Legislator Case Law & Legislation
fe4b4b68-33c9-4e0a-9434-5fe55fbeec3b AI generated

fe4b4b68-33c9-4e0a-9434-5fe55fbeec3b · Kauno apygardos teismas

Case Number fe4b4b68-33c9-4e0a-9434-5fe55fbeec3b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

B., jo gynėjui advokatui Antanui MarkÅ«nui,                                            teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno m. apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. IÅ¡ V.

Legislator headnote

AI generated

fe4b4b68-33c9-4e0a-9434-5fe55fbeec3b · Kauno apygardos teismas: kaltės. Kelių eismo taisyklių 106 punktas įpareigoja, kad prieÅ¡ persirikiuodamas, prieÅ¡ sukdamas į kairę ar kitaip keisdamas vairavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Nuteitasis V. B. šį reikalavimÄ pažeidė. Bylos duomenimis neginčitinai nustatyta, kad persirikiuodamas į kitÄ eismo juostÄ , nuteistasis neįsitikino, kad ji yra laisva, ja važiuoti bus saugu ir kad tai nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėjas Alvydas Rimkevičius Baudž Teisėjas Alvydas Rimkevičius                                        Baudž. byla Nr. 1A- 391-60/11Pranešėja Emilija Akelienė                                                  (Proceso Nr. 1-20-1-00013-2010-1)                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2011 m. birželio 14 d.                                                                          Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Emilijos Akelienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nuteistajam V.

B., jo gynėjui advokatui Antanui MarkÅ«nui,                                            teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno m. apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. IÅ¡ V.

B. priteista nukentėjusiajam R. M. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam T. G.- 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ n u s t a t ė :              V. B. nuteistas už tai, kad 2010-01-07 apie 10.45 val. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) g. link Vytauto pr. ties namu Nr. 33 pažeidė Kelių eismo taisyklių 106 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas paskui priekyje, ta pačia kryptimi, toje pačioje eismo juostoje važiuojantį automobilį ir manevruodamas savo krypties pirmoje eismo juostoje link deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, neįsitikino, kad tai bus saugu, kad automobilio judėjimui reikalinga kelio atkarpa bus laisva ir nekils pavojaus kitiems eismo dalyviams, dėl ko parbloÅ¡kė ir sužalojo važiuojamojoje dalyje dirbusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus R.

M. ir T. G., kuriems padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .              Apeliaciniu skundu nuteistasis V. B. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad inkriminuojamos veikos nepadarė, nes eismo įvykis, kurio metu buvo sužaloti gatvės važiuojamoje dalyje dirbę darbininkai, įvyko dėl pačių nukentėjusiųjų kaltės, nukentėjusieji į gatvės važiuojamÄ jÄ dalį išėjo staiga, dirbo be įspėjamųjų ženklų.

Skundo autoriaus teigimu Å¡ias aplinkybes teisme patvirtino liudytoja R. B., tačiau teismas jos parodymų tinkamai neįvertino, o rėmėsi nemotyvuota ir neiÅ¡samia specialisto iÅ¡vada.              Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, net ir pripažindamas jį kaltu, turėjo įvertinti didelį nukentėjusiųjų neatsargumÄ , nes , esant sudėtingoms eismo sÄ lygoms, slidžiai kelio dangai, vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų staiga išėjus į važiuojamÄ jÄ kelio dalį, susidÅ«rimo nebuvo galima iÅ¡vengti. Be to, apelianto nuomone, jam paskirta per griežta bausmė, per didelė bauda, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę vienerius metus, neatsižvelgė į tai, kad teisė vairuoti jam reikalinga tiesioginiame darbe, darbo praradimas turėtų neigiamos įtakos jo turtinei padėčiai.

Apeliantas taip pat teigia, kad iÅ¡ jo nukentėjusiesiems nepagrįstai priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai, nes žalÄ nukentėjusiesiems atlygino draudikas.              Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas skundÄ palaikė, prokurorė prašė skundÄ atmesti.              Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.              Dėl nuteistojo kaltės             Pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos duomenis, teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo V.

B. kaltės. Kelių eismo taisyklių 106 punktas įpareigoja, kad prieÅ¡ persirikiuodamas, prieÅ¡ sukdamas į kairę ar kitaip keisdamas vairavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Nuteitasis V. B. šį reikalavimÄ pažeidė. Bylos duomenimis neginčitinai nustatyta, kad persirikiuodamas į kitÄ eismo juostÄ , nuteistasis neįsitikino, kad ji yra laisva, ja važiuoti bus saugu ir kad tai nekels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

BÅ«tent tokias iÅ¡vadas galima daryti ne tik iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumos, bet ir iÅ¡ paties nuteistojo parodymų, iÅ¡ kurių seka, kad esant sudėtingoms eismo sÄ lygoms ir transporto priemonėms judant tik viena (antrÄ ja) eismo juosta, pamatęs nuo stotelės pirmoje eismo juostoje nuvažiuojantį autobusÄ , jis tik pamanė, bet nebuvo įsitikinęs, kad Å¡i eismo juosta tapo laisva. IÅ¡ tikrųjų juosta ir nebuvo laisva, nes joje dirbo UAB “(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, stovėjo bendrovės autobusiukas, iÅ¡ kurio iÅ¡lipinėjo kiti darbuotojai.

