2018-12-19 Nr. AB-23622-3-61-3-03513-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-842-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03513-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „Kiemas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos „Kiemas“ skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas asociacija „Kiemas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. A30-1565 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo”; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir NŽT Vilniaus skyrius) 2017 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 49SK-2126-(14.49.109.).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Išaiškino pareiškėjui, kad dėl keliamo ginčo jis turi teisę kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) vadovą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktais ir pažymėjo, kad pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. A30-1565 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo”. Skunde pareiškėjas nurodė, jog į teismą kreipiasi, gindamas daugiabučio namo gyventojų interesus dėl greta šio daugiabučio namo suformuoto žemės sklypo žemėtvarkos projekto, t. y. skundą dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 5 d., 20 str. 6 d.) teismui teikia kaip teritorijų planavimo procesu suinteresuota visuomenė.

Teismas akcentavo, kad administracinių sprendimų, neatitinkančių Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, panaikinimą teritorijų planavimo procese reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnis, išskiriantis sprendimų apskundimą iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo ir po jo patvirtinimo. Teismas vadovavosi minėto straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 10 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjas nedalyvavo teritorijų planavimo dokumento rengimo procese, taip pat nėra nurodoma aplinkybių, jog jis negalėjo dalyvauti teritorijų planavimo viešinimo procedūrose. Kadangi pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 3 dalį kreiptis į teismą dėl patvirtinto teritorijų planavimo dokumento panaikinimo turi teisę teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos, pareiškėjas su skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymo turėtų kreiptis į teritorijų planavimo valstybinę priežiūra atliekančią instituciją (NŽT Vilniaus miesto skyrių).

Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 49SK-2126-(14.49.109.), kuriuo suformuotas 2 509 kv. m ploto žemės sklypas, patvirtinti šio sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal mažosios bendrijos „Sklypų projektavimas“ matininko M. K. 2017 m. birželio 5 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, taip pat sklype (tarnaujantis daiktas) nustatytas servitutas.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų NŽT generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Taisyklės), 26 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjo keliamam ginčui yra taikoma Žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje ir Taisyklėse nustatyta šiai bylų kategorijai įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų nustatyta privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuria pareiškėjas nėra pasinaudojęs.

Atsižvelgdamas į nurodytus išaiškinimus, teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė, pareiškėjui išaiškino, jog dėl įsakymo jis gali kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių, o dėl sprendimo – į NŽT vadovą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 ir 3 p.).

III. Pareiškėjas asociacija „Kiemas“ padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento panaikinimo. Nei pareiškėjo skundžiamas įsakymas dėl žemėtvarkos projekto patvirtinimo, nei įsakymas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo nėra teritorijų planavimo dokumentai ar juos patvirtinantys administraciniai aktai, todėl teismas nepagrįstai taikė Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Pareiškėjas mano, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 30-1565 „Dėl (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo” patvirtintas žemėtvarkos planavimo dokumentas yra priskiriamas žemės valdos projektams, kurie nelaikomi teritorijų planavimo dokumentais (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 str.). Taigi jokio teritorijų planavimo dokumento rengimo proceso, kuriame pareiškėjas ar kiti asmenys būtų galėję dalyvauti, apskritai nebuvo. Pareiškėjo vertinimu, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. 49SK-2126-(14.49.109.) priimtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nuostatas, juo nustatomi žemės sklypo kadastro duomenys, todėl Žemės reformos įstatymas su juo susijusių santykių nereglamentuoja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ir pareiškėjui išaiškinta, kad dėl keliamo ginčo jis turi teisę kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių ir NŽT vadovą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas prašė panaikinti: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. A30-1565 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo”. Šio įsakymo nuorašas teismui nebuvo pateiktas motyvuojant tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija jo nepateikė pareiškėjo atstovui iki jam kreipiantis į teismą. Pirmosios instancijos teismas skundą šioje dalyje atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad ginčas kilo dėl žemės sklypo žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. A30-1565 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo”, t. y. dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento (žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto), kurį inicijuoja teritorijų planavimo procesu suinteresuota visuomenė ir kuriam taikomos Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio nuostatos.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atskirojo skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. A30-1565 vertino kaip sprendimą, kuriuo tvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, ginčijamas Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio nustatyta tvarka: Teritorijų planavimo įstatymas numato dviejų rūšių teritorijų planavimo dokumentus: kompleksinio teritorijų planavimo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus (Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 1 d.). Teritorijų planavimo įstatymas nei kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams, nei specialiojo teritorijų planavimo dokumentams (Teritorijų planavimo įstatymo 5 str. 2–4 d.) nepriskiria žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų, kurį, sprendžiant tik iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. A30-1565 pavadinimo ir jį tvirtinusio subjekto, ir siekiama ginčyti pareiškėjo skundu: Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje numatyti sprendiniai, kurie yra sprendžiami miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais, iš jų – ir formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Teritorijų planavimo įstatymas žemės valdos projektų nepriskiria teritorijų planavimo dokumentams, dėl ko išvada, kad Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 3 dalies nuostatos riboja pareiškėjo teisę kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo, yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su atskirojo skundo teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 49SK-2126-(14.49.109.) apskundimo tvarka, nepagrįstumo: šiuo įsakymu, kaip matyti iš turinio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto registro įstatymo bei nurodytais įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais, išspręsti du klausimai: 1) suformuotas 2 509 kv. m žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo duomenys. Dėl šios įsakymo dalies nurodyta, kad ji gali būti skundžiama įstatymą įgyvendinančio teisės akto nustatyta tvarka; 2) nustatytas servitutas. Dėl šios įsakymo dalies nurodyta, kad ji gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka.

Taigi, iš šio įsakymo turinio nėra galima spręsti, kad juo priimti sprendimai, kuriems apskųsti taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka: privaloma išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka gali būti nustatyta tik įstatymu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 str. 1 d.), todėl įsakyme minimos įstatymą gyvendinančio teisės akto nuostatos nėra reikšmingos; Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 5 dalis nustato, kad sprendimas nustatyti servitutą gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirasis skundas, kuriame prašoma skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, tenkinamas pilnai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundo priėmimo klausimo svarstymo metu turėtų būti įvertinta, ar pareiškėjas – asociacija – turi teisę kreiptis į teismą su tokio pobūdžio skundu, t. y. ginant kitų asmenų teises ar teisėtus interesus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2307-575/2017 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos „Kiemas“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo asociacijos „Kiemas“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Milda Vainienė