fe4e22f7-c7e8-4876-8063-a97decb1cab0 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                 Baudžiamoji byla Nr. 1A-447/2012                                                              Proceso Nr. 1-22-1-00455-2011-4          Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,teisėjų:

Kęstučio Jucio, Viktoro Kažio,sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam V. S.,gynėjui advokatui Romui Aikevičui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. S. ir jo gynėjo advokato Romo Aikevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 12 metų.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2011 m. balandžio 28 d. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 28 d. laikotarpiu nuo 23 val. iki 5 val. 15 min., buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių nesutarimų kilusio konflikto metu tyčia suduodamas rankomis ir spirdamas koja N. K. ne mažiau kaip 9 smÅ«gius į galvÄ , ne mažiau kaip 4 smÅ«gius į deÅ¡inį petį, raktikaulį, krÅ«tinę, pakrÅ«tinį, vienÄ smÅ«gį į pilvÄ , padarė nukentėjusiajam poodines ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, deÅ¡iniame žande ir lÅ«pų srityje, galvos kairėje pusėje smilkininės srities užpakalinėje dalyje bei momeninės srities užpakalinėje-virÅ¡utinėje dalyje, galvos deÅ¡inėje pusėje ties momenkaulio gumburu, pakauÅ¡io ir momeninės srities riboje, kaktos, momens ir smilkinio riboje, muÅ¡tines žaizdas pakauÅ¡io deÅ¡inėje pusėje ir abiejų lÅ«pų vidiniuose pavirÅ¡iuose centrinėje dalyje, nosies kremzlinės dalies atskyrimÄ nuo kaulo, nežymias kraujo iÅ¡lajas po kietuoju galvos smegenų dangalu ant kairiojo smegenų pusrutulio smilkininėje ir momeninėje srityse, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu abejose kaktinėse skiltyse ir kairės smilkininės skilties pliusinėje dalyje bei kaktinėje skiltyje, nežymų pakraujavimÄ Ä¯ smegenų skilvelius, poodines kraujosruvas ir minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvas deÅ¡inio peties srities priekiniame pavirÅ¡iuje, deÅ¡inio raktikaulio vidinio galo projekcijoje, krÅ«tinės apatinėje dalyje palei krÅ«tinkaulį ir kairės, pakrÅ«tinio srities deÅ¡inėje, kairės pusės 5, 6 ir deÅ¡inės pusės 4, 5, 6, 7 Å¡onkaulių priekinių dalių lūžius, pavirÅ¡inį kepenų deÅ¡inės skilties plyÅ¡imÄ su pokapsuline kraujosruva, pilvo centrinės dalies sumuÅ¡imÄ su poodine kraujosruva virÅ¡ bambos vos kairiau vidurio linijos, kraujosruvÄ gilesniuose minkÅ¡tuosiuose audiniuose ir didžiojoje taukinėje, plonosios žarnos pasaito plyÅ¡imÄ deÅ¡imties centimetrų ilgyje, kuris komplikavosi vidiniu kraujavimu ir Å¡oku.

Å iais veiksmais V. S. tyčia nužudė N. K..Nuteistojo V. S. gynėjas advokatas Romas Aikevičius apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir V. S. iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 20 straipsnį. Gynėjas teigia, kad skundžiamame nuosprendyje remiamasi daugiausia liudytojų parodymais, kurie duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai.

Tačiau teismas nesiaiÅ¡kino, kokios bÅ«senos, duodami parodymus, buvo liudytojai O. G. M., J. J. ir R. K., taip pat neanalizavo, kodėl Å¡ių liudytojų parodymai skiriasi nuo jų parodymų, duotų teismo posėdžio metu. Advokatas pažymi, kad liudytoja O. G. M. pirmosios instancijos teisme pripažino, jog ji nuolat girtauja, serga epilepsija, prieÅ¡ byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį taip pat patyrė epilepsijos priepuolį, todėl neprisimena, kokius parodymus davė tyrėjai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu vykusioje apklausoje ji neturėjo akinių, todėl neskaitė, kÄ apklausos protokole užrašė tyrėja.

Apeliantas nurodo, kad tokias aplinkybes minėta liudytoja parodė apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Pirmosios instancijos teisme, teisėjai perskaičius liudytojos O. G. M. parodymus, pastaroji taip pat tvirtino, kad nežino, kÄ sakė tyrėjai, teigė, jog neprisimena ir negali tiksliai pasakyti, ar girdėjo smÅ«gius. Gynėjo teigimu, teisėjai primygtinai reikalaujant pasakyti, ar liudytoja ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai davė teisingus parodymus, O. G. M. parodė, kad tie parodymai yra teisingi, tačiau pakartojo, kad jų neatsimena.

Teismo posėdyje advokatui uždavus klausimÄ (b. l. 67, t. 3), liudytoja parodė, kad buvo iÅ¡gėrusi pora stikliukų, todėl neprisimena kai kurių aplinkybių. Ji teigė, kad tuo metu, kai buvo apklausiama pirmÄ kartÄ , ji buvo neseniai patyrusi epilepsijos priepuolį, todėl nežino, kÄ kalbėjo. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybės, kad liudytoja O. G. M. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vykusioje apklausoje bei apklausiama pirmosios instancijos teisme gerai prisiminė įvykius iki kol ji užmigo ir po to, kai atsibudo ir ėjo į tualetÄ .

Tačiau įvykių, kuriuos aprašė tyrėja, ji neprisiminė ir teigė, kad jokių konfliktų namuose nebuvo (b. l. 67, t. 3). Gynėjas nurodo, kad esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas vis tiek rėmėsi liudytojos O. G. M. parodymais, kuriuos užrašė tyrėja. Advokatas teigia manantis, kad pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę įsitikinti, kad minėta liudytoja sunkiai orientuojasi aplinkoje, nesuvokia, kÄ kalba, o jos atsakymai – nesuprantami. Gynėjas kelia klausimÄ , ar skundžiamame nuosprendyje buvo galima remtis Å¡ios liudytojos parodymais, nenustačius, ar ji gali duoti parodymus ir ar jos parodymais galima tikėti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡ liudytojų J.

J. ir R. K. parodymų matyti, kad jie su nukentėjusiuoju N. K. pas J. J. 4 dienas iÅ¡ eilės vartojo alkoholiniu gėrimus. J. J. teigimu, apklausiamas pas tyrėjÄ , jis buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio ir neskaitė, kÄ užrašė tyrėja (b. l. 12, t. 3). Gynėjas teigia, kad tokios bÅ«senos buvo ir liudytojas R. K.. Apeliantas abejoja, ar pirmosios instancijos teismas galėjo remtis Å¡ių liudytojų parodymais. Be to, minėti liudytojai pirmosios instancijos teisme neigė sakę, kad V. S., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, bÅ«na agresyvus (b. l. 12-13, 36, t. 3).

Gynėjas pažymi, kad minėtų liudytojų parodymai, charakterizuojantys nuteistÄ jį, nėra palankÅ«s, norint priimti V. S. apkaltinamÄ jį nuosprendį, todėl jie skundžiamame nuosprendyje ir nepaminėti. Apeliantui nesuprantama, kada liudytojas R. K. davė tokius parodymus, kokie yra nurodyti nuosprendžio 4 lape, 4 pastraipoje: 2011 m. balandžio 28 d. apie 8 val. 30 min., užėjus į O. G. M. butÄ , V. S. tik pirÅ¡tais buvo prisilietęs prie mirusio nukentėjusiojo kaklo, daugiau prie kÅ«no nesilietė, jo nekilnojo, be to, ir kraujas ant nukentėjusiojo kÅ«no jau buvo apdžiÅ«vęs. Gynėjas nurodo, kad liudytojo R.

K. ikiteisminio tyrimo apklausos protokole nurodyta: „tuomet Valdas priėjo prie Kolios, savo rankos pirÅ¡tus pridėjo Koliai prie kaklo ir, pridėjęs pirÅ¡tus, man pasakė: „Rička, žiurėk, jis atÅ¡alęs, kÄ dabar daryti?“ Kiek prisimenu, Valdas prie Kolios kÅ«no nelindo, jo kÅ«no buvimo padėties nekeitė, jo nejudino“ (b. l. 138, t. 1). Advokatas nesutinka ir su kita pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu taipogi nustatyta, jog apžiÅ«ros metu nukentėjusiojo kraujas jau buvo apdžiÅ«vęs. Apeliantas nurodo, kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta kitaip: jo (N. K.) baltos spalvos apykaklė sutepta raudonos spalvos skysčiu, kuris yra apdžiÅ«vęs, prisilietus guminė pirÅ¡tinė tepasi.Advokatui nesuprantama, kuo remiantis buvo padaryta nuosprendžio 4 lape, 5 pastraipoje esanti iÅ¡vada, kad iki patekimo į butÄ , ant nukentėjusiojo kokių nors aiÅ¡kių sužalojimo žymių nesimatė, jis niekuo nesiskundė.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad N. K. į butÄ pas O. G. M. užėjo bÅ«damas nesužalotas ir visi nustatyti sužalojimai jam buvo padaryti minėtame bute. Gynėjas teigia manantis, kad Å¡i teismo iÅ¡vada padaryta remiantis liudytojos O. G. M. parodymais, kad „prieÅ¡ atsigulant nukentėjusysis nebuvo murzinas, niekuo nesiskundė“ bei liudytojo J. J. parodymais, kad kai jis matė nukentėjusįjį einant su O. G. M. (duomenys neskelbtini), link namų, pastarasis atrodė normaliai. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ O.

G. M. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, yra žinoma, kad ji su N. K. 2011 m. balandžio 27 d. susitiko prie „Iki“ prekybos centro, kuris jau buvo uždarytas (prekybos centras dirba iki 22 val.). Todėl gynėjas daro iÅ¡vadÄ , kad J. J. Å¡iuos asmenis galėjo matyti po 22 val., tamsiu paros metu. Be to, apeliantas nurodo, kad byloje yra duomenų, jog O. G. M. bute nėra elektros ir buvo visiÅ¡kai tamsu. Esant Å¡ioms aplinkybėms, advokatas kelia klausimÄ , ar galėjo liudytojai J. J. ir O.

G. M. matyti, kaip atrodė N. K.. Šį teiginį, kaip teigiama apeliaciniame skunde, patvirtina ir liudytojo J. J. parodymai (b. l. 12, t. 3). Apeliantui taip pat nesuprantama, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad „kaltinamasis tokiu savo aiškinimu, kurio teikiant parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams atsisakė, pripažino, kad sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti būtent minimu laiku ir esant būtent minėtu laiku ir minėtoje vietoje (O. G. M. bute)“. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į liudytojos O.

G. M. parodymus, duotus teismo posėdyje, jog pastarosios manymu, Kolios veidas prie parduotuvės, kai ji jį matė, buvo sumuÅ¡tas. Gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesirėmė liudytojo A. D. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, o skundžiamÄ nuosprendį pagrindė jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Apeliantas pažymi, kad teismo posėdyje Å¡is liudytojas parodė, kad V. S. pažįsta, jį susitinka, pasikalba. Apie N. K. nužudymÄ nieko nežino. Ryte atėjo V.

S., iÅ¡gėrė alaus ir išėjo. Apie jokiÄ mirtį jis nekalbėjo. Jam tik O. G. M. pasakojo apie N. K. mirtį. Atsakydamas į advokato užduotÄ klausimÄ , ar jis tyrėjai sakė, kad V. S., bÅ«damas neblaivus, yra itin agresyvus, elgiasi neprognozuojamai, grasina sumuÅ¡ti, papjauti, Å¡is liudytojas parodė, kad V. S. kalbėdavo tokius dalykus, todėl jis (A. D.) taip jį ir charakterizavo. Liudytojas teigė, kad „man taip pasakojo pats V. S., todėl aÅ¡ taip ir papasakojau tyrėjai“. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad liudytoja J.

L. nuteistÄ jį apibÅ«dino kaip agresyvų, smurtaujantį asmenį. Tačiau apelianto teigimu, Å¡i liudytoja pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. S. jai atrodė piktybinis, nes kai ji matuodavo žemę, jis jÄ â€žkoliojo“. Ji tik girdėdavo triukÅ¡mÄ tarp O. G. M. ir V. S., O. G. M. skųsdavosi, kai pastarasis iÅ¡eidavo, o Å¡iaip viskas buvo gerai, su O. G. M. sunku susikalbėti. Liudytoja J. L. taip pat parodė, kad N. K. galėjo bÅ«ti sumuÅ¡tas ir rÅ«syje. Gynėjas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje kitaip nei apklausos protokole (b. l. 96, t.

1) apraÅ¡yti liudytojos V. K. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja parodė, kad 2011 m. balandžio 28 d. 8 val. 21 min. buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) yra vyriÅ¡kos lyties lavonas. Atvykusi ir pamačiusi mirusįjį, liudytoja parodė supratusi, kad prieÅ¡ jį buvo pavartotas smurtas. Lavonas gulėjo tarp sofos ir fotelio, kadangi kambaryje buvo tamsu, jį apžiÅ«rint pasiÅ¡vietė prožektoriumi. Lavono galva gulėjo kraujo baloje, buvo kraujuojantis žaizda, kraujas jau buvo pradėjęs krešėti, akys buvo užtinusios, tačiau hematomos buvo padarytos anksčiau, gal prieÅ¡ parÄ .

Kambaryje buvusi moteris, kuri paklausta, kas nutiko Å¡iam vyriÅ¡kiui, pasakė, jog nieko nežino, kad buvo tamsu, kad jis ateidavo pernakvoti, daugiau ji nieko nesakė. Ä® klausimÄ , kad gal buvo kokios muÅ¡tynės, ji atsakė, kad nieko nebuvo (b. l. 96, t. 1). Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo gynėjas pateikė teismui 27 klausimus, susijusius su teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. M 434/11 (02), kurie buvo perduoti medicinos ekspertui J. V.. Ekspertas teismo posėdžio metu iÅ¡samiai atsakė į pateiktus klausimus, tačiau pirmosios instancijos teismas jo atsakymų, suraÅ¡ytu raÅ¡tu, nepareikalavo ir apsiribojo tik teismo posėdžio protokolu (b. l. 46-49, t. 3).

Gynėjas nurodo, kad į pateiktus klausimus buvo atsakyta iÅ¡samiai, kadangi atsakymuose buvo vartojami medicininiai terminai, teismo posėdžio sekretorė nesugebėjo visko suraÅ¡yti protokole. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje minėtais J. V. atsakymais nesiremiama, nes jie įnešė daug abejonių dėl N. K. sužalojimo bÅ«do, vietos ir laiko. Ekspertas, atsakydamas į gynėjo užduotÄ klausimÄ , ar N. K., bÅ«damas sunkaus girtumo laipsnio, po patirto pilvo sumuÅ¡imo su plonosios žarnos pasaito plyÅ¡imu galėjo jausti didelį skausmÄ , atsakė, kad jis galėjo jausti tik minimalų skausmÄ , o skausmas prasideda tik vystantis uždegimui.

Ä® klausimÄ , ar po patirto plonosios žarnos plyÅ¡imo N. K. galėjo savarankiÅ¡kai vaikščioti, ekspertas atsakė, kad pastarojo judėjimo aparatas nebuvo pažeistas, todėl jis galėjo savarankiÅ¡kai vaikščioti (b. l. 46-49, t. 3). Ä® klausimÄ , ar po plonosios žarnos pasaito plyÅ¡imo, lydimo vidinio nukraujavimo, N. K. turėjo prarasti sÄ monę, ekspertas atsakė, kad tai galėjo atsitikti tik prieÅ¡ mirtį. Ä® klausimÄ , kokia jėga buvo padarytas pilvo sumuÅ¡imas su plonosios žarnos pasaito plyÅ¡imu, ekspertas atsakė, kad didele.

Ä® klausimÄ , ar N. K. buvo sužalotas jo palaikų radimo vietoje, ar galėjo bÅ«ti sužalotas ir kitoje vietoje, ekspertas atsakė, kad N. K. po sužalojimo galėjo vaikščioti, keisti padėtį, jis specialisto iÅ¡vadoje nurodytu laiku galėjo ateiti ir vėl iÅ¡eiti. Ä® klausimÄ , dėl N. K. žaizdos pakauÅ¡yje ir galvos smegenų sutrenkimo, ekspertas paaiÅ¡kino, kad N. K. turėjo pakauÅ¡iu atsimuÅ¡ti į briaunÄ . Ä® klausimÄ , ar N. K. muÅ¡ant, galėjo girdėtis duslus garsas, atsakė, kad sunku pasakyti, tačiau paprastai kÅ«nas sugeria garsÄ .

Apeliantas teigia manantis, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti suraÅ¡ytų eksperto J. V. atsakymų į jam pateiktus klausimus ir Å¡iuos atsakymus pridėti prie bylos arba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 286 straipsniu, byloje paskirti atlikti pakartotinę medicininę ekspertizę. Apeliaciniame skunde, paaiÅ¡kinant, kaip ant nuteistojo kelnių galėjo atsirasti nužudytojo kraujo (specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(3313)-IS1-6649), teigiama, kad iÅ¡ V. S. parodymų yra žinoma, jog tikrindamas nukentėjusiojo pulsÄ , susikruvino rankas, o nuo jų galėjo susitepti ir kelnes.

Tokius parodymus nuteistasis davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Be to, gynėjas nurodo, kad iÅ¡ N. K. pakauÅ¡io bėgo kraujas. Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ versijÄ paneigė liudytojo R. K. parodymais, kad V. S. tik pirÅ¡tais buvo prisilietęs prie mirusiojo kaklo, daugiau prie kÅ«no nesilietė, jo nekilnojo. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nuteistojo gynėjas pateikė praÅ¡ymÄ paskirti ekspertizę, kad bÅ«tų nustatyta, kaip ant V. S. kelnių atsirado kraujas. Å is praÅ¡ymas buvo atmestas.

Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ant nuteistojo rankų ir kojų nerasta jokių biologinių nukentėjusiojo pėdsakų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo aiÅ¡kintasi ir N. K. sužalojimo mechanizmas. Gynėjui atrodo neįtikėtina, kad V. S., nesusižalojęs rankų ir kojų, kurios buvo basos, padarė tiek daug sužalojimų nukentėjusiajam, o ant minėtų nuteistojo kÅ«no vietų neliko N. K. biologinių pėdsakų.

