fe445e80-3f4f-46da-b8d5-3c1f9da329e1 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1712-413/2019 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06046-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.24. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal antstolio L. L. ir suinteresuoto asmens I. M. atskiruosius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4986-374/2019 pagal antstolio L.

L. praÅ¡ymÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo neįvykdymo klausimo iÅ¡sprendimo ir nustačius, kad skolininkė sprendimÄ neįvykdė be svarbių priežasčių, baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys M. S., I. M.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Antstolis L. L. (toliau – antstolis) pateikė teismui 2019 m. birželio 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ (toliau – Aktas), kuriuo prašė iÅ¡spręsti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23-374/2018 neįvykdymo klausimÄ ir nustačius, kad skolininkė M.

S. sprendimÄ neįvykdė be svarbių priežasčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 straipsnio 2 dalimi paskirti baudÄ iÅ¡ieÅ¡kotojos I. M. naudai.

2. Akte nurodė, kad nuo 2019 m. sausio 3 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomas teismo 2018 m. gruodžio 18 d. iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos laikymosi ir vykdymo, paimant anÅ«kę E. M. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio lyginės savaitės Å¡eÅ¡tadienį nuo 12 val. ir grÄ Å¾inant tÄ patį Å¡eÅ¡tadienį iki 18 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Papildomai sprendime nustatyta, kad jeigu iÅ¡ieÅ¡kotoja dėl kokių nors priežasčių nustatytu laiku negali bendrauti su anÅ«ke, apie tai ji prieÅ¡ tris dienas privalo informuoti skolininkę (mergaitės motinÄ ) telefonu arba SMS žinute.

3. Antstolis nurodė, jog vykdomojoje byloje buvo suraÅ¡yti ir skolininkei M. S. iÅ¡siųsti pirminiai procesiniai dokumentai (2019 m. sausio 4 d. raginimas įvykdyti sprendimÄ ir 2019 m. sausio 3 d. patvarkymas priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti), kurie įteikti elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis.

4. Taip pat nurodė, kad vykdymo eigoje gauti iÅ¡ieÅ¡kotojos (mergaitės močiutės) raÅ¡tiÅ¡ki praneÅ¡imai, kuriuose nurodyta, jog paimti anÅ«kės pagal teismo sprendimÄ buvo nuvykusi 2019 m. sausio 26 d., 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. gegužės 25 d., tačiau visus kartus mergaitė atsisakė su ja eiti. IÅ¡ieÅ¡kotojos teigimu, mergaitės nenorÄ bendrauti su močiute įtakoja jos motina, nuteikdama mergaitę prieÅ¡ jÄ .

5. Antstolio nurodymu, skolininkė yra pateikusi praneÅ¡imus, kuriuose nurodoma, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja neatvyksta pasiimti anÅ«kės ir apie savo neatvykimÄ iÅ¡ anksto, kaip numatyta teismo sprendime, nepraneÅ¡a. Taip pat yra pateikusi 2019 m. sausio 10 d. praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, kad mergaitė su močiute susitikti negali dėl ligos. Anot antstolio, skolininkė reguliariai raÅ¡o praneÅ¡imus, kad iÅ¡ieÅ¡kotoja nepraneÅ¡a ir neatvyksta į susitikimus su anÅ«ke, tačiau, kaip patvirtina jos pateikti vaizdo įraÅ¡ai, ji žino, kad mergaitė nenori eiti ir neis į susitikimus su močiute ir nesiima veiksmų, kad situacija bÅ«tų iÅ¡spręsta taikiai. Kaip pati tvirtina, ji nori, kad teismo sprendimas bÅ«tų vykdomas tinkamai, tačiau nesistengia su mergaite pasikalbėti ar paaiÅ¡kinti dėl susitikimų su iÅ¡ieÅ¡kotoja.

6. Apie susidariusiÄ situacijÄ yra informuotas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kurio specialistai pagal iÅ¡ieÅ¡kotojos pateiktÄ praÅ¡ymÄ bendravo su E. M., ir jos motina M. S. ir pateikė 2019 m. gegužės 31 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketÄ . Pažymi, jog teismo sprendimas iki Å¡iol nėra tinkamai vykdomas, nesilaikoma teismo sprendime numatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

7. Suinteresuotas asmuo (skolininkė) M. S. prašė antstolio praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

8. Nurodė, jog jai buvo iÅ¡siųsti tik priminiai procesiniai dokumentai: 2019 m. sausio 4 d. raginimas įvykdyti sprendimÄ ir 2019 m. sausio 3 d. patvarkymas priimti vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti; antstolis pats jokių vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje neatliko ir jokių patvarkymų dėl sprendimo vykdymo nepriėmė; nors antstolio akte ir yra nurodyta, kad teismo sprendimas buvo nevykdomas 2019 m. sausio 26 d., 2019 m. balandžio 24 d. ir 2019 m. gegužės 25 d., tačiau nei dėl vienos iÅ¡ minėtų datų antstolis jokių procesinių veiksmų nėra ir nebuvo atlikęs. Aktas yra grindžiamas ne paties antstolio atliktais veiksmais, o iÅ¡ieÅ¡kotojos nurodytais praneÅ¡imais.

Skolininkė buvo pasiruoÅ¡usi perduoti dukrÄ iÅ¡ieÅ¡kotojai, tačiau pati duktė vykti su ja atsisakė. Skolininkė nevengia teismo sprendimo vykdymo, neatlieka jokių veiksmų, kurie pakenktų sprendimo vykdymui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 9. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi antstolio L. L. praÅ¡ymÄ atmetė.

10. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens (iÅ¡ieÅ¡kotojos) I. M. ir jos vaikaitės E. M. susitikimai jai atvykus pasiimti mergaitės antstolio akte nurodytu laiku: 2019 m. sausio 26 d., 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. gegužės 25 d., taip pat ir kitu metu neįvyko dėl E. M. nenoro vykti su ja. Pačios mergaitės nuolatinį nenorÄ vykti su iÅ¡ieÅ¡kotoja nurodo jos motina (skolininkė), Å¡i aplinkybė užfiksuota vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2019 m. gegužės 31 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje, vaizdo įraÅ¡e, liudininkės paaiÅ¡kinime, antstolio akte, to neginčija savo praneÅ¡imuose ir pati iÅ¡ieÅ¡kotoja I. M..

11. Iš byloje ir vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški: šalys nebando rasti kompromisų dėl bendravimo su vaiku, visus ginčus linkusios spręsti teisminiu ar kitais teisiniais ir oficialiais būdais. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkė 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu nustatytu laiku su dukterimi nebūtų savo gyvenamojoje vietoje ar tyčia savo veiksmais trukdytų ar neleistų I. M. bendrauti su E. M. nustatytu laiku ar trukdytų antstoliui atlikti vykdymo veiksmus.

Taigi, skolininkė savo pareigÄ 2019 m. sausio 26 d., 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. gegužės 25 d. sudaryti galimybes iÅ¡ieÅ¡kotojai pasiimti E. M. vykdė tinkamai ir byloje nėra duomenų, teismo nustatyta bendravimo su vaikui tvarka buvo pažeista. Teismas pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 31 d. teismo sprendime yra nustatyta, kokia tvarka ir prieÅ¡ kiek laiko iÅ¡ieÅ¡kotoja turi pareigÄ informuoti skolininkę apie negalėjimÄ susitikti su E. M., tačiau tos pareigos iÅ¡ieÅ¡kotoja tinkamai nevykdo.

12. Teismas sutiko su skolininkės argumentais, kad antstolis tinkamai neatliko vykdymo veiksmų, numatytų Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (toliau - Sprendimų vykdymo instrukcija), 25 punkte. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis, nors apie priimtÄ vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ pranešė vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, o sprendimo nevykdant – kreipėsi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ dėl turimos informacijos pateikimo, tačiau nepateikė jokių duomenų, jog bÅ«tų priėmęs patvarkymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos, jį iÅ¡siuntęs proceso Å¡alims bei valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir tik skolininkei nevykdant patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, bÅ«tų surašęs sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ ir tada kreipęsis į teismÄ dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio pagrindu.

13. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad antstolis nevykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatyto veiksmų eiliÅ¡kumo, o nustatęs, kad teismo sprendimas nėra tinkamai vykdomas, iÅ¡ karto surašė 2019 m. birželio 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ Nr. S-19-187-3181 ir kreipėsi į teismÄ dėl teismo sprendimo neįvykdymo klausimo iÅ¡sprendimo. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkto reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas pripažinti sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ neteisėtu ir jį panaikinti (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1080-390/2014).

Konstatavęs, kad 2019 m. birželio 14 d. sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo suraÅ¡ytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y. antstoliui neatlikus privalomų vykdymo veiksmų, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 14. Atskiruoju skundu antstolis L. L. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį, bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. LR Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintų Sprendimų vykdymo instrukcijos (SVI) 25 punkte nurodyta bendra nuostata, kad vykdant kitus nepiniginio pobÅ«džio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu vaiku (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtÄ vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ antstolis praneÅ¡a vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Toliau Å¡ioje teisės normoje detalizuojama, kad vykdant nepiniginio pobÅ«džio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu vaiku, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytÄ terminÄ sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ dėl turimos informacijos pateikimo. Å iuo konkrečiu atveju teismas nevertino, jog buvo laikomasi SVI 25 punkte numatytos tvarkos, t. y. buvo informuota vaiko gyvenamosios vietos valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, buvo praÅ¡oma pateikti turimÄ informacijÄ , susijusiÄ su vykdoma vykdomÄ ja byla. 1.2.

Be to, pagal 2019 m. vasario 28 d. patvarkymÄ susitikime su Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovu buvo aptarta tolimesnis vykdymo priemonių pobÅ«dis ir tvarka. Teismas skundžiamoje nutartyje pažymi, kad sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas buvo suraÅ¡ytas nesilaikant imperatyvių teisės normų reikalavimų, t. y. antstoliui neatlikus privalomų vykdymo veiksmų – nepriėmus patvarkymo dėl vykdymo tvarkos.

Tačiau nutartyje nepagrįstai akcentuojama kaip privalomas antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos, nes toks patvarkymas suraÅ¡omas ne visais tokio pobÅ«džio sprendimu nevykdymo atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio mėn. 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje bylos Nr. . e3K-3-l60-378/2019). Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatyta, kad prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobÅ«dį ir jų vykdymo tvarkÄ ; iÅ¡nagrinėjęs turimÄ medžiagÄ antstolis priima patvarkymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos, kurio nevykdant antstolis suraÅ¡o sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ ir kreipiasi į teismÄ CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. 1.3.

Pati sprendimo vykdymo tvarka yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡dėstyta vykdomajame raÅ¡te bei skolininkei siųstame raginime. Antstolis pats, savo iniciatyva negali peržengti teismo sprendimo ribų ar kitaip keisti vykdomajame raÅ¡te numatytÄ tvarkÄ . Taigi, papildomai priimtas patvarkymas dėl vykdymo tvarkos laikytinas kaip perteklinis dokumentas vykdomojoje byloje. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų nustatyta, kad antstoliui neįvykdžius Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nurodytų veiksmų, buvo pažeisti geriausi vaiko interesai.

Dėl Å¡ios priežasties nustatytas pažeidimas vykdymo procese nelemia iÅ¡vados, kad CPK 771 straipsnio 1, 6 dalių pagrindu antstolio suraÅ¡ytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktas laikytinas neteisėtu ir negali bÅ«ti tenkinamas. 1.4. Nustatęs, kad teismo sprendimas nėra tinkamai vykdomas, t. y. nesilaikoma teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, teismas gali iÅ¡spręsti sprendimo neįvykdymo klausimÄ ir nustatęs, kad skolininkė M. S. sprendimÄ neįvykdė be svarbių priežasčių, paskirti jai baudÄ , tačiau teismas to nepadarė.

15. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. M. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį, klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ir antstolio L. L. praÅ¡ymÄ patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Tai, kad sprendime nustatytu iÅ¡ieÅ¡kotojos ir E. M. bendravimo grafiku skolininkė su nepilnamečiu vaiku bÅ«na gyvenamojoje vietoje, nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkė tinkamai vykdo teismo sprendimÄ . Nors skolininkė ir bÅ«na gyvenamojoje vietoje nustatytu laiku, tačiau nepilnametis vaikaitis atsisako bendrauti su iÅ¡ieÅ¡kotoja.

Pabrėžia, kad iki teisminio proceso dėl tikslios bendravimo tvarkos su vaikaite nustatymo pradėjimo, E. M. noriai bendraudavo su išieškotoja, jos kartu žaisdavo, kalbėdavosi, vaikas niekada nėra parodęs, kad senelės draugijoje jaučiasi nepatogiai, atvirkščiau, būdavo aktyvi, guvi, juokdavosi. Akivaizdu, kad santykiai tarp išieškotojos ir vaikaitės pasikeitė būtent po to, kai prasidėjo teisminis procesas ir dėl skolininkės kaltų veiksmų – dėl aktyvaus vaiko nuteikinėjimo prieš senelę.

Tačiau vaikas negali tapti ginčo įrankiu. 2.2. Konfliktai dažnai kyla bÅ«tent dėl skolininkės elgesio, nuolatinio vaiko nuteikinėjimo prieÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , nesugebėjimo ieÅ¡koti kompromisų, užtikrinančių vaiko ir iÅ¡ieÅ¡kotojos bendravimÄ ir vaiko teisių užtikrinimÄ . BÅ«tent vaiko tėvai privalo užtikrinti vaiko bendravimÄ su artimaisiais giminaičiais, sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikui jaustis komfortiÅ¡kai susitikimu metu, vaiko tėvai neturi teisės naudoti psichologinės prievartos, tačiau tokios pareigos skolininkė nevykdo.