Nuteistasis taip pat pripažino, kad pastebėjęs kliÅ«tį, jis nesugebėjo sustabdyti transporto priemonės, nes automobilis slydo. Tai taip pat patvirtina, kad nuteistais, vairuodamas transporto priemonę, persirikiuodamas į kitÄ eismo juostÄ , neįsitikino, kad tai galės padaryti saugiai. Nuteistojo argumentas, kad nukentėjusieji, atlikdami gatvėje darbus, turėjo pastatyti įspėjamuosius ženklus, taip pat yra nepagrįstas. Kelių eismo taisyklių 3 punktas, iÅ¡aiÅ¡kinantis taisyklėse naudojamas sÄ vokas, nustato, kad kelyje dirbantis asmuo yra asmuo, taisantis ar prižiÅ«rintis keliÄ , technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismÄ , Å¡alinantis nuo kelio ar aptveriantis priverstinai sustojusiÄ transporto priemonę ar kitokiÄ kliÅ«tį, likviduojantis eismo įvykio ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius, atliekantis kitus gelbėjimo darbus, teikiantis medicinos pagalbÄ kelyje esančiam eismo įvykyje nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba.

Kelyje (gatvėje) dirbantys asmenys privalo vilkėti ryÅ¡kiaspalvius darbo drabužius, įspėjamÄ sias liemenes arba uniformas. Nukentėjusieji R. M. ir T. G. dirbo kelyje, jie vilkėjo ryÅ¡kiaspalvius drabužius, tai pripažino ir nuteistasis, kitų reikalavimų kelyje dirbantiems asmenims Kelių eismo taisyklės nenumato.              Kad nuteistasis eismo įvykio metu automobilį vairavo nesaugiai, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus, objektyviai patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. -1408-(10), iÅ¡ kurios seka, kad bÅ«tent nuteistojo veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiu eismo įvykiu.

Ši specialisto išvada duota įvertinus objektyviai nustatytas aplinkybes, abejoti ja nėra pagrindo.              Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos R. B. parodymais, nuosprendyje teismas nurodė, kodėl šiais parodymais nesivadovauja.              Nuteistojo kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.              Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės             Nuteistajam V.

B. paskirta viena Å¡velniausių įstatymo sankcijoje numatytų bausmių rūšių- bauda, Å¡velnesnė bausmės rūšis, numatyta sankcijoje, yra tik teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, tačiau Å¡i bausmė paprastai skiriama vairuotojams- profesionalams. Už neatsargų nusikaltimÄ gali bÅ«ti paskirta iki 75 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas), nuteistajam V. B. paskirta bauda nesiekia Å¡ios bausmės vidurkio. Nuteistajam paskirta bausmė nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiÅ¡kiai per griežta             Kadangi nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise- teise vairuoti kelių transporto priemonę- teismas, sutinkamai su Baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, gali uždrausti tokia teise naudotis.

Uždrausdamas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, teismas tokiÄ savo iÅ¡vadÄ argumentuotai pagrindė. Teismas pagrįstai atsižvelgė į pažeidimo pobÅ«dį, o bÅ«tent, į tai, kad KET nuteistasis pažeidė Å¡iurkščiai, kad dėl to buvo sužaloti du asmenys, į nuteistojo bendrÄ požiÅ«rį į KET laikymÄ si, dėl ko jis buvo praeityje baustas eilę kartų, o taip pat į nuteistojo elgesį po eismo įvykio, dėl kurio jis nesigaili, neigia savo kaltę. Tai, kad praradęs teisę vairuoti kelių transporto priemonę nuteitasis patirs nepatogumų, susijusių su savo darbu ar gyvenimo bÅ«du, yra neigiama nusikalstamos veikos pasekmė jÄ padariusiam asmeniui.

             Dėl civilinio ieÅ¡kinio              Pirmosios instancijos teismas civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡sprendė teisingai. Nuteistasis V. B. įvykio metu vairavo R. B. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Civilinio kodekso 6.987 straipsnis nustato, jog, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas įsipareigoja už sutartyje numatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui įstatyme arba draudimo sutartyje nustatytÄ iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Kokia apimtimi ir kokio dydžio iÅ¡mokÄ dėl draudiminio įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos moka draudikas, nustato LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau Ä®statymas) bei 2008-02-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklės (toliau- Taisyklės). Ä®statymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio negali virÅ¡yti 2 500 000 eurų, tame tarpe 2500 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Å i įstatymo nuostata nereiÅ¡kia, kad draudikas tokiÄ sumÄ privalo iÅ¡mokėti visais atvejais. Konkrečių iÅ¡mokėtinų sumų dydį nustato Taisyklės, jų 12 ir 12.1. punktai numato, kad atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį, privalo vadovautis dokumentais apie laikinojo nedarbingumo dėl sužalojimo trukmę, už kiekvienÄ nedarbingumo dienÄ iÅ¡mokėdamas po 20 Lt. Draudikas yra atlyginęs nukentėjusiajam R. M. 267,12 Lt turtinę ir 3560 Lt neturtinę žalÄ , T.

G.- 500 Lt neturtinę žalÄ . Teismo priteistÄ neturtinės žalos dalį, kurios neatlygino draudikas, turi atlyginti apdraustasis, tokia nuostata iÅ¡plaukia iÅ¡ Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies, taip yra formuojama ir teismų praktika. Priteisdamas iÅ¡ nuteistojo civilinius ieÅ¡kinius nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į konkrečiai kiekvienam nukentėjusiajam padarytų sveikatos sutrikdymų laipsnį, Å¡ių sužalojimų pasekmes, į nuteistojo kaltės formÄ ir jo turtinę padėtį.

Toks neturtinės žalos dydžio klausimo iÅ¡sprendimas atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                  Emilija Akelienė Teisėjai:                                                                                       Kęstutis Dargužis                                                                                                      Svetlana Jurgaitienė