fe41bb72-874c-4eb5-9021-afcd91b064ae · Klaipėdos apygardos teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-190-651/2022 Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00007-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.28; 21.11.10 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos N. U. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2022 m. birželio 27 d. nutarties.

Teismas n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau – ir Institucijos) 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1114-2022 N. U. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį 1 000 Eur dydžio bauda už tai, kad ji 2022 m. vasario 21 d. 10 val. ekstremalios situacijos laikotarpiu, bÅ«dama koridoriuje prie notarės ir advokato kabinetų, t. y. uždaroje erdvėje, buvo be nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiÅ¡kai dengia nosį ir burnÄ , taip sukėlė grėsmę iÅ¡plisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu bÅ«du teikiamų paslaugų, Å«kinės veiklos ir prekybos vykdymo bÅ«tinų sÄ lygų“ 3 punkto reikalavimų.

Tokiu bÅ«du N. U. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Šį nutarimÄ administracinėn atsakomybėn patraukta N. U. apskundė teismui.

2. Skundžiama 2022 m. birželio 27 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismas N. U. skundo netenkino ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 7 d. nutarimÄ Nr. 85-ANR_N-1114-2022 paliko nepakeistÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta N. U. praÅ¡o:

1) sustabdyti administracinio nusižengimo bylÄ ir motyvuota teismo nutartimi kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ (toliau – ir LVAT) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo A. D. 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu bÅ«du teikiamų paslaugų, Å«kinės veiklos ir prekybos vykdymo bÅ«tinų sÄ lygų“ atitikimÄ Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 (Valstybės žinios, 1999-07-09, Nr. 60-1945) 3 straipsnio 4 ir 8 punktams, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 5 straipsnio 2 dalies 6 punktui, 6 straipsnio 2 – 4 dalims, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 (Valstybės žinios, 1998-12-31, Nr. 115-3230) 28 straipsnio 5 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui;

2) panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį bei Institucijos 2022 m. balandžio 7 d. nutarimÄ Nr. 85-ANR_N-1114-2022 ir administracinio nusižengimo teisenÄ N. U. nutraukti. 3.1. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi ir laiko jÄ neteisėta. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ANK 526 straipsnio dispozicijÄ , dėl to priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ . ANK 526 straipsnio dispozicijoje nurodoma, kad administracinė atsakomybė pagal šį ANK straipsnį kyla už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir (ne „ar“, o „ir“) kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ ar pažeidimÄ .

Toks teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad asmuo pagal ANK 526 straipsnį gali bÅ«ti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei byloje nustatoma ir įrodoma, kad jo veikoje yra ne vienas kuris nors, o abu anksčiau nurodyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai, tai yra, jei byloje yra nustatoma ir įrodoma, kad asmuo pažeidė ir Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymÄ (toliau – ir CSÄ®) ir kitus civilinę saugÄ reglamentuojančius teisės aktus. Å iuo atveju N. U. byloje buvo (ir yra) pareikÅ¡tas kaltinimas pažeidus tik valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo (toliau – ir VLESOV) 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu bÅ«du teikiamÄ paslaugų, Å«kinės veiklos ir prekybos vykdymo bÅ«tinų sÄ lygų“ 3 punkto reikalavimus, tačiau apeliantė nebuvo ir nėra kaltinama pažeidusi kokiÄ nors Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu įtvirtintÄ teisės normÄ , todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo sutikti su tuo, kad jos veika atitinka ANK 526 straipsnio dispozicijoje nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius. 3.2.

Teigia, kad skundžiamos nutarties 19 punkte pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, vadovaujantis CSÄ® 9 straipsnio 1 dalies 19 punktu, paskelbus valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ Vyriausybė gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir Å«kio subjektams Å«kinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, bÅ«tinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams Å¡alinti, todėl Vyriausybė jos 2020 m. vasario 26 d. priimto nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.2.5. punktu, be kita ko, nustatė, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose vieÅ¡osios ir administracinės paslaugos teikiamos užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, bÅ«tinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprÅ«pinimo bÅ«tinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sÄ lygas.

Tuo tarpu skundžiamos nutarties 21 ir 23 punktuose pirmosios instancijos teismas nurodė, kad VLESOV, vykdydamas Vyriausybės nutarimÄ , priėmė 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu bÅ«du teikiamų paslaugų, Å«kinės veiklos ir prekybos vykdymo bÅ«tinų sÄ lygų“, kurio 3 punktu nustatė reikalavimÄ vyresniems nei 6 metų asmenims uždarose paslaugų teikimo vietose dėvėti nosį ir burnÄ dengiančias veido kaukes, kadangi Vyriausybė tokiÄ savo teisę delegavo VLESOV.

Tačiau Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra nurodęs, jog „įstatymo <...> formuluotė „Vyriausybės nustatyta tvarka“ <...> reiÅ¡kia, kad nurodytÄ tvarkÄ turi nustatyti pati Vyriausybė ir nustatyti tos tvarkos ji negali pavesti jokiai kitai institucijai“. Apeliantės nuomone atsižvelgiant į tai, jog, kaip nurodo pats pirmosios instancijos teismas, įstatymo leidėjas Å«kinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, bÅ«tinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams Å¡alinti, CSÄ® 9 straipsnio 1 dalies 19 punktu pavedė nustatyti bÅ«tent Vyriausybei, tai reiÅ¡kia, kad Vyriausybės pavedimas dalį Å¡ių apribojimų nustatyti VLESOV laikytinas prieÅ¡taraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui. 3.3.

Nurodo, jog skundžiamos nutarties 24 ir 25 punktuose teismas tvirtina, kad LVAT jau yra pripažinęs, kad VLESOV sprendimai yra norminiai administraciniai aktai ir, kad LVAT ne kartÄ tikrino VLESOV norminių administracinių aktų atitikimÄ CSÄ® ir Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymui. Teigia, kad su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka tik iÅ¡ dalies – LVAT ankstesnėse byloje iÅ¡ tiesų jau yra vertinęs tam tikrų anksčiau priimtų VLESOV priimtų teisės aktų teisėtumÄ , tačiau ankstesnėse bylose buvo nagrinėjamas tik klausimas, ar VLESOV priimti teisės aktai yra norminiai administraciniai aktai ir, ar jie privalėjo bÅ«ti paskelbti Teisės aktų registre, ar, priimant Å¡iuos teisės aktus, juos priėmė subjektas, kuris buvo tinkamai įgaliotas (paskirtas) bÅ«ti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu.

Kita vertus LVAT niekada nevertino ir nenagrinėjo klausimo, ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, turi teisę priimti norminius administracinius aktus, ar Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAÄ®) suteikia teisę VLESOV priimti norminius administracinius aktus – Å¡ie klausimai LVAT niekada anksčiau nebuvo nagrinėti, todėl apeliantė pakartoja tuos teisinius argumentus, kurių pagrindu yra praÅ¡oma sustabdyti administracinio nusižengimo bylÄ ir motyvuota nutartimi kreiptis į LVAT su praÅ¡ymu įvertinti VLESOV sprendimo, kuris yra taikomas Å¡ioje byloje, teisėtumÄ . 3.4.

Apeliaciniame skunde pakartojami N. U. praÅ¡ymo kreiptis į LVAT argumentai, kurie jau buvo nurodyti skunde apylinkės teismui. Nurodoma, kad VLESOV 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. V-1864, kurio pažeidimu yra kaltinama N. U., prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktui – VAÄ®, todėl Å¡ioje byloje negali bÅ«ti taikomas. VAÄ® normos suponuoja iÅ¡vadÄ , jog VLESOV yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas – įstatymų (CSÄ®) nustatytÄ specialų statusÄ turintis fizinis asmuo, VAÄ® nustatyta tvarka įgaliotas atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ .

Tačiau VAÄ® 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad įstatymų nustatytÄ specialų statusÄ turintiems fiziniams asmenims, tarp jų ir VLESOV, vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimai gali bÅ«ti suteikti tik įstatymais, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti vieÅ¡ojo administravimo subjektas ir nustatomas baigtinis konkrečių tokiam subjektui suteikiamų vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimų sÄ raÅ¡as, o VAÄ® 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas reglamentuoja, kad įstatymų nustatytÄ specialų statusÄ turintiems fiziniams asmenims gali bÅ«ti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik VAÄ® 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose vieÅ¡ojo administravimo srityse, t. y. tik administracinių sprendimų priėmimo, administracinių paslaugų teikimo, taip pat teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiÅ«ros srityse, o tai reiÅ¡kia, kad VLESOV negali bÅ«ti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas administracinio reglamentavimo srityje, kuria, vadovaujantis VAÄ® 2 straipsnio 4 dalimi, yra laikoma vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus.

Taigi VLESOV, kaip viešojo administravimo subjektas, neturi teisės priimti norminių administracinių aktų.

4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patrauktos N. U. apeliacinį skundÄ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas atliekantis virÅ¡ininko funkcijas M. K. su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog N. U. neigia, kad padarė jai inkriminuotÄ ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir siekia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis bÅ«tų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Å iuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

7. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tais pačiais argumentais, samprotavimais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui, dėl kurių šis teismas jau išsamiai pasisakė. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame pateiktas subjektyvaus pobūdžio apeliantę tenkinantis teisės aktų aiškinimas ir šio aiškinimo pagrindu padarytos išvados, dėl kurių motyvuotai skundžiamoje nutartyje pasisakė ir jas paneigė apylinkės teismas. Apeliaciniame skunde iš esmės atkartodama tuos pačius argumentus, apeliantė nepateikė jokių naujų duomenų savo teiginiams patvirtinti arba byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms paneigti.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2022 m. kovo 8 d. administracinio nusižengimo protokolu ir 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog N. U. padarė ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Teismo iÅ¡vados dėl N. U. kaltės yra motyvuotos, paremtos iÅ¡samiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga.

Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ , dėl jų reikÅ¡mės pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias iÅ¡vadas dėl jos kaltumo, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo padaryta materialiosios teisės pažeidimų ir (ar) neteisingai aiÅ¡kintas administracinio nusižengimo padarymo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, o skundžiama nutartis yra neteisėta.

9. Nagrinėjamu atveju N. U. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji 2022 m. vasario 21 d. 10 val. ekstremalios situacijos laikotarpiu, bÅ«dama koridoriuje prie notarės ir advokato kabinetų, t. y. uždaroje erdvėje, buvo be nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiÅ¡kai dengia nosį ir burnÄ , taip sukėlė grėsmę iÅ¡plisti COVID-19 ligai. Bylos duomenų visuma (Institucijos vyriausiojo tyrėjo G. V. 2022 m. vasario 21 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl apsauginių veido kaukių nedėvėjimo (b. l.

12) ir 2022 m. kovo mėn. tarnybinis praneÅ¡imas dėl gauto praneÅ¡imo aplinkybių (b. l. 13), byloje esantys fotonuotraukos (b. l. 14–18) ir vaizdo įraÅ¡ai, kuriuose objektyviai užfiksuotos 2022 m. vasario 21 d. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės) patikimai patvirtina, kad apeliantė iÅ¡ tikrųjų ekstremalios situacijos laikotarpiu, byloje nustatytu laiku, atitinkamoje uždaroje patalpoje buvo be nosį ir burnÄ dengiančios apsaugos priemonės. Å ių faktinių aplinkybių apeliantė neginčija apeliaciniame skunde, jų neneigė ir skųsdama ne teismo tvarka priimtÄ nutarimÄ .

10. Dėl aptartų savo veiksmų N. U. buvo nubausta Institucijos 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, numatančiÄ atsakomybę už Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas), padarymÄ karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

11. Apeliantė teigia, jog apylinkės teismas neteisingai aiÅ¡kino ANK 526 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nurodo, kad ji yra kaltinama pažeidusi tik VLESOV 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 3 punkto reikalavimus, tačiau nebuvo ir nėra kaltinama pažeidusi kokiÄ nors Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu įtvirtintÄ teisės normÄ , todėl mano, kad ji negali bÅ«ti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį. Tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. ANK 526 straipsnio teisės normų dispozicijos yra blanketinės, nukreipiančios į kitus teisės aktus, tai yra:

1) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymÄ ;

2) kitus civilinę saugÄ reglamentuojančius teisės aktus. Kvalifikuojant asmens pažeidimÄ pagal ANK 526 straipsnio 1 dalį ir (ar) 3 dalį, bÅ«tina nurodyti konkrečiÄ teisės normÄ , kuriÄ asmuo kaltinamas pažeidęs. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta. Todėl prieÅ¡ingai nei mano apeliantė, tai, kad ji nebuvo kaltinama pažeidusi ne tik VLESOV 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 reikalavimus, bet ir kokiÄ nors CSÄ® įtvirtintÄ teisės normÄ , niekaip neÅ¡alina jos atsakomybės. IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, jog joje buvo iÅ¡samiai bei teisingai aptartas Å¡iam klausimui aktualus teisinis reglamentavimas, kurio apygardos teismas, visiÅ¡kai pritardamas apylinkės teismo argumentams, dar kartÄ nebekartoja.

12. Nors apeliantė praÅ¡o nagrinėjamÄ bylÄ sustabdyti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimo, kurio pažeidimu yra kaltinama, teisėtumÄ , tačiau toks praÅ¡ymas netenkinamas. Apygardos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų abejonių dėl Å¡ioje byloje taikytino minėto sprendimo teisėtumo. Apeliantės argumentai apie tai, kad LVAT niekada nevertino ir nenagrinėjo klausimo, ar valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, turi teisę priimti norminius administracinius aktus, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

SkundÄ nagrinėjantis aukÅ¡tesnysis teismas neturi jokio pagrindo nepritarti apylinkės teismo iÅ¡dėstytiems motyvams, apie tai, kad LVAT yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai yra norminio teisinio pobÅ«džio ir atitinka pagrindinius norminių administracinių aktų požymius, t. y. jie sukuria elgesio taisykles – teisės normas, visuotinai privalomas individualiais požymiais neapibÅ«dintam subjektų ratui, orientuotas į ateitį ir skirtas taikyti daug kartų.

Taigi VLESOV neabejotinai turi teisę priimti norminius administracinius aktus. TokiÄ pirmosios instancijos teismo pateikiamÄ pozicijÄ patikimai pagrindžia ir skundžiamoje nutartyje cituojama teismų praktika – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4-602/2016 ir 2021 m. gegužės 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021.

13. Apeliaciniame skunde skiriamas didelis dėmesys įvairių teisės aktų aptarimui ir apeliantė pateikia savo subjektyvų Å¡ių teisės aktų vertinimÄ siekdama pagrįsti pozicijÄ , kad nagrinėjamu atveju taikytas VLESOV 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. V-1864 yra neteisėtas, tačiau Å¡ie argumentai yra nepagrįsti ir vertintini kaip N. U. pasirinkta gynybinė pozicija siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Asmens nepritarimas, nesutikimas su teisės aktuose nustatytais įpareigojimais ar juo labiau subjektyvus jų aiÅ¡kinimas (interpretavimas) savaime neatleidžia nuo tokių nustatytų įpareigojimų vykdymo bei laikymosi.

Aukštesniajam teismui nekyla abejonių, jog VLESOV 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. V-1864 buvo priimtas teisėtai ir administracinio nusižengimo padarymo metu galiojo, todėl jį buvo privaloma vykdyti, o jį pažeidusiems asmenims (taigi, ir N. U.) galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju N. U. veikoje patikimai nustačius ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymius, ji pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn.

14. Darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstÄ bei teisingÄ procesinį sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patrauktos N. U. apeliacinis skundas atmetamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn patrauktos N. U. apeliacinio skundo netenkinti ir Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2022 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja Dalia Kursevičienė