fe4d242d-df8f-421f-b72b-a372fbd426ef · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinės bylos Nr                                                                  Administracinės bylos Nr. I-1719-257/2013                                                                            Teisminio proceso numeris: 3-64-3-01483-2013-8                                  Procesinio sprendimo kategorija:15.2.3.2; 74. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 4 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė, sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. D.,nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :2013 m. rugsėjo 9 d. Å iaulių apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiÅ¡kėjo S. D. skundas (iÅ¡siųstas 2013 m. rugsėjo 5 d., spaudas ant voko, b. l. 10), kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas S. D. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 37), kur nurodė, kad posėdyje dalyvauti nepageidauja.

Skunde (b. l. 2-6) pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2009-09-16 iki 2009-11-20 bei nuo 2009-11-26 iki 2010-01-06 buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 83 pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymÄ bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 ir 70 straipsnius. Jis ilgÄ laikÄ buvo laikomas kamerose su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę LR valstybės tarnautojai, policijos ar kiti pareigÅ«nai. Jis, atvykęs į Å iaulių tardymo izoliatorių, žodžiu informavo, kad yra buvęs policijos pareigÅ«nas, tačiau į tai administracija nereagavo ir kalino jį pažeidžiant LR įstatymus.

Mano, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai prieÅ¡ skirdami suimtuosius į gyvenamÄ sias kameras, privalo nuodugniai viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti apie suimtÄ jį – ar jis nėra buvęs pareigÅ«nas, valstybės tarnautojas ir panaÅ¡iai, t. y. kad bÅ«tų nustatyta, ar suimtasis nepriklauso asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigos turi bÅ«ti laikoma atskirai, kadangi, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, tokius asmenis reikia laikyti atskirai. Å iaulių tardymo izoliatorius pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. bei LR BVK 52 str. ir 70 str., kadangi jį laikė vienoje kameroje kartu su asmenimis, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai.

Tokie Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai kėlė didelę grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustato suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai grupes. Atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų laikomi tie suimtieji ir nuteistieji, kurie yra buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai. Skundžiamu suėmimo laikotarpiu jis buvo laikomas pažeidžiant aukščiau nurodytų įstatymų reikalavimus.

Kameroje jis pastoviai turėjo meluoti, jog nėra buvęs pareigÅ«nas, nes kitaip jo sveikatai ir gyvybei grėsė didelis pavojus, nuolat juto baimę ir grėsmę savo gyvybei ir sveikatai. Neturtinė žala jam pasireiÅ¡kė stipriais dvasiniais iÅ¡gyvenimais, nepatogumais, emocine depresija, reputacijos pablogėjimu, bendravimo galimybių sumažėjimu. Neturtinę žalÄ Ä¯vertina 10 000 Lt, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 45). Atsiliepimu (b. l. 39-42) praÅ¡o bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant, taikyti reikalavimo senaties terminÄ ir pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat atsiliepime atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimams, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, o iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vykdydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, praÅ¡o teismo nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos.Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2013-09-19 pažymos Nr. 69/06-3652 „Dėl S. D.“, pareiÅ¡kėjas kalėti į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2009-09-16 ir su pertraukomis buvo laikomas įstaigoje iki 2010-01-06.

Pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 83.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (skundo nagrinėjimui aktuali 2008-07-01 redakcija) 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu suimtieji bei nuteistieji į teritorijoje esančias kameras buvo skirstomi vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. gegužės 12 d.

įsakymu Nr. 1/01-76 patvirtintu „Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u“ (galiojo iki Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. 1/01-297 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o“ priėmimo). Pagal ApraÅ¡o 9 punktÄ , atvykę suimtieji ir nuteistieji paskirstomi į kameras vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras planu, atsižvelgiant į Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnį).

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2009-01-06 Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose plano, pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2009-09-16 iki 2009-11-20 ir nuo 2009-11-26 iki 2010-01-06 suimtieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, buvo laikomi kamerose Nr. 86 ir PK-9, pagal 2009-09-29 Å iaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planÄ , tokie asmenys buvo laikomi kamerose Nr. 28 ir PK-8.Pagal pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiu galiojusį Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o 10 punktÄ , suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymÄ Ä¯ kameras pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu vykdė Vidaus tyrimų, Apsaugos ir priežiÅ«ros, Socialinės reabilitacijos bei Psichologinės tarnybos pareigÅ«nai.

Asmenų priskyrimas suimtųjų ir nuteistųjų kategorijoms įstaigoje vykdomas vadovaujantis turima asmens bylos medžiaga, kitų įstaigų pateiktais duomenimis arba asmens nurodytomis aplinkybėmis, jų tikrumÄ patikslinus. Poreikis tikslinti duomenis kyla asmens byloje esant duomenų apie jo priskirtinumÄ suimtųjų ir nuteistųjų, buvusių ar esančių valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais kategorijai.

Įstatymas nereikalauja, kad priskiriant asmenį konkrečiai suimtųjų (nuteistųjų) kategorijai ši aplinkybė būtų nustatinėjama kokiu nors specialiu būdu, todėl atsakovo veiksmai negalėtų būti pripažįstami neteisėtais. Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57, 2.7 ir 61 punktų ir Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d.

