fe4547e3-e362-4e03-a6f9-5cff962a8097 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-237-464/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01106-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.29.1; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.1; 3.3.1.11; 3.6.1.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ ir trečiojo asmens G.

Ž. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ ieÅ¡kinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo G. Ž.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovės V.

S. 318 582 Eur skolÄ , 89 110 Eur palÅ«kanas, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistas sumas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo G. Ž. 2007 m. balandžio 2 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ trečiasis asmuo suteikė atsakovei beprocentinę 318 582,02 Eur (1 100 000 Lt) paskolÄ , o atsakovė jÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 2017 m. balandžio 1 d. Paskolos sutarties Å¡alys 2009 m. sausio 2 d. pasirašė priedÄ prie sutarties, kuriuo buvo pakeistas Å¡ios sutarties 3.4 punktas ir nustatytos 2,5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už naudojimÄ si paskola.

3. IeÅ¡kovės teigimu, trečiasis asmuo G. Ž. reikalavimo teisių perleidimo 2019 m. birželio 25 d. sutartimi perleido ieÅ¡kovei visas turėtas reikalavimo teises pagal minėtÄ paskolos sutartį ir jos priedÄ . Atsakovė 2019 m. birželio 25 d. praneÅ¡imu buvo informuota apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimÄ , jai taip pat buvo iÅ¡siųstas raginimas grÄ Å¾inti skolÄ ir sumokėti palÅ«kanas, tačiau atsakovė skolos negrÄ Å¾ino. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 4 174,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Teismas nesutiko su trečiojo asmens G. Ž. argumentais dėl nepagrįsto jo įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, ieÅ¡kovės pusėje. Pažymėjo, kad G. Ž. atsakovės praÅ¡ymu buvo įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu, nes ieÅ¡kovė iÅ¡ jo įsigijo reikalavimo teises į atsakovę, kuri nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio ginasi ginčydama tiek paskolos sutarties sudarymo faktÄ ir jos suteikimÄ , tiek ir reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumÄ .

Ä®vertinęs tai, kad ieÅ¡kovė, kaip naujoji kreditorė, yra saistoma pradinio kreditoriaus G. Ž. ir atsakovės sutarties sÄ lygų, teismas sprendė, kad byloje turės bÅ«ti nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovės ir G. Ž. tarpusavio santykiais, t. y. paskolos sutarties sudarymu, suteikimu ir panaudojimu, atitinkamai, ir su reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo teisėtumu. Todėl Å¡ioje byloje priimtas teismo sprendimas gali turėti įtakos G. Ž. teisėms ir pareigoms, gali turėti prejudicinę reikÅ¡mę, nes sprendime turės bÅ«ti pasisakyta tiek dėl pradinio, tiek dėl naujojo kreditoriaus reikalavimo teisėtumo ir galiojimo.

6. Kaip nepagrįstus teismas atmetė ir trečiojo asmens argumentus, kad nagrinėjama civilinė byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, kadangi jis yra (duomenys neskelbtini) rezidentas ir Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi nei gyvenamosios vietos, nei turto, nei interesų. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens nurodytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 30 straipsnyje įtvirtintos teismingumo pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ taisyklės taikytinos atsakovui, o ne trečiajam asmeniui.

Be to, ir pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ bylos, nagrinėtinos ginčo teisenos tvarka, priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu ginčo dalykas yra prievolė, kuri atsirado ar turi bÅ«ti įvykdyta Lietuvoje. Nagrinėjamu atveju ginčo dalykas yra reikalavimo teisė, kylanti iÅ¡ paskolos sutarties, t. y. prievolės, kuri atsirado Lietuvoje. Atsakovė, neigdama paskolos sutarties sudarymo ir paskolos suteikimo jai faktÄ , jokių savarankiÅ¡kų materialiųjų reikalavimų nei ieÅ¡kovei, nei trečiajam asmeniui taip pat nėra pareiÅ¡kusi.

7. Ä®vertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , teismas padarė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju paskolos sutartis buvo suraÅ¡yta nesiekiant įteisinti bÅ«tent paskolos teisinių santykių, bet turint kitokių ketinimų ir tikslų. Teismas konstatavo, kad paskolos teisiniai santykiai tarp atsakovės ir trečiojo asmens nebuvo susiklostę, o paskolos jai suteikimo faktas neįrodytas.

8. Teismas atkreipė dėmesį į paskolos sutarties 2.1 punktÄ , kuriame įraÅ¡ytas paskolos davėjo įsipareigojimas suteikti paskolos gavėjai iki 1 100 000 Lt paskolÄ , t. y. paskolos sutartyje nebuvo nurodyta konkreti skolinama suma, o pasisakyta tik dėl maksimalios sumos, kuriÄ paskolos davėjas galėtų suteikti paskolos gavėjai. Be to, paskolos sutarties 3.5 punkte nurodyta, kad paskola gavėjai, pasiraÅ¡ius Å¡iÄ sutartį, yra suteikiama pagal paskolos gavėjos žodinius ar raÅ¡ytinius praÅ¡ymus sumokant bankiniais mokėjimo pavedimais arba grynaisiais pinigais paskolos gavėjos nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie atliks rangos darbus, tieks medžiagas ir įrenginius ar atliks kitus darbus statomame name ant žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso paskolos gavėjai.

Mokėjimo pavedimai iÅ¡ paskolos davėjo sÄ skaitos banke ir bus laikomi paskolos suteikimo momentu bei faktu. Tokių sutarties sÄ lygų kontekste teismas pažymėjo, kad nei paskolos sutartyje, nei kitame dokumente nėra užfiksuoti duomenys apie paskolos sutarties pagrindu atliktus mokėjimus už atsakovę, t. y. nėra įvardyta aiÅ¡ki ir tiksli suteiktos paskolos suma.

9. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad 2009 m. sausio 2 d. priedas prie paskolos sutarties, kuriame, be kita ko, yra nurodyta, jog paskolos davėjas yra suteikęs paskolos gavėjai beprocentinę 1 100 000 Lt paskolÄ pervedant pinigus rangovams, tiekėjams ir kitiems subjektams, savaime patvirtina paskolos atsakovei suteikimo faktÄ , nes ir Å¡iame susitarime nėra konkrečios nuorodos bei atsakovės patvirtinimo, kad tokiÄ paskolÄ ji gavo ar tokiÄ sumÄ už jÄ yra sumokėjęs paskolos davėjas. Paskolos sutarties sudarymo bei įvykdymo joje nurodytomis sÄ lygomis teismui neleido konstatuoti ir tai, kad nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas, minimas paskolos sutartyje, yra įregistruotas atsakovės vardu ir kad nėra jokių pretenzijų iÅ¡ rangovų dėl jo statybos.

