2022-05-05 Nr. AB-11038-4-49-3-00093-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2408-602/2022

Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00093-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete A. L. N. prisistačiusiam asmeniui, jos atstovei advokatei Audrai Lukaševičiūtei Krantz,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Janinai Brovko,

vertėjai Ilmai Zarembienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliete A. L. N. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliete A. L. N. prisistačiusio asmens sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir sulaikyti (duomenys neskelbtini) piliete prisistatantį asmenį A. L. N. (toliau – ir Užsienietė) Centre iki 2022 m. rugsėjo 2 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2. VSAT teikime nurodė, kad 2022 m. kovo 2 d. apie 16:50 val. Centro pareigūnas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1, 2 ir 5 punktais, 5 dalies 10 punktu, bei 114 straipsnio 1 dalimi, 14017 straipsniu, sulaikė Užsienietį, ne ilgiau kaip 48 valandoms.

3. Centras taip pat nurodė, kad 2022 m. kovo 1 d. nuo 23.00 val. Užsienietė dalyvavo riaušėse, kurių metu maištaujant moterims D sektoriuje, prie vartų 20 moterų kėlė neramumus, mėtė daiktus ir maistą į pareigūnus, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais ir gestais, tampė šiukšlių konteinerius, rodė nuogus sėdmenis ir krūtines, metaliniais dviaukščių lovų jungiamaisiais strypais grasino pareigūnams fiziniu susidorojimu, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų. Prie jų prisidėjo B sektoriaus vyrai, kurie nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, išlaužė skiriamąsias pertvaras tarp C ir B sektorių, moterų grupė perėjo į B sektorių, prie jų prisidėjo ir vyrai, kurie nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų tarp keliančių neramumus buvo ir Užsienietė.

4. Centras paaiškino, kad aiškinantis Užsienietės teisinę padėtį nustatyta, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėn., neturėdama jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pareiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei pagal Įstatymo 5 straipsnio 6–8 dalis buvo laikinai apgyvendinta Centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), išnagrinėjęs Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį skubos tvarka, 2021 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsienietė minėtą sprendimą apskundė.

5. VSAT teigimu, Departamentas 2022 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties ir apgyvendino Užsienietę nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

6. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, kirto valstybės sieną, dėl nepasitenkinimo gyvenamosiomis sąlygomis kėlė riaušes, VSAT įsitikinimu, yra didelė tikimybė, kad turėdama laisvą judėjimo galimybę ji bandys neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Centras darė išvadą, kad Užsienietė yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos apgyvendinimo VSAT tvarkos, todėl tikėtina, kad siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties.

7. VSAT vertinimu, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietei piktybiškai nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, Departamento sprendimo vykdymas įmanomas tik ją sulaikius. Atsižvelgus į tai, kad Užsienietė turi prieglobsčio prašytojos statusą, taip pat į tai, kad ji nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, jos asmens tapatybė nėra nustatyta, taip pat atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose, prašo pripažinti ją keliančia grėsmę viešajai tvarkai ir sulaikyti VSAT Centre iki 2022 m. rugsėjo 2 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

8. Užsienietė teismo posėdyje nurodė, kad nedalyvavo riaušėse ir nesutinka su teikimu. Ji tuo metu sirgo ir kreipėsi į gydytoją, naudoja vaistus. Užsienietės atstovas advokatas teismo posėdyje prašė teikimą atmesti, nurodė, kad negalima griežtinti Užsienietės buvimo teisinio rėžimo. Atstovo manymu, šiuo metu taikomos priemonės yra pakankamos – pabėgti iš Centro nėra galimybės. Atstovas taip pat prašė atsižvelgti į Užsienietės psichologinę būklę.

9. Centro atstovė teismo posėdyje teikimą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais, papildomai paaiškindama, kad vaizdo įrašų pateikti negali, be to, juos riboja 48 val. sulaikymo terminas.

II. 10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. kovo 4 d. sprendimu Centro teikimą tenkino – pripažino Užsienietę keliančiu grėsmę viešajai tvarkai asmeniu bei sulaikė ją Centre iki 2022 m. rugsėjo 2 d. 16:50 val., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

11. Teismas nustatė, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėn., neturėdama jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pareiškė norą prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei buvo laikinai apgyvendinta VSAT, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Departamentas 2021 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą nesuteikti Užsienietei prieglobsčio ir išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsienietė šį sprendimą apskundė. Prieglobsčio procedūra nėra baigta, Užsienietė turi prieglobsčio prašytojos statusą. Be to, Užsienietė 2022 m. kovo 1 d. nuo 23:00 val. dalyvavo riaušėse, dėl ko 2022 m. kovo 2 d. apie 16:50 val. buvo sulaikyta ne ilgiau kaip 48 valandoms.

