fe3847ff-a179-4ba2-b1c4-2aa9ece3c874 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-217-372/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04003-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.; 3.4.5.1. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 15 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens J. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-9301-291/2018 pagal pareiÅ¡kėjo A.

K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: R. Ž., S. K. ir J. Ž.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjas A. K. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, teismo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog jis, A. K., priėmė palikimÄ , likusį po mamos E. Ž. mirties, pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

2. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama E. Ž.. Po jos mirties turto paveldėtoju liko jis, vienintelis sÅ«nus, kuris mamos paliktÄ turtÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti. Pažymėjo, kad dėl sveikatos problemų (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimu mamos palikimo atsisakė, tačiau jo sutuoktinė kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti atsisakymÄ priimti palikimÄ negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; Å¡is praÅ¡ymas buvo tenkintas – Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu teismas pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jo motinos E. Ž. mirties.

3. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad teismui panaikinus atsisakymÄ priimti palikimÄ , jis siekia jį priimti įstatymo nustatytu bÅ«du – praÅ¡o teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė mamos paliktÄ turtÄ (kurį faktiÅ¡kai valdo iki dabar) pradėdamas jį valdyti faktiÅ¡kai per tris mėnesius nuo mamos mirties. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog jo praÅ¡ymo pagrįstumÄ patvirtina Å¡ios aplinkybės: pažyma apie jo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ((duomenys neskelbtini)) – tÄ pačiÄ , kurioje gyveno ir jo mama; mokėti mokesčiai už minėtu adresu teiktas komunalines paslaugas; sudarytos turto, esančio nurodytu adresu, draudimo, saugos, gamtinių dujų perdavimo ir paslaugų teikimo sutartys; taip pat kitos sutartys, toliau vykdytos po motinos mirties.

4. Suinteresuotas asmuo R. Ž., atsiliepdamas į pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas A. K. yra jo tėvas, kuris po močiutės (E. Ž.) mirties liko gyvento jos name, viskuo rÅ«pinosi, mokėjo mokesčius, prižiÅ«rėjo turtÄ kaip savo, taigi močiutės palikimÄ priėmė per tris mėnesius po jos mirties, pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.

5. Suinteresuotas asmuo S. K., atstovaujama įstatyminės atstovės A. K., atsiliepdama į pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, kad A. K. yra jos tėvas, kuris po močiutės (E. Ž.) mirties toliau rÅ«pinosi turtu ir tai patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.

6. Suinteresuotas asmuo J. Ž., atsiliepdama į pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ , prašė jo netenkinti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs turtÄ valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytÄ laikÄ atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiÅ¡kimÄ palikimo atsisakymo vietos notarui; tokiu atveju laikoma, kad palikimÄ Ä¯pėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog faktinės aplinkybės (tai, kad pareiÅ¡kėjas (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimu notarui palikimo atsisakė, tÄ pačiÄ dienÄ tam pačiam notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo pateikė jo sÅ«nus R.

Ž.) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas iki (duomenys neskelbtini) palikimo faktiniu valdymu nebuvo priėmęs, o valdė jį dėl kitų įpėdinių interesų. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtÄ , baigėsi (duomenys neskelbtini), iki Å¡io termino pabaigos pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai nepradėjo palikimo valdyti, neatliko kitų veiksmų, sudarančių palikimo priėmimo pagrindÄ , t. y. praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti, vėliau aktyviais veiksmais palikimo atsisakė.

7. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiÅ¡kėjas neatliko jokių veiksmų, kurie parodytų, kad jis siekė įgyti palikėjos turtÄ nuosavybės teise. Pažymėjo, kad faktiÅ¡kai turto po motinos mirties neperėmė, kadangi toje vietoje gyveno ilgÄ laikÄ iki motinos mirties; po palikimo atsiradimo mokėjo mokesčius ne savo, o motinos vardu. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ palikimui priimti, jo faktiniai veiksmai bei elgesys buvo nenuoseklÅ«s, pareiÅ¡kėjas buvo neaktyvus priimant nuosavybėn po motinos mirties atsiradusį palikimÄ , todėl prašė pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkino. Teismas nusprendė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A. K. po motinos E. Ž. mirties priėmė jos palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti.

9. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas A. K. po motinos mirties priėmė plikimÄ , pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, todėl nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turinti faktas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė 10. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) J. Ž., skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ atmesti. Nurodė, kad ginčijamame sprendime tik deklaratyviai nurodoma, kad bÅ«tent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiÅ¡kėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimÄ patvirtinančių dokumentų, tačiau tokia teismo iÅ¡vada visiÅ¡kai nemotyvuojama, be to – nėra vienintelė sÄ lyga, reikalinga juridinę reikÅ¡mę turintiems faktams nustatyti. Teismas nenustatinėjo kitų aplinkybių, kurias bÅ«tina nustatyti sprendžiant klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

11. Pažymėjo, jog bylose dėl juridinio fakto nustatymo (palikimo priėmimo pradėjus jį faktiÅ¡kai valdyti) faktinės aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos individualiai, atsižvelgiant į objektyvias sÄ lygas, tuo tarpu vertinant ginčijamo teismo sprendimo argumentus, darytina iÅ¡vada, kad sprendimÄ nagrinėjamu atveju nulėmė bÅ«tent tik faktinis pareiÅ¡kėjo gyvenimas palikėjos name.

12. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino suinteresuoto asmens (apeliantės) nurodytų argumentų, kurie apskritai eliminuoja pareiÅ¡kėjo paveldėjimo teisę – byloje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad po palikėjos mirties testamentinis įpėdinis palikimo nepriėmė, teisė priimti palikimÄ pagal įstatymÄ atsirado kitiems įpėdiniams; konstatavo, kad J. Ž. elgėsi atidžiai, sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai, savo teises įgyvendino tinkamai, o A. K. piktnaudžiauja paveldėjimo teise. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) nurodė, kad tik jai pasikreipus į notaro biurÄ dėl paveldimo turto apyraÅ¡o sudarymo, pareiÅ¡kėjas A. K. pateikė pareiÅ¡kimÄ nagrinėjamoje byloje dėl kurio paveldėjimo procesas buvo sustabdytas. Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas prieÅ¡tarauja jau įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kuriuo jai buvo atnaujintas terminas palikimui priimti.

13. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas A. K. pareiÅ¡kimu notarui atsisakė palikimo, t y. iki pat atsisakymo momento jo tikroji valia buvo valdyti mirusios mamos turtÄ dėl antros eilės įpėdinių interesų; pareiÅ¡kėjas palikimo atsisakė ne tik sÅ«naus R. Ž. naudai, nes tokios iÅ¡imtinės teisės suteikimas tik vienam iÅ¡ antrosios eilės įpėdinių nėra galimas, taigi jis palikimo atsisakė visų antrosios eilės įpėdinių (R. Ž., S. K., J. Ž.) interesais.

14. Pažymėjo, kad nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, taigi nors jai ir nebuvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, esant atnaujintam terminui palikimui priimti ir jai pareiÅ¡kus valiÄ dėl palikimo priėmimo pas notarÄ , palikimÄ jau yra faktiÅ¡kai priėmusi, todėl juridinis faktas pareiÅ¡kėjo A. K. naudai nebegali bÅ«ti nustatytas, nes nebeturi juridinės reikÅ¡mės.

15. Suinteresuotas asmuo (apeliantė) akcentavo, kad pareiÅ¡kėjas nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo, Å¡iam terminui praėjus, pareiÅ¡kimu notarui palikimo atsisakė, teismui panaikinus jo atsisakymÄ nuo sudarymo momento neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimÄ . Taigi pareiÅ¡kėjui įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y. sÄ moningai neiÅ¡reiÅ¡kus valios priimti palikimÄ (iki dėl jo priėmimo kreipėsi suinteresuotas asmuo (apeliantė)) laikytina, kad pareiÅ¡kėjo neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė.

16. PareiÅ¡kėjas A. K., atsiliepdamas į apeliacinį skundÄ , prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad tokio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas ateityje sukels pareiÅ¡kėjui subjektines teises į atsiradusį palikimÄ . Pažymėjo, kad byloje buvo nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos, reikalingos spręsti, kad juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali bÅ«ti nustatytas teismo sprendimu (teismas tinkamai nustatė ir konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į savo motinos palikimÄ ir kad šį palikimÄ priėmė pradėdamas turtÄ valdyti per tris mėnesius po motinos mirties; pareiÅ¡kėjas paveldėjimo teisės liudijimo neturi ir be teismo sprendimo jo gauti negali).

PareiÅ¡kėjas akcentavo, kad suinteresuotas asmuo siekia paveldėti turtÄ , bÅ«dama antrosios eilės įpėdinė, apeidama pirmosios eilės įpėdinį, siekdama užkirsti keliÄ jam paveldėti motinos turtÄ , todėl toks jos elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip ypatingai sÄ Å¾iningas.