10. Teismo vertinimu, atsakovės rÅ«pinimÄ si namo statyba ir jo įregistravimÄ atsakovės nuosavybės teise pagrindžia atsakovės teiginiai, kad jÄ su trečiuoju asmeniu siejo artimi santykiai, jie kartu gyveno kaip Å¡eima, augino du nepilnamečius vaikus ir vedė bendrÄ Å«kį, todėl trečiasis asmuo ir skyrė lėšas namo statyboms. Atsakovė savo argumentus dėl paskolos sutarties nesudarymo ir bendro gyvenimo su trečiuoju asmeniu įrodinėjo žurnalų publikacijomis, kuriose, be kita ko, nurodyta, kad namas yra bendrai sukurtas Å¡eimos turtas. Nėra duomenų, kad Å¡iuose straipsniuose nurodytų aplinkybių ar jų pačių iÅ¡dėstytų faktų trečiasis asmuo nepripažino, juos neigė ar kitaip ginčijo. Å iame kontekste teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl paskolos teisinių santykių tarp atsakovės ir trečiojo asmens (ne)buvimo jų bendro Å«kio vedimo faktas taip pat yra svarbus.

11. Be to, teismo nuomone, trečiasis asmuo turi ilgalaikę verslo patirtį, tačiau paskolos sutartyje nurodytas paskolos dalyko perdavimo bÅ«das prieÅ¡tarauja įprastiems paskolos teisiniams santykiams. Paskolos sutartyje yra aptartas tik maksimalus paskolos dydis (1 100 000 Lt), bet nenustatytas jos mokėjimo terminas, nėra jokių duomenų apie paskolos sutarties pagrindu faktiÅ¡kai atliktus mokėjimus už atsakovę, paskolos savalaikį deklaravimÄ , nėra nurodyta jokių paskolos užtikrinimo priemonių, o jos priede taip pat nėra duomenų apie konkrečius mokėjimus už atsakovę ir atsakovės patvirtinimo, kad ji paskolÄ realiai gavo, nėra ir duomenų apie atsakovės finansinę padėtį bei galėjimÄ Ä¯vykdyti tokius skolinius įsipareigojimus.

12. Konstatavęs, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog trečiasis asmuo negalėjo perduoti ieÅ¡kovei neegzistuojančios (tariamos) reikalavimo teisės, kylančios iÅ¡ nesudarytos paskolos sutarties, todėl sudarant reikalavimo perleidimo sutartį buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Dėl Å¡ios priežasties teismas ex officio (pagal pareigas) pripažino 2019 m. birželio 25 d. sutartį dėl reikalavimo teisių perleidimo niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Atitinkamai, niekinio reikalavimo teisės perleidimo pagrindu ieÅ¡kovė negalėjo įgyti ir neįgijo teisės reikalauti iÅ¡ atsakovės 31 8582 Eur paskolos bei 79 640 Eur palÅ«kanų. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 13. IeÅ¡kovė UAB ,,Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jos ieÅ¡kinį patenkinti, iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente esantis įraÅ¡as apie jau įvykusį pinigų paskolinimÄ yra savaime pakankamas konstatuoti ir preziumuoti, kad paskolos dalykas paskolos gavėjui buvo faktiÅ¡kai perduotas. MinėtÄ prezumpcijÄ gali paneigti nebent konkretÅ«s byloje esantys ir prieÅ¡ingas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Siekiant paneigti nurodytÄ prezumpcijÄ , įrodinėjimo pareiga tenka tokios sutarties sudarymÄ ginčijančiai Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-421/2019).

Teismas nepagrįstai ignoravo tokius kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus. 13.2. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartis ir susitarimas dėl palÅ«kanų laikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Tai, kad atsakovė pagal paskolos sutartį gavo 1 100 000 Lt paskolÄ , patvirtino ne tik pačios atsakovės pasiraÅ¡ytas tokios paskolos gavimo patvirtinimas sutarties 2009 m. sausio 2 d. priede, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai – paskolos sutartyje nurodyto namo pastatymo ir įregistravimo jos vardu faktas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2014 m. gegužės 20 d. praneÅ¡imas apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ .

Tačiau teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nusprendė Å¡iais įrodymais nesivadovauti, neiÅ¡reikalauti dalies kitų svarbių įrodymų. 13.3. Teismo sprendimas yra grindžiamas iÅ¡imtinai tik deklaratyviais atsakovės teiginiais, kurie negali paneigti jos pačios pasiraÅ¡yto patvirtinimo apie paskolos gavimÄ ir kartu paneigti paskolos suteikimo prezumpcijos. Teismas, nukrypdamas nuo esminių įrodymų vertinimo taisyklių, skundžiamame sprendime netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl paskolos sutarties sudarymo ir jos teisinių pasekmių. 13.4.

Paskolos perdavimo faktÄ patvirtina 2014 m. gegužės 20 d. VMI praneÅ¡imas apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ . Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kokiomis VMI praneÅ¡ime apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ minimomis paskolos sutartimis ji pagrindė savo gautas pinigines lėšas. Vien faktas, kad atsakovė VMI oficialiai teikė duomenis apie paskolų sutarčių sudarymÄ , yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta. 13.5. Esminis ginčas kilo net ne dėl to, ar atsakovė gavo lėšas iÅ¡ trečiojo asmens, o dėl to, kokiais teisiniais pagrindais Å¡ios lėšos buvo gautos.

Todėl byloje esminę reikÅ¡mę turėjo teisinių santykių, susijusių su atliktais mokėjimais rangovams už atsakovės gyvenamojo namo statybÄ , kvalifikavimas. Atsakovė neįrodė ir neįrodinėjo, kad jÄ su trečiuoju asmeniu siejo kiti nei paskolos teisiniai santykiai, paskolos sutarties neginčijo, todėl teismas turėjo Å¡ia sutartimi vadovautis, juo labiau kad ji atitinka visus tokios sutarties turiniui keliamus reikalavimus ir prilygsta versle dažnai taikomai kredito linijos sutarčiai. 13.6.

Vien tik aplinkybė, kad trečiÄ jį asmenį ir atsakovę sieja bendri vaikai, nereiÅ¡kia, kad tarp Å¡alių negali egzistuoti paskolos teisiniai santykiai. Paskolos teisiniai santykiai gali egzistuoti tiek tarp Å¡eimos narių, tiek tarp artimų giminaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431-469/2015). 13.7. Teismas, pripažindamas, kad pagal paskolos sutartį paskolos teisiniai santykiai tariamai nesusiklostė, o mokėjimai buvo daromi kitais pagrindais, faktiÅ¡kai sutartį pripažino apsimestine.

Tačiau kai teismas paskolos sutartį pripažįsta nesudaryta dėl Å¡alių veiksmuose esančių apsimestinio sandorio požymių, jis tokiu atveju privalo sistemiÅ¡kai taikyti CK 1.87 straipsnio 1 dalies nuostatÄ dėl sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinų taisyklių. Sprendžiant dėl CK 1.87 straipsnio 1 dalies taikymo, turi bÅ«ti nustatyta, kokį sandorį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, kokios to sandorio esminės sÄ lygos, ar Å¡alys dėl visų tų esminių sÄ lygų susitarė, ar tokios sÄ lygos yra teisėtos (nedraudžiamos įstatymu) ir pan.

Å ių aplinkybių nenustatymas yra pagrindas bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). 13.8. Atmesdamas ieÅ¡kinį dėl tariamo paskolos sutarties apsimestinumo, teismas pažeidė CK 1.87 straipsnio 3 dalį ir 6.107 straipsnio 2 dalį, kurios neleidžia skolininkui gintis nuo reikalavimo perėmėjo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, motyvuojant sudarytos sutarties apsimestinumu. Juo labiau kad atsakovė net ir neįrodinėjo, kad ieÅ¡kovė turėjo ir galėjo žinoti apie paskolos sutarties ydingumÄ . 13.9.

Neegzistavo CPK numatytos sÄ lygos teismui veikti ex officio ir vertinti reikalavimo teisės perleidimo sandorio galiojimÄ . Sandoris sudarytas tarp dviejų privačių asmenų, kuriuos sieja iÅ¡imtinai komerciniai (paskoliniai) teisiniai santykiai, atsakovė nėra silpnesnioji Å¡alis, todėl vieÅ¡ojo intereso byloje nėra. Sandorio negaliojimas nėra akivaizdus, reikalavimai pripažinti sandorius negaliojančiais byloje nebuvo pareikÅ¡ti. Byloje dalyvaujantys asmenys apie teismo ketinimÄ peržengti ginčo ribas nebuvo informuoti. 13.10.

Nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė nereiÅ¡kė reikalavimų trečiajam asmeniui. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikalavo atsakovės piniginės prievolės įvykdymo (paskolos grÄ Å¾inimo), todėl teismas negalėjo savarankiÅ¡kai spręsti reikalavimo perleidimo sandorio negaliojimo klausimo, o atsakovė, nebÅ«dama Å¡io sandorio Å¡alimi, neturėjo teisės jo ginčyti. Pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo, teismas pažeidė teismingumo taisykles, kadangi trečiasis asmuo neturi nei turto, nei gyvenamosios vietos Lietuvoje.

14. Trečiasis asmuo G. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimÄ panaikinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Teismas nenustatė, kokios teismingumo taisyklės turi bÅ«ti taikomos trečiojo asmens atžvilgiu, neanalizavo ir nenustatė, kur yra jo gyvenamoji ir interesų centro vieta, ar teismingumui trečiojo asmens atžvilgiu nustatyti taikytina tarptautinė sutartis, ar CPK nuostatos. Teismas nenustatė, kokia prievolė tiesiogiai susijusi su trečiuoju asmeniu ir esanti ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje kilo ar turi bÅ«ti įvykdyta Lietuvoje.

Juo labiau kad ir reikalavimas trečiajam asmeniui Å¡ioje byloje nebuvo reiÅ¡kiamas, todėl, nesant nė vienam CPK 787 straipsnio pagrindui, byla negalėjo bÅ«ti nagrinėjama Lietuvos Respublikos teisme. 14.2. Å alims įvykdžius CK 6.107 straipsnio 2 dalyje numatytas sÄ lygas, negalėjo bÅ«ti nagrinėjami atsikirtimai ir klausimai, susiję su paskolos sutarties apsimestinumu, fiktyvumu bei aplinkybės, kad reikalavimo teisės iÅ¡ trečiojo asmens negalėjo bÅ«ti perleistos ieÅ¡kovei. Teismas turėjo taikyti ne CK 6.107 straipsnio 1 dalį, o Å¡io straipsnio 2 dalį.

Atsakovė turėjo teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ tiesiogiai trečiajam asmeniui pagal jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau to nepadarė. 14.3. Nei bylos Å¡alys, nei trečiasis asmuo nebuvo įspėti apie galimÄ teismo sprendimÄ dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo. Byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo suteikta teisė bÅ«ti iÅ¡klausytiems, neužtikrinta jų teisė į teisminę gynybÄ . 14.4. Sprendime (4.8, 34 punktai) yra paskelbta informacija, susijusi su trečiojo asmens ir atsakovės mediacija, pats mediacijos faktas ir jos turinys, t. y. pažeistas Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 17 straipsnis.

Su Å¡ia informacija susiję motyvai turi bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ sprendimo, o bylos įrodymų visuma įvertinta iÅ¡ naujo. 14.5. Teismas pažeidė įrodymų pusiausvyros ir pakankamumo principÄ â€“ žodiniams paaiÅ¡kinimams suteikė prioritetÄ prieÅ¡ raÅ¡ytinius įrodymus, net nepatikrinęs tokių paaiÅ¡kinimų iÅ¡reikalaujant raÅ¡ytinius įrodymus.

15. IeÅ¡kovė UAB ,,Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ atsiliepime į trečiojo asmens G. Ž. apeliacinį skundÄ Å¡Ä¯ skundÄ visiÅ¡kai palaikė ir sutiko su jame iÅ¡dėstytais argumentais.

16. Trečiasis asmuo G. Ž. atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB ,,Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį patenkinti, nurodė visiÅ¡kai sutinkantis su ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytais argumentais.

17. Atsakovė V. S. atsiliepimuose į ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus praÅ¡o skundus atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , nepriimti trečiojo asmens naujų raÅ¡ytinių įrodymų, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo tokius argumentus: 17.1. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, vien tik paskolos raÅ¡telio ar kito Å¡alių pasiraÅ¡yto dokumento nepakanka įvertinti Å¡alių valiai bei konstatuoti paskolos dalyko perdavimo faktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Teismas pagrįstai bylai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl paskolos sutarties sudarymo įvertino visų byloje surinktų įrodymų visumoje ir pagrįstai nesuteikė pirmenybės paskolos sutarčiai ar jos priedui. 17.2. LingvistiÅ¡kai įvertinęs paskolos sutarties sÄ lygas, teismas pagrįstai konstatavo, kad jos Å¡alys susitarė tik ateityje spręsti klausimÄ dėl paskolos dalyko perdavimo, o ieÅ¡kovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad paskolos dalykas bÅ«tų buvęs faktiÅ¡kai perduotas bÅ«tent kaip paskola.

Pagal paskolos sutartį pinigai turėjo bÅ«ti mokami pagal atskirus atsakovės praÅ¡ymus bankiniais mokėjimo pavedimais arba grynaisiais pinigais atsakovės nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims namo statybai. Taigi ieÅ¡kovė, siekdama įrodyti paskolos dalyko perdavimo faktÄ , kartu su ieÅ¡kiniu privalėjo pateikti duomenis apie atliktus mokėjimo pavedimus pagal paskolos sutartį, skirtus namo statybai atskirai nuo trečiojo asmens tėvo namo statybos finansavimo, tačiau to nepadarė. Paskolos perdavimo faktas tiesioginiais įrodymais neįrodytas. 17.3.

IeÅ¡kovė nepagrįstai siekia gauti VMI atlikto mokestinio tyrimo dokumentus, kurie nėra tiesiogiai susiję su byloje įrodinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi esminė paskolos sutarties sÄ lyga yra paskolos dalyko perdavimas. 17.4. Teismas padarė pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė cesijos sutarties pagrindu gauta reikalavimo teise, kurios jÄ perleidęs trečiasis asmuo neturėjo, nes, kaip buvo nustatyta byloje, paskolos santykiai tarp atsakovės ir trečiojo asmens nesusiklostė, taigi atsakovė nėra skolinga.

Tokioje situacijoje teismas pagrįstai ir teisėtai ex officio reikalavimo perleidimo sutartį pripažino niekine ir negaliojančia kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymo normoms. 17.5. Teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu, apie tokį sprendimÄ iÅ¡ anksto neinformavęs proceso Å¡alių bei neatsiklausęs jų nuomonės dėl sprendimo, kadangi Å¡is klausimas CK ir teismų praktikoje priskirtas iÅ¡imtinai teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021). 17.6.

PrieÅ¡ingai nei teigia trečiasis asmuo, jo kaip cedento, reziduojančio kitoje valstybėje, įtraukimas į bylÄ trečiuoju asmeniu ieÅ¡kovės pusėje buvo tikslingas bei reikalingas, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes bei užtikrinti G. Ž. galimybę pasinaudoti procesinėmis teisėmis, iÅ¡vengti jo teisinės padėties pabloginimo. CPK nenumato draudimo, vykstant ginčui Lietuvos teismuose, įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, kitos valstybės rezidento. 17.7.

Įvertinęs tai, kad ginčo dalyku yra prievolė, kuri atsirado ir turi būti įvykdyta Lietuvoje, teismas teisingai pritaikė nacionalinio teismingumo taisyklę. Be to, reikalavimo teisių perleidimo sutartis taip pat sudaryta Lietuvoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo 18. Apeliantas G.

Ž. su apeliaciniu skundu pateikė iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ ,,Swedbank“, AB banko sÄ skaitos ir prašė šį naujÄ Ä¯rodymÄ priimti bei vertinti kartu su kitais byloje jau esančiais įrodymais. Nurodė, kad Å¡io įrodymo, patvirtinančio paskolos sutarties dalyko atsakovei perdavimo faktÄ , pateikimo bÅ«tinybė atsirado tik po to, kai skundžiamame sprendime atsakovei tenkanti įrodinėjimo naÅ¡ta teismo siurpriziÅ¡kai buvo perkelta apeliantei.

19. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. kovo 22 d. gauti apeliantų UAB ,,Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ ir G. Ž. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose jie iÅ¡dėstė savo pozicijÄ dėl atsakovės atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodytų argumentų pagrįstumo.

20. Ä®statymų leidėjo valia naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojamas. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Todėl asmuo, siekdamas pasinaudoti minėta iÅ¡imtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamÄ praÅ¡ymÄ , ir pagrįsti jį svariais argumentais dėl jam taikytinos iÅ¡imties iÅ¡ bendrosios taisyklės.

21. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ proceso teisės normÄ kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – patikrinti, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.

Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, egzistavimu, t. y. draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu, pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus, antra, jeigu įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19–20 punktai).

22. Be to, kasacinis teismas yra iÅ¡skyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi bÅ«ti patikrinti bei įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

23. Teisėjų kolegija nenustatė jokių objektyviai egzistavusių kliūčių prie apeliacinio skundo pridėtus raÅ¡ytinius įrodymus teikti į bylÄ tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Apeliantas 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi buvo įtrauktas į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, jam kartu su apeliantės 2020 m. rugsėjo 1 d. ieÅ¡kiniu buvo iÅ¡siųstas ir atsakovės atsiliepimas į ieÅ¡kinį, kuriame savo nesutikimÄ su pareikÅ¡tais reikalavimais ji grindė, be kita ko, ir tokia aplinkybe, kad paskolos sutarties dalykas jai nebuvo perduotas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliantas G. Ž., kuriam viso proceso metu atstovavo advokatas, aktyviai naudojosi jam suteiktomis proceso teisėmis, t. y. 2021 m. sausio 28 d. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, teikė praÅ¡ymÄ dėl liudijimo įrodymams gauti iÅ¡davimo, jo atstovas dalyvavo visuose teismo posėdžiuose. Todėl nėra jokios abejonės, kad jis galėjo ir turėjo teikti visus įrodymus, jo vertinimu, pagrindžiančius paskolos suteikimo faktÄ , pirmosios instancijos teismui dar iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

Tai, kad apeliantas kitaip supranta ir aiÅ¡kina įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ ginčuose dėl paskolos teisinių santykių, negali bÅ«ti laikoma aplinkybe, teikiančia pagrindÄ nukrypti nuo CPK 314 straipsnyje įtvirtinto bendrojo draudimo naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme.

24. Pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylÄ bei jų vertinimas, vyksta bÅ«tent pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo aukÅ¡tesnės instancijos teisme ribojimas yra nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintÄ apeliacijos modelį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, ar nepadarė kitų įrodinėjimo taisyklių klaidų. Todėl apelianto G. Ž. su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai nepriimami.

25. Nepriimami ir apeliantų UAB ,,Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ ir G. Ž. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. Å iuo aspektu pažymėtina, kad nė viena CPK norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinamai atsietai nuo visos procesinių normų sistemos. CPK 302 straipsnyje nurodoma, kad apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesÄ reglamentuojančios nuostatos, neprieÅ¡taraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis. Todėl sprendžiant dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, privalu atsižvelgti į specialiųjų apeliaciniame procese taikomų normų, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, nustatytus draudimus bei ribojimus.

26. CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiÅ¡kinimÄ , kad Å¡alies raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ argumentai, negali bÅ«ti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. RaÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriuose Å¡alis iÅ¡dėsto savo atsikirtimus į prieÅ¡ingos Å¡alies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali bÅ«ti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, iÅ¡skyrus patį skundÄ bei atsiliepimÄ Ä¯ jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretÅ«s procesiniai terminai.

27. Nagrinėjamu atveju savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose apeliantai pateikė atsikirtimus į atsakovės atsiliepimuose į jų apeliacinius skundus nurodytus argumentus, t. y. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsiliepimÄ , nors, kaip minėta pirmiau, tokio pasirengimo bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka bÅ«do civilinio proceso normos nenumato (CPK 318 straipsnis). Pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose apeliantai, atsikirsdami į atsiliepimų argumentus, iÅ¡ esmės siekia papildyti savo apeliacinius skundus naujomis aplinkybėmis, todėl ir raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai į apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ nepriimami.

Dėl praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti įrodymus 28. Apeliantės UAB ,,Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ apeliaciniame skunde taip pat yra praÅ¡oma iÅ¡reikalauti iÅ¡ VMI medžiagÄ , susijusiÄ su jos vykdytu atsakovės V. S. mokestiniu tyrimu dėl gautų pajamų deklaravimo teisingumo, t. y. atsakovės pateiktus paaiÅ¡kinimus dėl 2007 m. balandžio 2 d. paskolos sutarties ir jos 2009 m. sausio 2 d. priedo, 2007 m. sausio 2 d. ir 2008 m. vasario 5 d. sutarčių dėl nepilnamečių vaikų materialinio iÅ¡laikymo.

Apeliantė nurodo, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo praÅ¡oma iÅ¡duoti liudijimÄ apie teisę gauti tokius įrodymus, bet teismas Å¡iuos praÅ¡ymus nepagrįstai atmetė. Apeliantės nuomone, praÅ¡omi iÅ¡reikalauti nauji įrodymai yra reikÅ¡mingi ir gali turėti įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, jų turinys atskleistų, kad atsakovė pripažino paskolos dalyko jai perdavimÄ .

29. RaÅ¡ytiniai įrodymai gali bÅ«ti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka iÅ¡reikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Asmuo, praÅ¡antis teismÄ iÅ¡reikalauti kokį nors raÅ¡ytinį įrodymÄ iÅ¡ dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti:

1) raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurio reikalaujama;

2) pagrindÄ , kuriuo remiantis manoma, kad šį raÅ¡ytinį įrodymÄ turi tas asmuo;

3) aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti. Teismas taip pat gali asmeniui, kuris praÅ¡o iÅ¡reikalauti raÅ¡ytinius įrodymus, duoti liudijimÄ apie teisę gauti tÄ Ä¯rodymÄ , kad jis bÅ«tų pateiktas teismui.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti raÅ¡ytinių įrodymų rinkimo bÅ«dai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo iÅ¡raiÅ¡ka; įrodymų iÅ¡reikalavimas yra viena iÅ¡ teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai iÅ¡nagrinėti bylÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Teismas neturi riboti Å¡alies įrodinėjimo galimybių įrodinėjimo procese, jeigu Å¡alis pagrindžia savo praÅ¡ymÄ dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, nurodo aplinkybes, kurias raÅ¡ytinis įrodymas gali pagrįsti, pateikia įrodymus, kad atitinkamo įrodymo negali gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 58 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad apeliaciniame skunde įvardytų įrodymų iÅ¡reikalavimo klausimas iÅ¡ tiesų buvo jau spręstas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė UAB ,,Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ 2020 m. gruodžio 8 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl teismo liudijimo jai iÅ¡davimo, siekdama gauti mokestinio patikrinimo metu atsakovės duotus paaiÅ¡kinimus ir paskolos sutartis, kurį teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi atmetė, padaręs iÅ¡vadÄ , kad praÅ¡ymÄ pateikusi apeliantė nenurodė, kokius konkrečiai įrodymus siekiama gauti ir kaip praÅ¡omi iÅ¡reikalauti duomenys yra susiję su nagrinėjama byla.

Vėliau, t. y. 2021 m. sausio 29 d., praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teismo liudijimÄ Ä¯rodymams, susijusiems su mokestiniu patikrinimu, t. y. atsakovės pateiktiems paaiÅ¡kinimams dėl 2007 m. balandžio 2 d. paskolos sutarties ir Å¡ios sutarties 2009 m. sausio 2 d. priedo, 2007 m. sausio 2 d. ir 2008 m. vasario 5 d. sutarčių dėl nepilnamečių vaikų materialinio iÅ¡laikymo, gauti pateikė ir apeliantas G. Ž.. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi ir šį praÅ¡ymÄ atmetė, konstatavęs, kad praÅ¡ymas yra analogiÅ¡kas tam praÅ¡ymui, kurį anksčiau teikė apeliantė UAB ,,Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“, ir kuris jau yra iÅ¡spręstas teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi.

Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog šį praÅ¡ymÄ pateikė kitas byloje dalyvaujantis asmuo, neteikia pagrindo iÅ¡spręsti jį kitaip, nei buvo iÅ¡spręstas ankstesnis praÅ¡ymas.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės praÅ¡ymo argumentus, visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad jo patenkinimui nebuvo pagrindo, vadinasi, nėra ir CPK 314 straipsnyje nurodomo nepagrįsto atsisakymo priimti (padėti gauti) tokius įrodymus kaip bÅ«tinosios sÄ lygos, leidžiančios taikyti iÅ¡imtį naujų įrodymų priėmimui apeliacinės instancijos teisme. VMI 2014 m. gegužės 20 d. praneÅ¡imo apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ turinys leidžia įsitikinti, kad jo metu buvo analizuojami mokesčių mokėtojos pateikti dokumentai ir paaiÅ¡kinimai, VMI informacinės sistemos duomenys bei informacija apie gautas pajamas ir sumokėtus mokesčius.

Ir nors apeliantė praÅ¡o iÅ¡reikalauti atsakovės paaiÅ¡kinimus, tačiau nei iÅ¡ VMI praneÅ¡imo turinio, nei iÅ¡ paties praÅ¡ymo nėra aiÅ¡ku, kokia forma Å¡ie paaiÅ¡kinimai buvo pateikti, taigi toks abstraktaus pobÅ«džio praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas. Juolab kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė, kaip tai ir yra numatyta CPK 186 straipsnyje, turėjo visas galimybes, pasinaudodama CPK numatytomis teisėmis, užduoti klausimus atsakovei ir gauti jos paaiÅ¡kinimus dėl reikÅ¡mingų nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti aplinkybių, taip pat pirmosios instancijos teisme nekliudomai galėjo įrodinėti paskolos dalyko atsakovei arba jos nurodytiems asmenims perdavimÄ kitais objektyviais, pačiai apeliantei prieinamais raÅ¡ytiniais įrodymais, jos gautais iÅ¡ apelianto G.

Ž., su kuriuo ji pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį.

33. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, praÅ¡ymas dėl naujų įrodymų iÅ¡reikalavimo į apeliacine tvarka nagrinėjamÄ bylÄ negali bÅ«ti tenkinamas. Dėl civilinės bylos teismingumo 34. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ . Teisė kreiptis į teismÄ , kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Å ios teisės realizavimo tvarkÄ numato CPK ir tarptautinės sutartys. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iÅ¡ pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybÄ . Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimÄ bei užkirsti keliÄ civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

35. Kadangi teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, pagal nacionalinę teisę teismas paprastai jurisdikcijÄ patikrina jau bylos iÅ¡kėlimo metu. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡keldamas bylÄ teismas turi turėti pakankamÄ pagrindÄ spręsti, jog pareikÅ¡ti reikalavimai yra jam teismingi. Nustatęs, kad pateiktas ieÅ¡kinys jam teismingas, teismas jį priima. Ir prieÅ¡ingai, nustatęs, kad pareikÅ¡ti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

36. Nagrinėjamu atveju apeliantas G. Ž. teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė apeliantės UAB ,,Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ atsakovei V. S. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo teismingumo klausimÄ , neatsižvelgęs į tai, kad trečiasis asmuo nėra deklaravęs ir neturi nei gyvenamosios vietos, nei turto Lietuvoje, jis yra užsienio valstybės rezidentas. Kitaip tariant, apeliantas įrodinėja tai, kad ginčo santykis turi tarptautinį elementÄ , todėl turėjo bÅ«ti taikomos tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuojančios CPK VII dalies nuostatos.

37. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais apeliacinio skundo argumentais, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo santykis (civilinė byla) pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementÄ , kai viena iÅ¡ bylos Å¡alių yra užsienio asmuo (užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės arba užsienio juridinis asmuo). Bylos Å¡alys – tai ieÅ¡kovas ir atsakovas (CPK 41 straipsnio 1 dalis), o tretieji asmenys yra dalyvaujantys byloje asmens, bet ne Å¡alys (CPK 37 straipsnis). Å iuo atveju bylos Å¡alys nėra užsienio asmenys – ieÅ¡kovė yra Lietuvoje registruotas ir veiklÄ vykdantis juridinis asmuo, atsakovė – Lietuvos Respublikos pilietė, kurios deklaruota ir gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

38. Dar daugiau, Å¡alių ginčo objektu yra skola, kurios atsiradimo pagrindas siejamas su Lietuvoje, Vilniuje, 2007 m. balandžio 2 d. sudaryta paskolos sutartimi ir jos priedu, dėstant tokias aplinkybes, kad paskolos sutartis buvo tikslinė – Lietuvoje esančio gyvenamojo namo statyboms finansuoti. Akivaizdu, kad ginčas susijęs tik su Lietuvos Respublika, atitinkamai, nėra ir pagrindo vertinti, jog nagrinėjama byla turi tarptautinį elementÄ ir dėl to pirmosios instancijos teismui buvo kilusi bÅ«tinybė vadovautis tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuojančiomis teisės normomis ir (ar) spręsti dėl Lietuvos teismų jurisdikcijos nagrinėti šį ginÄÄ .

