2022-01-19 Nr. AB-1722-3-61-3-03416-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-226-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03416-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 24.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sentosa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sentosa“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Sentosa“ (toliau – ir UAB „Sentosa“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) 2020 m. spalio 5 d. raštą Nr. A63-154/20(3.2.1E-AD24) „Dėl lauko kavinės (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Savivaldybę per vieną mėnesį iš naujo įvertinti projektą dėl lauko kavinės, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Bendrovė nuo 2004 metų vykdo viešojo maitinimo veiklą restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Šiltuoju metu laiku šalia restorano būna įrengiama lauko kavinė. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nusprendė naujai projektuoti lauko kavinę, numatant pastatyti medinę pakylą, turėklus, vietoje stacionarių skėčių įrengti markizę. Dėl šių priežasčių buvo kreiptasi į architektą, kuris paruošė lauko kavinės projektą (toliau – ir Projektas). 2020 m. kovo 20 d. Projektas buvo pateiktas vertinti atsakovui. 2020 m. gegužės 29 d. pareiškėjas gavo atsakovo raštą „Dėl lauko kavinės įrengimo projekto (duomenys neskelbtini)“, kuriuo Projektui nebuvo pritarta, pateikiant pastabas. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo pozicija, pateikė Savivaldybei 2020 m. rugpjūčio 3 d. skundą, kuriuo prašė įvertinti pateiktus argumentus ir pakartotinai svarstyti Projekto tvirtinimo/pritarimo klausimą. 2020 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas elektroniniu laišku buvo informuotas, kad priimtos tarpinės išvados, o 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo gautas atsakovo raštas „Dėl lauko kavinės (duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodoma, kad šiuo metu rengiama nauja lauko kavinių derinimo Vilniaus mieste tvarka, todėl nuspręsta atsisakyti lauko kavinių projektų, o prašymų tvarka dėl vietos ir licencijos bus supaprastinta. Atsakovas taip pat nurodė, kad šiuo metu rengiami bendrieji ir specialieji estetiniai reikalavimai lauko kavinėms, kuriais turės vadovautis visos lauko kavinės pagal tai, kurioje Vilniaus dalyje yra išsidėsčiusios. Pareiškėjui pasiūlyta sekti naujienas. Taip pat papildomai nurodyta, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėtas paveldosauginiu ir eismo saugumo požiūriais, o apie pateiktas išvadas jis buvo informuotas 2020 m. rugsėjo 11 d. tarpiniu atsakymu elektroniniu paštu.

3. Pareiškėjas teigė, kad pateiktame atsakyme nėra nurodoma jokia informacija apie tai, kada planuojama patvirtinti naujas taisykles, nuo kada pradės galioti naujos tvarkos. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo metu lauko kavinių įrengimui galioja Prekybos viešose vietose taisyklės, patvirtintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312, kurių 10 punkte nurodyta, kad parengti laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų, paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ir priekabų, lauko kavinių įrengimo projektai turi būti patvirtinti (suderinti) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. raštu pareikalavo atsakovo iki 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikti atsakymą į jo skundą. 2020 m. spalio 5 d. pareiškėjas gavo Savivaldybės atsakymą Nr. A63- 154/20(3.2.1E-AD24) „Dėl lauko kavinės (duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo nurodyta, jog Savivaldybė pakartotinai apsvarstė Projektą ir lauko kavinės projektą derintų, jei jos pakyla užimtų ne daugiau kaip 2/5 šaligatvio pločio arba kitu atveju – per visą šaligatvio plotį, jei ji būtų suprojektuota be pakylos.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Savivaldybė Projektui 2020 m. gegužės 29 d. raštu iš esmės nepritarė dėl šių priežasčių: 1) nebuvo sutinkama dėl markizės įrengimo ir siūloma lauko kavinės apsaugai nuo kritulių ir saulės naudoti skėčius, kurie, nesant būtinybei, būtų suskleidžiami; 2) buvo reikalaujama lauko kavinės pakylą projektuoti taip, kad šis statinys užimtų ne daugiau kaip 2/5 šaligatvio pločio, pėstiesiems paliekant ne mažiau kaip 1,2 m šaligatvio pločio; 3) buvo reikalaujama Projekte numatyti lauko kavinės įrangos išmontavimą, pasibaigus lauko kavinių sezonui ir leidimo prekiauti lauko kavinėje galiojimo terminui. Tačiau iš skundžiamo Rašto matyti, kad Projektas netvirtinamas dėl to, kad neatitinka Vilniaus senamiesčio tvarkybos rekomendacijų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 1-652 (toliau – ir Rekomendacijos) 90 punkto, kuriame nurodyta, kad šaligatviuose prie pastatų gali būti įrengiamos laikinos pakylos ir aptvarai.

5. Pareiškėjo teigimu, ginčas kilo dėl to, ar atsakovas pagrįstai reikalauja, kad Bendrovė, projektuodama lauko kavinę, t. y. įrengdama lauko kavinės pakylą, privalo taikyti rekomendaciją, kad lauko kavinės pakyla užimtų ne daugiau kaip 2/5 šaligatvio pločio, pėstiesiems paliekant ne mažiau kaip 1,2 m šaligatvio pločio. Pareikėjo įsitikinimu, toks reikalavimas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir nėra privalomas, taikomas kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į pakylos įrengimo vietą. Pareiškėjas pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra įrengtos keturios lauko kavinės su pakylomis, kurioms Rekomendacijų 90 punktas nebuvo taikomas.

6. Pareiškėjo nuomone, atsakovas be pagrindo nepritarė Projektui, atsisakymas tvirtinti Projektą nemotyvuotas, nenurodyta, dėl kokių priežasčių vieniems verslo subjektams yra netaikomas Rekomendacijų 90 punktas, o pareiškėjui taikomas, nepaisant to, kad Savivaldybės organizavimo skyrius pritarė Projekto sprendiniams.

7. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus miesto senamiestis yra vertingiausia Vilniaus istorijos, urbanistikos ir architektūros palikimo dalis, taip pat svarbiausias istorinis, urbanistinis ir kultūrinis Lietuvos valstybės paveldo objektas, todėl atsakovas turi imtis visų būtinų priemonių tinkamai Senamiesčio priežiūrai užtikrinti. Vilniaus miesto savivaldybės 2012 m. birželio 20 d. Tarybos sprendimo Nr. 1-652 1 punktu patvirtintos Vilniaus senamiesčio tvarkybos rekomendacijos nenumato Rekomendacijų 90 punkto išimčių. Atsakovo teigimu, mažesnis šaligatvio plotis nei 2/5 arba 1,2 m pažeistų viešąjį interesą (pavyzdžiui, įrengta pakyla galimai trukdytų neįgaliojo asmens vežimėliui arba kūdikio vežimėliui, platesniam nei 1 m, pravažiuoti šaligatviu ir pan.), objektyviai neįmanoma praplėsti šaligatvio nepakenkus miesto augmenijai, todėl toks atsakovo reikalavimas nėra tik rekomendacinio pobūdžio. Šiuo atveju pakylos įrengimas galimai gali turėti neigiamos įtakos pėstiesiems asmenims. Atsakovas pažymėjo, kad būtų netikslinga pirmenybę teikti privačiai bendrovei, o ne viešajam interesui.

9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo Projektui nebuvo pritarta dar ir dėl to, kad šiuo metu yra rengiama nauja lauko kavinių derinimo tvarka Vilniaus mieste, nes nuspręsta atsisakyti lauko kavinių projektų, o prašymų tvarka dėl vietos ir licencijos galimai bus supaprastinta ar pakeista. Šiuo metu yra rengiami bendrieji ir specialieji estetiniai reikalavimai lauko kavinėms, kuriais turės vadovautis visos lauko kavinės pagal tai, kurioje Vilniaus dalyje yra išsidėsčiusios. Pasak atsakovo, šioje situacijoje siekiama reglamentuoti aiškesnę tvarką dėl lauko kavinių, todėl Projekto patvirtinimas sukeltų didesnes pasekmes nei atsakovo Rašte nurodyti Projekto trūkumai.

