fe4b8d87-4d4e-4050-8489-d40ea94ba00e · Pakruojo rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.N1-5-287/2015 m.Teisminio proceso Nr.1-75-2-00037-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4; 1.1.4.4; 1.1.4.4.1; 1.1.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.1.10; 1.1.10.1; 1.1.11; 1.1.11.1; 1.1.11.9; 1.1.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.6; 1.2.4.6.8; 1.2.26; 1.2.26.2; 1.2.26.2.1; 2; 2.1; 2.1.14; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6. (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 30 d.             Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Razumienė,sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui, Anatolijui Šichovcovui ir Vigintui Stričkai,nukentėjusiajam R.

D.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui E. D.,nukentėjusiojo E. D. atstovui advokatui Henrikui Oseckiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeT. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, Å iaulių universiteto studentas, vidurinio iÅ¡silavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 1 dalį,                P. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, mokėsi (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, neteistas,            kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, J.

N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, vidurinio iÅ¡silavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, J. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) studentas, vidurinio iÅ¡silavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, M.

B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.         Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė:            Kaltinamasis T. G. 2012 m. liepos 29 d., apie 00.30 val., Pakruojo rajone, Ū. kaime, vieÅ¡oje vietoje – ties Ū. kaimo mokykla, esančia adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. D. sveikatÄ â€“ kaimo Å¡ventėje, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju E. D., mažareikÅ¡me dingstimi, ranka smogė vienÄ kartÄ E. D.

į deÅ¡inę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam deÅ¡inio skruostikaulio lūžį su kraujosruva deÅ¡inės akies srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .           Be to, kaltinamasis T. G. 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje - ties Ū. kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, veikdamas kartu su M. B., P. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: kaimo Å¡ventėje muÅ¡tynių metu, kitų asmenų akivaizdoje sudavė ranka nukentėjusiajam E. D.

į deÅ¡inę veido pusę, tuo padarydamas jam skruostikaulio lūžį, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tuo pačiu jis kartu su M. B., P. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kÅ«no vietas ir nenustatytÄ skaičių smÅ«gių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkÅ«nės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, deÅ¡inėje kojoje, nukentėjusiajam R.

D. sukėlė fizinį skausmÄ , sutrikdė Å¡ventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį iÅ¡gÄ stį ir sumaiÅ¡tį.           Kaltinamasis P. G. 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje – ties Ū. kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, veikdamas kartu su M. B., T. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: kaimo Å¡ventėje muÅ¡tynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, T.

G. sudavus ranka nukentėjusiajam E. D. į deÅ¡inę veido pusę, tuo padarant jam skruostikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , jis kartu su M. B., T. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kÅ«no vietas ir nenustatytÄ skaičių smÅ«gių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkÅ«nės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, deÅ¡inėje kojoje, nukentėjusiajam R.

D. sukėlė fizinį skausmÄ , sutrikdė Å¡ventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį iÅ¡gÄ stį ir sumaiÅ¡tį.Kaltinamasis J. N. 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje - ties Ū. kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, veikdamas kartu su M. B., T. G., P. G., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: kaimo Å¡ventėje muÅ¡tynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, T.

G. sudavus ranka nukentėjusiajam E. D. į deÅ¡inę veido pusę, tuo padarant jam skruostikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , jis kartu su M. B., T. G., P. G., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kÅ«no vietas ir nenustatytÄ skaičių smÅ«gių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkÅ«nės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, deÅ¡inėje kojoje, nukentėjusiajam R.

D. sukėlė fizinį skausmÄ , sutrikdė Å¡ventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį iÅ¡gÄ stį ir sumaiÅ¡tį.Kaltinamasis J. N. 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje - ties Ū. kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, veikdamas kartu su M. B., T. G., P. G., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: kaimo Å¡ventėje muÅ¡tynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, T.

G. sudavus ranka nukentėjusiajam E. D. į deÅ¡inę veido pusę, tuo padarant jam skruostikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , jis kartu su M. B., T. G., P. G., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kÅ«no vietas ir nenustatytÄ skaičių smÅ«gių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkÅ«nės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, deÅ¡inėje kojoje, nukentėjusiajam R.

D. sukėlė fizinį skausmÄ , sutrikdė Å¡ventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį iÅ¡gÄ stį ir sumaiÅ¡tį.Kaltinamasis M. B. 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, vieÅ¡oje vietoje - ties Ū. kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, veikdamas kartu su T. G., P. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: kaimo Å¡ventėje muÅ¡tynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, T.

G. sudavus ranka nukentėjusiajam E. D. į deÅ¡inę veido pusę, tuo padarant jam skruostikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , jis kartu su T. G., P. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kÅ«no vietas ir nenustatytÄ skaičių smÅ«gių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkÅ«nės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, deÅ¡inėje kojoje, nukentėjusiajam R.

D. sukėlė fizinį skausmÄ , sutrikdė Å¡ventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį iÅ¡gÄ stį ir sumaiÅ¡tį.           Kaltinamasis T. G. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytÄ dienÄ vyko Ū. kaimo Å¡ventė. Ä® Å¡ventę jis atėjo apie 21 valandÄ , atėjo į Å¡okius, į diskotekÄ , o Å¡ventė prasidėjo dienos metu, vyko renginiai. Jis nebuvo iÅ¡gėręs, nes prieÅ¡ tai tÄ vakarÄ vairavo, tik Å¡ventėje iÅ¡gėrė kelis butelius alaus.

Ä® Å¡ventę atėjo su A. M., J. L. ir dar buvo buvusi draugė N. Z. Jis yra vietinis, gyvena Ū. kaime. Dėdė A. K. gyvena Kaune, buvo atvažiavęs pas savo tėvus savaitgaliui. Apie 23 val. jis buvo Å¡ventėje su draugais A. M. ir J. L., stovėjo prie mokyklos, pamatė, kaip jo dėdė A. K. nueina link l. Jis besibaimindamas, kad gali kilti konfliktas ar dar kas nors, nuėjo prie dėdės, kuris su l., kurių jis nepažino, kalbėjosi, nesipyko, bendravo normaliai. Apsisukęs grįžo atgal pas M. ir L., bet nespėjus prieiti prie draugų, iÅ¡girdo stalų griuvimÄ ir atsisukęs pamatė dėdę A.

K. pargriautÄ gulintį ant stalų, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, jog kažkas dėdei trenkė į galvÄ ar su buteliu, ar su kumščiu. Jis sparčiu žingsniu priėjo prie dėdės ir nuo eglės pusės iÅ¡bėgo E. D., lyg jam grÅ«modamas, sakydamas „ko tau čia dar reikia“, jam atsakius, kad nieko, kad „leisk prieiti prie A. K.“, kuris gulėjo be sÄ monės. Kiek atsimena, D. jį pastÅ«mė, jis atsitraukė, bandydamas apeiti D., ėjo link A. ir tada D. jį puolė, užsimojo, jam pasilenkus ir pasisukus Å¡onu, D. smogė jam į deÅ¡inį petį.

Jis vėl atsitraukė, bet D. vis tiek puolė ant jo, puolė stumdyti, jis įlipo į Å¡alia buvusį griovį. Jam lipant iÅ¡ griovio, kadangi buvo tiesiog užspęstas D. puolimo, D. sudavė, pataikydamas kažkur į veidÄ , ar kažkur kitur, pataikė nestipriai, besigindamas. Tada D. dingo. Jis priėjo prie dėdės A. K., kuris jau buvo atsikėlęs. Praėjo gal 5 minutės ir jis pamatė ateinantį brolį link tos vietos, kur jie su D. apsistumdė. Brolis praėjo pro jį Å¡onu kelių metrų atstumu.

Broliui praėjus, jis pamatė E. D. su rankoje nuskeltu buteliu, kuriuo jis smogė broliui, po ko brolis suklupo. Gerai nepamena, bet atrodo, kad prie brolio priėjo J. N., kuris jo brolį pakėlė, nuvedė prie stalų. Jis pats buvo Å¡oko bÅ«senoje, nežinojo kÄ daryti. Priėjo prie brolio, bandė kartu su kitais suteikti pagalbÄ . Jis pripažįsta, kad besigindamas E. D. sudavė 1 smÅ«gį, kadangi D. gan arÅ¡iai puolė ant jo ir pirmas jam sudavė smÅ«gį. Kaip jau minėjo, kad jam belipant iÅ¡ griovio, D. buvo jį tiesiog užspaudęs, puolė ant jo, grÅ«modamas ir sakydamas kažkokius žodžius, kokius nepamena, todėl jis jam nestipriai sudavė smÅ«gį.

Nežino, iš kur D. atsirado sužalojimai, gal po to, nežino kur po to jis dalyvavo. Nuo jo suduoto smūgio toksai sužalojimas negalėjo atsirasti, nes sudavė nestipriai. Su bylos medžiaga susipažinęs.           Dėl antro epizodo gali pasakyti, kad to nebuvo, kad jie visi susibūrę ėjo mušti, nes po to įvykio, kai jo broliui perpjovė gerklę, jam net nebuvo kilusi mintis eiti kažko ieškoti, kažkam keršyti. Kas dalyvavo muštynėse nematė. Kai D. sudavė jo broliui ir brolis suklupo, D. tiesiog dingo, jis net nematė kur.

Jo brolis buvo lyg Å¡alia palapinės ant tų suolų, kiek atsimena, J. N. tenai nuvedė brolį, o jis dėl Å¡oko tik po kurio laiko nuėjo prie brolio ir J., atlėkė mama, buvo susirinkę daug žmonių, kurių negali įvardinti. Jis bandė skambinti greitajai, tačiau buvo pasibaigusi sÄ skaita, ieÅ¡kojo, kas gali iÅ¡kviesti, kažkas iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , tačiau ji vėlavosi, ieÅ¡kojo, kas gali brolį pavežti. Kas mušė D. ir kas vyko aplinkui jis nieko nematė, nebuvo prie D. ir vėliau su draugais nekalbėjo apie D. sumuÅ¡imÄ .

           Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, kaltinamasis T. G. parodė, kad su krikÅ¡tatėviu A. K. kalbėjosi gal 22 ar 23 valandÄ , nes pats konfliktas įvyko tarp 23-24 valandos, kai primušė dėdę ir sužalojo brolį, gerai to laiko neatsimena. Kai pamatė, jog krikÅ¡tatėvis eina link stalų, tai buvo po pusvalandžio nuo jų pokalbio, kad jis eis aiÅ¡kintis. Jis nuo stalų stovėjo gal 10 metrų atstumu, vieta buvo apÅ¡viesta nepilnai, krito toks Å¡ešėlis, kas sėdėjo prie stalų įvardinti negali, buvo kokie du ar trys žmonės, vienas stovėjo ir Å¡nekėjosi, ta vieta buvo nuoÅ¡alesnė.

Pamatęs, kad dėdė nueina link stalų, jis nuėjo link jo, kad neįvyktų koks konfliktas. Nuėjęs prie pat stalo jokio konflikto nematė, sėdinčių prie stalo nepažino, tik vėliau jam pasakė, kad tai buvo l. D. jų tarpe nematė, kitų kaltinamųjų jų tarpe nebuvo. Pasiklausęs kÄ jie kalba ir pastebėjęs, kad niekas nesipyksta, apsisukęs nuėjo link draugų A. M., L., N. Z. Jam priėjus prie draugų, iÅ¡girdo, kad griÅ«na stalai, atsisukęs pamatė gulintį aukÅ¡tielninkÄ dėdę A.

K., prie stalų matėsi du žmonės, bet ar tai buvo tie patys asmenys, su kuriais kalbėjosi dėdė, negali pasakyti. Jis sparčiu žingsniu nuėjo link gulinčio dėdės ir tuo metu iš po eglės išbėgo E. D., kuris jį pastūmė, iškoneveikė visokiais žodžiais. Griovelis, kur jis D. sudavė smūgį, nuo stalo buvo kelių metrų atstumu. Tuo metu jo krikštatėvis dar tebegulėjo, o ar aplinkui kas konfliktavo nepastebėjo, nes buvo gana tamsu, grojo muzika, triukšmo negirdėjo, tik jis ir D. konfliktavo, D. puolė, o jis gynėsi.

Atsistojus dėdei, jis susirinko savo tapkes, kurias konflikto su D. metu buvo pametęs, ir praėjus gal 5 minutėms, pamatė nuo stadiono pusės ateinant brolį. Tarp palapinės ir stalų buvo susirinkę žmonės, vyko kažkoks konfliktas, lyg muÅ¡tynės, buvo A. M., L., A. S. ir kiti. Jis nuo tos vietos stovėjo gal 10 metrų atstumu, brolis P. praėjo maždaug 5 metrų atstumu nuo jo, aikÅ¡telėje bÅ«riavosi žmonės. Brolis ėjo link kelio, praėjo pro jį ir iÅ¡ už eglės iÅ¡bėgo D., kuris rankose turėjo nuskeltÄ butelį, kaip nuskėlė jis nematė, tik prieÅ¡ tai girdėjo, jog kažkas dužo, prieÅ¡ praeinant broliui.

Po to įvykio, kai broliui perpjovė gerklę, kažkas rėkė, o iki tol negirdėjo, kad kas rėktų, sunku viskÄ prisiminti. Jis matė, kaip D. broliui su buteliu dÅ«rė į kaklÄ , perpjovė ir dar dÅ«rė į krÅ«tinę. Tuo momentu tarp jo ir žalojamo brolio buvo gal 10 metrų atstumas. Sužalojęs brolį, D. dingo, o kur, jis nematė. Pamatęs, kad brolis kruvinas, jis sustingo, buvo Å¡oke. Jis nematė, kad D. buvo su buteliu užsimojęs jam, tai pasakojo kiti. Gal D. tiesiog ėjo link jo, o draugas pamatęs D. sulaikė, nes kaip jam sakė, kad tai buvo po to, kai buvo perpjautas brolis.

Jis prie sužaloto brolio nuėjo gal po vienos ar dviejų minučių ir tada visÄ laikÄ buvo prie brolio. Kada D. su nuskeltu buteliu bandė smogti jam į nugarÄ , jis nematė. Apie tai jam pasakė draugas A. M. Jis buvo Å¡iek tiek iÅ¡gėręs tÄ vakarÄ , tačiau viskÄ suprato, orientavosi. Kai buvo sužalotas jo brolis, jis stovėjo ne vienas, aplinkui buvo daugiau žmonių, bet nepamena, kas tokie. Jokios muÅ¡tynės nevyko, žmonės tik stovėjo. Tuo metu kai jo krikÅ¡tatėvis A. K. nugriuvo ant stalų, kai su buteliu buvo sužalotas jo brolis, Å¡ventėje buvo žmonių, gal koks 50, o gal daugiau.

Å ventė vyko aikÅ¡telėje, pievelėje prie mokyklos. Scena buvo ant laiptų prie mokyklos durų grojimui, vedimui, o Å¡okiai vyko ant pievos, stalai taip pat buvo ant pievos. Mokykla yra gal 15 metrų atstumu nuo kelio, o pievutė yra nuo mokyklos iki kelio. Po palapine buvo sustatyti stalai sėdėjimui. Jis tÄ vakarÄ daugiausia kalbėjosi su draugais, nes kai kurie buvo grįžę iÅ¡ studijų, iÅ¡ užsienio, kalbėjosi su M. K., su A. S. ir su kitais. IÅ¡lipdamas iÅ¡ griovelio, gindamasis sudavė D., tai galėjo matyti A.

M., L., nors nežino, kas tai galėjo matyti. Po jo brolio sužalojimo, kiek atsimena, D. kažkas pagavo, sulaikė, gal ir pargriovė ant žemės, atėmė butelį. D. pargriautas buvo kažkur prie tos eglės. Matė, kad žmonės laikė D. prispaudę prie žemės, koks ten prispaudimas, jam sunku pasakyti, nes jis tenai nebuvo, kadangi nuėjo prie sužaloto brolio. Konflikto metu kur buvo S.? Kiek pamena, ji kvietė greitÄ jÄ , o iki brolio sužalojimo kur ji buvo, neatsimena, nežino, nematė.

Po dėdės nugriovimo ant stalų, jis bandė eiti prie dėdės, tačiau jį užsipuolė D. Po to kai iÅ¡lipo iÅ¡ griovio, matė, kaip „podinas“ atsistojo ir nuėjo, buvo parvestas į namus. Ar kitoje byloje (kur jis buvo nukentėjusysis, o D. kaltinamasis) davė teisingus parodymus, nieko negali atsakyti. Po jų apsistumdymo su D., D. nuėjo, nuėjo į tÄ pačiÄ pusę, iÅ¡ kurios išėjo, iÅ¡ už eglės, tiesiog dingo. Broliui gavus smÅ«gį nuo D., kur buvo M., L. nematė, nežino.

Konflikto metu Å¡ventėje buvę asmenys lazdų neturėjo, to nebuvo. Policijos pareigÅ«nai kada atvyko į įvykio vietÄ sunku pasakyti, juos matė, tačiau valandos nepasakys, neatsimena. Atvykus policijai, kokioje vietoje buvo D., nematė, matė, kad jį iÅ¡vedė nuo stalų pusės, o ar jį policija paėmė gulinį nuo žemės ir apsuptÄ Å¾monių, jis nematė. Ar tuo metu jo sužeistas brolis dar buvo, ar jau buvo iÅ¡vežtas, nebežino. Jis supranta, kad chuliganiÅ¡kos paskatos yra kai kenki kitam, niokoji turtÄ .

MažareikÅ¡mės dingsties jis negali paaiÅ¡kinti. D. smÅ«gį jis sudavė iÅ¡ savigynos paskatų, D. elgėsi neteisingai, o jis gynėsi. Jis yra deÅ¡iniarankis. D. smÅ«giavo deÅ¡ine ranka ir pataikė į kairę pusę. R. D. yra matęs gal tik kartÄ , Å¡ventėje su juo nebendravo, nieko jam nedarė. Tarp jo suduoto smÅ«gio E. D. ir po to kai D. sulaikė žmonės, galėjo praeiti gal 10 minučių, gal kiek daugiau. B. N. jis pažįsta, Å¡ventės metu matė J., kuris su jo broliu padėjo rengti renginį kultÅ«ros darbuotojoms.

J. N. taip pat matė Å¡ventėje, bet buvo skirtingose kompanijose. Viskas buvo iki įvykio. Po įvykio matė tik J., kadangi J. padėjo nuvesti brolį P.. PrieÅ¡ tÄ sužalojimÄ , P. ir J. atėjo kartu, tik J. buvo kažkiek atsilikęs. Tuo metu, kai P. buvo perpjautas kaklas, J. priėjo P. iÅ¡ už nugaros, padėjo atsikelti ir nuvedė prie suolų. J. nieko nedarė, nieko nesakė, tik nuėjo kartu su P. prie suolų. J. visÄ laikÄ buvo kartu su P. iki atvažiavo greitoji pagalba. Po to kur nuėjo J., jis nematė, kur buvo tuo metu J. nepamena.

Kai buvo sulaikomas E. D., J. tame sulaikyme nedalyvavo. Å ventės metu jo brolis P. G. jokių fizinį kontaktÄ turinčių veiksmų kitų žmonių atžvilgiu neatliko. Po to, kai jam buvo perpjauta gerklė, jis nieko nebegalėjo daryti. Kaltinamasis P. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad liepos 28 dienÄ kartu su J. N. atėjo į Å¡ventę daug anksčiau, nes padėjo viskÄ paruoÅ¡ti, pajungė kolonėles, statė palapinę. Po to išėjo į namus, persirengė ir vėl atėjo į Å¡ventę, vyko renginiai, Å¡okiai, junginėjo muzikÄ .

Po to vėl išėjo į namus ir apie 21 val., ar vėliau vėl atėjo į Å¡ventę, Å¡oko, linksminosi kartu su J., M., buvo kažkokios merginos, buvo prie laužo. Prie laužo atėjo J., kuris pakvietė eiti prie kitų draugų. J. ėjo pirmas, o jis jam iÅ¡ paskos, aplinkui buvo daug žmonių ir per žmonių gausumÄ jis aplenkė J. ir ėjo pirmas, o J. ėjo jam iÅ¡ paskos. Jam beeinant ir praėjus pro brolį, iÅ¡girdo krentantį suolÄ ar kažkÄ panaÅ¡aus, iÅ¡ po eglės iÅ¡Å¡oko E. D. su rankoje nuskeltu buteliu ir perpjovė jam kaklÄ .

Jis nugriuvo ant žemės, bandė D. nustumti, D. nuėjo į Å¡onÄ . Prie jo priėjo J., padėjo atsistoti, o A. S. jis paprašė, kad užspaustų kaklÄ , kad sustabdytų kraujÄ , prašė, kad kviestų greitÄ jÄ . Jį pasodino ant suolo, aplinkui susirinko daug žmonių ir jų tarpe matė J. N., T. G. Pirma atvažiavo policijos pareigÅ«nai, priėję prie jo klausė, ar viskas gerai, ar sustabdė kraujavimÄ . Greitoji pagalba atvažiavo vėliau ir jį iÅ¡vežė į Pakruojį, o po to iÅ¡vežė į Å iaulius.

Jis su E. D. nekonfliktavo. Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, kaltinamasis P. G. parodė, kad jis nežino, kodėl nukentėjo nuo E. D., gal D. bandė pulti ant jo brolio, gal jis tiesiog pasimaišė D. kelyje. Jis nematė, kad po jo sužalojimo bÅ«tų buvę kažkokios muÅ¡tynės, kažkas konfliktavę. E. D. jis nepažinojo ir su juo tÄ vakarÄ neturėjo jokių konfliktų, iÅ¡ matymo gal kokį kartÄ ir buvo matęs, gal kaime prie ežerėlio. Bendruomenės moterys (V.