39. Tokia apelianto G. Ž., kuris pagal bylos duomenis turi Lietuvos pilietybę, o 2014 m. gegužės 30 d. deklaravo savo iÅ¡vykimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), akcentuojama aplinkybė, kad 2021 m. liepos 21 d. jam buvo iÅ¡duota (duomenys neskelbtini) rezidento viza, jokios teisinės reikÅ¡mės bylos teismingumo nustatymui neturi. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, joks materialinis reikalavimas trečiajam asmeniui byloje nėra pareikÅ¡tas, o CPK 29 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinys yra pareiÅ¡kiamas teismui pagal atsakovo, o ne trečiųjų asmenų gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Todėl, prieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių bylų teismingumÄ , nepažeidė. Dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo, kilus ginčui dėl paskolos sutarties (ne)sudarymo 40. Ä®statyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to Å¡i sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti bÅ«tinas pinigų arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena Å¡alis iÅ¡reiÅ¡kia sutikimÄ kitai skolinti pinigus arba daiktÄ , o kita, atitinkamai, sutinka priimti pinigus arba daiktÄ ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grÄ Å¾inti pinigus ar daiktÄ , paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo nebus priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2018 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-378/2018 26 punktas).

41. Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai:

1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn;

2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokiÄ pat pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjui. Å ios sÄ lygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sÄ lygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali bÅ«ti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad bÅ«tent Å¡ios aplinkybės bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo ir sudaro įrodinėjimo dalykÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005).

42. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, kad tuo atveju, kai paskolos raÅ¡telyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktÄ tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (t. y. paskolos raÅ¡telis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ pareiga tenka paskolos gavėjui.

Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimÄ bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ lemia tai, ar paskolos raÅ¡telis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020 15 punktas).

43. Apeliantai, nesutikdami su skundžiamu teismo sprendimu, kuriuo ieÅ¡kinys dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo buvo atmestas pirmosios instancijos teismui nenustačius paskolos sutarties sudarymo (paskolos davėjui ir jo teisių perėmėjai neįrodžius bÅ«tinojo tokio sandorio sudarymo požymio – paskolos dalyko perdavimo), teigia, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir netinkamai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Apeliantų vertinimu, bÅ«tent atsakovei teko pareiga paneigti paskolos sutarties sudarymo prezumpcijÄ ir paskolos dalyko jai perdavimo faktÄ , kuris, apeliantų teigimu, buvo užfiksuotas atsakovei pasiraÅ¡ius pačiÄ sutartį ir jos priedÄ .

Akivaizdu, kad tokia apeliantų pozicija yra neteisinga, nes, kaip buvo minėta pirmiau, pagal kasacinio teismo praktikÄ paskolos dalyko perdavimo prezumpcija taikoma tik tuomet, kai paskolos dokumente yra užfiksuotas konkrečios sumos pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas. Å iuo atveju nei pasiraÅ¡ytoje 2007 m. balandžio 4 d. paskolos sutartyje, nei 2009 m. sausio 2 d. pasiraÅ¡ytame jos priede sutarties Å¡alių valia dėl paskolos dalyko perdavimo atsakovei, kaip tai numatyta CK 6.871 straipsnio 3 dalyje, nėra užfiksuota.

44. Kaip matyti iÅ¡ paskolos sutarties teksto, jos 2.1 punkte nurodyta, kad paskolos davėjas G. Ž. suteikia paskolos gavėjai V. S. beprocentinę iki 1 100 000 Lt paskolÄ . Sutartyje nėra aptartas bÅ«tent tokios sumos perdavimas atsakovei, nėra jos patvirtinimo, kad Å¡iÄ sumÄ ji gavo. Be to, sutarties 3.5 punkte yra aiÅ¡kiai nurodytos konkrečios sÄ lygos, kurioms esant bus suteikta paskola, t. y. kad paskola paskolos gavėjai yra suteikiama pasiraÅ¡ius Å¡iÄ sutartį pagal paskolos gavėjos žodinius ar raÅ¡ytinius praÅ¡ymus sumokant bankiniais mokėjimo pavedimais, arba grynaisiais pinigais paskolos gavėjos nurodytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie atliks rangos darbus, tieks medžiagas ir įrenginius ar atliks kitus darbus statomame name ant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso paskolos gavėjai. Mokėjimo pavedimai iÅ¡ paskolos davėjo sÄ skaitos ir bus laikoma paskolos suteikimo momentu ir faktu.

45. Taigi, viena vertus, sutarties Å¡alys susitarė tik dėl galimos maksimalios skolinamų lėšų sumos, bet ne dėl konkrečios sutarties pasiraÅ¡ymo momentu perduodamos (ar iki jos pasiraÅ¡ymo perduotos) atsakovei pinigų sumos. Antra vertus, pačios Å¡alys sulygo, kad paskolos dalyko atsakovei perdavimÄ bei perdavimo momentÄ patvirtins pačioje sutartyje įvardyti dokumentai – mokėjimo pavedimai iÅ¡ apelianto sÄ skaitos banke (sutarties 3.5 punktas). Taigi, paskolos suteikimo momentÄ ir faktÄ pačios sutarties Å¡alys susiejo su konkrečiomis ateityje įvyksiančiomis aplinkybėmis – bÅ«simais mokėjimo pavedimais iÅ¡ paskolos davėjo banko sÄ skaitos, kurie atliekami gavus paskolos gavėjos atitinkamus praÅ¡ymus.

Atitinkamai, nenuginčijus bÅ«tent tokio sutarties Å¡alių susitarimo, paskolos dalyko perdavimas bei suteiktos pagal Å¡iÄ sutartį paskolos dydis turėjo bÅ«ti įrodinėjamas tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, dėl kurių pačios sutarties Å¡alys yra iÅ¡reiÅ¡kusios valiÄ , tačiau tokie įrodymai į bylÄ nebuvo pateikti (CPK 177, 180 straipsniai).

46. Kitokio teisėjų kolegijos vertinimo nesuponuoja ir 2009 m. sausio 2 d. paskolos sutarties priedo pasiraÅ¡ymas, kurio 2.1 punkte nurodoma, kad pagal paskolos sutartį, pasiraÅ¡ytÄ 2007 m. balandžio 2 d., paskolos davėjas (t. y. apeliantas G. Ž.) yra suteikęs paskolos gavėjai (t. y. atsakovei V. S.) beprocentinę 1 100 000 Lt paskolÄ pervedant pinigus rangovams, tiekėjams ir kitiems subjektams, o 2.2 punktu Å¡alys sutarė pakeisti pradinės sutarties 3.4 punktÄ , nustatant 2,5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo visos neapmokėtos paskolos, apmokant jas paskolos grÄ Å¾inimo dienÄ , pridedant prie bendros paskolos sumos. Aptariamo raÅ¡ytinio susitarimo turinys sudaro pagrindÄ tik tokiai iÅ¡vadai, kad jo sudarymo tikslas buvo palÅ«kanų mokėjimo klausimo iÅ¡sprendimas, bet ne paskolos dalyko, t. y. suteiktos paskolos konkretaus dydžio įvardijimas ar paskolos dalyko perdavimo fakto užfiksavimas (CPK 185 straipsnis).

47. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tiek raÅ¡ytinei paskolos sutarčiai, tiek ir raÅ¡ytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatÅ«s turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimÄ . Paprastai Å¡iuose dokumentuose turėtų bÅ«ti atskirai, padarant atitinkamÄ Ä¯raÅ¡Ä , užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, pavyzdžiui, „<...> pinigus gavau <...>“, „<...> Å¡i sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

48. Nagrinėjamu atveju nė viename iÅ¡ aptartų atsakovės ir apelianto G. Ž. sudarytų raÅ¡ytinių susitarimų nėra įrašų, kurių turinys leistų spręsti apie konkrečios pinigų sumos (konkretaus dydžio paskolos dalyko) perdavimÄ atsakovei ar kuriems nors jos nurodytiems asmenims bei gavimÄ . Todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino raÅ¡ytinių susitarimų turinį bei neteisingai paskirstė Å¡alims įrodinėjimo naÅ¡tÄ . BylÄ nagrinėjęs teismas padarė teisėtÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju bÅ«tent reikalavimÄ dėl skolos priteisimo pareiÅ¡kusiai apeliantei ir teko pareiga įrodyti konkretaus dydžio paskolos dalyko perdavimo faktÄ .

49. Skirtingai negu teigiama apeliaciniuose skunduose, nei aplinkybė, kad paskolos sutartyje nurodytame žemės sklype buvo pastatytas ir atsakovės vardu įregistruotas gyvenamasis namas, nei VMI atliktas atsakovės mokestinis tyrimas, patys savaime nėra pakankami ieÅ¡kinyje nurodyto dydžio skolai ir priskaičiuotoms palÅ«kanoms pagrįsti. Ä® nagrinėjamÄ bylÄ pirmosios instancijos teisme nepateikus įrodymų, kada ir kokio dydžio mokėjimai, susiję su Å¡io turto sukÅ«rimu, galbÅ«t buvo atlikti vykdant paskolos sutartį, nebuvo ir pagrindo priteisti visÄ reikalaujamÄ ieÅ¡kinyje sumÄ kaip negrÄ Å¾intÄ paskolÄ .

Nors atsakovė VMI atlikto mokestinio patikrinimo metu savo gautas pajamas grindė ir nagrinėjamos bylos dalykÄ sudarančia paskolos sutartimi, negalima tokia iÅ¡vada, kad paskolos sutartyje nurodytÄ maksimaliÄ paskolintinÄ sumÄ apeliantas jai perdavė ir atsakovė jÄ priėmė. Sutartyje paskolos dalyko neapibrėžus tikslia ir neginčytina suma, panaudojant formuluotę „iki<...>Lt“, ir nepateikus visiÅ¡kai jokių paskolos dalyko perdavimo įrodymų, iÅ¡ viso nėra jokios galimybės identifikuoti (patikrinti), kiek yra skolinga (ir ar skolinga) atsakovė pagal byloje vertinamÄ 2007 m. balandžio 2 d. sutartį.

50. Pagrįstų abejonių dėl paskolos sutarties dalyko kelia ir jos sudarymo aplinkybės. Sutartyje nurodyta maksimali paskolos suma siekė daugiau nei 300 000 Eur, tačiau sutartis buvo sudaryta paprasta raÅ¡ytine forma, be to, jÄ pasirašė artimais santykiais tuo metu susiję asmenys, Å¡iuos santykius ir bendro turto (namo) sukÅ«rimo siekį patys vieÅ¡ai deklaravę žiniasklaidoje, kÄ patvirtina į nagrinėjamÄ bylÄ pateikti ir pirmosios instancijos teismo visų bylos įrodymų kontekste taip pat įvertinti straipsniai.

Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, paskolos davėjas, apeliantas G. Ž., yra verslininkas, kuris neabejotinai turi tokių sandorių sudarymo patirties, galėjo gauti ir teisinių konsultacijų dėl paskolos sandorio tinkamo įforminimo ar jam galinčios atsirasti bÅ«tent tokio teisinio santykio susiklostymo tarp jo ir atsakovės įrodinėjimo pareigos. Mažai tikėtina, kad apeliantas galėjo suklysti ir neteisingai įforminti tuo metu buvusį jo ir atsakovės susitarimÄ .

51. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, neįrodžius paskolos dalyko perdavimo, kai paskolos sandoris priskiriamas realinių sandorių kategorijai, neįrodytas ir paskolos sutarties sudarymo faktas. Atitinkamai, ir apeliantės, įsigijusios iÅ¡ pradinio kreditoriaus, apelianto G. Ž., reikalavimo teisę pagal nesudarytÄ paskolos sutartį, ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo negalėjo bÅ«ti tenkinamas. PrieÅ¡ingu atveju susidarytų tokia teisiÅ¡kai ydinga ir reikalavimo teisių perleidimo instituto neatitinkanti situacija, kuomet naujasis kreditorius įgytų daugiau teisių nei jų turėjo pradinis kreditorius.

52. Kitaip nei yra įsitikinę apeliantai, pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad byloje neįrodytas paskolos dalyko perdavimo faktas, bet nekvalifikavęs tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių kaip tai nurodyta CK 1.87 straipsnio 1 dalyje, teisinio reguliavimo nepažeidė. Paskolos sutarties nesudarymas (CK 6.875 straipsnio 3 dalis) ir paskolos sutarties negaliojimas yra du skirtingi institutai. Nors paskolos gavėjas (ar juo skolos dokumentuose nurodomas asmuo) turi teisę ginčyti sutartį, jeigu jis faktiÅ¡kai pinigų negavo (CK 6.875 straipsnio 1 dalis), toks pasirinktas teisių gynimo bÅ«das negali lemti sandorių negaliojimo instituto taikymo, nes tik sudaryta sutartis gali bÅ«ti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine arba nuginčijama).

Paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia (niekine) ir paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo bÅ«dai. Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). Atsakovė bÅ«tent tokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ ir buvo pasirinkusi, įrodinėdama, kad realiai paskolos pinigų negavo.

Todėl ir aplinkybės, susijusios su paskolos sutarties galiojimu ir (ar) negaliojimu, įvardytos CK 1.87 straipsnyje, nebuvo ir negalėjo būti tiriamos bei vertinamos, nes jos nesudarė nagrinėjamos bylos dalyko.

53. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinių skundų argumentais, kad šiuo konkrečiu atveju taikytinos CK 6.107 straipsnio 2 dalies nuostatos. Šioje normoje yra numatyta skolininko atsikirtimų naujojo kreditoriaus reikalavimams išimtis, kai prievolei patvirtinti yra išduotas skolos dokumentas, o reikalavimas perleistas ir šis dokumentas perduotas. Tokiu atveju skolininkas neturi teisės atsikirsti naujajam kreditoriui motyvuodamas tuo, kad prievolė buvo apsimestinė ar fiktyvi arba kad perleidimas draudžiamas, jeigu naujasis kreditorius reikalavimo perleidimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie šias aplinkybes.

