fe42cb6d-db55-4ddd-9213-45dbaf4a2fdc · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-3015-414/2016Proceso Nr. 3-62-3-00682-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 16 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. D. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. D. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 4 707 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 5-9) nurodė, kad nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2015 m. liepos 9 d. (523 paras) Kauno tardymo izoliatoriuje buvo apgyvendintas įvairiose kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui priklausantis minimalus gyvenamasis plotas, kameros baldai ir įrenginiai kameros judėjimui skirtÄ plotÄ dar labiau sumažino, sanitarinė patalpa buvo be stogo, todėl ventiliacija nebuvo pajėgi iÅ¡traukti Å¡lapimo ir tuÅ¡tinimosi dvokÄ , Å¡varaus ir gaivaus oro patekimas į kamerÄ buvo ribotas per nedaug prasiveriančio lango angÄ , maitinimuisi skirtas stalas stovėjo per arti tualeto ir buvo per mažas (50 cm X 50 cm), todėl jis ir kiti kaliniai, turėdavo laukti, kol jis atsilaisvins ir valgyti atvėsusį maistÄ , nusiprausti Å¡iltu vandeniu paprastai buvo galima 10 min. ir tik kartÄ per savaitę, buvo atvejų, kai dėl remonto į duÅ¡Ä nenuvesdavo net po dvi savaites, praustis Å¡altu vandeniu yra žmogaus orumo ir garbės pažeminimas, kamerų Nr. 331 ir 231 langai buvo tamsinti plėvele, todėl trÅ«ko natÅ«ralios Å¡viesos ir dėl to skaudėdavo akis, kameros Nr. 320 langas buvo įmontuotas į netinkamÄ pusę, nes per jį nepatekdavo saulės spinduliai.

Kameroje Nr. 162 buvo laikomas tik tris paras, nes trečios paros naktį atsibudęs pamatė pasikorusį gyventojÄ , tai sukrėtė psichologiÅ¡kai, bendravimas su psichologe nepadėjo. Labai mažai vietos judėjimui buvo kamerose Nr. 153, Nr. 157, Nr. 210, Nr. 320 ir Nr. 339, nes plotas buvo užstatytas baldais. Tuo pačiu pažymėjo, kad kamerose nebuvo spintų, dėžių rÅ«bams ir krepÅ¡iams susidėti, įrengimo batams pasidžiauti, prie durų buvo įrengta tik viena pakaba, ant kurios turėjo tilpti visų striukės. 1 val. pasivaikščiojimui skirtas laikas yra per mažas, per maži ir pasivaikščiojimo kiemeliai.

Tokios sÄ lygos žemino jo orumÄ bei kultÅ«rÄ , sukėlė psichologinius sveikatos sutrikimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus ir dvasines kančias, krito darbingumas, raumenų fizinis pajėgumas, padidėjo virÅ¡svoris, pradėjo dažnai prakaituoti. Jis ne kartÄ Å¾odžiu kreipėsi į medicinos darbuotojÄ dėl kamuojančių fobijų, psichologinės bÅ«senos, Å¡varaus oro kamerose nebuvimo. Nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog jo atveju yra visos privalomos sÄ lygos vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti, todėl Å¡iuo skundu siekia prisiteisti neturtinę žalÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir atsakovas, ir Kauno TI) su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 16-22) nurodė, kad visÄ kalinimo laikÄ Kauno TI pareiÅ¡kėjui teko nuo 15,48 iki 2,92 kv. m. ploto. Didesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas jam teko apie 95,5 proc. viso kalinimo laiko, todėl teisės aktai iÅ¡ esmės nebuvo pažeisti. Teisinis reglamentavimas nenustato, jog skaičiuojant kameros plotÄ , bÅ«tų vertinamas baldų ar įrenginių užimamas plotas. Pažymėjo, kad net ir esant sÄ raÅ¡iniam didesniam asmenų kameroje skaičiui, tikrasis kameroje esančių asmenų skaičius yra mažesnis pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų, prausimosi pirtyje metu, kai dalis asmenų bÅ«na kitose patalpose.

