Legislator Case Law & Legislation
fe3b353d-e4e5-4ed8-9abd-b84b56030fa5 AI generated

fe3b353d-e4e5-4ed8-9abd-b84b56030fa5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number fe3b353d-e4e5-4ed8-9abd-b84b56030fa5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilnius           Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo), teisėjų: RÅ«tos Mickevičienės, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, nuteistajam N. V.,         vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

Legislator headnote

AI generated

fe3b353d-e4e5-4ed8-9abd-b84b56030fa5 · Lietuvos apeliacinis teismas:             Apeliantas skunde praÅ¡o atsižvelgti į baudžiamosios bylos visumÄ , asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei taikyti BK 62 straipsnyje numatytas nuostatas.             Nuteistasis N. V. ir jo gynėja praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo N. V. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo N. V. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-349/2013                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-04-1-00220-2012-5                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                  1.2.17.1.;1.2.23.1. (S)                                                                       LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 3 d.

Vilnius           Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo), teisėjų: RÅ«tos Mickevičienės, Violetos Ražinskaitės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, nuteistajam N. V.,         vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo N. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

         - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda;          - pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 80 MGL                  (10 400 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir N. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 MGL (10 400 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsniu, N. V. paskirta bauda turi bÅ«ti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2013 m. birželio 23 d.     Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :           N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iomis aplinkybėmis:

         N. V. 2012 m. balandžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, (duomenys neskelbtini) mieste, esančiame Vokietijos Federacinėje Respublikoje, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai už 20 eurų įgijo nedidelį kiekį draudžiamos vartoti medicinos tikslams narkotinės medžiagos, t. y. du paketėlius kanapių ir jų dalių, kurių bendra masė sudarė 0,893 g, iÅ¡ kurių vienÄ paketėlį su kanapėmis įsidėjo į plastiko indelį su etikete „Xylit-Pro“, o kitÄ paketėlį įsidėjo į savo striukės kiÅ¡enę ir juos laikė bei neteisėtai gabeno 2012 m. gegužės 8 d. apie 21 val. savo krovininiu mikroautobusu „M“, valst.

Nr. XXX, iki Lietuvos Respublikoje, esančio Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės posto, magistralinio kelio Nr. A5 „K“ 97 km., (duomenys neskelbtini) rajone, kur 2012 m. gegužės 10 d. apie 21 val. buvo patikrintas ir sulaikytas muitinės pareigÅ«nų.         Taip pat, N. V. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tais pačiais veiksmais ir tomis pačiomis aplinkybėmis, neturėdamas leidimo, gabeno narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, kurių bendra masė sudarė 0,893 g, per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Kauno teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) pasienio kontrolės postÄ , esantį magistralinio kelio Nr. A5 „K“ 97 km, (duomenys neskelbtini) rajone, kur buvo patikrintas ir sulaikytas muitinės pareigÅ«nų.

          N. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti paskirtÄ 80 MGL (10 400 Lt) dydžio baudÄ .            Apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas bausmę atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tačiau paskyrė per didelę baudÄ .            Nuteistojo nuomone, Kauno apygardos teismas paskirdamas 10 400 Lt dydžio baudÄ , nepakankami įvertino jo asmenines savybes bei bylos aplinkybes, kurioms esant buvo padarytas nusikaltimas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad savo neteisėta veika nesiekė pažeisti valstybės saugomų interesų bei nepadarė jokios žalos Lietuvos valstybės ekonomikai. Be to, gabenamų narkotinių medžiagų kiekis buvo nedidelis ir skirtas ne platinimui, o savo reikmėms. Pažymi, kad kitose valstybėse kanapių rūkymas yra nedraudžiamas ir baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma. Pasak apelianto, jis pasielgė neatsakingai bei lengvabūdiškai, tačiau kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.

            Taip pat, N. V. praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad praeityje nėra teistas ar baustas administracine tvarka, yra vedęs, turi Å¡eimÄ , kartu su žmona yra bedarbiai, nes gyvena mažame miestelyje, kuriame nedarbo lygis ypač didelis. Pažymi, kad Å¡eima Å¡iuo metu verčiasi sendaikčių pardavimu, jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame bute, todėl tokio dydžio paskirta bauda sukels neigiamas pasekmes Å¡eimos socialiniai gerovei bei padarys neproporcingai neigiamÄ Ä¯takÄ jo finansiniai bÅ«klei.