V.) buvo sakiusios, kad kažkas dienos metu mušėsi, sakė, kad „D.“, o kuris nesakė, sakė, kad dėl jo buvo iÅ¡kviesta policija, kuri buvo atvykusi, jis policijos nematė. Jis policijÄ matė tik tada, kai buvo iÅ¡kviesta dėl jo sužalojimo. KraujavimÄ jam sustabdė medicinos punkto darbuotoja, kuri buvo Å¡ventėje. Organizuoti Å¡ventę jie padėjo, nes tai buvo jų kaimo Å¡ventė, norėjo bÅ«ti aktyvÅ«s. Jokių muÅ¡tynių jis nematė ir nedalyvavo. Po jo sužalojimo, kur nuėjo D., nematė, nes jį pasodino ant suolo, labai skaudėjo kaklÄ , negalėjo sukiotis, sėdėjo veidu į mokyklos pusę, o viskas vyko kitoje pusėje.

Tuo momentu jam nerūpėjo, kur nuėjo D.. A. K. yra jo dėdė („podinas“). Jis nieko nežino apie dėdės konfliktus. Iki ėjimo link brolio, jis buvo prie laužo, prie laužo buvo J. N., M. B., D. P., R. B., G. U., V. M., S. K. Laužas buvo stadione. J. pasiūlė eiti pasižiūrėti, kur yra kiti draugai ir jie nuėjo. Atrodo, kad J. N. sakė, kad kažkas puolė ant „podino“ (dėdės), ar kad kažkas mušėsi, stumdėsi, kad „einam pasižiūrėti“. Kartu su J. galėjo būti S. K., nes jie kartu buvo.

Jis matė, kaip E. D. užsimojo ant jo, bet nesuprato kÄ daryti, kaip elgtis, nes viskas vyko labai greitai. Iki kaklo sužalojimo, savo dėdės K. nematė. Ankstesnėje byloje jis buvo pripažintas nukentėjusiu dėl kaklo sužalojimo, o E. D. buvo pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal priimtÄ Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį žala jam nėra atlyginta. Iki jam pjaunant gerklę, jis sėdėjo prie laužo, negalėjo muÅ¡ti brolių D., nes negalėjo vienu metu bÅ«ti dviejose vietose.

R. D. pažįsta iš matymo, yra žaidę tinklinį, šventėje gal jį ir matė. Iki jo sužalojimo, jis matė E. D. E. D. nebuvo sužalotas. Jis nežino, iš kur pas E. D. galėjo atsirasti sužalojimai, žmonių buvo daug, gal kažkam jis nepatiko, jis nematė, kad kas nors būtų konfliktavęs su D. Šventėje niekas nebuvo pasiėmę lazdų, bent kiek jis matė, lazdų niekas neturėjo. Nežino, iš kur pas nukentėjusį yra kirstinės žaizdos, gal pats griuvo ant tų pačių šukių, kurias padarė, jis jo nugriuvusio nematė.

Nematė sulaikyto D., nematė, kad jį iÅ¡sivestų policija. Jis tik daro tokius spėjimus, kad D. pats galėjo užkristi ant Å¡ukių, jokių muÅ¡tynių nematė nei su Evadu D., nei su R. D., nematė, kad kas nors muÅ¡tų E. D..Kaltinamasis J. N. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad į Å¡ventę atėjo su M. B., R. B., D. P., G. U., atėjome apie 19 ar 20 val., visÄ laikÄ Å¡oko, bendravo su kitais draugais. Po Å¡okių nuėjo prie laužo, kur sėdėjo, kol neatėjo jo pusseserė S. K. ir pakvietė jo brolį J.

N., jog kažkas lygtai mušasi. Tada J. nuėjo pirmas, iš paskos ėjo P., mes nėjome žiūrėti muštynių. Po kokių 10 minučių nuėjo ir jis, M. B., R. B., D. P. ir G. U. ir dar dvi nepažįstamos merginos. Nuėję pamatė, kad sėdi ant suolo P. G., susiėmęs už kaklo, aplinkui minia žmonių ir po kokių 5 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie išsivedė D. Išvežus D., gal po 20 minučių atvažiavo medicininė pagalba.Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, kaltinamasis J.

N. parodė, kad jis nematė, kas P. perpjovė kaklÄ . Kai jis su draugais nuėjo prie P., P. sėdėjo ant suolo, Å¡alia stovėjo T. G., jo brolis J. Netoliese prie griovio buvo minia žmonių, bet kas tenai buvo, nematė, nes buvo prie P.. Iki tos žmonių minios nebuvo nuėjęs, kokie žmonės buvo toje minioje jis nematė. Toje minioje buvo daug žmonių – apie dvideÅ¡imt, aplinkui buvo suolai ir ant suolų sėdėjo žmonės. Jis nematė, kad toje minioje bÅ«tų D., o kai iÅ¡ tos minios policija iÅ¡sivedė D., nematė, kaip jis atrodė, nes buvo tamsu, apÅ¡vietimo nebuvo, apÅ¡viesta buvo tik scena, o nuo scenos iki to griovio gal 30 metrų atstumas.

Prie kelio jokios lempos nebuvo, tik prie asfalto, pačiame kaime Å¡vietė lempos. Laužas buvo uždegtas apie 23 valandÄ , dar prieÅ¡ tai buvo Å¡iokie tokie fejerverkai ir po to uždegė lauÅ¾Ä . Iki P. perdÅ«rimo jis buvo prie laužo. Nežino, kodėl yra kaltinamas, lazdų neturėjo. Žinojo, kad yra toks E. D., tačiau iÅ¡ iÅ¡vaizdos jo nebuvo matęs, tik akistatos metu pirmÄ kartÄ jį pamatė. Kai buvo perdurtas P., tada pasakė, kad perdÅ«rė E. D. R. D. iÅ¡ matymo gal ir yra matęs, bet tÄ vakarÄ Å¡ventėje jo nematė, bet kai perdÅ«rė P. G. tada sužinojo apie D., o prieÅ¡ tai net nežinojo, kad į kaimo Å¡ventę yra atvažiavęs toks žmogus.

Apie A. K. nieko nežino, nes jie buvo atskiroje kompanijoje. Jis tÄ vakarÄ buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Apie tai, kad kažkur vyksta muÅ¡tynės sužinojo iÅ¡ S. K., nes ji atėjusi prie laužo jo broliui J. N. pasakė, kad kažkas konfliktuoja, kažkas muÅ¡asi, tarp ko vyksta konfliktas nesakė (ji yra iÅ¡ Panevėžio ir vietinių nepažįsta) ir jo brolis išėjo. Nuo tos vietos, kur buvo sulaikytas D., ir kur jie stovėjo prie P., buvo gal 10 ar 15 metrų atstumas, vieta neapÅ¡viesta, tamsu, o nuo scenos iki tos vietos buvo gal 25-30 metrų atstumas, todėl jis nematė, kokie ten buvo žmonės ir kaip atrodė iÅ¡vedamas D.

Matė, kaip atvažiavusi policija iÅ¡ tos minios kažkÄ vedėsi, perlipo per griovį, uždėjo antrankius ir nusivedė į maÅ¡inÄ , veido nematė, matė tik nugarÄ , kad tai buvo D. sužinojo iÅ¡ T. G., kad bÅ«tent D. sužalojo P. Nuo laužo iki konflikto vietos atstumas galėjo bÅ«ti koks 50 metrų, gal net ir daugiau. Asmenų buvusių konflikto vietoje su lazdomis nebuvo, nesimatė, nes lazda matytųsi, bÅ«tų iÅ¡sikiÅ¡usi. Kaltinamasis J. N. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad į kaimo Å¡ventę atėjo dienos metu, vyko renginiai, nes su P. G. padėjo sutvarkyti aparatÅ«rÄ , po to abu grįžo į namus ir tarp 19 ar 21 valandos vėl nuėjo į kaimo Å¡ventę.

VisÄ laikÄ jie abu buvo kartu tai su vienais draugais, tai su kitais, tai padėdavo prie scenos muzikantams susijungti aparatÅ«rÄ . Po to Å¡oko, linksminosi, nebepamena, kuriuo metu buvo prie laužo, buvo daugiau nei pusvalandį. BÅ«nant prie laužo, atėjo S. K. ir pasakė, jog kažkas muÅ¡asi, ar lyg T. yra įsivėlęs. Jis pasakė P. ir abu su P. ėjo žiÅ«rėti. P. jį aplenkė. Jis ėjo pro žmones, nes nuo laužo iki tos vietos yra kalniukas, ėjo per kalniukÄ , pro scenÄ ir atsiliko nuo P..

Kai pamatė P., iÅ¡ už eglės iÅ¡Å¡oko E. D. ir puolė ant P. Matė, kad ten stovėjo T. G. ir lyg A. M. IÅ¡lėkė E. D. su nudaužtu buteliu, užsivertė P. ir perpjovė P. kaklÄ . Po to kiti žmonės sulaikė D. Po to sužalojimo jis visÄ laikÄ buvo prie P., matė, kad E. D. buvo sulaikytas ir pargriautas ant žemės, laikė vyrai, o kokie vyrai negali įvardinti, nes viskÄ matė iÅ¡ nugaros, buvo prieblanda, nes tame plote degė tik viena apÅ¡vietimo lempa, buvo blanki Å¡viesa, žmonės buvo apspitę, kÄ darė D. nematė.

P. buvo atvestas, pasodintas ir prie P. rinkosi žmonės. Prie E. D. taip pat rinkosi žmonės, nes keli vyrai jį buvo sulaikę, dar aplink tuos vyrus stovėjo daug žmonių, gal koks 30, bet kad muÅ¡tų nematė, negali pasakyti. Lyg matė E. D. tuo momentu, kai jam buvo užlaužta ranka, bet ar pareigÅ«nas jam buvo užlaužęs rankÄ , ar kas kitas, atsimena, kad dar suÅ¡uko D. „kÄ tu padarei“. Prie P. atėjo felčerė, dar viena moteris, dirbanti medicinoje, ir padėjo P. Jis atsitraukė, nutolo nuo P. ir eidamas priartėjo netoli D., aplinkui buvo sumaiÅ¡tis, vieni lėkė, girdėjosi riksmai, suduoti D. jis negalėjo, kadangi D. buvo užlaužtas, jį laikė, jo pulti nebuvo prasmės, nes buvo sulaikytas.

Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, kaltinamasis J. N. parodė, kad kas D. atitraukė nuo P. tiksliai negali pasakyti, nes D. pradėjo voliotis, matėsi žmonių nugaros ir kojos, vienas iÅ¡ jų traukė už rankos, traukė kitas už rankos, o kas jį traukė negali pasakyti, nes aplinkui buvo ne vien kaimo žmonės, buvo iÅ¡ Ž. ir kitur. IÅ¡ jų tarpo prie D. nebuvo nė vieno, matė tik stovintį T. G., kuris stovėjo prie stalų, ar kÄ nors darė D., nieko nematė.

Kai greitoji pagalba iÅ¡vežė P., o E. D. policija, jis susitiko su M. B., broliu, draugais ir visi išėjo namo. GreitÄ jÄ kvietė A. S. Pirmiau atvažiavo policija, kuri E. D. paėmė iÅ¡ vyrų, kurie laikė sulaikytÄ D. Iki kol atvažiavo policija D. buvo laikomas vyrų, vienas traukė į vienÄ pusę, kitas traukė į kitÄ pusę, E. muistėsi, kad bÅ«tų sutramdytas buvo prispaustas prie žemės, o kad jį muÅ¡tų nematė. Nežino ir negali paaiÅ¡kinti, kodėl D. sako, jog tų žmonių tarpe matė ir juos (kaltinamuosius).

Jis buvo priėjęs prie D. ir sakė „kÄ tu padarei“, bet atrodo, kad tuo metu jis jau buvo perimtas policijos pareigÅ«nų, jį vedė per tÄ griovį. Policijos maÅ¡ina stovėjo lygiagrečiai griovio. Jokių smÅ«gių D. nesudavė, kas iÅ¡ jų sudavė jam smÅ«gius, nematė. Kai su P. G. atėjo į tÄ vietÄ , muÅ¡tynių nematė, matė, kad T. G. stovėjo be tapkių, jo maikė atrodė iÅ¡velta, ar tai įplyÅ¡usi, nes ji buvo Å¡viesi ir matėsi, o kad jis grumtųsi to nematė, stovėjo T., N. ir A., kuriam iÅ¡ antakio bėgo kraujas.

Paties konflikto, kad Å¡auktų, suduotų smÅ«gius nematė. Kai staiga iÅ¡ už eglės iÅ¡bėgo D. Å¡alia P. G. buvo žmonių, stovėjo T., bet ar jis matė nežino. Kodėl puolė ant P., gal tenai buvo susikivirčiję, gal iÅ¡ kerÅ¡to, o gal P. nukentėjo, kad ėjo ne laiku ir ne vietoje. Nuo P. žmonės stovėjo grupelėmis. D. iÅ¡bėgusiam nereikėjo prasistumti pro žmonės, kad pribėgti prie P. Jis pažįsta A. K., kuris yra P. dėdė. TÄ dienÄ K. jis matė tik vienÄ kartÄ 20 ar 21 valandÄ .

Girdėjo iÅ¡ P. ir iÅ¡ V. V., kad buvo iÅ¡kviesta policija dėl D., jog susistumdė, o su kuo susistumdė nežino. J. N. yra jo brolis, dirba Pakruojo policijoje ir tÄ dienÄ jis buvo atvažiavęs į pirmÄ iÅ¡kvietimÄ , buvo jį sutikęs Å¡ventėje, sakė, kad iÅ¡kviestas dėl kažkokių kivirčų. Brolis (policija) buvo atvažiavęs ir kai iÅ¡vežė E. D. ir P. Jis matė, kaip E. D. buvo nuvestas į policijos automobilį. E. D. atrodė kaip kad bÅ«tų buvęs pargriautas, suveltas, iÅ¡ veido bėgo kraujas.

R. D. jis matė linksmÄ , Å¡okantį, o kad kas jį muÅ¡tų, nematė. Iki pirmo policijos iÅ¡kvietimo, R. D. nekonfliktavo. Jis E. D. matė prie stalų, o R. D. matė linksmÄ , Å¡okantį, o Å¡alia vienas kito D. nematė. E. D. jis matė prie stalų, vartojantį alkoholį, o kokios rÅ«Å¡ies buvo alkoholis nematė. PrieÅ¡ sužalojant P. G. jie abu buvo prie laužo. Nei jis, nei P. G. jokiame konflikte nedalyvavo. Kaltinamasis M. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad į Å¡ventę atėjo apie 20 val., Å¡ventės metu linksminosi, jokių konfliktų nematė iki tol, kol sėdėdamas prie laužo iÅ¡girdo Å¡Å«kavimus.

Nuėjęs pasižiÅ«rėti, kas triukÅ¡mauja, pamatė E. D., kuris trenkė butelį į stalÄ . Netoliese buvo P., kuris ėjo link tos grupelės žmonių ir suklupo. Atsistojęs P. pasakė, kad jam perpjovė gerklę, paprašė kviesti greitÄ jÄ . Tuo metu matė žmonių grupelę apsupusiÄ E. D.. Neįsidėmėjo žmonių, buvusių toje grupelėje. Atvažiavusi greitoji iÅ¡sivežė P., atvykusi policija iÅ¡sivežė E.. Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, kaltinamasis M.

B. parodė, kad prie laužo buvo jis, P. G., J. N., J. N., R. B. Sėdint prie laužo, iÅ¡girdo žmonių Å¡Å«kavimus, keiksmažodžius, suprato, kad vyksta kaip konfliktas, atėjusi S. K. pasakė, kad tenai stumdosi, o kas stumdosi neįvardijo. Tada P. G. ir jis ėjo pasižiÅ«rėti, P. ėjo pirmas, o jis ėjo jam iÅ¡ paskos. Priėjęs pamatė, kad E. D. į stalo kampÄ trenkė butelį, kurį nuskėlė ir su tuo nuskeltu buteliu dÅ«rė P. G. P. G. pasakė A. S., kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ .

Jis pasodino P. G. ant suolo ir visÄ laikÄ buvo Å¡alia P. Matė grupelę žmonių, kurių buvo koks deÅ¡imt, neįsidėmėjo, kas jie tokie. Jis grupelėje nebuvo, niekam jokių smÅ«gių nesudavė. Grupelėje žmonės mosikavo rankomis, kojomis, tikriausiai mušė E. D. Policija buvo iÅ¡kviesta gal dėl to, kad bandė nužudyti. Nuo laužo, kur jie sėdėjo, iki tos vietos, iÅ¡ kur sklido triukÅ¡mas, atstumas buvo gal apie 50 metrų, grojo muzika, tačiau triukÅ¡mas girdėjosi.

Sėdint prie laužo, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ buvo tarp 23-24 valandos. Girdėjo kalbas apie konfliktÄ , vykusį anksčiau, Å¡nekėjo, kad E. puolė ant A. Jis to konflikto nematė, tik iÅ¡ kalbų girdėjo, jog kažkas mušėsi, nežino, kokioje vietoje vyko tas konfliktas, nežino, dėl kokių priežasčių jis vyko. Pažįsta A. K., nes jis yra T. G. „podinas“ (krikÅ¡to tėvas). Å ventėje jį matė, matė, kad buvo iÅ¡gėręs, ar jis dalyvavo viename ar kitame iÅ¡ tų konfliktų, nežino.

Prie laužo dar be tų, kuriuos iÅ¡vardijo, buvo G. M. IÅ¡girdus triukÅ¡mÄ ir iki tol, kol atėjo S. K. praėjo gal 5 ar 10 minučių. Tuo laikotarpiu triukÅ¡mas nebuvo aprimęs. Atėjusi S. pasakė, kad prie stalų muÅ¡asi kažkokie žmonės, konkrečiai kas tokie muÅ¡asi neįvardijo. Tai iÅ¡girdę, jie gal už dviejų minučių ėjo pasižiÅ«rėti. P. G. išėjo pirmas, o jis ir J. N. ėjo iÅ¡ paskos, ėjo neskubėdami, nežino, kodėl ėjo ne visi kartu, nesitarė.

Prie laužo buvo tamsu, o konflikto vietoje buvo prieblanda, jie ėjo iÅ¡ tamsos į Å¡viesÄ , nes ta vieta buvo matoma. P. ėjo priekyje. Iki tos vietos, kur vyko konfliktas, jiems reikėjo prasibrauti, praeiti pro vietÄ , kur žmonės Å¡oko. PrieÅ¡ juos buvo grupė žmonių, stalai buvo tiesiai prieÅ¡ juos, pamatė, kad iÅ¡ už medžio iÅ¡Å¡oko E. D., buvo gal 10 metrų atstumas, vieta nelabai apÅ¡viesta, iÅ¡Å¡oko su alaus buteliu, kurį trenkė į stalÄ ir greitu žingsniu puolė į žmonių grupelę, žmonės grupelėje keikėsi, rėkė vieni ant kitų, bet nesimušė.

Kai priėjome iki tos grupelės žmonių buvo likę gal 5 metrai, P. buvo prieÅ¡ais mane, netoli tos grupelės. Ta (gal 10 žmonių) grupelė buvo sustojusi aplink stalÄ , Å¡Å«kavo, keikėsi, iÅ¡Å¡oko D., P. tuo metu buvo netoli jų, D. trenkė butelį į stalÄ ir su tuo buteliu Å¡oko į tÄ grupelę žmonių, P. priėjus jis su tuo buteliu smogė P. ir Å¡is parkrito, susiėmęs už kaklo, o tuo metu D. įpuolė į tÄ grupelę žmonių. P. pats atsikėlė, priėjo prie jo ir paprašė kviesti greitÄ jÄ .

Atėjo A., jie abu P. pasodino ant suolo, tada žmonės puolė E., matė, kad mosikavo rankomis, tačiau ar sudavė nematė. Po P. sužalojimo, žmonių grupelė apsupo E. D., P. G. sėdėjo ant suolo, jis buvo šalia P., atėjo J. N. ir R. B.. Konfliktas įvyko labai trumpai ir greitai pasibaigė, už kiek laiko atvažiavo pareigūnai negali pasakyti. Iki kol atvažiavo pareigūnai žmonės buvo apsupę D. T. G. jis matė šventės pradžioje ir po konflikto, po to, kai buvo perpjautas P. T. atrodė pasimetęs, įsiutęs, nebuvo sužalotas, lyg maikė buvo suplėšyta, be šlepečių.

Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė žmones, kurie mušė E., tačiau kitoje apklausoje patikslino, nes nenorėjo neteisingai apkaltinti, nebuvo įsitikinęs, kad tenai buvo jie. Č. pažįsta, o D. nelabai. Å ventėje matė R. D., kuris linksminosi, o konflikto vietoje jo nematė. A. K. įvykio vietoje nepastebėjo. KitÄ dienÄ sužinojo, jog buvo konfliktas tarp E. D. ir A. K., kad stumdėsi, o dėl ko stumdėsi nežino. Ä®vykio vakarÄ apie tai nežinojo. Ä®vykio vakarÄ buvo iÅ¡gėręs skardinę sidro, nesijautė iÅ¡gėrusiu, girtumas neturėjo įtakos, kad pamirÅ¡tų kažkurias aplinkybes.

R. D. pažinojo iÅ¡ matymo, o E. nepažinojo. TÄ vakarÄ su E. nebuvo susitikę. Po įvykio sužinojo, kad tai buvo E. D., sužinojo iÅ¡ žmonių, nes sakė, kad E. pradėjo muÅ¡tynes. Po įvykio bendruomenės moterims jie padėjo viskÄ susitvarkyti, sunešė suolus, stalus, padėjo jis, J. N., R. B., J. N. Konfliktas įvyko greitai ir kol atvažiavo policija E. D. buvo laikomas, kad nepabėgtų, o kas jį laikė nematė. Kai atvažiavo policija ir iÅ¡sivežė D. matė, kad D. buvo purvinais rÅ«bais, sumuÅ¡imo žymių nepastebėjo, rÅ«bai buvo purvini gal dėl to, kad jis gulėjo ant žemės, nematė, kad kas jį bÅ«tų laikę ant žemės. Jis toje žmonių grupelėje, kur buvo apstotas D., nebuvo, nedalyvavo, nes su J. ir J. buvo prie P. Nematė, ar kas mušė E. D., nematė nei kaip perpjovė kaklÄ G., tik matė, kaip D. nuėjo su buteliu, o konkrečiai nieko nematė.