Ploto normatyvo pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, kurios nuo Kauno TI nepriklauso ir yra besÄ lygiÅ¡kai vykdomos, todėl Kauno TI administracijos tyčios dėl kamerų perpildymo nėra. Nenustačius Kauno TI neteisėtų veiksmų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali bÅ«ti tenkinamas. Sanitariniuose mazguose yra įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, kaip numatyta teisės aktuose, todėl pareiÅ¡kėjo pretenzija, kad kameroje nebuvo Å¡ilto vandens, yra neteisėta.

Sanitariniai mazgai turi atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ , užtikrinančiÄ tinkamÄ kamerų oro kokybę, sanitariniai mazgai įrengti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Dalies kamerų langai Kauno TI aptraukti apsaugine plėvele, tokia galimybė numatyta Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte. Pakeitimai padaryti siekiant užtikrinti suimtųjų izoliavimo reikalavimÄ ir tam, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų atliekamas taip, kaip reikalauja teisės aktai.

Langai praleidžia pakankamai Å¡viesos, o kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kauno TI yra dviejų tipų langai – atidaromi su dvigubais rėmais ir neatidaromi. Kameros su atidaromais langais ventiliuojamos per langus, kamerose, kurių langai neatidaromi veikia mechaninė ventiliavimo sistema. Kamerose esančių stalų matmenys leidžia laisvai susėsti keturiems (vidutinio kÅ«no sudėjimo – Å¡eÅ¡iems) asmenims. DidžiÄ jÄ dalį kalinimo laiko (iÅ¡ 614 dienų 606 dienas ryte ir iÅ¡ 622 dienų, 618 dienų vakare) kamerose buvo ne daugiau nei keturi asmenys, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo reikalo valgyti pasidėjus maistÄ ant lovos ar laukti vietos prie stalo.

Be to, Kauno TI stalai nėra kvadratiniai, kaip teigia pareiÅ¡kėjas (50 cm X 50 cm). Stalų matmenys yra (1,08 m X 0,51 m). Kamerų ir kitų patalpų bei higienos sÄ lygas užtikrinančių sistemų remontai atliekami nuolat. Kiekvienam suimtajam ar nuteistajam suteikiama galimybė 10 min. pasinaudoti duÅ¡u. AbsoliučiÄ daugumÄ Kauno TI laikomų suimtųjų (nuteistųjų) naudojimosi duÅ¡ais tvarka patenkina. Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 kv. m. iki 17,43 kv. m.

Teisės aktai pasivaikščiojimo kiemelių plotų nereglamentuoja. PareiÅ¡kėjas galėjo naudotis teise pasivaikščioti kieme, pasinaudoti kiemeliais su sporto įranga, teniso kambariu, kompiuterių klase, biblioteka, dalyvauti užimtumo renginiuose. PareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į Kauno TI atsakingus pareigÅ«nus ar kitas valstybės institucijas dėl gyvenimo sÄ lygų iÅ¡tyrimo ir gerinimo. Pripažino, kad Kauno TI yra buvęs vieno asmens bandymas pasikarti, administracija į tai reagavo, perkeldama pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ kitÄ kamerÄ , taip pat pareiÅ¡kėjas buvo konsultuotas Psichologinės tarnybos specialisto.

Atkreipė dėmesį, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik po devynių su puse mėnesio po iÅ¡vykimo iÅ¡ Kauno TI, o ne tuo metu, kai apraÅ¡omus nepatogumus ir žalÄ jis patyrė. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sÄ lygų Kauno TI.Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui);

2) žalai;

3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2015 m. liepos 9 d. (b. l. 23; 24-38).PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto trÅ«kumo.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau - ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus).Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kauno TI atskirais laikotarpiais buvo paskirtas gyventi į kamerų tipo patalpas Nr. 153, Nr. 157, Nr. 159, Nr. 162, Nr. 210, Nr. 231, Nr. 320, Nr. 331, Nr. 339 (b. l. 24-38).

Laikotarpiais nuo 2013 m. spalio 25 d. iki 2013 m. lapkričio 14 d.; nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d.; nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2015 m. birželio 9 d. R. D. buvo laikomas kamerose Nr. 153, Nr. 320, Nr. 159, kuriose, kartu su pareiÅ¡kėju buvo laikomi kiti asmenys ir vienam asmeniui teko mažiau nei teisės aktuose numatytas minimalus vienam asmeniui bÅ«tinas plotas. Todėl konstatuotina, kad atskirais laikotarpiais pareiÅ¡kėjas, Kauno TI pažeidžiant Ä®sakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nustatytÄ vienam asmeniui turintį tekti 3,6 kv. m. minimalų plotÄ , buvo laikomas 32 dienas.

Be to, pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2015 m. birželio 9 d. (4 paras) R. D. buvo laikomas Kauno TI kamerose žymiai mažesniuose plotuose nei teisės aktuose nustatyta norma t.y. vienam asmeniui teko 2,92 kv. m. ploto. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimÄ reglamentuoja Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklės).

Pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ kameros turi bÅ«ti aprÅ«pintos baldais ir privalomu inventoriumi. Todėl teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, jog kamerose esantys baldai ir privalomas inventorius dar labiau apribojo pareiÅ¡kėjo judėjimo kameroje galimybes. Taigi, nagrinėjamu laikotarpiu 32 dienas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas (iÅ¡ jų 4 paras vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. ploto), todėl konstatuotina, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kamerose, kuriose jam privalėjo bÅ«ti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkanti kameros ploto norma.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina iÅ¡ netinkamo kamerų inventoriaus. Nurodo, kad buvo per mažas stalas, pastatytas per arti sanitarinio mazgo, nebuvo spintų, dėžių rÅ«bams ir krepÅ¡iams susidėti, įrengimo batams pasidžiauti, prie durų buvo tik viena pakaba.Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklės, kuriose nurodoma, jog tardymo izoliatorių kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti (14.6 p.), viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti (14.7 p.), virÅ¡utinių drabužių pakaba (14.9 p.).

Pastebėtina, kad tardymo izoliatorių įrengimo taisyklės nereglamentuoja stalų dydžio, jų pastatymo kameroje vietos, nenumato, jog kameroje turi bÅ«ti įrengimas batams pasidžiauti, dėžė asmeniniams daiktams laikyti gali bÅ«ti įrengiama po lova, bet neprivaloma. Ä® bylÄ pateiktos atsakovo foto lentelės (b. l. 42, 43) patvirtina aplinkybę, kad kamerose yra stalas ir suoliukai, sieninė lentyna, pareiÅ¡kėjo teigimu prie durų buvo ir pakaba, taigi atsakovas Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklių nėra pažeidęs. Be to, iÅ¡ foto lentelių akivaizdžiai matyti, kad stalai kamerose nėra kvadrato formos (50 cm X 50 cm), kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, ir akivaizdu, kad prie jų laisvai gali susėsti keturi asmenys. Įvertinus aplinkybę, kad penki asmenys kartu su pareiÅ¡kėju kamerose buvo apgyvendinti tik 5 paras (laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. lapkričio 25 d.) ir tik 4 paras (laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2015 m. birželio 9 d.), pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybė, kad jam tekdavo laukti, kol stalas atsilaisvins ir valgyti atvėsusį maistÄ vertintina kritiÅ¡kai ir laikytina, kad vienam asmeniui tenkančio kameros ploto pažeidimas apima ir galimai pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus dėl vietos trÅ«kumo valgyti prie stalo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog buvo netinkamai vėdinamos kameros, sanitarinė patalpa buvo be stogo, todėl ventiliacija nebuvo pajėgi iÅ¡traukti Å¡lapimo ir tuÅ¡tinimosi dvokÄ , Å¡varaus ir gaivaus oro patekimas į kamerÄ buvo ribotas per nedaug prasiveriančio lango angÄ .Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2015 m. spalio 31 d.; toliau – ir Higienos norma), 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Pagal Higienos normos 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema (Higienos normos 21 p.). Atsakovo į bylÄ pateiktos foto lentelės (b. l. 42, 44, 45, 50, 51) patvirtina, kad kamerose atitinkamai yra įrengti plačiai atidaromi langai, orlaidės, kurias galima atidaryti ar uždaryti, iÅ¡vedžiota mechaninė ventiliacijos sistema, įpučiamoji - iÅ¡traukiamojo ventiliacija, kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (b. l. 46, 47, 48, 49).