            Apeliantas skunde praÅ¡o atsižvelgti į baudžiamosios bylos visumÄ , asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei taikyti BK 62 straipsnyje numatytas nuostatas.             Nuteistasis N. V. ir jo gynėja praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo N. V. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo N. V. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertno įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. N. V. kaltė padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje ir BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus įrodyta Kauno apygardos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Å ioje byloje esminių BPK pažeidimų nenustatyta. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis N. V. apeliaciniame skunde neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, o tik kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, gailisi ir praÅ¡o sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių – baudų dydžius.

Todėl, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nuosprendį peržiÅ«ri tik dėl Å¡velnesnių bausmių (baudų) paskyrimo, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Ä®statymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi bÅ«ti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija bei viena iÅ¡ sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Å ioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡tirti baudžiamosios bylos medžiagÄ ir priimti teisėtÄ , pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ skiriant tokiÄ bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintÄ bausmės paskirtį. Atkreipiamas nuteistojo N. V. dėmesys į tai, kad pagal baudžiamosios teisės doktrinÄ , skirdamas bausmę teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltininko asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytas nusikalstamas veikas bei kaltÄ asmenį.

         Apeliacinis teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

           Remiantis bylos medžiaga matyti, kad N. V. tyčiniais veiksmais padarė dvi nusikalstamas veikas (BK 259 straipsnio 2 dalis ir BK 199 straipsnio 2 dalis), iÅ¡ kurių viena nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamojo nusižengimo, o kita nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad už BK 199 straipsnio 2 dalyje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, kurios ilgiausia trukmė numatyta iki deÅ¡imties metų.

Todėl pagal bendruosius bausmių skyrimo principus nuteistajam N. V. turėjo bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu, Kauno apygardos teismas N. V. paskyrė ne sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , o žymiai lengvesnę – baudÄ .            Teisėjų kolegija pažymi, kad galimybė iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų yra numatyta tik iÅ¡imtinais atvejais, kurie yra įtvirtinti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

            Nuteistasis N. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti BK 62 straipsnyje numatytas nuostatas.             Apeliacinis teismas atkreipia nuteistojo N. V. dėmesį į tai, kad BK 62 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos iÅ¡imtys iÅ¡ Å¡ios bendros taisyklės ir nurodyta sÄ lygų visuma, kuriai esant nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui gali bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį, teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

           Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡iuo atveju nėra visų aukščiau paminėtoje baudžiamojo įstatymo nuostatoje nurodytų aplinkybių, kurios leistų nuteistajam N. V. paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Be to, pažymėtina, kad skirti Å¡velnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę yra teismo teisė, bet ne pareiga. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad paslėptÄ nedidelį kiekį narkotinių medžiagų surado muitinės pareigÅ«nai, o ne pats nuteistasis atvyko ir apie tai savo noru pranešė pareigÅ«nams.

Tuo tarpu, pagal BK 62 straipsnio 2 dalį, teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistajam paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir yra bent viena BK 62 straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose numatyta aplinkybė. Vadinasi, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimÄ , be kitų Å¡ioje dalyje nurodytų sÄ lygų, pirmiausia turi bÅ«ti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Kasacinės nutartys Nr. 2K-424/2007;

Nr. 2K-94/2011). Tuo tarpu Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatyta, tik viena nuteistojo N. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punkte. Taigi, nenustačius įstatymo reikalaujamo nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių skaičiaus nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliantui nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų ir dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, t. y. kad neteisėta veika nesiekė pažeisti valstybės saugomų interesų ir nepadarė jokios žalos Lietuvos valstybės ekonomikai; gabenamų narkotinių medžiagų kiekis buvo nedidelis ir skirtas ne platinimui, o savo reikmėms; kitose valstybėse kanapių rÅ«kymas yra nedraudžiamas ir baudžiamoji atsakomybė nėra taikoma; paskirta bausmė sukels neigiamas pasekmes Å¡eimos socialiniai gerovei bei padarys neproporcingai neigiamÄ Ä¯takÄ jo finansiniai bÅ«klei ir pan.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis N. V. yra pakankamai jauno amžiaus, gali dirbti, todėl ateityje galės sumokėti priteistÄ baudos dydį. Kita galimybė Å¡velnesnės bausmės paskyrimui, kaip aukščiau buvo minėta, įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Svarbu pažymėti, kad Å¡iÄ normÄ teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę tais atvejais, jei straipsnio sankcijoje bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Teisingumo principo sÄ voka nėra apibrėžta įstatymu, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas.

Pažymima, kad teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamų veikų padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-230/2010, Nr. 2K-128/2011). Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimÄ neskirti straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės rūšies motyvavo tuo, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo nustatyta baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (N. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi).

Taip pat buvo atsižvelgta į nuteistojo asmenybę – N. V. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, turi Å¡eimÄ , realus poveikis ekonomikai ir verslo tvarkai yra gana mažas, realių neigiamų pasekmių nekilo, gabeno maÅ¾Ä narkotinių medžiagų kiekį, elgesys vertinamas kaip lengvabÅ«diÅ¡kas ir neatsakingas. Todėl Kauno apygardos teismas įvertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir N. V. už nusikalstamos veikos padarymÄ , numatytÄ BK 199 straipsnio 2 dalyje, paskyrė Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, nesusijusiÄ su laisvės atėmimu, taip pat už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ taip pat parinko Å¡velnesnę bausmės rūšį – baudÄ .

Apeliacinis teismas atkreipia nuteistojo N. V. dėmesį į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimÄ (BK 199 straipsnio 2 dalis), už kurį įstatymo leidėjas numato maksimalų baudos dydį iki 1 500 MGL ir baudžiamÄ jį nusižengimÄ (BK 259 straipsnio 2 dalis), už kurį įstatymo leidėjas numato maksimalų baudos dydį iki 50 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 1, 4 punktai (Lietuvos Respublikos 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija)). Tačiau apygardos teismas, atsižvelgęs į bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apeliantui ne tik parinko Å¡velnesnes bausmės rūšys (baudas), bet ir nustatė jos dydžius, kurie Å¡iek tiek didesni už sankcijoje numatytÄ minimalų dydį.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam N. V. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrinta galutinė bausmė negali bÅ«ti pripažintos per griežtos. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgdama į nuteistojo N. V. skunde nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo remtis tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis rėmėsi Kauno apygardos teismas ir dar labiau Å¡velninti nuteistajam N. V. paskirtÄ galutinę bausmę ar bausmes už atskiras nusikalstamas veikas. Nuteistasis apeliaciniame skunde neiÅ¡dėstė jokių naujų įtikinamų argumentų ar iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių jam reikėtų paskirtas baudas Å¡velninti.

Apelianto nurodyti argumentai, kad jis (N. V.) ir žmona yra bedarbiai, verčiasi sendaikčių pardavimu, jokio nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame bute, o tokio dydžio paskirta bauda sukels neigiamas pasekmes Å¡eimos socialiniai gerovei bei padarys neproporcingai neigiamÄ Ä¯takÄ jo finansiniai bÅ«klei yra nepakankami ir neįtikinami, kad bÅ«tų pagrindas suÅ¡velninti paskirtas baudas. Apeliacinio proceso metu nuteistojo pateikta pažyma apie žmonos nėštumÄ taip pat nėra pagrindas mažinti paskirtos baudos dydį.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad BK 47 nuostatos numato galimybę nuosprendžio vykdymo procese keisti nuteistajam paskirtÄ bausmę – baudÄ kitomis bausmėmis, t. y. areÅ¡tu ar vieÅ¡aisiais darbais. Be to, nuosprendį priėmęs teismas, nuteistojo motyvuotu praÅ¡ymu bei vadovaudamasis BPK 352 straipsnio bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, gali nustatyti ir ilgesnius terminus, per kuriuos turi bÅ«ti sumokėta paskirta bauda. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, N. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiÅ¡kiai neteisinga ar per griežta ir jos Å¡velninti nėra pagrindo, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :            Nuteistojo N. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                  Kęstutis Jucys Teisėjos                                                                                                           RÅ«ta Mickevičienė                                                                                                                                     Violeta Ražinskaitė