2025-03-19 Nr. AB-4750-4-16-3-00086-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1703-789/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00086-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei S. K. ir jos atstovei advokatei S. J.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

vertėjui A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietei S. K. taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės pakartotinio svarstymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu (toliau – ir Teikimas), prašydamas palikti nepakeistą Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietei S. K. (toliau – ir Užsienietė) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, įpareigojant neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos be vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 11 d. sprendimu Užsienietei buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT Užsieniečių registracijos centre ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. sausio 9 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. VSAT 2024 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 24S236543 nuspręsta išsiųsti Užsienietę iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teismas 2025 m. sausio 9 d. sprendimu pakeitė Užsienietei taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę kita alternatyvia sulaikymui priemone – apgyvendinant laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2025 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau, kol bus įvykdytas sprendimas dėl Užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietė 2025 m. sausio 27 d. pateikė prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S28387 nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

3. Užsienietė prašė paskirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo laisvės suvaržymų. Paaiškino, kad nenori, jog jos laisvė būtų ribojama, nes norėtų dirbti, mokytis lietuvių kalbos.

II. 4. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. vasario 20 d. sprendimu tenkino Centro Teikimą ir paliko Užsienietei Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimu taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas sprendimas jos prieglobsčio byloje.

5. Teismas nustatė, kad po 2025 m. sausio 9 d. teismo sprendimo priėmimo Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą, kuris priimtas nagrinėti, todėl yra teisinis pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, nes pasikeitė užsieniečio teisinis statusas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 118 str. 1 d., 14021 str. 1 d.). Byloje nesant duomenų, kad yra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, laikoma, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 dalies prasme.

6. Teismo vertinimu, egzistuoja (neišnyko) sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktuose, 2 dalyje, 5 dalies 5, 14 punktuose, nes nėra atskleisti motyvai, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, kurį Užsienietė pateikė, kai buvo priimtas sprendimas išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Yra pakankamas pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, nes Užsienietė jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra anksčiau (Užsienietė, 2023 m. kovo 31 d. gavusi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dėl darbo santykių konkrečioje įmonėje, nesudarė darbo sutarties su šia įmone, nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo padėties, išvyko į kitą Europos Sąjungos valstybę pas giminaičius, 2024 m. spalio 8 d. buvo grąžinta iš Vokietijos Federacinės Respublikos pagal Dublino III reglamentą).

7. Teismas atsižvelgė į tai, kad Užsienietė neturi jokių šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių Lietuvoje, taip pat neturi lėšų pragyvenimui, yra didelė tikimybė, jog, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietė, pasinaudojusi laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis (galbūt į Vokietiją ar Austriją, nes Užsienietė nurodė minėtose šalyse turinti giminaičių), taip pažeisdama tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir tokiu būdu sutrukdys priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jos išsiuntimo vykdymo. Šiuo atveju alternatyvios sulaikymui priemonės, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, taikymas yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad Užsienietė gali pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, sutrukdydama priimti ir vykdyti sprendimą jos prieglobsčio byloje.

8. Užsienietė ir yra pripažinta pažeidžiamu asmeniu, tačiau ji nepagrindė, jog taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – pažeidžia jos teises ar pernelyg suvaržo jos judėjimo laisvę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad judėjimo laisvės apribojimas turėtų neigiamą įtaką Užsienietės sveikatai.

III. 9. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 20 d. sprendimą ir paskirti Užsienietei kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

10.1 Užsienietės asmens tapatybė yra nustatyta. Ji nebuvo pažeidusi paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės ar laikino apgyvendinimo Centre tvarkos. Ji nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui. Taip pat nėra jokių duomenų, kad Užsienietė nebendradarbiautų su valstybės institucijomis. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebuvo neteisėtai išvykusi iš Lietuvos.

10.2 Užsienietė nebuvo neteisėtai išvykusi į kitą ES valstybę. Ji turėjo leidimą gyventi Lietuvoje ir su šiuo dokumentu turėjo teisę vykti į kitas ES valstybes nares. Būdama Vokietijoje, ji paprašė prieglobsčio (nes nežinojo, kad prieglobsčio turi prašyti toje ES valstybėje, kurios leidimą turėjo) ir, pagal Dublino III reglamento procedūras, buvo perduota į Lietuvą, kaip valstybę, kuri atsakinga už prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad Užsienietė jau buvo savavališkai išvykusi iš Lietuvos ir tai yra pagrindas riboti jos judėjimo laisvę, yra nepagrįsta.

10.3 Užsienietė išreiškė tarptautinės apsaugos poreikį daug anksčiau, tai patvirtina, kad ji pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvoje ne todėl, kad galėtų išvengti išsiuntimo.

10.4 Užsienietė yra pažeidžiamas asmuo, todėl griežta laisvės ribojimo priemonė jai gali būti taikyta tik ypatingu atveju. Tokios priemonės taikymas Užsienietei kelia nerimą, stresą ir blogina jos psichologinę būklę.

11. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti jo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

12.1 Užsienietė pateikė prieglobsčio prašymą po to, kai buvo priimtas sprendimas išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašymas pateiktas, siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą išsiųsti į kilmės šalį, nes Užsienietė jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra anksčiau.

12.2 Tikėtina, kad, taikant alternatyvią sulaikymui priemonę be judėjimo laisvės ribojimų, kiltų akivaizdi rizika, jog Užsienietė imsis aktyvių veiksmų savavališkai pasišalinti iš apgyvendinimo vietos (įgyvendins savo tikslą vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką) ir tokiais savo veiksmais sukels ne tik neteisėtos migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalyse, bet Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms nebus sudarytos prielaidos išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus bei priimti sprendimą prieglobsčio byloje ir vykdyti jį.

12.3 Užsienietė 2025 m. sausio 25 d. įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Užsienietei, kaip pažeidžiamam asmeniui, laikino apgyvendinimo vietoje yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos, reikalingos tenkinti jos poreikius. Negalima tvirtinti, kad alternatyvios sulaikymui priemonės, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymas būtų pernelyg ribojantis Užsienietės teises ar būtų neužtikrinami jos, kaip pažeidžiamo asmens, poreikiai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo Užsienietei buvo pratęstas Utenos apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminas iki 2025 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas sprendimas jos prieglobsčio byloje.

14. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

15. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardytos aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

17. Pagal Įstatymo 115 straipsnio (šiuo metu galiojanti redakcija, t. y. 2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija) 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba VSAT; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

18. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad Užsienietė 2025 m. sausio 30 d. buvo įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą.

19. Įstatymo 2 straipsnio 182 dalyje pažeidžiamas asmuo apibrėžiamas kaip asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pvz., nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą). Įstatymo 114 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimų, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, nariai gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Tai reiškia, kad pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų sulaikymo galimybės privalo būti svarstomos tik išimtiniais atvejais.

20. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio 1 dalies k punkte ir 21 straipsnyje pažeidžiami asmenys apibrėžti kaip specialiųjų priėmimo poreikių turintys prašytojai, kuriems reikia specialiųjų garantijų, kad galėtų pasinaudoti teisėmis ir laikytis įpareigojimų, numatytų šioje direktyvoje, ir tokiais asmenimis laikomi nepilnamečiai, nelydimi nepilnamečiai, žmonės su negalia, vyresnio amžiaus žmonės, nėščios moterys, nepilnamečius vaikus turintys vieniši tėvai, prekybos žmonėmis aukos, sunkiai sergantys, psichikos sutrikimų turintys asmenys, taip pat asmenys, kurie patyrė kankinimus, išprievartavimą arba kitokias sunkaus psichologinio, fizinio arba seksualinio smurto formas. Analogiškas pažeidžiamų asmenų sąrašas įtvirtintas ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 3 straipsnio 9 dalyje. Akcentuotina ir tai, kad šių direktyvų nuostatos nedraudžia sulaikyti pažeidžiamus asmenis, tačiau, pagal Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnį bei Grąžinimo direktyvos 16 straipsnio 3 dalį ir 17 straipsnį, yra privaloma įdėmiai atsižvelgti į ypatingą jų padėtį.

21. Priėmimo sąlygų direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nacionalinės valdžios institucijos turi skirti išskirtinį dėmesį sulaikytų prašytojų, kurie yra pažeidžiami asmenys, sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą. Jeigu sulaikomi pažeidžiami asmenys, valstybės narės užtikrina nuolatinę stebėseną ir tinkamą paramą, atsižvelgiant į jų ypatingą padėtį, įskaitant jų sveikatą.

22. Taigi asmenys, priskiriami pažeidžiamų asmenų grupei, gali būti sulaikyti arba jiems gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kuo trumpesnį laiką. Be to, vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys ypač turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5072-520/2018, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5717-492/2018).

23. Nagrinėjamu atveju Užsienietės tapatybė yra nustatyta. Migracijos departamentas priėmė sprendimą nagrinėti Užsienietės prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, tačiau byloje nėra duomenų, kad prieglobsčio prašymas yra išnagrinėtas. Užsienietė įtraukta į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Byloje nėra duomenų apie tai, jog Užsienietė kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, pažeidinėja apgyvendinimo vietoje galiojančias taisykles, nėra duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, jog ji nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsienietės individualias savybes, alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, įpareigojant neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietos be vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, neproporcingai riboja jos judėjimo laisvę, todėl yra pagrindas taikyti Užsienietei jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.; 2024 m. gegužės 30 d. įstatymo Nr. XIV-2673 redakcija, įsigaliojusi 2025 m. sausio 1 d.).

25. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti Užsienietės apeliacinį skundą, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(Duomenys neskelbtini) pilietės S. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti, išdėstant jo rezoliucinę dalį taip:

„Teikimą tenkinti iš dalies.

Taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei S. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki 2025 m. balandžio 9 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas sprendimas jos prieglobsčio byloje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė