fe3fd223-e125-4e63-8b59-ef88f1923642 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-4175-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00245-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 28.2; 28.5 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 18 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Renatai Å arkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P.M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P.M. skundÄ atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas P.M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovė, VGTPT) 2019 m. vasario 15 d. sprendimÄ Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 ir įpareigoti jam suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . Skunde (b.l.

1) nurodo, jog 2018 m. kovo 9 d. kreipėsi su praÅ¡ymu jam suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . VGTPT 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-525-10228 nuspręsta jam teikti antrinę teisinę pagalbÄ , jÄ teikti paskiriant advokatę G.S. Teigia, jog 2018 m. liepos 12 d. susitikimo su advokate metu jam buvo paaiÅ¡kinta, jog bus renkami archyviniai dokumentai. Pažymi, jog archyvinių dokumentų paieÅ¡ka buvo vilkinama, advokatė vengė bendravimo. Teigia, jog jam su advokate susitikus 2019 m. sausio mėnesio pradžioje, paaiÅ¡kėjo, jog archyvinių dokumentų apie A.M. turėto turto teisinį pagrindÄ nepavyko gauti, be kita ko jam buvo paaiÅ¡kinta, kad teisme iÅ¡kėlus civilinę bylÄ dėl Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 panaikinimo, jo atstovavimas neperspektyvus.

PareiÅ¡kėjas teigia, jog 2019 m. vasario 13 d. jis kreipėsi į VGTPT su skundu dėl nekokybiÅ¡kai teikiamos antrinės teisinės pagalbos ir 2019 m. vasario 27 d. gavo atsakymÄ , jog antrinės teisinės pagalbos teikimas jam nutraukiamas. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaiko skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir praÅ¡o skundÄ patenkinti visiÅ¡kai. Atsakovė VGTPT atsiliepime į skundÄ (b.l. 10-13) nurodo, jog su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, jog VGTPT 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-525-10228 nuspręsta pareiÅ¡kėjui teikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 panaikinimo, procesinių dokumentų parengimui, atstovavimui pirmosios instancijos teisme paskiriant advokatę G.S. Pažymi, kad 2019 m. vasario 5 d. buvo gauta advokatės G.S. iÅ¡vada, kad tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiÅ¡kėjui neperspektyvus, nes Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 panaikinimo atveju, ginčo turtÄ paveldint pagal 1939 m. sausio 21 d. testamentÄ , P.M. motinos B.M. paveldimo turto dalis nepasikeistų.

Pažymi, kad susipažinus su advokatės G.S. iÅ¡vada, dokumentais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPÄ®) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, VGTPT 2019 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiÅ¡kėjui buvo nutrauktas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir nurodo, kad atstovavimo byloje perspektyvumas yra vertinamojo pobÅ«džio. Teigia, jog ginčydamas Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimÄ Nr. 110, pareiÅ¡kėjas siekia, kad jam priklausytų didesnė gyvenamojo namo, buvusio jo senelio M.M. nuosavybe, dalis, nes jo vertinimu, panaikinus Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimÄ Nr. 110, jis paveldėtų ne tik jo motinai B.M., bet ir jos seserims K. ir B. tenkančias paveldimo turto dalis, nes jos vaikų neturėjo.

Pažymi, jog pagal pateiktus duomenis M.M. 1939 m. sausio 21 d. sudarė naminį testamentÄ , patvirtintÄ Panevėžio apylinkės teismo 1939 m. rugpjūčio 24 d., kurio sudarymo metu galiojo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vadas. Pagal minėtÄ testamentÄ M.M. savo sutuoktinei V.M. paliko „iki gyvos galvos gyvenamojo namo antrÄ galÄ Ä¯ vakarus“, o sÅ«nui A. ir dukterims K. ir B. lygiomis dalimis – gyvenamojo trobesio galÄ Ä¯ Rytus“. (duomenys neskelbtini) metais mirus V.M., ji testamento nepaliko.

Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 110 M.M. ir V.M. vaikams A.M. ir B.M. buvo suteikta po ½ gyvenamo namo dalį. Akcentuoja, jog 1939 metų sausio 21 d. testamento suraÅ¡ymo ir palikimo atsiradimo metu civilinius teisinius santykius reglamentavo Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sÄ vado X tomo 1 dalis, kurios 1011 straipsnio pastaboje nurodyta, jog leidžiama įgytinio turto savininkui užraÅ¡yti tÄ turtÄ , kam jis panorės, bet įpėdiniui, priėmus paliktajam turtÄ , turtas virsta paveldėtiniu, ir tolimesnis Å¡io turto paveldėjimas nepriklauso nuo pirmo savininko valios.

Ä®vertindama palikimo atsiradimo metu galiojusių įstatymų nuostatas dėl paveldėjimo, daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjo pretenzijos į didesnę nei ½ dalį palikimo, atsiradusio po motinos B.M. mirties, yra nepagrįstos. Argumentuoja, jog net ir panaikinus Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimÄ Nr. 110, pareiÅ¡kėjui negalėtų tekti didesnė paveldimo turto dalis, todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiÅ¡kėjo atstovavimas neperspektyvus.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, kuriuo pareiÅ¡kėjui buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 15 d. sprendimÄ Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, pareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti atsakovę jam suteikti antrinę teisinę pagalbÄ administracinėje byloje dėl Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 panaikinimo.

Nustatyta, kad 2018 m. kovo 9 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į VGTPT, praÅ¡ydamas jam suteikti antrinę teisinę pagalbÄ . 2018 m. kovo 5 d. praÅ¡yme nurodė, jog antrinę teisinę pagalbÄ praÅ¡o suteikti Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 apskundimui. VGTPT 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-525-10228 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ buvo nuspręsta pareiÅ¡kėjui teikti antrinę teisinę pagalbÄ nurodant, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į 100 procentų valstybės garantuojamÄ ir apmokamÄ antrinę teisinę pagalbÄ .

Antrinę teisinę pagalbÄ , t.y. parengti procesinius dokumentus ir pareiÅ¡kėjÄ atstovauti pirmosios instancijos teisme, pareiÅ¡kėjui teikti paskirta advokatė G.S. VGTPT 2019 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, antrinės teisinės pagalbos pagal VGTPT 2018 m. birželio 4 d. sprendimÄ Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-525-10228 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiÅ¡kėjui teikimas nutrauktas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPÄ®) 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, t.y. konstatavus, jog tolesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiÅ¡kėjui yra neperspektyvus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ asmenims, kad Å¡ie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi Å¡iÄ teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia.

Net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų bÅ«ti teikiama, Ä®statymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2019 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4371-552/19 ir kt.). VGTPÄ® 23 straipsnyje reglamentuoti antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo atvejai, tarp kurių yra antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo atvejis, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus (1 dalies 8 punktas).

Nagrinėdamas Å¡ios kategorijos administracines bylas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose pagal VGTPÄ® 9 straipsnį administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimÄ , sprendimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju iÅ¡tyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį adm. byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį adm. byloje Nr. A756-1268/2010).

Atlikti tokį vertinimÄ yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant VGTPÄ® 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus Å¡io įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįstų teisminių ginčų, kurie kelia abejones dėl asmens praÅ¡yme nurodyto ginčo atstovavimo bÅ«tinumo ir teisių bei interesų pažeidimo realumo, kurių teismo sprendimu ginti nėra perspektyvu. Šį vertinimÄ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atlieka ne tik jau teikdama antrinę teisinę pagalbÄ , bet privalo preliminariai įvertinti galimo reikalavimo pagrįstumÄ bei atstovavimo perspektyvumÄ ir prieÅ¡ priimdama sprendimÄ teikti teisinę pagalbÄ .

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju vertinant ginčo pagrįstumÄ bei jo perspektyvumÄ , bÅ«tina vertinti ar skundžiamas sprendimas įtakos asmens teises ar interesus bei sukels asmeniui realias teisines pasekmes. Kaip ne kartÄ yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atstovavimo byloje perspektyvumas VGTPÄ® taikymo prasme yra vertinamojo pobÅ«džio. Šį vertinimÄ valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų faktinių duomenų kontekste.

Informacijos, kuria remiantis turi bÅ«ti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, Å¡altiniai gali bÅ«ti įvairÅ«s. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbÄ , neperspektyvumÄ paprastai gaunama iÅ¡ advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbÄ , praneÅ¡imų (VGTPÄ® 23 straipsnio 2 dalis), taip pat iÅ¡ teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiÅ¡kinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis Ä®statymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, gali bÅ«ti nutrauktas, kai iÅ¡ visų tam konkrečiam atvejui reikÅ¡mingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas Å¡aliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas) (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011; 2017 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4273-624/2017).

Pažymėtina, kad VGTPÄ® 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto, reglamentuojančio antrinės teisinės pagalbos nutraukimo atvejį, kai atstovavimas yra neperspektyvus, taikymas siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiÅ¡kinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina iÅ¡spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ) praÅ¡yme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sÄ lygoms, kurios yra teisiÅ¡kai bÅ«tinos asmens nurodyto turinio reikalavimo parengimui pagal atitinkamų įstatymų reikalavimus, t. y.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba savo kompetencijos ribose turi atlikti vertinimÄ tuo aspektu, ar pareiÅ¡kėjo pateikta informacija ir dokumentai, kita medžiaga leidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo parengti įstatymų reikalavimus atitinkantį teismui teiktinÄ dokumentÄ (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad atstovavimo byloje perspektyvumas negali bÅ«ti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi bÅ«ti siejamas su prielaidų kreiptis į teismÄ pakankamumo kriterijumi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-1815/2014; 2012 m. balandžio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-1681/2012).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ buvo priimtas, vadovaujantis pareiÅ¡kėjui antrinę teisinę pagalbÄ teikti paskirtos advokatės G.S. 2019 m. vasario 5 d. praneÅ¡imu, pareiÅ¡kėjo pateiktais ir archyviniais dokumentais, konstatavus, jog panaikinus Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimÄ Nr. 110, pareiÅ¡kėjui tenkanti paveldimo turto dalis nepasikeistų, todėl Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. 110 pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidžia.

Atsižvelgiant į aukščiau cituotÄ teisminę praktikÄ , nagrinėjamu atveju VGTPT turėjo bÅ«ti vertinama, ar pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus ir jo nurodytas faktines aplinkybes pakanka duomenų civilinės bylos dėl Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 panaikinimo iÅ¡kėlimui. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjas yra B.M. turto paveldėtojas. Kadangi Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimu Nr. 110 B.M. pripažinta namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), dalies savininke, vertintina, jog formaliai VGTPT buvo pateikti faktiniai ir teisiniai duomenys, pakankami civilinės bylos dėl Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 panaikinimo iÅ¡kėlimui, o tai, ar toks reikalavimas yra pagrįstas – t. y., ar jo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ skundÄ patenkinti, gali spręsti tik tokį skundÄ nagrinėjantis teismas.

Darytina iÅ¡vada, jog konstatuodama, kad Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimas Nr. 110 pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidžia ir priimdama sprendimÄ dėl VGTPT 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-525-10228 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ pareiÅ¡kėjui paskirtos antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo VGTPÄ® 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, VGTPT ėmėsi spręsti klausimus, kurie yra tik teismams Lietuvos Respublikos Konstitucija deleguota funkcija.

Nesant akivaizdžių pareiÅ¡kėjo reikalavimo nepagrįstumo požymių, iÅ¡ankstinė nuomonė, kad atstovavimas tokioje byloje bÅ«tų neperspektyvus, yra negalima ir prieÅ¡tarauja bendriesiems valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principams. Kadangi konstatuota, jog priimdama ginčijamÄ sprendimÄ ir vertindama pareiÅ¡kėjo nurodytų faktinių aplinkybių, kaip pagrindo iÅ¡kelti civilinę bylÄ dėl Panevėžio rajono darbo deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1964 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. 110 panaikinimo, pagrįstumÄ VGTPT peržengė jai teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribas ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , skundas tenkintinas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Panaikinus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 15 d. sprendimÄ Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba įpareigojama spręsti klausimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos pareiÅ¡kėjui suteikimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, teismas nusprendžia: SkundÄ patenkinti visiÅ¡kai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2019 m. vasario 15 d. sprendimÄ Nr. 2.3-(NTP-2)-19-NT-525-2845 „Dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo“ panaikinti ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ Ä¯pareigoti spręsti klausimÄ dėl antrinės teisinės pagalbos P.M. suteikimo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė