fe3fd64e-69fa-4e60-a6f1-c65f461f4195 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-244-357/2022 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02457-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 11 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos StasiÅ«nienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės G. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. K. ieÅ¡kinį atsakovui K. K. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, paraÅ¡ydama:

1. nutraukti G. K. ir K. K. santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. pripažinti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius statinius – kiemo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine G. K. ir K. K. nuosavybe;

3. po santuokos nutraukimo G. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ su rÅ«siu, žymimÄ unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

4. po santuokos nutraukimo K. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius statinius – kiemo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei automobilį Renault Espace, vin. kodas (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini);

5. priteisti K. K. iÅ¡ G. K. 14 800 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ ;

6. priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad buto vertė 50 000 Eur, sodo sklypo su nameliu vertė 20 000 Eur, automobilio Renault Espace vertė 10 000 Eur, viso santuokoje įgyto ir dalintino turto yra už 71 000 Eur, t. y. kiekvienam sutuoktiniui tektų turto už 35 500 Eur. Priteisus ieÅ¡kovei butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui sodo su nameliu sklypÄ bei automobilį, prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui piniginę kompensacijÄ už jai tenkančiÄ didesnę santuokinio turto dalį – 14 500 Eur.

Nurodė, kad ieÅ¡kovė turi galimybę gauti reikalingas lėšas kompensacijai sumokėti. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ pripažinti žemės sklypÄ , pastatÄ -sodo namelį ir kitus inžinerinius statinius – kiemo aikÅ¡telę, esančius (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine nuosavybe grindžia tuo, jog, gyvendami su atsakovu santuokoje, jie investavo savo bendras lėšas į sodo namelio rekonstrukcijÄ , remontÄ , į sodo sklypo gerbÅ«vio sutvarkymo darbus. IeÅ¡kovė nurodė, jog 9,09 kv. m. ploto sodo namelis buvo iÅ¡ardytas, iÅ¡lieti betoniniai pamatai, ir ant jų pastatytas naujas apie 20 kv. m. ploto sodo namas, kurį sudaro pilnai įrengti bei baldais ir buitine technika apstatyti trys kambariai.

Nurodė, kad žemės sklype buvo pastatyta tvora, vartai, iÅ¡kirsta dalis senų krÅ«mų ir medžių juos atsodinant naujais augalais, iÅ¡kastas ir įrengtas Å¡ulinys, įrengtas lauko tualetas, pastatytas naujas Å¡iltnamis, sandėliukas, uždara lauko terasa. Pažymėjo, kad iÅ¡ dovanos, kuriÄ 2005-09-02 gavo atsakovas iÅ¡ savo mamos, liko tik žemės sklypas, o visa kita pakito, ir visa tai buvo finansuojama iÅ¡ bendrų sutuoktinių lėšų, abiem dirbant sode ir name fiziÅ¡kai. IeÅ¡kovės teigimu, sodo namas turi bÅ«ti pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ir įtraukiamas į dalintino turto apimtis.

3. Atsakovas K. K. prašė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, nutraukti Å¡alių santuokÄ , pripažįstant abiejų kaltę dėl jos iÅ¡irimo, padalinti santuokinį turtÄ , t. y butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 000 Eur po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui, atsakovui priteisti automobilį Renault Espace (duomenys neskelbtini), kurio vertė 400 Eur, tačiau nepriteisiant iÅ¡ jo piniginės kompensacijos ieÅ¡kovei, nes jai atiteko kitas Å¡eimos automobilis, kurį ieÅ¡kovė pardavusi, o gautas lėšas panaudojusi savo reikmėms.

Kitoje dalyje ieškovės reikalavimus prašė atmesti bei priteisti iš jos atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad šis nekilnojamasis turtas atsakovo yra įgytas asmeninės nuosavybės teise: garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 1/8 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – paveldėjimo teisės pagal įstatymų liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiti inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiais, jog atsakovo asmeninis turtas – sodo namelis iš esmės būtų buvęs pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba ieškovės asmeninėmis lėšomis. Nurodė, kad atsakovas šeimoje vienas dirbo ir savo lėšomis išlaikė ieškovę bei prisidėjo prie turimo turto išsaugojimo, kad ieškovė santuokos metu beveik nedirbo, tik kartkartėmis padirbėdavo (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad jis turi automobilį Renault Espace (duomenys neskelbtini), tačiau jo vidutinė rinkos vertė, yra apie 400 Eur, o ne 1000 Eur, kaip nurodė ieškovė.