10. Atsakovas, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su kitomis lauko kavinėmis, nurodė, kad pareiškėjo paminėtos lauko kavinės pakylas įsirengė dar iki Rekomendacijų įsigaliojimo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, ginčydamas Raštą, nepateikė jokių argumentų, įrodančių Rašto neteisėtumą. Vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su jam nepalankiu Savivaldybės sprendimu, atsakovo nuomone, savaime negali suponuoti skundžiamo Rašto neteisėtumo. Pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas žino Savivaldybės atsisakymo motyvus ir konkrečias tokio sprendimo priėmimo priežastis, todėl skundo teiginiai dėl Rašto neteisėtumo yra nepagrįsti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Sentosa“ skundą atmetė.

12. Pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas pareiškėjo skundo nagrinėjimo ribas, pažymėjo, kad pareiškėjas su atsakovo Raštu nesutinka šiais aspektais: Rekomendacijose nustatytos tik rekomendacijos, kuriomis nėra privaloma vadovautis; ginčo gatvėje yra įrengtos keturios lauko kavinės, kurioms Rekomendacijų nuostatos nebuvo taikomos.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl privalomumo taikyti Rekomendacijų nuostatas, pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. 1-652 1 punktu patvirtino Rekomendacijas, o 2 punktu – siūlymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniams, išduodant specialiuosius architektūrinius reikalavimus bei pagal kompetenciją vykdant kitas funkcijas, susijusias su Vilniaus senamiesčio tvarkyba, atsižvelgti į šio sprendimo 1 punktu patvirtintas rekomendacijas. Rekomendacijomis siūloma vadovautis visiems viešojo administravimo subjektams, juridiniams ir fiziniams asmenims, Senamiesčio valdų, pastatų ar patalpų savininkams bei naudotojams, šių objektų tvarkymo, remonto (restauravimo) bei statybos projektuotojams ir vykdytojams, projektus derinančioms, statybos ir tvarkybos darbų leidimus išduodančioms tarnyboms, projekto vykdymo ir darbų kokybės kontrolę atliekantiems už kultūros paveldo apsaugą atsakingų institucijų darbuotojams (2 p.). Teismas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgti į priimtas Rekomendacijas bendrai nurodytiems santykių, patenkančių į šio akto taikymo sritį, dalyviams yra akcentuojama ir pačiame šiame teisės akte. Teismas vertino, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo Projektą, pagrįstai vadovavosi Rekomendacijomis, kurios yra skirtos reglamentuoti kitais teisės aktais nepakankamai apibrėžtus Vilniaus senamiesčio (nekilnojamosios kultūros vertybės unikalus kodas 16073, buvęs kodas U1P) tvarkybos darbus ir tuo (taip) užtikrinti visapusišką Senamiesčio vertingųjų savybių apsaugą.

14. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Rekomendacijų 90 punkto nuostatų taikymu pareiškėjo Projektui, teismas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog įrengtoji pakyla nesukeltų transporto ar pėsčiųjų problemų. Teismas pažymėjo, kad Savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 1-1312 patvirtintų Prekybos viešose vietose taisyklių 14 punkte nustatyta, jog prekybos vieta negali kliudyti transporto ir pėsčiųjų eismui bei užstoti eismo reguliavimo techninių priemonių ir jų matomumo prie sankryžų ir perėjų. Teismas priėjo prie išvados, kad šiuo atveju pakylos įrengimas gali turėti neigiamos įtakos pėstiesiems bei asmenims su negalia naudotis šaligatviu, todėl pripažino, kad atsakovas Rašte pagrįstai nurodė, jog Projektas galėtų būti derinamas, jei pakyla užimtų ne daugiau kaip 2/5 šaligatvio pločio, arba kitu atveju – per visą šaligatvio plotį, jei nebūtų pakylos.

15. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra įrengtos kitų restoranų lauko kavinės su pakylomis, kurioms Rekomendacijų 90 punkto nuostatų atsakovas netaikė, sutikdamas su atsakovo argumentais, jog pareiškėjo pateikti lauko kavinių pavydžiai buvo įrengti dar prieš priimant Rekomendacijas.

16. Teismas pastebėjo, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą akcentavo (tai buvo minima ir viename iš atsakymų pareiškėjui), jog yra rengiami bendrieji ir specialieji estetiniai reikalavimai lauko kavinėms, kuriais turės vadovautis visos lauko kavinės pagal tai, kurioje Vilniaus dalyje yra išsidėsčiusios. Atsakovo teigimu, šioje situacijoje siekiama reglamentuoti aiškesnę tvarką dėl lauko kavinių, todėl Projekto patvirtinimas sukeltų didesnes pasekmes nei atsakovo Rašte nurodyti Projekto trūkumai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas netvirtino Projekto, remdamasis atsakingo valdymo, proporcingumo, protingumo principais, ir numatydamas rengiamus bendruosius ir specialiuosius estetinius reikalavimus lauko kavinėms.

17. Įvertinęs byloje pateiktų duomenų visumą, teismas sprendė, kad ginčijamas atsakovo Raštas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo reikalavimą panaikinti Raštą ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Savivaldybę per vieną mėnesį iš naujo įvertinti projektą dėl lauko kavinės, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

III. 18. Pareiškėjas UAB „Sentosa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: restorano „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) lauko kavinės nuotrauką; baro „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) lauko kavinės nuotrauką; restorano „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) lauko kavinės nuotrauką, kuriomis pareiškėjas siekia įrodyti, jog lauko kavinių pakylos statomos nepaliekant 1,2 m šaligatvio pločio, t. y. nesilaikant Rekomendacijų 90 punkto reikalavimų.

19. Pareiškėjo nuomone, teismas, spręsdamas ginčą, nepakankamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas nurodė, kad negali sutikti su tuo, kad įrengtoji pakyla nesukeltų transporto ar pėsčiųjų problemų, tačiau neaišku, kuo remdamasis teismas padarė tokią išvadą, nors į bylą pateikti įrodymai patvirtina priešingą situaciją. Pareiškėjas su skundu pateikė įrodymus, kad Savivaldybės 2020 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu laišku buvo informuotas apie tarpines Savivaldybės eismo organizavimo skyriaus išvadas, pagal kurias reikalavimas suformuoti pėsčiųjų taką (bent 1,2 m) ties (duomenys neskelbtini) judėjimo situacijos nepakeis; įrengus lauko kavinę pagal Projektą nebūtų trukdoma nei pėsčiųjų, nei transporto eismui. Pareiškėjo teigimu, teismas neanalizavo Savivaldybės eismo organizavimo skyriaus išvadų ir dėl jų sprendime nepasisakė.

20. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kuriais buvo atmesti Bendrovės teiginiai dėl keturių lauko kavinių (restoranas „(duomenys neskelbtini)“, viešbutis „(duomenys neskelbtini)“, baras „(duomenys neskelbtini)“, restoranas „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengtų su pakylomis. Pareiškėjas pažymi, kad lauko kavinė yra laikinas statinys, įrengiamas šiltuoju metų sezonu. Rekomendacijos įsigaliojo dar 2012 metais, Prekybos viešose vietose taisyklės įsigaliojo 2013 metais, kurių pagrindu lauko kavinės įrengiamos pagal Savivaldybės patvirtintą projektą. Pasak pareiškėjo, nurodyti verslo subjektai savivaldybei privalėjo teikti lauko kavinių įrengimo projektus nuo 2013 metų, o šie projektai privalėjo atitikti Rekomendacijų reikalavimus. Tuo tarpu pagal Savivaldybės poziciją, 8 metus nurodytiems verslo subjektams leidžiama įrengti lauko kavines nesilaikant Rekomendacijų reikalavimų. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju susidaro situacija, kad neaišku kokiais pagrindais vieniems verslo subjektams taikomos Rekomendacijų nuostatos, o kitiems netaikomos, tokiais veiksmais/neveikimu pažeidžiant lygybės įstatymui principą.

21. Pareiškėjas pastebi, kad Savivaldybė neįrodė aplinkybių, jog nurodyti verslo subjektai lauko kavines įrengė dar prieš priimant Rekomendacijas, taip pat nepaaiškino, kuo remiantis nurodytiems verslo subjektams netaikomos Rekomendacijų ir Prekybos viešose vietose taisyklių nuostatos. Pasak pareiškėjo, teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai vadovavosi neįrodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

22. Atsakovas Savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu tik pakartojo savo teikto skundo argumentus, dėl kurių teismas išsamiai pasisakė skundžiamajame sprendime.

24. Atsakovo teigimu, pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, jog Savivaldybė neprieštarauja, kad įrengus lauko kavinę pagal projektą nebūtų trukdoma nei pėsčiųjų, nei transporto eismui. Pareiškėjo minimame Savivaldybės 2020 m. rugsėjo 11 d. elektroniniame laiške buvo akcentuota, jog reikalavimas suformuoti bent 1,2 m pėsčiųjų taką nepakeis jau esamos situacijos, nes dar iki Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 1-652 patvirtintų Rekomendacijų priėmimo ir įsigaliojimo kitos lauko kavinės įsirengė pakylas, kurios trukdo pėstiesiems, o tuo pačiu ir transportui. Elektroniniame laiške buvo pateikta esama situacija, o ne teigiama, jog Savivaldybė neprieštarauja pėsčiųjų tako susiaurinimui.

25. Atsakovo nuomone, patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą būtų formuojama Vilniaus gyventojams ydinga teismų praktika – jei nebus laikomasi Rekomendacijose nurodyto pėsčiųjų tako pločio, asmenys gali šaligatvį visai susiaurinti ar net panaikinti, teigdami, jog atsakovo priimtas teisės aktas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir neprivaloma Rekomendacijomis vadovautis.

26. Atsakovas pažymi, kad Savivaldybė, patvirtindama arba atmesdama pateiktus projektus, turi pareigą vadovautis pamatiniais teisės principais, negali priimti sprendimų, kurie tenkintų tik vieno juridinio asmens privačius interesus ir nepaisyti visuomenės gerovės. Pasak atsakovo, šaligatvio plotis, mažesnis nei 2/5 arba 1,2 m, pažeistų viešąjį interesą.

27. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo nurodytos keturios lauko kavinės pakylas įsirengė dar iki Rekomendacijų įsigaliojimo. Pareiškėjas nepateikia jokių argumentų, patvirtinančių teiginį, jog minėtos pakylos buvo įrengtos jau po Rekomendacijų įsigaliojimo.

28. Atsakovas pažymi, kad šiuo metu yra rengiama nauja lauko kavinių derinimo tvarka Vilniaus mieste, nes nuspręsta atsisakyti lauko kavinių projektų, o prašymų tvarka dėl vietos ir licencijos galimai bus supaprastinta ar pakeista. Šiuo metu yra rengiami bendrieji ir specialieji estetiniai reikalavimai lauko kavinėms, kuriais turės vadovautis visos lauko kavinės pagal tai, kurioje Vilniaus dalyje yra išsidėsčiusios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl reikalavimų panaikinti Savivaldybės 2020 m. spalio 5 d. raštą Nr. A63-154/20(3.2.1E-AD24) „Dėl lauko kavinės (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti Savivaldybę per vieną mėnesį iš naujo įvertinti projektą dėl lauko kavinės, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

30. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, nepakankamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, rėmėsi neįrodytomis aplinkybėmis, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Pareiškėjo nuomone, bylos duomenys įrodo, kad įrengta pakyla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, jog nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kad neaišku, kokiais pagrindais vieniems verslo subjektams taikomos Rekomendacijų nuostatos, o kitiems netaikomos, tokiais veiksmais/neveikimu pažeidžiant lygybės įstatymui principą.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas teigia, kad faktinės aplinkybės įrodo, jog pakylos įrengimas prie lauko kavinės, adresu (duomenys neskelbtini), nepažeidžia jokių teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad Savivaldybės 2020 m. rugsėjo 11 d. elektroniniu laišku buvo informuotas apie tarpines Savivaldybės eismo organizavimo skyriaus išvadas, pagal kurias reikalavimas suformuoti pėsčiųjų taką (bent 1,2 m) ties (duomenys neskelbtini) judėjimo situacijos nepakeis; įrengus lauko kavinę pagal Projektą nebūtų trukdoma nei pėsčiųjų, nei transporto eismui.

33. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį (buvusi 6 dalis) reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., LVAT 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).

34. Pareiškėjas įrodinėja, kad pagal Savivaldybės 2020 m. rugsėjo 11 d. elektroninį laišką jis gali įrengti pakylą ties (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo minimame Savivaldybės 2020 m. rugsėjo 11 d. elektroniniame laiške buvo akcentuota, jog reikalavimas suformuoti bent 1,2 m pėsčiųjų taką nepakeis jau esamos situacijos, nes dar iki Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 1-652 patvirtintų Rekomendacijų priėmimo ir įsigaliojimo kitos lauko kavinės įsirengė pakylas, kurios trukdo pėstiesiems, o tuo pačiu ir transportui. Elektroniniame laiške buvo pateikta esama situacija, o ne teigiama, jog Savivaldybė neprieštarauja pėsčiųjų tako susiaurinimui. Taigi, minėtas elektroninis laiškas neįrodo pareiškėjo galimybės įrengti pakylą (duomenys neskelbtini).

35. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsižvelgti į priimtas Rekomendacijas bendrai nurodytiems santykių, patenkančių į šio akto taikymo sritį, dalyviams yra akcentuojama ir pačiame šiame teisės akte. Sutiktina, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo Projektą, pagrįstai vadovavosi Rekomendacijomis, kurios yra skirtos reglamentuoti kitais teisės aktais nepakankamai apibrėžtus Vilniaus senamiesčio (nekilnojamosios kultūros vertybės unikalus kodas 16073, buvęs kodas U1P, įregistruotas 1993 m. gegužės 21 d. (žr. https://kvr.kpd.lt/#/static-search-results)) tvarkybos darbus ir tuo (taip) užtikrinti visapusišką Senamiesčio vertingųjų savybių apsaugą. Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto istorinis centras, be kita ko, ir (duomenys neskelbtini), 1994 m. įtrauktas į pasaulinio paveldo sąrašą (žr. https://whc.unesco.org/en/list/541/), todėl jo vertingųjų savybių apsauga yra ne tik Vilniaus miesto bei jo bendruomenės ir Lietuvos valstybės bei visuomenės viešas interesas, bet ir viso pasaulio bendrijos viešas interesas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad šiuo atveju pakylos įrengimas gali turėti neigiamos įtakos pėstiesiems bei asmenims su negalia naudotis šaligatviu, ir pripažino, kad atsakovas Rašte pagrįstai nurodė, jog Projektas galėtų būti derinamas, jei pakyla užimtų ne daugiau kaip 2/5 šaligatvio pločio, arba kitu atveju – per visą šaligatvio plotį, jei nebūtų pakylos. Būtent priešingas aplinkybes nagrinėjamoje byloje turėjo nurodyti pareiškėjas, siekdamas savo privačių interesų tenkinimo, tačiau jis šių atsakovo išvadų įrodymais nepaneigė.

36. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kad neaišku, kokiais pagrindais vieniems verslo subjektams taikomos Rekomendacijų nuostatos, o kitiems netaikomos, tokiais veiksmais/neveikimu pažeidžiant lygybės įstatymui principą, teisėjų kolegija pažymi, jog Rašte aiškiai nurodyta, kad iki Rekomendacijų priėmimo buvo įrengta pakyla, tačiau pagal dabartinį reguliavimą tai daryti nėra leidžiama. Pareiškėjo pateiktos nuotraukos neįrodo, kad pakylos buvo įrengtos galiojant Rekomendacijoms. Pareiškėjo argumentas, kad, jei vieni asmenys neteisėtai pagal esamą teisinį reguliavimą turi pakylas, tai ir kiti asmenys galėtų tokias pakylas įsirengti, negali būti laikomas pagrįstu. Tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis tokiu neteisėtu argumentu, nebūtų laikomasi Rekomendacijose nurodyto pėsčiųjų tako pločio, asmenys galėtų šaligatvį visai susiaurinti ar net panaikinti, teigdami, jog atsakovo priimtas teisės aktas yra tik rekomendacinio pobūdžio ir neprivaloma Rekomendacijomis vadovautis.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Sentosa“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė