fe3f7095-11b5-49bf-a2aa-e8c79ab0ff89 · Kauno apygardos teismas

?Byla Nr. 1S-621-493/2019 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; (S) 2.5.19 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 19 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no PaÅ¡tuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir AuÅ¡ros Vingilės, nerengiant teismo posėdžio iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. M. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 – jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 3 d. nutarimÄ Nr. 95-367 taikyti A. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. M. nuteistas 2014 m. gruodžio 29 d. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu apeliacine 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi, pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, 30 straipsnio 3 dalį, 229.1 straipsnio 3 dalį ir paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė. 2017 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo nuosprendžiu paskirta bausmė prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 daliai, 21 straipsnio 1 daliai, 199 straipsnio 3 daliai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. gegužės 9 d., pabaiga – 2021 m. lapkričio 9 d. 2. 2019 m. birželio 3 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-367 nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

3. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti A. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 3.1. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 2 punkto, 164 straipsnio 2 punkto bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Apelianto teigimu, teismas absoliučiai nesivadovavo teisingumo principu, atsižvelgė į nereikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė nutartį, kuri grindžiama samprotavimais bei yra subjektyvi. Teismas pernelyg sureikÅ¡mino nuteistÄ jį neigiamai apibÅ«dinančius duomenis ir neatsižvelgė į tai, kad A. M., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, buvo ne vienÄ kartÄ skatintas, dalyvavo daugelyje socialinės reabilitacijos priemonių, įvairiuose renginiuose. Tokiu bÅ«du teismas priėmė trafaretiÅ¡kÄ nutartį, neatsižvelgdamas į nagrinėjamu atveju teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančius duomenis. 3.2.

Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pažymėjo, kad Å¡iuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, 2019 m. vasario 7 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, per bausmės atlikimo laikotarpį, kuris tęsiasi jau 5 metus, jis tik vienÄ kartÄ baustas drausmine tvarka, Å¡iuo metu galiojančių nuobaudų neturi, dirba, o už gerÄ elgesį ir sÄ Å¾iningÄ darbÄ buvo tris kartus skatintas, Å¡iuo metu nuteistojo požiÅ«ris į taikomÄ priežiÅ«rÄ yra pozityvus, jis nusiteikęs toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų, palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo Å¡eima.

Be to, nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Komisijos jam paskirtas rekomendacijas, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema (31 balas pagal „OASys“ metodikÄ ). Visos Å¡ios aplinkybės, nuteistojo teigimu, sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. 3.3. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino jo buvusius teistumus ir sprendė, kad tai rodo nuteistojo pavojingumÄ visuomenei bei polinkį nusikalsti.

A. M. pripažįsta savo ankstesnius teistumus, teigia, kad dėl jų padarė iÅ¡vadas, tačiau pažymėjo, kad lygtinio paleidimo taikymas, vadovaujantis BVK nuostatomis, siejamas iÅ¡imtinai su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigoje. Apeliantas taip pat nesutinka, jog jam paskirtos bausmės likusi neatlikta dalis yra gana didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas suformuotų nuostatÄ dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir gali bÅ«ti prielaida nusikalsti ateityje, kadangi Å¡ie teismo teiginiai vėlgi pažeidžia BVK įtvirtintas nuostatas, kuomet gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, taip iÅ¡plečiant įstatymo turinio taikymÄ , o toks įstatymo interpretavimas pablogino nuteistojo padėtį.

4. Nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

5. Kaip teisingai nurodo apeliantas, BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. 5.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A.

M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamÄ asmens lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti A. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau, vien tik Å¡ių aplinkybių lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. 5.2.

Atlikus nuteistojo A. M. pakartotinio elgesio rizikos įvertinimÄ pagal OASys metodikÄ , nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 31 balÄ , kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau bÅ«tina įvertinti ir A. M. pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri analizuojamu atveju turi bÅ«ti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). 5.3. Å ių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto.

Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pakankamo pagrindo jo panaikinimui.

6. Pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms visų pirma pažymėtina, kad abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. M. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Å¡iuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, 2019 m. vasario 7 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Å iuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, už gerÄ elgesį ir sÄ Å¾iningÄ darbÄ tris kartus paskatintas, kaip teigia nuteistasis, Å¡iuo metu jo požiÅ«ris į taikomÄ priežiÅ«rÄ â€“ pozityvus, jis nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir įstatymų.

Nuteistasis Å¡iuo metu dirba, dalyvauja tiek privalomose, tiek ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, reguliariai bendrauja su savo Å¡eimos nariais, yra vedęs, turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ . Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama A.

M. lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nepaisant žemos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, atitinkančios 31 balÄ , nuteistojo elgesio korekcija iÅ¡imtinai teigiama linkme, sprendžiant iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, vis dar galima ir Å¡iuo konkrečiu atveju bÅ«tina, kadangi statinių svertinių taÅ¡kų suma siekia 23 balus. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ dėl tolesnio, iÅ¡imtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio Å¡iam bÅ«nant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taÅ¡kų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi bÅ«ti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

7. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio. Pažymėtina, kad Å¡is teistumas A. M. nėra pirmasis, anksčiau jis buvo teistas du kartus. Analizuojamu atveju nuteistasis buvo pripažintas kaltu už kelias nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už sunkaus nusikalstamo padarymÄ (narkotinių medžiagų kontrabanda), kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ visuomenei ir jo elgesio pokyčius Å¡iam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, reikalauja vertinti itin atidžiai.

Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir nuteistojo elgesio, galimai paskatinusio jį nusikalsti praeityje, svarstant bÅ«tent tokio nuteisto asmens elgesio pokyčius, taip pat, likusios paskirtos bausmės dalį. PrieÅ¡ingai nei teigia nuteistasis, toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia.

8. Å iame kontekste pažymėtina, kad galimas nuteistojo finansinis nestabilumas, įvertinus nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobÅ«dį bei finansinės naudos gavimo motyvÄ , kelia pagrįstų abejonių probacijos sėkme. IÅ¡ Sodra duomenų registro matyti, kad A. M. nuo 2000 m. dirbo dviejose įmonėse, vienoje – 8 mėnesius, kitoje – nepilnÄ mėnesį. Pagal pataisos namuose gautus vykdomuosius dokumentus A. M. privalo iÅ¡mokėti 10 551,86 Eur, tačiau Å¡ios sumos nėra pradėjęs iÅ¡mokėti, nors pataisos namuose nuo 2019 m. vasario 18 d. dirbo.

Tokia nuteistojo darbinė patirtis ir turimi įsipareigojimai sudaro pagrindÄ abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla ir dirbti. Juolab, kad pats nuteistasis nurodė, jog savo nusikalstamumÄ aiÅ¡kina bendrais ekonominiais veiksniais. Ä®vertinus A. M. padarytos nusikalstamos veikos finansinės naudos gavimo motyvÄ , teismas sprendžia, jog teisėtais bÅ«dais gautų pajamų neužteko patenkinti visus nuteistojo poreikius ir tai paskatino jį nusikalsti. Paminėtų aplinkybių visumoje pagrįstai abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis net ir esant darbo vietai lygtinio paleidimo atveju, kas neabejotinai gali lemti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimÄ .

9. Nors A. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenys patvirtina, kad vis dar iÅ¡skiriami keli nuteistojo asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – emocinė gerovė (padidinta savivertė, vienpusiÅ¡kas savęs vertinimas), mÄ stymas ir elgesys (nusikaltimo metu momentiÅ¡kas elgesys, problemų sprendimų įgÅ«džių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas, tikslų nekonkretumas) bei nuostatos (dviprasmiÅ¡kos nuostatos į įstatymų laikymÄ si bei priežiÅ«rÄ ), kurie neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju.

Jie, prieÅ¡ingai nei tai suvokia nuteistasis, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis teigia, kad jis nekaltai atlieka bausmę ir narkotinių medžiagų kontrabanda negabeno, o buvo „pakištas“ Rusijos Federacijos pareigūnų. Apskritai nuteistasis neigia turintis kokių nors problemų ir galvoja, kad didžiausia jo problema yra tai, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes, yra iÅ¡sikėlęs tikslus, tačiau nedetalizuoja kaip jų sieks, yra linkęs pasitikėti tiesioginiu patyrimu. Visos Å¡ios aplinkybės, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kuriÄ jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, paskirtÄ bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti ir visos Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir A. M. elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. M. yra pažeidęs vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus ir buvo baustas drausmine nuobauda. Nors Å¡i nuobauda, kaip savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, Å¡iuo metu negalioja, tačiau vien jos paskyrimas kelia pagrįstų abejonių nuteistojo elgesio pokyčių stabilumu bei neleidžia daryti iÅ¡vados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamÄ elgesį yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

10. Nors skunde nuteistasis akcentuoja glaudžius santykius su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimÄ , galimybę įsidarbinti ir tai neabejotinai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su Å¡eima egzistavo ir jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryÅ¡iai analizuojamu atveju yra tokia reikÅ¡minga aplinkybė, kurios egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog laisvėje A. M. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ A. M. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių – bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, turi realius planus įsidarbinti, dirba, 3 kartus skatintas, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus A.

M. elgesio pokyčius, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad nuteistasis Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. liepos 24 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Arūnas Paštuolis Jurga Vasiliauskienė Aušra Vingilė