Jis sutiko, jog minėtas automobilis bÅ«tų priteistas jam. Taip pat atsakovas nurodė, jog jis ieÅ¡kovei buvo nupirkęs automobilį Mazda 2, kurio vidutinė rinkos vertė 4000 Eur ir kurį ieÅ¡kovė pardavusi, o gautas lėšas panaudojusi savo poreikiams patenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2022 m. vasario 4 d. sprendimu nutraukė santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos CM skyriuje (akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp G.

K. ir K. K., neturinčių nepilnamečių vaikų, dėl Å¡eimos iÅ¡irimo kaltais pripažįstant abu sutuoktinius. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko K., atsakovui – K. pavardes. Priteisė ieÅ¡kovei G. K. ir atsakovui K. K. po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Priteisė atsakovui K. K. automobilį Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės. Priteisė iÅ¡ atsakovo K. K. ieÅ¡kovei G. K. 200 Eur piniginę kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę dalintino turto dalį.

Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo K. K. 430,29 Eur ieškovei G. K. jos sumokėto žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo K. K. ieškovei G. K. 1509,35 Eur už ieškovei suteiktas advokato paslaugas. Priteisė iš ieškovės G. K. atsakovui K. K. 318,20 Eur už atsakovui suteiktas advokato padėjėjos paslaugas. Priteisė iš ieškovės G. K. 11,60 Eur, iš atsakovo K. K. 19,75 Eur pašto išlaidų valstybei.

5. Tesimas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo asmeninis turtas - sodo namelis iÅ¡ esmės bÅ«tų buvęs pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis. IÅ¡klausęs Å¡alis, liudytojus, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog ji bÅ«tų turėjusi lėšų, kurias bÅ«tų galėjusi investuoti į atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ . Teismas nurodė, jog tikėtina, kad lėšas sodo namelio remontui bei sodo gerbÅ«vio tvarkymui (15000 Lt) atsakovui dovanojo jo mama.

Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovė naudojosi žemės sklypu, augino daržoves, rÅ«pinosi sodo aplinka, naudojosi sodo nameliu, negali bÅ«ti pagrindu minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, todėl šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ atmetė. Teismas bylos Å¡alių santuokoje įgytÄ butÄ Å¡alims padalijo lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui. Nurodė, kad atsakovas gyvena Å¡alių bute, ieÅ¡kovė keli metai iÅ¡vykusi į (duomenys neskelbtini) pas dukrÄ , butu nesinaudoja, mokesčių už jo iÅ¡laikymÄ nemoka, todėl darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei minėtas nekilnojamas turtas nėra bÅ«tinas kaip gyvenamoji patalpa.

Teismas nurodė, kad atsakovo sodo namelis nėra pritaikytas gyventi nuolat. Teismas, remdamasis VÄ® „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo pažyma, kas automobilis Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini), pirmÄ kartÄ registruotas 1997-(duomenys neskelbtini), sprendė, jog todėl labiau tikėtina atsakovo nurodyta automobilio vertė – 400 Eur. Automobilį Renault Espace, v/n (duomenys neskelbtini), priteisus atsakovui, iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteisė 200 Eur piniginę kompensacijÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė G. K. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. vasario 4 d. sprendimÄ ; pripažinti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius statinius – kiemo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine G. K. ir K. K. nuosavybe; po santuokos nutraukimo G. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti butÄ su rÅ«siu, žymimÄ unikaliu numeriu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo K.

K. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius statinius – kiemo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei automobilį Renault Espace, vin. kodas (duomenys neskelbtini), valst.nr. (duomenys neskelbtini) priteisti K. K. iÅ¡ G. K. 14 800 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Teismas turėjo analizuoti ne „sodo namelio pagerinimo iÅ¡ esmės“, ne jo „remonto apimčių“ klausimus, bet pasisakyti, ar ant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio sodo žemės sklypo pastačius namÄ su visu gerbuviu, tam naudojant jau bendras sutuoktinių lėšas, yra galima pripažinti visÄ nekilnojamÄ jį objektÄ , t. y. sodÄ , bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas galėjo daryti, kadangi sodo žemės sklypo vertė yra nepalyginamai mažesnė už ant jo pastatyto sodo namo su visu gerbuviu vertę (vertinant 2005-09-02 dovanojimo sutartį, kurioje žemės sklypÄ sandorio Å¡alys įvertino 776 litais, kas yra beveik tris kartus mažiau nei sodo namelis, kuris vėliau buvo nugriautas kaip nebetinkamas naudoti). 6.2.

Å eima turėjo realiÄ galimybę sukaupti bendrų santaupų sodo sukÅ«rimui. Teismas nebuvo objektyvus spręsdamas apie abiejų sutuoktinių gaunamų pajamų, o tuo pačiu ir apie jų turėtų santaupų sÄ lyginį menkumÄ . Ginčo Å¡alių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), ir tai yra gana ilgas laiko tarpas skaičiuojant iki 2008 metų, kai buvo pradėtos naujo sodo namelio statybos bei gerbuvio darbai. Sodo kÅ«rimo darbai vyko palaipsniui, atliekant pavienes investicijas pagal galimybes bei poreikius, kas truko dar kelis metus.

Todėl galima teigti, jog ginčo Å¡alys į sodÄ investavo mažiausiai 25 metus kauptas bendras Å¡eimos santaupas, kurios galėjo bÅ«ti nemažos. 6.3. Pirmosios instancijos teismas buvo neteisus konstatuodamas, jog apeliantė laikotarpiu nuo 2009-04-09 iki 2017-10-10 gaudavo tik nedideles ligos iÅ¡mokas. Apeliantės į bylÄ pateiktÄ VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021-06-18 raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 22 lapai, su kuriais susipažinus teismo iÅ¡vada tampa klaidinga. Pirmuose Å¡eÅ¡iuose puslapiuose yra informacija apie 2009-04 – 2017-10 laikotarpiu apeliantės gautas ligos iÅ¡mokas, ir apie netekto darbingumo pensijÄ po to, kai ji prarado 60 procentų darbingumo.

Tačiau likusiuose 16 puslapių yra informacija apie jos darbo staÅ¾Ä bei gautas pajamas laikotarpiu nuo 1994 (darbdavys „(duomenys neskelbtini) įmonė“) iki 2017 metų (darbdavys (duomenys neskelbtini)). 6.4. Atsakovas neįrodė, kad 2005 metais gavo iÅ¡ savo mamos I. K. dovanų – 15 000 litų, už kuriuos buvo sukurtas sodas. 2005 metais galiojusios CK 6.469 str. 1 d. nuostatos reikalavo didesnės nei 5 000 litų vertės dovanojimo sandorius sudarinėti raÅ¡ytine forma, kas Å¡iuo atveju nebuvo padaryta.

Vertinant bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų duotus parodymus negalima neatkreipti dėmesio ir į tai, jog nei vienas iÅ¡ jų nematė paties pinigų perdavimo atsakovui fakto. Jie tvirtina tik girdėję pasakojimus, neva taip sakė pati I. K., todėl jie netgi nėra tiesioginiai dovanojimo sandorio sudarymo bei jo įvykdymo liudytojai. ReikÅ¡minga yra ir tai, kad atsakovas nei 2005 metais, nei kada nors vėliau nedeklaravo VMI neva kaip dovanÄ gautų 15 000 litų, kas buvo privaloma. Minima pinigų suma niekada nebuvo atsidÅ«rusi ir jo banko sÄ skaitoje.

Atsakovas neįrodė ne tik paties dovanojimo sandorio sudarymo ir jo įvykdymo fakto, bet kad ir dovanÄ gavo bÅ«tent jis, o ne Å¡eima. 6.5. Atsakovui net ir gavus dovanÄ iÅ¡ savo mamos, absoliučiai jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina fakto, kad bÅ«tent dovanoti pinigai ir buvo panaudoti sukuriant sodÄ . Savo 2021-09-20 patikslintame atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodė, jog santuokos metu Å¡eima buvo įsigijusi 2012 metų gamybos lengvÄ jį automobilį Mazda 2, kurio vidutinė rinkos vertė siekė 4 000 Eur, kas sudaro beveik 14 000 litų.