Skolininkė dažnai filmuoja nepilnametį vaikÄ ir uždavinėja menamus klausimus, tokius kaip „nenori važiuoti su močiute?“. Tokie klausimai akivaizdžiai rodo, kokio atsakymo skolininkė tikisi iÅ¡ nepilnamečio vaiko. Vaikas yra mažas, Å¡iuo metu E. M. 7 (septyneri) metai, tokio amžiaus vaikui lengva daryti psichologinį poveikį. 2.3. Nors skolininkė nurodo, kad kalbasi su vaiku, kad Å¡i turėtų bendrauti su iÅ¡ieÅ¡kotoja, tačiau nepateikia jokių tai pagrindžiančių duomenų, taip pat nepateikia įrodymų, kad bando kokiu nors kitu bÅ«du spręsti susiklosčiusiÄ problemÄ , niekada nesiÅ«lė problemų sprendimo bÅ«do.

Teismų praktikoje akcentuojamas aktyvus teismo vaidmuo Å¡eimos bylose. Teismas, priimdamas nutartį, tik formaliai įvertino bylos aplinkybes, netyrė skolininkės tyčinių veiksmų ir galimos psichologinės įtakos vaikui darymo, nenustatė, dėl kieno veiksmų negali bÅ«ti vykdomas teismo sprendimas. 2.4. Teismas privalėjo pasiskirti žodinį teismo procesÄ , ne tik iÅ¡klausyti bylos Å¡alis, tačiau ir atlikti psichologinę ekspertizę ar gauti specialisto iÅ¡vadÄ apie vaiko psichologinę bÅ«klę ir galimÄ skolininkės įtakÄ vaiko apsisprendimui nebendrauti su iÅ¡ieÅ¡kotoja. 2.5.

PareiÅ¡kėjas ėmėsi visų reikalingų veiksmų, kad teismo sprendimas bÅ«tų realiai vykdomas, vykdymo procesas neužsitęstų, bÅ«tų ekonomiÅ¡kas, bÅ«tų užtikrintos abiejų Å¡alių teisės ir teisėti interesai. Skolininkei buvo žinoma apie teismo sprendimÄ , jame nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , apie iÅ¡duotÄ ir pareiÅ¡kėjui perduotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Å iuo atveju byloje nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjui neįvykdžius Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nurodytų veiksmų, bÅ«tų buvę pažeisti geriausi vaiko interesai.

16. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens I. M. atskirÄ jį skundÄ antstolis L. L. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ tenkinti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad vykdomojoje byloje antstolis ėmėsi visų veiksmų, kad teismo sprendimas bÅ«tų realiai vykdomas, vykdymo procesas neužsitęstų, bÅ«tų ekonomiÅ¡kas ir užtikrintos abiejų Å¡alių teisės bei teisėti interesai. Skolininkei buvo žinoma apie nustatytÄ bendravimo tvarkÄ , apie iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

17. Atsiliepimais į atskiruosius skundus suinteresuotas asmuo (skolininkė) M. S. praÅ¡o juos atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimai grindžiami Å¡iais argumentais: 4.1. Apeliantė I. M. be jokio teisinio pagrindo nepagrįstai teigia, kad neva skolininkė nuteikinėja vaikÄ prieÅ¡ senelę. PrieÅ¡ingai, skolininkė visuomet nustatytu laiku su dukra buvo savo gyvenamojoje vietoje, visuomet stengėsi paruoÅ¡ti mergaitę perdavimui (suruoÅ¡davo drabužėlių ir daiktų iÅ¡sineÅ¡imui), iÅ¡ anksto su dukra kalbėjosi apie tai, kad atvyks močiutė ir kad dukra su ja turės pabÅ«ti bei praleisti laikÄ , tačiau dažniausiai atsitikdavo taip, kad skolininkė su dukra laukdavo atvykstant močiutės, tačiau ji net neinformavusi neatvykdavo, nors pagal nustatytÄ tvarkÄ apie tai ji prieÅ¡ tris dienas privalėdavo informuoti mergaitės motinÄ telefonu arba SMS žinute.

IÅ¡ieÅ¡kotoja niekados neinformuodavo nei apie savo atvykimÄ , nei apie tai, kad neatvyks pasimatyti su anÅ«ke. Dėl to dukra jausdavosi labai įskaudinta ir nusivylusi, kadangi norėdavo kur nors iÅ¡vykti savaitgaliui, tačiau negavus jokio praneÅ¡imo iÅ¡ I. M., kad ji neatvyks, skolininkė su dukra negalėdavo iÅ¡ anksto planuotis savo laisvalaikio. Tokiu savo elgesiu pati iÅ¡ieÅ¡kotoja elgiasi netinkamai ir daro žalÄ dukros psichologinei bÅ«klei. 4.2. Glaudaus E. M. ir iÅ¡ieÅ¡kotojos bendravimo niekada nebuvo, o pablogėjus suinteresuoto asmens ir nepilnamečio vaiko tėvo R.