įsakymu Nr. 182, 64 punkto nuostatomis, pareiga suformuoti Asmens bylÄ , kurioje bÅ«tų aktuali asmens suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu medžiaga, kuria vadovautųsi laisvės atėmimo vietos, asmeniui į jas atvykus, tenka įstaigai, iÅ¡ kurios į Å iaulių tardymo izoliatorių atvyksta asmuo. Suėmus asmenį ikiteisminio tyrimo metu, reikÅ¡mingi faktai gali bÅ«ti, be kita ko, nustatyti ir įtraukti į Asmens bylÄ ir pagal ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , pavyzdžiui, asmens charakteristikÄ .

Atsakovas neturėjo objektyvių galimybių nustatyti reikÅ¡mingÄ faktÄ dėl asmens atskiro laikymo. Nesant duomenų apie tai, kad asmuo yra buvęs ar esantis valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojas, asmuo paskiriamas į kamerÄ pagal kitus kriterijus.Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, jog kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų laikytini suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.).

IÅ¡ VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-07-03 pažymos Nr. 47SD-882 „Dėl S. D. tarnybos“ matyti, kad S. D. Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko 3-ioje kuopoje atliko privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ . Pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje įtvirtintÄ apibrėžimÄ , privalomoji karo tarnyba – tai karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę. Pagal Ä®statymo 1 straipsnio 9 dalį, karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis.

Pagal Ä®statymo 1 straipsnio 8 dalį, karo prievolė – konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti karo arba alternatyviÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnyba – tai teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusÄ , jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo vieÅ¡ojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politikÄ ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimÄ , koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklÄ , valdant, paskirstant finansinius iÅ¡teklius ir kontroliuojant jų panaudojimÄ , atliekant auditÄ , priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus vieÅ¡ojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų iÅ¡vadas, valdant personalÄ arba turint vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma.

Atlikdamas privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ pareiÅ¡kėjas neįgijo nei politiko, nei valstybės tarnautojo statuso. Akivaizdu, jog privalomoji karo tarnyba yra kiekvieno pilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio pareiga, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis, o jos atlikimas nelaikytinas nei buvimu politiku, nei valstybės tarnyba teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijoje.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus veikimas (neveikimas) negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip neteisėtas, nes pagrindo pareiÅ¡kėjÄ priskirti konkrečiai suimtųjų (nuteistųjų) kategorijai nebuvo.

Atsakovas atkreipė teismo dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sprendžiant asmens nukreipimo į konkrečias laikymo kameras laisvės atėmimo vietose klausimÄ , turi bÅ«ti įvertinta ne tik tai, ar buvo pažeisti asmenų atskiro laikymo reikalavimai, bet ir į tai, ar kyla ginčas dėl asmens priskirtinumo konkrečiai suimtųjų (nuteistųjų) kategorijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012).

Å iuo atveju atsakovas akcentuoja, jog pareiÅ¡kėjas apskritai nepriskirtinas izoliuotinų nuo kitų suimtųjų (nuteistųjų) poveikio asmenų kategorijai. Faktas, kad asmuo Å¡iuo metu atlieka bausmę specialios paskirties pataisos namų korpuse, kaip tai pažymėta pareiÅ¡kėjo teismui pateiktoje Vilniaus pataisos namų 2013-07-23 pažymoje Nr. 42/125(2) „Apie bausmės atlikimÄ â€œ, Å¡ioje byloje neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės grindžiant pareiÅ¡kėjo reikalavimus.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti yra bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Kadangi nėra įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, tai įstaiga negali bÅ«ti atsakinga už neturtinės žalos priteisimÄ , o nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu.

PareiÅ¡kėjo S. D. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Sprendžiant Å¡ioje konkrečioje byloje, ar atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 39-42) pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ . Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta. Viena vertus, ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ .

Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39).

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ . CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieÅ¡kinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumÄ , skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismÄ , garantuoti tinkamÄ ir efektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista.

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiÅ¡kai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kėjas savo skunde nenurodo, kada jis suprato, kad buvo pažeistos jo teisės (posėdyje dalyvauti nepageidavo), tačiau skunde akcentuoja, kad neturtinę žalÄ ir visus nurodytus iÅ¡gyvenimus patyrė kalėdamas su kitais nuteistaisiais Å iaulių tardymo izoliatoriuje (b. l. 5), todėl darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo 2010-01-08 pareiÅ¡kėjui atvykus į Vilniaus pataisos namus.

PareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2013 m. rugsėjo 5 d., todėl, teismo nuomone, senaties terminÄ skundo padavimui yra praleidęs ir jo skundas atmestinas. PareiÅ¡kėjas neprašė atnaujinti termino kreiptis į teismÄ , nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl Å¡ių klausimų teismas nesvarsto.              Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., n u s p r e n d ž i a :           PareiÅ¡kėjo S. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėja                                                                 Laisvutė Kartanaitė