Todėl byloje negalima atmesti ir tokios situacijos, kad už iÅ¡ mamos kaip dovanÄ gautus 15 000 litų atsakovas nupirko bÅ«tent šį automobilį, kuris jau buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes įgytas santuokos metu teisinę transporto priemonės registracijÄ atliekant apeliantės vardu. 6.6. Buto padalijimo bÅ«das sukels naujus teisinius ginčus tarp Å¡alių. Butas yra tik dviejų kambariu, vos 28,46 kv. m., naudingo ploto. Bet kokiu atveju neiÅ¡vengiamai iÅ¡lieka bendro naudojimo vonios, virtuvės ir koridoriaus patalpos, bendra energijos apskaita.

Ir dėl Å¡ių faktinio pobÅ«džio aplinkybių akivaizdu, jog dviem turto savininkams naudotis ginčo butu tiesiog neįmanoma. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesutiko su apeliantės pasiÅ«lymu parduoti butÄ ir gautus pinigus pasidaryti po lygiai. Jis taip pat nesutiko iÅ¡mokėti apeliantei pinginę kompensacijÄ , jeigu butas po iÅ¡tuokos bÅ«tų priteistas jam asmeninės nuosavybės teise. Vienintelis racionalus ir protingas bendro turto dalybų bÅ«das bÅ«tų butÄ asmeninės nuosavybės teise priteisti apeliantei, o iÅ¡ jos atsakavo naudai priteisti piniginę kompensacijÄ , kuriÄ ji sutinka iÅ¡mokėti.

Paskaičiavimas: buto, sodo ir automobilio Reno bendra vertė sudaro 50 000+20 000+400=70 400, todėl kiekvienas sutuoktiniui tenkančio turto vertė turėtų siekti 35 200. Kadangi apeliantė siekia gauti 50 000 eurų vertės butÄ , tai turi iÅ¡mokėti atsakovui 50 000-35 200=14 800 Eur dydžio pinginę kompensacijÄ .

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas K. K. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. IeÅ¡kovė savo ieÅ¡kiniu prašė pripažinti atsakovo vardu registruotÄ Å¾emės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sodo namelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuos jis įgijo dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimÄ , nepateikė į bylÄ nė vieno įrodymo, kuriuo grįstu savo reikalavimÄ . Netgi atvirkščiai, ieÅ¡kovė į teismo posėdį pasikvietė liudininkę, savo seserį J. V., kuri atsisakė patvirtinti ieÅ¡kovės teiginius. Galiausiai pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu pripažino, jog žinojo, kad atsakovas gavo pinigų iÅ¡ mamos, o ieÅ¡kovės atstovui bandant per kelis kartus perklausti, ar ji tai sužinojo jau nutraukiant santuokÄ , ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodė, kad apie tai, jog pinigai gauti ji, žinojo seniai. 7.2.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nepateikia jokių įrodymų, kad atsakovo asmeninis turtas – sodo namelis, iÅ¡ esmės bÅ«tų buvęs pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis. Tai, kad atsakovas savo darbu prisidėjo prie jam padovanoto turto iÅ¡saugojimo, puoselėjimo, nesuteikia ieÅ¡kovei teisės reikalauti atsakovui padovanoto sodo namelio pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Atsakovas sutinka, kad ieÅ¡kovė vasaros sezono metu kartu su atsakovu darbavosi sodo žemės sklype.

Kartu augino daržoves, puoselėjo aplinkÄ ir nors ieÅ¡kovei buvo suteikta laisvė atsakovo žemės sklype elgtis pagal savo norus, tai nesuteikia jai nuosavybės teisės į žemės sklypÄ bei sodo namelį. IeÅ¡kovė kartu su atsakovu naudojosi ir visomis sode užaugintomis materialinėmis gėrybėmis. Atsakovas savo fiziniu darbu puoselėjo sodo aplinkÄ ir prievarta nevertė to daryti ieÅ¡kovę. IeÅ¡kovė naudojosi atsakovo sodo namelio bei paties sodo teikiamomis gėrybėmis. 7.3. Visos pagrindinės iÅ¡laidos sodo namui bei pirmi pagerinimai buvo atlikti už 15 000 litų, kuriuos atsakovui dovanojo mama.