Gynėjas nurodo, kad sužalojimai nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti padaryti kokiu nors daiktu, tačiau toks daiktas įvykio vietoje nerastas.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė gynėjo praÅ¡ymÄ paskirti atlikti ekspertizę (b. l. 65, t. 3), siekiant nustatyti, ar V. S., atsižvelgiant į jo fizinį pajėgumÄ (b. l. 29-30, 45, t.

3) bei į nustatytÄ 4,44 promilių girtumo laipsnį, galėjo padaryti nustatytus sužalojimus N. K.. Å is praÅ¡ymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad į pateiktus klausimus galima atsakyti ir neturint specialių žinių (b. l. 69, t. 3). Gynėjas teigia, kad iÅ¡ V. S. parodymų žinoma, kad jis dirbo statybose sargu, taip pat turi plytelių klojėjo specialybę, kiek leido sveikata, šį darbÄ , nereikalaujantį fizinės jėgos, dirbo. Advokatas pažymi, kad aplinkybė, jog nuteistasis naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ O.

G. M., nėra įrodyta. Apeliantas teigia manantis, kad apie blogÄ jo ginamojo fizinę bÅ«klę galima spręsti pamačius pastarojo kojas ir rankas. Be to, Å¡iuo metu V. S. yra gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog nuteistasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio.Ä®vertinęs visumÄ aptartų aplinkybių, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad bylÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas: rėmėsi tik V. S. kaltinančiais įrodymais, kurių dauguma kelia abejonių, nesiaiÅ¡kino, kodėl liudytojų parodymai, duoti teisme, skiriasi nuo jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nekreipė dėmesio į liudytojos O.

G. M. parodymus apie tai, kad ji neprisimena, kokius parodymus davė tyrėjui. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde teigiama, jog abejonių gynėjui kelia ir liudytojų R. K. bei J. J. parodymai.Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nuteistojo parodymų analizės bei vertinimo, taip pat nepaneigti V. S. nekaltumÄ patvirtinantys įrodymai:V. S. neigia sužalojęs N. K.;ant V. S. kÅ«no (ypač ant rankų ir kojų) nenustatyti jokie sužalojimai, o daiktų, kuriais buvo galima sužaloti nukentėjusįjį – nerasta;byloje nėra liudytojų, mačiusių, kad V.

S. sužalojo N. K.. Be to, nėra tiksliai nustatyta, kada N. K. atėjo į O. G. M. butÄ , tik aiÅ¡ku, kad kai ji N. K. matė prie „Iki“ prekybos centro, buvo po 22 val.;įvykio vietoje, kur buvo rastas nukentėjusiojo kÅ«nas, elektros nebuvo, o įvykis, kurio metu buvo nužudytas N. K., vyko tamsiu paros metu. Todėl niekas negalėjo matyti, kaip nukentėjusysis atrodė atėjęs į O. G. M. butÄ .;nėra duomenų, kad liudytoja O. G. M. girdėjo N. K. pagalbos praÅ¡ymus ar aimanas. Ä®vykio naktį triukÅ¡mo negirdėjo ir kiti namo gyventojai.

Kambaryje, kur buvo rastas nužudytasis, nerasta jokių grumtynių pėdsakų; sutepimai krauju ant V. S. kelnių galėjo atsirasti praeinant pro nužudytÄ jį bei tikrinant jo pulsÄ , pakėlus už galvos, kuri buvo kruvina. Tai patvirtina V. S. bei liudytojos V. K. parodymai;V. S. panagėse nerasta biologinių N. K. pėdsakų;atsižvelgiant į nuteistojo fizinę bÅ«klę, mažai tikėtina, kad jis galėjo sužaloti nukentėjusįjį;neatmetama galimybė, kad nukentėjusiajam sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kitoje vietoje, nes medicinos ekspertas pirmosios instancijos teisme parodė, kad N. K., patyręs plonosios žarnos plyÅ¡imÄ , didelio skausmo nejuto ir galėjo judėti.Gynėjas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nuteistojo elgesio 2011 m. balandžio 28 d., kai Å¡is pamatė, jog N. K. negyvas.

Advokatas teigia, kad jo ginamasis kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , laukė, kol atvyks medikai bei policijos pareigÅ«nai, vyko į policijos komisariatÄ . Apeliantas pažymi, kad jeigu drabužius krauju V. S. bÅ«tų susitepęs žalodamas nukentėjusįjį, jis galėjo persirengti, o nusikaltimo įrodymus – sunaikinti. Be to, žinodamas, kad yra kaltas, V. S. galėjo iÅ¡ karto pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos.Nuteistasis V. S. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje klaidingai cituojami jo parodymai apie tai, kad 2011 m. balandžio 28 d. apie 8 val.

į butÄ atėjo J. J. pasiskolinti vandens, nors jis (V. S.), duodamas parodymus, visada tvirtino, kad vandens skolinosi R. K.. Nuteistasis pažymi, kad nuosprendyje negali bÅ«ti tokių raÅ¡ymo apsirikimų, nes tai patvirtina, jog byla buvo nagrinėjama aplaidžiai. Apeliantas teigia manantis, kad dėl Å¡ių skundžiamame nuosprendyje esančių netikslumų, bÅ«tina patikrinti, ar teismo posėdžio protokolas atitinka teismo posėdžio metu darytam garso įraÅ¡ui.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojai O.

G. M. yra nustatytas alkoholinė epilepsija, ji pati pripažįsta turinti atminties sutrikimų, ypač po pasireiškusių epilepsijos priepuolių. Todėl nuteistasis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 79 straipsniu, abejoja šios liudytojos parodymais ir mano, kad, siekiant nustatyti, ar liudytoja gali duoti parodymus, turi būti gauti duomenys iš sveikatos priežiūros įstaigos arba turi būti paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad iš karto po įvykio vykusių apklaustų metu liudytojai O.

G. M., J. J. ir R. K. buvo neblaivÅ«s, liudytoja O. G. M. teigė neskaičiusi apklausos protokolo, o po keleto dienų parodė nieko neprisimenanti. Apeliantas teigia manantis, kad už ikiteisminio tyrimo atlikimÄ atsakingas prokuroras privalėjo nustatyti, ar liudytoja O. G. M. gali duoti parodymus, ir dėl Å¡io klausimo priimti motyvuotÄ procesinį sprendimÄ .Nuteistasis nesutinka ir su liudytojo A. D. parodymais. Å is liudytojas, apelianto teigimu, parodė, kad kitÄ dienÄ po nukentėjusiojo nužudymo jis (V. S.) atėjo į liudytojo A.

D. namus ir papasakojo apie įvykį. V. S. atkreipia dėmesį, kad jis buvo sulaikytas tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo nužudytas N. K., todėl kitÄ dienÄ pas minėtÄ liudytojÄ Ä¯ namus jis nueiti tikrai negalėjo. Be to, nuteistasis nurodo, kad įvykio dienÄ - 2011 m. balandžio 28 d. – jam buvo nustatytas 4,44 promilių girtumas, todėl jo papasakota versija, bÅ«nant apsvaigusiam nuo alkoholio, neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės.Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir neteisingas, nes iÅ¡kėlęs klaidingÄ Ä¯vykio versijÄ , dėl N. K. nužudymo nuteisė V.

S..Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad V. S. negalėjo iÅ¡sitepti nukentėjusiojo krauju, nes kraujas buvo apdžiÅ«vęs. Apeliantas nurodo, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ paneigia liudytojos V. K. parodymai bei įvykio vietos protokolo teiginys, jog apdžiÅ«vęs kraujas guminę pirÅ¡tinę tepa.Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados yra prieÅ¡taringos: vienu atveju, paneigiant V. S. paaiÅ¡kinimus apie jo sveikatos bÅ«klę, teigiama, kad pastarasis dirbo fizinį darbÄ , tačiau kitu atveju nuosprendyje nurodoma, jog V.

S. niekur nedirbo. Apeliantas taip pat nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vada, kad jis ne kartÄ naudojo smurtÄ prieÅ¡ O. G. M.. Nuteistasis nurodo, kad Å¡is teiginys yra nepatikimas, pagrįstas tik O. G. M. prasimanymais.V. S. teigia, kad po patirtos automobilio avarijos jis sunkiai valdo abi rankas, jo kojos, kuri buvo lūžusi, kaulai yra sutvirtinti, todėl, bÅ«damas tokios bÅ«klės, jis tikrai negalėjo suduoti smÅ«gių nukentėjusiajam. Apeliantas pažymi, kad siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, susijusias su jo sveikatos bÅ«kle bei sugebėjimu suduoti tokius smÅ«gius, kokie nustatyti N. K., nebuvo atlikta jokia ekspertizė.

Nuteistasis teigia manantis, kad mirtini sužalojimai nukentėjusiajam negalėjo bÅ«ti padaryti (duomenys neskelbtini). Å is apeliacinio skundo argumentas grindžiamas tuo, kad specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, kad N. K. galėjo mirti 19 val. 15 min. – 0 val. 15 min. laikotarpiu, o į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) jis atėjo apie 22-23 val. Esant Å¡ioms aplinkybėms, apeliantas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis buvo sumuÅ¡tas iki jam ateinant į minėtÄ butÄ .  Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokurorė prašė šį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamu nuosprendžiu V. S. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylÄ iÅ¡tyrė nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

Aplinkybė, kad teismas, byloje surinktus įrodymus vertina kitaip nei juos suvokia nuteistasis ar jo gynėjas, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.Nesutikdami su skundžiamu nuosprendžiu ir prašydami, kad dėl V. S. būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis, apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos O. G. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.Ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio ši liudytoja parodė, kad girdėjo, kaip V.

S. pykosi su N. K., taip pat girdėjo 3-5 duslius garus, suprato, kad tai suduodami smÅ«giai kumščiais į kito žmogaus kÅ«nÄ , t. y. kad V. S. sudavė N. K.. Po to V. S. atsigulė Å¡alia jos, o N. K. liko miegoti ant žemės, tačiau ji pažiÅ«rėjusi pamatė, kad ne toje vietoje, kur ji jam buvo paklojusi. Ji nematė, ar V. S. buvo kraujuotomis rankomis. Atsikėlusi ryte, ėjo į tualetÄ , todėl perlipo per ant žemės gulėjusį N. K.. Liudytoja teigė, kad išėjusi iÅ¡ tualeto, sutiko pažįstamÄ RičardÄ , kuris pasakė, kad atėjęs į jos namus prisipilti vandens, rado negyvÄ N. K..

Grįžusi į kambarį, ji liepė V. S. pažiÅ«rėti, kokia yra nukentėjusiojo bÅ«klė. Ji pastebėjo, kad N. K. deÅ¡inys smilkinys yra kraujuotas, kraujas buvo pradėjęs krešėti, kraujo buvo ir ant grindų. Vėliau, kai atvykęs medicinos ekspertas pakėlė N. K. galvÄ ir paguldė jį aukÅ¡tielninkÄ , pamatė, kad nukentėjusiojo veidas buvo sumuÅ¡tas, paakiai pamėlę, ant deÅ¡inio skruosto buvo kraujosruva, o deÅ¡inys smilkinys – kraujuotas. Å ios apklausos metu liudytoja parodė ir apie V.

S. ankščiau prieÅ¡ jÄ vartotÄ smurtÄ (b. l. 97-100, t. 1). Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , dalyvaujant nuteistajam, liudytoja O. G. M. parodė, kad įvykio metu jos namuose tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas. Ji neprisiminė, ar tuo metu gulėdama girdėjo smÅ«gius, nes dienÄ prieÅ¡ Å¡iÄ apklausÄ ji patyrė epilepsijos priepuolį. Kad N. K. yra miręs, jai pasakė ryte lauke sutiktas Ričardas. Liudytoja teigė, kad eidama į laukÄ nematė, ar nukentėjusysis yra kruvinas, nes kambaryje nebuvo Å¡viesos, kraujÄ pamatė tik vėliau, kai nukentėjusįjį pavertė ir jį paguldė ant sofos.

Å ios apklausos metu liudytoja parodė ir tai, kad neprisimena apklausos, vykusios pas tyrėjÄ , tačiau kelis kartus patvirtino, kad ankstesni jos parodymai yra teisingi, ji sakė teisybę, meluoti negalėjo. O. G. M. taip pat papasakojo apie ankščiau prieÅ¡ jÄ V. S. vartotÄ smurtÄ . Liudytoja parodė ir tai, kad ji neskaitė tyrėjui duotų parodymų, tik pasirašė (b. l. 104-106, t. 1). 2011 m. gruodžio 13 d. vykusioje apklausoje liudytoja teigė truputį prisimenanti ankščiau duotus parodymus, juos patvirtino.

Taip pat ji papasakojo apie V. S. prieÅ¡ jÄ vartotÄ smurtÄ (b. l. 125-126, t. 1). Pirmosios instancijos teisme liudytoja O. G. M. parodė, kad „apie įvykį nieko nežinau, nieko nepamačiau, man labai geras V. S. buvo. Jokių konfliktų namie tÄ kartÄ nebuvo“. Teisėjui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus, Å¡i teigė, kad pastabų dėl perskaitytų parodymų ji neturi, parodė, kad su V. S. ji pykdavosi, „bÅ«davo ir kumščių“. Liudytoja parodė ir tai, kad kai kurių įvykio aplinkybių neprisimena, nežino, kokius parodymus davė tyrėjui, nes buvo po epilepsijos priepuolio (b. l. 66-67, t. 3).

Taigi iÅ¡ aptartų liudytojos O. G. M. parodymų iÅ¡ tikrųjų matyti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu papasakojusi apie tarp V. S. ir N. K. buvusį konfliktÄ , girdėtus smÅ«gius, pirmosios instancijos teisme teigė neprisimenanti Å¡ių esminių įvykio aplinkybių, savo parodymus pakeitė, bet tuo pačiu patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Kad Å¡ios liudytojos parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, nuosprendyje pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kuris, įvertinęs kitus bylos duomenis, pagrįstai rėmėsi bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu duotais O.

G. M. parodymais. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu liudytojos O. G. M. parodymų vertinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad prieÅ¡ingai nei nurodyta gynėjo apeliaciniame skunde, O. G. M. apie tai, kad įvykio metu tarp V. S. ir N. K. vyko konfliktas, parodė ne tik apklausiama pas tyrėjÄ , bet ir apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , teigdama, kad „aÅ¡ iÅ¡gėriau tuos stikliukus ir gulėjau, girdėjau, kad triukÅ¡mas buvo. IÅ¡gėrę vyrai maniau, kad galėjo susiginčyti. AÅ¡ nieko nesakiau“ (b. l. 104-106, t. 1).

Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad O. G. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra neteisingi dėl Å¡ios liudytojos buvusios bÅ«klės – apsvaigimo nuo alkoholio ar sveikatos bÅ«klės, sergant epilepsija.         Tai, kad liudytojos O. G. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma, byloje esančios specialistų iÅ¡vados patvirtina, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo buvo fizinis kontaktas:

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateiktų V. S. kelnių rasta vyro kraujo, kurio genotipas sutampa su N. K. genotipu. Kad tai yra kito žmogaus genotipas, tikimybė yra ne didesnė negu 0.00000000000001 % (b. l. 67-71, t. 1); Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad ant tirti pateiktų V. S. marškinėlių ir sportinių kelnių rasti pavieniai raudonos spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su N. K. raudono bliuzono trikotažo pluoštais.

Ant tirti patektų V. S. marÅ¡kinėlių rasti pavieniai tamsiai mėlynos spalvos ir žydros spalvos medvilnės pluoÅ¡tai, ant sportinių kelnių pavieniai tamsiai mėlynos spalvos medvilnės pluoÅ¡tai, kurie yra atitinkamai vienodi su N. K. marÅ¡kinėlių trikotažo pluoÅ¡tais (b. l. 76-82, t. 1). Gynėjo apeliaciniame skunde, bandant paaiÅ¡kinti, kokiu bÅ«du ant V. S. kelnių atsirado nužudytojo kraujo, nurodoma, kad tikrindamas nukentėjusiojo pulsÄ , nuteistasis susikruvino rankas, o nuo jų galėjo susitepti ir kelnes.

Apie Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teisme V. S. parodė, kad tikrindamas, ar N. K. yra gyvas, jis paėmė jį už rankų, jos buvo Å¡altos, pulso neužčiuopė. Kai iÅ¡traukė rankÄ , ji buvo Å¡lapia, kruvina. Po to paėmė kažkokį skudurÄ , nusivalė rankas, taip galėjo iÅ¡sitepti ir kelnes (b. l. 7, t. 3). Å iÄ versijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai paneigė liudytojo R. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir perskaitytais ir patvirtintais pirmosios instancijos teisme.

Liudytojas teigė, kad V. S., tikrindamas, ar N. K. yra gyvas, „savo rankos pirÅ¡tus pridėjo Koliai prie kaklo“; „kiek prisimenu, Valdas prie Kolios kÅ«no nelindo, jo kÅ«no buvimo padėties nekeitė, jo nejudino. Kiek žiÅ«rėjau į KoliÄ , tai prisimenu, kad mačiau jam sukrešėjusio kraujo aplink burnÄ ir nosį bei jo galvÄ kraujo klane“ (b. l. 137-139, t. 1; 36, t. 3). BÅ«tent tokie jo parodymai yra nurodyti ir skundžiamo nuosprendžio 4 lape, 4 pastraipoje. Tai, kad pirmosios instancijos teismas į nuosprendį perrašė ne visus ir ne pažodžiui liudytojo R.

K. parodymus, nereiÅ¡kia, kad tokių parodymų Å¡is liudytojas nedavė. Palyginus apklausos protokole bei skundžiamame nuosprendyje esančius parodymus matyti, kad jų esmė bei faktinės aplinkybės sutampa. Be to, kad nuteistasis negalėjo iÅ¡sitepti kelnių pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis patvirtina ir ant jo kelnių rastų dėmių iÅ¡sidėstymas. Pirmosios instancijos teisme V. S. parodė, kad, tikrindamas, ar N. K. yra gyvas, iÅ¡sitepė kairę rankÄ , ja galėjo iÅ¡sitepti kelnes ties kairės pusės Å¡launimi (b. l. 8, t. 3).

Tačiau iš ankščiau minėtos specialisto išvados yra žinoma, kad N. K. kraujo buvo rasta kelnių priekyje ant dešinės klešnės, apie 14,5 cm nuo šoninės klešnės siūlės ir apie 34 cm nuo kelnių viršaus; kelnių priekyje ant dešinės klešnės, apie 6,5 cm nuo klešnės žingsnio siūlės ir apie 16 cm nuo klešnės apačios; kelnių nugarinėje dalyje ant kairės klešnės, apie 11 cm nuo klešnės žingsnio siūlės ir apie 36,5 cm nuo klešnės apačios; kelnių nugarinėje dalyje, dešinės klešnės vidinėje pusėje, apie 12,5 cm nuo klešnės užtrauktuko ir apie 7 cm nuo klešnės apačios (b. l. 68-39, t. 1).

Taigi trys iš keturių nukentėjusiojo kraujo dėmių buvo rasta ant apatinės V. S. kelnių dalies, dvi dėmės – kelnių nugarinėje dalyje. Ant kairės kelnių klešnės, ties šlaunimi, kaip tai nurodė nuteistasis, kraujo dėmių rasta nebuvo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad N. K. kraujo dėmės ant V. S. kelnių atsirado tuo metu, kai pastarasis sudavė smūgius nukentėjusiajam. Pažymėtina ir tai, kad iš O. G. M. parodymų yra žinoma, jog tuo metu, kai nukentėjusiajam buvo suduodami smūgiai, pastarasis nebuvo atsikėlęs, galimai gulėjo arba sėdėjo (b. l. 99, t. 1).

Tokia jo kÅ«no padėtis įvykio metu taip pat patvirtina, kad jo kraujo ant nuteistojo kelnių atsirado tuo metu, kai prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudotas smurtas, juolab, kad byloje yra nustatyta, jog smurtas prieÅ¡ jį buvo naudojamas ir galimai suduodant smÅ«gius koja (b. l. 42-47, t. 1). Kad ant nuteistojo kelnių nukentėjusiojo kraujas atsirado bÅ«tent smurto prieÅ¡ jį panaudojimo metu, nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas atmetė gynėjo praÅ¡ymÄ paskirti ekspertizę, kurios metu bÅ«tų nustatyta, kaip ant V.

S. kelnių atsirado kraujas. IÅ¡ byloje esančio raÅ¡to yra žinoma, kad Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra specialistų, galinčių atlikti trasologinius kraujo pėdsakų tyrimus bei teikti paaiÅ¡kinimus apie jų susidarymo mechanizmÄ (b. l. 20, t. 3). Esant tokiam paaiÅ¡kinimui, gynėjo pateiktas praÅ¡ymas dėl ekspertizės paskyrimo buvo nepatenkintas dėl objektyvių priežasčių, ir tai nereiÅ¡kia, kad baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ar Å¡aliÅ¡ko pirmosios instancijos teismo.V.

S. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nepaneigia ir gynėjo skunde nurodyti teiginiai apie neteisingai skundžiamame nuosprendyje perraÅ¡ytus įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotus duomenis, susijusius su nukentėjusiojo krauju. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad „jo baltos sp. apykaklė sutepta raudonos sp. skysčiu, kuris yra apdžiÅ«vęs, prisilietus guminė pirÅ¡tinė tepasi“ (b. l. 6, t. 1). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad „įvykio vietos apžiÅ«ros, kuri buvo atlikta 2011-04-28, 9:30 val. (apžiÅ«ros pabaiga 12:10 val.) taipogi nustatyta, kad apžiÅ«ros metu nukentėjusiojo kraujas jau buvo apdžiÅ«vęs“ (nuosprendžio 4 lapas).

Palyginus šiuos du sakinius, nėra pagrindo teigti, kad skundžiamame nuosprendyje kitaip nei įvykio apžiūros protokole aprašyta, koks buvo nukentėjusiojo kraujas įvykio vietos apžiūros metu. Gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo ir tai, kad nuosprendyje netiksliai yra užrašyti ir liudytojos V. K. parodymai. Gynėjas, bandydamas įrodyti, kad liudytoja V. K. parodė kitokias aplinkybes nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, cituoja liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Tačiau Å¡i liudytoja buvo apklausta ir pirmosios instancijos teisme, Å¡ios apklausos metu jos duotais parodymai ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina ir tai, kad prieÅ¡ingai nei nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, liudytojos V. K. parodymai nepatvirtina, kad ant V. S. kelnių nužudytojo kraujo galėjo atsirasti tuo metu, kai V. S. tikrino N. K. pulsÄ . Ankščiau aptartos aplinkybės rodo, kad kraujas ant nuteistojo kelnių pateko kai V. S. sudavė smÅ«gius N. K..Nesutinkant su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadomis, apeliaciniuose skunduose keliama versija, kad N. K. buvo sužalotas dar prieÅ¡ jam ateinant į O.

G. M. butÄ . Tačiau iÅ¡ paties nuteistojo parodymų yra žinoma, kad atėjęs į O. G. M. butÄ , nukentėjusysis nesakė, kad jį bÅ«tų kas sumušę, nuteistasis nematė laÅ¡ančio kraujo, nepastebėjo, kad N. K. valytųsi kraujÄ (b. l. 8, t. 3). Liudytoja O. G. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad atėjęs nukentėjusysis niekuo nesiskundė, neatrodė labai murzinas (b. l. 104-106, t. 1). Kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, Å¡i liudytoja pirmosios instancijos teisme, pakeitusi parodymus, iÅ¡ tikrųjų teigė, kad N. K. veidas, kai Å¡i jį matė prie parduotuvės, jau buvo sumuÅ¡tas.

Tačiau tos pačios apklausos metu ji parodė ir tai, kad negali pasakyti, ar nukentėjusysis prie parduotuvės jau buvo sumuštas (b. l. 67, t. 3). Liudytojai J. J., R. K., kurie su nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus 2011 m. balandžio 27 d., taip pat patvirtino, kad tuo metu N. K. sužalotas nebuvo (b. l. 12, t. 3); liudytojas J. J. patvirtino ir tai, kad tuo metu, kai nukentėjusįjį matė prie parduotuvės kartu su O. G. M., nukentėjusysis atrodė normaliai (b. l. 12, 36, t. 3; b. l. 137-139, t. 1).

Å io liudytojo parodymus gynėjas apeliaciniame skunde bando paneigti tuo, kad tamsiu paros metu J. J. galėjo ir nepastebėti, kad nukentėjusysis yra sužalotas. Atsižvelgiant į tai, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam ir kad jų nepastebėti bÅ«tų neįmanoma, taip pat į tai, kad po padarytų sužalojimų, nukentėjusysis gausiai kraujavo, o jo kraujo buvo rasta tik įvykio vietoje – bute, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusysis iki ateidamas į butÄ , esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), sužalotas nebuvo.

Be to, nėra pagrindo teigti, kad N. K. sužalojo kiti asmenys. Nuteistasis V. S. ir liudytoja O. G. M. patvirtino, kad pastarosios bute be jų ir N. K. kitų asmenų nebuvo. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai kritikuojama ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokole neiÅ¡samiai užraÅ¡yti medicinos eksperto J. V. duoti parodymai. Lietuvos Respublikos BPK 261 straipsnio 3 dalis numato, kad tik nagrinėjimo teisme dalyvių praÅ¡ymu asmenų parodymai, paaiÅ¡kinimai arba pareiÅ¡kimai iÅ¡tisai arba atskiros jų dalys posėdžio pirmininko patvarkymu į teisiamojo posėdžio protokolÄ Ä¯raÅ¡omi pažodžiui.

Tokio prašymo neišreiškus, eksperto J. V. parodymai nebuvo užrašomi pažodžiui, tačiau palyginus teismo posėdžio protokole užfiksuotų jo parodymų turinį bei gynėjo apeliaciniame skunde nurodytus eksperto parodymus matyti, kad šių parodymų turinys iš esmės sutampa. Nagrinėjimo teisme dalyviai, taip pat ir V. S. gynėjas, turėjo teisę susipažinti su pasirašytu teismo posėdžio protokolu ir pateikti savo pastabas dėl jo neteisingumo ar neišsamumo. Tokių pastabų nepateikus, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas yra teisingas.

Nuteistojo kaltės dėl N. K. nužudymo nepaneigia Specialisto iÅ¡vada Nr. G. 1213/11(02), kurioje nurodyta, kad sužalojimų, kurie bÅ«tų padaryti 2011 m. balandžio 28 d., ant V. S. kÅ«no nerasta (b. l. 85, t. 1). Suduodant kitam asmeniui smÅ«gius rankomis ir (ar) kojomis, sužalojimų ant kaltininko kÅ«no gali ir neatsirasti. Tačiau prieÅ¡ingai nei nurodo advokatas, ant V. S. drabužių yra likę kitų pėdsakų, patvirtinančių, kad pastarasis turėjo kontaktÄ su nužudytuoju (b. l. 67-71, 76-82, t. 1).

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad padaręs nusikalstamÄ veikÄ , V. S. nesunaikino įrodymų, nepasislėpė, taip pat nepatvirtina, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniuose skunduose, V. S. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio; byloje taip pat yra duomenų ir apie jo sveikatos bÅ«klę. Tačiau Å¡ios aplinkybės, vertinant jas ankščiau aptartų įrodymu kontekste, negali paneigti iÅ¡vados, kad V. S. yra kaltas nužudęs N. K..

Be to, iÅ¡ paties nuteistojo parodymų yra žinoma, kad ryte, po nukentėjusiojo nužudymo, nuteistasis kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , laukė atvykstančių medicinos darbuotojų bei policijos pareigÅ«nų, dalyvavo, kai buvo apžiÅ«rima įvykio vieta (b. l. 8, t. 3). Liudytoja O. G. M. parodė ne tik tai, kad V. S. dirbdavo Å«kio darbus, bet ir tai, kad ne kartÄ buvo prieÅ¡ jÄ panaudojęs smurtÄ . Kad V. S. vartojo smurtÄ prieÅ¡ O. G. M., prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme patvirtino liudytojas J.

J. (b. l. 12, t. 3), apie tai, kad V. S. yra agresyvus, piktas parodė ir liudytojai J. L., R. K., A. D. (b. l. 10-11, 35, 36, t. 3). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir liudytojo A. D. parodymais, apie V. S. apsilankymÄ jo namuose, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Å ių parodymų teisingumÄ liudytojas patvirtino teismo posėdyje (b. l. 35, t. 3). Kad Å¡io liudytojo parodymai apie tai, jog po byloje nagrinėjamo įvykio, ryte, apie 8-9 val. į jo namus buvo atėjęs V. S., yra teisingi, patvirtina laikino sulaikymo protokolo duomenys:

V. S. laikinai sulaikytas buvo 2011 m. balandžio 28 d. 13 val. 20 min. (b. l. 148, t. 1). Nuteistojo apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, cituojant V. S. parodymus, yra klaidingai nurodyta, jog vandens pasiskolinti atėjo liudytojas J. J., o ne liudytojas R. K.. IÅ¡ Å¡ių liudytojų bei liudytojos O. G. M. parodymų matyti, kad vandens iÅ¡ tikrųjų buvo atėjęs liudytojas R. K.. Todėl liudytojo J. J. pavardės nurodymas yra laikytinas raÅ¡ymo apsirikimu, kuris neturėjo įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumai ir pagrįstumui.Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V.

S. tyčia nužudė N. K., todėl jo veika tinkamai kvalifikuota kaip Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.Už šį nusikaltimÄ baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 7 iki 15 metų. V. S. paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Skirdamas tokio dydžio bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad padarytas labai sunkus ir neatstatomas pasekmes sukėlęs nusikaltimas, V. S. yra apibÅ«dinamas neigiamai, kaip nesiekiantis laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant nuteistajam paskirtÄ bausmę Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, nėra pagrindo laikyti, kad paskirta bausmė yra per griežta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo V. S. ir jo gynėjo advokato Romo Aikevičiaus apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas TeisėjaiAloyzas Kruopys Kęstutis Jucys Viktoras Kažys