2016-07-08 Nr. AB-14202-3-63-3-00234-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-645-858/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00234-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5; 8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei S. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą iš atsakovės S. S. 325,25 Eur už turto objektą, esantį Pietinėje g. 20-28, Klaipėdoje, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. spalio 31 d.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovei priklausantis turto objektas – butas, esantis Pietinėje g. 20-28, Klaipėdoje, už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. spalio 31 d. buvo apmokestintas 384,57 Eur dydžio vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau per minėtą laikotarpį atsakovė į pareiškėjo sąskaitą įmokėjo tik 59,32 Eur, todėl liko 325,25 Eur įsiskolinimas. Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai) bei 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutartimi Nr. J4-831 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija suteikė pareiškėjui teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovės S. S. 317,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Kitą pareiškėjo prašymo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą, pažymėjo, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Taip pat vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika taikant šį reglamentavimą. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nustatė, kad butas, esantis Pietinėje g. 20-28, Klaipėdoje, iki 2014 m. lapkričio 21 d. priklausė atsakovei, todėl pagal Nuostatų 3 punktą atsakovė buvo vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pareiškėjo 2015 m. kovo 13 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-499 bei mokėjimo pranešimo sprendė, jog nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. spalio 31 d. atsakovė nesumokėjo 325,25 Eur vietinės rinkliavos (apskaičiuotos pagal Nuostatų 15.1 p. metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (69,67 kv. m).

Spręsdamas pareiškėjui priteistinos sumos dydžio klausimą, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas, MAĮ) 68 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir konstatavo, kad pareiškėjui priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Pažymėjęs, kad nesumokėta vietinės rinkliavos dalis už laikotarpį, kuriam taikytinas priverstinio išieškomojo senaties terminas (už 2009 metus) yra 8,16 Eur, teismas sprendė, kad ši pareiškėjo reikalavimo dalis atmestina.

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti visiškai.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė materialiosios teisės normų pažeidimų, t. y. netinkamai taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 68 straipsnio 1 dalį. Paaiškina, kad minėta nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį, tuo tarpu pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, ne naujai apskaičiavo ar perskaičiavo vietinę rinkliavą, o kreipėsi dėl atitinkamais metais jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, rinkliavos mokėtojui nevykdant pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (dėl priverstinio nesumokėtos rinkliavos išieškojimo). Pažymi, kad toks aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiškoje byloje priimtą sprendimą (žr. 2015 m. vasario 12d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 325,25 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovės S. S. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. spalio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovės 317,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d.

Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, iš esmės argumentuodamas tuo, jog teismas nepagrįstai jo reikalavimui taikė MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą senaties terminą ir nepriteisė vietinės rinkliavos skolos, susidariusios nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Byloje ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą iš esmės nėra, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas priverstinio išieškojimo senaties terminas šiuo atveju netaikytinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios pagrindo nukrypti nėra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2015 m. kovo 20 d. (b. l. 3), todėl, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2015 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. sausio 1 d. Pareiškėjo prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestas teisėtai ir pagrįstai.

Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde minimos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos administracinės bylos Nr. A-309-422/2015 ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Be to, administracinėje byloje Nr. A-309-422/2015 nebuvo vertinamos ar aiškinamos teisės aktų, reglamentuojančių senaties terminus, nuostatos. Todėl šiuo atveju minėta administracinė byla Nr. A-309-422/2015 nėra reikšminga ir ja nėra keičiama aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškinęs bei taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo pareiškėjo naudai iš atsakovės priteisė 317,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys