. 3-24).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad tiek ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (BDO Auditas ir apskaita UAB, K. Ambrazaičio iÅ¡vados), tiek atsakovės pateiktieji (UAB ,,TaxiLink Baltic“ komentarai) patvirtina, kad teismo ekspertė, apskaičiuodama nuostolius naudojo netinkamÄ metodÄ , kuris netaikytinas finansinėje apskaitoje (iÅ¡tiestos rankos); kad ekspertizės akte nenurodyta, kokie konkretÅ«s netinkami administracijos veiksmai turėjo įtakos ieÅ¡kovės finansinės veiklos rezultatams; nepateikti paskaičiavimai dėl TLK ir BVP rodiklių pasikeitimo ir įtakos, konstatavo, kad tyrimo rezultatas gali bÅ«ti iÅ¡kreiptas, tačiau negalima teigti, jog BVP ir TLK rodiklių kitimas neturėjo įtakos ieÅ¡kovės veiklai, ekspertės iÅ¡vados nėra visiÅ¡kai paneigtos.

Vertindamas ieÅ¡kovės bei atsakovės pateiktus įrodymus, susijusius su žalos dydžiu, teismas pažymėjo, kad dauguma atsakovės argumentų dėl konsultanto K. Ambrazaičio iÅ¡vadų nepagrįstumo buvo paneigti Å¡io konsultanto atsakymuose, tačiau konsultantas vertino ne grynÄ jį, o bendrÄ jį įmonės pelnÄ , todėl nepaneigta ekspertės iÅ¡vada, kad bendrosios ir administravimo sÄ naudos turėjo įtakos ieÅ¡kovė pelno gavimui. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog jos visos praÅ¡omos priteisti sÄ naudos nėra susijusios su jos įprasta veikla, tuo tarpu kitas iÅ¡laidas priskyrė prie procesinių, kurių atlyginimo klausimas Å¡ioje byloje nespręstinas.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad šalių įrodymai nepatvirtina tikslaus realiai ieškovės patirtos žalos dydžio, tačiau K. Ambrazaičio išvada yra labiau motyvuota, todėl nutarė priteisti 2/3 ieškovės prašomų priteisti tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dalį, kas sudaro 107 328 Eur (370 582,12 Lt).  Kaip minėta, tiek ieškovė, tiek atsakovai su priteistu turtinės žalos atlyginimo dydžiu nesutinka. Ieškovė laikosi pozicijos, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškinio dalį dėl turinės žalos turėjo tenkinti visiškai.

Tuo tarpu atsakovų pozicija yra prieÅ¡inga – mano, kad Å¡is reikalavimas turėjo bÅ«ti atmestas. Atsakovai savo nesutikimÄ su minėta teismo sprendimo dalimis grindžia aplinkybėmis, kad teismas nepagrįstai vadovavosi konsultanto K. Ambrazaičio iÅ¡vada, nes ji yra ydinga (tariamai negautas pajamas skaičiavo ne kaip grynÄ jį pelnÄ , o kaip negautÄ bendrÄ jį pelnÄ ; vertinti selektyviai ieÅ¡kovės atrinkti duomenys; neiÅ¡tirti ieÅ¡kovės teikiamų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų apskaitos dokumentai); kad nepagrįstai nutarė nesivadovauti teismo ekspertizės iÅ¡vadomis, kurios turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei Å¡alių pateikti dokumentai, kurie negali paneigti eksperto iÅ¡vadų; teismas nepateikė motyvų, kodėl ekspertės iÅ¡vada negali bÅ«ti vadovaujamasi visa apimtimi.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė savo skunde teigia, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ekspertės iÅ¡vados nėra visiÅ¡kai paneigtos, nes egzistuoja visi faktiniai ir teisiniai pagrindai teismui nesivadovauti ekspertizės aktu (netinkamo tyrimo metodo pritaikymas, iÅ¡vadų nepagrindimas ir nemotyvavimas; spręsti klausimai, nepriskirtini teismo ekspertės kompetencijai; CPK 214 straipsnio, Teismo ekspertizės įstatymo 11, 12, 22-24 straipsnių pažeidimai).   CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis).

Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis (2 dalis). Kaip teisingai savo skunduose nurodė Å¡alys, CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir jÄ teismas turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, kaip to reikalaujama pagal CPK 218 straipsnį.

Pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ (jos dalį) gali bÅ«ti tai, kad ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, kad iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, kad iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.).Visų pirma teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytÄ kasacinio teismo praktika dėl ekspertizės vertinimo ir jos įrodomosios galios, atmeta kaip nepagrįstus atsakovų skundo argumentus, kad eksperto iÅ¡vada turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ nei kiti Å¡alių pateikti įrodymai, nes, kaip minėta, ji turi bÅ«ti vertinama visų įrodymų kontekste.

Antra, taip pat atmestini Å¡ių apeliantų teiginiai, kad teismas, nepateikė motyvų, kodėl negalima vadovautis ekspertės iÅ¡vadomis visa apimtimi. Teismas, vadovaudamasis tiek ieÅ¡kovės pateiktomis konsultanto K. Ambrazaičio iÅ¡vadomis, tiek atsakovų pateiktomis UAB ,,TaxiLink Baltic“ pastabomis dėl paminėto konsultanto iÅ¡vadų, kuriose vieningai nurodyta, kad ekspertė, apskaičiuodama nuostolius, naudojo netinkamÄ metodÄ , nes iÅ¡tiestos rankos principas taikomas apskaičiuojant Å«kio subjekto mokestinius rezultatus ir negali bÅ«ti taikomas finansinėje apskaitoje.

Todėl laikytinos pagrįstomis teismo iÅ¡vados, kad pritaikius netinkamÄ metodÄ , kuriuo vadovaujantis atliekama ekspertizė, tyrimo rezultatas gali bÅ«ti netikslus. Teismas taip pat konstatavo, kad ekspertės iÅ¡vada nėra iÅ¡samiai motyvuota, t. y. joje nenurodyta, kokie konkretÅ«s netinkami administracijos veiksmai turėjo įtakos ieÅ¡kovės finansinės veiklos rezultatams, iÅ¡vada dėl TLK ir BVP rodiklių pokyčio įtakos įmonės veiklos rezultatams nepagrįsta konkrečiais skaičiavimais.

Teisėjų kolegija sutikdama su Å¡iais teismo nustatytais ekspertizės trÅ«kumais papildomai pažymi ir tai, kad ekspertei buvo pavesta atsakyti į klausimÄ ar dėl ieÅ¡kovės patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytų veiksmų (darbuotojų perviliojimo, klaidinančiai panaÅ¡ios bei konfidencialios informacijos naudojimo) ji per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. patyrė nuostolius, jei taip – kokius ir kokio dydžio. Tiriamojoje ekonominės ekspertizės akto dalyje ekspertė nurodė, kad: ,,.., kad naujai paskirtas medicinos įstaigos UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinika direktorius nebuvo medicinos srities specialistas, tai galėjo bÅ«ti lemiančia aplinkybe, kad darbuotojai pasirinko medicinos srityje kompetentingÄ vadovÄ V.

S.. Teismo ekspertas nagrinėjamoje byloje neaptiko informacijos, kad UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinika iÅ¡einantiems darbuotojams buvo siÅ«loma pasilikti / dirbti“ (t. 8, b. l. 25); ,,Dėl apsilankiusių asmenų sumažėjimo – tai pačių pacientų, pasirinkimas ar / arba apsisprendimas pasirinkti gydytojÄ ir apsilankymų skaičių...“ (t. 8, b. l. 153). Ekspertas, pasisakydamas dėl klausimų, kurie yra teismo, bet ne eksperto kompetencija, iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė ieÅ¡kovės reikalavimų pagrįstumo klausimÄ .

Tuo pat metu ekspertas eliminavo dalį priežasčių, kurios turėjo bÅ«ti vertinamos atliekant teismo pavestÄ užduotį. Trečia, taip pat atmestini ir ieÅ¡kovės argumentai, kad teismas, esant minėtiems ekspertizės iÅ¡vados trÅ«kumams, iÅ¡ viso negalėjo vadovautis joje pateiktais duomenimis. Kaip minėta, Å¡is dokumentas laikytinas viena iÅ¡ Å¡alių įrodinėjimo priemonių, kuri negalėjo ir nebuvo laikoma didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiu dokumentu ir pagrįstai vertinta visų byloje esančių įrodymų kontekste.   Ketvirta, toliau sprendžiant Å¡alių skundų argumentus, susijusius su teismo atliktų įrodymų tyrimo ir vertinimo instituto procesiniais pažeidimais, pasisakytina dėl ieÅ¡kovės pateiktų auditoriaus K.

Ambrazaičio 2013 m. lapkričio 29 d. konsultacinės iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovės patirtų nuostolių (t. 3, b. l. 141-219, t. 4-5, t. 6, b. l. 1-57), Å¡io specialisto 2015 m. birželio 5 d. iÅ¡vados dėl nuostolių apskaičiavimo (t. 10, b. l. 7-97) vertinimo. Taigi, kaip minėta, atsakovai teigia, kad minėta specialisto iÅ¡vada yra ydinga, todėl joje nustatytais faktais negali bÅ«ti vadovaujamasi. Atsakovas minėto konsultanto iÅ¡vadų ydingumÄ Ä¯rodinėja teismo nustatyta aplinkybe, jog nustatant negautų pajamų dydį buvo tiriamas ne įmonės grynasis, o bendrasis pelnas, neįvertinos bendrosios ir administravimo sÄ naudos.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , kad tiek atsakovai, tiek pirmosios instancijos teismas ignoravo ieÅ¡kovės su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktÄ K. Ambrazaičio 2015 m. birželio 5 d. specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje, be kita ko, nurodyta, jog specialistas, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ apskaičiavo ir pelno mokesčio sÄ naudas bei patikslino nuostolių dydį. Tuo tarpu kartu su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu pateiktuose specialisto raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose dėl 2015 m. birželio 5 d. specialisto iÅ¡vados, kurie buvo priimti (žr. 45-46 punktus), nurodė, kad apskaičiuojant nuostolių dydį buvo vertinamos ir veiklos sÄ naudos bei pateikė Å¡iÄ savo pozicijÄ pagrindžiančius argumentus (žr. t. 15, b. l. 50-52).

Todėl iÅ¡ dalies laikytini pagrįstais tik ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų – Å¡iuo atveju 2015 m. birželio 5 d. specialisto iÅ¡vados. Teisėjų kolegija, taip pat negali sutikti su atsakovių argumentais, kad buvo iÅ¡tirti tik selektyviai atrinkti duomenys, todėl iÅ¡vados nėra pagrįstos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, konsultantas, pateikęs iÅ¡vadas, įvertino didelės apimties medžiagÄ (daugiau nei 500 psl.), susijusiÄ tiek su ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentais, tiek su ieÅ¡kinyje nurodytomis aplinkybėmis.

Be to, pažymėtina ir tai, kad teismo paskirta ekspertė taip pat vertino analogiÅ¡kus dokumentus ir jokių papildomų įrodymų neprašė pateikti. Todėl ir Å¡ie skundo argumentai laikytini nepagrįstais.  Teisėjų kolegija, apibendrindama aukščiau nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai nei savo skunde nurodė Å¡alys, teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir kiekvienÄ jų vertino visų byloje esančių įrodymų kontekste (CPK 178, 185 straipsniai).  Dėl netiesioginių nuostolių dydžio Žalos atsiradimo fakto įrodymas yra ieÅ¡kovo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).

Žalos negautų pajamų pavidalu fakto įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bylos Å¡alis, reikÅ¡dama reikalavimÄ atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1177/2003; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-199/2007; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006, kt.).   Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ios nutarties 68-75 punktuose konstatuotas aplinkybes sutinka su ieÅ¡kove, kad jos pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (2013 m. lapkričio 29 d. konsultanto K.

Ambrazaičio iÅ¡vada, 2015 m. birželio 5 d. K. Ambrazaičio iÅ¡vada dėl nuostolių paskaičiavimo, 2016 m. kovo 4 d. specialisto raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimai), prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina aplinkybes, susijusias su jos praÅ¡omo priteisti netiesioginių nuostolių dydžio pagrįstumu. Ä®vertinęs tai, kad minėti nuostoliai ieÅ¡kovės apskaičiuoti įvertinus tiek jos veiklos, tiek pelno mokesčio sÄ naudas, apeliacinis teismas sprendžia, jog skundžiamame sprendime be pagrindo sumažinta praÅ¡omÄ pritiesti Å¡ių nuostolių sumÄ , – nagrinėjami nuostoliai laikytini realiais ir įrodytais (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip minėta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė ieÅ¡kovės atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, t. y. nepaisė Konkurencijos įstatyme įtvirtinto nesÄ Å¾iningos konkurencijos draudimo, bei suprato savo veiksmų neteisėtumÄ ir dėl tokių veiksmų galinčias kilti neigiamas pasekmes (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnis, CK 6.246, 6.248 straipsniai).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamame teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovei atlikus minėtus neteisėtus veiksmus didžioji dalis antinio lygio medicinines paslaugas tiekiančių specialistų bei daugiau nei pusė tÅ«kstančio pacientų paliko ieÅ¡kovės klinikÄ , todėl Å¡i negavo planuotų pajamų, tai yra akivaizdu, kad atsakovės neteisėti veiksmai yra neatsiejamai susiję su ieÅ¡kovės planuotomis, realiai gautinomis pajamomis (CK 6. 247 straipsnis).

Taigi, įvertinus tai, kas aukščiau paminėta, darytina iÅ¡vada, kad prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, teisinio pagrindo mažinti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių priteistinų netiesioginių nuostolių dydį, nėra, todėl teismo sprendimo dalis, kuria Å¡is ieÅ¡kovės reikalavimas patenkintas iÅ¡ dalies, keistina, nustatant, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių priteistina 142 369,99 Eur (491 571,66 Lt) Å¡ių nuostolių (CK 6.2456-6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis).  Dėl tiesioginių bei kitų nuostolių dydžio        Kaip minėta, teismas skundžiamame teismo sprendime konstatavo, kad į bylÄ nepateikta pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, jog visos ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos nebuvo įprastinės veiklos sÄ naudos; kad iÅ¡laidų, už suteiktas teisines paslaugas, atlyginimo klausimas buvo sprendžiamas kitose tarp Å¡alių nagrinėtose bylose; kad iÅ¡laidos, susijusios su antstolio paslaugomis, buvo patirtos siekiant įrodyti klaidinančios informacijos skleidimo faktÄ ; kad jos yra procesinio pobÅ«džio ir jų atlyginimo klausimas turėjo bÅ«ti keliamas byloje, kurioje buvo nagrinėjamas atitinkamas Å¡alių ginčas; kad pateikti įrodymai nepatvirtina tikslaus ir realiai ieÅ¡kovės patirto žalos dydžio.

Teismas nedetalizavo, kokia konkreti tiesioginių nuostolių dalis priteistina. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, ieÅ¡kovė skunde nurodo, kad į bylÄ pateikti įrodymai patvirtinantys patirtus 18 623,65 Eur (64 303,74 Lt) tiesioginius nuostolius ir, kad jie buvo patirti iÅ¡imtinai dėl neteisėtos atsakovų veiklos, tuo tarpu atsakovai mano, kad teisinio pagrindo juos priteisti iÅ¡ viso nėra.   Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai); piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Asmeniui atlygintini turtiniai praradimai, be tiesioginių nuostolių, yra įskaičiuotini į nuostolius, jeigu dėl neteisėtų veiksmų jis privalo daryti tam tikras išlaidas ir tuo bloginti savo turtinę padėtį. Tai gali būti protingos išlaidos, susijusios su žalos prevencija ir jos sumažinimu, žalos dydžio nustatymu ir kt. (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Nuostoliai, kaip nukentėjusio asmens padarytos išlaidos, turi atitikti tokius požymius:

1) jos yra priverstinės, 2) jos yra bÅ«tinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar praÅ¡omos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar iÅ¡laidos atitinka Å¡iuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016). IeÅ¡kovė prašė priteisti 11 967,98 Eur (41 323,03 Lt) reklamos sÄ naudų kaip tiesioginius nuostolius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad Å¡ios iÅ¡laidos iki neteisėtų atsakovės veiksmų (2010 m. sausio 1 d.) lyginant su prieÅ¡ tai turėtomis tokio pobÅ«džio iÅ¡laidomis iÅ¡augo daugiau nei 18 kartų.

Taigi, sutiktina, kad ieÅ¡kovė, siekdama vykdyti veiklÄ ir pritraukti naujus klientus turėjo intensyviau reklamuotis, teikti informacijÄ , susijusiÄ su naujų gydytojų darbo pradžia klinikoje. Tačiau negalima sutikti su ieÅ¡kove, kad teismas turėjo priteisti visÄ praÅ¡omÄ sumÄ . Visų pirma pažymėtina tai, kad ieÅ¡kovė Å¡ias sÄ naudas praÅ¡o priteisti už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. už per dvejus metus patirtas reklamos sÄ naudas, tuo tarpu tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovė tvirtino, kad gydytojų, teikiančių antrinės sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, skaičių jai pavyko atstatyti per vienÄ mėnesį.

Antra, iš pateiktų skelbimų turinio matyti, kad jais ieškovė informuodavo visuomenę apie ketinamas teikti paslaugas bei jas teikiančius specialistus (t. 4, b. l. 73-245, 5 t., b. l. 1-145). Taigi, įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog visos jos patirtos išlaidos buvo būtinos ir neatsiejamai susijusios su atsakovų atliktais neteisėtais veiksmais ir dėl jų atsiradusių neigiamų padarinių šalinimu, kad jų dydis bei tokio masto reklama buvo būtina ir protinga.

Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria Å¡ie nuostoliai priteisti iÅ¡ dalies keistina nurodant, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 1/3 dalis praÅ¡omų nuostolių, susijusių su reklamos sÄ naudomis – 3 989,33 Eur (11 967,98 Eur x 1/3) (CPK 185 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytomis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis laiko, kad toks priteistinų nuostolių dydis ir protingas bei pagrįstas. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 11 026,27 Lt patirtų iÅ¡laidų teisinėms konsultacijoms.

IÅ¡ ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų ataskaitų bei PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už suteiktas teisines paslaugas matyti, kad jos suteiktos už: ,,konsultacija dėl ieÅ¡kovo V. S. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio civilinėje byloje Nr. 2-5997-79/2010; konsultacijos dėl galimos žalos bendrovei susidarymo pritaikius laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje dėl visuotinio akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais; konsultacijos dėl faktorių, įtakojančių bendrovės akcijų vertę ir dėl akcijų vertės nustatymo (t. 4, b. l. 31-41).

IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Å¡ios bylos atsakovas V. S. 2010 m. birželio 23 d. kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB ,,Senojo bokÅ¡to“ klinikai dėl visuotinio akcininkų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, teismo 2011 m. sausio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinys atmestas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 15 589,34 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (Å iaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-674-797/2011).

Taigi, kaip teisingai atsiliepime į skundÄ nurodė atsakovai, klausimas dėl Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡spręstas, tarp nustatytų neteisėtų atsakovų veiksmų ir minėtų iÅ¡laidų nėra priežastinio ryÅ¡io, todėl jos iÅ¡ viso neatlygintinos.     Sprendžiant Å¡alių skundų argumentų, susijusių su reikalavimu priteisti 412,60 Eur (1 424,62 Lt) iÅ¡laidų, patirtų už antstolio suteiktas paslaugas, bei 3 049 Eur (10 527,59 Lt) iÅ¡laidų, susijusių su žalos įvertinimu, pagrįstumÄ pažymėtina tai, kad Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti vadovaudamasi CK 6.249 straipsnio 4 dalimi, kurios 1-2 punktuose nurodoma, jog be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojama: protingos iÅ¡laidos skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti bei iÅ¡laidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės nurodyti nuostoliai, kuriuos ji praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų, atitinka CK normoje paminėtų nuostolių apibrėžimÄ . Tuo tarpu atsakovų atsiliepime nurodyti argumentai, kad Å¡ios iÅ¡laidos yra procesinio pobÅ«džio, minėtas teisinis reguliavimas jų neapima; kad jų priteisimo klausimas turėjo bÅ«ti sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-151-178/2011 pagal ieÅ¡kovės UAB ,,Senojo bokÅ¡to klinika“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB ,,S. klinika“ ir V.

S. dėl neteisėtų veiksmų uždraudimo (t. 2, b. l. 203-207) laikytini nepagrįstais, nes, kaip minėta, toje byloje nebuvo praÅ¡oma Å¡ias iÅ¡laidas priteisti (CPK 88 straipsnis). Kadangi byloje nėra ginčo dėl Å¡ių iÅ¡laidų atitikimo protingumo kriterijui, todėl, prieÅ¡ingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, darytina iÅ¡vada, kad teisinis pagrindas jas (3 462,25 Eur) priteiti Å¡ioje byloje įrodytas (CPK 178 straipsnis).  Teisėjų kolegija, įvertinus paminėtas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteista dalis tiesioginių nuostolių jų nekonkretizuojant keistina, nurodant, kad ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų priteistina 7 451,58 Eur tiesioginių nuostolių (CK 6.246-6.249 straipsniai).

  Dėl solidariosios atsakovų atsakomybės   Atsakovai skunde nurodo, kad vienas iÅ¡ atsakovų – V. S., nėra Å«kio subjektas Konkurencijos įstatymo prasme, todėl jo atsakomybė su kitais atsakovais, kurie yra juridiniai asmenys, pagal Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio nuostatas negalėjo bÅ«ti taikoma ir turėjo bÅ«ti diferencijuojama.  Teisėjų kolegija, sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, kad teismų praktika Å¡iuo klausimu yra iÅ¡plėtota ir nuosekli, t. y. laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai civilinė atsakomybė kyla tiek naujai įsteigtai konkuruojančiai įmonei, tiek Å¡ios įmonės steigėjams (nagrinėjamu atveju – situacija analogiÅ¡ka) ar kitiems juridinio asmens dalyviams, tokių asmenų veiksmų civilinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu negalima atriboti konkrečiai įvardijant kiekvieno iÅ¡ jų padarytos žalos dydžio, todėl žala iÅ¡ visų atsakovų priteisiama solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014).

Todėl paminėti skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai).              Dėl neturtinės žalos atlyginimo  IeÅ¡kovė taip pat prašė teismo priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų 28 962 Eur (100 000 Lt) neturinės žalos atlyginimÄ . Teismas šį reikalavimÄ atmetė nurodęs, kad Å¡i neįrodė, jog atsakovai pasinaudojo jos įdirbiu ir reputacija, dėl to buvo pakenkta jos reputacijai, nėra duomenų, kad pacientų skaičius pasikeitė po atsakovų neteisėtų veiksmų bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės reputacijos pablogėjimo.

IeÅ¡kovė nesutikdama su Å¡iais teismo argumentai teigia, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.250 straipsnį, neįvertino aplinkybių, kad egzistuoja visos sÄ lygos atsakovių civilinei atsakomybei kilti bei fakto, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo pripažinta, kad atsakovė skleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovę ir tokia klaidinga informacija sumenkino pastarosios dalykinę reputacijÄ , todėl prarasta ne tik gera reputacija, bet ir klientai.    Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjamu klausimu yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė bei žala).

Teisės į juridinio asmens pavadinimÄ pažeidimas įregistravus (ir naudojant) kitÄ â€“ panašų į ankstesnįjį – juridinio asmens pavadinimÄ per se nereiÅ¡kia teisės į juridinio asmens dalykinę reputacijÄ pažeidimo (CK 2.24 str. 8 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2005).     IeÅ¡kovė, įrodinėdama patirtÄ neturtinę žalÄ , iÅ¡ esmės nurodo tik teisinį pagrindÄ reikalauti tokios žalos atlyginimo ir faktines aplinkybes, susijusias su pacientų bei darbuotojų perviliojimu, tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimu etc. Tačiau nepaisant to, kad Å¡is ginčas teismuose buvo nagrinėjamas ilgÄ laikÄ , Å¡alis byloje atstovavo profesionalÅ«s teisininkai – advokatai, nėra pagrįstas reikalaujamos priteisti minimos žalos dydis, neįrodytas priežastinis ryÅ¡ys.

IeÅ¡kovės teiginiai, kad dalies pacientų perėjimas pas atsakovę buvo įtakotas jos reputacijÄ Å¾eminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo, nagrinėjamu atveju pats savaime neįrodo Å¡ių bÅ«tinųjų deliktinės atsakomybės sÄ lygų buvimo ir nesuteikia pagrindo tenkinti tokį reikalavimÄ (CPK 176 – 178 straipsnis). Kaip minėta anksčiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina tai, jog pacientai perėjo į atsakovės klinikÄ dėl ten perėjusių dirbti specialistų, o ne dėl ieÅ¡kovės reputacijos pablogėjimo.

Dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ tikrinamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.  Dėl procesinės bylos baigties Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad teismas tenkindamas tik dalį ieÅ¡kovės reikalavimų, priėmė iÅ¡ esmės teisingÄ sprendimÄ , tačiau keistina teismo sprendimo dalis, susijusi su priteistinų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių dydžiu nurodant, kad ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovų priteistina 149 821,57 Eur nuostolių atlyginimas (142 369,99 Eur – netiesioginių nuostolių, 7 451,58 Eur – tiesioginių nuostolių), taip pat tikslintinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas.

Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo  Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymÄ .Kaip teisingai nustatė teismas, ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinį sumokėjo 3 252,43 Eur (11 230 Lt) žyminį mokestį (t. 1, b. l. 1).

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinus 79 proc. (149 821,57:189 954 x 100), sumokėto žyminio mokesčio dalis 2 569,42 Eur priteistina ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis, t. y. po 856,47 Eur iÅ¡ kiekvieno jų (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovų 32 858 Eur iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ bei pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus (t. 13, b. l. 189-201, t. 14, b. l. 54-63). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1-5 dalimis, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių nuostatomis (toliau – Rekomendacijos), teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti suma už advokatų teisinę pagalbÄ Å¾ymiai virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius. Pagal minėtÄ teisinį reguliavimÄ teismas iÅ¡imtiniais atvejais gali nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡iuo konkrečiu atveju susiklostė tokios iÅ¡imtinės aplinkybės, leidžiančios nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų dydžių. Byla yra didelės apimties, joje buvo sprendžiami sudėtingi teisiniai klausimai, ji nagrinėjama nuo 2012 metų, ieÅ¡kovė į bylÄ teikė sudėtingus pagal turinį bei didelės apimties procesinius dokumentus, tačiau, vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais, laikytina, kad Å¡iuo atveju protingu ir atitinkančiu minėtus principus laikytinas ne 32 858 Eur, o 17 000 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai).

Kaip minėta, ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinus iÅ¡ dalies (79 proc.), iÅ¡laidos advokato teisinėms paslaugoms priteistinos proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai, t. y., ieÅ¡kovei iÅ¡ kiekvieno atsakovų priteistina po 4 476,67 Eur ((17 000 x 79 proc.) / 3) iÅ¡laidų advokato teisinėms paslaugoms (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).   Atsakovai prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 7 218,20 Eur iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ , 3 267 Eur už UAB ,,TaxiLink Baltic“ iÅ¡vados parengimÄ bei 6 570 Eur ekspertizės iÅ¡laidų bei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus (t. 14, b. l. 169-195, t. 7, b. l. 24, t. 9, b. l. 5).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos jų iÅ¡laidosi, susijusios su ekspertizės bei iÅ¡vados pateikimu, proporcingai atmestų reikalavimų sumai, t. y. kiekvienam atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina po 688,59 Eur ((3 267 Eur + 6 570 Eur) x 21 proc./ 3) Å¡ių iÅ¡laidų. Kaip ir anksčiau, taip ir Å¡iuo atveju, atsakovų praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už suteiktas teisines paslaugas virÅ¡ija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės (žr. 95 punktÄ ) leidžia nuo jų nukrypti, todėl kiekvienam atsakovui, atsižvelgiant į priteistų ir atmestų reikalavimų proporcija, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteitina po 505,27 Eur ((7 218,20 Eur x 21 proc.) / 3) bylinėjimosi iÅ¡laidų už suteiktÄ teisinę pagalbÄ bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme Å alys taip pat pateikė praÅ¡ymus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimo – ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 1 456 Eur žyminį mokestį bei 12 834,45 Eur iÅ¡laidų už advokato suteiktÄ teisinę pagalbÄ , atsakovai – 1 674 Eur žyminio mokesčio bei 3 096 Eur už teisinę pagalbÄ bei pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus (t. 15, b. l. 39, 117).

Kaip minėta, ieÅ¡kovė prašė teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jos reikalavimai buvo atmesti ir juos tenkinti visiÅ¡kai. Tuo tarpu atsakovai prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis ieÅ¡kovės ieÅ¡kininio reikalavimo ir ieÅ¡kinį atmesti. Kadangi teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ bei Å¡alių apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei solidariai iÅ¡ atsakovių priteistas 107 328 Eur nuostolių atlyginimas, pakeisti padidinant priteistinÄ sumÄ iki 149 821,57 Eur laikytina, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies – 51 proc. (ginčo suma – 82 626 Eur, priteistina suma padidinta 42 493,57 Eur), todėl jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos atsižvelgiantį Å¡iÄ proporcijÄ .

IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 247,52 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ((1 456 Eur x 51 proc.) / 3). IeÅ¡kovės praÅ¡omas užmokestis už apeliacinio skundo parengimÄ â€“ 6 936,93 Eur, virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, o atsižvelgiant į tai, kad savo skunde ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės nurodė argumentus, kuriais grindė savo ieÅ¡kinį, pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių nėra, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų galėtų bÅ«ti priteista 1 249,67 Eur (735,10 Eur x 1,7) Å¡ių iÅ¡laidų, tačiau, atsižvelgiant į anksčiau minėtÄ proporcijÄ , ieÅ¡kovei lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovių priteistina po 212,44 Eur ((1 249,67 Eur x 51 proc.) / 3).

IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti užmokestis už atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų apeliacinį skundÄ rengimÄ â€“ 5 897,52 Eur, taip pat virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytuosius, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis priteistina po 327,99 Eur ((756,9 Eur x 1,3) / 3). Kadangi atsakovių apeliacinis skundas netenkintas jų iÅ¡laidos, susijusios su jo parengimu bei žyminiu mokesčiu neatlygintinos. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas patenkintas tik iÅ¡ dalies, jų praÅ¡oma priteisti suma virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, kiekvienai atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina po 161,35 Eur ((756,9 Eur x 1,3) x 49 proc. / 3).  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,  n u t a r i a:Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimÄ pakeisti.Pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Senojo bokÅ¡to“ klinika (juridinio asmens kodas 145368698) solidariai iÅ¡ atsakovų V.

S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdimara“ (juridinio asmens kodas 304033997) ir S. klinikos uždarosios akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 302445728) priteista nuostolių atlyginimas, padidinant priteistÄ 107 328 Eur sumÄ iki 149 821,57 Eur, priteisti 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos 149 821,57 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2013 m. sausio 2 d. – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Senojo bokÅ¡to“ klinika (juridinio asmens kodas 145368698) iÅ¡ atsakovų V.

S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdimara“ (juridinio asmens kodas 304033997) ir S. klinikos uždarosios akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 302445728) po 5 333,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.      Priteisti atsakovams V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei ,,Valdimara“ (juridinio asmens kodas 304033997) ir S. klinikai uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 302445728) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Senojo bokšto“ klinika (juridinio asmens kodas 145368698) po 1 193,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Senojo bokÅ¡to“ klinika (juridinio asmens kodas 145368698) iÅ¡ atsakovų V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdimara“ (juridinio asmens kodas 304033997) ir S. klinikos uždarosios akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 302445728) po 787,95 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.  Priteisti atsakovams V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei ,,Valdimara“ (juridinio asmens kodas 304033997) ir S. klinikai uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 302445728) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Senojo bokÅ¡to“ klinika (juridinio asmens kodas 145368698) po 161,35 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                     Virginija Čekanauskaitė                                                                   Danutė GasiÅ«nienė                                                                    Vigintas ViÅ¡inskis  Â