Tačiau bÅ«tent toks nagrinėjamoje byloje faktiÅ¡kai susiklosčiusios situacijos interpretavimas yra aiÅ¡kiai ydingas. Kadangi paskolos sandoris, kaip ne kartÄ jau buvo pasisakyta, yra realinis sandoris, neperdavus paskolos dalyko, net ir raÅ¡ytinės formos paskolos sutartis pati savaime yra nepakankamas dokumentas paskolos teisinių santykių susiklostymui pagrįsti. Akivaizdu, kad tokio dokumento buvimas pas naujÄ jį kreditorių negali kliudyti atsikirtimams, kad sutartis visgi nebuvo sudaryta, pareikÅ¡ti, juolab kad reikalavimų dėl paskolos sutarties negaliojimo, tokios sutarties apsimestinumo ar fiktyvumo nagrinėjamoje byloje atsakovė ir nereiÅ¡kė.

54. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginÄÄ dėl paskolos priteisimo iÅ¡sprendė teisingai ir materialiosios bei proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklių nepažeidė, padarė teisėtÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neįrodė paskolos dalyko perdavimo fakto (paskolos sutartis nebuvo sudaryta). Dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia teismo iniciatyva 55. Apeliantas G. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo paÅ¡alinti motyvus dėl jo ir apeliantės UAB ,,Žvilgsnis iÅ¡ arčiau ir partneriai“ 2019 m. birželio 25 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumo ir jos galiojimo.

56. Pagal Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintÄ teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijÄ Å¡alys turi teisę į rungtyniÅ¡kÄ procesÄ , reiÅ¡kiančiÄ , kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimÄ (Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT)1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 18990/91, 24 punktas; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 29346/95, 21 punktas; 2014 m. kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieÅ¡ BulgarijÄ , peticijos Nr. 45519/06, 30 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017 68 punktas; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021 36 punktas).

Byloje dalyvaujančių asmenų teisė žinoti ir komentuoti visus įrodymus turi bÅ«ti užtikrinta ne tik tais atvejais, kai įrodymus, siekdama paveikti teismo sprendimÄ , pateikia kita proceso Å¡alis, bet ir tais atvejais, kai teismas Å¡iuos įrodymus, esant įstatyme įtvirtintoms sÄ lygoms, renka savo iniciatyva. To, be kita ko, reikalauja civilinio proceso betarpiÅ¡kumo principas (CPK 14 straipsnis) ir CPK 263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas teismui grįsti priimamÄ sprendimÄ aplinkybėmis ir įrodymais, kurie nebuvo iÅ¡tirti teismo posėdyje.

Teismo sprendimas, kuriame remiamasi teismo iniciatyva surinktais įrodymais, apie kuriuos proceso dalyviai nebuvo informuoti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat laikytinas siurpriziniu teismo sprendimu, pažeidžiančiu proceso dalyvių teisę būti išklausytiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-823/2021 37 punktas).

57. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Å io straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tokia teismui suteikta diskrecijos teise, reikalavimo teisių perleidimo sutartį savo iniciatyva pripažino niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.

58. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį ar aktÄ niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu bÅ«tų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), bÅ«tina, kad tokį pagrindÄ patvirtinančios aplinkybės bÅ«tų nustatytos (iÅ¡tirtos, iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad iÅ¡vadÄ dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y.

CPK nustatyta tvarka iÅ¡tirtos, iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Kai sandoris ar aktas nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio ar akto negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį ar aktÄ negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2012; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-428/2015; 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017 37 punktas; 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019 35 punktas; 2022 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-611/2022 42 punktas).

59. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ teismo sprendimÄ , be kita ko, grįsdamas ir motyvais, susijusiais su reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimu dėl jos prieÅ¡taravimo CK 6.102 straipsnio 1 dalies imperatyvui, suklydo taikydamas teisę.

60. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo ribas nustato bylos Å¡alys savo procesiniuose dokumentuose (ieÅ¡kiniuose, prieÅ¡ieÅ¡kiniuose ir kt.). Å iuo atveju nė vienas iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenių savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nereiÅ¡kė. Duomenų, kad teismas bÅ«tų pranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimÄ peržengti ieÅ¡kinio ribas bei jų teisę teikti argumentus bei įrodymus nagrinėjamu klausimu, byloje taip pat nėra, taigi Å¡iuo aspektu (dėl apeliantų sudarytos reikalavimų perleidimo sutarties teisinio vertinimo) byloje dalyvaujantys asmenys nebuvo iÅ¡klausyti.

61. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo konkrečiu atveju nėra ir pagrindo spręsti, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra akivaizdžiai niekinė, juo labiau kad ji buvo sudaryta tarp nagrinėjamos bylos apeliantų (ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens), o atsakovė nebuvo tos sutarties Å¡alimi. Todėl aplinkybės, susijusios su apeliantų valios sudaryti teismo pripažintÄ negaliojančiu sandorį formavimusi ir jo sudarymo tikslais, su Å¡io sandorio Å¡alių tarpusavio ryÅ¡iais (sÄ sajomis), turėjo bÅ«ti tiriamos ir vertinamos dalyvaujant taip pat ir nagrinėjamos bylos proceso dalyviams. Todėl pirmosios instancijos teismas, atlikdamas tokį vertinimÄ neiÅ¡klausęs kitų proceso dalyvių nuomonės, pažeidė jų teises, be kita ko, bÅ«ti iÅ¡klausytiems visais klausimais (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

62. Kadangi pagrindo peržengti ieÅ¡kinio ribas nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neįžvelgia, pirmosios instancijos teismo klaida iÅ¡taisoma ir iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies paÅ¡alinami teismo argumentai, susiję su 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumo vertinimu ir jos galiojimu (sprendimo 36–47 punktai). Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 63. Apelianto G. Ž. teigimu, priimant skundžiamÄ teismo sprendimÄ buvo pažeistas Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 17 straipsnis ir atskleista konfidenciali informacija, susijusi su vykstančiu mediacijos procesu, todėl su tuo susiję motyvai turėtų bÅ«ti paÅ¡alinti iÅ¡ sprendimo, o bylos įrodymų visuma vertinama iÅ¡ naujo.

64. Teisėjų kolegija, atmesdama kaip nepagrįstus Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad nors skundžiamo sprendimo 4.8 ir 34 punktuose ir nurodyta aplinkybė, kad byloje dalyvaujančių asmenų kitas ginčas yra sprendžiamas ne teismo bÅ«du, vien tokiu teismo pasisakymu jokia konfidenciali informacija nebuvo atskleista. Pažymėtina, kad Å¡iÄ aplinkybę, atsikirsdama į jai pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , nurodė atsakovė, o tai, kad teismas tokį atsikirtimų argumentÄ pakartojo, neteikia pagrindo jo paÅ¡alinimui iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo.

65. Atsižvelgus į bylos procesinę baigtį, t. y. skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ iÅ¡ esmės palikus nepakeistÄ , apeliantai neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , o atsakovė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla (CPK 93 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ . PaÅ¡alinti iÅ¡ sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus dėl 2019 m. birželio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2019/06/25-VS teisėtumo (sprendimo 36–47 punktai). Teisėjai Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis Tomas Venckus