IÅ¡ pradžių jam atrodė, kad tenai buvo Č., D., matė, kad vaikščiojo netoliese, o kad muÅ¡tų D. nepastebėjo. Kas iÅ¡kvietė policijÄ nežino, o ji iÅ¡kviesta buvo iÅ¡ karto kai buvo perpjautas P. kaklas. Negali pasakyti, kada atvažiavo policija, o kas tokie atvažiavo nepamena. Atsimena, kad vėliau buvo atvažiavę du pareigÅ«nai J. N. ir kažkokia mergina. E. D. butelį trenkė į stalo kampÄ ir nudaužė, butelį sudaužė į stalo deÅ¡inę kampo pusę, prie stalo stovėjo žmonės, o kas tokie, nepamena.

Aplink stalÄ stovėjo sustatyti suolai. D. buvo apsirengęs su maike ir su Å¡viesios spalvos džinsais. Prie stalo stovėjo ir moterų. Ä®vykio vietoje nepastebėjo, kad kas nors bÅ«tų turėjęs lazdas. Nukentėjusiojo atžvilgiu jis neatliko jokių veiksmų, neįsivaizduoja, iÅ¡ kur atsirado tokie kaltinimai. PrieÅ¡ tai su D. jokių piktumų, kontaktų nebuvo.          Į r o d y m a i            Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas E. D. parodė, kad praėjo daug laiko, todėl stengsis viskÄ papasakoti kuo tiksliau. 2012 m. liepos 29 d.

Ū. kaime vyko kažkoks kaimo jubiliejus, kuriame dalyvavo ir jis su Å¡eima. Jie tuo metu Ruponių kaime atostogavo ir sužinojo, kad Ū. kaime vyksta Å¡ventė, todėl su žmona ir 4 metų dukra nuvyko į Å¡ventę. Automobilį pasistatė pas O. ir nuėjo į Å¡ventę. Kai jie atvyko į Å¡ventę, jo brolis jau buvo Å¡ventėje, jis net nežinojo, kad brolis ten bus, jie susitiko Å¡ventėje. Jie į Å¡ventę atvyko vakare, apie 19 ar 20 valandÄ , buvo Å¡viesu, stebėjo renginį, linksminosi ir besiruoÅ¡iant į namus įvyko konfliktas tarp tų vaikinų (parodo į kaltinamuosius), jo ir jo brolio, nes tie vaikinai juos su broliu sumušė.

Jau buvo po 24 val., apie pusę pirmos nakties, buvo išgėręs, pats negalėjo vairuoti, laukė, kol atvažiuos jų parvežti į namus (prašė parvežti žmonos krikšto tėvų). Jis priėjo prie brolio, kuris buvo su atskira kompanija, paklausti ar nevažiuos kartu su jais ir tuo pat metu prie to stalo ar atėjo, ar jau stovėjo vyriškis, kurio jis nepažįsta ir niekada nebuvo matęs, ir kuris pradėjo ant jo rėkti, jie apsižodžiavo ir tas vyriškis nugriuvo ant suolo, nes buvo girtas.

Tada jis pamatė atbėgant T. G. ir dar daugiau žmonių, pasipylė smÅ«giai, gan ilgÄ laikÄ buvo „lupamas“ daiktais, kojomis. Nuo įvykio praėjo trys metai, nėra taip paprasta su visomis smulkmenomis prisiminti, buvo muÅ¡amas be perstojo, spardė vieni, spardė kiti, o nuo žemės jį pakėlė policija ir iÅ¡sivežė. Jis mano, kad buvo sumuÅ¡tas kaltinamųjų be priežasties, nes konflikto kaip ir nebuvo, mušė ne tik kaltinamieji, buvo daugiau vyrukų. Konkrečiai kas smÅ«giavo, visų neįvardins, nes stengėsi, kiek įmanoma iÅ¡sigelbėti, o jie visi buvo aplink jį.

Jam grynai smÅ«giavo T. G. į veidÄ kumščiu, kol dar jis stovėjo, o kai nugriuvo ant žemės, smÅ«giuoti turėjo visi, nes buvo muÅ¡amas iÅ¡ visų pusių ir ne vieno žmogaus, vienu metu bÅ«davo po kelis smÅ«gius, atrodo, kad ir sÄ monę buvo praradęs, kiek įmanoma stengėsi užsidengti veidÄ rankomis, bet ir tai nepadėjo apsisaugoti. Jam buvo padarytas skruostikaulio lūžis, koja nubrozdinta, mėlynės ant kÅ«no, dar prapjauta kakta su kažkuo. Gulėdamas ant žemės ir rankomis laikydamas uždengtÄ veidÄ , tik kiek galėdamas akies kraÅ¡tu atsimerkdamas, bandydamas stotis, matė aplink save visus čia esančius vaikinukus (rodo į kaltinamuosius), jų buvo ir daugiau.

IÅ¡ pat pradžių jis bandė prieÅ¡intis, gintis, bet nelabai pavyko. Vienu metu vienas iÅ¡ tų vaikinukų buvo kartu su juo ant žemės pargriuvęs, ar apsivertęs. Atvykusi policija jį pakėlė nuo žemės ir iÅ¡vežė, nežino, kodėl iÅ¡vežė jį. Pakruojo policijoje atsisakė iÅ¡ jo paimti pareiÅ¡kimÄ . Jis nuo pat pradžių reiÅ¡kė pretenzijas Å¡itiems žmonėms (kaltinamiesiems). Kai policija jį vedė į policijos automobilį, jie visi buvo aikÅ¡telėje, jis tai sakė policijai, rodė juos su pirÅ¡tu, kad Å¡itie žmonės jį mušė, tačiau niekas nekreipė dėmesio.

Medicininę ekspertizę jis iÅ¡siėmė tik Vilniuje, nes Pakruojo policijoje jam nepaaiÅ¡kino nei kur kreiptis, nieko, tik pralaikė uždarę dvi paras, vienÄ parÄ Pakruojyje ir vienÄ parÄ Å iauliuose. Atėjusi tyrėja jam aiÅ¡kino, kad prisipažintų, kad tada jam viskas bus gerai, kad galės eiti namo. IÅ¡ pradžių buvo atsisakyta iÅ¡ jo imti pareiÅ¡kimÄ , nes buvo iÅ¡gėręs, buvo nustatytas girtumas. KitÄ dienÄ , kai jau buvo blaivus, taip pat buvo atsisakyta imti iÅ¡ jo pareiÅ¡kimÄ , kaip iÅ¡ nukentėjusiojo.

Policijos pareigÅ«nų pavardžių nežino, gal buvo kokie budintys. Policijos pareigÅ«nų pavardžių, kurie jį pristatė į policijos komisariatÄ , taip pat nežino. IÅ¡ Å iaulių kai jį parvežė į Pakruojį, palaikė gal dar porÄ valandų, žmona atvežė rÅ«bus ir paleido. Grįžęs į Vilnių nuėjo pas ekspertus, kur buvo nustatyti sužalojimai. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui viskÄ parodė vietoje, kur kas vyko, buvo apklaustas ne vienÄ kartÄ . Ikiteisminio tyrimo metu visų tų vyrukų (kaltinamųjų) neįvardijo, o įvardijo tik T.

G., bet juos visus matė, o kiek ir konkrečiai kuris sudavė smÅ«gių nenori iÅ¡galvoti ir meluoti, nes jam ir nebuvo galimybės kažkÄ gerai matyti. Konflikto pradžia prasidėjo nuo T.G., kuris atbėgo, o kas jam ten pasirodė, ar pasivaideno, nežino, ir prasidėjo muÅ¡tynės. T. G. sudavė jam smÅ«gį į skruostÄ , net nespėjo užsidengti, nes nesiruošė muÅ¡tynėms, iÅ¡ pradžių patį stipriausiÄ smÅ«gį pajuto į pakaušį ir į veidÄ . Ä® veidÄ sudavė T.

G., o kas sudavė į pakaušį nematė, bet irgi jisai (T. G.), nes žmona matė, kuri dar bandė jį atitraukti, net maikę jam suplėšė, o jis tiesiog jį užgriuvo ant žemės ir toliau smÅ«giavo. Aplink jį buvo vien Ū. kaimo gyventojai, niekas neskyrė. Jo brolis turėjo matyti muÅ¡tynes, mėgino jam padėti, bet ir pats buvo sumuÅ¡tas. Å ventėje vakare buvo „bardakas“, visi girti, darė kÄ norėjo, vieni kitus užkabinėjo. Kas liečia jį, tai jis tikrai neatvažiavo pasimuÅ¡ti, nes buvo su žmona, dukra, nebuvo noro konfliktuoti.

ReiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė didelę neturtinę žalÄ , nes niekaip jam nesiseka įrodyti, patyrė ir žmona, dukra, nes viskas vyko jų akivaizdoje, pasekmės ir dabar yra. Dukra nuo to vakaro nenustoja vaikščioti ant pirÅ¡tų galų, nuo tada atsirado tos problemos, nes žmonai ir dukrai buvo siaubingas iÅ¡gÄ stis. Jeigu jo akis gauna skersvėjo, iÅ¡ karto pradeda aÅ¡aroti. Dėl patirtų traumų ilgÄ laikÄ jis negalėjo dirbti. Be to, buvo nuolatinės kelionės į apklausas, teismus.                       Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, nukentėjusysis E. D. parodė, kad S. jis nepažįsta, tačiau ji buvo prisėdusi prie jų stalo.

Jos vardÄ , pavardę sužinojo iÅ¡ socialinių tinklų, nes ieÅ¡kojo to kaimo gyventojų, prisiminė jų veidus, todėl taip ir iÅ¡siaiÅ¡kino. S. parodymai yra nesÄ monė. Kaip jis galėjo Å¡iaip sau nusiskelti butelį ir vaikščioti po miniÄ , ir niekas jo nebÅ«tų sulaikęs. Ä® stalÄ butelio jis nenudaužė, juo labiau, kad stalai buvo mediniai, sunku įsivaizduoti, kaip į medį sudaužyti butelį. Kitoje, jau iÅ¡nagrinėtoje byloje jis buvo kaltinamasis ir pripažino, jog galėjo sužaloti P. G., todėl procesas baigėsi, susitaikius su nukentėjusiu P. G.

Prisipažindamas jis sakė, kad galėjo sužaloti tik tÄ asmenį, kuris jį mušė, tyčia nedarė nieko. KaltinimÄ pripažino, nes norint susitaikyti, reikalingas visiÅ¡kas prisipažinimas. Tada buvo didžiulėje panikoje, baimėje, įtampoje, todėl priėmė sprendimÄ , kad viskas įvyktų kuo greičiau. Panika nuo pat to vakaro iki teismo, kiekvienÄ dienÄ , jau trys metai gyvena su to vakaro įvykiais. Tas pagyvenęs žmogus pasakė negražius žodžius, bet su juo jokie apsistumdymai nevyko.

Tas pagyvenęs žmogus dėl kažko griuvo, jo įsivaizdavimu, jis nugriuvo, nes buvo visiÅ¡kai girtas, nugriuvo ant suolo, ar su suolu, griuvo ir suolas. Tada jis gavo smÅ«gį į pakaušį, ne tÄ pačiÄ sekundę, užtruko, kol T. atbėgo sparčiu žingsniu prie jo. Tuo metu Å¡alia jo buvo ir brolis su draugais, kurie sėdėjo prie to stalo, kur buvo nugriuvęs tas suolas, buvo daugiau žmonių metro ar dviejų metrų atstumu, stovėjo stalai. Jis buvo muÅ¡amas ne rankomis, nes ant nugaros buvo ilgi dryžiai, ar tai nuo strypo, ar tai nuo pagalio, bet ne nuo rankos ar kumščio, ir ne nuo kojos.

SmÅ«gių buvo suduota daug, nes tie stiprÅ«s smÅ«giai yra ekspertizės nurodyti, o smulkesni mėlynės ir kraujosruvos jam net pranyko iki ekspertizės dienos, nes ekspertizė buvo atlikta tik po trijų ar keturių dienų. Jam buvo padarytas ir skruostikaulio lūžis. Kai jis buvo muÅ¡amas nugriuvęs, gulėjo veidu į žemę, į patį veidÄ smÅ«gių nebuvo, nes jį buvo užsidengęs rankomis, beprotiÅ¡kai skaudėjo galvÄ , todėl kiek įmanydamas saugojo veidÄ , jam buvo duodama tik per pačias rankas.

Jam buvo nustatytas 1,3 promilės girtumas, jautė, kad yra neblaivus, bet aplinkÄ suvokė.            Įvykio metu jis patyrė stiprų skausmÄ , gydymas užtruko, jautė didelius nepatogumus, nes vaikščiojo su mėlynėmis, gatvėje buvo papildomas aplinkinių dėmesys, dėl skruostikaulio sužalojimo tik pirmomis dienomis buvo sudėtinga valgyti, tačiau yra tolimesnės pasekmės, kurios atsiliepia ir dabar. Akis kažkodėl reaguoja į vėjÄ , mirksi, aÅ¡aroja, todėl šios aplinkybės turi įtakos ieÅ¡kiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Medikų iÅ¡vadoje užsiminta, kad smÅ«giai suduoti ne ranka. Suduota galėjo bÅ«ti plonu daiktu, ar armatÅ«ra, pati žaizdos struktÅ«ra panaÅ¡i į armatÅ«ros ar spyruoklės sulūžusį sukimÄ , žaizdos kiaurai neprakirstos, bet kraujosruvos didelės, mėlynės įdomios formos, jam panaÅ¡ios į teleskopinės lazdos tipÄ . Tuo metu dirbo, turėjo nedarbingumÄ , traumos atsiliepė darbe, nes negalėjo dirbti visu pajėgumu, atsiliepė finansiÅ¡kai.           Ekspertams jis pats paaiÅ¡kino muÅ¡tynių aplinkybes, nieko neiÅ¡galvojo, medikai atsižvelgdami į jo pasakojimÄ , nustatė, kad tokie sužalojimai ir tokiomis aplinkybėmis įmanomi padaryti. Kaktoje buvo kirstinė žaizda, ar tai prapjauta, ar tai prakirsta.

Jis neprisimena, kad bÅ«tų sužalojęs M., nebent ginantis galėjo sužaloti, jeigu jis jį mušė, tyčia jo nežalojo. T. G. nepažinojo, matė tÄ vakarÄ pirmÄ kartÄ , jo pavardę sužinojo iÅ¡ aplinkinių. Iki to vakaro įvykio kaltinamųjų nepažinojo nė vieno. Anoje byloje, kurioje buvo kaltinamasis, sutiko taikytis, nes jo manymu, tai buvo geriausias sprendimas, kadangi patyrė daug spaudimo iÅ¡ įtariamųjų, jų gynėjų, o apklausų metu – iÅ¡ tyrėjų, jam nuolatos buvo teigiama, jog kaltas jis.

Neneigia to, kad jų nesužalojo, jeigu jie puolė, tai jis gynėsi, smūgiavo gindamasis. Iš pradžių gynėjo neturėjo, tačiau vėliau pamatęs link ko eina tyrimas, pasisamdė. Sprendimo kitoje byloje dėl bylos nutraukimo susitaikius, kuris buvo priimtas Pakruojo rajono apylinkės teisme, neskundė ir pradėjo vykdyti. Kai jis buvo mušamas, jo sutuoktinė buvo šalia, nes iš jos verksmo, klyksmo, maldavimo, kad liautųsi visi mušti, suprato, kad ji buvo šalia. Konflikto pradžioje brolį jis matė sėdintį prie stalo, o po to nelabai turėjo galimybę dairytis ir žiūrėti kur yra brolis, kiek suprato, kad jis buvo mušamas, o konkrečiai nematė, nes pats iš visų pusių buvo spardomas.

PrieÅ¡ jam nugriÅ«nant ant žemės, P. G. matė, sunku prisiminti, atsimena, kad vienÄ iÅ¡ jų ar pats buvo parsivertęs ant žemės, ar jis pats buvo pargriuvęs, tai įvyko labai trumpai, negali tvirtinti. TÄ naktį iÅ¡ karto policijoje jis prašė, kad jį apžiÅ«rėtų gydytojas. IÅ¡ pradžių niekas nekreipė dėmesio, o po sulaikymo praėjus dviem ar trims valandoms, buvo nuvežtas į Pakruojo priėmimo skyrių, kur jį apžiÅ«rėjo daktaras gal iÅ¡ 5 metrų atstumo, pasakė, kad viskas gerai ir buvo parvežtas atgal.

Kad yra nukentėjęs nusprendė nuo tada, kai parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, o tvirtino, kad yra nukentėjęs nuo pat pradžių, tačiau niekas iÅ¡ jo neėmė pareiÅ¡kimo. Tyrimo metu buvo paimti jo rÅ«bai, grÄ Å¾inti buvo gal po susitaikymo, grÄ Å¾ino teismas. Jam buvo sulaužytas skruostikaulis, žandikaulis nebuvo sukabintas.             Konkrečiai kokius veiksmus prieÅ¡ jį atliko M. B.? TurbÅ«t, kad mušė, nes jį matė toje grupėje ir buvo muÅ¡amas visų tų žmonių, spardomas, kaip galėjo dairytis ir matyti, kÄ jis darė konkrečiai, jis tikrai atsistojęs Å¡alia jo nedainavo.

Buvo muÅ¡amas tos grupės žmonių (parodo į kaltinamuosius), kurie buvo aplink jį, kas ir kiek smÅ«gių sudavė, konkrečiai į kuriÄ kÅ«no vietÄ , jis nežino. Konkrečiai negali įvardinti kÄ padarė M. B.              Konkrečiai kokius veiksmus atliko N. negali pasakyti, gali pasakyti tik tai, kÄ matė konkrečiai. Tuos žmones matė stovinčius, judančius aplink save. Matė J. N. veidÄ , matė, gulėdamas ant žemės. Vieta nebuvo gerai apÅ¡viesta, bet nebuvo aklina naktis, buvo sutemę, apÅ¡vietimas buvo ten, kur visi Å¡oko.           Jis buvo atvažiavęs pas P. G.

į namus, pasidomėti kas per sužalojimai, surasti bendrÄ sprendimÄ , kad neprieiti iki teismo. G. močiutė pasakė, kad jis guli ligoninėje, davė telefono numerį ir iÅ¡varė iÅ¡ kiemo, iÅ¡plÅ«do visokiais žodžiais. Teisme (kitoje byloje) jam buvo daromas spaudimas iÅ¡ P. G. gynėjo, kuris vaikščiojo aplink ir sakė, kad pasodins. Jis to įvykio metu su buteliu nesiÅ¡laistė, kažkaip labai įdomiai atrodytų, kai jį muÅ¡a begalė žmonių, o jis dar sugebėtų vaikščioti, kažkÄ pjauti.

Negali konkrečiai pasakyti kiek Å¡alia buvo žmonių, buvo jo žmona, nes buvo isteriÅ¡kas klyksmas tiek dukros, tiek žmonos, pats girdėjo. Po įvykio žmona pasakojo, kad jÄ kažkas nuvedė, tiesiog nutempė į Å¡onÄ , kad jos nebematytų muÅ¡imo. Kodėl pas P. G. buvo ir pjautinė žaizda, ir durtinė, negali paaiÅ¡kinti.             MuÅ¡tynės truko keliolika minučių. Su A. jis nekonfliktavo, jam nesmÅ«giavo, jie tik susikivirčijo, apsižodžiavo, tuo viskas ir baigėsi.

Policininkas J. N. tikrai nebuvo priėjęs prie jo, prisimintų, nes pažįsta J. N. iÅ¡ matymo. J. N. buvo priėjęs prie jo brolio.                     Ikiteisminio tyrimo metu apklausos vyko labai įdomiai, „stebuklingai“, nes važiuodamas į apklausas, konkrečiai net nežinodavo, kurioje byloje bus apklausiamas. Apklausos vykdavo viename kabinete, dvi skirtingos tyrėjos klausinėdavo, taip ir gaudavosi, kad net nežinodavo, kuriai tyrėjai pasakoja. Pirmiausia Å¡ioje byloje padarydavo akistatas, o kitoje byloje atpažinimÄ .

Atpažinimas buvo daromas taip, kad stovėjo visi žmonės koridoriuje (kas dalyvavo atpažinime), stovėjo tyrėja ir jis. Tyrėja jį pasikvietė nufotografuoti ir jiems nunešė jo nuotraukÄ parodyti su tos dienos rÅ«bais, kaip buvo apsirengęs. Jam atpažinimui nuotraukų nerodė. Rašė skundus, sunku prisiminti, ilgas laikas. Skundė bylų nutraukimus ir reiÅ¡kė nuÅ¡alinimus, o akistatų, atpažinimų, atliktų veiksmų neskundė. Nežino konkrečiai, kaip pagal Baudžiamojo proceso kodeksÄ turi bÅ«ti atliekamos akistatos, atpažinimai.

           Nukentėjusysis R. D. parodė, kad su draugais M. K., A. G., U. ir I. atvažiavo į Ū. kaimo Å¡ventę, atvažiavo dar prieÅ¡ prasidedant Å¡ventei. Å ventė, iÅ¡gėrinėjo, linksminosi. Su broliu susitiko Å¡ventėje, susitiko apie 18 ar 19 valandÄ . Su draugais jis sėdėjo prie stalų. VisÄ vakarÄ nesėdėjo, Å¡oko. Å ventės pradžioje buvo apsistumdymų, nes iÅ¡ Pakruojo buvo vienas žmogus, žmonės gal turėjo piktumÄ ant jo, apsistumdė, buvo iÅ¡kviesta policija, atvažiavo, pakalbėjo, apramino, liepė Å¡vęsti tyliai ir iÅ¡važiavo.

Per pačias didžiausias muÅ¡tynes, kurios įvyko jau po vidurnakčio, jis sėdėjo prie staliuko, su broliu buvo kalbėję, kad važiuos namo. Prie stalo priėjo vienas toks pagyvenęs, iÅ¡gėręs vyras ir pradėjo kažkÄ aiÅ¡kinti, visokiais žodžiais, jie nekreipė į jį dėmesio, sėdėjo toliau. Tuo tarpu prie stalo priėjo jo brolis paklausti, ar važiuos namo. Tas pagyvenęs vyriÅ¡kis pradėjo pulti ant brolio. Jis besikeldamas nuo stalo, gavo smÅ«gius iÅ¡ nugaros pusės, nukrito, dar gavo kelis smÅ«gius, paskui pamatė, kad niekas jo nebemuÅ¡a, kad įvykis pasitraukė nuoÅ¡aliau, kur mušėsi, pradėjo keltis ir kažkas pradėjo rėkti, kad „tu dar keliesi“, bet jis atsikėlė ir pabėgo, jį dar vijosi, bet jis pabėgo.

Pabėgęs sustojo, luktelėjo, apėjo aplinkui, bandė grįžti atgal į Å¡ventę. Grįždamas girdėjo garsus, kad muÅ¡tynės tebevyksta toliau, bandė eiti į muÅ¡tynių vietÄ , tačiau jį kažkokia moteris sulaikė, liepė neiti. Moters paklausė, kas tenai dar muÅ¡asi ir kažkas iÅ¡ aplinkinių pasakė, kad ar ne jo brolį daužo. Nuėjęs į muÅ¡tynių vietÄ matė, kad brolį daužė visi kaltinamieji, jų buvo daugiau, ne visi čia dar sėdi, matė A.

E., M., buvo nevietinių, didelė kompanija. Dėl savo sužalojimų jis niekur nesikreipė, nei į medikus, nei į ekspertus, sumušimo žymės matėsi, tačiau niekam jokių pretenzijų nereiškia. Apklausų metu išsiaiškinus, kad jam buvo suduoti smūgiai, įtraukė nukentėjusiu. Po muštynių, po tų įvykių, praėjus kelioms dienoms, prie Ū. ežeriuko kaltinamieji kalbėjosi, juokėsi, sakė, kad vienas davė su teleskopine lazda, net sulinko, o pripažinti teisme bijo.

Jų tarpe buvo vienas jo draugas, kuris jam apie tai pasakė. Neįvardijo, kuris taip sakė, kalbėjosi visi, G., N., gyrėsi kaip mušė, juokėsi. MuÅ¡tynių metu jis matė, kad lazdÄ turėjo E., muÅ¡imas buvo ne su ranka, matėsi užmojis su kažkokiu daiktu. Dar vienas turėjo lazdÄ , tačiau stovėjo nugara į jį, todėl nematė jo veido. IÅ¡ kalbų girdėjo, kad buvo teleskopinės lazdos, muÅ¡tynių lazdos, iÅ¡trauki - pasidaro ilga, susiskleidžia - gali neÅ¡iotis kiÅ¡enėje.

To pagyvenusio vyro, kuris buvo priėjęs prie jų stalo, jis nepažino ir dabar nepažįsta. TÄ vakarÄ girdėjo, kad buvo sužalotas P. G., jam apibėgus ir grįžtant atgal muÅ¡tynės dar vyko, iÅ¡girdo riksmÄ , kad perdÅ«rė, pagalvojo, kad nudÅ«rė brolį, tačiau po kiek laiko paaiÅ¡kėjo, kad ne brolį. Netrukus atvažiavo policija, pamatė, jog nuo žemės pakėlė brolį ir policija jį iÅ¡sivedė, bandė prieiti prie policijos ir paklausti, bet jam liepė kuo greičiau važiuoti iÅ¡ ten.

TÄ vakarÄ jis matė, kad į Å¡ventę policija buvo atvažiavusi du kartus. PirmÄ kartÄ iÅ¡ policijos pareigÅ«nų buvo atvažiavęs J. N., kuris yra buvęs jo klasiokas, o antrÄ kartÄ kas buvo atvažiavę iÅ¡ policijos pareigÅ«nų nežino, ne N., kitas nusivedė jo brolį. MuÅ¡tynių metu buvo kilusi sumaiÅ¡tis, rėkė, kad kvies policijÄ , moterys rėkė labiau. Kur muÅ¡tynių metu stovėjo brolio žmona nebematė, nesidairė. Jis nenorėjo bÅ«ti pripažintas nukentėjusiu, nes nemėgsta policijos, nenori gaiÅ¡ti laiko, turi savo darbus.

Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo. Nežino, kodėl kaltinamieji nepripažįsta kaltės, gal jaučiasi teisūs, gal tenai pas juos tai yra normalus dalykas, pasidaužyti, pasimušti. Po to įvykio brolį jis pamatė gal po mėnesio, mėlynių nebebuvo, o kai buvo išleistas iš areštinės, nematė. Po įvykio brolį kai vedėsi policija, brolis buvo visas kruvinas, sudaužytas. Muštynių metu šventėje žmonių buvo gal koks 50 žmonių, buvo vietinių, atvažiavusių iš kitur.

MuÅ¡tynių vietoje buvo galima įžiÅ«rėti kas muÅ¡asi, tačiau yra toks dalykas, kad nelabai norisi čia važinėti, nesinori pyktis tarpusavyje, nenori, kad gali pasakyti kažkÄ ne taip, todėl daugiausia visi sako, kad nieko nematė. MuÅ¡tynių vietoje nebuvo aklina tamsa, apÅ¡vietimas buvo nuo scenos pusės. MuÅ¡tynės prasidėjo vienu metu. Jis matė, kaip T. G. puolė ant jo brolio, sudavė, o jis kėlėsi nuo stalo ir iÅ¡ karto iÅ¡ nugaros pusės gavo smÅ«gį į galvÄ . Jis nematė, kurie iÅ¡ kaltinamųjų jį nusivijo, nematė, nei kas jam sudavė.

Vienas, kuris jį vijosi, čia nesėdi, nežino jo vardo, žino tik iÅ¡ matymo. MuÅ¡tynių metu jis matė, kad lazdÄ turėjo E. ir dar kažkuris vienas iÅ¡ jų. Po vijimosi, į vietÄ , kur buvo muÅ¡amas, grįžo gal už poros minučių, iÅ¡girdo žodžius, kad padÅ«rė, o sužaloto žmogaus nematė, kaip jis buvo sužalotas nematė. Pirma mintis buvo, kad perdÅ«rė brolį. M. sužaloto nematė. Po muÅ¡tynių atvažiavusi policija iÅ¡sivežė brolį. Jis nematė, kas jį mušė.

Matė, kad T. G. priėjo prie brolio ir smogė, todėl mano, kad jis dviem iÅ¡ karto nesuduos, jam iÅ¡ nugaros kažkuris kitas sudavė smÅ«gį. P. G. galėjo suduoti, bet ar sudavė nematė, daro tik prielaidÄ , kad galėjo suduoti. Konflikto pradžioje M. B. ir kiti stovėjo grupelėje, o daugiau kaip ir visi pasilenkęs spardė, mojavo rankomis, spardė gulintį jo brolį. Nuo spardomo brolio jis buvo gal 5 metrų atstumu, bandė eiti gelbėti brolio, tačiau jį laikė, neleido eiti, liepė nesikiÅ¡ti.

M. B. brolį spardė gulintį, spardė į visas kÅ«no vietas. Kai jis grįžo atgal į muÅ¡tynių vietÄ , matė, kaip buvo spardomas brolis, tačiau prieiti prie pat brolio jo neleido moterys, kurios jį laikė. Kai jis iÅ¡girdo, kad kažkas suÅ¡uko, jog perdÅ«rė, brolis bandė gintis, stotis, tačiau jeigu brolis daugiau sujudėdavo ir bandydavo kažkÄ daryti, vėl pasipildavo serija smÅ«gių. Kiek jis matė, brolis atsistojęs ant kojų nebuvo. Ū. kaime pažįsta nemažai žmonių, nuvažiuodavo į diskotekas, nuvažiuodavo pas klasiokus, o tų moterų, kurios jį laikė, nepažįsta.

Brolį mušė gan didelė grupė žmonių, gal koks 10 žmonių, buvo apsupę, muÅ¡tynių vieta nebuvo gerai apÅ¡viesta, apÅ¡vietimas sklido nuo kultÅ«ros namų, jam iÅ¡ kairės pusės. MuÅ¡tynių metu brolis buvo apsuptas žmonėmis gal pora eilių, N. spardė brolį gulinį, kaip „futbolo kamuolį“, matė. Kai prie jų stalo priėjo pagyvenęs vyriÅ¡kis, prie stalo sėdėjo J. B., A. G., U. R., I. N. ir dar viena jos draugė, dar buvo keletas žmonių. KÄ sakė tasai pagyvenęs vyriÅ¡kis, visi jie turėjo matyti ir girdėti.

Kai tas pagyvenęs vyriÅ¡kis priėjęs prie jų, užsikabino, jis matė, kad jau grupuojasi jaunuoliai (parodo į kaltinamuosius) ir kiti, kurių nėra, matė E. Jam asmeniÅ¡kai, kuris iÅ¡ kaltinamųjų galėjo suduoti smÅ«gius nematė, pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Nematė, kas jam iÅ¡ nugaros pusės sudavė į galvÄ ir kas po to jam spyrė. Nematė tokio momento, kad brolis bÅ«tų pasiėmęs butelį ir ėjęs į žmonių miniÄ .           Liudytojas J.

N. parodė, kad kaltinamieji J. ir J. N. yra jo broliai. 2012 m. liepos mėnesį, tiksliai dienos nepamena, jis dirbo policijos ekipaže su N. M. Jau sutemus gavo praneÅ¡imÄ , kad Ū. kaime Å¡ventės metu vyksta muÅ¡tynės. Nuvykus į minėtÄ kaimÄ jokių muÅ¡tynių nebebuvo. Å ventės dalyviai, kas tokie nepamena, aiÅ¡kino, kad E. D. kabinėjasi prie žmonių, koliojasi. Jis iÅ¡ karto pamatė E. D. ir prie jo priėjo. E. D. buvo neblaivus, jo kalba buvo neriÅ¡li. E. D. buvo paaiÅ¡kinta, kad yra gauta nusiskundimų jo atžvilgiu.

E. D. kažkÄ norėjo pasakyti, teisintis, tačiau jo žmona jį pertraukė sakydama, kad netrukus iÅ¡ Å¡ventės iÅ¡vyks. Å ventėje daugiau niekas į jį su nusiskundimais nesikreipė. Å ventėje jis matė savo pažįstamus asmenis – R. ir D. Č. su žmonomis, E. A., R. S. su žmona, savo brolius J., J. ir P., R. ir M. B., P. ir T. G., A. M. ir dar daugiau jaunimo bei vyresnių žmonių. Jie su N. M. atvykę dar pabuvo apie 10-15 minučių ir iÅ¡važiavo. Jau po vidurnakčio vėl gavo praneÅ¡imÄ , kad Ū. kaime policijos pareigÅ«nams reikalinga pagalba.

Vykdami į šį kaimÄ prasilenkė su policijos automobiliu ir greitosios pagalbos automobiliu. Nuvykus į minėtÄ kaimÄ jokių muÅ¡tynių nebebuvo ir jie palaukė kol uždarys Å¡ventę. Aplinkiniai kalbėjosi, kad E. D. su nuskeltu buteliu dÅ«rė P. G..            Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytojas J. N. parodė, kad nepamena, ar įvykio vietoje buvo kartu su kolege, ar kartu bendravo su nukentėjusiais, nepamena, ar nustatė asmenybes tų asmenų, kurie skundėsi.

E. D. jis pažinojo, nes kartu mokėsi mokykloje, jis bendravo atvykęs pagal iÅ¡kvietimÄ su E. D. Negali įvardinti žmonių kurie skundėsi, nebepamena. Apie kiekvienÄ Ä¯vykį, iÅ¡siaiÅ¡kintas aplinkybes, informacijÄ jie praneÅ¡a policijos komisariato budėtojui. KÄ pranešė apie šį įvykį nepamena. M. B. pažįsta, nes gyvena tame pačiame kaime. Tame įvykyje dėl M. B. jokių nusiskundimų nebuvo gauta. Å ventėje buvo daug žmonių, Å¡urmulys, daug pažįstamų, o konkrečiai, kas ir kur stovėjo nepamena.

Kai bendravo su D. ir jo žmona, kur tuo metu buvo jo kolegė M. nepamena, turėjo bÅ«ti Å¡alia jo. Negali pasakyti, kaip tÄ vakarÄ buvo apsirengęs E. D., neatsimena. Ä® Å¡ventę jie vyko du kartus, nes buvo du iÅ¡kvietimai. IÅ¡kvietimo duomenys, praneÅ¡imai turi bÅ«ti užfiksuoti policijoje. Dėl antro karto gal kolegos prašė pagalbos, jeigu kolegos papraÅ¡o pagalbos, jie turi teisę vykti. Jie D. nepristatė į policijos komisariatÄ , komisariate su D. jis nebendravo. Dėl pirmo įvykio, asmuo, iÅ¡kvietęs policijÄ , neprisistatė, neatsimena, kas kvietė policijÄ , praneÅ¡imÄ jie gavo iÅ¡ Å iaulių apskrities VPK centro, todėl bÅ«tent tenai turi bÅ«ti užfiksuota.

           Liudytojas A. M. parodė, kad 2012 m. vasarÄ , apie 21 val., kartu su J. L. atėjo į Ū. kaime vykusiÄ Å¡ventę. Susitiko T. G., K. M., J. N. ir kitus. T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N. gyvena Ū. kaime, T. ir P. yra jo kaimynai, o kitus pažįsta kaip to kaimo gyventojus. E. D. anksčiau yra gyvenęs jų kaime, todėl jį iÅ¡ matymo pažino ir matė, kad E. D. buvo Å¡ventėje, sėdėjo ant suolo ir su savo kompanija gėrė alkoholinius gėrimus. Jis prie E. D. visos Å¡ventės metu priėjęs nebuvo, su juo nekalbėjo.

Matė, kad E. D., kai jau buvo tamsu, su kažkokia grupe žmonių ginčijosi ir apsistumdė. Kas ten vyko, per žmones nematė. Po valandos laiko, kartu su T. G. stovėdamas netoli suolų iÅ¡girdo stiklo dužimÄ , atsisukęs pamatė, kad apie 3-4 metrų atstumu nuo jų, rankose laikydamas nudaužtÄ butelį ateina E. D. Jis kažkÄ garsiai rėkė ir ėjo tiesiai link T. G., užsimojęs nudaužtu alaus buteliu. Tuomet jis nustÅ«mė E. ant žemės ir stumdamas pats nugriuvo ir pajuto, kad iÅ¡ kaktos jam bėga kraujas.

Suprato, kad E. buteliu perpjovė jam kaktÄ , kuomet jam labai stipriai pradėjo bėgti kraujas per akis, jis nieko nebematė. Kažkas jį pakėlė nuo žemės ir tuomet priėjo draugė J. L. ir parvedė jį namo. Naktį jam paskambino T. G. ir pasakė, kad P. yra perpjautas kaklas, todėl jį į Å¡ventę atgal atvežė A. D. ir jis matė, kad P. G. sėdėjo ant suolo susiėmęs kaklÄ , matė kaip iÅ¡ kaklo bėgo kraujas. T. G. pasakė, kad E. D. perpjovė P. G. kaklÄ . Kad kas nors muÅ¡tų E. D., jis nematė.

E. D. su butelio Å¡uke išėjo iÅ¡ už medžių, laikydamas nuskeltÄ alaus butelį ir ėjo link jo, T. G., K. M., J. L. E. D. buvo agresyvus, priėjęs jis užsimojo su butelio Å¡uke smogti T. G. ir pagal pakeltos rankos aukÅ¡tį bÅ«tų pataikęs kažkur ties juosmeniu, tačiau jis abiem rankomis įsiremdamas E. į krÅ«tinę, jį nustÅ«mė ir jie abu pargriuvo. Jam atrodo, kad jie nugriuvo ant Å¡ono ir turbÅ«t tada E. D. Å¡uke jam netyčia perbrėžė kaktÄ . Jokio atskiro smÅ«gio jam E. D. nesmÅ«giavo ir galėjo jį sužaloti netyčia.

Jis, pajutęs kažkÄ Å¡iltÄ bėgant per kaktÄ , suprato, kad tai kraujas. Tuo momentu prie jų pribėgo T. G., jo mama ir J. L. ir jį nutempė. T. G. iÅ¡syk nuo jo nuėjo ir galėjo bÅ«ti, kad iÅ¡syk nuėjo į vykusias muÅ¡tynes, nes jis matė, jog žmonių bÅ«rys muÅ¡a E. D. Tame bÅ«ryje buvo T. G., o kitų negali nurodyti, nes neatsimena. Jis negali nurodyti kiek smÅ«gių galėjo suduoti T. G. E. D., nes jam bėgo kraujas per akis. Kiek jam žinoma iÅ¡ kalbų, T. G. buvo susiėmęs su E. D., nes gynė savo brolį, kuriam E. perpjovė butelio Å¡uke gerklę.                   Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytojas A.

M. parodė, kad konflikto metu, kai jam buvo perpjauta kakta ir bėgo kraujas, jis nematė, kur tuo metu buvo P. G. T. G. to momento, kai jis nustūmė E. D., nematė, nes buvo nusisukęs. Konfliktas vyko prie kultūros namų, ant pievos, toliau buvo keletas medžių, gal už 3 metrų nuo tos vietos, kur jis stovėjo, stovėjo daug stalų, kurie buvo gal 2 metrų ilgio, aplinkui buvo daugiau žmonių. Jam grįžus namo, kiek buvo laiko nežiūrėjo, gal po kokio nepilno pusvalandžio, gal po 15 min. paskambino T.

G. ir klausė ar negalėtų P. nuvežti į ligoninę, nes jų namuose buvo giminaitė, todėl ji nuvažiavo prie kultÅ«ros namų, o jis važiavo kartu su ja parodyti, kur yra kultÅ«ros namai, o atvažiavus pamatė P. G., sėdintį ant suolo, buvo Å¡urmulys, o kur tuo metu buvo E. D., nematė. Policija jau buvo atvažiavusi, o greitosios dar nebuvo. KÄ tuo metu veikė policija nematė, nes buvo prie P. Nematė, kaip iÅ¡ įvykio vietos buvo iÅ¡vežtas E. D. Kaip po įvykio atrodė T. G. nepamena.

Kai jis pamatė einantį E. D. su šuke rankoje, jokio triukšmo aplinkui nebuvo, tik iš aplinkinių kažkas šnekėjo, kad buvo kažkoks konfliktas, tačiau jis nesigilino. R. D. jis nepažįsta. Žmonės kalbėjo, kad kažkoks įvykis buvo prieš tai, kad konfliktavo žmonės atvažiavę iš L., minėjo E. D., o konkrečiai kas buvo per konfliktas jis nežino. Įvykio vietoje jis parodė visas vietas, kur kas buvo, kur kas stovėjo, kur kas vyko. Dėl to įvykio policijoje jis buvo apklaustas du ar tris kartus.

Iš vakaro, ar įvykio naktį nebuvo kalbų, kad kažkokie l. muša Ū. kaimo gyventojus. Į medikus jis kreipėsi tada, kai buvo iškviesta policija, liepė tyrėja. Jis buvo apklaustas ir kitoje byloje. Kitoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, apklaustas, susitaikė su kaltinamuoju E. D. Negali paaiškinti, kodėl jo parodymai skiriasi, duodant parodymus nukentėjusiuoju ir duodant parodymus liudytoju. Anoje, kitoje baudžiamojoje byloje teisme nebuvo apklaustas.          Liudytoja G.

M. parodė, jog atsimena, kaip iÅ¡girdo sÅ«naus riksmÄ , jog „T. papjaus“ ir iÅ¡ karto atbėgo prie sÅ«naus, o sÅ«nus jau buvo visas kruvinas, todėl jį pasiėmusi, iÅ¡ karto išėjo namo. Å ventėje ji buvo iki to laiko, kol buvo sužeistas sÅ«nus, po to abu išėjo namo. TÄ vakarÄ buvo Ū. kaimo Å¡ventė, buvo susirinkę daug žmonių. Kokiu tikslu atvyko į Å¡ventę D. nežino, kadangi jis nėra Ū. kaimo gyventojas, o jie buvo visi vietiniai, nes tai jų kaimo Å¡ventė.

Ji D. pažinojo tik iÅ¡ matymo, žinojo, kad D., pažįsta du D., nes vienas yra aukÅ¡tesnis, o kitas žemesnis, pagal Å«gį žino, o pagal vardus nežino, žino, kad gyveno P. kaime. Paties sÅ«naus sužalojimo momento nematė, matė jį tik kruvinÄ , pamatė tada, kai sÅ«nus sužvigo „T. papjaus“ ji iÅ¡ karto pribėgo prie sÅ«naus, sÅ«nus stovėjo susirietęs, kruvinas. Kas buvo prie sÅ«naus nežino, gal draugai, neužfiksavo tokių dalykų. SÅ«nus pasakė, kad jį sužalojo D.

Einant namo sÅ«nus papasakojo tÄ situacijÄ , atseit pamatė, kad puola ant T. G., bandė ginti pastumdamas, bet kliuvo jam pačiam su nuskeltu buteliu. Po to ji į Å¡ventę grįžusi nebuvo, o ar buvo grįžęs sÅ«nus konkrečiai nepamena. Po įvykio, kitos dienos rytÄ Â tas įvykis buvo aptarinėjamas, kad G. iÅ¡vežė į ligoninę, kad jam buvo perpjautas kaklas. TÄ vakarÄ gerai nepamena, atrodo, kad jiems paskambino ir pasakė apie įvykį. TÄ vakarÄ ji jokių muÅ¡tynių nematė.

Matė gatve važinėjančiÄ policijÄ , matė vaikÅ¡tančiÄ Å¡ventėje, gal saugojo Å¡ventę, sakytų, kad policija kaip ir budėjo. Apie 20 val. važiavo namo ir matė stovintį policijos automobilį.           Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja G. M. parodė, kad jiems grįžus su sÅ«numi į namus (po sužalojimo), sÅ«nus ilgokai buvo namuose. Tuo metu pas juos namuose buvo giminaitė, paskambino G. mama ir prašė vežti į Å iaulius, giminaitė iÅ¡važiavo ir kaip vėliau paaiÅ¡kėjo G. jau buvo iÅ¡vežtas.

Kai jie su sÅ«numi grįžo į namus ir kai iÅ¡važiavo giminaitė praėjo gal virÅ¡ valandos, sÅ«nus kartu su giminaite nevažiavo, tiksliai nepamena, nes praėjo daug laiko. Ä®vykio dienÄ Å¡ventė buvo Ū. kaimo, visi žmonės buvo iÅ¡ jų kraÅ¡to, kilę iÅ¡ Ū. kraÅ¡to, kvietimų neturėjo, bilietų nebuvo, tai buvo Ū. kaimo Å¡ventės jubiliejus, paÅ¡aliniams nebuvo kas veikti ir jų neturėjo bÅ«ti, tvarkÄ prižiÅ«rėjo budintieji, kultÅ«ros namų direktorė, meno vadovė, bendruomenė.

Kai ji iÅ¡girdo sÅ«naus riksmÄ , nuo jo buvo gal 5 metrų atstumu, netoliese buvo palapinė, Å¡viesos buvo, vieta gerai nebuvo apÅ¡viesta. Prie sÅ«naus ji nieko nematė, pamatė jį kruvinÄ , iÅ¡sigando, nes buvo kruvina akis ir pagalvojo, kad nebėra akies. D. irgi nematė, nes sÅ«nus buvo kruvinas, greitai su sÅ«numi išėjo namo. Giminaitės, kuri buvo pas juos, pavardė A. D.. TÄ vakarÄ sÅ«nus buvo iÅ¡gėręs, tačiau nedaug, nes jis į Å¡ventę atėjo vėlai.           Liudytojas R.

B., kaltinamojo M. B. brolis, parodymus duoti atsisakė. Liudytojas E. A. parodė, kad 2012 m. buvo Ū. 300 metų kaimo Å¡ventė. Ä® Å¡ventę jis atėjo su G. K. (kuris buvo atvažiavęs iÅ¡ P. į tėviÅ¡kę) ir E. D., kadangi kaip suprato E. D. buvo pas K. motinÄ pasistatęs maÅ¡inÄ . Å ventėje buvo konfliktas tarp jo ir E. D., nes jis E. pasakė, jog tik iÅ¡važiavo į Vilnių, pagyveno kokį mėnesį ir pradėjo kalbėti labai gramatiÅ¡kai, todėl įvyko apsistumdymas su juo ir jo draugeliais.

Konfliktas įvyko dėl tarmiškos kalbos, jam nepatiko, kad D. kalba gramatiškai, žmogus kaimietis tik išvažiavęs ir mėnesį pabuvęs, o jau kalba gramatiškai, konfliktas įvyko dėl nieko. Jis pasakė E. dėl tos kalbos, tada jo draugeliai, kurių jis nepažino, puolė ant jo. E. D. pažinojo, nes kartu mokėsi L. vidurinėje mokykloje. D. draugelių vardų, pavardžių nežino, žinojo tik iš matymo, tie draugeliai buvo iš P. kaimo, buvo ir E. D. žmona. E. D. brolis irgi buvo šventėje.

Konfliktas tarp jo ir E. D. įvyko dėl kalbos, tada jo draugeliai puolė, sudavė kelis kartus, jis užsidengė galvÄ ir nematė, kuris iÅ¡ jų sudavė, niekur nesiskundė. Daugiau jokių konfliktų nematė. Neatsimena, kada išėjo iÅ¡ Å¡ventės. Å ventės metu matė, kad buvo iÅ¡kviesta policija, atvažiavo J. N. ir N. M., atvažiavo dėl konflikto, kuris buvo tarp jo ir E. D., klausė jo, ar neturi pretenzijų, pasakė, kad neturi ir policija iÅ¡važiavo. Tuo metu buvo dar Å¡viesu, gal 18 ar 19 valanda.

Po to ar dar buvo atvažiavusi policija nematė. Å ventės metu buvo policija, kai atėjo į Å¡ventę, netoli Å¡ventės vietos stovėjo policijos ekipažas, buvo nuėjęs su jais pasisveikinti, bet buvo kiti pareigÅ«nai M. L. ir dar vienas jaunas pareigÅ«nas, kurio nepažinojo. TÄ vakarÄ E. D. matė, tačiau, kad jis bÅ«tų primuÅ¡tas nematė. Nematė, kada ir kaip buvo sužalotas P. G..             Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytojas E. A. parodė, kad tarp jo ir E. D. konfliktas vyko deÅ¡iniau palapinės, pačiame kampe prie staliukų.

Sėdėjo prie staliuko, sėdėjo kartu su D. kompanija, sėdėjo jo kaimyno Krivicko brolis, stalas prie kurio sėdėjo buvo gal 2 metrų ilgio, sėdėjo ant suolų, sėdėjo iÅ¡ galo su T. U. Prie stalo sėdėjo abu D., buvo daugiau, kurių nepažino, sėdėjo maždaug 6 žmonės ir besėdint D. jis pasakė dėl jo kalbos, jo draugeliai puolė ant jo, prasidėjo stumdymasis ir po to jis nuo stalo nuėjo, nebenorėjo pyktis. J. N. ir M. atvažiavo gal pusės valandos bėgyje, tikslai nepasakys, kas iÅ¡kvietė policijÄ nežino.

Atvykus policijai M. priėjo prie jo, bendravo su ja, o su N. nekalbėjo. Jis galvoja, kad policija buvo atvažiavusi dėl konflikto tarp jo ir E. D., nes tuo momentu daugiau nieko nebuvo. M. jo paklausė ar turi pretenzijų, pasakė, kad neturi. Jis pažįsta A. K., o apie konfliktÄ tarp E. D. ir K. nieko nežino, vėliau iÅ¡ kalbų girdėjo, kad D. prie daug ko buvo prisikabinęs, bet jis nematė. Žmonės sakė, kad E. D. nustÅ«mė Å¡okantį (vyresnio amžiaus) žmogų, kabinėjosi prie kitų žmonių, negražiai elgėsi.

Jis apie savo konfliktÄ su E. D. niekam nepasakojo, neatsimena, gal su kuo ir kalbėjosi, o gal kas matė, buvo iÅ¡gėręs alaus, buvo apsvaigęs, bet ne taip, kad neatsimintų, jam girtumas nebuvo nustatytas, gal buvo lengvas girtumo laipsnis. VisÄ laikÄ Å¡ventėje nebuvo, buvo nuėjęs į parduotuvę, kuri nuo Å¡ventės vietos buvo gal 400 m. atstumu. Ä® namus išėjo, kai dar buvo Å¡viesu, o kuri buvo valanda nežino, nesulaukė, kada buvo uždegtas laužas, net nežino, kur buvo tas laužas, buvo juk ne Joninės, net sukrauto laužo nematė.

Kitos dienos rytÄ iÅ¡ kaimo žmonių kalbų sužinojo, jog P. G. perpjovė gerklę, kad D. jį sužalojo, nesigilino, nesidomėjo. Negali tiksliai pasakyti, ar E. D. jam sudavė, puolė, gal ir sudavė, kadangi rankomis užsidengė galvÄ , kad negautų į galvÄ , todėl nematė, kuris iÅ¡ jų jam sudavė, pretenzijų D. neturi.Liudytojas D. Č. parodė, kad 2012 m. vasarÄ kartu su žmona R. Č., broliu R. Č., jo žmona D. Č. nuvyko į Ū. kaime vykusiÄ Å¡ventę. Vakare visi prisėdo prie stalo, gėrė alkoholinius gėrimus, Å¡oko.

Prie jų stalo prisėdo R. S., P. S., R. D., J. D., D. D., E. D.. Å ventės metu jokių konfliktų ar muÅ¡tynių jis nematė. Jokio E. D. ar R. D. jis nepažįsta, ar jie buvo Å¡ventėje, nežino. Apie 00 val. Å¡ventėje buvo iÅ¡jungta muzika, tačiau jis nežino, ar laikinai, ar visam laikui. Å ventės metu jis matė, kad buvo atvažiavęs greitosios pagalbos automobilis, bet kokiÄ valandÄ , pasakyti negali. Jokių sužeistų žmonių jis nematė ir niekam jokios pagalbos nesuteikė.

Jis su niekuo Å¡ventėje nekonfliktavo ir nesimušė, kad kas nors vaikščiotų su lazdomis, medinėmis, ar dar kitokiais panaÅ¡iais daiktais jis nematė.Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytojas D. Č. parodė, kad įvykio vakarÄ buvo stipriai iÅ¡gėręs. Jokio triukÅ¡mo negirdėjo, muÅ¡tynių nematė, jose nedalyvavo ir nieko nežino. Jis gyvena Pakruojyje, o Ū. kaime gyvena tėvukai, uoÅ¡viai, tame kaime jis gimęs ir užaugęs. Å ventėje iÅ¡gėrė, o Å¡iaip alkoholio vartoja mažai.Liudytojas R.

Č. davė analogiÅ¡kus parodymus, kaip liudytojas D. Č.      Liudytojas D. D. davė analogiÅ¡kus parodymus, kaip liudytojai D. Č. ir R. Č. Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas D. D. parodė, kad Å¡ventėje kažkas pjovėsi, stumdėsi, buvo sutemę, buvo nuėjęs pasižiÅ«rėti iÅ¡ įdomumo, matė vienÄ sėdintį su bintu ant kaklo, susiėmusį už gerklės, žino, kad vaikinukai buvo Å«dekiečiai, bet kuris ten buvo negali pasakyti, tiesiog nesidomėjo.

D. nepažįsta iÅ¡ viso, salėje sėdintys D. jam nematyti. Tas stumdymasis nuo jų stalo buvo gal 30 metrų atstumu, iÅ¡girdęs, jog kažkas pasakė, kad susimušė, pripjovė, ėjo pasižiÅ«rėti, buvo gal koks 50 žmonių bÅ«rys, bet paties konflikto nematė. Negali pasakyti ar Č. matė, girdėjo konfliktÄ . Č. buvo iÅ¡gėrę. IÅ¡girdus, kad „pripjovė“ ir tarp apsistumdymo ar buvo laiko tarpas, ar vyko kartu negali pasakyti, neatsimena. Liudytoja R. Č. ir liudytoja J.

D. davė analogiÅ¡kus parodymus, kaip liudytojai D. Č., R. Č. ir D. D.. Liudytoja D. N. (R.) parodė, kad 2012 m. liepos mėnesį Ū. kaime, prie mokyklos vyko Å¡ventė, kurioje ji buvo su vyro J. N. broliais J. ir J. N. Kažkuriuo metu pamatė, kad muÅ¡asi bÅ«relis žmonių, kas tokie ir su kuo mušėsi, ji negali pasakyti. Ji iÅ¡kart iÅ¡kvietė policijÄ . J. N. visÄ laikÄ buvo su ja, o kur buvo J. N., ji nematė. Å ventės metu buvo tamsoka. Kas su kuo mušėsi ir kur kas kam sudavė, ji negali pasakyti.

Matė, kad buvo žmonių iÅ¡ kito kaimo, kurie buvo atvažiavę su savo automobiliu ir leido garsiai muzikÄ . P. ir T. G. gyvena kaimynystėje. Kiek pati matė, tai P. G. buvo perpjauta gerklė, bet kas tai padarė ji nematė. Matė, kad perpjautÄ gerklę bintavo felčerė.Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja D. N. parodė, kad ji stovėjo prie kultÅ«ros namų, Å¡one, buvo eglutės, apÅ¡vietimo nebuvo, kai vyko tos muÅ¡tynės J. N. stovėjo Å¡alia jos, sakė jam neiti tenai.

Laužas buvo visai kitoje pusėje. Kai iÅ¡girdo apie vykstantį konfliktÄ , buvo kažkur netoliese, pamatė, kad muÅ¡asi ir iÅ¡kvietė policijÄ . Pažįsta M. B., D. P., R. B., bet jie jos kompanijoje nebuvo, buvo K., bet neprisimena, ar ji buvo visÄ laikÄ , ar išėjo anksčiau. Å ventės pradžioje buvo kažkoks konfliktas, nes ji pamatė, kaip muÅ¡a E. A., o kas mušė neatsimena, prie kultÅ«ros namų stovėjo maÅ¡ina, atbėgo ir susimušė, viskas įvyko greitai ir greitai pasibaigė.

A. K. yra T. G. giminaitis. Matė, kaip jį kažkas pastÅ«mė ir jis nugriuvo, o kas tai padarė nematė. Pirmas konfliktas įvyko, kai buvo visiÅ¡kai Å¡viesu, vos ne Å¡ventės pradžia, kai susimušė su E., o praėjus gal dviem ar trims valandoms buvo konfliktas su A. K., kur stovėjo stalai, jis su visais stalais nuvirto. Paskutinis konfliktas įvyko vėliau, tiksliai pasakyti negali. PolicijÄ kvietė muÅ¡tynių pradžioje, kai dar nebuvo sužalotas P., viskas įvyko labai staiga, policija dar nebuvo atvažiavusi, muÅ¡tynėse dalyvavo ne vienas žmogus, ji stovėjo gal 15-20 metrų atstumu, nėra apÅ¡vietimo, matėsi kažkas.

Ä®vykio vakarÄ jos vyras dirbo ir gavęs iÅ¡kvietimÄ atvažiavo, vyras dar buvo atvažiavęs pačioje pradžioje. Dūžtančio butelio negirdėjo, tik pamatė jau po visko, neprisimena, kas su kuo mušėsi. Ä®vykio vakarÄ buvo iÅ¡gėrusi gal taurę Å¡ampano, apsvaigusi nesijautė. Neatsimena, kokie asmenys dalyvavo konflikte, nematė, buvo vietiniai ir tie, kurie lakstė su buteliais. Vienas sužalojo P.. Vienas pakruojietis buvo nusiteikęs agresyviai, nes jis po visko sakė, kad „aÅ¡ dar ne taip jam būčiau perpjovęs gerklę, nes jam mažai buvo“, buvo daug agresyviai nusiteikusių, kabinėjosi, nekreipė dėmesio į pastabas kultÅ«ros namų darbuotojos, kuri prašė netriukÅ¡mauti.

G. buvo Å¡ventėje, nebuvo agresyvÅ«s, nepriekabiavo prie žmonių.Liudytoja V. O. parodė, kad 2012 m. vasarÄ , mėnesio ir dienos neatsimena, vakare ji su vyru nuėjo į Ū. kaime vykusiÄ Å¡ventę, kur Å¡okdama iÅ¡girdo kažkokį Å¡urmulį, pamatė Å¡urmulį, todėl nuėjo pasižiÅ«rėti, kas ten įvyko. Jos vyras tuo metu jau buvo išėjęs namo. Ji priėjo prie bÅ«relio jaunuolių, tikrai atsimena, kad tarp jų buvo T. G., kitų jaunuolių neįsidėmėjo. T. G. buvo labai susinervinęs, todėl ji paklausė, kas atsitiko.

T. papasakojo, kad A. K. užpuolė l. Ji pati jokių muÅ¡tynių ar sumuÅ¡tų žmonių nematė. Ji pamatė toliau stovinčius jaunuolius, tarp kurių buvo A. V., D. Å ., A. G., A. Ž., ji juos pažinojo, todėl prie jų priėjo ir paklausė, kas vyksta, kodėl jie atvažiavo ir muÅ¡asi, jie atsakė, kad mušėsi ne jie. Po kiek laiko, kai jau buvo sutemę, Å¡okdama ji iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , pamatė link eglės, kur buvo staliukai, bėgančius žmones ir pati nuėjo link tos pusės, pamatė iÅ¡ bÅ«rio žmonių iÅ¡einantį P. G. ir jį lydinčiÄ S., kuri dirba medicinos sesele.

Po to ji nuėjo link kultÅ«ros namų, prie Å¡ventės organizatorių, negirdėjo ir nematė, kad bÅ«tų vykusios muÅ¡tynės. Po to, kai atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba, matė, kaip du policijos pareigÅ«nai paėmę už parankių vedė vienÄ jaunuolį. Po kelių minučių prie jos priėjo E. D. žmona V. D., kuri pasakė jog policijos pareigÅ«nai iÅ¡sivežė E. V. jai pasakojo, kad E. sumušė Å«dekiečiai.             Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja V.

O. parodė, kad koks laiko tarpas praėjo nuo tada, kai buvo užpultas A. K. iki kai P. G. iÅ¡vedė, nepasakys, ne valanda ir ne dvi, o ilgesnis laiko tarpas, konfliktai nebuvo vienas paskui kitÄ . Ji matė, kaip P. pasodino ant kėdės gal 100 metrų atstumu, P. lydėjo dviese S. ir dar viena mergina. Nuo to konflikto vietos iki jų staliuko galėjo bÅ«ti gal 10 metrų, tame tarpe buvo eglė. Konflikto vietoje buvo gal 20 ar 30 žmonių, jaunimas, pulko viduje buvo triukÅ¡mas. Konflikto metu ji buvo Å¡okių aikÅ¡telėje, Å¡oko, atstumas iki konflikto vietos galėjo bÅ«ti gal 15 ar 20 metrų, grojo muzika, pradėjo judėti, lakstyti ir tada ėjo arčiau pasižiÅ«rėti, kas atsitiko.

Su kuo ėjo pasižiūrėti nepamena, priėjus arčiau buvo masė žmonių, visi judėjo, tuo metu nematė, kad kas nors sudavinėtų smūgius, nesimušė, buvo tamsu, vieta neapšviesta, lempos buvo arčiau kultūros namų. Matė, kaip iš tos masės žmonių išvedė G., negali įvardinti kas tenai buvo daugiau. Šventėje matė kaltinamuosius, kurie vaikščiojo, šoko, o ar buvo blaivūs negali pasakyti, nes netikrino. Prie P. G. nebuvo priėjusi arčiau apžiūrėti, tuo metu kai G. pasodino, ji buvo prie kultūros namų ir nematė, kad kas nors vyktų, kad kas nors būtų mušamas.

           Liudytoja A. S. parodė, kad 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje, dienos tiksliai neatsimena, apie 20 val. ji kartu su M. V. nuėjo į Ū. kaime vykusiÄ Å¡ventę. Matė, kad prie stalų sėdėjo iÅ¡ matymo pažįstamas E. D. Po kiek laiko, jau buvo prietema, ji matė, kad aikÅ¡telėje, esančioje už keleto metrų nuo stalų nepažįstami vyrai ir T. G. krikÅ¡tatėvis konfliktuoja, vyrai apsistumdė, kad E. D. konfliktuotų, nematė. Dar po kurio laiko, kai jau buvo tamsu, ji pamatė, jog vėl prasideda konfliktas – girdėjo triukÅ¡mÄ , tačiau, kas vyko, nematė, bet tarp konfliktuojančių pastebėjo T.

G., A. M. ir E. D., tačiau, kÄ jie darė, nematė. Po penkių minučių visi iÅ¡siskirstė, konfliktas nurimo. Dar po kelių minučių prie stalo priėjo E. D., trenkė į stalÄ laikytÄ alaus butelį ir nuėjo į miniÄ , matė, kad A. M., T. G. ir E. D. mosikuojasi rankomis ir pagalvojo, kad jie muÅ¡asi, bet nematė, kad kas nors iÅ¡ jų vienas kitam sudavė. Dar po kelių sekundžių iÅ¡ minios iÅ¡bėgo P. G., kurio kaklas ir rankos buvo kruvinos, ir paprašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

P. G. nesakė, kas jį sužalojo. Ji nematė, kad kas nors bÅ«tų mušęs E. D., tik matė, kad jis pats minioje mosikavo rankomis, konfliktavo.           Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja A. S. parodė, kad jie sėdėjo prie stalo, sudaryto iÅ¡ dviejų. Priekyje buvo eglės, po deÅ¡ine puse irgi buvo eglės, po kaire puse stovėjo P. G. ir jo draugai, o E. D. stovėjo tiesiai prieÅ¡ juos, priėjo prie jų stalo iÅ¡ galo, pasiėmęs nuo stalo butelį daužė per stalÄ ir su tuo nudaužtu buteliu nuėjo į tÄ miniÄ Å¾monių.

Toliau ji nieko nebematė, nes iÅ¡ tos minios iÅ¡bėgęs P. G. pribėgo prie jos, paprašė kviesti greitÄ jÄ , kuriÄ ji iÅ¡kvietė, o kas vyko toje minioje nematė. Po to konflikto, iÅ¡ tos minios P. išėjo vienas, kaip ir iÅ¡bėgo, niekas jo nelydėjo, iÅ¡ karto pribėgo prie jos ir paprašė, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ , po to gal už poros metrų ji P. pasodino, paprašė užspausti kaklÄ , ji pridėjo rankÄ ir buvo prie jo visÄ laikÄ iki atvažiavo greitoji, dar buvo išėjusi ieÅ¡koti tvarsčių, aplink P. buvo apstoję daug žmonių.

Medicinos seselės S. ji nepažįsta. Matė, kad buvo atvažiavusi policija, o kÄ iÅ¡sivežė nematė.            Liudytoja J. L. parodė, kad 2012 metų vasaros metu ji kartu su savo draugais A. M., T. G., A. S., M. V. buvo Ū. kaimo Å¡ventėje. Maždaug apie 17 val. jos dėmesį patraukė jaunimo grupė, kurie sėdėjo prie stalelio, esančio Å¡alia medžių. Jie triukÅ¡mavo, užkabinėjo kitus, koliojosi, matėsi, kad jie neblaivÅ«s. IÅ¡ tų asmenų grupės atpažino M., R.

D. ir jo brolį. Jau sutemus G. dėdė nuėjo prie to stalelio nuraminti jaunimo, bet jaunimas neklausė to vyriÅ¡kio ir vienas, kuris tiksliai negali pasakyti, smogė G. dėdei į veidÄ . G. dėdė nukrito ant žemės ir ji bei kiti žmonės nubėgo prie jo. Tada tarp jaunimo ir jaunimo prie stalelio įvyko konfliktas ir muÅ¡tynės. Kas ten mušėsi tiksliai negali pasakyti, nes buvo labai iÅ¡sigandusi, bet tikrai tame tarpe nebuvo P. G., nes muÅ¡tynėse dalyvavo vyresnis jaunimas, o be to pati matė kaip P. G. atėjo nuo salės pusės prie jų stalelio.

Jis priėjęs klausė kas vyksta. MuÅ¡tynės nurimo atvykus policijos pareigÅ«nams. Policijos pareigÅ«nams iÅ¡vykus ir praėjus iki l valandos laiko, ji pamatė, kad R. D. brolis paėmė nuo jų stalo alaus stiklinį butelį, trenkė juo per stalo kraÅ¡tÄ ir jį nuskėlė, bet nieko nesakė, tarsi žiÅ«rėdamas į vienÄ taÅ¡kÄ . Matėsi, kad labai pyksta, laikydamas nuskeltÄ butelį rankoje ėjo prie jų, t.y., A. M., A. M. mamos, tetos ir brolio, apsidairė ir tarsi nieko nerado.

Tada jis nuėjo link T. G., kuris buvo apie tris metrus Å¡one jų. Ji pradėjo Å¡aukti, kad D. turi butelį, A. M. nubėgo prie T. G. ir D., buvo daug jaunimo. Tuo metu P. G. nematė, matė tik stovintį T. G., D. su buteliu rankoje ėjo link T. G., o jos draugas nubėgęs pastÅ«mė D., nes jis nežinia kÄ bÅ«tų daręs T., ir tada prasidėjo muÅ¡tynės. Negali pasakyti ar tuo momentu T. G. stovėjo vienas ar su dar kažkuo. Jos draugas pribėgęs prie D. ranka jį nustÅ«mė, o ar nuvirto ant žemės nematė, tik pamatė jį kruvinÄ .

Kuriuo metu jį sužalojo, ji nematė. Tada ji, A. M. mama, teta ir brolis iÅ¡sivedė A. M. namo. Tik grįžus namo A. M. paskambino ir pasakė, kad P. G. perpjovė kaklÄ . Tada ji grįžo atgal į Å¡ventę ir pamatė, kad P. G. perpjautas kaklas.            Liudytojas D. P. parodė, kad 2012 m. vasarÄ , apie 22 val., jis kartu su R. B., J. N. atėjo į Ū. kaime vykusiÄ Å¡ventę. Po 20 minučių iÅ¡ Å¡ventės kartu su R. B. išėjo pas jį į namus. Tol, kol jie buvo Å¡ventėje, jokių konfliktų ar muÅ¡tynių nematė.

Grįžo apie 23.30 val. ir atėję pamatė ant suoliuko sėdintį P. G. Matė, kad kažkokia mergina buvo suėmusi P. G. kaklÄ . Jis pats nebuvo priėjęs arti P.. Matė, kad buvo atvažiavusi policija. SekančiÄ dienÄ iÅ¡ M. B. sužinojo, kad P. G. buvo sužeistas.              Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamieji G. yra jo sÅ«nėnai, sesers vaikai. Jis buvo Ū. kaime vykusioje Å¡ventėje, Å¡ventės metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nieko neprisimena.

Neprisimena dėl alkoholio vartojimo, todėl negali nieko komentuoti. E. D. nepažįsta. Jis nėra tokio charakterio, kad eitų daryti tvarkÄ . KitÄ rytÄ atsikėlęs pamatė galvoje pramuÅ¡tÄ Å¾aizdÄ . IÅ¡ G. mamos sužinojo, kad P. G. guli ligoninėje. O kas jam pasakė žaizdos galvoje aplinkybes, negali pasakyti, nepamena. Negali pasakyti, su kuo jam buvo padarytas sužalojimas, ar su buteliu, ar krentant, tų aplinkybių neatsimena. Dėl sužalojimų į ekspertus kreipėsi Kaune, tačiau nenuėjo pas Å¡eimos gydytojÄ , o ekspertai jam iÅ¡aiÅ¡kino, kad žaizdų, guziukų nežiÅ«ri be Å¡eimos gydytojo apžiÅ«rėjimo.

Smegenų sutrenkimo nebuvo, sužalojimas buvo tik galvos srityje, kitų sužalojimų, sumušimų nebuvo.            Liudytojo A. K. apklausos metu, atsakydami į prokurorės klausimus, nukentėjusieji E. D. ir R. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad liudytojas A. K. yra tas pats asmuo, kuris buvo priėjęs prie R. D. stalo (kai E. D. atėjo prie brolio), norėjo išvaryti iš šventės R. D. su draugais, ar nuvaryti nuo to stalo ir griuvo ant stalo. Kadangi jis buvo stipriai pergėręs, R.

D. su draugais į jo iÅ¡sireiÅ¡kimus nekreipė dėmesio ir sėdėjo toliau.           Liudytojas R. D. parodė, kad 2012 m. liepos mėnesį, apie 16 valandÄ jis kartu su savo žmona J. D., broliu D. D., jo žmona E. D. atėjo į Ū. kaime vykusiÄ Å¡ventę. Visi prisėdo prie stalo ir Å¡ventė. Prie jų prisėdo R. Č., D. Č., D. Č., R. Č.. Å ventės metu jokių muÅ¡tynių jis nematė. Apie l val. Å¡ventėje buvo iÅ¡jungta muzika ir jis iÅ¡girdo žmonių balsus, jog kažkas perpjautas su buteliu.

Matė, kad apie 10 metrų atstumu nuo jo stovi žmonių būrys, todėl jis priėjo arčiau ir pamatė, jog ant kėdės sėdi jo kaimynas P. G., užsiėmęs už gerklės ir prispaudęs marlę. Pusvalandžio bėgyje atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Jokių muštynių jis nematė, su niekuo nekonfliktavo ir kad šventėje kas nors vaikščiojo su lazdomis, nematė.            Liudytoja N. M. parodė, kad ji 2012 m. liepos mėnesį, nuo 20.30 iki 09.00 val. dirbo ekipaže su patruliu J.

N.. Jau sutemus, valandų neprisimena, gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ budėtojo, kad Ū. kaime Å¡ventės metu vyksta muÅ¡tynės. Jie nuvyko į įvykio vietÄ . Nuvykę jokių muÅ¡tynių nepastebėjo, konfliktas jau buvo nurimęs. Å ventėje jokių sumuÅ¡tų asmenų nesimatė, į juos niekas nesikreipė, nusiskundimų neturėjo. Å ventėje dar pabuvo apie 15 minučių ir iÅ¡vyko. Jau po vidurnakčio gavo praneÅ¡imÄ , jog pareigÅ«nams reikalinga pagalba ir vėl nuvyko į Ū. kaime vykusiÄ Å¡ventę.

Vykdami į įvykio vietÄ prasilenkė su policijos ir greitosios pagalbos automobiliais. Kai atvyko jokių muÅ¡tynių nebebuvo. Aplinkiniai kalbėjo, kad E. D., kurio ji nepažįsta, nuskeltu buteliu dÅ«rė kažkokiam jaunuoliui. Jie atvyko po įvykio, todėl nieko pasakyti negali.            Liudytojas A. G. parodė, kad 2012 m. vasarÄ , mėnesio ir dienos tiksliai neatsimena, su drauge I. N., U. R., R. D. nuvažiavo į Å¡ventę, vykusiÄ Åª. kaime. Jie visi sėdėjo prie vieno stalelio, dar su jais buvo M.

K., E. J., trumpam buvo prisėdęs J. B., buvo priėjęs ir R. D. brolis E. D.. Maždaug po valandos, kai jau buvo sutemę, prie jų stalelio priėjo pagyvenęs žmogus ir nei iš šio, nei iš to be jokios priežasties pakeltu tonu liepė jiems visiems važiuoti iš šventės. Mano, kad jiems liepė išvažiuoti, nes jie yra ne vietiniai, nes kitų priežasčių nebuvo (jie elgėsi padoriai, neiššaukiančiai). Minėtas pagyvenęs žmogus sukonfliktavo su prie stalelio sėdinčiais vaikinais, jis su U.

R. tik prasidėjus konfliktui iš šventės išvažiavo, jokių muštynių nematė. Jis matė maždaug 10-20 metrų atstumu nuo staliuko, kur ginčijosi žmonės, besibūriuojančius apie dešimt jaunuolių.          Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytojas A. G. parodė, kad E. D. nepažįsta, tik jo brolį. Iš salėje sėdinčių asmenų neatpažįsta pagyvenusio asmens, kuris šventės metu buvo priėjęs prie jų staliuko, to žmogaus salėje nėra.

Kai buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, jis stovėjo su U. R. ant kelio ir laukė, kad atvažiuotų jį parvežti į namus, o kur tuo metu buvo R. D. ir jo brolis, nežino. Kai prie jų staliuko priėjo tas vyresnio amžiaus žmogus, tuo metu R. D. brolio nebuvo. R. D. brolis buvo priėjęs prie savo brolio, pabuvo gal 5 minutes ir nuėjo, kiek atsimena jis buvo priėjęs vienas. Jis neprisimena, ar dar anksčiau Å¡ventės metu buvo atvykusi policija. Å ventės metu visÄ laikÄ kartu su R. D. nebuvo, už rankų susikabinę nevaikščiojo.

Neatsimena, kaip buvo apsirengęs tas pagyvenęs žmogus, atrodė aukÅ¡tas, nestoras, vidutinio kÅ«no sudėjimo, jis jokių veiksmų neatliko, tik kalbėjo stovėdamas vietoje. Kai jis kalbėjo, E. D. prie jų nebuvo.            Liudytoja U. R. parodė, kad 2012 m. vasarÄ buvo Ū. kaime vykusioje Å¡ventėje. Ji buvo kartu su I. N., A. G., R. D.. Visi sėdėjo prie vieno staliuko, prie jų dar sėdėjo M. K., E. J. ir 4-5 jai nepažįstami asmenys. Jau sutemus, prie jų stalo priėjo pagyvenęs vyriÅ¡kis ir piktu tonu pasakė, kad jie iÅ¡ čia važiuotų.

Tas asmuo susiginčijo su prie stalo buvusiais vaikinais, tačiau ji ginčo negirdėjo, nes iš karto vos prasidėjus konfliktui kartu su A. G. atsistojo ir išvažiavo iš šventės. Kol ji buvo šventėje, jokių muštynių nematė, niekas nesimušė. E. D. nepažįsta, jiems sėdint prie stalo prie R. D. priėjęs niekas nebuvo ir jis su niekuo nekalbėjo.           Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja U. R. parodė, kad negali pasakyti, ar salėje yra tas pagyvenęs žmogus, kuris šventės metu buvo priėjęs prie jų stalo, nes neprisimena, kaip jis atrodė.

Å ventėje buvo policijos pareigÅ«nai, prižiÅ«rėjo, nežino, ar buvo priėję prie jų stalo sėdinčių asmenų. Nepamena ir negali pasakyti, kÄ tas pagyvenęs vyriÅ¡kis priėjęs prie jų stalo pasakė. Kol ji buvo prie stalo, prie R. D. niekas nebuvo priėjęs. R. D. brolio, jo žmonos ji nepažįsta. Ji nematė, kad prie jų stalo buvo nugriuvęs koks nors žmogus. Å ventėje visÄ laikÄ nesėdėjo prie stalo, gal ir buvo atsistojusi, iÅ¡ viso buvo gal 2 ar 3 valandas, kai iÅ¡važiavo, nežino, kiek buvo valandų.

Prie stalo bendravo su visais, nebuvo taip, kad bendrautų su vienu žmogumi.              Liudytojas E. K. parodė, kad 2012 metų vasarÄ , mėnesio ir dienos neatsimena, apie 17-18 val., su drauge D. Ž. atvyko į Å¡ventę Ū. kaime. Temstant prisėdo prie staliuko, prie kurio sėdėjo D. Ž. draugė. Tada sužinojo, kad ta moteris vardu V. ir Å¡alia jos buvo jos vyras E. Apie 00.00 val. jis su drauge Å¡oko apie 10-15 metrų atstumu. Matomumas buvo blogas. Atsisukęs prie stalų pamatė apie 10 žmonių grupę, kuri buvo apsupusi vienÄ gulintį žmogų, jam atrodė, kad gulintis asmuo buvo E. D.

Jam atrodė, kad keletas žmonių rankose turėjo medinius ar metalinius strypus. Nė vieno žmogaus apibūdinti negali, nes juos matė iš nugarų.           Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytojas E. K. parodė, kad šventėje bendravo su E. D., jo žmona ir su D.. E. D. pažįsta iš D. Ž. pusės. Atsimena, kad E. su kažkuo apsistumdė, o su kuo nežino, nes nepažįsta, juos išskyrė policija. Kai buvo apsuptas gulintis žmogus, buvo prietema.

Matė, kad jie rankose turėjo kažkokius įrankius, kažkas kilnojosi, o kokie tai buvo daiktai nepamena, lyg strypai, nesikišo ir labai greitai išvažiavo į namus, nežino, kas vyko toliau. Jis nežino, dėl kokios priežasties E. D. su kažkuo apsistumdė, ar prie E. prisikabino, nežino, nepažįsta, abu nugriuvo, nematė, ar po to apsistumdymo E. buvo kokių sužalojimų. E. D. brolio nepažįsta. Konflikto metu E. D. buvo išgėręs. Atrodo, kad su E. D. kalbėjosi vienas pareigūnas.

Po to įvykio, po policijos pareigūno kalbėjimosi su E. D., iki jo gulėjimo ant žemės koks galėjo praeiti laiko tarpas, neatsimena. Kai E. apsistumdė su kažkokiu vyriškiu buvo prietema, šviesu nebuvo, tam vyriškiui galėjo būti apie 30 metų. Po apsistumdymo buvo policija, išvažiavo ir iki pagrindinių muštynių koks galėjo praeiti laiko tarpas neatsimena. Negali pasakyti koks buvo atstumas nuo jo iki grupės žmonių, kurie mušė, spardė gulintį, neatsimena, ta vieta neapšviesta, veidų, kas muša, nebuvo galima įžiūrėti, negali pasakyti, kokio amžiaus buvo mušeikos, jauni, nėjo artyn žiūrėti, išvažiavo namo.           Liudytoja V.

D. parodė, kad 2012 m. liepos mėn. pabaigoje, apie 18 val. ji kartu savo vyru E. D. bei dukra atvyko į Ū. kaime vykstančiÄ Å¡ventę. Ten visi prisėdo prie staliuko, kur sėdėjo I. S., A. S. su mažamečiais vaikais, V. O., A. O., A. S., V. K. su vaikais. Apie 00 val. ji su vyru susiruošė važiuoti namo, todėl pakilo ir paėjo keletÄ metrų nuo stalo ir stoviniavo prie medžio. Tuomet ji iÅ¡girdo, kad E. D. lygtai su kažkuo sėdinčiu prie stalo garsiau kalbėjosi, jokio konflikto nepastebėjo.

Po to ji pamatė, kad prieÅ¡ juos bÅ«riuojasi ir į juos pradeda bėgti apie 10 žmonių. Matė, kad pirmas bėgo T. G., kuris pribėgo prie jos vyro. Ji pradėjo rėkti, kad kas nors iÅ¡ merginų iÅ¡sivestų jos dukrÄ , nes suprato, kad įvyks muÅ¡tynės. Tuomet ji pamatė ant žemės gulintį E. D. ir jį muÅ¡antį, t. y., pasilenkusį ir suduodantį smÅ«gius jos vyrui, T. G., kiek jis sudavė ir į kurias vietas, ji negali pasakyti, bet tikrai ne vienÄ kartÄ . Tai matydama ji sugriebė T.

G. už maikutės ir, tempdama jÄ iÅ¡ nugaros, perplėšė. Å alia dar stovėjo vienas nepažįstamas vyriÅ¡kis ir smÅ«giavo jos vyrui kojomis. Tuomet ji pamatė nuo gatvės atbėgančius J. N. ir P. G. ir matė, kad jie rankose turėjo apie 50 cm. ilgio pagalius ar strypus. Ji pajuto, kad kažkas jÄ nuo E. D. atstÅ«mė, ji nukrito ant žemės ir matė, kad 10 jaunuolių grupė apsupo E. D. ir toliau mušė, spardė ir sudavė su kažkokiais pagaliais. Matė, kad J. N. su rankoje turėtu pagaliu sudavė ne vienÄ kartÄ E. D., tačiau kiek kartų ir kur pataikė, nematė.

Likusių jaunuolių ji neįsidėmėjo. Tuomet iÅ¡ kažkur pasigirdo klyksmas „papjovė". Du pagyvenę vyrai įėjo į muÅ¡ančių grupę ir iÅ¡tempė jos vyrÄ už pažastų, pakėlė jos vyrui maikutę, apvertė ant Å¡ono ir jie visi apžiÅ«rėjo, ar jis nesužalotas. Jokių pjautinių žaizdų nesimatė. Visi jaunuoliai iÅ¡siskirstė. Matė, kad T. G. lakstė po Å¡ventės teritorijÄ . Prie gulinčio E. D. priėjo policijos pareigÅ«nas ir nusivedė jį į policijos automobilį.

Tuomet ji pamatė prie suoliukų stovinčiÄ Å¾monių grupę ir nuėjusi prie jų pamatė P. G., kuris buvo užsiėmęs už kaklo ir žmonės kalbėjo, kad jis sužeistas. Kaip ir kokiu bÅ«du buvo sužeistas P. G., ji nematė.           Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja V. D. parodė, kad muÅ¡tynės įvyko dėl to, jog jie buvo ne vietiniai, jos vyras gavosi kaip „atpirkimo ožys“. Ji pati jokių konfliktų nematė, negirdėjo, sėdėjo prie stalo su vaikais.

Negali tiksliai pasakyti, kiek laiko vyko pačios muÅ¡tynės, viskas vyko labai greitai, sekundžių reikalas, triukÅ¡mas, ji pati isteriÅ¡kai rėkė, nes matė kaip buvo daužomas, talžomas jos vyras, kuris gulėjo ant žemės, T. G. buvo jį užsigulęs. Ji bandė T. G., suėmusi už maikutės, nutraukti nuo vyro (maikutę perplėšiau), tačiau T. jÄ nustÅ«mė ir ji nukrito ant žemės, rėkė, kad dukrÄ kas nors iÅ¡vestų. Kažkas dar pradėjo rėkti, kad papjovė.

Kažkas iÅ¡ vyrų jos vyrÄ ant nugaros iÅ¡tempė. VyrÄ mušė daug žmonių, mušė apstoję, aplinkui buvo žmonių, moterys stovėjo ir nesikiÅ¡o, keli vyrai bandė iÅ¡skirti, atplėšti, tačiau atplėšti buvo sunku, nes buvo nebeaiÅ¡ku kas su kuo muÅ¡asi, jos vyras gulėjo ant žemės. Vyro brolis buvo Å¡ventėje. MuÅ¡tynių metu ar buvo vyro brolis nematė, prisimena tik dukrÄ , pradėjo rėkti, kad jÄ iÅ¡vestų. Dar prieÅ¡ muÅ¡tynes tos pačios pradžios gerai nebeprisimena, matėsi, kad jaunuoliai rinkosi grupelėmis, tačiau jai net į galvÄ neatėjo, jog kažkas gali nutikti.

Ruošėsi važiuoti namo, vaikas buvo pavargęs, kai jos vyras su kažkuo garsiau kalbėjosi, jis stovėjo Å¡alia vyro, kažkiek priekyje, jeigu bÅ«tų žinojusi, jog kažkas gali įvykti bÅ«tų „gaudžiusi“ kiekvienÄ jų žodį. Po konflikto vyras buvo visas mėlynas, iÅ¡tinęs, iÅ¡narintas ar lūžęs žandikaulis, visa nugara tokiais brÅ«kÅ¡niais kaip nuo strypų, perpjauta kakta, perpjauta koja, atrodė ne kaip, jautėsi blogai, labai pergyveno, depresija, kurį laikÄ buvo nedarbingas, kol apsigydė sužalojimus, sužalojimai buvo akivaizdÅ«s. Tuojau po to įvykio gavosi taip, kad, atseit, jos vyras atėjo ir visus iÅ¡pjovė, po to jautėsi spaudimas, buvo Å¡okas.

Konflikto metu visi aplinkui rėkė, kad papjovė, jos vyras gulėjo ant žemės, rankomis susiėmęs už galvos, kažkas vyrÄ iÅ¡traukė, buvo sumaiÅ¡tis. Nematė, kada atvyko policija, tik matė, kaip policija paėmė jos vyrÄ ir nusivedė prie automobilio, nuėjo prie automobilio ir policijos pareigÅ«nams rodė T. G., sakė, kad jis viskÄ pradėjo, tačiau policija visiÅ¡kai nereagavo. Ji rėkė, verkė, o T. G. vaikÅ¡tinėjo.            Kai jos vyrÄ iÅ¡vežė policija, tada ji pamatė P. G., kuris sėdėjo susiėmęs už kaklo ir tada ji sužinojo, kad jis yra nukentėjusysis.

Konflikto metu matė jį besimuÅ¡antį ir kai sužinojo, kad jis nukentėjusysis, tada jai buvo pasakyta, kad tai P. G., iki to laiko asmeniÅ¡kai jo nepažinojo. Iki to laiko P. G. matė tik muÅ¡tynių metu ir kai sėdėjo susiėmęs už kaklo, iki muÅ¡tynių ji jų nė vieno nebuvo mačiusi. Konfliktas prasidėjo nuo T. G. TÄ vakarÄ ar policija dar bendravo su jos vyru nematė ir nežino. Kai vyras buvo įsodintas ir uždarytas policijos maÅ¡inoje, ji vedė save isteriÅ¡kai, kadangi policijai sakė ir rodė, kad konfliktÄ pradėjo T.

G., tačiau jos niekas nesiklausė. Kažkoks pagyvenęs vyras, policininko draugas, priėjęs prie policijos pareigÅ«no kažkÄ Å¡nekėjo, vos ne paÅ¡aipos lygio. Tame kaime ji yra buvusi ne vienÄ sykį, yra buvusi ankstesnėse Å¡ventėse, tačiau taip niekada nėra buvę. MuÅ¡tynių vieta buvo apÅ¡viesta, laužas, Å¡vietė žibintai, nebuvo aklina tamsa. Kai T. G. smogė jos vyrui per galvÄ , vyras susiėmęs už galvos nugriuvo ant žemės ir tada T. G. atsinešė kažkÄ rankose.

Bandė T. G. nustumti nuo vyro, traukė jį už maikutės, kuriÄ perplėšė, tačiau T. G. jÄ nubloÅ¡kė, pargriuvo ant žemės, bet labai staiga atsistojo ir matė muÅ¡tynių reginį stovėdama. Po to niekas jos nebuvo parbloÅ¡kęs. Vyro brolio toje sumaiÅ¡tyje nematė, jisai gal ir buvo, bet ji matė tik gulintį savo vyrÄ , pergyveno dėl dukros, buvo Å¡okas, todėl vyro brolio nematė. Ji nematė, ar jos vyras, kai buvo muÅ¡amas gulintis, kÄ nors turėjo rankose, matė, kad rankomis buvo užsidengęs galvÄ .

Toje vietoje, kur buvo nukritęs jos vyras, ar buvo stiklo Å¡ukių negali pasakyti. Nežino, kas P. G. perpjovė gerklę, kas supjaustė jos vyrÄ . Vyrui pjautinės žaizdos nebuvo siÅ«tos, nebuvo labai gilios. Ji žino, kad M. B. dalyvavo muÅ¡tynėse, matė jį tenai, neprisimena, ar mušė, negali pasakyti, o prieÅ¡ muÅ¡tynes jo nepažinojo. Tik per muÅ¡tynes sužinojo apie juos. Negali pasakyti kÄ M. B. darė muÅ¡tynių metu, neprisimena. Pirmas jos vyrui smogė T. G., vyras nugriuvo ant žemės ir tuo metu prie jo pribėgo P. G. ir J.

N., o po to kažkas pradėjo Å¡aukti, kad perpjovė. Apie jų (kaltinamųjų) pavardes sužinojo jau po muÅ¡tynių, J. N. yra čia salėje (parodo į J. N.). Kiek pamena, tÄ vakarÄ , iki tų muÅ¡tynių jos vyras nebendravo su policija, policijai ji nesakė, kad važiuos namo. Jos vyras tÄ vakarÄ , Å¡ventės pradžioje su niekuo nekonfliktavo.           Ji dėl muÅ¡tynių policijos nekvietė, iÅ¡kvietė kažkas kitas, kiek pamena, kad Å¡ventės metu budėjo policija, vyrui dar gulint ant žolės atvyko policijos pareigÅ«nas.

Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad policininkas buvo iÅ¡ jų giminės (parodo į kaltinamuosius), ar draugų. Anksčiau ji yra buvusi tame kaime ir kažkiek žinojo apie N., bet jie dar buvo vaikai, nes vienas iÅ¡ N. vyro brolio klasiokas. T. ir P. G. nepažinojo, tačiau T. G. jai labiausiai įstrigo, kadangi jis to įvykio pradininkas, jo vardÄ ir pavardę sužinojo iÅ¡ žmonių, su kuriais sėdėjo prie vieno stalo, pasakė tÄ patį vakarÄ . M. B. atpažino iÅ¡ nuotraukų Facebook`e, o kiek jis sudavė ir kiti sudavė smÅ«gių po trijų metų neatsimena.

Žino apie kitÄ bylÄ , kurioje jos vyras buvo kaltinamasis, nes buvo kaltinamas sužalojęs P. G.. Vyras pripažino, buvo daromas spaudimas, vyras nenorėjo teistumo, kad tik viskas greičiau pasibaigtų. Kai ji buvo apklausiama, kabinete sėdėdavo ir liudytoja A. S. (jos mama dirba policijoje), visada bÅ«davo daromas spaudimas (ikiteisminiame tyrime), kad jos vyras kaltas. Kas vyko teisme ji nebuvo ir nieko negali pasakyti. Vyras apsiėmė kaltę, kad neturėtų teistumo, nes viskas buvo į „vienus vartus“, jeigu vyksta atpažinimas, visi sėdi viename koridoriuje, iÅ¡eina tyrėja ir sako, kad „E. D. ateikite atpažinimui“, o prieÅ¡ tai buvo daromos apklausos, ar taip daromi atpažinimai.

Kabinete J. N. jai net grasino, jos apklausos metu policijos komisariate, sakydamas „palauk atvažiuosi į kaimÄ â€œ ir tai nėra įtraukta į apklausos protokolÄ . Dėl ikiteisminio, dėl neteisėtų veiksmų ji niekur nesiskundė. Pavardes T. G., P. G. ji sužinojo iÅ¡ V. O., kuri yra jos pažįstama. TÄ vakarÄ su ja sėdėjo prie vieno stalo, mano, kad įvykį ji irgi matė. Kai buvo muÅ¡amas jos vyras, M. B. buvo tų asmenų grupėje, bet kiek jis sudavė smÅ«gių ir kur sudavė jos vyrui, ji negali pasakyti.

           Liudytoja E. J. parodė, kad 2012 m. vasarÄ buvo Ū. kaime vykusioje Å¡ventėje, buvo kartu su I. N., U. R.. Visos sėdėjo prie vieno stalo ir prie jų sėdėjo iki 10 vaikinų. Tikslaus laiko nepamena, prie stalo priėjo pagyvenęs vyriÅ¡kis ir piktu tonu kažkÄ pasakė. Tas vyriÅ¡kis ir prie stalo sėdėję vaikinai susiginčijo, tačiau ji ginčo negirdėjo, nes nuėjo į tualetÄ . Kai grįžo to vyriÅ¡kio nebebuvo. Po kiek laiko ji su drauge I. N. stovėjo apie 20 metrų nuo staliuko kai pamatė, kad nuo staliuko apie 5 metrus atstumu, apie 5 asmenų grupė muÅ¡asi su vienu jaunu, jai nepažįstamu vyriÅ¡kiu.

Ji tik pamatė, kad vienas iÅ¡ tos grupės jaunuolių sudavė tam vienam vyriÅ¡kiui, tada ir suprato, kad vyks muÅ¡tynės, todėl viena pati nuėjo į automobilį ir įsėdo į jį. MuÅ¡tynių nestebėjo ir nežino, kas kÄ mušė.           Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja E. J. parodė, kad salėje sėdintis nukentėjusysis (R. D.) jai yra matytas, neatsimena, ar Å¡ventės metu su tuo asmeniu buvo prie vieno stalo. Salėje sėdintys kaltinamieji jai yra nematyti.

Konflikto metu matė penkių žmonių grupę, tačiau jų neįsidėmėjo, neatsimena, kokiu atstumu stovėjo nuo tos penkių žmonių grupelės. Nepamena, kiek laiko vyko muÅ¡tynės, neatsimena, ar tie asmenys rankose kažkÄ turėjo. Nežino, kaip atrodė vyriÅ¡kis, kuris buvo muÅ¡amas, nes viskas vyko seniai. MuÅ¡tynių metu, kur buvo jos draugė N., neatsimena.            Liudytoja I. N. parodė, kad 2012 m. liepos mėnesį, apie 17-18 valandÄ , ji kartu su U. R., A.

G., M. K., R. D., E. J. atvyko į Ū. kaime vykstančiÄ Å¡ventę. Vėliau prie jų stalo prisėdo E. D.. Po kažkurio laiko, dar buvo Å¡viesu, pagyvenęs vyriÅ¡kis priėjo ir sustojo prie sėdinčio E. D., kažkÄ jam pasakė, ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau konfliktas greitai baigėsi. Po kažkurio laiko ji, sėdėdama prie stalo, iÅ¡girdo link jų artėjančius vyriÅ¡kus balsus, kurie kažkÄ Å¡Å«kavo apie dėdę. Matė, kad R. D. ir E. D. atsistojo nuo stalo ir paėjo kiek į Å¡onÄ .

Tuomet pamatė ateinančiÄ apie 7 jaunuolių grupę. Jie atrodė agresyviai nusiteikę. Matė, kad jie, priėję prie R. D. ir E. D., rankomis smÅ«giavo į juos, tuomet R. D. ir E. D., gindamiesi taip pat smÅ«giavo jiems atgal. Tų vaikinų atpažinti negali. Ji matė, kad vienas vaikinas gulinčiam ant žemės E. D. ranka sudavė į kažkuriÄ vietÄ . Kur muÅ¡tynių metu dingo R. D., ji nematė. Kadangi ji pamatė gulintį ant nugaros E. D., ji kartu su V. D. nubėgo prie gulinčio E. D. ir pradėjo nustumdyti jį muÅ¡usius vaikinus, tuomet V.

D., kad jaunuoliai nebegalėtų spardyti ir mušti E. D., atsigulė ant jo, tačiau jaunuoliai vis tiek būriavosi ir rankomis bei kojomis smūgiavo E. D.. Matė, kaip V. D. taip pat kliuvo smūgiai kojomis. Smūgiavo visa aplinkui buvusi jaunuolių kompanija, jų smūgiai buvo padriki, jų buvo daug, ne mažiau kaip 10-20 smūgių. Tuomet kažkas iš aplinkinių šventėje pradėjo rėkti, kad padurtas E. D. V. D. pakėlė E. D. maikutę pasižiūrėti, ar jis nesužalotas, pamatė, kad pilvas nesužalotas.

Tuomet priėjęs pagyvenęs vyriškis atitraukė visus jaunuolius tolyn, netrukus pamatė prieinančius policijos pareigūnus, kurie pakėlė E. D. ir išsivedė. Kad E. D. turėtų šukę ar butelį, ji nematė. Pareigūnams išsivedus E. D., pamatė, kad ant suoliuko sėdi jaunuolis, matėsi, kad jo kaklas įbrėžtas. Sužeistasis jaunuolis buvo tas pats, kuris su visa kompanija buvo priėjęs prie stovinčių E. D. ir R. D.. Ar šis jaunuolis sudavė smūgius, nematė, matė tik, kad mosikavosi rankomis.

Papildomos apklausos metu liudytoja I. N. parodė, kad pateiktoje lentelėje su foto nuotraukomis yra stalas, prie kurio jie sėdėjo, vietÄ kur prasidėjo muÅ¡tynės ir vietÄ kur baigėsi muÅ¡tynės. Vietovė, kur vyko Å¡ventė yra pakankamai atvira, nėra medžių, kurie užstotų, tačiau galėjo bÅ«ti žmonių, kurie trukdytų matomumui. PeržiÅ«rėjusi duomenų bazes ji nematė nė vieno vaikino, kurį įvardijo, kad galėtų atpažinti. Šį vaikinÄ gerai įsidėmėjo, todėl mano, kad jį suras per „Facebook" ir atsiųs jo nuotraukÄ .

BÅ«tent Å¡is vaikinas turėjo ilgÄ pagalį. Taip pat patikslina, kad pirminėje apklausoje buvo paraÅ¡yta, jog ji matė, kad vaikinui buvo įrėžtas kaklas, o kraujo nematė. Patikslina, kad matė vaikinui ant kaklo uždėtÄ kažkÄ baltÄ .           Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja I. N. parodė, kad to asmens, kurį buvo žadėjusi surasti per „Facebook“ ir atsiųsti, jo nerado. Čia salėje, tarp sėdinčių kaltinamųjų tarpo to asmens nemato.

Negali atsakyti, ar čia salėje sėdintys asmenys (parodo į kaltinamuosius), jai yra matyti, nes Å¡iuo metu tikrai nepamena, jai jie nematyti. Jaunų asmenų grupė, gal nuo 17 metų iki 24 metų amžiaus, artėdami link jų, tarpusavyje kalbėjosi apie kažkokį nuskriaustÄ dėdę, vienas iÅ¡ tų asmenų rankoje turėjo daiktÄ panašų į pagalį. Mano, kad muÅ¡tynių iniciatoriai buvo tie asmenys, kurie ėjo aiÅ¡kintis santykių dėl to kažkokio dėdės. R. D. ir E. D. tÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėrę, lengvai iÅ¡gėrę.

Konflikto su pagyvenusiu asmeniu nepamena, nuo to momento, kai pagyvenęs vyriÅ¡kis buvo priėjęs prie jų stalo ir kai atėjo asmenų kompanija aiÅ¡kintis, laiko tarpas galėjo užtrukti minutes. Kada įvyko konfliktas valandos pasakyti negali, buvo vakaras, ne naktis. Kad bÅ«tų buvę kiti konfliktai ji nematė. Iki muÅ¡tynių matė, kad Å¡ventėje buvo pareigÅ«nai, nepastebėjo, kad jie bÅ«tų kÄ nors drausminę iki tų muÅ¡tynių. Matė, kad ir vienas D., ir kitas D. sudavė smÅ«gius, sudavė gindamiesi.

Ä® Å¡ventę D. buvo atvažiavę su vaiku. Kilus muÅ¡tynėms D. vaikÄ prižiÅ«rėjo E. J., o kokioje vietoje ji buvo su vaiku nepamena. Po konflikto D. buvo su ja, o E. D. buvo iÅ¡vežtas policijos pareigÅ«nų. Dėl to konflikto D. jautėsi blogai, buvo streso bÅ«senoje, nes buvo iÅ¡vežtas jos vyras. Konfliktas jai sukėlė nemalonius jausmus, o kaip reagavo aplinkiniai negali atsakyti, kadangi nesidairė, nepamena, kad kas nors bÅ«tų Å¡aukęs ar iÅ¡reiÅ¡kęs nepasitenkinimÄ . Neprisimena, kad kažkuris iÅ¡ kitų asmenų bÅ«tų užgulęs E. D.

Neprisimena, kaip buvo apsirengę tie asmenys, kurie smÅ«giavo smÅ«gius. Asmens, kurį iÅ¡vedinėjo policija, mano, kad čia salėje nėra (pasižiÅ«ri į salėje sėdinčius asmenis), nors negali atsakyti, neprisimena. D. pažįsta gan seniai. PrieÅ¡ įvykį tam asmeniui, kuris atėjo kažko pakalbėti prie jų stalo, nieko jam neatsitiko, negali atsakyti ar jis buvo suklupęs, nepamena. Ji neÅ¡ioja akinius, yra trumparegė, o ar tuo metu buvo su akiniais nepamena Ar anksčiau vienÄ iÅ¡ D. ramino anksčiau atvykę policijos pareigÅ«nai, ar buvo priėję policijos pareigÅ«nai to nematė, ne, tiksliai nepamena, bet tikriausiai, kad ne.

Negali pasakyti, ar E. J. visÄ laikÄ buvo toje vietoje, ar buvo kur nuėjusi. J. prižiÅ«rėjo D. vaikÄ , tačiau prižiÅ«rėjo ne visÄ laikÄ , kol buvo prie stalo J. prižiÅ«rėti vaiko nereikėjo, o kai konfliktas persikėlė į kitÄ vietÄ tada reikėjo prižiÅ«rėti vaikÄ . Kuo skiriasi gynybiniai smÅ«giai nuo puolamųjų, kai žmogus yra užpultas jis ginasi, matė, kad ne D. pirmas puolė. Kai pamatė E. D. gulintį ant žemės, kai buvo spardomas, ji stovėjo gal 6 metrų atstumu, o ar jis kÄ nors turėjo rankose nematė.

Nepastebėjo, kaip buvo sužalotas kitas žmogus. Kokie septyni jaunuoliai užpuolė D. ir jų tarpe buvo vaikinas, kuris vėliau sėdėjo kažkokį baltÄ daiktÄ laikydamas prie kaklo, tačiau per tÄ baltÄ daiktÄ ji nematė tų sužalojimų. Dabar negali pasakyti, ar tas vaikinas buvo tų jaunuolių tarpe, kurie buvo užpuolę E. D.. Nežino, ar tas jaunuolis buvo nuo pradžių, kai prasidėjo konfliktas, bet kai veiksmas persikėlė į kitÄ vietÄ , jeigu jis buvo perpjautas, tai reiÅ¡kia, kad jisai tenai buvo.

Iš salėje sėdinčių asmenų nieko nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu atpažinimui buvo pateiktos nuotraukos, nieko neatpažino. Nuo paties konflikto iki jai buvo pateiktos nuotraukos atpažinimui praėjo daugiau nei mėnuo. Jaunuolis, kuriam galimai buvo įpjautas kaklas, dalyvavo konflikte, prašo tikėti jos pirminiais parodymais ir jais remtis, nes jie yra teisingi. Prieš muštynes, ar konflikto metu negirdėjo, kad būtų stiklo ar butelio dūžis, nepamena. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 2-3 b. l.) matyti, kad E. D. buvo padaryti sužalojimai: dešiniojo skruostikaulio lūžis su kraujosruva dešinės akies srityje, paviršinė pjautinė žaizda kaktoje, odos nubrozdinimai kairio peties ir kairės alkūnės srityse, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje kojoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-07-28) ir būdu.

Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nurodyto dešiniojo skruostikaulio lūžimo. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 32-33 b. l.) matyti, kad E. D. padaryti sužalojimai: pjautinė žaizda kaktoje galėjo būti padaryta nuskeltu stikliniu buteliu, dešinio skruostikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva galėjo atsirasti nuo smūgio ranka, smulkios kraujosruvos dešiniame žaste būdingos suspaudimui pirštais, nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir keliuose galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu, kiti nubrozdinimai galėjo atsirasti nuo trauminių poveikiu pagaliu.

Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl skruostikaulio lūžio, o atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti trylikos trauminių poveikių pasekmėje. IÅ¡ specialisto V. K. apklausos protokolo (1 t.,76 b. l.) matyti, kad E. D. kÅ«ne esantis sužalojimas – skruostikaulio lūžis deÅ¡inėje pusėje galėjo bÅ«ti padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais – tiek pagaliu, tiek beisbolo lazda, koja ar ranka, tiesiogiai suduodant smÅ«gį į deÅ¡inį skruostÄ .

DeÅ¡inio skruostikaulio lūžimas padarytas suduodant vienÄ smÅ«gį. IÅ¡ 2013-05-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžio (2 t., 59-63 b. l.) matyti, kad E. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio l dalį ir 284 straipsnio l dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Å ioje baudžiamojoje byloje teismas nustatė, kad kaltinamasis E. D., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 promilių girtumas), 2012 m. liepos 29 d. apie 0.49 val.

Pakruojo rajono savivaldybėje, L. seniÅ«nijoje, Ū. kaime, prie kultÅ«ros namų, tai yra vieÅ¡oje vietoje, vykusios Å¡ventės metu, trenkė į stalÄ alaus butelį, taip jį nuskeldamas, laikydamas nuskeltÄ butelį rankoje puolė į grupę stovėjusių asmenų ir juo užsimojo smogti nukentėjusiajam T. G. į nugarÄ , tačiau jo nesužalojo, nes nukentėjusysis A. M. jį nustÅ«mė, po to nudaužtu buteliu kliudė A. M. veidÄ ir dėl pjautinės kairiojo smilkinio srities žaizdos padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bei dÅ«rė nepilnamečiui nukentėjusiajam P. G., gimusiam 1996 metais, į kaklÄ bei krÅ«tinę, taip padarydamas kaklo kairės pusės pjautines žaizdas su kairiojo sukamo raumens bei kairiojo didžiojo ausies nervo (kairio priekinio nervo Å¡akos) pažeidimu, krÅ«tinės kairės pusės durtinę žaizdÄ , tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu tyčiniu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ nukentėjusiesiems ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

IÅ¡ nukentėjusiojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis (1 t., 24-28 b. l.) matyti, kad jis savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas, kur jis su žmona V. D. bei draugais Ū. kaime, Å¡ventės metu sėdėjo prie stalo, kuris stovėjo prie eglės (nuo mokyklos apie 10 metrų) bei nurodė jo sumuÅ¡imo aplinkybes. IÅ¡ liudytojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis (1 t., 94-98 b. l.) matyti, kad jis savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas ir paaiÅ¡kindamas visas muÅ¡tynių aplinkybes, kaip E. D. nešėsi rankoje nudaužtÄ butelį ir užsimojęs smogė T.

G., tačiau nepataikė, nes jis abiem rankomis jį nustÅ«mė, ko pasekmėje jie abu nugriuvo ant žolės ir jis pajuto, kad jam per veidÄ bėga kraujas.IÅ¡ liudytojos V. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis (1 t., 78-81 b. l.) matyti, kad ji savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydama ir paaiÅ¡kindama 2012-07-29 Ū. kaime vykusios Å¡ventės metu įvykusių muÅ¡tynių, kurių metu buvo sumuÅ¡tas jos vyras E. D., aplinkybes.IÅ¡ įtariamojo T.

G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis (2 t., 111-117 b. l.) matyti, kad jis savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. IÅ¡ akistatos protokolo (2 t., 106-107 b. l.) matyti, kad užfiksuoti nukentėjusiojo E. D. ir įtariamojo T. G. parodymai, kuriuose E. D. parodė, kad grupėje jį muÅ¡usių žmonių matė T. G., kuris buvo užsimojęs rankÄ iÅ¡ virÅ¡aus ir jo manymu jo ranka galėjo suduoti jam į galvos sritį, su kurio parodymais įtariamasis T.

G. nesutiko. IÅ¡ akistatos protokolo (2 t., 108-109 b. l.) matyti, kad užfiksuoti liudytojos V. D. ir įtariamojo T. G. parodymai, kuriuose V. D. parodė, kad matė, jog jos vyrÄ E. D. mušė T. G., J. N., R. B., P. G. ir kiti jai nepažįstami asmenys, nes ji matė, kad T. G. bėgo link jos vyro, po ko jos vyras gulėjo ant žemės, o T. G. buvo ant jo užlipęs ir mosikavosi rankomis, todėl ji sugriebė T. G. už maikutės ir jÄ perplėšė, po to jÄ atitraukė ir T. G. nulipo nuo E. D. Su liudytojos parodymais įtariamasis T.

G. nesutiko, nurodydamas, jog jis bėgo ne prie E. D., o prie A. K. IÅ¡ akistatos protokolo (2 t., 139-140 b. l.) matyti, kad užfiksuoti nukentėjusiojo E. D. ir įtariamojo J. N. parodymai, kuriuose nukentėjusysis E. D. parodė, kad jį sumuÅ¡usių žmonių bÅ«ryje matė ir J. N., kuris jam taip pat turėjo suduoti kažkiek smÅ«gių. Ä®tariamasis J. N. su nukentėjusiojo parodymais nesutiko, nurodydamas, kad jokių smÅ«gių jam nesudavė ir buvo prie jo pribėgęs tada, kai ant žemės nukrito P. G., jo paklausė „kÄ tu padarei" ir vėl grįžo prie P. G..