M. santykiams, iÅ¡ieÅ¡kotoja, bÅ«dama R. M. motina, nepilnamečio vaiko akivaizdoje pradėjo neigiamai atsiliepti (kalbėti) apie M. S., kaip nepilnamečio vaiko motinÄ , kas taip pat turėjo neigiamos įtakos tam, kad dukra pradėjo nebenorėti bÅ«ti su močiute. Pažymi, kad skolininkė su dukra iki jai suėjo 4 metai gyveno Norvegijoje, todėl kalbėti apie tai, kad iki tol E. M. noriai bendravo su iÅ¡ieÅ¡kotoja yra nepagrįsta, kadangi per tÄ laikÄ jokio bendravimo iÅ¡ viso nebuvo. 4.3. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai nenustatė, kad skolininkė netinkamai įgyvendintų savo kaip motinos valdžiÄ , kad jÄ naudotų prieÅ¡ingai vaiko interesams ar kaip nors kitaip trukdytų dukrai bendrauti su močiute.

Antstolis, kaip vykdantis minėtÄ sprendimÄ asmuo, taip pat nė karto nėra užfiksavęs, kad skolininkė kaip nors keltų konfliktus ar kitaip savo elgesiu trukdytų dukros bendravimui. 4.4. IÅ¡ieÅ¡kotojos požiÅ«ris neatitinka nepilnamečio vaiko interesų, todėl psichologinės ekspertizės atlikimas nepadės užtikrinti E. M. ir iÅ¡ieÅ¡kotojos bendravimo. 4.5. Skolininkė siÅ«lė, kad susitikimus galima pradžioje organizuoti ne bÅ«tinai numatytu laiku – Å¡eÅ¡tadieniais, bet galima tai padaryti ir kitu laiku, bet kuriÄ sutartÄ savaitės dienÄ , pasitelkiant ir vaikų teisių atstovus, kaip tarpininkus.

Tačiau pati iÅ¡ieÅ¡kotoja tam nerodė jokio dėmesio ir intereso. 4.6. Antstolio veiksmas kreiptis į Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių buvo teisingas, tačiau iÅ¡ esmės liko neiÅ¡baigtas, t. y. antstolis realizavo Sprendimo vykdymo instrukcijos 25 punkte numatytÄ kreipimÄ si į valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ , aptarė tolimesnį vykdymo priemonių pobÅ«dį ir tvarkÄ , tačiau visa tai atlikęs, toliau jokio patvarkymo dėl aptartos su vaiko teisių apsaugos skyriaus vykdymo tvarkos ar reikiamų priemonių pobÅ«džio taikymo nepriėmė.

Skolininkei nėra žinoma, kokias tolimesnes vykdymo priemones ir tvarkÄ antstolis aptarė su vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovu, tačiau skolininkei jokios rekomendacijos ar nurodymai nebuvo pateikti, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji kažkÄ pažeidė. 4.7. Vaiko nenoro bendrauti priežastis buvo aiÅ¡kinamasi vaiko teisių apsaugos skyriuje. Minėto skyriaus specialistai 2019 m. gegužės 31 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje konstatavo, kad E. M. su močiute I. M. bendrauti nenori, pasivaikščioti neitų, nes močiutė negražiai kalba apie mamÄ . 4.8.

Kasacinis teismas antstolio nurodytoje civilinėje byloje iÅ¡aiÅ¡kino, kad toks patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos suraÅ¡omas ne visais atvejais, tačiau tais atvejais, kai prireikus antstolis nusprendžia kreiptis į valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovÄ tikslu aptarti sprendimo vykdymo priemonių pobÅ«dį ir jų vykdymo tvarkÄ , tai atlikus turi bÅ«ti suraÅ¡omas patvarkymas, kuris turi bÅ«ti pateiktas proceso Å¡alims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir kad skolininkui nevykdant patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos yra suraÅ¡omas sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas ir kreipiasi į teismÄ CPK 771 str. nustatyta tvarka.

Šiuo atveju, kokios tolimesnės vykdymo priemonės buvo numatytos bei koks jų pobūdis ir tvarka, suinteresuotam asmeniui nėra žinoma, nes nei 2019 m. vasario 28 d. antstolio patvarkymas, nei joks kitas dokumentas, kuriame būtų nurodytas antstolio numatytas tolimesnis vykdymo priemonių pobūdis ir tvarka, nebuvo įteiktas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Bylos duomenimis, Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismo sprendimu nuspręsta, kad I. M. paima anÅ«kę E. M. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos vienÄ lyginės savaitės Å¡eÅ¡tadienį (pasirinktinai) nuo 12 val. ir grÄ Å¾ina tÄ patį Å¡eÅ¡tadienį iki 18 val. į jos gyvenamÄ jÄ vietÄ . Papildomai nustatyta – jeigu ieÅ¡kovė I. M. dėl kokių nors priežasčių nustatytu laiku negali bendrauti su anÅ«ke, apie tai ji prieÅ¡ tris dienas privalo informuoti atsakovę M. S. telefonu arba SMS žinute.

20. Byloje nėra ginčo, kad skolininkei M. S. apie įsiteisėjusį teismo sprendimÄ ir antstolio kontoroje pradėtus vykdymo veiksmus, yra žinoma, tačiau byloje iÅ¡kilo ginčas, kaip gali bÅ«ti užtikrintas tokio teismo sprendimo vykdymas.

21. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas sukuria CPK 18 straipsnyje nurodytus padarinius ir turi bÅ«ti privalomai vykdomas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamÄ sprendimÄ , Å¡iam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali praÅ¡yti įvykdyti sprendimÄ priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo iÅ¡laidas (CPK 610 straipsnis). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. 816 1.3 punkte įgaliojo Teisingumo ministerijÄ , suderinus su Finansų ministerija, parengti ir patvirtinti Sprendimų vykdymo instrukcijÄ . Å ioje instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).

22. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – SVI) yra nustatyta, kaip turi bÅ«ti vykdomi bÅ«tent tokie sprendimai. SVI 25 punkte nurodyta, jog vykdant kitus nepiniginio pobÅ«džio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku) (teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iÅ¡ tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtÄ vykdyti vykdomÄ jį dokumentÄ antstolis praneÅ¡a vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Užtikrinant vaiko teisių apsaugÄ bet kurios iÅ¡ Å¡alių, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo praÅ¡ymu ar nusprendus antstoliui dalyvauti vykdymo procese, antstolio patvarkymu kviečiamas psichologas. Vykdant nepiniginio pobÅ«džio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytÄ terminÄ sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ dėl turimos informacijos pateikimo. <...> Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobÅ«dį ir jų vykdymo tvarkÄ .

IÅ¡nagrinėjęs turimÄ medžiagÄ antstolis priima patvarkymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Å is patvarkymas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ siunčiamas proceso Å¡alims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis suraÅ¡o sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ ir kreipiasi į teismÄ CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.

23. Bylos duomenys patvirtina, jog santykiai tarp išieškotojos ir skolininkės yra konfliktiški, vaiko močiutė I. M. teigia, kad skolininkė nuteikinėja mergaitę prieš močiutę, todėl ji nenori eiti su močiute. Mergaitės motina M. S. teigia priešingai, kad močiutė dažniausiai neatvyksta pasiimti vaiko ir apie tai neįspėja, be to, atvykusi vaiko akivaizdoje negražiai atsiliepia apie atsakovę, todėl mergaitė jaučiasi močiutės nemylima.

24. Apeliantė praneÅ¡ime antstoliui nurodė, kad ji buvo nuvykusi 2019 m. sausio 26 d., 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. gegužės 25 d. į anÅ«kės gyvenamÄ jÄ vietÄ , tačiau visus tuos kartus mergaitė atsisakė su močiute bendrauti. Skolininkė savo atsikirtimuose patvirtino, jog tomis dienomis iÅ¡ieÅ¡kotoja buvo atvykusi, ji su dukra močiutės laukė, mergaitė buvo aprengta vykti su močiute, tačiau ji vykti atsisakė. Skolininkė taip pat ne kartÄ yra informavusi antstolį, kad I. M. neatvyksta pasiimti anÅ«kės ir apie savo neatvykimÄ iÅ¡ anksto neinformuodavo skolininkės.

25. Apie susidariusiÄ situacijÄ , antstolis informavo Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – VTAS), kuris 2019 m. gegužės 7 d. raÅ¡tu informavo antstolį, kad VTAS apie įsiteisėjusį teismo sprendimÄ dėl bendravimo tvarkos nustatymo žino, tačiau nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos jokių praneÅ¡imų ar nusiskundimų dėl teismo sprendimo nevykdymo nėra gavęs (vykd. b. l. 52). Taip pat 2019 m. gegužės 31 d. surašė Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketÄ Nr. 126L-1318. Å ioje anketoje nurodyta, kad mergaitė su močiute bendrauti nenori, nes močiutė negražiai kalba apie mamÄ , su močiute pasivaikščioti neitų, nenori, nes močiutė negražiai kalba apie mamÄ (vykd. b. l. 67). Taip pat nurodoma, kad mama su vaiko teisių apsaugos specialistais bendrauja ir bendradarbiauja, specialistai nustatė, kad grėsmės vaikui lygis nenustatytas.

26. Antstolis 2019 m. birželio 14 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ Nr. S-19-187-3181 ir, vadovaudamasis CPK 771 straipsniu, prašė teismo iÅ¡spręsti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23-374/2018 neįvykdymo klausimÄ ir nustačius, kad skolininkė M. S. sprendimÄ neįvykdė be svarbių priežasčių, paskirti jai CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudÄ iÅ¡ieÅ¡kotojos I. M. naudai.

27. Teismas sprendė, kad antstolis tinkamai neatliko vykdymo veiksmų, nurodytų Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 25 punkte. Vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad antstolis L. L. bÅ«tų priėmęs patvarkymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos, jį iÅ¡siuntęs proceso Å¡alims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir tik skolininkei nevykdant patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, bÅ«tų surašęs sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktÄ ir tada kreipęsis į teismÄ dėl baudos skyrimo CPK 771 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, antstolis L. L. nevykdė Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nustatyto veiksmų eiliÅ¡kumo.

28. Pažymėtina, kad taikant ir aiÅ¡kinant vykdymo procesÄ reglamentuojančias CPK bei SVI normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas vieÅ¡osios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, iÅ¡ieÅ¡kotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto antstolio L. L. skundo argumentais, kad SVI 25 punkte numatytas antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pagal kasacinio teismo praktikÄ suraÅ¡omas ne visais tokio pobÅ«džio sprendimų nevykdymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). Tačiau pažymėtina, kad SVI 25 punkte numatyta antstolio prievolė po to, kai kreipėsi į valstybinę vaiko teisių apsaugos institucijÄ , suraÅ¡yti patvarkymÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos nėra savitikslė.

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai antstolis vykdo teismo sprendimÄ dėl tėvo (motinos), Å¡iuo atveju močiutės, bendravimo su vaiku atitinkamu laikotarpiu, kuris nustatytas mėnesiais, dienomis, valandomis, toks laikotarpis negali bÅ«ti pripažintas pačiame vykdomajame dokumente nustatytu terminu, po kurio bÅ«tų galima taikyti priverstines vykdymo priemones. Teismo sprendimas dėl vaiko bendravimo su vienu iÅ¡ tėvų (seneliu) negali bÅ«ti įvykdytas iki tam tikro apibrėžto termino, nes toks bendravimas yra tęstinis procesas, kurį sudaro periodiÅ¡ki etapai, apibrėžti atitinkamu laikotarpiu.

Be to, vykdant tokį sprendimÄ , atsižvelgiama į vaiko nuomonę. Tais atvejais, kai, vykdant sprendimÄ dėl tėvo (Å¡iuo atveju močiutės) bendravimo su vaiku, vaikas atsisako bendrauti su tėvu, antstolis suraÅ¡o aktÄ CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nurodo sprendimo neįvykdymo priežastį, kad vaikas atsisako bendrauti su tėvu, ir aktÄ pateikia sprendimÄ priėmusiam teismui (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-603/2005).

31. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ .

32. Sutiktina su antstolio argumentais, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta aiÅ¡ki močiutės su anÅ«ke bendravimo tvarka, tačiau Å¡ioje situacijoje yra problematiÅ¡ka skolininkei vykdyti teismo sprendimÄ , nes pati mergaitė atsisako vykti su močiute. Minėta situacija yra žinoma VTAS, tačiau byloje nėra įrodymų, jog antstolis ir vaikų teisių specialistai ėmėsi priemonių susidariusiai situacijai iÅ¡spręsti, taip pat nėra antstolio suraÅ¡yto akto CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nurodant sprendimo neįvykdymo priežastį, t. y. kad vaikas atsisako bendrauti su močiute.

33. Teismo vertinimu, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar skolininkė piktybiÅ¡kai nevykdo teismo sprendimo, ar teismo sprendimo nėra galimybės vykdyti dėl abiejų proceso Å¡alių (skolininkės ir iÅ¡ieÅ¡kotojos) kaltės, antstolis kartu su vaikų teisių apsaugos specialistais turi ne tik aptarti susidariusiÄ situacijÄ , bet ir priimti atitinkamÄ sprendimÄ , kuris turėtų bÅ«ti įformintas SVI 25 punkte numatytu antstolio patvarkymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos (pvz. nustatyta vaiko pasiėmimo iÅ¡ jo gyvenamosios vietos tvarka ar pan.), su kuriuo bÅ«tų supažindintos abi proceso Å¡alys bei vaikių teisių apsaugos specialistai.

IÅ¡ to seka, kad siekiant konstatuoti skolininkės kaltę dėl sprendimo nevykdymo, turi bÅ«ti atlikti tam tikri antstolio, vaikų teisių specialistų veiksmai ir atitinkamai priimti aktai dėl teismo sprendimo nevykdymo. Antstoliui konstatavus, jog skolininkė nevykdo teismo sprendimo, antstolis apie tai suraÅ¡o Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ (CPK 771 straipsnio 1 dalis) ir tik tuomet kreipiasi į teismÄ dėl baudos skolininkei skyrimo. Tai reiÅ¡kia, kad antstoliui nustačius, jog teismo sprendimas nevykdomas, yra suraÅ¡omas aktas, kurį įvertina teismas (CPK 771 straipsnio 4 dalis), kartu įvertindamas priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas ir sprendžia, ar teismo sprendimas yra nevykdomas dėl skolininko tyčinių veiksmų ar neveikimo, ar yra pagrindas skirti baudÄ ir kokio dydžio baudÄ reikia skirti konkrečiu atveju.

34. Atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio 6 dalies normos paskirtį ir teismų praktikoje suformuotÄ Å¡ios normos taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , antstolio suraÅ¡ytas aktas turi bÅ«ti pagrįstas faktiniais duomenimis, susijusiais su nustatomu dalyku (sprendimo nevykdymu), kurių pagrindu bÅ«tų galima konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo nevykdymÄ , t. y. antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nevykdymÄ (CPK 176 ir 177 straipsniai).

35. Tokios praktikos laikomasi ir kitose analogiškose bylose (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-363-436/2019; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1109-613/2018; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2617-254/2016; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-852-260/2017; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1080-390/2014).

36. Nagrinėjamu atveju antstolio L. L. 2019 m. birželio 14 d. akte Nr. S-19-187-3181, kurio pagrindu antstolis kreipėsi į teismÄ , yra tik apraÅ¡yta situacija, tačiau nėra surinkta faktinių duomenų, kaip jis bandė spręsti susidariusiÄ situacijÄ vykdydamas teismo sprendimÄ . Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog antstolis netinkamai vykdė SVI 25 punkte nustatytÄ veiksmų eiliÅ¡kumo tvarkÄ , todėl tenkinti jo atskirÄ jį skundÄ nėra pagrindo.

37. Apeliantė I. M. atskiruoju skundu įrodinėja aplinkybę, jog skolininkė M. S. nevykdo teismo sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje nutartyje jau nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra konstatuotas faktas apie teismo sprendimo nevykdymÄ . Vykdomojoje byloje yra tik iÅ¡ieÅ¡kotojos pareiÅ¡kimai dėl neva nevykdomo teismo sprendimo, tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra antstolio suraÅ¡ytų aktų, pagrįstų faktiniais duomenimis, susijusiais su sprendimo nevykdymu. Nesant tokių įrodymų, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimÄ dėl baudos skolininkei skyrimo už teismo sprendimo nevykdymÄ .

38. Apeliantė taip pat teigia, kad Å¡eimos bylose teismas privalo bÅ«ti aktyvus ir siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes turėjo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais argumentais nesutinka dėl žemiau nurodytų argumentų.

39. CPK 771 straipsnio 6 dalis numato, kad sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas iÅ¡sprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ama iÅ¡ieÅ¡kotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo iÅ¡nagrinėti klausimÄ , kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas.

40. Nagrinėjamu atveju antstolio pareiÅ¡kimas teisme gautas 2019 m. birželio 14 d. Teismas, vadovaudamasis CPK 593 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. birželio 19 d. nutartimi paskyrė bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2019 m. liepos 4 d. 9.00 val., apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ pranešė proceso dalyviams ir paskelbė vieÅ¡ai specialioje interneto svetainėje. Taip pat teismas pasiÅ«lė suinteresuotiems asmenims iki posėdžio pateikti nuomonę dėl antstolio pareiÅ¡kimo.

Suinteresuotas asmuo M. S. iki paskirto teismo posėdžio pateikė nuomonę dėl antstolio praÅ¡ymo. Apeliantei adresuoti teismo procesiniai dokumentai grÄ Å¾inti teismui neįteikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors apeliantei nebuvo galimybės pateikti nuomonės dėl antstolio praÅ¡ymo, tačiau ji savo argumentus iÅ¡dėstė atskirajame skunde, kuriuos apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje nutartyje įvertino ir pasisakė. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjęs antstolio praÅ¡ymÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka proceso, proceso teisės normų reikalavimų nepažeidė.

41. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

42. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui paneigti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

43. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio pareiÅ¡kimÄ , priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį, kuriÄ panaikinti atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337, 338 straipsniais, n u t a r i a: Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Gintautas Koriaginas