12. Teismas konstatavo, kad Užsienietė, būdama Lietuvos Respublikoje, nesant priimtam galutiniam sprendimui jos prieglobsčio byloje, dėl nepasitenkinimo gyvenamosiomis sąlygomis sukėlė ir dalyvavo riaušėse, nebendradarbiavo su pareigūnais, todėl siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Aptartos aplinkybės sudarė teismui pagrindą pripažinti, kad šiuo atveju yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose, 5 dalies 10 punkte įtvirtintas užsieniečio sulaikymo pagrindas.

13. Teismas pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos įstatymai (be kita ko, Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas) draudžia gadinti svetimą turtą. Iš pateiktos medžiagos matoma, kad užsieniečiai sulaužė C ir B sektorių skiriamąsias pertvaras. Tokie veiksmai, teismo įsitikinimu, akivaizdžiai gali būti vertinami, kaip įstatymų nesilaikymas. Riaušių kėlimas kelia grėsmę ne tik teritorijos viduje, bet ir už jos ribų. Teritorija nėra izoliuota nepermatoma aukšta tvora, todėl riaušės gali būti matomos ir už jos ribų – tai gali kelti baimę, nesaugumo jausmą visuomenei. Kaip matoma iš teikimo, užsieniečiai grasino išeiti į laisvę, kas taip pat kelia grėsmę visuomenei. Teismas pažymėjo, kad į riaušių vietą buvo atvykę ne tik toje teritorijoje dirbantys VSAT pareigūnai, tačiau ir policijos pareigūnai.

III. 14. Užsienietė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pritaikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę — apgyvendinti Užsienietę VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Užsienietė apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Užsienietei šiuo metu skirta judėjimo laisvės apribojimo priemonė yra neproporcinga keliamiems tikslams ir iš esmės pažeidžia žmogaus teises.

15.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

15.3. Pirmosios instancijos teismas turėjo netaikyti laisvės apribojimo priemonės, kuri yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę. Manytina, kad alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų, o sulaikymo pratęsimas, kuris yra kraštutinė priemonė, nebuvo proporcingas Užsienietės padarytam nusižengimui, dėl kurio ji labai gailisi.

15.4. Skundžiamame sprendime teismo keliamo tikslo galima pasiekti pritaikant Užsienietei Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taikant šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu ji būtų aprūpinta gyvenamąja vieta, būtų sudarytos sąlygos jai minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nebūtų varžoma Užsienietės laisvė. Tokiu būdu judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis Užsienietės interesus.

15.5. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek VSAT ir Departamento, tiek Užsienietės interesus naudotis asmens laisve. Užsienietei pritaikyta priemonė nėra būtina, objektyviai reikalinga jos buvimui Lietuvos Respublikoje, o sprendimų vykdymui užtikrinti visiškai pakanka apgyvendinti ją VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

17. Centras nurodo, jog Užsienietė į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, veikdama asmenų grupėje, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, teikė melagingus duomenis apie savo amžių. Centro vertinimu, nėra pagrindo abejoti byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl Centre kilusių riaušių įrodomąja verte.

18. Centro vertinimu, sulaikymas Užsienietei yra proporcinga priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo atveju, Centro įsitikinimu, nebus užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsienietei skirtas sulaikymas, pagrįstumas ir teisėtumas.

20. Centras teikimą grindė tuo, kad Užsienietė į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai kirtusi valstybės sieną, neturėjo dokumentų, kurie patvirtintų jos asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje. Be to, Užsienietė dalyvavo Centre 2022 m. kovo 1 d. kilusiuose neramumuose.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

22. Įstatymo 1407 straipsnyje nurodyta, kad, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

23. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktu yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio, konstatuotina, jog nagrinėjamam ginčui taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.