IÅ¡ akistatos protokolo (2 t., 137-138 b. l.) matyti, kad užfiksuoti liudytojos V. D. ir įtariamojo J. N. parodymai, kuriuose V. D. parodė, jog matė, kad J. N. ir P. G. rankose turėjo apie l metro ilgio medinius ar metalinius strypus ir jais sudavė gulinčiam E. D. daugiau kaip l kartÄ , kur pataikė, ji nematė, bet mano, kad turėjo pataikyti į E. D.. J. N. su tokiais liudytojos parodymais visiÅ¡kai nesutiko. IÅ¡ Å iaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK registruojamų įvykių registro (4 t., 44-52 b. l.) matyti, kad į Ū. kaimÄ , Pakruojo rajone dėl vykstančių muÅ¡tynių buvo du iÅ¡kvietimai: pirmas – 2012-07-28, 22.17 val., pranešėja E. L., praneÅ¡ta, kad muÅ¡tynės vyksta kaimo vakarėlyje, į įvykio vietÄ iÅ¡vyko policijos pareigÅ«nai J.

N. ir N. M., antras – 2012-07-29, 0.49 val., pranešėja D., praneÅ¡ta, kad muÅ¡tynės kultÅ«ros namuose, į įvykio vietÄ iÅ¡vyko policijos pareigÅ«nai L. M. ir A. Å ., po įvykio į policijos komisariatÄ pristatytas sulaikytas asmuo E. D..IÅ¡ Å iaulių AVPK vieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės tarnybinio praneÅ¡imo ir pateiktų dokumentų (1 t., 35, 36, 37, 38 b. l.) matyti, kad E. D. po muÅ¡tynių Ū. kaime į policijos komisariato areÅ¡tinę buvo pristatytas sužalotas (sumuÅ¡tas) ir jo sužalojimai yra iÅ¡ karto užfiksuoti bei jis buvo pristatytas gydytojo apžiÅ«rai.

       Į r o d y m ų  v e r t i n i m a s  i r  v e i k ų  k v a l i f i k a v i m a s Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų T. G., P. G., J. N., J. N. ir M. B. kaltė dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bei T. G. dar ir dėl nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiÅ¡kų paskatų yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota visiems kaltinamiesiems pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, o T.

G. dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , kadangi jie vieÅ¡oje vietoje – Pakruojo rajone, Ū. kaime, ties Ū. kaimo mokykla, kaimo Å¡ventėje muÅ¡tynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, T. G. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, mažareikÅ¡me dingstimi, sudavus ranka nukentėjusiajam E. D. į deÅ¡inę veido pusę, tuo padarant jam skruostikaulio lūžį, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o visiems kartu dar ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavus rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D.

į įvairias kÅ«no vietas ir nenustatytÄ skaičių smÅ«gių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kÅ«no vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmÄ , sutrikdė Å¡ventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį iÅ¡gÄ stį ir sumaiÅ¡tį, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å ių nusikalstamų veikų objektas yra vieÅ¡oji tvarka ir žmogaus sveikata.

Kaltinamųjų T. G., P. G., J. N., J. N. ir M. B. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, o kaltinamojo T. G. dar viena padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. VieÅ¡Ä ja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo bÅ«das, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslÄ užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius.

Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad vieta ties Ū. kaimo mokykla, vykstant kaimo šventei ir joje esant šventės dalyviams, yra viešoji vieta.

Kaltinamasis T. G. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, mažareikÅ¡me dingstimi, su ranka smogęs vienÄ kartÄ nukentėjusiajam E. D. į deÅ¡inę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. D. deÅ¡inio skruostikaulio lūžį su kraujosruva deÅ¡inės akies srityje, padarė nukentėjusiajam E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamieji T. G., P. G., J. N., J. N. ir M. B. Ū. kaimo Å¡ventės metu, veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, suduodami rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D.

į įvairias kÅ«no vietas ir nenustatytÄ skaičių smÅ«gių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kÅ«no vietas, smurtavo prieÅ¡ juos, padarydami E. D. sveikatos sutrikdymÄ , R. D. sukeldami fizinį skausmÄ ir sukeldami iÅ¡gÄ stį bei sumaiÅ¡tį kitiems Å¡ventės dalyviams. Kaltinamieji numatė, kad dėl tokio jų elgesio gali bÅ«ti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei sužaloti žmonės, ir Å¡ių padarinių norėjo. Toks kaltinamųjų elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas.

Savo elgesiu kaltinamieji pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgÄ , panaudojo beprasmį smurtÄ . Jie Å¡iurkščiai pažeidė ne tik nukentėjusiųjų teises, bet ir sukÅ«rė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferÄ , sugriovė žmonių saugumo jausmÄ . Kaltinamieji, veikdami be aiÅ¡kios motyvacijos, anot T. G., kad jų dėdei nuėjus prie l. stalo pasikalbėti, dėdė buvo pargriautas ant stalų, kažkas dėdei sudavė į galvÄ , o E. D. jam pastojo keliÄ ir neleido prie dėdės prieiti bei jį pastÅ«mė, todėl jis gindamasis, sudavė E. D.

į veidÄ vienÄ smÅ«gį, sudavė nestipriai, bÅ«dami grupėje ir tuo daug stipresni už du nukentėjusiuosius, o netrukus tik vienÄ nukentėjusįjį, kurie buvo atvykę į Å¡ventę iÅ¡ kitur, buvo nevietiniai, nenusiteikę muÅ¡tynėms, E. D. buvo su žmona ir mažamete dukra, nukentėjusiuosius mušę rankomis ir pagaliais bei spardę kojomis, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis T. G. tiek nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. D. sveikatÄ , tiek ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , veikdamas vieninga tyčia, todėl jo veiksmai sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jeigu jie padaromi toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vienÄ tikslÄ .

Padarę nežymų sveikatos sutrikdymÄ E. D. ir sukėlę fizinį skausmÄ R. D. bei įvykdę vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , visi kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, nes bendrininkavimas yra tyčinis bendras, dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ . Susitarimo požymis bendrininkaujant reiÅ¡kia tiek iÅ¡ankstinį, tiek ir spontaniÅ¡kÄ staiga kilusį susitarimÄ , todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales.

Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (arba bendravykdytojai). Iš šioje byloje nustatytų kaltinamųjų veiksmų, akivaizdu, kad jie visi veikė sutartinai, kaip bendrininkai – visi kartu pripuolę prie nukentėjusiųjų, visi sutartinai juos mušė, taigi nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje.           Kaltinamųjų T. G., P. G., J. N., J. N. ir M. B. parodymai, kad jie nukentėjusiųjų nemušė ir jokių muštynių nematė, muštynėse nedalyvavo, jokių lazdų neturėjo, o tik J.

N. matė prie griovio „miniÄ â€œ žmonių, J. N. matė, kaip kiti vyrai sulaikė E. D. ir laikė prispaustÄ prie žemės, kadangi jis muistėsi, M. B. matė grupelę (10) žmonių, kurie mosikavo rankomis, kojomis, tikriausiai kad mušė E. D., vertintini kritiÅ¡kai, kaip jų pasirinkta gynybos taktika, kad iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kadangi tokie jų parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Tokius kaltinamųjų parodymus paneigia nukentėjusiųjų E. D. ir R.

D. parodymai, liudytojų V. D., A. M., E. K., I. N. parodymai. E. D. parodė, kad jam susiruoÅ¡us vykti į namus ir atėjus prie brolio R. stalo paklausti, ar jis vyks kartu, prie stalo atsirado vyriÅ¡kis, kuris pradėjo ant jo rėkti, jie apsižodžiavo ir tas vyras dėl girtumo nugriuvo ant suolo ar su visu suolu. Tuojau po to jis pamatė atbėgantį T. G., kuris pirmiausia jam sudavė smÅ«gį į veidÄ stovinčiam, po ko jis nugriuvo ir tada prasidėjo smÅ«gių „kruÅ¡a“, visi kaltinamieji ir ne tik jie apstoję jį ratu, spardė kojomis, daužė rankomis ir lazdomis.

Jis negali nurodyti kiek, kuris ir kur konkrečiai sudavė jam smÅ«gių, kadangi smÅ«giai pasipylė iÅ¡ visų pusių, o po smÅ«gio į veidÄ , jam labai skaudėjo galvÄ , todėl jis stengėsi galvÄ užsidengti ir todėl aiÅ¡kiai visko negalėjo matyti. R. D. parodė analogiÅ¡kai E. D., papildomai nurodydamas, kad kai E. puolė T. G., jis tada gavo smÅ«gius į nugarÄ , nukrito, dar gavo smÅ«gių ir paskui pabėgo, apibėgęs aplinkui, sugrįžo ir matė muÅ¡tynes, į kurias jo neleido viena moteris, o aplinkiniai pasakė, kad muÅ¡a jo brolį, buvo sumaiÅ¡tis, Å¡aukė moterys, muÅ¡ančių buvo daug, ne visi sėdi kaltinamųjų suole, jis matė, kaip brolį spardė M.

B., jam vienas draugas sakė, kad po muÅ¡tynių kaltinamieji kalbėjosi ir juokėsi, jog mušė su teleskopinėmis lazdomis. Liudytojas A. M. parodė, kad bÅ«damas su sužeista kakta, matė muÅ¡tynes, matė, kad buvo muÅ¡amas E. D., iÅ¡ kalbų žino, kad E. mušė T. G. Liudytoja V. D. parodė analogiÅ¡kai, kaip E. D., papildomai nurodydama, jog ji puolė vyro ginti, tempė už „maikės“ T. G. ir jÄ suplėšė, buvo ant vyro užgriuvusi (užgulusi), kad jo nebemuÅ¡tų, tačiau jÄ T.

G. nustÅ«mė, matė, kad mušė visi kaltinamieji, klykė, rėkė, prašė, kad kas nors nuvestų į Å¡alį jos dukrÄ , matė, kad muÅ¡ant jos vyrÄ , J. N. ir P. G. turėjo pagalius. Liudytoja I. N. parodė analogiÅ¡kai nukentėjusiesiems ir liudytojai V. D., papildomai nurodydama, jog ji matė, kad buvo muÅ¡ami abu nukentėjusieji, tik R. D. kažkur dingo, E. D. muÅ¡usių tarpe matė tÄ vaikinÄ , kuris po to sėdėjo ant suolo su kažkuo baltu užsidengęs kaklÄ , vienÄ vaikinÄ aiÅ¡kiai matė su pagaliu, norėjo jį surasti per socialinius tinklus, bet nerado, kad muÅ¡tynių iniciatoriai buvo tie asmenys, kurie ėjo aiÅ¡kintis santykių dėl to kažkokio dėdės. Liudytojas E. K. parodė, jog matė, kaip E. D. su kažkuo susistumdė, nugriuvo ir tada jis gulėjo ant žemės, o jį buvo apsupę muÅ¡antys asmenys, matė, kad keli iÅ¡ muÅ¡usiųjų turėjo medinius ar metalinius strypus.

Visi kiti apklausti liudytojai teigė jokių muÅ¡tynių nematę, tik keli kažkÄ girdėjo, ėjo iÅ¡ smalsumo pažiÅ«rėti, bet nieko konkretaus paaiÅ¡kinti negalėjo. Nukentėjusiųjų E. D. ir R. D. parodymais, liudytojų V. D., A. M., E. K., I. N. parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes tokių aplinkybių byloje nustatyta nebuvo, jie parodymus davė, prisiekę bei įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Nukentėjusiųjų ir Å¡ių liudytojų parodymus dėl E. D. padarytų sužalojimų patvirtina byloje esančios aukščiau paminėtos specialisto iÅ¡vados.

Patys kaltinamieji patvirtino, kad vyko muÅ¡tynės, kad buvo „minia“ žmonių, kad E. D. buvo toje „minioje“, kad matė, kaip E. D. buvo muÅ¡amas, tik nurodė, kad tai darė ne jie, o kas mušė, nematė. Visi bylos įrodymų tyrimo metu apklausti proceso dalyviai nurodė, jog matė tiesiogiai, ar vėliau sužinojo, kad tÄ patį vakarÄ , tų pačių muÅ¡tynių metu buvo sužalotas Å¡ioje byloje kaltinamasis P. G., tačiau Å¡is klausimas Å¡ioje byloje neaptariamas, kadangi dėl P. G., kaip nukentėjusiojo, sužalojimo kitoje byloje yra priimtas 2013 m. gegužės 22 d.

Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis kaltinamojo E. D. atžvilgiu.                                        B a u s m ė s  s k y r i m a s Kaltinamųjų T. G., P. G., J. N., J. N. ir M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje, jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir bausmių skyrimo ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje, bei nepilnamečiams, numatytais Lietuvos Respublikos BK 80-93 straipsniuose.Kaltinamasis T.

G. teisiamas pirmÄ kartÄ (2 t., 191 b. l.), nebaustas administracine tvarka (2 t., 196 b. l.), padarė vienÄ apysunkį ir vienÄ nesunkų nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 4 d.), mokosi Å iaulių universitete (iÅ¡ jo žodžių), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįraÅ¡ytas (2 t., 186 b. l.), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nesutinka atlyginti vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų padarytos žalos, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusieji praÅ¡o jį nubausti pagal įstatymÄ ir priteisti padarytÄ Å¾alÄ bei patirtas iÅ¡laidas, todėl atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumÄ , kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu ir jis yra baustinas laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymÄ , bausmės dydį skiriant mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis (BK 41, 50, 75 str.).

Kaltinamasis P. G. teisiamas pirmÄ kartÄ (2 t., 192 b. l.), nebaustas administracine tvarka (2 t., 197 b. l.), padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimÄ padarė, bÅ«damas nepilnametis, mokėsi L. gimnazijoje, į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįraÅ¡ytas (2 t., 185 b. l.), du kartus skatintas padėka ir garbės diplomu (5 t., 72, 73 b. l.), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nesutinka atlyginti vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų padarytos žalos, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusieji praÅ¡o jį nubausti pagal įstatymÄ ir priteisti padarytÄ Å¾alÄ bei patirtas iÅ¡laidas, todėl atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, bausmės dydį skiriant mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis (BK 41, 48, 80, 81, 90 str.).

Kaltinamasis J. N. teisiamas pirmÄ kartÄ (2 t., 190 b. l.), nebaustas administracine tvarka (2 t., 195 b. l.), padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimÄ padarė, bÅ«damas nepilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (iÅ¡ jo žodžių), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįraÅ¡ytas (2 t., 187 b. l.), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nesutinka atlyginti vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų padarytos žalos, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusieji praÅ¡o jį nubausti pagal įstatymÄ ir priteisti padarytÄ Å¾alÄ bei patirtas iÅ¡laidas, todėl atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, bausmės dydį skiriant mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis (BK 41, 48, 80, 81, 90 str.).

Kaltinamasis J. N. teisiamas pirmÄ kartÄ (2 t., 189 b. l.), baustas administracine tvarka, bet galiojančių nuobaudų neturi (2 t., 194 b. l.), padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimÄ padarė, bÅ«damas nepilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ jo žodžių), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįraÅ¡ytas (2 t., 185 b. l.), du kartus skatintas padėka ir garbės diplomu (5 t., 83, 84 b. l.), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nesutinka atlyginti vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų padarytos žalos, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusieji praÅ¡o jį nubausti pagal įstatymÄ ir priteisti padarytÄ Å¾alÄ bei patirtas iÅ¡laidas, todėl atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, bausmės dydį skiriant mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis (BK 41, 48, 80, 81, 90 str.).

Kaltinamasis M. B. teisiamas pirmÄ kartÄ (2 t., 188 b. l.), nebaustas administracine tvarka (2 t., 193 b. l.), padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), dirba (iÅ¡ jo žodžių), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįraÅ¡ytas (2 t., 186 b. l.), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nesutinka atlyginti vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų padarytos žalos, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusieji praÅ¡o jį nubausti pagal įstatymÄ ir priteisti padarytÄ Å¾alÄ bei patirtas iÅ¡laidas, todėl atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumÄ , kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, bausmės dydį skiriant mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis (BK 41, 48 str.).

Ž a l o s  a t l y g i n i m a s  i r   k i t i   b y l o s  k l a u s i m a i            Nukentėjusysis E. D. pareiškė 5792,40 eurų (20000,00 Lt) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo su 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimu (1 t., 42-56 b. l.) ir 1405,75 eurų išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti (1 t., 57 b. l., 3 t., 100 b. l., 5 t., 34 b. l.).            Nukentėjusiojo E. D. 5792,40 eurų (20000,00 Lt) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamųjų solidariai, kadangi žala buvo padaryta kaltinamųjų neteisėtais nusikalstamais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Ä®statymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam E. D. dėl kaltinamojo T. G. nusikalstamų veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Nežymų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam E. D. sukėlė visų kaltinamųjų T. G., P. G., J. N., J. N. ir M. B. nusikalstami veiksmai. Nukentėjusysis E. D. dėl padarytų sveikatos sutrikdymų kreipėsi į specialistus ir jam buvo nustatyti sužalojimai ir jų padarymo aplinkybės, iÅ¡ byloje esančių dokumentų (1 t., 36-38 b. l.) matyti, kokie buvo užfiksuoti jam padaryti sužalojimai tuojau po įvykio, kai jis buvo sulaikytas ir uždaromas į areÅ¡tinę, tai yra akivaizdžiai matomi sužalojimai veide, galvoje, ant rankų ir kojų – atvirose vietose (buvo vasaros metas).

Dėl Å¡ių sužalojimų nukentėjusysis patyrė nepatogumus, jautė skausmÄ , negalėjo pilnu pajėgumu dirbti. Taip pat byloje nustatyta, jog visi kaltinamieji yra dar labai jauno amžiaus, mokosi, nedirba, iÅ¡skyrus M. B., kuris yra dirbantis, savo vardu neturi jokio turto ir pajamų. Teismas, įvertinęs Å¡ias pasekmes, kaltinamųjų kaltę, jų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į formuojamÄ teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, tuo labiau, kad jis nėra pagrįstas jokiais kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus pateiktÄ Ä¯ bylÄ civilinį ieÅ¡kinį su prie jo pridėtomis nuotraukomis ir teismo jau paminėtus dokumentus iÅ¡ areÅ¡tinės, todėl nukentėjusiajam E. D. priteistina 1800,00 eurų (kas sudaro 6215,04 Lt) neturtinei žalai atlyginti, o likusi ieÅ¡kinio dalis 3992,40 eurų atmestina (BPK 112 str., 113 str., 115 str.).           Civiliniame ieÅ¡kinyje taip pat praÅ¡oma priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio padavimo teisme iki sprendimo įvykdymo.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, jog palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alių susitarimai. PalÅ«kanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (Lietuvos Respublikos CK 6.261 str.), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę. PalÅ«kanos atlieka kompensacinę funkcijÄ ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ .

Minėtos įstatymo nuostatos reiÅ¡kia, jog prievolė, visų pirma, turi bÅ«ti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikÅ¡ta įvykdymui per nustatytÄ terminÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog tam, kad bÅ«tų galima taikyti Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. (PalÅ«kanos), turi bÅ«ti trys sÄ lygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi bÅ«ti piniginė. Antra, turi bÅ«ti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi bÅ«ti nustatyta, kad palÅ«kanos Å¡iuo atveju nemokamos (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-373/2006, Nr. 2K-234/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, jog pareiga vykdyti teismo nustatytÄ prievolę nuteistiesiems atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010).            Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ir negali bÅ«ti duomenų, jog prievolė dėl žalos atlyginimo yra pateikta vykdyti, nes dar tik sprendžiasi jos buvimo klausimas. Todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ pažeidimÄ .

Ä®statymas nenustato konkretaus termino per kurį turi bÅ«ti savanoriÅ¡kai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , todėl remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d., pateikus teismo nustatytÄ Å¾alos atlyginimo prievolę vykdymui, turi bÅ«ti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriÅ¡kam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma, galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalÄ ir dėl Å¡ios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Tokių duomenų byloje nėra, todėl civilinio ieÅ¡kinio dalis, kuria praÅ¡oma priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio padavimo teisme iki sprendimo įvykdymo, netenkinama.

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, iÅ¡ kaltinamųjų T. G., P. G., J. N., J. N. ir M. B. priteistinos nukentėjusiojo E. D. turėtos 1405,75 eurų advokato atstovavimo iÅ¡laidos.            Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena (CD kompaktinė plokÅ¡telė) su telefoninio skambučio Bendruoju pagalbos telefonu įraÅ¡u Nr.112, saugoma prie bylos, paliktina saugoti prie bylos per visÄ jos saugojimo laikÄ .

          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas  nusprendžia: T. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡tu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 7 punkto ir 8 punkto taisyklėmis, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis, neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. P. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visÄ bausmės atlikimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val.J.

N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visÄ bausmės atlikimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val.J.

N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visÄ bausmės atlikimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val.M.

B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visÄ bausmės atlikimo laikÄ neiÅ¡eiti iÅ¡ namų nuo 23 val. iki 6 val.

Priteisti solidariai iÅ¡ nuteistųjų T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 1800,00 (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus) eurų nukentėjusiajam E. D..           Nukentėjusiojo E. D. civilinio ieÅ¡kinio dalį dėl 3992,40 eurų (trijų tÅ«kstančių devynių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt dviejų eurų 40 centų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų procesinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo įvykdymo atmesti.

           Priteisti iÅ¡ nuteistųjų T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kiekvieno po 281,15 eurų (du Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ ir 15 centų) advokato atstovavimo iÅ¡laidų nukentėjusiajam E. D., iÅ¡ viso 1405,75 eurų (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus penkis eurus ir 75 centus).

           Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmenÄ (CD kompaktinę plokÅ¡telę), saugomÄ prie bylos palikti saugojimui prie bylos per visÄ jos saugojimo laikÄ .            Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                      Rima Razumienė