17. Suinteresuotas asmuo S. K., atstovaujama įstatyminės atstovės A. K., atsiliepdama į apeliacinį skundÄ , prašė jį atmesti. Nurodė, kad byloje buvo nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos, kurios reikalingos spręsti, jog juridinę reikÅ¡mę turintis faktas gali bÅ«ti nustatytas teismo sprendimu. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į savo motinos palikimÄ , kad šį palikimÄ priėmė pradėdamas turtÄ vadyti per tris mėnesius po savo motinos mirties, tai patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriais teismas vadovavosi priimdamas sprendimÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas yra vienintelis pirmosios eilės savo motinos turto paveldėtojas, jo palikimo atsisakymo sandoris teismo sprendimu jau yra panaikintas, nebeturi juridinės reikÅ¡mės ir suteikia pareiÅ¡kėjui teisę priimti palikimÄ .

18. Suinteresuotas asmuo R. Ž., atsiliepdamas į apeliacinį skundÄ , prašė jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę į savo motinos palikimÄ , kad šį palikimÄ priėmė pradėdamas turtÄ valdyti per tris mėnesius, tai patvirtina raÅ¡ytiniai bylos dokumentai. Å io fakto nustatymas teismo sprendimu turės juridinę reikÅ¡mę asmeniui, siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ , nuosavybės dokumentÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Suinteresuoto asmens (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.

19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Dėl faktinių bylos aplinkybių 20. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo A.

K. motina E. Ž. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu notaro, visÄ jai nuosavybės teise priklausantį turtÄ paliko A. Ž.. (duomenys neskelbtini) Civilinės bÅ«klės aktų įrašų pakeitimo knygoje įraÅ¡ytas įraÅ¡as apie tai, kad A. Ž. pakeitė savo pavardę į K. E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimu dėl palikimo nepriėmimo, patvirtintu notaro, A. K. pareiÅ¡kė, kad motinos palikimo nepriėmė ir į jos paliktÄ turtÄ pretenzijų nei dabar, nei ateityje nereikÅ¡. (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo pagal turto apyraÅ¡Ä , patvirtintu notaro, R.

Ž. pareiÅ¡kė, jog palikimÄ priima pagal įstatymÄ sudarant turto apyraÅ¡Ä .

21. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2082-949/2016) teismas nusprendė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jo motinos E. Ž. mirties. Å iaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

22. IÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad 2016 m. sausio 28 d. suinteresuotas asmuo J. Ž. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Å iaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2YT-25-776/2017) jos pareiÅ¡kimÄ atmetė; nurodė, kad įsiteisėjus Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimui, teisę priimti E. Ž. palikimÄ turi tik A. K., testamentinis palikėjos įpėdinis, o J. Ž. nelaikytina asmeniu, pretenduojančiu į palikimÄ .

23. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis – 2018 m. sausio 4 d. Šiaulių apylinkės teisme buvo gautas suinteresuoto asmens J. Ž. prašymas dėl proceso civilinėje byloje Nr. e2YT-25-776/2017 atnaujinimo. Procesas civilinėje byloje atnaujintas, Šiaulių apylinės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eA2-1669-841/2018) J. Ž. buvo atnaujintas praleistas terminas E. Ž. palikimui priimti. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis buvo palikta nepakeista.

24. Suinteresuoto asmens J. Ž. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodyta, kad Å iaulių apygardos teismui priėmus 2018 m. gegužės 22 d. nutartį, ji kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notaro biurÄ dėl paveldimo turto apyraÅ¡o sudarymo. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio notaro siųsto raÅ¡to, suinteresuotas asmuo buvo informuotas apie tai, kad 2018 m. birželio 19 d. buvo gautas advokatų profesinės bendrijos raÅ¡tas, kad A. K. kreipėsi į advokatų kontorÄ dėl teisinės pagalbos; kad jis kreipsis į teismÄ dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo, tad kol negauta teismo nutartis, paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas.

25. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui A. K. priklauso 6/100 pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėtu adresu pareiÅ¡kėjas deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo (duomenys neskelbtini).

26. Pagal civilinės bylos duomenis – nuo 2015 m. spalio 14 d. pareiškėjui A. K. buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis; pareiškėjas buvo nedarbingas šiais laikotarpiais: nuo 2016-07-11 iki 2016-07-15, nuo 2016-07-16 iki 2016-07-22, nuo 2016-09-19 iki 2016-10-06, nuo 2016-10-10 iki 2016-10-28, nuo 2017-03-03 iki 2017-03-08, nuo 2017-03-09 iki 2017-03-14, nuo 2017-03-15 iki 2017-03-17, nuo 2017-03-27 iki 2017-03-31, nuo 2017-04-01 iki 2017-04-07, nuo 2017-09-13 iki 2017-09-18, nuo 2018-05-07 iki 2018-05-18.

27. Ä® bylÄ pateiktos: 1) 2006 m. liepos 1 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp klientės E. Ž. ir AB Lesto dėl elektros energijos tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡yta A. K. ir AB Lesto atstovės; 2) 2018 m. birželio 12 d. iÅ¡maniosios televizijos arba/ir interneto užsakymo sutartis, sudaryta tarp A. K. ir Telia Lietuva, AB, atstovo (paslaugų adresas – (duomenys neskelbtini)); 3) 2015 m. rugpjūčio 27 d. gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp klientės E. Ž. ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ dėl gamtinių dujų tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡yta A.

Ž. ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atstovės; 4) 2015 m. gruodžio 1 d. objektų stebėjimo sutartis, sudaryta tarp A. Ž. ir UAB „Šiaulių sauga“, pasirašyta A. K. ir UAB „Šiaulių sauga“ atstovo (objektas – namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)); 5) 2017 m. rugsėjo 3 d. gyventojų turto draudimo sutartis, sudaryta ir pasirašyta A. Ž. ir UAB DK „PZU Lietuva“ atstovo dėl turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), draudimo; 6) 2014 m. spalio 29 d. paslaugų pirkimo sutartis, sudaryta tarp E. Ž., atstovaujamos A.

Ž. ir UAB „Šiaulių hidroprojektas“ dėl žemės sklypo Nr. 60-1, esančio (duomenys neskelbtini), paženklinimo ir plano parengimo; 7) 2014 m. spalio 27 d. paslaugų pirkimo sutartis, sudaryta tarp E. Ž., atstovaujamos A. Ž. ir UAB „Šiaulių hidroprojektas“ dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų 8) 2015 m. liepos 1 d. paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška, pateikta E. Ž. vardu, pasirašyta A. Ž..

28. Ä® bylÄ pateikti: (duomenys neskelbtini) E. Ž. įgaliojimas A. Ž. (galiojo iki 2016 m. lapkričio 27 d.) ir (duomenys neskelbtini) E. Ž. įgaliojimas A. Ž. (galiojo 10 metų).

29. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai apie 2015 m. liepos – gruodžio mėnesiais mokėtus mokesčius už suvartotas gamtines dujas, elektros energijÄ (tiektus į objektÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini)). Dėl ginčo esmės 30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis).

Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Å iame straipsnyje nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymÄ ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentÄ atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

31. Kaip matyti iÅ¡ minėtų įstatymo nuostatų, palikimÄ galima priimti atliekant vienÄ iÅ¡ įstatyme nustatytų teisinių veiksmų:

1) pradėjus jį faktiškai valdyti;

2) paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

32. Palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, yra vienas iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų. Taip priimant palikimÄ nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, iÅ¡ esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo bÅ«dų. Priimdamas palikimÄ Å¡iuo bÅ«du, įpėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimÄ priėmė bei iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ tapti palikėjo turto savininku. PalikimÄ priimti faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. Apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).

33. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimÄ â€“ palikimo priėmimÄ faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimÄ tinkamÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

34. Ä®pėdinis, priėmęs palikimÄ faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtÄ turtÄ prieÅ¡ trečiuosius asmenis, turi įregistruoti Å¡iÄ nuosavybės teisę vieÅ¡ajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytÄ terminÄ pradėjo faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du priėmė palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiÅ¡kai jį pradedant valdyti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimÄ , pobÅ«dį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimÄ yra priėmęs Å¡iuo bÅ«du, nurodytos aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimÄ turtÄ Ä¯gyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

35. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, teismas sprendžia iÅ¡ veiksmų fakto ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, kurie sudaro pagrindÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad palikimas priimtas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti turtÄ , gali bÅ«ti palikimÄ sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimÄ , kaip palikimo savininkas visÄ palikimÄ užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vienÄ iÅ¡ jų. AktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai gali bÅ«ti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimÄ sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant Å¡iÄ aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtÄ pareiÅ¡kėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar Å¡is turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiÅ¡kėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

36. PareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ pripažinti, kad jis po motinos mirties atsiradusį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėjęs turtÄ valdyti grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais: pažyma apie jo deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ((duomenys neskelbtini)) (tÄ pačiÄ , kurioje gyveno ir jo motina); mokėtais mokesčiais už minėtu adresu teiktas komunalines paslaugas; dėl Å¡iuo adresu esančio nekilnojamojo turto sudarytomis turto, draudimo, saugos, gamtinių dujų perdavimo ir paslaugų teikimo sutartimis; taip pat kitomis sutartimis, toliau vykdytomis po motinos mirties.

37. Kaip jau buvo minėta, palikimÄ priimti faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), tad nagrinėjamu atveju yra aktualÅ«s po Å¡ios datos pareiÅ¡kėjo atlikti faktiniai bei aktyvÅ«s palikimo priėmimo veiksmai (pareiÅ¡kėjas ir toliau gyvena motinai priklausiusiame name, Å¡iuo adresu deklaruota jo gyvenamoji vieta; 2015 m. rugpjūčio 27 d. gamtinių dujų pirkimo-pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp klientės E. Ž. ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ dėl gamtinių dujų tiekimo adresu (duomenys neskelbtini), pasiraÅ¡yta A.

Ž. ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atstovės; 2015 m. gruodžio 1 d. objektų stebėjimo sutartis, sudaryta tarp A. Ž. ir UAB „Šiaulių sauga“, pasiraÅ¡yta A. K. ir UAB „Šiaulių sauga“ atstovo (objektas – namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)); 2015 m. liepos 1 d. paramos už žemės Å«kio naudmenų ir kitus plotus paraiÅ¡ka, pateikta E. Ž. vardu, pasiraÅ¡yta A. Ž.; 2015 m. liepos – gruodžio mėnesiais mokėti mokesčiai už į objektÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), tiektas gamtines dujas, elektros energijÄ ).

38. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vien tai, jog įpėdinis tęsė naudojimÄ si turtu ir turto priežiÅ«rÄ , pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiÅ¡kai naujÄ stadijÄ â€“ naudojimÄ si, valdymÄ ir disponavimÄ turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Kita vertus kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad tais atvejais, kai palikimÄ sudaro gyvenamasis namas, faktiÅ¡kas jo valdymas reiÅ¡kia apsigyvenimÄ name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimÄ tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiÅ«rÄ , prievolių, susijusių su namu, vykdymÄ (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimÄ ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

39. Å iuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiÅ¡kėjas palikimÄ sudarančiame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravęs nuo (duomenys neskelbtini), jam priklauso 6/100 pastato, pareiÅ¡kėjas ir po motinos mirties Å¡iame name liko gyventi; pareiÅ¡kėjui visas E. Ž. priklausęs turtas buvo paliktas testamentu; pareiÅ¡kėjas motinai priklausiusį turtÄ â€“ namÄ tvarkė ir valdė kaip savo, mokėjo mokesčius, tęsė ir vykdė su namu (esančio adresu (duomenys neskelbtini)) susijusias sutartis; pareiÅ¡kėjas teikė motinai priklausiusios žemės deklaracijÄ Ä¯statyme nustatyta tvarka.

Nustatytų aplinkybių visumos pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjas A. K. priėmė palikimÄ po motinos mirties, pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti. Pateiktieji įrodymai leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas atliko aktyvius veiksmus dėl turto iÅ¡laikymo, disponavimo juo, rÅ«pinosi turtu kaip savo.

40. Pažymėtina, kad CK 5.51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis, pradėjęs turtÄ valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytÄ laikÄ atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiÅ¡kimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad palikimÄ Ä¯pėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų. Kaip buvo nustatyta remiantis civilinėje byloje esančiais įrodymais bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis – (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimu dėl palikimo nepriėmimo, patvirtintu notaro, A. K. pareiÅ¡kė, kad motinos palikimo nepriėmė ir į jos paliktÄ turtÄ pretenzijų nei dabar, nei ateityje nereikÅ¡, tačiau Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu buvo nuspręsta pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento A. K. atsisakymÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po jo motinos E. Ž. mirties. Å iaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi Å¡is sprendimas buvo paliktas nepakeistas.

41. Atsižvelgdamas į nurodytas CK nuostatas (jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jog Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis)) bei į civilinėje byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens (apeliantės) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai (tai, kad pareiÅ¡kėjas nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo, Å¡iam terminui praėjus pareiÅ¡kimu notarui palikimo atsisakė, teismui panaikinus jo atsisakymÄ nuo sudarymo momento neatliko jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimÄ ) yra atmestini.

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje yra analizuojamas klausimas dėl palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Tai yra vienas iÅ¡ CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo bÅ«dų, todėl suinteresuoto asmens (apeliantės) skunde nurodyta pozicija, jog pareiÅ¡kėjas įstatymo nustatytu terminu palikimo nepriėmė ir nesikreipė dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nagrinėjamu atveju yra nepagrįsta. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Suinteresuoto asmens J. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Birutė Simonaitienė