Nėra jokio pagrindo teigti, kad pinigai bÅ«tų dovanoti Å¡eimai. Jei pinigai bÅ«tų dovanoti Å¡eimai, tai tiek pinigai, tiek sodo namas bÅ«tų užraÅ¡ytas abiejų vardu, tačiau kaip matyti, sodas buvo dovanotas asmeniÅ¡kai sÅ«nui (atsakovui). 7.4. Apeliantė dirbo labai mažai, prekiaudavo (duomenys neskelbtini), dėl ko jos pajamos visÄ laikÄ buvo itin nedidelės. Kaip matyti iÅ¡ pateiktos medžiagos, nuo 1997 iki 2003 metų ieÅ¡kovės pajamos siekdavo vos 400 litų, vėliau po truputį kilo.

Atsakovo pajamos buvo didesnės, tačiau taip pat nebuvo didelės. Kartu Å¡alys augino vienÄ vaikÄ â€“ ieÅ¡kovės dukrÄ iÅ¡ buvusių santykių, tačiau ieÅ¡kovė pamirÅ¡o apie atsakovo dukrÄ G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurios naudai po santuokos nutraukimo su pirmÄ ja žmona R. nuo (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡skaitomas iÅ¡laikymas, t. y. 25 proc. atsakovo atlyginimo. Kadangi buvo nuolatos jaučiamas pinigų stygius, buvo nuspręsta įsivaikinti ieÅ¡kovės dukrÄ , manant, kad tai leis sumažinti iÅ¡skaitomÄ mokėti sumÄ , tačiau to padaryti nepavyko ir suma po 25 proc. nuo atlyginimo buvo toliau nuskaitoma.

Net ir kosmetiniams buto remontams pinigai taip pat reikalingi, o iÅ¡laikyti butÄ , du vaikus taip pat reikia lėšų, kuriuos uždirbti nebuvo lengva. Be to Å¡alys visus buto tvarkymo darbus, įskaitant televizoriaus, baldų, buitinės technikos pirkimus, visuomet vykdė iÅ¡ sunkiai kaupiamų santaupų ir neimdavo kreditų, kas taip pat lėmė tai, kad iÅ¡ esmės sukaupti didesnę sumÄ nebuvo galimybių. 7.5. Dėl ieÅ¡kovės argumentų, kad atsakovas gautų pinigų nedeklaravo ir neturi tinkamos formos įrodymo apie dovanotas lėšas, tokie įrodymai bÅ«tų reikÅ¡mingi tuo atveju, jei bÅ«tų ginčijamas dovanojimo sandoris, tačiau dovanojimo sandorio Å¡ioje byloje niekas neginčija.

Atsakovas į bylÄ pateikė ne tik įrodymus apie pinigų kilmę, t. y. pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu pas jo mamÄ atsirado didelė pinigų suma, teismo posėdžio metu apie mamos gautų lėšų padalijimÄ abiem sÅ«nums paliudijo ir V. K., t. y. atsakovo brolio žmona, kuri nurodė, kad mama pinigus dovanojo atsakovui bei jo broliui, t. y. jos sutuoktiniui. Nėra jokio pagrindo abejoti liudininkės parodymais bei raÅ¡ytiniais įrodymais, juolab kad ieÅ¡kovė pati paliudijo, kad (cituojama):

Kada gražiai gyvenom, yra sakęs apie dovanojimÄ , bet aÅ¡ nekreipiau dėmesio. IÅ¡ apeliacinio skundo susidaro įspÅ«dis, kad ieÅ¡kovė dabar jau bando paneigti net savo pačios pasakytus žodžius ir argumentus. Tas pats pasakytina apie tokį nelogiÅ¡kÄ ir teismo posėdžio metu nenagrinėtÄ aplinkybę, kad Å¡alys galėjo bÅ«ti sukaupę santaupų, kadangi 2012 metais įsigijo lengvÄ jį automobilį. Å is ieÅ¡kovės argumentas laikytinas ieÅ¡kovės atstovo iÅ¡vestiniu motyvu, kadangi ieÅ¡kovei yra žinoma, kad automobilis buvo pirktas, pardavus kitÄ automobilį, ir primokėjus trÅ«kstamÄ sumÄ .

Å i aplinkybė byloje nebuvo keliama, tačiau yra labai lengvai patikrinama VÄ® Regitra duomenų bazėje. 7.6. Teismas pagrįstai Å¡alių butÄ padalijo lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam. IeÅ¡kovė, duodama parodymus, nurodė, kad neketina grįžti į LietuvÄ , ji turto neiÅ¡laiko ir juo nesinaudoja, o sodas nėra pritaikytas gyventi žiemÄ . Tiek visi liudininkai, tiek abi Å¡alys (ieÅ¡kovė ir atsakovas) pripažino, kad sodas tinkamas gyventi tik Å¡iltuoju metų laiku. SiÅ«loma iÅ¡mokėti kompensacija yra itin maža ir atsakovui nebÅ«tų galimybės netgi susitvarkyti sodo taip, kad jis bÅ«tų gyvenamas, o kÄ jau kalbėti apie galimybę įsigyti kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Atsakovui tuoj sueis (duomenys neskelbtini) metai, paskolos jis negautų. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji neturi lėšų iÅ¡mokėti net ir tÄ menkÄ kompensacijÄ , kuriÄ siÅ«lo, kad lėšas skolintųsi, kas žinant ieÅ¡kovės amžių, nedarbingumÄ , nulemtÄ (duomenys neskelbtini) diagnozės yra menkai tikėtina, tad apibendrinus, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės tikslas yra tiesiog iÅ¡mesti atsakovÄ senatvėje į gatvę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Byloje kilo ginčas dėl vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, santuokoje bendromis sutuoktinių įgytomis lėšomis įgyto buto padalinimo bÅ«do pagrįstumo.

10. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės byloje nustatytos aplinkybės 11. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė G. K. ir atsakovas K. K., gyvendami santuokoje, bendrai įsigijo šį turtÄ : 1996-06-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nekilnojamÄ turtÄ - butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Už butÄ abu mokėjo lygiomis dalimis iÅ¡ savo ikisantuokinių santaupų. Buto vertė yra 50 000 Eur. Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžinieriniai statiniai – kiemo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra asmeninė K.

K. nuosavybė. Dėl kito Å¡alių turto teisėjų kolegija nepasisako, kadangi dėl jo nėra ginčo apeliacinės instancijos teisme. Dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe 12. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nėra absoliuti, ji gali bÅ«ti nuginčyta (2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Sutuoktinis gali rinktis vienÄ iÅ¡ savo turtinių teisių gynimo bÅ«dų ir priklausomai nuo pasirinkto bÅ«do tikėtis atitinkamų teisinių padarinių: bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimo, t. y. turto pripažinimo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis), kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ar didesnės turto dalies gavimo (CK 3.117, 3.123 straipsniai).

Kiekvienas iÅ¡ Å¡ių institutų skiriasi ne tik padariniais, bet ir sÄ lygomis, kurios bÅ«tinos pageidaujamam teisiniam rezultatui pasiekti (2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008).

13. Teismas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe gali pripažinti turtÄ , esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu Å¡is turtas buvo iÅ¡ esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtÄ savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytÄ turtÄ gali pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, virÅ¡ijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

14. Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtÄ , kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bÅ«tų galima pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumÄ .

15. Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibÅ«dinamas. Esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus.

Sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensacijÄ , nes tokia materialinė kompensacija reikÅ¡tų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimÄ , neleistų vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita (2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimÄ , įrodinėjimo naÅ¡ta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė bÅ«tų pripažinta bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011, 2016 m. gruodžio 30 d. nutarties Nr. 3K-3-594-687/2016).

16. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ sodo namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinierinius statinius – kiemo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine G. K. ir K. K. nuosavybe.

17. Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo analizuoti ne „sodo namelio pagerinimo iÅ¡ esmės“, ne jo „remonto apimčių“ klausimus, bet pasisakyti, ar ant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio sodo žemės sklypo pastačius namÄ su visu gerbuviu, tam naudojant jau bendras sutuoktinių lėšas, yra galima pripažinti visÄ nekilnojamÄ jį objektÄ , t. y. sodÄ , bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taip pat apeliantė mano, kad minėtÄ iÅ¡vadÄ teismas galėjo daryti, nes sodo žemės sklypo vertė yra nepalyginamai mažesnė už ant jo pastatyto sodo namo su visu gerbuviu vertę (vertinant 2005-09-02 dovanojimo sutartį, kurioje žemės sklypÄ sandorio Å¡alys įvertino 776 litais, kas yra beveik tris kartus mažiau nei sodo namelis, kuris vėliau buvo nugriautas kaip nebetinkamas naudoti).

18. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Esminė aplinkybė Å¡ioje byloje yra ne ta, ar ant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo buvo pastatytas naujas sodo namas, o ta, ar jis pastatytas bÅ«tent iÅ¡ asmeninių atsakovo lėšų, kÄ byloje įrodinėjo atsakovas. IÅ¡klausęs Å¡alis, liudytojus, įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybės, jog ji bÅ«tų turėjusi lėšų, kurias bÅ«tų galėjusi investuoti į atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ .

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija laiko pagrįsta. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo posėdyje apklausti liudytojai V. K., V. U. patvirtino, jog sodÄ su nameliu atsakovui dovanojo jo mama, o vėliau ji dar davė sÅ«nui K. 15 000 Eur namelio remontui ir aplinkos sutvarkymui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais, kadangi iÅ¡ byloje esančios Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pažymos matyti, jog ieÅ¡kovė nuo 2009-04-09 iki 2017-10-10 gaudavo tik nedideles ligos iÅ¡mokas, o nuo 2017-12-01 jai mokama netekto darbingumo pensija; ieÅ¡kovė nuo 1994 m. iki 2018 m. dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonėje, gavo nedidelį darbo užmokestį.

IeÅ¡kovė 2017 m. vasario mėnesį dėl ligos nebegalėjo tęsti darbinės veiklos (2018-09-27 medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as/siuntimas). IÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad ji turėjo realias finansines galimybes prisidėti prie atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto pagerinimo. Jokių duomenų apie turėtas santaupas ieÅ¡kovė teismui nepateikė. Byloje taip pat pateikti duomenys apie atsakovo K. K. draudžiamÄ sias pajamas, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos laikotarpyje nuo 2005-01-01 iki 2021-08-31, iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovas tuo laikotarpiu gaudavo taip pat nedideles pajamas.

Duomenų apie šeimos turėtas santaupas byloje nėra. Taigi, tiek ieškovė, tiek atsakovas, remiantis byloje esančiais duomenimis, neturėjo galimybių (nes to neįrodė) patys sukaupti lėšas, reikalingas sodo namelio pagerinimui ar remontui.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, jog 2005 metais galiojusios CK 6.469 str. 1 d. nuostatos reikalavo didesnės nei 5 000 litų vertės dovanojimo sandorius sudarinėti raÅ¡ytine forma; kad atsakovas nei 2005 metais, nei kada nors vėliau nedeklaravo VMI neva kaip dovanÄ gautų 15 000 litų, kas buvo privaloma; kad minima pinigų suma niekada nebuvo atsidÅ«rusi atsakovo banko sÄ skaitoje, nėra reikÅ¡mingos, kadangi atsakovas į bylÄ pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu pas jo mamÄ atsirado didelė pinigų suma, teismo posėdžio metu apie mamos gautų lėšų padalijimÄ abiem sÅ«nums paliudijo ir V.

K. (atsakovo brolio žmona). Taip pat apeliantė teigia, jog atsakovas neįrodė kad dovanÄ gavo bÅ«tent jis, o ne Å¡eima. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant įrodymų, kad pinigai buvo duoti Å¡eimai, jie laikytini asmenine atsakovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 dalis). Teisėjų kolegija nevertina apeliantės argumento, kad pinigai galėjo bÅ«ti panaudoti automobilio pirkimui, kadangi Å¡ios aplinkybės ji neįrodinėjo pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aplinkybė, kad ieÅ¡kovė naudojosi žemės sklypu, augino daržoves, rÅ«pinosi sodo aplinka, naudojosi sodo nameliu, negali bÅ«ti pagrindu atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, todėl šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ teismas pagrįstai atmetė.

Dėl santuokoje įgyto buto padalijimo 20. Å alys, gyvendamos santuokoje, bendrai 1996-06-17 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nekilnojamÄ turtÄ â€“ butÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už kurį mokėjo lygiomis dalimis iÅ¡ savo ikisantuokinių santaupų. Abi Å¡alys nurodo, kad buto vertė yra 50 000 Eur.

21. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei G. K. ir atsakovui K. K. po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliantė nesutinka su tokiu bÅ«to padalijimo bÅ«du, nurodo, kad vienintelis racionalus ir protingas bendro turto dalybų bÅ«das bÅ«tų butÄ asmeninės nuosavybės teise priteisti apeliantei, o iÅ¡ jos atsakavo naudai priteisti piniginę kompensacijÄ , kuriÄ ji sutinka iÅ¡mokėti. Taip pat pažymi, kad buto padalijimo bÅ«das sukels naujus teisinius ginčus tarp Å¡alių, nes butas yra tik dviejų kambariu, neiÅ¡vengiamai iÅ¡lieka bendro naudojimo vonios, virtuvės ir koridoriaus patalpos, bendra energijos apskaita ir dėl Å¡ių faktinio pobÅ«džio aplinkybių akivaizdu, jog dviem turto savininkams naudotis ginčo butu tiesiog neįmanoma.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

23. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams bÅ«do parinkimo yra pakankamai gausi ir iÅ¡plėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau Å¡is prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natÅ«ra) turto padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ .

Negalimumas yra objektyvus – techniÅ¡kai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sÄ lygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektÄ bendrai valdyti ir naudoti. Ä®vertinant pastarÄ jÄ aplinkybę gali turėti reikÅ¡mės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.).

Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006).

24. Å ioje byloje Å¡alių pozicijos dėl buto padalijimo yra skirtingos: ieÅ¡kovė nori, kad butas bÅ«tų priteistas jai, o ji atsakovui mokėtų kompensacijÄ pinigais, tuo tarpu atsakovas reikalauja turtÄ dalyti natÅ«ra lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas Å¡alių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), 50 000 Eur vertės, padalijo natÅ«ra po ½ dalį kiekvienam sutuoktiniui remdamasis tuo, kad atsakovas gyvena ginčo bute, ieÅ¡kovė keli metai iÅ¡vykusi į (duomenys neskelbtini) pas dukrÄ , butu nesinaudoja, mokesčių už jo iÅ¡laikymÄ nemoka, darydamas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovei minėtas nekilnojamas turtas nėra bÅ«tinas kaip gyvenamoji patalpa, kad atsakovas ginčo bute gyvena, kitos tinkamos nuolat gyventi gyvenamosios patalpos neturi, nes sodo namelis nėra pritaikytas gyventi nuolat.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė savo skunde leistinais įrodymais nenuginčijo Å¡ių pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, byloje nepateikė jokių įrodymų, kad faktiÅ¡kai padalinti bÅ«tÄ natÅ«rÄ nebÅ«tų objektyvios galimybės. Pažymėtina, kad nei viena iÅ¡ Å¡alių Å¡ioje byloje nereiÅ¡kė reikalavimo dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, turto atidalijimo. Taip pat bÅ«tina įvertinti tai, kad ieÅ¡kovės nurodyta 14 800 Eur kompensacijos suma (kurios ji pati neturi ir Å¡ia sumÄ skolintųsi), nėra pakankama, kad atsakovas galėtų įsigyti kitÄ bÅ«stÄ , taip pat nėra duomenų, kad už tokiÄ sumÄ atsakovo sodo namas galėtų bÅ«ti pritaikytas gyventi ir Å¡altuoju metų sezonu.

Taigi, įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad buto padalijimas natūra yra tinkamiausias ir geriausiai užtikrina abiejų šalių turtinius interesus. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

26. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 27. Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 28. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos jos naudai nepriteistinos. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, pateikė jų apmokėjimÄ patvirtinančius duomenis, todėl Å¡i suma priteisiama atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. vasario 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ieÅ¡kovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600,00 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Danutė Burbulienė Irena StasiÅ«nienė