Sanitarinio mazgo patalpa atitinkama pertvara atitverta nuo likusios kameros dalies. Pažymėtina, kad Higienos normos reikalavimas, jog sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ (Higienos normos 21 p.), taikomas projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms (Higienos normos 2 p.). Kauno TI yra veikianti įstaiga ir aukščiau nurodytoms kategorijoms nepriklauso. Tai, kad kamerose įrengta tik Å¡alto vandens tiekimo sistema, atitinka Higienos normos 21 punkto reikalavimus.

Todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad kamerų vėdinimo įrengimas, ar sanitariniame mazge įrengtas Å¡alto vandens tiekimas, neatitiko galiojusios Higienos normos reikalavimų ir vertina, kad atsakovas galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ tamsintų plėvele kamerų Nr. 331 ir Nr. 231 langų, nurodo, jog kameros Nr. 320 langas buvo įmontuotas į netinkamÄ pusę, nes per jį nepatekdavo saulės spinduliai.Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklių 14.1 punkte numatyta, kad tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ .

Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Higienos normos 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Atsakovas pripažino, kad dalies kamerų langai aptraukti apsaugine plėvele ir, jo nuomone, langai praleidžia pakankamai šviesos, tačiau neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog natūrali šviesa kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus, nepateikė.

Atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo argumento dėl natÅ«ralios Å¡viesos kamerose Nr. 331 ir Nr. 231 trÅ«kumo, todėl pripažintina, kad laikotarpiais nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d. ir nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2015 m. gegužės 25 d. (b. l. 24-38) pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose Nr. 331 ir Nr. 231, kuriose langai neatitiko Higienos normos 22 punkto reikalavimų ir pripažintina, kad atsakovas Å¡iÄ teisės normÄ pažeidė. Teisės aktai nereglamentuoja, į kuriÄ pusę turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti kamerų langai, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kameroje Nr. 320 į netinkamÄ pusę įrengto lango, atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodo, jog nusiprausti Å¡iltu vandeniu buvo galima tik kartÄ per savaitę ir tik 10 minučių, kad buvo atvejų, kai dėl remonto į duÅ¡Ä nenuvesdavo net po dvi savaites.Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalis, Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 107 punktas Kauno TI įpareigoja ne rečiau kaip 1 kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikti galimybę pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u.

Å i tvarka detalizuota ir poįstatyminiu teisės aktu – Kauno TI direktoriaus 2013 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 1-209 (b. l. 52-53) patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi duÅ¡u tvarkos apraÅ¡u, kurio 5, 6, 7, 8, 13 ir 14 punktai kiekvienam suimtajam ir nuteistajam garantuoja teisę 10 min. pasinaudoti duÅ¡u, ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Esant didesniam suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui nei duÅ¡e vietų, galimybė pasinaudoti duÅ¡u pratęsiama 10 min. PareiÅ¡kėjas teigia, jog jam buvo suteikta teisė kartÄ per savaitę 10 minučių praustis Å¡iltu vandeniu, todėl, esant minėtam teisiniam reglamentavimui ir atsakovui suteikiant 10 min. trukmės laikotarpį kartÄ per savaitę pareiÅ¡kėjui naudotis duÅ¡u, vertintina, jog atsakovas galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

PareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, jog buvo atvejų, kai dėl remonto darbų į duÅ¡Ä nenuvesdavo net po dvi savaites, tačiau nenurodė, kokiu konkrečiu laikotarpiu jis nebuvo vedamas į duÅ¡Ä , nepateikė įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ skunde nurodytÄ aplinkybę, taip pat nenurodė tokių įrodymų buvimo vietos, byloje nėra duomenų, jog bylai reikÅ¡mingu laikotarpiu jis bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ dėl jo teisės praustis duÅ¡e pažeidimo, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti.Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklių 21 punkte nustatyta, jog tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankÅ¡tintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų virÅ¡utiniuose aukÅ¡tuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai.

Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklių 22 punktu įtvirtinti pasivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimai. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nurodoma, jog suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Taigi, pasivaikščioti kiemelyje yra nuteistojo (suimtojo) teisė, bet ne pareiga. Kadangi pareiÅ¡kėjas, jo paties teigimu, turėjo galimybę kasdien po vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore, o pasivaikščiojimo kiemų plotų teisės aktai nereglamentuoja, byloje nėra duomenų jog pareiÅ¡kėjas dėl jo netenkinančio pasivaikščiojimo kiemo ploto ar pasivaikščiojimo laiko bÅ«tų kreipęsis į Kauno TI administracijÄ . todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teisė į pasivaikščiojimÄ nebuvo pažeista.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr. 162 trečios paros naktį atsibudęs pamatė pasikorusį gyventojÄ , tai jį sukrėtė psichologiÅ¡kai, bendravimas su psichologe nepadėjo, netinkamos laikymo Kauno TI sÄ lygos žemino jo orumÄ bei kultÅ«rÄ , sukėlė psichologinius sveikatos sutrikimus, neigiamus iÅ¡gyvenimus ir dvasines kančias, krito darbingumas, raumenų fizinis pajėgumas, padidėjo virÅ¡svoris, pradėjo dažnai prakaituoti, skaudėdavo akis. Vienos iÅ¡ privalomų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, t. y. atsakovo veiksmų neteisėtumo, CK 6.271 straipsnio prasme, konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų, kad jam buvo reikalinga specialistų pagalba, vaistai, medicininis gydymas dėl pablogėjusios sveikatos bÅ«klės, psichologinės bÅ«senos. Atsakovas pateikė pareiÅ¡kėjo 2013 m. spalio 27 d. pirminį psichologinį suimtojo vertinimÄ (b. l. 41), iÅ¡ kurio matyti, kad pareiÅ¡kėjas supranta, jog įtariamas sunkiu nusikaltimu, kaltę neigia, nesusitaiko su esama situacija, iÅ¡gyvena stresÄ , kyla minčių apie savižudybę, pageidavo psichologo pagalbos.

PareiÅ¡kėjas buvo ne kartÄ konsultuotas psichologo (b. l. 39). 2014 m. sausio 27 d. konsultacijoje nurodė, jog pabendravimas padeda, pageidavo kitos konsultacijos, 2014 m. balandžio 7 d. poreikis konsultacijai buvo menkas, kitÄ kartÄ kreipsis pats, reikalui esant, 2014 m. gegužės 2 d. iÅ¡sikalbėjus palengvėjo. 2015 m. vasario 10 d. suteikta psichologo konsultacija po trauminio įvykio kameroje, R. D. elgesys buvo adekvatus, iÅ¡laikė savikontrolę, reakcija į įvykį buvo adekvati. Daugiau konsultacijų R.

D. nepageidavo. Ä®vertinus minėtus atsakovo pateiktus dokumentus, matyti, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė, psichologinė bÅ«sena po trauminio įvykio kameroje ir skunde nurodoma sveikatos bÅ«klė, iÅ¡ esmės nesiskyrė nuo asmenų, kurie niekada nėra padarę jokių nusikaltimų ir gyvena laisvėje, sveikatos bÅ«klės ir atsirandančių psichologinių sutrikimų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjo nurodytus sveikatos ir psichologinės bÅ«senos sutrikimus sukėlė netinkamos kalinimo sÄ lygos ar įvykis kameroje.

Kita vertus, tiek pareiÅ¡kėjas skunde, tiek atsakovas atsiliepime nurodė, jog buvo imtasi visų įmanomų priemonių neigiamiems psichologiniams padariniams, po įvykio kameroje Nr. 162 neutralizuoti (pareiÅ¡kėjas skubiai perkeltas į kitÄ kamerÄ , suteikta psichologo konsultacija). Taigi, teismas vertina, kad administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl kalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio (ABTÄ® 57 str.).

Pastebėtina, kad tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 95 punktÄ suimtiesiems tardymo izoliatoriuje rekomenduojama organizuoti naudingÄ darbÄ ar kitÄ tikslingÄ veiklÄ . Suimtųjų saviÅ¡vietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos (Vidaus tvarkos taisyklių 96 p.). Atsakovo į bylÄ pateikti dokumentai:

Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į sporto kambarį, kompiuterių klasę ir pasivaikščiojimo kiemus su sportine įranga tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno TI direktoriaus 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1-29 (b. l. 68-40), Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo pasivaikščioti gryname ore ir kiemų, kuriuose įrengta sportinė įranga tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno TI direktoriaus 2010 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 1-114 (b. l. 64-67), Naudojimosi biblioteka taisyklės, patvirtintos Kauno TI direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 5 d.

įsakymu Nr. 1-85 (b. l. 71-72), Naudojimosi skaitykla taisyklės, patvirtintos Kauno TI direktoriaus 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 1-30 (b. l. 73-74), Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, patvirtinta Kauno TI direktoriaus 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-34 (b. l. 75-76), naujai atvykusių į Kauno tardymo izoliatorių suimtųjų ir nuteistųjų adaptacijos programa, patvirtinta Kauno TI direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-86 (b. l. 77-80), patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas Kauno TI direktoriaus nustatyta tvarka turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, naudotis sportine įranga, lankytis bibliotekoje, skaitykloje, sporto kambaryje, kompiuterių klasėje, t. y. užsiimti veikla už kameros ribų.

Tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y., kamerose, kuriose vienam asmeniui turėjo bÅ«ti užtikrinama 3,6 kv. m. ploto norma bei skaidraus stiklo kamerų langai. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)).

Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. skaidraus stiklo kamerų langų ir teisės aktuose nustatytos gyvenamojo ploto normos neužtikrinimas yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, kurios patenka į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais. Ä®vertinus nustatytas bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, jog atitinkamais periodais (nenuolatinai) pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo laikomas pažeidžiant teisės aktų reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto (3,6 kv. m.) normÄ bei tinkamÄ natÅ«ralų apÅ¡vietimÄ ir dėl to patyrė neigiamų fizinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ .

Todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ir patirtų iÅ¡gyvenimų pareiÅ¡kėjas patyrė ir neturtinę žalÄ bei turi teisę į žalos atlyginimÄ . Aplinkybė, kad Kauno TI administracijos veiksmuose (neveikime) nėra tyčios, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovÄ nuo vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , numatančiÄ , jog žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra pažymėjęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė (moralinė) žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Laikytina, jog neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas patyrė laikant jį Kauno TI teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sÄ lygomis (iÅ¡ viso 32 dienas pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, iÅ¡ jų 4 paras jam teko mažiau nei 3 kv. m. ploto) ir 414 dienų buvo laikomas kamerose, neužtikrinant skaidraus stiklo langų įrengimo. Teismui pripažinus, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas Kauno TI buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ .

Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 270 Eur suma. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R. D. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 270 (du Å¡imtai septyniasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                   Rimantas Giedraitis