24. Iš bylos medžiagos matyti, jog Departamentas 2021 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31427, kuriuo nuspręsta nesuteikti Užsienietei prieglobsčio, išsiųsti ją į Kongo Demokratinę Respubliką, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, įvesti perspėjimą į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams. Užsienietė su minėtu sprendimu nesutiko ir apskundė jį nustatyta neteismine prieglobsčio sprendimų nagrinėjimo tvarka. Skundą nagrinėjusi Departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 6K-1211 ankstesnį Departamento sprendimą (Nr. 21S31427) panaikino. Duomenų, jog būtų priimtas naujas sprendimas dėl Užsienietės statuso, byloje nėra, todėl konstatuotina, jog ji turi prieglobsčio prašytojo statusą.

25. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindus, be kita ko, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, reglamentuoja Įstatymo 14017 straipsnis, kuriame nurodyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais (1 p.) arba kai jis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną (2 p.).

26. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino, be kita ko, konstatavęs, kad dėl nepasitenkinimo gyvenamosiomis sąlygomis Užsienietė sukėlė ir dalyvavo riaušėse, nebendradarbiavo su pareigūnais, todėl siekdama išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad Užsienietės atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 5 punktuose, 5 dalies 10 punkte įtvirtintas užsieniečio sulaikymo pagrindas.

27. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymą reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis (Įstatymo 14019 straipsnis ekstremalios situacijos dėl masinio migrantų antplūdžio metu). Aptariamo straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pažymėtina, jog pagal administracinių bylų praktiką Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1943-502/2022). Aptariamo straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.).

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl bylos medžiagoje esančio Centro apsaugos skyriaus specialistės A. M. 2022 m. kovo 2 d. tarnybinio pranešimo 13KMURC-633 „Dėl neramumų Medininkų užsieniečių registracijos centre“, pabrėžia, jog iš jo galima tik daryti prielaidą, kad Užsienietė gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, atsižvelgus į tai, jog ji galimai dalyvavo riaušėse – pati Užsienietė net nėra apklausta dėl galimo dalyvavimo Centre vykusiose riaušėse, taip pat pažymėtina, kad, išskyrus minėtą tarnybinį pranešimą, Centras nepateikė jokių įrodymų dėl Užsienietės dalyvavimo riaušėse. Atsižvelgus į tai, kad pateikti duomenys yra pakankami spręsti tik apie potencialią grėsmę viešajai tvarkai, teisėjų kolegija nevertina Užsienietės dalyvavimo riaušėse fakto, kaip tinkamai nepagrįsto įrodymais. Be to, byloje nėra duomenų, kad kompetentingos institucijos (Policijos departamentas, Valstybės saugumo departamentas) būtų konstatavusios Užsienietės keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

29. Centras taip pat nurodė, jog Užsienietė teikė neteisingus savo asmens duomenis, t. y. nurodė esanti nepilnametė, nors vėliau padaryta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto dr. G. K. išvada Nr. MK-O 190/2021 (01) parodė, jog Užsieniečio amžius yra tarp 19 ir 23 metų. Teisėjų kolegija tokį Užsienietės elgesį (žinomai melagingų duomenų apie savo amžių teikimas kompetentingoms institucijoms) vertina kaip nebendradarbiavimą su valstybės institucijomis.

30. Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartį byloje Nr. A‑3709‑502/2021).

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte (siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę); 2 punkte (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos). Taip pat šios nutarties 25 punkte aptarta aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą Užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.). Pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, taip pat nustatė pagrindą, nustatytą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte, t. y. prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos vertinimą, nurodytą šios nutarties 24 punkte, konstatuotina, jog šis pagrindas byloje nenustatytinas.

32. Spręsdama dėl galimybės Užsienietei taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1107-552/2022). Be to, šiuo aspektu pabrėžtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

33. Atsižvelgus į aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, taip pat siekiant tinkamos pusiausvyros tarp Užsienietės interesų ir Įstatymo tikslų, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Užsienietės laisvės suvaržyti maksimaliai, t. y. ją sulaikyti. Įstatymo tikslai (priimti sprendimus dėl Užsieniečio teisinės padėties ir juos įvykdyti) gali būti pasiekti pritaikant ir švelnesnę Įstatyme nustatytą judėjimo ribojimo priemonę – alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietės atžvilgiu yra priimtas 2022 m. sausio 31 d. Departamento sprendimas įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti užsienietį nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, nagrinėjamu atveju netikslinga Užsienietės atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, kuri pagal savo turinį ir taikymo tikslą yra analogiška priemonei, kuri jau yra pritaikyta Užsienietei administraciniu sprendimu.

34. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Užsienietės apeliacinis skundas tenkintinas – pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, atmetant teikimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

(duomenys neskelbtini) piliete A. L. N. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan