fe3acd89-41ca-4892-97da-649ea2d48541 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1074-894/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00744-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.12; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 1 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa UrbanavičiÅ«tė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ dėl notarės E. K. veiksmų, suinteresuoti asmenys K.

J., I. J.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas E. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) skundu dėl notarės E. K. (toliau – notarė) veiksmų praÅ¡o panaikinti 2021 m. gruodžio 28 d. notarės atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ ir įpareigoti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ E. J. R. J. testamentu paliktÄ turtÄ , kurį sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad testatorė R. J. 2020 m. gruodžio 21 d. savo ranka sudarė asmeninį testamentÄ , kuriame iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ mirties atveju palikti pareiÅ¡kėjui. (duomenys neskelbtini) R. J. mirė. Po jos mirties į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiÅ¡kėjas, I. J. bei nepilnametis sÅ«nus K. J.. 2021 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2YT-13833-1052/2021 patvirtino R.

J. suraÅ¡ytÄ asmeninį testamentÄ . Ä®siteisėjusi nutartis buvo pateikta Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarei. PareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, tačiau 2021 m. gruodžio 15 d. notarei buvo iÅ¡siųstas raÅ¡ytinis praÅ¡ymas iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ arba pateikti atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ . 2021 m. gruodžio 30 d. pareiÅ¡kėjo atstovė gavo notarės atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ , kuriame nurodyta, kad notarė atsisako atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pareiÅ¡kėjui pagal testamentÄ , kol nebus iÅ¡spręstas klausimas dėl privalomosios palikimo dalies.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad tarp Å¡alių jokių teisinių konfliktų nekilo ir nekyla iki Å¡iol, todėl nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp įpėdinių yra kilęs ginčas, dėl ko notarė negalinti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo.

3. Suinteresuotas asmuo notarė E. K. atsiliepime į skundÄ nurodė, kad su skundu nesutinka. Palikėja 2020 m. gruodžio 21 d. buvo sudariusi asmeninį testamentÄ , kuriuo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , paliko sÅ«nui E. J.. Testamentas buvo patvirtintas 2021 m. rugpjūčio 24 d. teismo nutartimi. Palikėja turėjo nepilnametį sÅ«nų K. J., kuris priėmė palikimÄ , vadovaujantis 2021 m. liepos 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-19107-429/2021. Nepilnamečiui įpėdiniui K.

J. priklauso privaloma palikimo dalis ir įstatymo nustatyta tvarka jam turi bÅ«ti iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas į pusę tos dalies, kuri jam tektų, paveldint pagal įstatymÄ . Kadangi testamentinio įpėdinio E. J. įgaliotinė D. V. nurodė, kad E. J. nesutinka su paveldėjimo teisės liudijimo į privalomÄ jÄ palikimo dalį iÅ¡davimu, notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ Ä¯ visÄ butÄ , buvo atsisakyta atlikti. Notarė prašė skundÄ atmesti, o jį tenkinus – nurodyti paveldėjimo liudijimų iÅ¡davimo tvarkÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo E. J. skundÄ dėl notarės E. K. veiksmų atmetė.

5. Teismas nustatė, jog atsisakyme atlikti notarinį veiksmÄ notarė nurodė, kodėl atsisako iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , nes praÅ¡oma jį iÅ¡duoti visam testamente nurodytam turtui, tačiau esant nepilnamečiui įpėdiniui, jam priklauso privalomoji palikimo dalis ir įstatymo nustatyta tvarka jam turi bÅ«ti iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas į pusę tos dalies, kuri jam tektų paveldint pagal įstatymÄ .

6. Teismas konstatavo, jog sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 3.72 straipsnio 2 dalį, CK trečiosios knygos XII skyriaus antrÄ jį skirsnį „Vaikų ir tėvų tarpusavio iÅ¡laikymo pareigos“, Valstybinio socialinio draudimo įstatymÄ bei Invalidų socialinės integracijos įstatymÄ , galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytiems subjektams iÅ¡laikymo reikalingumas yra preziumuojamas, t. y. iÅ¡laikymas reikalingas tada, jeigu jie yra nepilnamečiai <...> (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005). Esant tokioms aplinkybėms, Å¡iems asmenims turi bÅ«ti iÅ¡duotas privalomosios palikimo dalies paveldėjimo liudijimas. Kiti asmenys, pretenduojantys į palikimÄ , turi teisę ginčyti iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ .

7. Teismas nustatė, kad testamentinis įpėdinis nesutiko dėl paveldėjimo teisės liudijimo į privalomÄ jÄ palikimo dalį iÅ¡davimo, laikytina pakankama notarui padaryti iÅ¡vadÄ , kad subjektinės teisės ir juridiniai faktai nėra neginčytini, todėl neturėjo pagrindo atlikti notarinį veiksmÄ . Notaras, kuris tvirtina tik neginčijamus sandorius ir juridinius faktus, neturėjo pagrindo spręsti klausimų, susijusių su ginču dėl privalomosios palikimo dalies nustatymu/nenustatymu ar nepilnamečio atsisakymu priimti privalomÄ jÄ palikimo dalį.

8. Teismas nurodė, kad netenkinus pirmojo pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimo, ir preziumuojant nepilnamečio įpėdinio iÅ¡laikymo reikalingumÄ , atmetė ir antrÄ reikalavimÄ dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ E. J. R. J. testamentu paliktÄ turtÄ . III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai 9. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas E. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Byloje nėra pagrindo spręsti, jog yra ginčas dėl privalomosios palikimo dalies, notarės atsisakymas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ turėtų bÅ«ti vertinamas kaip subjektyvus notarės požiÅ«ris, neva tokie ginčai gali kilti ateityje, kadangi tai yra tik pačios notarės deklaratyvÅ«s, niekuo nepatvirtinti teiginiai. 1.2. Teisiniai ginčai tarp paveldėtojų nekyla. PareiÅ¡kėjui nurodžius, jog jis nesutinka, kad nepilnamečiam vaikui bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomÄ jÄ dalį, jokie teisiniai ginčai teismuose nebuvo pradėti.

Teisme nėra užvesta byla dėl leidimo priimti privalomÄ jÄ palikimo dalį nepilnamečio vaiko vardu ar dėl praleisto termino priimti privalomÄ jÄ palikimo dalį atnaujinimo, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kitaip, nei nurodė notarė ir Kauno apylinkės teismas, nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp įpėdinių yra kilęs ginčas. Sprendime konstatuotas faktas, neva notarė neturėjo teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimo, kadangi yra ginčas dėl privalomosios dalies, neatitinka bylos aplinkybių, nes tarp Å¡alių nėra jokių teisinių ginčų. 1.3.

Teismas nurodė, kad iÅ¡laikymo reikalingumas yra preziumuojamas, t. y. iÅ¡laikymas yra reikalingas tada, kai vaikai yra nepilnamečiai. Tačiau prezumpcijai galioja nuginčijimo galimybė. 2021 m. lapkričio 24 d. notarė iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjas paveldi 3/8 dalis, I. J. paveldi 1/4 dalis, nepilnametis K. J. paveldi 3/8 dalis palikėjos R. J. turto, kurį sudaro: 1/4 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis garažo, esančio Kaune, V.

K. pr. 122A-95; 1/4 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/4 dalis piniginių lėšų, esančių „Swedbank“ banko sÄ skaitoje; 1/4 dalis piniginių lėšų, esančių „Luminor“ banko sÄ skaitoje; 1/4 dalis gyventojų pajamų permokos valstybės biudžetui; 1/4 dalis sukaupto pensijų turto pagal pensijų kaupimo sutartį. 1.4. Nepilnametis K. J. yra įgijęs pakankamai turto, kurį turi galimybę realizuoti (parduoti arba nuomoti) ir gauti pajamų, reikalingų jo paties iÅ¡laikymui, kas reiÅ¡kia, kad papildomas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui nėra reikalingas, su kuo sutinka ir nepilnamečio tėvas I.

J., kadangi jokių prieÅ¡taravimų į pareiÅ¡kėjo reikalavimus suinteresuotas asmuo nėra pateikęs. Nepilnametis K. J. paveldėjo ne tik nekilnojamÄ jį turtÄ , bet ir pinigines lėšas, tačiau į tai teismas, priimdamas sprendimÄ , neatsižvelgė, t. y. nevertino iÅ¡laikymo prezumpcijos nuginčijimo argumentų, apie juos nepasisakė. 1.5. Remiantis teismų praktika bei įstatymų nuostatomis, konstatuotina, kad net jeigu mirusysis turėjo nepilnamečių vaikų, kuriems yra preziumuojama privalomoji dalis į testamente nurodytÄ turtÄ dėl to, jog jiems yra reikalingas iÅ¡laikymas, tokia prezumpcija yra nuginčijama, jeigu pateikiama įrodymų, patvirtinančių, kad nepilnametis vaikas turi pakankamai turto ir piniginių lėšų, jog bÅ«tų patenkinti vaiko poreikiai.

Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad nepilnamečio vaiko K. J. turimas turtas ir pinginės lėšos yra pakankamos, kad bÅ«tų galima užtikrinti jo iÅ¡laikymÄ iki pilnametystės, ypatingai atsižvelgiant į faktÄ , kad I. J. Å¡ių argumentų neginčija.

10. Suinteresuotas asmuo I. J. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti. Atsiliepimas grindžiami Å¡iais argumentais: 2.1. Jokių ginčų tarp I. J., kaip nepilnamečio vaiko K. J. įstatyminio atstovo, ir pareiÅ¡kėjo nėra. Sutinka, kad jo sÅ«nui E. J. bÅ«tų iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentÄ . 2.2. Nepilnamečiui sÅ«nui K. J. papildomas iÅ¡laikymas nėra reikalingas, jam nereikalinga ir privalomoji palikimo dalis, nes sÅ«nus paveldėjo pagal įstatymÄ .

Nepilnamečiui nuosavybės teise priklauso dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyvena, dalis garažų bei piniginių lėšų. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus Å¡io apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylÄ toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas skundas dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo bÅ«tina atsižvelgti į notaro veiklos specifikÄ . Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugÄ .

Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklÄ ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieÅ¡tarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmÄ (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

14. Pagal Notariato įstatymo 41 straipsnį suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad atliktas notarinis veiksmas arba atsisakymas atlikti notarinį veiksmÄ yra neteisingas, turi teisę jį apskųsti teismui. Skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Notariato įstatymo 26 straipsnis nurodo sÄ raÅ¡Ä notaro atliekamų notarinių veiksmų. Vadovaujantis CPK 511 straipsnio 1 dalimi, apskundimo teismui objektas gali bÅ«ti ne tik atliktas notarinis veiksmas, bet ir atsisakymas atlikti notarinį veiksmÄ .

15. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo motina R. J. 2020 m. gruodžio 21 d. buvo sudariusi asmeninį testamentÄ , kuriuo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliko pareiÅ¡kėjui. (duomenys neskelbtini)R. J. mirė. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi patvirtino R. J. 2020 m. gruodžio 21 d. suraÅ¡ytÄ asmeninį testamentÄ . Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi iÅ¡davė teismo leidimÄ suinteresuotam asmeniui I.

J. priimti nepilnamečio vaiko K. J. vardu palikimÄ , atsiradusį po jo motinos R. J. mirties, pagal antstolio sudarytÄ apyraÅ¡Ä . 2021 m. lapkričio 24 d. notarė E. K. iÅ¡davė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ , kuriuo E. J. paveldėjo 3/8 dalis, I. J. paveldėjo 1/4 dalis, o K. J. paveldėjo 3/8 dalis palikėjos turto. 16. 2021 m. gruodžio 14 d. pareiÅ¡kėjo atstovė kreipėsi raÅ¡tu į notarę, praÅ¡ydama iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , nesutinkant jo iÅ¡duoti, praÅ¡o iÅ¡duoti atsisakymÄ atlikti notarinį veiksmÄ .

Notarė 2021 m. gruodžio 28 d. atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ â€“ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal testamentÄ Ä¯ visÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nes E. J. nesutinka su paveldėjimo teisės liudijimo į privalomÄ jÄ palikimo dalį iÅ¡davimu nepilnamečiui K. J., kuriam reikalingas iÅ¡laikymas, todėl jis yra asmuo, pretenduojantis gauti privalomÄ jÄ palikimÄ dalį.

17. Kasacinio teismo pasisakyta, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Kita vertus, atsisakymas atlikti notarinį veiksmÄ turi turėti objektyvų pagrindÄ , negali bÅ«ti susijęs vien su subjektyviu notaro požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018).

18. Paveldėjimo teisiniuose santykiuose nemažas vaidmuo tenka notarui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui. R. N. įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, notaras atlieka funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų, todėl kiekvienÄ kartÄ , kai į notarÄ kreipiasi asmuo dėl paveldėjimo, notaras, nepriklausomai nuo paveldėjimo bÅ«do, patikrina, ar nėra nepilnamečių įpėdinių, t. y. nustato, ar nėra įmanomas paveldėjimas transmisijos bei atstovavimo bÅ«du (paveldėjimo pagal įstatymÄ atveju) bei ar nėra nepilnamečių, kuriems įstatymas nustato teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį (paveldėjimo pagal testamentÄ atveju).

19. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad teisminiai ginčai tarp paveldėtojų nekyla, teisme nėra užvesta byla dėl leidimo priimti privalomÄ jÄ palikimo dalį nepilnamečio vaiko vardu ar dėl praleisto termino priimti privalomÄ jÄ palikimo dalį atnaujinimo, todėl nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp įpėdinių yra kilęs ginčas.

20. Pažymėtina, kad atsisakyme atlikti notarinį veiksmÄ notaras pažymėjo, kad atsisako iÅ¡duoti paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ , nes praÅ¡oma jį iÅ¡duoti visam testamente nurodytam turtui, tačiau esant nepilnamečiui įpėdiniui, kuriam reikalingas iÅ¡laikymas, priklauso privalomoji palikimo dalis ir įstatymo nustatyta tvarka jam turi bÅ«ti iÅ¡duodamas paveldėjimo liudijimas į pusę tos dalies, kuri jam tektų paveldint pagal įstatymÄ .

21. Nepilnamečiai paveldi pagal įstatymÄ arba pagal testamentÄ , tačiau visais atvejais ne mažiau kaip privalomÄ jÄ palikimo dalį. CK 5.20 straipsnyje nurodyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai) kuriems palikėjo mirties dienÄ reikalingas iÅ¡laikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ jų tektų paveldint pagal įstatymÄ (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

22. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, testamento laisvė yra laisvės disponuoti nuosavybe iÅ¡raiÅ¡ka paveldėjimo teisėje, kuria remdamasis palikėjas, sudarydamas testamentÄ , gali bÅ«ti užtikrintas, kad po mirties jo sukauptas turtas bus paveldėtas pagal jo valiÄ . Å io principo veikimas gali bÅ«ti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Tokio ribojimo įtvirtinimo bÅ«tinybę lemia kitas paveldėjimo teisės principas – privalomųjų įpėdinių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principas.

Jo esmė – Europos teisės kultÅ«roje susiformavusi nuostata, kad, palikėjui piktnaudžiavus testamento laisve ir artimiausius Å¡eimos narius, kuriems bÅ«tina parama, be adekvačios priežasties nuÅ¡alinus nuo palikimo, valstybė turi įsikiÅ¡ti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius Å¡eimos narius, suteikiant jiems teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį. Teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį suteikimas artimiausiems Å¡eimos nariams remiasi Å¡eimos narių solidarumo samprata, kuri Å¡eimos narį įpareigoja ne tik naudotis teisėmis, bet ir prisiimti pareigas, Å¡iuo atveju – rÅ«pintis savo Å¡eimos narių gerove.

Taigi, ribodamas testamento laisvę, įstatymų leidėjas gina vieÅ¡Ä jį interesÄ ir, derindamas nurodytus principus bei užtikrindamas palikėjo ir jo Å¡eimos narių bei visuomenės interesų pusiausvyrÄ , stiprina Å¡eimos vienybės ir Å¡eimos narių tarpusavio atsakomybės suvokimÄ visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr.

35. Teismų praktika).

23. Ä®pėdinio, paveldinčio teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalį pagrindu, teisinis statusas paveldėjimo santykiuose yra lygiavertis įpėdiniams pagal testamentÄ arba įpėdiniams pagal įstatymÄ , todėl nepilnametis, įgyvendindamas teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, paveldi ne tik palikėjo turtÄ , bet ir jo skolas, jei tokių esama. Dėl Å¡ios priežasties, paveldint privalomÄ jÄ dalį, kaip ir kitais nepilnamečių paveldėjimo atvejais, bÅ«tinas teismo leidimas priimti palikimÄ . Kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-19107-429/2021 iÅ¡davė teismo leidimÄ I. J. jo nepilnamečio sÅ«naus K. J. vardu priimti palikimÄ , likusį po jo motinos R. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pagal apyraÅ¡Ä , sudarytÄ CK nustatyta tvarka.

24. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 3.72 straipsnio 2 dalį, CK trečiosios knygos XII skyriaus antrÄ jį skirsnį „Vaikų ir tėvų tarpusavio iÅ¡laikymo pareigos“, Valstybinio socialinio draudimo įstatymÄ bei Invalidų socialinės integracijos įstatymÄ , galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytiems subjektams iÅ¡laikymo reikalingumas yra preziumuojamas, t. y. iÅ¡laikymas reikalingas tada, jeigu jie yra nepilnamečiai. Kiti asmenys, pretenduojantys į palikimÄ , turi teisę ginčyti iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ .

25. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskiruoju skundu ginčija nepilnamečio K. J. iÅ¡laikymo reikalingumo prezumpcijÄ , t. y. nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimÄ , neatsižvelgė į tai, kad nepilnametis K. J. po R. J. mirties paveldėjo ne tik nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau ir pinigines lėšas, todėl teismas nevertino prezumpcijos nuginčijimo argumentų ir apie juos nepasisakė.

26. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto teiginiais. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas pasirinko savo teisių gynimo bÅ«dÄ skųsdamas notarės veiksmus, kas aiÅ¡kiai apibrėžė nagrinėjamo skundo ribas CPK XXXI skyriuje numatyta tvarka.

27. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmÄ ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymÄ teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ , įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetencijÄ . Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiÅ¡kias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamÄ teisinį pagrindÄ atsisakyti atlikti praÅ¡omÄ notarinį veiksmÄ pagal jam pateiktus dokumentus. Pripažinus, kad toks pagrindas egzistavo, skundas netenkinamas.

28. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas pirmosios instancijos teismui pateikdamas skundÄ dėl notarės veiksmų, neginčijo nepilnamečio K. J., kuriam yra preziumuojama privalomoji dalis į testamente nurodytÄ turtÄ , iÅ¡laikymo reikalingumo. Pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje nurodžius, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytiems subjektams iÅ¡laikymo reikalingumas yra preziumuojamas, pareiÅ¡kėjas tik atskirajame skunde nurodė, kad jis ginčija nepilnamečio K. J. iÅ¡laikymo reikalingumo prezumpcijÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, teisingai apibrėžęs pareikÅ¡to skundo nagrinėjimo ribas, visiÅ¡kai pagrįstai nevertino privalomo iÅ¡laikymo reikalingumo prezumpcijos nuginčijimo klausimo, nes kaip minėta, pareiÅ¡kėjas tokio klausimo ir nekėlė, ir dėl jo nepasisakė. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tik patikrino, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmÄ , įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetencijÄ .

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atskirojo skundo argumentai, dėl privalomojo išlaikymo reikalingumo prezumpcijos nuginčijimo, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos dėl notaro veiksmų (ne)teisėtumo išnagrinėjimui, todėl plačiau dėl jų nepasisako.

30. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino bei taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstÄ bei teisėtÄ nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Rasa UrbanavičiÅ«tė