2019-02-06 Nr. AB-3394-3-64-3-00891-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-659-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00891-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių TI), 16 500 Eur neturtinę žalą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. birželio 5 d. (skundo surašymo dienos), pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kamerose ploto tekdavo žymiai mažiau, nei numato teisės aktai, plotą papildomai mažino baldai, sanitarinis mazgas. Dėl nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų nebuvo užtikrinama pakankama judėjimo laisvė, jis negalėjo tinkamai sportuoti lauke, pakankamai sportuoti patalpose. Kadangi baldai užėmė didesnę kameros dalį, jis buvo priverstas nuolat sėdėti ar gulėti.

Nebuvo signalizacijos mygtuko, todėl pareigūnus tekdavo kviesti beldžiant į duris. Pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą per parą, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, suoliukų, kiemeliai nebuvo valomi ar drėkinami, stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje buvo asbesto. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, vėdinama tik per langą, todėl nebuvo užtikrinamas švaraus oro kiekis, buvo drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrinamas tinkamas patalpų apšvietimas, natūrali šviesa beveik nepatekdavo į kamerą, o dirbtinė apšvieta buvo per didelė.

Kamerose žiemą buvo šalta, temperatūra nuo 10 iki 14 °C, o vasarą karšta – iki 35 °C, sienos padengtos pelėsiu, grybeliu, drėgnos, dažai atsilupę. Nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Buvimo Šiaulių TI metu jis nebuvo tinkamai aprūpinamas patalyne, negaudavo užvalkalo užklotui, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinių ir viršutinių rūbų nemokamai neskalbdavo, o jei, neturint pinigų, galėdavo skalbtis nemokamai, kildavo biurokratinės kliūtys. Tualetinio popieriaus išduodavo per mažai.

Kamerose, naudojantis tualetu, nebuvo užtikrinamas privatumas, kameroje sklisdavo nemalonūs kvapai. Kadangi Šiaulių TI dažnai nebūdavo šilto vandens, ne visada buvo galima nusiprausti duše. Kamerose buvo buitinių parazitų, deratizacija ir dezinfekcija vykdomos nebuvo. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas ir neskanus, per maža jo energinė vertė, nebuvo sąlygų eiti į valgyklą. Pareiškėjui nebuvo užtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, tam nėra numatytų patalpų. Pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė psichologinius išgyvenimus, fizinius skausmus, tai jį labai sukrėtė, sukėlė sunkumus, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, jis tapo konfliktiškas, grubus, užsidaręs, nukentėjo jo orumas, reputacija, patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, t. y. neturtinę žalą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,66 kv. m iki 15,3 kv. m.

Toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per parą kinta, o pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvieną dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi metu, pareiškėjas nebūdavo gyvenamojoje kameroje, taigi jo buvimas kamerose nebuvo nepertraukiamas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas (toliau – ir NVSC) 2017 m. balandžio 4 d. atliko kameros Nr. 7 patikrinimą; kameroje dirbtinė apšvieta atitiko higienos normas. Kitos kameros pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu tikrintos nebuvo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sąlygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas, o 2 punktas nustato, kad minėtos taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Analogiška nuostata nustatyta ir higienos normose.

Todėl negalima konstatuoti įstaigos neteisėto veikimo dėl sanitarinio mazgo, nes šie įrengimo reikalavimai susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal higienos normų reikalavimus, o kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Šiaulių TI yra nepagrįstos. Šiaulių TI neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Realaus neturtinės žalos padarymo fakto pareiškėjas neįrodė, skundą grindžia abstrakčiais argumentais.

Šiaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. 5. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu pareiškėjo K. G. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo K. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl 16 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. birželio 5 d. Šiaulių TI buvo laikomas kamerose: Nr. 7 (plotas 21,98 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,727 kv. m), Nr. 20 (plotas 18,69 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 2,278 kv. m), Nr. 31 (plotas 21,24 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,604 kv. m), Nr. 58 (plotas 15,26 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,163 kv. m), Nr. 60 (plotas 17,68 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,466 kv. m), Nr. 65 (plotas 22,6 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,469 kv. m), Nr. 96 (plotas 18,93 kv. m, sanitarinio mazgo plotas 1,154 kv. m). Teismas konstatavo, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

8. Teismas nurodė, kad Įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas ir atkreipė dėmesį, kad net atsižvelgus į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą, išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir negalima konstatuoti, jog sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

9. Teismas nurodė, kad laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, įsigaliojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. (toliau – ir HN 134:2015).

10. Teismas iš NVSC patikrinimo akto Nr. PA.6-132 (19.16.2. 6.12) nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose higienos normos pažeidimų nenustatyta. Iš NVSC patikrinimo akto Nr. PA.6-361 (19.4.1. 6.12) matyti, kad kameroje Nr. 58 higienos normos pažeidimų nenustatyta. NVSC patikrinimo aktais Nr. PA.6-232 (19.4.1. 6.12) ir Nr. PA.6-233 (19.4.1. 6.12) nustatyta, kad patikrinimo metu (2016 m. liepos 15 d.) kameroje Nr. 7 buvo higienos normos HN 76:2010 39 punkto pažeidimai (ant sienų, lubų paviršiaus vizualiai matomas pelėsis). Iš NVSC patikrinimo akto Nr. PA.6-101 (19.4.1. 6.12) matyti, kad kamerose Nr. 7, Nr. 58 ir Nr. 60 higienos normos pažeidimų nenustatyta, tačiau šiame akte nurodyta, jog tai yra grįžtamoji kontrolė dėl pažeidimų, nustatytų 2017 m. vasario 20 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-37 (16.3.187. 6.12). Atsakovas buvo įpareigotas pateikti visą medžiagą reikalingą skundo nagrinėjimui, tačiau patikrinimo akto, dėl kurio buvo atlikta grįžtamoji saugos kontrolė, nepateikė. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas yra nuteistas ir laikomas įkalinimo įstaigoje, o patikrinimo aktą privalėjo pateikti atsakovo atstovas, šias abejones teismas aiškino pareiškėjo naudai ir konstatavo, kad kameros Nr. 7, Nr. 58 ir Nr. 60 neatitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimų.

11. Teismas nustatė, kad kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos normų reikalavimams patikrinimai, byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie kitų patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitikimą higienos normų reikalavimams. Pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų, bylai aktualiu laikotarpiu į Šiaulių TI administraciją su skundais nesikreipė, taip pat nesikreipė į kitas kompetentingas institucijas. Atsiliepime atsakovas nurodo, kad patalpos įrengtos pagal higienos normų reikalavimus, tačiau objektyvių duomenų, ar šios patalpos visiškai atitinka higienos normų reikalavimus, byloje nėra. Teisės aktai neįpareigoja Šiaulių TI administraciją nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) būklės. Teismas laikė neįrodytu, jog kitos patalpos (išskyrus nustatytus pažeidimus), kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų.

12. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI atsiliepime nurodė, jog sanitarinio mazgo patalpa Šiaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Iš Šiaulių TI pateiktos pažymos teismas nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB arba mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,81 m iki 2,32 m, tačiau duomenų, ar toks sanitarinio mazgo atitvėrimas užtikrina pareiškėjo privatumą, atsakovas nepateikė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui naudojantis tualetu Šiaulių TI kamerose, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Nesant duomenų ar tualetas buvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, teismas pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertino kaip pagrįstą.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad nebuvo organizuojamos socialinės reabilitacijos programos, nebuvo sudaryta galimybė sportuoti, sprendė, jog šie pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Skundų Šiaulių TI administracijai dėl socialinės reabilitacijos programos, galimybės sportuoti ar kitokio laisvalaikio organizavimo pareiškėjas neteikė. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas. Iš Šiaulių TI direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos matyti, kad Šiaulių TI organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems. Šias aplinkybes patvirtina pateikti suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas pareiškėjo teisių dėl pareiškėjo užimtumo organizavimo nepažeidė.

14. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius, kad pasivaikščiojimui gryname ore buvo skiriama tik 1 valanda, nurodė, jog Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore; nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jam buvo suteikta teisė kiekvieną dieną po 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kad jis turėjo teisę į ilgesnį, nei vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore, todėl teismas šiuos skundo argumentus atmetė.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo teiginius, kad Šiaulių TI stogo, sienų konstrukcijose, kanalizacijoje yra asbesto, sprendė, jog šie teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

16. Teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl buitinių parazitų buvimo, nevykdomos dezinfekcijos ir deratizacijos, nedezinfekuotos patalynės, čiužinių atmetė kaip nepagrįstus. Iš NVSC patikrinimo aktų teismas nustatė, kad patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, patalynės dezinfekcijos pažeidimų nenustatyta, o atsiliepime atsakovas nurodė, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija, šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai.

17. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl nepakankamo aprūpinimo tinkamos kokybės tualetiniu popieriumi, patalyne, aptarė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas. Pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Iš NVSC patikrinimo aktų teismas nustatė, kad higienos normos pažeidimų dėl suimtųjų (nuteistųjų) aprūpinimo tinkamos kokybės patalyne, nenustatyta. Pareiškėjas neteikė skundų Šiaulių TI administracijai dėl nepakankamo aprūpinimo tualetiniu popieriumi ar nekokybiška patalyne, todėl teismas tokio pobūdžio pareiškėjo skundo teiginius atmetė.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė su skundais ar prašymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodo aplinkybių, jog jam rekomenduotas papildomas maitinimas, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, kada jis gavo nekokybišką maistą, ar jo buvo per mažai. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriuje ištyrus maisto pavyzdžius pažeidimų nenustatyta. Įvertinęs pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir byloje ištirtus įrodymus, teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog pareiškėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis.

19. Teismas nurodė, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktas numato, jog tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau šių taisyklių 2 punktas numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, teismas sprendė, kad Šiaulių TI gyvenamosioms patalpoms negali būti taikomas reikalavimas dėl pavojaus mygtuko įrengimo, todėl pareiškėjo teiginys, jog dėl pavojaus mygtuko nebuvimo buvo pažeistos jo teisės, nepagrįstas.

20. Teismas nustatė, kad Šiaulių TI direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 patvirtintas Šiaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašas (toliau – ir Skalbimo tvarkos aprašas) reglamentuoja viršutinių rūbų skalbimo tvarką. Minėto aprašo 3 punkte numatyta, kad Šiaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) viršutinių rūbų skalbinių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos teikiamos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sąskaitose esančius pinigus, o nesant pinigų asmeninėje sąskaitoje ilgiau, nei 3 mėnesius, viršutiniai rūbai skalbiami nemokamai; 13 ir 14 punktai numato skalbinių nepriėmimo procedūrą, jei suimtasis (nuteistasis) neturi ar turi nepakankamai lėšų savo asmeninėje sąskaitoje sumokėti už skalbimo paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiškėjo viršutinius rūbus, pareiškėjas nesikreipė į Šiaulių TI administraciją su prašymu skalbti jo viršutinius rūbus, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rūbus, pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių duomenų kada ir kokiomis aplinkybėmis Šiaulių TI atsisakė sudaryti galimybę pareiškėjui išsiskalbti viršutinius rūbus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kada jam nebuvo sudarytos galimybės skalbti apatinius rūbus. Pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. birželio 5 d. buvo 900 Eur. NVSC nenustatė pažeidimų dėl galimybės suimtiesiems (nuteistiesiems) skalbti viršutinius ar apatinius rūbus. Todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė.

21. Teismas nurodė, kad HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau, kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas nesikreipė su prašymais ar skundais į Šiaulių TI direktorių dėl tinkamų sąlygų praustis po dušu bei galimybės praustis po dušu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu dušu, nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau, nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl teismas šiuos pareiškėjo teiginius atmetė.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Šiaulių TI kamerose nebuvo veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelės, pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių, suoliukų, pažymėjo, jog atsiliepime atsakovas nurodo, kad patalpos įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. gyvenamosiose kamerose be kito inventoriaus yra ir spintelės (vienam asmeniui – 1 vnt.), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt. patalpai), sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vnt. patalpai), veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vnt. patalpai). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 ir 22 punktai reglamentuoja pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimą, bet nenumato inventoriaus įrengimo juose. Iš NVSC patikrinimo akto Nr. PA.6-132 (19.4.1.6.12) teismas nustatė, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose yra šiukšliadėžės, HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatavo, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, nebuvo būtino inventoriaus.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl nesuteikto ilgalaikio pasimatymo yra abstraktūs. Pareiškėjas prašymų dėl ilgalaikių pasimatymų neteikė, taip pat kiti asmenys neteikė prašymų pasimatyti su pareiškėju, todėl teismas argumentus dėl nesuteikto ilgalaikio pasimatymo atmetė.

24. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl pablogėjusios sveikatos, jo sveikatos istoriją, konstatavo, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, jog pareiškėjui pablogėjo sveikata būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI bylai aktualiu laikotarpiu.

25. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas sąlygomis, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, todėl konstatavo, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Tačiau nagrinėjamu atveju pažeidimas nebuvo intensyvus, pareiškėjas, Šiaulių TI per ginčo laikotarpį buvo laikomas sąlygomis, atitinkančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui. Byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo sveikatos sutrikimai dėl kalinimo sąlygų Šiaulių TI nenustatyti. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

26. Teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatavo, kad byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Teismas pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, pripažindamas, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 27. Pareiškėjas K. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti ir priteisti jam 16 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja aplinkybes dėl Šiaulių TI padarytų pažeidimų jo atžvilgiu neužtikrinant jam tinkamų gyvenimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. birželio 5 d. Pareiškėjas tvirtina, kad buvo laikomas pažeidžiant Konvencijos 3 straipsnį, todėl jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo atžvilgiu buvo pažeidžiamas nustatytas minimalaus ploto reikalavimas, kamerose jam nebuvo užtikrintas privatumas, taip pat buvo ir kitų pažeidimų, į kuriuos pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai neatsižvelgė. Pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą ir prašo priimti naują, teisingą ir proporcingą sprendimą, atitinkantį suformuotą teismų praktiką.

29. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pareiškėjas apeliaciniame skunde pasisako abstrakčiai, nenurodydamas apeliacinio skundo juridinio pagrindo, pateikia subjektyvų aplinkybių vertinimą. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nepažeidžiant ploto reikalavimų, jam buvo užtikrintas pakankamas privatumas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje kilo ginčas dėl 16 500 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas K. G. teigė patyręs dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2017 m. birželio 5 d., atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad pareiškėjo K. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas buvo pažeista, o pareiškėjo reikalavimą dėl 16 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo padaryti šie pažeidimai: Šiaulių TI kameros Nr. 7, Nr. 58 ir Nr. 60 neatitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimų, pareiškėjui naudojantis tualetu Šiaulių TI kamerose buvo pažeidžiamas jo privatumas, taip pat nesant duomenų, ar tualetas buvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, teismas pareiškėjo nurodomą aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertino kaip pagrįstą. Kitus pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Šiaulių TI pirmosios instancijos teismas atmetė (dėl per mažo kamerų ploto, nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų, nesudarytos galimybės sportuoti, signalizacijos mygtuko neįrengimo, pasivaikščiojimo gryname ore tik vieną valandą per parą, netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, netinkamos ventiliacijos, drėgmės, netinkamo apšvietimo, temperatūros, pelėsių, sienų būklės kamerose, kamerų neaprūpinimo būtinu inventoriumi, neaprūpinimo patalyne, netinkamos minkštojo inventoriaus būklės, nesudarytos galimybės skalbti drabužius, per mažo išduodamo tualetinio popieriaus kiekio, nesudarytos galimybės praustis duše, buitinių parazitų, netinkamo maisto, neužtikrintų ilgalaikių pasimatymų).

33. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, laikosi pozicijos, kad jo nurodyti pažeidimai Šiaulių TI buvo, tačiau pirmosios instancijos teismas į juos neatsižvelgė ir nepagrįstai pareiškėjui nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

34. Pareiškėjas 2017 lapkričio 23 d. išsiuntė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui procesinį dokumentą, įvardintą papildomu apeliaciniu skundu, kuris teisme gautas jau išsprendus pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo priėmimo klausimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės tikslinti ar papildyti apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, todėl teismas pareiškėjo procesiniame dokumente, įvardintame papildomu apeliaciniu skundu, išdėstytų argumentų nevertina ir plačiau dėl jų nepasisako.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad CK 6.271 straipsnyje reglamentuota valdžios institucijų atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas); 2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią, atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles, todėl pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2025-624/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, ir kt.). Tačiau asmuo, kreipdamasis į teismą su prašymu priteisti neturtinę žalą dėl, jo nuomone, įkalinimo ar bausmės atlikimo įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), turi pareigą nurodyti visas reikšmingas, konkrečias ir detalizuotas, būtent jo kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, dėl kurių jam kilo realios neigiamos pasekmės. Nagrinėjamoje byloje dauguma pareiškėjo skunde nurodytų, o apeliaciniame skunde iš esmės pakartotų nusiskundimų yra ganėtinai abstraktūs, nenurodant konkrečių, tik su pačiu pareiškėju susijusių kalinimo sąlygų Šiaulių TI, įtakojusių jam galbūt padarytą žalą CK 6.271 straipsnio prasme.

37. Vertinant kalinimo sąlygas, turi būti atsižvelgiama į bendrą šių sąlygų poveikį, taip pat į konkrečius kaltinimus, kuriais remiasi pareiškėjas (žr., pvz., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3467-624/2016, 2016 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1336-822/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-788-146/2016). Vertinant kalinimo sąlygų tinkamumą atsižvelgiama ne tik į ploto, skiriamo vienam asmeniui, normas, bet ir kitas aplinkybes, susijusias su galimybe būti lauke, natūralia šviesa ir šviežiu oru, ventiliacija, šildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais.

38. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, šiuo atveju iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, t. y. dėl per mažo kamerų ploto, nepakankamai organizuojamų socialinių reabilitacijos programų, nesudarytos galimybės sportuoti, pasivaikščiojimo gryname ore tik vieną valandą per parą, signalizacijos mygtukų neįrengimo, netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, netinkamos ventiliacijos, drėgmės, netinkamo apšvietimo, temperatūros, pelėsių, sienų būklės kamerose, kamerų neaprūpinimo būtinu inventoriumi, neaprūpinimo patalyne, netinkamos minkštojo inventoriaus būklės, nesudarytos galimybės skalbti drabužius, per mažo išduodamo tualetinio popieriaus kiekio, nesudarytos galimybės praustis duše, buitinių parazitų, netinkamo maisto, neužtikrintų ilgalaikių pasimatymų ir jų nebekartoja. Aiškindamasis pareiškėjo įvardytus nusiskundimus, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytų pažeidimų buvimo faktą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo daugiausia yra grindžiami deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina jo neteisėtumo.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo teisės į privatumą, įtvirtintos inter alia (be kita ko, įskaitant) Konvencijos 8 straipsnyje, naudojantis tualetu Šiaulių TI kamerose pažeidimą. Bylos duomenimis nepaneigta, kad ši teisė pareiškėjui nebuvo užtikrinta visą jo laikymo Šiaulių TI laikotarpį, t. y. 292 dienas, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šis bei kiti nustatyti pažeidimai (higienos normų pažeidimai kamerose Nr. 7, Nr. 58 ir Nr. 60, dėl neatskirtos tualeto patalpos kamerose tvyrantis blogas kvapas) nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Toks vertinimas taip pat konstatuotas ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

41. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

42. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pažeidimo pripažinimas užtikrintų tinkamą ir pakankamą satisfakciją pareiškėjui padarytai neturtinei žalai atlyginti. Įvertinus Šiaulių TI padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pareiškėjui turi būti priteistas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 600 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

43. Nepripažintini pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad jam turi būti priteistas 16 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės ir pareiškėjo pateikiami paaiškinimai bei argumentai neįrodo, kad pareiškėjui galėjo būti padaryta tokio pobūdžio žala, kuriai atlyginti teisinga, protinga ir pagrįsta būtų jo prašoma 16 500 Eur suma.

44. Pažymėtina, kad EŽTT yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., 2006 m. kovo 29 d. sprendimą Scordino prieš Italiją). Pagal EŽTT visų pirma nacionaliniai teismai privalo aiškinti ir taikyti vidaus teisę (žr. EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Edificaciones March Gallego S. A. prieš Ispaniją) ir EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos dydžio įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams. Taigi nacionaliniai teismai, spręsdami dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, vadovaujasi nacionaliniais teisės aktais bei teismų praktikoje nustatytais kriterijais.

45. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl nustatytų atsakovo pažeidimų ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo padarytais pažeidimais, tačiau netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su neturtinės žalos atlyginimu. Atsižvelgus į tai, kad pažeidimo pripažinimas buvo nepakankamas pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, jam iš atsakovo priteisiant 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą pakeisti. Priteisti pareiškėjui K. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė