fe47b337-fd6a-4e59-b74d-b4fd76cd5c15 · Vilniaus apygardos teismas

IeÅ¡kovas Roman Jankovič kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) pirmininkas Ričardas Piličiauskas, susipažinęs su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teCivilinė byla Nr. 2S-1990-781/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19274-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ratė Varanauskaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo R.

J. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinį dėl teismo neteisėtų veiksmų ir atsakovų veikimo ir neveikimo, turtinės žalos atlyginimo, pareikÅ¡to atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Prezidentei D. G., Teisėjų tarybai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, priėmimo klausimÄ , ir n u s t a t ė :                                                         I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovas R. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) pirmininkas R. P., susipažinęs su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal ieÅ¡kovo skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakė 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi priimti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo ir grÄ Å¾ino jį apeliantui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko padėjėjas parengė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ procesinį dokumentÄ , kurio nepatikrinęs pasirašė LVAT pirmininkas R. P., kuris padarė LR Teismų įstatyme 83 str. 2 d. 1 p., Teisėjų etikos kodekse 6 str. 3, 5 p., 14 str. 1, 2 p., 15 str. 1, 2, 3 p., pažeidimus. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko padėjėjas yra valstybės tarnautojas ir pagal Teisėjo padėjėjo pareigybės apraÅ¡ymo 8 p. yra tiesiogiai pavaldus teismo pirmininkui ir dėl tarnybos nuobaudos skyrimo klausimo ir atleidimo iÅ¡ pareigų turi spręsti pagal kompetencijÄ teismo pirmininkas.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 28 str., valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. IeÅ¡kovas kreipėsi su praÅ¡ymais pagal kompetencijÄ dėl drausmės bylos iÅ¡kėlimo ir atleidimo iÅ¡ pareigų į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Teisėjų tarybÄ , Teisėjų etikos ir drausmės komisijÄ LVAT pirmininkui R. P., tačiau atsakymo iki Å¡iol negavo. IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę, Teisėjų tarybÄ , Teisėjų etikos ir drausmės komisijÄ iÅ¡nagrinėti pagal kompetencijÄ praÅ¡ymus atsakovams ir atleisti iÅ¡ pareigų LVAT pirmininkÄ R.

P..II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė priimti R. J. ieškinį dėl teismo neteisėtų veiksmų ir atsakovų veikimo ir neveikimo, turtinės žalos atlyginimo, pareikšto atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Prezidentei D. G., Teisėjų tarybai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.Teismas atsisakė priimti ieškinį vadovaudamasis CPK 137 str. 2 d. 2 p., nurodydamas, jog ieškinys neteismingas tam teismui.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 str. numatyta, kad apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukÅ¡tinimo, perkėlimo ar atleidimo iÅ¡ pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija, t. y. Teisėjų taryba. Teisėjų tarybos sprendimai gali bÅ«ti skundžiami Vilniaus apygardos teismui (CPK 28 str. 4 d.). Taip pat, teismo nuomone, Respublikos Prezidentas veikia vienasmeniÅ¡kai ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, todėl teismas negali įpareigoti Prezidentės iÅ¡ pareigų atleisti teisėjÄ .

Taip pat teismas negali įpareigoti Respublikos Prezidentės, Teisėjų tarybos ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos peržiÅ«rėti ieÅ¡kovo praÅ¡ymus, nes praÅ¡ymai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka ir institucijų įpareigojimas iÅ¡nagrinėti praÅ¡ymus nėra Vilniaus miesto apylinkės teismo kompetencijoje. Teismas konstatavo, kad R. J. ieÅ¡kinys yra neteismingas Vilniaus apylinkės teismui, todėl jį atsisakė priimti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį ir perduoti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

Pažymėjo, kad Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti. Apeliantas gausiai cituoja Konstitucinio teismo, Aukščiausiojo teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , susijusiÄ su pagrindiniais teisinės valstybės principais. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, kad ginčo objektu administraciniuose teismuose negali bÅ«ti praÅ¡ymų, kuriais praÅ¡oma siÅ«lyti iÅ¡kelti teisėjams drausmės bylas, nagrinėjimas bei skundų dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklos nagrinėjimas.

Å i teismo praktika grindžiama įstatymų leidėjo nustatyta bendrÄ ja teisės kreiptis į teismÄ taisykle, pagal kuriÄ administraciniuose teismuose paprastai nagrinėjami tik suinteresuotų asmenų kreipimaisi dėl jiems teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų. Apeliantas nurodė, kad reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme, bÅ«tina derinti teisminės gynybos prieinamumo ir proceso dispozityvumo principus, t. y. privalu nurodyti ne tik ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , bet ir suformuluoti teismui aiÅ¡kų ir konkretų praÅ¡ymÄ , kaip turėtų bÅ«ti apgintos besikreipiančioj suinteresuoto asmens supratimu ir požiÅ«riu jo pažeistos teisės. Pažymėjo, kad teismas privalo, jeigu ieÅ¡kinys netinkamai suformuluotas nustatyti trÅ«kumus Å¡alinti nutartimi, o ne atsisakyti priimti ieÅ¡kinį, todėl Å¡iuo atveju teismas neteisėtai ir nepagrįstai skundžiama nutartimi iÅ¡ esmės nenustatė termino ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.

Nurodė, kad Teismų įstatymo 84 str. 4 d. numato, jog siÅ«lyti iÅ¡kelti drausmės bylÄ turi teisę Teisėjų Taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukÅ¡tesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie Å¡io įstatymo 83 str. 2 d. numatytÄ nusižengimÄ . Turintis teisę siÅ«lyti iÅ¡kelti drausmės bylÄ subjektas motyvuotÄ teikimÄ dėl drausmės bylos teisėjui iÅ¡kėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

Apeliantas teigia, kad jis, kaip asmuo, kuriam tapo žinomas nusižengimas, kreipėsi į LR PrezidentÄ su praÅ¡ymu. Mano, kad ginčas turėtų bÅ«ti nagrinėjamas civilinėje byloje dėl Prezidento dekreto teisėtumo ir pagrįstumo ar veikimo ir neveikimo kartu su Teisėjų etikos ir drausmės komisijos ir Teisėjų tarybos veikimo ir neveikimo, kadangi pirminis ginčas yra dėl turtinės žalos ir jeigu ieÅ¡kinio suma nevirÅ¡ija nustatytÄ CPK 27 str. 1 p., ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas apylinkės teisme.

Apeliantas cituoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos žmogaus teisių teismo sprendimus ir nurodo, kad sprendžiant ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į tarptautines ir nacionalines teisės normas bei principus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d., 338 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.Byloje spręstinas klausimas, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovo R. J. ieÅ¡kinį, laikytina pagrįsta ir teisėta. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę, Teisėjų tarybÄ , Teisėjų etikos ir drausmės komisijÄ iÅ¡nagrinėti pagal kompetencijÄ praÅ¡ymus atsakovams ir atleisti iÅ¡ pareigų LVAT pirmininkÄ R.

P.. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutarties turinio, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kinys neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).Pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo bÅ«tų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų keliÄ asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismÄ .

Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiÅ¡kia, kad kiekvieno kreipimosi į teismÄ atveju turi bÅ«ti pradėtas teismo procesas. IeÅ¡kinys bus priimtas ir civilinė byla iÅ¡kelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismÄ tvarkos. Civilinis procesas pagrįstas Å¡alių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia.

Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas.

Taigi, ieÅ¡kinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieÅ¡kovo iÅ¡imtinė teisė. Tačiau Å¡iÄ teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ gali bÅ«ti iÅ¡kelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismÄ teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali bÅ«ti iÅ¡kelta, o iÅ¡kelta byla turi bÅ«ti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.).

Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieÅ¡kovas nesilaikė teisės kreiptis į teismÄ tinkamo realizavimo sÄ lygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies punktuose įtvirtintas pagrindas, teismas ieÅ¡kinį turi atsisakyti priimti. Kitais atvejais, kai ieÅ¡kinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115, 138 str.).             Taigi, visų pirma, teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi vadovautis CPK 137 str., kurio 2 dalyje numatyti atvejai, kada teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kinys nėra teismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iÅ¡ pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybÄ . Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad CPK 137 str. 2 d. 1 p. numatytas atvejis, kuomet teismas atsisako ieÅ¡kinį priimti, yra negalimumas ginÄÄ nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka, t. y. kai ginčas pagal pateiktÄ ieÅ¡kinį nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Vertinant, ar yra pagrindas atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (ieÅ¡kinio reikalavimÄ ) kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) reikia atskleisti santykį tarp Å¡ių atsisakymo priimti ieÅ¡kinį pagrindų bei svarbu teisingai nustatyti, ar ginčas yra kilęs dėl teisės, ar jis priskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ar nėra kitų procesinių kliūčių, dėl kurių teismas turėtų atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.Pažymėtina kad apeliantas kreipdamasis į teismÄ ieÅ¡kinį pavadino „dėl teismo neteisėtų veiksmų ir atsakovų veikimo ir neveikimo ir turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo“, tačiau ieÅ¡kinio pavadinimas neatitinka paties ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo, kadangi apeliantas teismo prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę, Teisėjų tarybÄ , Teisėjų etikos ir drausmės komisijÄ iÅ¡nagrinėti pagal kompetencijÄ praÅ¡ymus atsakovams ir atleisti iÅ¡ pareigų LVAT pirmininkÄ R.

P.. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 str. numatyta, kad apylinkių, apygardų ir specializuotų teismų teisėjus ir pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas. Pažymėtina, kad Respublikos Prezidentui teisės aktais suteiktais įgaliojimais jis vykdo valstybės valdžiÄ , o bendrosios kompetencijos teismuose ginčo dalyku negali bÅ«ti tokia Respublikos Prezidento veikla, kuria įgyvendinama valstybės valdžia (CPK 1 str.).

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl įpareigojimo atleisti LVAT pirmininkÄ iÅ¡ pareigų nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pažymėtina, kad apeliantas pats nurodė, kad Teismų įstatymo 84 str. 4 d. numato, jog siÅ«lyti iÅ¡kelti drausmės bylÄ turi teisę Teisėjų Taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukÅ¡tesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie Å¡io įstatymo 83 str. 2 d. numatytÄ nusižengimÄ .

Turintis teisę siÅ«lyti iÅ¡kelti drausmės bylÄ subjektas motyvuotÄ teikimÄ dėl drausmės bylos teisėjui iÅ¡kėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Todėl teismas konstatuoja, kad jeigu apeliantas, kaip jis pats teigia, yra asmuo, kuriam tapo žinoma apie Teismų įstatymo 83 str. 2 d. numatytÄ nusižengimÄ , jis gali pateikti teikimÄ dėl teisėjo drausmės bylos iÅ¡kėlimo Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Taigi konstatuotina, kad teismai neturi įgaliojimų atleisti teisėjus iÅ¡ pareigų, o Å¡iai procedÅ«rai nustatyta įstatymų reglamentuota tvarka.CPK 1 straipsnio 1 dalis nustato teismų kompetencijÄ nagrinėjant bylas civilinio proceso nustatyta tvarka:

Å¡is Kodeksas nustato civilinių, darbo, Å¡eimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktÅ«rizavimo, viešųjų pirkimų bylų ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių bei ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo bei vykdymo, praÅ¡ymų dėl užsienio teismų sprendimų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarkÄ , taip pat skundų dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų nagrinėjimo tvarkÄ .

Darbo, Å¡eimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktÅ«rizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal Å¡io Kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Teisės aktai nesuteikia galimybės bendrosios kompetencijos teismui galimybės nagrinėti reikalavimus įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentę, Teisėjų TarybÄ , Teisėjų etikos ir drausmės komisijÄ iÅ¡nagrinėti asmens praÅ¡ymus, todėl ir Å¡ie reikalavimai nenagrinėti teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 d. ).Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi ieÅ¡kinio priėmimo klausimas iÅ¡ esmės buvo iÅ¡spręstas teisingai, Å¡ios nutarties teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį dėl teismo neteisėtų veiksmų ir atsakovų veikimo ir neveikimo, turtinės žalos atlyginimo, pareikÅ¡to atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Prezidentei D.

G., Teisėjų tarybai, Teisėjų etikos ir drausmės komisijai atsisakė priimti klaidingai vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, o ne vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis proceso teisės normų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apimties, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                             JÅ«ratė Varanauskaitė